Alerginė sloga – tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingi vienas ar keli požymiai: nosies užburkimas, rinorėja („bėgimas“ iš nosies), čiaudulys, niežulys.
Dažniausiai pasitaikančios alerginio rinito gydymo klaidos:
1. Nepašalinami pagrindiniai alerginį rinitą sukeliantys veiksniai, t.y. alergenai, bei nespecifiniai rinitą provokuojantys veiksniai.
Vien vengti kontakto su alergenu gali nepakakti alerginio rinito simptomams kontroliuoti, tačiau kontakto su alergenu vengimas privalo būti sudedamoji gydymo plano dalis.
Kartais neskiriama pakankamai dėmesio identifikavimui (nustatymui) alergenų, kuriems yra įsijautrinimas, atliekant alerginius odos dūrio mėginius ar vertinant specifinių imunoglobulino (Ig)E klasės antikūnų titrus (atlieka specialistas – gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas). Kartais neskiriama pakankamai laiko paciento mokymui, išaiškinimui, kaip vengti alergenų ir nespecifinių dirgiklių, tinkamai prižiūrėti gyvenamąją ir darbo aplinką, kad jų būtų išvengta.
Vengti kontakto su žiedadulkėmis (ypač sergant šienlige): vengti žydinčių pievų, ypač vėjuotomis vasaros dienomis, nenaudoti augalinės kosmetikos, vaistažolių kremų ir pan.
Pašalinti kilimus, pūkinę patalynę ir kitus dulkes kaupiančius daiktus (juose kaupiasi ne tik dulkės, bet ir namų dulkių erkės: Dermatophagoides pteronyssinus, dermatophagoides farinae).
Nerūkyti ir nebūti prirūkytoje ar kitais dirgikliais (dūmais, aštriais kvapais) užterštoje aplinkoje.
2. Pavėluota gydymo pradžia (dėl pavėluotos diagnozės arba, pvz., sergant šienlige, nepradėjus laiku (iš anksto) gydyti: reikia pradėti 2–4 sav. prieš sezoną).
3. Gydant neatsižvelgiama į ligos eigą ir sunkumą.
4. Nesilaikoma reguliaraus gydymo principų.
5. Neskiriamas pakopinis gydymas: intensyvinant gydymą pagal ligos sunkumą, didinant vaistų dozę arba skiriant vaistų derinius (kelių vaistų) [Alerginio rinito diagnostikos ir gydymo (ARIA) tarptautinės rekomendacijos].
6. Neįvertinama vaistų veikimo pradžia ir trukmė bei šalutiniai poveikiai: antihistamininių vaistų poveikis pasireiškia greičiau nei nosies gliukokortikosteroidų, kurių poveikis labiau pajuntamas po 3–7 d. Tai svarbu paaiškinti ir pacientui, motyvuojant pakankamos gydymo trukmės svarbą. Piktnaudžiaujama nosies dekongestantais (jie skirtini ne ilgiau 1 sav.), neįvertinamas jų nepageidaujamas poveikis.
7. Netinkama vietinio poveikio vaistų vartojimo technika (purškiama į sekreto pilną ar visiškai „užblokuotą“ nosį, netinkama purškimo kryptis – nukreipiama į nosies pertvarą).
8. Vis dar skiriama I kartos antihistamininių vaistų, kurie pasižymi nepageidaujamu sedaciniu (CNS slopinančiu) poveikiu, be to, jų terapinis antihistamininis poveikis yra silpnesnis nei II kartos ar naujausių antihistamininių vaistų.
9. Nediagnozuojamas ir negydomas alerginis rinitas sergantiesiems astma (o šios dvi ligos dažnai pasireiškia kartu).
10. Nediagnozuojamos ir negydomos gretutinės ligos (galinčios sunkinti alerginio rinito eigą): nosies polipai, sinusitas ir kt.
* * *
Kuo gresia negydoma, netinkamai diagnozuota ir netinkamai gydoma alerginė sloga?
Alerginis rinitas, kaip ir kitos atopinės ligos (atopinis dermatitas, alerginė astma), pasireiškia IgE nulemtu „alerginės kaskados“ mechanizmu ir yra „alerginio maršo“ dalis. Prasidėjusi alerginė reakcija, dažniausiai genetiškai nulemta, išderina imuninę sistemą ir, ypač negydant, viena alergijos forma gali virsti kita arba išprovokuoti kitos alerginės ligos pasireiškimą (vienu metu sirgti keliomis alerginėmis ligomis), pvz., alerginis rinitas ? alerginė astma (skatinti astmos išsivystymą). Alerginis rinitas – astmos rizikos veiksnys. Be to, sunkus alerginis rinitas gali sunkinti ir pačios astmos eigą. Negydant alerginio rinito, labai nukenčia ir gyvenimo kokybė, gali sutrikti miegas, sumažėja darbingumas, gebėjimas susikaupti bei mokytis (ypač tai svarbu vaikams), atlikti tikslų darbą. Alerginį rinitą laiku diagnozavus ir laiku bei tinkamai gydant – geresnė ligos prognozė, išvengiama viršutinių kvėpavimo takų komplikacijų (sinusitų, otitų ir kt.)
Kiek ilgai galima vartoti simptomus slopinančių vaistų? Ar jie neužblokuoja tikrosios ligos ir neblogina paciento būklės?
Vartojant antialerginių vaistų, neįvertinus, nenustačius provokuojančio alergeno ir jo nevengiant, vaistų poveikis bus trumpalaikis (nustojus vartoti, simptomai vėl atsinaujins) arba poveikis bus nepakankamas. Prisimintina, kad vartojant geriamųjų antihistamininių vaistų gydytojas specialistas negalės įvertinti, kokiam alergenui yra įsijautrinimas, nes odos mėginiai bus neinformatyvūs (nepakankamas odos reaktyvumas). Antihistamininiai vaistai neskirtini 5–7 d. prieš planuojamus atlikti mėginius.
Dekongestantai, kurie slopina tik simptomą – nosies užburkimą, neveikdami paties alerginio rinito patogenezinio mechanizmo, skirtini ne ilgiau kaip vieną savaitę dėl galimo ir dažniausiai vartojant ilgiau išryškėjančio nepageidaujamo vaisto poveikio. Svarbu tai tinkamai išaiškinti pacientui, nes dažnai jausdamas kad ir trumpalaikį, bet gana greitą nosies „atsikimšimą“, pacientas nenoriai jų atsisako.
Kokie astma sergančio ir vėliau dar susirgusio alerginiu rinitu paciento gydymo ypatumai?
Svarbu tinkamai gydant astmą (GINA rekomendacijos) kartu skirti ir adekvatų ilgalaikį pakopinį ir alerginio rinito gydymą. Negydant kartu esančio alerginio rinito, gali pasunkėti astma, pablogėti ligos eiga.
Svarbi vieninga viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų gydymo strategija
Gydoma vadovaujantis ARIA rekomendacijomis. Sergant epizodiniu lengvos eigos alerginiu rinitu, pirmos eilės vaistai – vėlesnės (ne I) kartos antihistamininiai vaistai. Esant epizodiniam vidutinio sunkumo ir sunkiam alerginiam rinitui bei nuolatiniam (bet kokio sunkumo) alerginiam rinitui, pirmos eilės vaistai – nosies GK arba vaistų deriniai – GK ir antihistamininiai. Kai kuriais ligos atvejais (pirmenybė sergant ir astma) papildomai gali būti skiriama leukotrienų receptorių antagonistų.
Ar skiriasi alerginiu rinitu sergančių vaikų ir suaugusiųjų gydymas?
Alerginis rinitas vaikams iki dviejų metų nėra būdingas, dažniausiai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams. Sergantiems alerginiu rinitu vaikams gali sutrikti pažinimo funkcija, todėl gali sunkiau sektis atlikti mokyklines užduotis.
Vaikų alerginio rinito gydymo principai tokie patys, kaip ir suaugusiųjų, skiriasi tik vaistų dozės. Jos turi būti adekvačios vaiko amžiui, reikia vengti nepageidaujamo vaisto poveikio, būdingo šiai amžiaus grupei.
Intranazaliniai GK indikuotini skirti >3–4 m. vaikams; geriamieji GK bei į raumenis švirkščiami neskirtini vaikų alerginiam rinitui gydyti. Pasirinktini mažiausiu biopraeinamumu pasižymintys GK: klinikiniai tyrimai parodė, kad alerginiam rinitui gydyti vartojant rekomenduojamas dozes, jie neturi įtakos vaiko augimui. Skiriant intranazalinių GK ilgą laiką, rekomenduojama kas 3 mėn. atlikti nosies gleivinės apžiūrą, kas 6 mėn. – augimo kontrolę.
I kartos antihistamininiai vaistai vaikų alerginiam rinitui gydyti neskirtini, jų nepageidaujamas poveikis gali dar labiau sutrikdyti pažinimo funkciją, kuri ir taip „nukenčia“ dėl ligos.
Ištirtas nedaugelio vaistų poveikis vaikams iki dvejų metų. Šiuo metu patvirtinta tik vieno antihistamininio vaisto – desloratadino – skyrimo indikacija vaikams nuo vienerių metų. Skiriant II kartos antihistamininių vaistų vyresniems nei 12 metų amžiaus vaikams dozė tokia pati, kaip ir suaugusiesiems. Jei yra patvirtinta indikacija jaunesniems – 6–12 m. vaikams, skiriama pusė suaugusiojo normos, 2–6 m. – ketvirtadalis dozės.
Specifinė imunoterapija rekomenduojama vaikams nuo 5 metų amžiaus. Alerginiai mėginiai gali būti atliekami bet kokio amžiaus vaikams, jie gali suteikti vertingos informacijos.
