Cholesterolis

Cholesterolis yra sveiko organizmo daugelio ląstelių sudedamoji dalis. Jo yra visose organizmo dalyse, taip pat smegenyse, nervuose, raumenyse, odoje, kepenyse ir širdyje. Cholesterolis į kraują patenka dviem keliais: jis gaminamas kepenyse arba patenka su maistu. Kadangi jis netirpsta vandenyje, krauju jį perneša baltymai. Kai suvalgoma daugiau maisto, nei reikia organizmo poreikiams patenkinti, sudeginama tik dalis riebalų, o likusieji nuosėdų pavidalu gula ant kraujagyslių sienelių.

Vilniaus centro poliklinikos naujamiesčio filialo bendrosios praktikos gydytoja Daiva Berškienė:

– Perkopę per keturiasdešimtmetį bent kartą per metus turėtų pasidomėti choolesterolio, kuris liaudiškai vadinamas kraujo riebalais, kiekiu savo kraujyje, nes cholesterolis yra medžiaga, spartinanti kraujagyslių kalkėjimą. Normalus cholesterolio kiekis kraujyje yra 3,5-5,2 mmol/l. Kai jo padaugėja iki 5,2-7,8 mmol/l, patartina susirūpinti savo gyvensena ir mityba, o esant daugiau nei 7,8 mmol/l, reikia rimtai susirūpinti savo sveikata ir konsultuotis su gydytojais.

Dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje kraujagyslės pažeidžiamos labai anksti. Kai cholesterolio organizme yra per daug, jis nusėda ant kraujagyslių, jos siaurėja, šiurkštėja ir sukelia kraujagyslių sienelių pažeidimus (ši liga vadinama ateroskleroze). Atsiradę kraujagyslių pokyčiai smaarkiai trikdo kraujotaką ir sukelia sunkias ligas: krūtinės anginą, miokardo infarktą, širdies ritmo sutrikimus, dusulį, net insultą (širdies kraujagyslių aterosklerozė 62 proc. vyrų ir 46 proc. moterų komplikuojasi širdies infarktu arba baigiasi staigia mirtimi).

Kraujyje visada yra tam tikras organizmui reikalingas riebalų ir cho

olesterolio kiekis, tačiau tada, kai jis per mažas, galimi virškinimo trakto sutrikimai, depresijos paūmėjimas, lytinio potraukio sumažėjimas ir panašiai. Sveikas žmogus per parą turėtų gauti apie 200-300 mg cholesterolio. Tiek jo yra 100 g kiaulių bei veršelių inkstų, ikrų, veršienos kepsnio ar sviesto.

Norint, kad cholesterolio koncentracija kraujyje būtų normali, reikėtų:

  • valgyti tik liesą mėsą (ją ruošiant vertėtų nupjauti matomus riebalus),
  • vietoje mėsos dažniau valgyti žuvies, ankštinių daržovių: žirnių, sojos, pupelių,
  • valgyti vištienos ir kalakutienos be odos,
  • rečiau valgyti rūkytų ar virtų dešrų,
  • rinktis kuo liesesnius pieno produktus: kefyrą, rūgpienį, varškę ir fermentinius sūrius,
  • gaminant maistą vietoje sviesto ar taukų naudoti aliejų,
  • mažiau valgyti kepto, dažniau virto ar troškinto maisto,
  • kepimui nevartoti kartą jau kaitinto aliejaus,
  • nuo sriubų ir sultinių nugriebti riebalus,
  • ant sumuštinių margarino ar sviesto tepti kuo ploniau,
  • salotoms kuo rečiau naudoti majjonezą ar grietinę,
  • rečiau valgyti inkstų ir kepenų patiekalų,
  • saikingai vartoti kiaušinių, alkoholio.

Reguliuojant cholesterolio kiekį kraujyje labai svarbus fizinis aktyvumas. Reguliariai mankštinantis išlaikomas normalus svoris, sumažėja rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Cholesterolio kiekį kraujyje, pakeitus gyvenseną bei įpročius galima sumažinti per keletą savaičių.

Net jei jaučiasi visiškai sveiki, ypač susirūpinti reikėtų:

  • turintiems antsvorį,
  • turintiems padidėjusį kraujospūdį,
  • kartais pajaučiantiems “atsitiktinius dieglius” širdies plote,
  • sergantiems cukralige,
  • rūkantiems.

Leave a Comment