Fizinis aktyvumas

Ivadas
Fizinis aktyvumas yra labai svarbus gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą bei mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Judėjimo aktyvumo ir jo įtakos fizinei būklei masiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3 – 4 val. Šios normos laikosi tik 9 – 16 proc. vaikų.
Tarptautinės moksleivių gyvensenos ypatumų tyrimo programos, kurioje dalyvavo 24 Europos šalys, duomenimis, tarp 11 – 15 m. Lietuvos mergaičių nepakankamai fiziškai aktyvios sudarė 55 proc. (po pamokų sportuoja tik kartą per savaitę ar rečiau), o tarp berniukų – 29,2 proc. Dėl per maažo fizinio aktyvumo galime susirgti daugeliu „civilizacijos” ligų.
Pradinis amžius yra vienas iš svarbiausių vaiko motorinio aktyvumo ir svarbiausių judėjimo įgūdžių formavimo laikotarpis. Šiame amžiuje prasideda baigiamasis visų organizmo sistemų brendimo periodas. Vaikų gebėjimai suformuoti naujus motorinius įgūdžius yra didžiuliai . Pradinukai tai daro be didesnių pastangų ir mokymų.
Dirbant mokykloje didžiausią judesį galima pastebeti pradinių klasių korpuse. Daugiausia juda pirmų, antrų klasių vaikai. Jie juda ne tik per pertraukas, bet ir popamokinės veiklos metu. Atrodo nepailstantys ir be paliovos judantys vaikai tuuri tiek energijos, kad galetų judeti 24 valandas per parą .
Bet daugiausia jie juda per kūno kulūros pamokėles, todel būtina jas tinkamai organizuoti ir pateikti kuo patraukliau pradinių klasių moksleiviams.

Kūno kultūra- pramoga, aktyvus poilsis, šventė
Fiziniai pratimai yra vienas iš būtinų dienos re

ežimo komponentų. Aktyvus vaikų poilsis, judri ir įdomi veikla: mažina psi¬chinį nuovargį, didina ir palaiko darbingumą, gerina vaiko fizinę būklę. Aktyvus¬ pasivaikščiojimas yra daug efektyvesnis už pasyvų, kurio metu vaikai mažai juda- stovi, sėdi, vaikštinėja. Judria veikla siekiama suaktyvinti vaikus, pakreipti tinkama linkme jų darbo ir poilsio režimą užtikrinti protinės veiklos pusiausvyrą, stiprinti sveikatą, fizinį pajėgumą ir darbingumą.
Negalima pamiršti tokio svarbaus reikalavimo vaiko mankštinimas turi būti ne tik treniruotė, bet ir pramoga. Būtina remtis žaidybiniais pratimais, žaidimais, įdomiomis ir linksmomis užduotimis.Vaikai nuo vienodų pratimų pavargsta ne tiek fiziškai, kiek psichiškai. Žaidybinio pobūdžio pratybos teikia vaikams džiaugsmo, žadina smagią, žvalią nuotaiką, ypač įdomios ir emocingos.¬ Mokiniai džiaugsmingai reaguoja, jeigu mokytoja yra švelni, judri, linksma, domisi jų atliekamais veiksmais, pati žaidžia kartu. Juuos džiugina įdomios užduotys, žaislai, įrengimai, erdvė judėti. Vaikams nuobodu, kai jie mažai užimti, ilgai reikia laukti eilės atlikti veiksmus, kai užduotys neįdomios
Svarbiausias tikslas- sustiprinti vaikų sveikatą
Kūno kultūra turi stiprinti vaikų organizmą ir sveikata skatinti normalų augimą ir vystymąsi. Fiziniai pratimai parenkami pagal vaikų fizinį išsivystymą ir pasirengimą atsižvelgiant į anatominius-fiziologinius organizmo vystymosi ypatumus. Kiekviena organizmo sistema vystosi ir auga pagal¬ savus dėsnius. Kad galėtų sėkmingai organizuoti ugdymo procesą ir pasiektų gerų judesių ¬lavinimo ir sveikatingumo rezultatų, mokytoja turi gerai ži
inoti vaikų amžiaus ypatumus.
Vaikų kaulai, palyginti su suaugusiųjų, yra elastingesni, lankstesni, rečiau lūžta, o lūžę greičiau sugyja. Tačiau, veikiant įvairiems neigiamiems veiksniams, jie greičiau ir iškrypsta. Ypač linkęs iškrypti stuburas, greitai deformuojasi pėdos skliau¬tas. Ilgųjų skeleto kaulų augimo tempai spartėja racionaliai dozuojant fizinius pratimus, ir lėtėja, labai perkraunant skeletą, ilgą laiką maksimaliai įtempiant jėgas.
Vaikų širdies raumenys kur kas jaudresni negu suaugusiųjų, todėl širdis gali pradėti plakti daug dažniau atliekant netgi nesunkų fizinį darbą. Šiame amžiuje taip pat svarbu tinkamai parinkti fizinius pratimus¬, užtikrinančius optimalų fizinį krūvį vaiko organizmui.Laisvai žaisdamas, vaikas pats instinktyviai reguliuoja savo širdies darbą periodiškai sustodamas trumpam pailsėti arba atlieka ne tokius intensyvius judesius. Sistemingas ir saikingas širdies treniravimas stiprina jos raumenis.
Ypač daug dėmesio vadovaujant fiziniams pratimams reikia skirti vaiko organizmo aprūpinimui grynu oru: gerai vėdinti patalpas, organizuoti žaidimus lauke. Labai svarbu, kad pedagogas pratintų derinti judesius su kvėpavimu. iškvepiant galima liepti tarti įvairius garsus : ššš, žžž.
Stiprinant vaikų kvėpavimo aparatą, didžiulę reikšmę turi fiziniai pratimai greičiui ir ištvermei ugdyti. Skiriant vienodus fizinius krūvius, organizmas prie jų prisitaiko, pradeda menkai į juos reaguoti. Dėl to reikia parinkti įvairius pratimus ir žaidimus, kaitalioti jų trukmę, intensyvumą, daryti juos be poilsio pertraukėlių ir kiek pailsint.
Pagrindinė taisyklingos laikysenos profilaktinė priemonė yra fiziniai pratimai. Re
eikia parinkti tokius pratimus, kurie stiprina nugaros, pilvo, rankų pečių juostos raumenis. Kad apsaugotume nuo stuburo iškrypimų, reikia laikytis higieninių reikalavimų, kontroliuoti ir koreguoti vaikų laikyseną.
Plokščiapėdiškumo profilaktikai parenkami pėdos ir pirštų raumenis lavinantieji pratimai, vaikai skatinami vaikščioti basomis, nelygiu paviršiumi (briaunota lenta, virve, lygiais akme¬nėliais), vasarą puriu smėliu, žolynėliu. Tinka įvairios ėjimo užduotys, pratimai su nosinaitėmis, gimnastikos lanku, lazda,. kamuoliukų ridenimas pirštais ir kt.
Tenkinti vaiko organizmo poreikį judesiams
Kūno kul¬tūra turi tenkinti vaiko organizmo poreikį judesiams. Vaiko organizmas, jo nervų sistema gali normaliai funkcionuoti ir vys¬tytis tik įgyvendinant genetiškai užkoduotą biologinį būtinumą judėti. Judesiai skatina vaikų motorikos vystymąsi, stiprina svei¬katą, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį darbingu¬mą, funkcinį pajėgumą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp centrinės nervų sistemos ir raumenų yra glaudūs grįžtamieji ryšiai. Judėjimas sumažina jaudinimą galvos smegenų žievėje, nes iš judančių raumenų plin¬tanti nervinė impulsacija sukelia apsauginį slopinimą. Antra vertus, energinga mankšta skatina vegetacinės nervų sistemos simpatinės dalies veiklą, dėl to pagerėja bendras organizmo bio¬tonas ir įvairios neuroreguliacinės funkcijos. Žaidimai ir prati¬mai gerina galvos smegenų kraujotaką, intensyvina medžiagų apykaitos procesus ir neurodinamiką normalizuoja pagrindi¬nių nervinių procesų jėgą, pusiausvyrą, paslankumą. Taigi cen¬trinės nervų sistemos funkcinė būklė psichinės funkcijos, emo¬cijos glaudžiai susijusi su raumenimis. Nuolatinė dozuota raumenų veikla iškrauna psichoemocinę įtampą, grąžina gerą nuotaiką ir
r savijautą. Reguliari fizinė veikla teigiamai veikia vaiko sveikatą, didina fizinį ir protinį darbingumą.
Visapusiškos asmenybės ugdymas
Mažųjų kūno kultūra ne vien kūno mankšta ir fiziologinių funkcijų treniruotė. Tai- universali visapusiškos asmenybės ugdymo praktinė mokykla: galingas stimulas protui, vidinių galių pasireiškimo ir plėtojimo, gražaus elgesio, estetinių jausmų bei darbštumo formavimo priemonė. Žaidybiniai veiksmai,¬ imitavimas, muzika, įdomus pasakojimo turinys sudaro emocinį foną, kuris skatina vaikus savo vidinį pasaulį, jausmus išreikšti kūno judesiais, veiksmais, gestais, mimika, garsais. Vaikas lengvai persikūnija į pasakų personažą, laki vaizduotė sukuria simbolinius veiks¬mus, kuriais jis išsivaduoja iš kasdienės veiklos (rengtis, praus¬tis, valgyti), tenkina savo dvasinius poreikius. Čia palankios sąlygos pasireikšti vaikų elgesiui, jų gebėjimams savarankiškai spręsti iškilusius uždavinius, patiems rasti išeitį iš vienos ar ki¬tos situacijos. Žaidimo taisyklės skatina paklusti, laikytis draus¬mės ir tvarkos, derinti savo veiksmus su draugų judesiais, gebėti veikti kolektyviai, draugiškai dalintis įvairiomis priemonėmis ir žaislais.
Kiekviena užduotis turi ne tik lavinti vaiko fizines išgales, bet ir skatinti mąstyti, pažinti aplink esančius daiktus, jų savy¬bes, nustatyti erdvinius ryšius, laiko trukmę, atstumą iš akies.
Vaikai pratinami pajusti žmogaus fizines galimybes, paly¬ginti savo fizinį pajėgumą su draugų ir suaugusiųjų, nustatyti kūno judėjimo greitį, jėgą, ištvermę, atskirų kūno dalių kryptį, amplitudę, įvairias padėtis, diferencijuoti jėgos paramet¬rus, derinti įvairių kūno dalių judesius. Muzika padeda pajusti judesių grakštumą, lengvumą, tempą, ritmą.

Visapusiškas vaikų fizinių galių lavinimas
Įvairūs žaidimai, kuriuose dominuoja visi pagrindiniai judesiai: ėjimas, bėgimas, šuoliai, mėtymai, laipiojimo veiksmai, pusiausvyros pratimai. Taip pat vaikai prieinama jiems forma supažindinami su įvairių sporto pratimų ir žaidimų elementais: vasarą- važinėjimu dviratukais, paspirtukais, plaukimu, krep¬šiniu, badmintonu, futbolu; žiemą- važinėjimu rogutėmis, slydimu ledo takeliais, slidinėjimu, čiuožimu, ledo rituliu. Įvairūs pratimai ir žaidimai praturtina vaikų judamąją patirtį; su¬pažindina su įvairiais judesiais, sporto šakų elementariausiais veiksmais. Fizinės ypatybės ugdomos kompleksiškai. Greitumas, ištvermė, jėga, vikrumas, pusiausvyra- tarpusavyje glaudžiai susi¬jusios ypatybės. Praktiškai negalima įsivaizduoti vienos ku¬rios nors ypatybės tobulinimo. Harmoningai išvystytos fizinės ypatybės didina vaikų judėjimo galimybes, tobulina koordina¬cinius rnechanizmus, sudaro palankias sąlygas įvaldyti vis daugiau naujų judesių.
Vaikai pamažu sistemingai mokomi kaskart vis sudėtingesnių judesių. Sąlygos dažnai keičiamos, palengva sunkinamos. Ju¬desiai atliekami iš įvairių pradinių padėčių, keičiama judesių atlikimo kryptis, amplitudė, greitis. Veiksmai atliekami su įvairaus dydžio, formos, svorio įrankiais. Tai ugdo gebėjimą dife¬rencijuoti judesių parametrus¬ pajausti erdvę, suvokti laiko truk¬mę. Čia nereikia pernelyg daug mokyti technikos. Turime turėti galvoje ne tik tai, kokių rezultatų vaikai gali pasiekti treniruo¬damiesi, bet ir tai, kokių fizinių ir dvasinių jėgų tam reikės.
Pamokos turinys
Gerai, kai ugdymo turinys sudarytas iš anksto. Kūno kultūros turinį sudaro panašūs pratimai visose pradinėse klasėse. Kiekvienoje aukštesnėje klasėje yra parengiamas ankstesnio ugdymo tęsinys. Tai yvairūs gimnastikos pratimai, lengvosios atkletikos kai kurios rungtys, sportiniai ir judrieji žaidimai, nesudėtingų šokių žingsniai.
Kiekvienos pamokos turinys turi būti pakankamai įvairus, sudarantis optimalias įgudžių formavimo, fizinių ypatybių lavinimo ir elementariausių žinių (kūno kultūros, higienos, mankštinimosi, sveikos gyvensenos) perteikimo galimybes. Ilgiau trunkanti vienoda veikla pamokoje nėra efektyvi lavinimo pažiūriu, vargina mokinius.
Numatant pamokos turinį, pirmiasia atsižvelgiama į tos pamokos svarbiausius uždavinius ir jų realizavimo galimybes. Siekiama, kad tarp atskirų pamokų būtų metodinis ryšys, vengiant priešokiais parinktų užduočių. Pamokų turinį iš dalies lemia kūno kultūros ugdymo programa, tačiau pastaraisiais meai ypač skatinama, kad pedagogas neapsiribotų vien programoje nurodytais pratimais ir žaidimais, o kūrybingai kurtų platesnį ir yvairesnį ugdymo turinį, kuris paįvairintų pamoką.

Išvados
Remiantis tarptautinio moksleivių sveikos gyvensenos tyrimo duomenimis (1994 – 1998 m), Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas, yra pasiekęs kritinę ribą. Palyginus su kitų 29 šalių Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, lietuviai užėmė priešpaskutinę vietą, po Slovakijos moksleivių.
Kauno medicinos universiteto atlikto Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis (1998 m.), per šešerius metus moksleivių fizinis aktyvumas beveik nepakito: 1998 m. nepakankamai mankštinosi ir sportavo daugiau kaip penktadalis (26 proc.) 11-15 metų berniukų ir 54 proc. mergaičių, 1994 m. atitinkamai: 29 proc. berniukų ir 55 proc. mergaičių.
Nepakankamai fiziškai aktyviais laikomi tie moksleiviai, kurie mankštinasi kartą per savaitę ar rečiau. Apklaustieji šalies moksleiviai nurodė, jog mieliau renkasi pasyvų poilsį ir televizijos laidas žiūri po 4 ir daugiau valandų per dieną., daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Todėl būtina: skatinti pradinukus judeti, sudaryti jiems sąlygas fiziškai aktyviai praleisti laisvalaikį, sukurti kuo didesnį popamokinio užimtumo grafiką. Su moksleiviais turėtų dirbti specialiai parengti pedagogai ir fizinio lavinimo specialistai.

Naudota literatūra
1. P.Ivanovas, L.Paškevičienė „Kūno kultūros pamokų turinys IV kl.“ (2002 m.)
2. P.Ivanovas „„Kūno kultūros pamokų turinys III kl.“
3. L.Babrova „Kūno kultūra“ (1996 m.)
4. http://www.kvsc.lt/04_sveikata/a_sveik_gyvens/fizinis_aktyv.htm (Žr. 2004-03-23)
5. http://www.elta.lt/zinute_m.php?inf_id=279017 (Žr. 2004-03-24)

Leave a Comment