Neretai klaidingai manoma, kad delfinų terapija yra gydymo metodas. Statistiškai patikimi daugelio tyrimų duomenys rodo, kad tai yra veiksmingas būdas psichoemocinei būklei, elgesio ar socialinei abilitacijai gerinti. Bet delfinų terapija nėra gydymas. Kuo ypatinga ši terapija ir kokios jos taikymo Lietuvoje galimybės, pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus specialistė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros asistentė Brigita Kreivinienė.
Praktikai ir tyrėjai pastebi, kad delfinų terapija veiksmingiausia, kai taikoma kartu su kitais gydymo metodais. Pavyzdžiui, dėl kalbos sutrikimų vaikui reikėtų ir lankytis pas logopedą ir dalyvauti delfinų terapijos užsiėmimuose. Delfinų terapijos seansuose stiprinami kitais būdais pasiekti rezultatai.
Delfinų terapija gali būti taikoma linkusiems į depresiją, patyrusiems prievartą, išgyvenantiems potrauminį stresą, sergantiesiems vėžiu, turintiems kalbos, emocinės ir pažintinės raidos sutrikimų. Yra duomenų apie teigiamą metodo poveikį imuninei sistemai.
Ar delfinų terapija yra plačiai taikomas metodas?
Delfinų terapija taikoma gana plačiai, tačiau beveik visi centrai turi savo metodiką, todėl dirba skirtingai. Pasaulyje žinomi įvairūs metodai, kai žmogaus fiziniam, intelektualiniam, emociniam lavinimui bei psichikos būklei gerinti pasitelkiami gyvūnai – nuo arklių (hipoterapija) iki vorų.
Paprastai delfinariumuose „dirba” Juodosios jūros delfinai Tursiops truncatus ponticus (lot.). Stebint šiuos gyvūnus, visuomet apima gera nuotaika. Dėl malonios išvaizdos jie dar vadinami „nuolat besišypsančiais“ delfinais.
Delfinų terapijos pradininkas – Floridos tarptautinio universiteto neuropsichologijos srities profesorius bei Delfinų terapijos centro vadovas David E.Nathanson. Prieš 25 metus pradėjęs delfinų elgsenos tyrimus, prof. D.E.Nathanson nustatė, kad neįgalūs vaikai su delfinais bendrauja noriau nei su kitais gyvūnais. Taip pat jo pirmieji ir tolesni tyrimai parodė, jog delfinų aplinkoje lengviau įtvirtinama nauja informacija, vaikai greičiau ir geriau perpranta mokomus dalykus.
Kas tai lemia? Kokie delfinų terapijos uždaviniai?
Delfinai sugeba „generuoti” žaidimų ir bendravimo elgseną ir ilgiausiai iš visų žinduolių ją palaikyti. Šia ypatybe pagrįstas jų aukštas emocinės elgsenos lygis.
Delfinų terapijos tikslas – gerinti dalyvio emocinę bei fizinę būklę. Atsižvelgiant į dalyvio būklę ir keliamus tikslus, galima taikyti kelias veiklos programas. Relaksacijos programose, kurios sudaromos vadovaujantis pažintiniais, elgesio ir psichosocialiniais mechanizmais, delfinai yra svarbiausi partneriai.
Delfinų terapijos seanso metu galima visiškai atsipalaiduoti, pasiekti gilaus atsipalaidavimo būklę, pamiršti kankinančius rūpesčius ir problemas.
Neįgalių vaikų ir delfinų bendravimas pasižymi specifiniu atpalaiduojamuoju bei rekreaciniu poveikiu. Seansų dalyviai patiria daugybę veiksnių, skatinančių pasitikėti bei atsipalaiduoti – vandens garsus, delfinų „kalbą” ir jų geranorišką kvietimą bendrauti. Pasiekus ypač gilaus atsipalaidavimo būseną, vaikui lengviau suvokti ir įsiminti naują informaciją. Drauge lavinama dėmesio koncentracija, psichosocialinė elgsena, komunikavimo elementai bei gerėja psichoemocinė būklė.
Neįgalusis ar emociškai nestabilios būklės asmuo delfinų terapijos užsiėmimuose skatinamas pasijusti kaip lygiavertis partneris. Delfinai puikiai sugeba padėti. Neįgalusis pajunta, kad šie jaukūs gyvūnai jį priima besąlygiškai.
Kur pasaulyje taikomas šis metodas?
Man teko susipažinti su centrų Vokietijoje, JAV, Izraelyje, Ukrainoje, Turkijoje veikla. Be to, taikoma Italijoje, Bahamų salose, Meksikoje ir kitur. LJM delfinariume terapiniai užsiėmimai vyksta pagal kolegų vokiečių metodiką. Taip pat iš jų perimtos mokslinio darbo metodikos.
Ar, Jūsų nuomone, delfinų terapiją visuomenė pelnytai vadina vienu iš gydymo būdų?
Dažnai delfinai naudojami ne tiek sveikatos grąžinimo reikmėms, kiek pramogai ir komercijai: kam nepatiktų pabendrauti su maloniais ir jautriais gyvūnais? Gal todėl egzistuoja ir nemažai mitų. Muziejuje vykdomi seansai su delfinais priskiriami edukacinei sričiai, o ne medicinai.
„Klaipėdoje vaikai gydomi delfinais“ – tai populiarus mitas, kuriam formuotis turėjo įtakos maždaug prieš dešimtmetį Ukrainoje apgynus mokslo darbą (L.Nikolajeva), kuriame siekta įrodyti, kad delfino garsai gydo vaiko organizmą; sergančiajam patekus į vandenį, delfinas greitai „diagnozuoja“, pradeda ligoniui skleisti gydomąsias bangas. Yra ne visiškai taip. Delfinai iš tiesų naudoja savo echolokacinę sistemą – skleidžia tam tikro dažnio bangas, tai įrodyta. Bet jų gydomasis poveikis nėra moksliškai įrodytas. Echolokacija pagrįsta viena iš delfinų terapijos vystymo krypčių, būtent – gydymas ir reabilitacija.
Kokios kitos kryptys?
Tai vadinamoji elementų išgryninimo metodika, daugiausiai taikoma ir tobulinama JAV. Galima sakyti, tai futuristinė delfinų terapijos programa. Po daugelio darbo metų JAV specialistai gyvų delfinų atsisakė dėl šiems gyvūnams nepalankių gamtos sąlygų. Terapijai – elgesio bei emocijų pokyčiams įtvirtinti – naudojami guminiai delfino modeliai.
Dar viena kryptis – psichoemocinės būklės gerinimas (Lietuva, Italija, Vokietija).
Šios krypties delfinų terapijos centruose laikomasi nuostatos, kad dėl kai kurių teigiamų metodo poveikių galimi psichoemociniai vaiko būklės pokyčiai ir nieko daugiau.
Absoliučiai visi pasaulio pastarųjų 3-jų metų mokslo tyrimai sulaukė daug mokslinės kritikos. Vis dėlto Europoje atlikti tyrimai (atskleidžiantys naudą neįgaliųjų psichoemocinei būklei) vertinami kaip vieni objektyviausių.
Esate Laplandijos universiteto doktorantė, rengiate mokslo darbą delfinų terapijos tema. Ką jau įvertinote, ką šiandien galėtumėte pasakyti?
Tai kokybinis tyrimas. Apklausiau 10 šeimų, auginančių vaikus, sergančius cerebriniu paralyžiumi (CP), dalyvavusių dviejų savaičių terapijos seansuose LJM.
Vienas iš anketos klausimų – ko šeimos tikisi. Lūkesčiai labai dideli, metodo nauda hiperbolizuota. Tikimasi pasveikimo, kas nėra įmanoma. Viena iš vyraujančių nuomonių – delfinų garsas „stebuklingas“, „veikiantis vaiko smegenis“, kad tai „ne cheminis, o natūralus gydymo metodas“. Kai kurie žmonės mano, kad delfinų terapija veiksminga gydant įvairiausias ligas. „Poliklinikoje gydo tabletėmis, nuo jų tapo blogiau, o į delfinariume pagysime natūraliai“ – tokios visuomenėje esančios prieštaros pagrįstiems ir pripažintiems medicinos metodams mes labai nenorėtume.
Dar vienas mitas – „delfinas ultragarsu nustato vaiko pažeidimus ir juos šalina, o tai įmanoma tik kai delfinas ir jo „pacientas“ yra vandenyje“.
Mūsų metodika pagrįsta moksliškai, ir didžioji dalis seansų bei procedūrų vyksta ne vandenyje, o greta baseino. Viena, šiuo metu muziejuje nėra gerų sąlygų darbui vandenyje – baseinas gilus, antra, mūsų metodika pagrįsta teze, kad daugiau galima pasiekti dirbant sausumoje, kai specialistas panaudoja delfiną kaip stiprų motyvatorių. O kelios procedūros su delfinais vandenyje vaikams yra tarsi apdovanojimas, maloni pramoga ir tik taktiliniu kontaktu grįstas bendravimas su delfinu.
Klaipėdoje delfinų terapija pradėta taikyti 2001 m., užmezgus ryšius su delfinų terapijos pradininku Vokietijoje Lorenzu fon Fersenu ir metodo pradininku pasaulyje prof. D.E. Nathanson (JAV). Duomenys apie delfinų terapijos poveikį muziejuje pradėti rinkti bei sisteminti 2003 m. Vykdytas biomedicininis tyrimas „Delfinų terapijos įtaka vaikų, sergančių autizmu, psichosocialinei reabilitacijai“.
Nustatyta, kad 81 proc. tyrimo grupės vaikų labai susilpnėjo autizmo požymiai, 90 proc. vaikų, vykstant delfinų terapijai, pagerėjo dėmesio koncentracija, darbingumas ir aktyvumas, domėjimasis užduočių esme. Mes, specialistai, kalbame tik apie tai, kas ištirta objektyviai, pamatuota ar įvertinta vadovaujantis anketų duomenimis (aut. past.: delfinų terapijos metodika išsamiai aprašyta B.Kreivinienės ir M.Rugevičiaus knygoje „Delfinų terapija Lietuvos jūrų muziejuje“. – Klaipėda, 2009; daugiau informacijos: b.kreiviniene@muziejus.lt, tel.: (846) 49 22 51).
Tėvai nurodo, kad sergantieji CP vaikai ir po terapijos kurso labiau motyvuoti apsitarnauti, didėja jų savarankiškumas, gerėja smulkioji motorika, padidėja fizinės galimybės. Kartais nekalbėję vaikai pradeda tarti garsažodžius ar žodžius, jų skiemenis. Tačiau nereikia to priimti kaip taisyklės. Kiekvienu atveju pokyčiai individualūs. Kontakto su kitais vaikais ir suaugusiais ieškojimas, jautrumas, užuojauta, meilė, noras bendrauti su kitais naminiais gyvūnais – tokius pokyčius pastebi tėvai, auginantys vaikus autistus. Silpnesnės tampa vaikų baimės – žmonių, nežinomų vietų, vandens telkinių, geresnis miegas, retesni prabudimai, geresnė dubens organų funkcijų kontrolė.
Vis dėlto metodas yra tik psichoemocinio poveikio priemonė, kuri negali tęstis ilgai. Todėl neįgaliam vaikui reikia medikų, socialinių darbuotojų, specialiosios pedagogikos specialistų pagalbos. Delfinų terapijos dėka vaikas nepasveiks, bet gali pagerėti jo emocinė sfera.
Per metus LJM priimama apie 50, geriausiu atveju – iki 70 vaikų. Seansai vykdomi tik ne muziejaus lankymo sezono metu. Užsiregistravus tenka laukti apie pusmetį ir ilgiau. Tai nėra masinė terapija, manau, ji niekuomet tokia ir nebus, tarkime, tūkstančio vaikų per metus, toks šiandien yra poreikis, priimti ir ateityje nebus įmanoma.
Taikome individualų darbą. Labai skatiname, kad atvyktų šeima. Jeigu dalyvauja abu tėvai, terapija veiksminga ne tik vaikui, bet ir šeimai.
Priimami vaikai, kuriems yra autizmo spektro sutrikimai, Dauno sindromas, paralyžius, kurie turi emocinių problemų, patyrę seksualinę prievartą ir pan. Specifinė metodika taikoma sergantiesiems CP, nors neturime tam pritaikytos aplinkos ir tėvai seansų metų vaikus laiko ant rankų. Specialisto ir tėvų kontaktas seanso metu yra būtina sąlyga – kartu galime nuspręsti, kaip geriau padėti, planuoti, kaip dirbsime kito seanso metu ir pan.
Seanso trukmė – 30 min., kaina už dešimties dienų kursą visiems ES piliečiams – 2 tūkst. litų (kitose Europos šalyse kainuoja vidutiniškai 3 tūkst. eurų, o, pavyzdžiui, viename Turkijos centrų kursas kainuoja 15 tūkst. eurų; pastaroji kaina rodo, jog tai – komercinės veiklos centras).
Kokios ateities vizijos taikant delfinų terapiją, ko bus siekiama mokslo ir praktikos srityje?
Ateityje, sukūrus Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo parką Kopgalyje, planuojama steigti Delfinų terapijos centrą ir šį metodą taikyti plačiau. Centre numatoma teikti ir laisvalaikio organizavimo paslaugas šeimos nariams, sudaryti sąlygas įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių auginant neįgalius vaikus. Tikimasi palankesnių sąlygų vaikų sveikatingumui gerinti. O mokslo srityje matyčiau bendradarbiavimo su mokslo centrais viziją; delfinų terapija gali aprėpti labai daug mokslinių sferų.
