Impotencija (arba: erekcijos sutrikimas, lytinė disfunkcija) – tai nesugebėjimas pasiekti ir (arba) palaikyti adekvataus rigidiškumo erekcijos, pakankamos visaverčiam lytiniam aktui atlikti.
Epidemiologija
Impotencija tampa tikėtinesnė metams bėgant. Apie 2 proc. vyrų, perkopusių 4-ąjį dešimtmetį, 25 proc. perkopusių 6-ąjį dešimtmetį, ir 80 proc. perkopusių 8-ąjį dešimtmetį. Visame pasaulyje nuo erekcijos sutrikimų kenčia apie 152 mln. vyrų.
Etiologija
- Psichogeninės kilmės erekcijos sutrikimus gali sukelti įvairios priežastys, susijusios su patirtais išgyvenimais, psichologiniais procesais.
- Organinės kilmės impotencija gali kilti dėl neurologinių, endokrininių ar kraujagyslių sistemos pažeidimų.
- Medikamentai ir kitos medžiagos (kai kurie antihipertenziniai vaistai, antidepresantai, antipsichotikai, histamino blokatoriai, nikotinas, alkoholis ir kt.).
- Endokrininės sistemos sutrikimai, pvz., diabetas, hipogonadizmas, hipo- ar hipertiroidizmas, hiperprolaktinemija.
- Neurogeninės priežastys – stuburo smegenų, galvos smegenų žievės pažeidimai, periferinės neuropatijos
Klinika
Psichogeninė impotencija: nėra erekcijos, negalima pasiekti ar palaikyti adekvačios erekcijos arba ji išnyksta nepabaigus lytinio akto; miegant erekcija normali.
Organinė impotencija: nėra erekcijos arba negalima pasiekti adekvačios erekcijos; erekcija miegant taip pat sutrikusi.
Diagnostika
Paciento apklausa (rekomenduojama apklausti ir partnerę), atkreipti dėmesį į rizikos faktorius (pvz., rūkymą, piktnaudžiavimą alkoholiu). Išsiaiškinti, ar yra naktinės erekcijos.
Fizinis ištyrimas atkreipiant dėmesį į galimus neurologinės kilmės sutrikimus, varpos patologiją (pvz., fibrozė) ar sėklidžių atrofiją.
Diferencinė diagnostika
Reikia atskirti psichogeninės ir organinės kilmės erekcijos sutrikimus.
Turi būti nustatyta organinės kilmės erekcijos sutrikimo priežastis.
Impotencija gali išsivystyti esant kitoms psichiatrinės kilmės ligoms (pvz., depresijai, obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui, fobijoms).
Tyrimai
Laboratoriniai tyrimai. Įtariant endokrininės kilmės erekcijos sutrikimus, ištirti rytinio testosterono, gliukozės, skydliaukės hormonų koncentraciją kraujyje.
Erekcija miego metu yra labai specifiškas požymis, padedantis atskirti psichogenines ir organines priežastis.
Kraujagyslinės priežastys vertinamos nustatant varpos-žasto spaudimo indeksą (sistolinio kraujo spaudimo skirtumas varpos ir žasto arterijoje) ar atlikus ultragarsinį kraujotakos tyrimą.
Įtariant neurogeninės kilmės priežastis įvertinamas bulbokavernozinis refleksas arba registruojami n.pudendus dirginant sukelti potencialai galvos smegenų žievėje.
Kraujagyslines ir nekraujagyslinės kilmės priežastis padeda atskirti prostaglandino E1 intrakaverninė injekcija (jei priežastis nekraujagyslinės kilmės, po injekcijos erekcija atsiranda).
Gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo impotencijos sutrikimo etiologijos.
Nemedikamentinis gydymas. Įvairios psichoterapijos priemonės: pirmenybė teikiama kognityvinei elgesio terapijai; kuo vyresnis amžius ir ilgesnė sutrikimų trukmė, tuo šio gydymo veiksmingumas mažesnis.
Seksualinė terapija ir abiejų partnerių konsultavimas siekiant koreguoti lytinio akto atlikimo technikos ar socialines erekcijos sutrikimų priežastis.
Vakuuminiai prietaisai padeda daugumai vyrų (veiksmingi 70-80 proc. atvejų), tačiau juos naudoti nepatogu, sudėtinga.
Medikamendinis gydymas. Situacinės priemonės (vartojamos prieš numatomą lytinį aktą): FDE5 inhibitoriai (pvz., sildenafilis (Viagra), vardenafilis (Levitra), tadalafilis (Cialis)); kartu nevartoti nitratų.
Centrinio poveikio vaistai (apomorfino hidrochloridas).
Intrakaverninės vazodilatatorių injekcijos (pvz., papaverinas ar prostaglandinas E1).
Kiti medikamentai pvz., pentoksifilinas, johimbinas (veiksmingumas nėra patikimai įrodytas).
Ilgalaikis gydymas. sichogeninės kilmės impotencija: gali būti veiksminga psichoterapija, tačiau gydymas trunka ilgai, turi būti stipri motyvacija.
Trumpalaikiam erekcijos sutrikimų gydymui vartojamos priemonės, veiksmingos ir ilgalaikio gydymo metu (intrakaverninės papaverino injekcijos ilgainiui gali sukelti randinius varpos pakitimus).
Jei kitos gydymo priemonės neveiksmingos, galima pritaikyti varpos protezą.
Nustačius hipogonadizmą, indikuotinas gydymas testosteronu.
Siuntimai konsultuotis
Jeigu indikuotina psichoterapija, seksualinė terapija ar invazinis gydymas.
