Pastatų ir inžinerinių sistemų kursinis darbas

1010 0

TURINYS

Aiškinamasis raštas 2

1.1 Bendrieji duomenys 2

1.2 Atitvarų savybės ir jų šiluminės savybės 2

1.2.1Pagrindinės pastato atitvarinės konstrukcijos 2

1.2.2 Atitvarų šilumos perdavimo koeficientai 2

1.3 Projektinės sąlygos 3

1.4 Šildymo sistemos projektiniai sprendimai 5

1.5 Vėdinimo sistemos projektiniai sprendimai 5

2 Sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai 6

2.1 Pastato (patalpos) šilumos nuostolių skaičiavimas 6

2.2 Lyginamosios šiluminės charakteristikos skaičiavimas 6

2.3 Projektinė šildymo sistemos ir šilumos šaltinio galios skaičiavimas 6

2.4 Informacija apie šildymo prietaisų parinkimą ir grindinio šildymo skaičiavimą 7

2.5 Cirkuliacinis siurblys 8

2.6 Išsiplėtimo indo tūrio skaičiavimas 8

2.7 Vėdinimo sistema 9

3 Medžiagų žiniaraštis 10

3.1 Šildymo sistemos 10

3.2 Vėdinimo sistemos 12

4 Priedai 15

5 Literatūros sarašas 26

6 Grafinė dalis 27

7Literatūros sarašas 28

Aiškinamasis raštas Beendrieji duomenys

Gyvenamasis dviejų aukštų namas statomas Kaune mieste, Domeikavoje. Bendras pastato plotas 193,65 m2, aukštis 8,33 m. Prie šiaurinės gyvenamojo pastato dalies pristatytas garažas, kurio plotas 19,6 m2 . Pirmajame aukšte įrengta katilinė ,tualetas, virtuvė , svetainė ir svečių kambarys. Antrajame aukšte numatomi 3 miegamieji , bei vonia.

Atitvarų savybės ir jų šiluminės savybės Pagrindinės pastato atitvarinės konstrukcijos

Pamatai. Namo pamatai juostiniai, iš išorės apšiltinti 150 mm storio polistireniniu putplasčiu. Pamatų gylis 1,2 m.

Sienos. Sienos mūrinės, iš išorės apšiltintos 300 mm storio akmens vata . Sienų apšiltinimas sujungtas tiek su pamatų, tiek su stogo appšiltinimo sluoksniais.

Taip sumažinamas šilumos nuostolių kiekis. Vidinės sienos apkalamos gipskartonio plokštėmis su apdaila.

Perdangos/grindys. Tarpaukštinė perdanga atremta ant mūrinių laikančiųjų konstrukcijų nekerta išorinės sienos termoizoliacinio sluoksnio. Ant grunto esančuos grindys iš apačios apšiltintos 100 mm storio ekstruziniu polistireniniu putplasčiu. Gyvenamosiose patalpose grindis dengia pa

arketas, vonios kambariuose klojamos plytelės.

Stogas. Projektuojamas dvišlaitis (garaže vienšlaitis) stogas, kuris bus padengtas bitumine danga.

Langai. Pastate vyrauja plastikiniai langai, trijų kamerų su dviejų stiklų paketu. Langas montuojas termoizoliaciniame sluoksnyje

Durys. Lauko durys šarvuotos, vidinių patalpų medinės, išėjimo į kiemą stiklinės , o garažo vartai pakeliami metaliniai.

Atitvarų šilumos perdavimo koeficientai

Atitvaros šilumos perdavimo koeficienatai, tai per atitvarą pereinančios šilumos srauto tankis, kuomet oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse yra 1 K. Norminiai šilumos perdavimo koeficientai pagal pastato energinio naudingumo klases pateikiami STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ (1 lentelė).

lentelė 1 Atitvarų norminių šilumos perdavimo koeficientų vertės.

Atitvaros rūšis Šilumos perdavimo koeficientas U, W/m2K
Siena 0,2
Stogas 0,16
Grindys 0,25
Langas 1,6
Durys 1,6

Projektinės sąlygos

Projektuojamas pastatas priskiariamas B grupės statiniams. Projektiniai lauko oro parametrai parinkti iš RSN 156-94 „Statybinė klimotologija“ pagal šalčiausio penktadienio temperatūrą. Kauno miesto projektiniai parametrai žr. 2 lentelė.

Patalpos oro temperatūra priimama kaip projektinė ir paarenkama pagal patalpos paskirtį iš higienos normų HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“. Natūralaus vėdinimo skaičiavimams naudojama 5 0C lauko oro temperatūra.

Šalčiausio penktadienio temperatūra Kaune -22 C

2 lentelė. Kauno miesto projektiniai lauko oro parametrai.

Laikotarpis Vasara Žiema
1 2 3
Temperatūra, C 18-22 18-28

Pastato šilumos nuostoliai skaičiuojama remiantis STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“. Įvertinami šilumos nuostoliai per atitvaras, šiluminius tiltelius bei atsirandantys dėl vėdinimo ir išorės infliacijos.

Oro kiekiai patalpų vėdinimui gyvenamosioms paskirties pastatams perenkami pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“. Projektiniai patalpų parametrai pateikti lentelėje (žr. 3 lentelė).

lentelė 2

Projektiniai patalpų parametrai

Eil. Nr. Patalpos pavadinimas (paskirtis) Plotas, m2 Oro temperatūra 0C Projektiniai šilumos nuostoliai, W Tiekiamo oro kiekis m3/h Šalinamo oro kiekis m3/h
103 Garažas 19,6
102 Svečiu kambarys 16,95 20 864,16
101 Tambūras 5,49 20 279,9
104 Katilinė 8,13 19 25 25
105 Koridorius 8,56 20 436,41
106 Tualetas 2,5 20 127,46 45
107 Virtuvė 16 20 815,73 25 60
108 Svetainė 36 20 1835,39 50 60
201 Miegamasis 17 20 866,71 45
202 Vonios kambarys 8,95 22 456,3 45
203 Koridorius 10 20 509,83 45
204 Miegamasis 20,7 20 1055,35 50
205 Miegamasis 23,8 20 1213,39 40

Šildymo sistemos projektiniai sprendimai

Dviejų aukščių gyvenamajam namui suprojektuota priverstinės cirkuliacijos vandeninė dvivamzdė–kolektorinė šildymo sistema.

Pastato projektiniai šilumos nuostoliai yra apie 14,724 kW. Žinodami pastato plotą ir šilumos nuostolius galime gauti lyginamąją charakteristiką, kuri lygi: 50,98 W/m2.

Namas šildomas centrinio šildymo dujiniu katilu Baxi platinum combi 28H, kurio maksimali šiluminė galia 27,4 kW. Projektinės šilumnešio temperatūros: tiekiamam vandeniui 800C, grįžtamam numatoma 60 0C.

Taip katilinei buvo patikrinti papildoma įranga: cirkuliacinis siurblys ir išsiplėtimo indas. Cirkuliacinis siurblys yra tinkamas nes jo maksimalus slėgis 8bar, o sistemai reikalingas 0,25bar. Išsiplėtimo indas katile yra tinkamas, jo talpa yra 28l , o šildomam pastatui reikalingas 4,3l išsiplėtimo indas.

Namas yra šildomas radiatoriais ir grindiniu šildymu. Radiatoriai buvo parenkami iš Purmo asortimento. Radiatoriai buvo parinkti 11 tipo, tik skirtingų matmenų priklausomai nuo patalpos ir jos projektinių šilumos nuostolių. Radiatoriai montuojami prie atitvarų per kurias prarandama daugiausiai šilumos, todėl buvo pasirinkta projektuoti montavimo vietas po langais. Montavimas numatomas maždaug ties lango viduriu, 10cm atstumu nuo grindų. Radiatoriai montuojami ant laikiklių. Radiatoriai prie šildymo sistemos bus pajungti iš apačios. Patalpos temperatūrai reguliuoti bus pajungiamos termostatinės galvos prie radiatorių. Patalpos temperatūrai reguliuoti taip pat pasirenkamos termostatinės galvos. Grindinis šildymas įrengtas 10

01,105,106,107,202 patalpose. Grindiniam šildimui pasirenkami 16×2 diametro vamzdeliai kurie klojami 30cm atstumu vienas nuo kito. Tiekiama šilumnešio temperatūra yra 50°C, o grįžtama – 40°C, kuria palaikys grįžtamo srauto reguliatorius. Tiekiamas šilumnešis nuo katilinės iki kolektoriaus yra 80°C , o grįžtamas – 60 °C, nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisių šilumnešiai pasiskirsto taip pat. Vamzdynas nuo dujinio kuro katilo iki kolektorių izoliuojamas 13mm šilumine izoliacija is polietileno. Vamzdynai montuojami ant grindų šiluminės izoliacijos sluoksnio.

Vėdinimo sistemos projektiniai sprendimai

Oro paskirstymui naudojami skardiniai ortakiai kartu su jungiamomis dalimis. Ortakių diametras nuo 80 mm iki 160mm. Siekiant sumažinti vėdinimo įrenginio skleidžiamą garsą naudojami garso slopintuvai. Slopintuvai montuojami iškart už vedinimo įrenginio ant į patalpas tiekiamo ir iš patalpų ištraukiamo oro ortakių.

Į patalpas tiekiamo ir iš patalpų šalinimo oro kiekiai bus reguliuojami pakabinamose lubose sistemoje montuojamuose skirstytuvuose (TFF80 ir EFF100 tipo) .Oro paėmimo iš lauko ortakis apšiltintas antikondensacine izoliacija, o oro šalinimo ortakis šilumine izoliacija.

Žr. Priedas Nr.11 „Oro skirstytuvų parinkimo diagramos“

Pastate suprojektuotas mechaninis vėdinimas su šilumogrąža. Parenkamas vertikalus vėdinimo įrenginys DOMEKT CF 400V (žr. Priedas Nr.11 „Vėdinimo įrenginio parametrai“), kuris montuojamas 104 patalpoje. Vėdinimo sistemos tiekiamo oro kiekis yra 235 m3/h, o šalinimo oro kiekis 235 m3/h . Į namą oras paimamas per groteles, kurios įrengtos šiaurinėje pastato dalyje, o šalinamas per stoge esantį 160 mm skersmens ortakį.

Vėdinimo sistemas bus valdoma automatiniu bū

ūdu su iš anksto nustatytu režimu, kurį lems vartotojo poreikiai. Reikalui esant sistemą galima reguliuoti ir rankiniu būdu (naudojant valdymo pultelį).

Garažo patalpai konkretus vėdinimas neprojektuojamas, patalpa vėdinsis per joje esantį langą bei pakeliamus garažo vartus.

Sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai Pastato (patalpos) šilumos nuostolių skaičiavimas

Pastato projektiniai šilumos nuostolių skaičiavimai atliekami remiantis STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ pateikta metodika.

Pastato savitieji nuostoliai suskaičiuojami įvertinus šilumos nuostolius per atitvaras, šiluminius tiltelius bei nuostolius dėl vėdinimo ir išorės infliacijos. Projektiniai šilumos nuostoliai gaunami ankščiau gautus nuostolius padauginus iš projektinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo. (žr. Priedas Nr. 1 „Šilumos nuostolių skaičiavimas“)

Lyginamosios šilminės charakteristikos skaičiavimas

qlyg – lyginamoji šiluminė charakteristika W/m2;

∑Ph – pastatui šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia, W;

∑Ašild.pat – šildomas plotas, m2;

Projektinė šildymo sistemos ir šilumos šaltinio galios skaičiavimas

– atsargos daugiklis

∑Ph – pastatu šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia, W;

h2 – šilumos šaltinio naudingumo koeficientas

h3 – šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos naudingumo koeficientas (iš STR 2.09.04:2008 6 priedo, 6.4 lentelės)

Projektinio šilumos poreikio pastato šildymui skaičiavimas

∑H – pastato savitieji šilumos nuostoliai, W/K;

θi – vidutinė projektinė namo patalpų temperatūra 0C;

θem – vidutinė išorės lauko temperatūra šildymo sezonu (iš STR 2.09.04:2008 9 priedo, 9,2 lentelės)

t – šildymo sezono trukmė paromis (iš STR 2.09.04:2008 9 priedo, 9,2 lentelės)

Informacija apie šildymo prietaisų parinkimą ir grindinio šildymo skaičiavimą

Parenkant šildymo prietaisus reikia žinoti patalpos šilumos nuostolius, prietaiso įrengimo patalpoje būdą, vamzdyno kuriais teka šilumnešis įrengimo būdą, bei įtekančio ir ištekančio ir ištekaničio į/iš šilumos prietaiso temperatūras. Šildymo prietaisai parinkti iš gamintojų pateiktų techninių katalogų PURMO. Išsamesni duomenys apie konkrečiose patalpose parinktus radiatorius/konvektorius žr. Priedas Nr. 3 „Šildymo prietaisų parinkimas“.

Projektuojant grindinį šildymą reikia žinoti patalpos šilumos nuostolius, šildomą plotą, patalpos oro temperatūrą ir grindų dangos tipą. Grindinis šildymas dažniausiai projektuojamas naudojantis gamintojo pateikta metodika (šiuo atveju „Upnor“ gamintojo).

Šildymo sistemos hidraulinis skaičiavimas

Hidrauliniai skaičiavimai atliekami siekiant parinkti optimaliausius vamzdžių skerspjūvius. Skaičiavimai atliekami nepatogiausiam žiedui ir laisvai pasirinktam žiedui. Nepatogiausias žiedas laikomas tas kurio šildymo prietaisas yra labiausiai nutolęs nuo šilumos šaltinio, esantis aukščiausiai ir yra didžiausios šiluminės galios. Vamzdžiai renkami atsižvelgiant į šilumnešio tekėjimo greitį, bei hidraulinį vamzdyno nuostolį. Rekomenduojami greičiai stovuose ir magistralėsi iki 1 m/s, o stovuose ir stambesnėse atšakose 0,5 – 0,7 m/s. Žr. Priedas Nr. 6 „Hidrauliniai skaičiavimai“ ir brėžinys Nr. 2016-KP-SVOK-03.

Cirkuliacinis siurblys

Cirkuliacinis siurblys turi sukurti tokį slėgį (Δpv), kad projektinis vandens kiekis (G) cirkuliuotų šildymo sistema (vandens debitą žinome iš hidraulinių skaičiavimų, tai yra pirmo ruožo vandens debitas, o slėgį kaip nepatogiausio žiedo slėgio nuostolius). Šiuo atveju slėgis nepatogiausiame žiede yra lygus 24,65Pa, o pratekančio vandens debitas lygus 1005,4kg/h. Katilo maksimalus slėgis yra 8 bar. Todėl mūsų atveju cirkuliacinis siurblys yra tinkamas nes sistemos slėgis yra 0,25bar.

Išsiplėtimo indo tūrio skaičiavimas

1 Apskaičiuojamas vandens tūris sistemoje:

Apskaičiuojamas vadens tūrio padidėjimas sistemoje:

Apskaičiuojamas slėgio faktorius:

Apskaičiuojamas maksimalus šildymo sistemos slėgis, kai sistema vis dar veikia:

Apskaičiuojamas minimalus šildymo sistemos slėgis:

Apskaičiuojamas statinis šildymo sistemos slėgis:

Apskaičiuojamas išsiplėtimo indo tūris:

Vėdinimo sistema

Name suprojektuotos tik mechaninio vėdinimo sistemos

Norint tinkamai suprojektuoti vėdinimo sistemą būtina susidaryti oro kiekių balansą. Žr. Priedas Nr. 8 „Oro kiekiai“

Aerodinaminio mechaninio vėdinimo skaičiavimo metu, pagal žinomus oro kiekius nustatomi ortakių skersmenys, bei aerodinaminis pasipriešinimas. Projektuojamas greitis ortakių magistralėse iki 5 m/s, atšakose 1,5-4 m/s. Žr. Priedas Nr. 9 „Aerodinaminiai skaičiavimai“.

Skaičiavimai atlikti remiantis STR 2.09.02:2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas.

Medžiagų žiniaraštis Šildymo sistemos

Techninė specifikacija

Eil. Nr. Žymuo Aprašymas
Šilumos gamyba
1. T.S.1.1 Kondensacinis dujinio kuro katilas su buitinio karšto vandens ruošimo funkcija. Tiekiama šilumnešio temperatūra šildymo režime 55°C. Maksimalus darbo slėgis šildymo režime 3bar, karšto vandensruošimo režime – 8bar. Naudojamas kuras – gamtinės dujos.Komplekte: tvirtinimo prie sienos elementai, dūmtraukis (d100mm, l-500mm), vamzdžių prijungimo komplektas, pilna katilo valdymo automatika, apsauginis vožtuvas, dviejų pakopų cirkuliacinis siurblys 8bar, 80Pa, uždaras išsiplėtimo indas 28l. Plotis 345mm, aukštis – 780mm, gylis – 345mm. Svoris –41 kg.
2. T.S.1.2 Lauko temperatūros jutiklis skirtas lauko temperatūros matavimui, pagal kurią automatiškai

reguliuojama į šildymo sistemą tiekiama šilumnešio temperatūra. Kabelio ilgis – 4 m.

3. T.S.1.3 Dujinio kuro katilo (kondensacinio) kamino komplektas, koncentrinis, skirtas tiekti orą degimui bei šalinti degimo produktus, skersmuo parenkamas pagal montuojamą katilą. Medžiaga –polipropilenas. Su kondensato rinktuvu.
Šildymo sistema
1. T.S.2.1 Plieninis radiatorius, gaminamas iš lakštinio plieno, pagal EN442-1. Montuojamas tvirtinant prie sienos. Maksimalus darbo slėgis – ≥10 bar. Maksimali darbo temperatūra – ≥100 °C. Prijungimas– apatinis, su integruotu termostatiniu ventiliu. Termostatinis ventilis skirtas šilumnešio srauto reguliavimui. Ant termostatinio ventilio montuojama termostatinis reguliatorius. Šiluminė galia nustatyta pagal EN 442. Komplekte – laikikliai, sumontuotos aklės ir oro išleidiklis. Spalva –RAL 9016, dažyti milteliniu būdu. Aukštis – 450 mm, tipas – 11, ilgis – 600-1400mm.
2. T.S.2.8 Termostatinė galva – prietaisas, kuris automatiškai, pagal patalpos temperatūrą per termostatinį ventilį reguliuoja šilumnešio debitą, veikia be elektros energijos. Temperatūros reguliavimo ribos +6 ÷ +28°C.
3. T.S.2.9 Termostatinė galva – prietaisas, kuris automatiškai, pagal patalpos temperatūrą per termostatinį ventilį reguliuoja šilumnešio debitą, veikia be elektros energijos. Termostatinio reguliatoriaus matmenys derinami pagal konvektoriaus termostatinio ventilio padėtį. Temperatūros reguliavimo ribos +6 ÷ +28°C.
4. T.S.2.10 Radiatoriaus prijungimo mazgas dvivamzdei sistemai, tiesus. Tmax=100 C, pmax=10 bar. Paskirtis – radiatoriaus prijungimo jungtis prie skirstomojo vamzdyno.
5. T.S.2.12 Reguliuojamas kolektorius, Ø1“. Komplektuojamas su automatiniais nuorintojais ir vandens išleidimo kraneliais. Kolektoriaus ir armatūros Tmax=100 C, pmax=10 bar. Grįžtamojo srauto atšakose gali būti montuojami balansiniai reguliavimo ventiliai. Paskirtis – šilumnešio srauto paskirstymas nuo magistralinio vamzdyno į atskirus šildymo prietaisus.
6. T.S.2.13 Potinkinė kolektorinė spintelė, montuojama atitvaros konstrukcijoje. Baltos spalvos, dažyta milteliniu būdu, su užraktu. Gylis 110 mm, aukštis 600 mm, ilgis 330-950 mm, priklausomai nuo kolektoriaus žiedų skaičiaus. Į kolektorinę spintelę montuojamas šildymo kolektorius.
7. T.S.2.14 Rutulinis ventilis pilnam srauto uždarymui. Tmax=100 C, pmax=10 bar
8. T.S.2.15 Daugiasluoksnis plastikinis vamzdis PE-Xc/Aliuminis/PE-Xc ir jungtys. Vamzdžių išorinis skersmuo 16,25 ir 32mm, sienelės storis – 2;2,5;3 mm. Aliuminio sluoksnio s

. . .

Vėdinimas

 

1. Vėdinimo įrenginys, įrenginio našumas 300 m3/h vnt. 1 T.S.3.1  
2. Ortakis. Diametras 80mm m 21,27 T.S.3.3  
2. Ortakis. Diametras 100mm m 5,97 T.S.3.4  
3. Ortakis. Diametras 125mm m 5,75 T.S.3.2  
4. Ortakis. Diametras 160mm m 3,9 T.S.3.5  
5. Lankstūs triukšmo slopintuvai. vnt. 2 T.S.3.5  
7. Oro ištraukimo difuzorius EFF-100 vnt. 4 T.S.3.7  
8. Oro paskirstymo difuzorius TFF-80 vnt. 6 T.S.3.11  
9. Metalinės ventiliacinės grotelės AG160 vnt. 2 T.S.3.8  
10. Jungtys, antgaliai, trišakiai ir kt. fasoninės dalys Šio darbo metu detaliai neskaičiuojamos T.S.3.9  
Vėdinimo sistemos įrengimas
1. Vedinimo įrenginio sumontavimas ir pajungimas vnt. 1 Techninės

specifikacijos

darbams

semestro

projekte

neaprašinėjamos

2. Angų nuo Ø100 iki Ø160 mm sienose ir perdangose išmušimas vnt. 7
3. Vėdinimo ir šalinimo angos lauko sienoje išmušimas (Ø160) vnt. 1
4. Skylių tiekimo ir šalinimo difuzoriams išgręžimas (Ø100) vnt. 6
5. Tiekimo difuzorių įrengimas vnt. 6
6. Ištraukimo difuzorių įrengimas vnt. 4
7. Ortakių, kurių diametras yra nuo Ø100 iki Ø200 įrengimas m 36,89
8. Lauko grotelių įrengimas vnt. 2
9. Šildymo sistemos reguliavimas sist. 1
10. Šildymo sistemos šiluminis bandymas sist. 1

Priedai

Priedas Nr. 1 „Šilumos nuostolių skaičiavimas“.

Per atitvaras:

Per šiluminius tiltelius:

Dėl vėdinimo ir išorės infliacijos:

 

Priedas Nr. 2 „Baxi platinum combi 28h “

 

Priedas Nr.3 Šildymo prietaisų parinkimas

Priedas Nr.4 „Grindinis šildymas“

 

Priedas Nr.5 „Hidrauliniai skaičiavimai“

Priedas Nr.6 „Projektiniai šilumos nuostoliai“

Priedas Nr.8 „Oro kiekiai“

 

Priedas Nr.9 „Aerodinaminiai skaičiavimai“

Priedas Nr.10 „Vėdinimo įrenginio parametrai“

Priedas Nr.11 „Oro skirstytuvų parinkimo diagramos“

 

Oro skirstymui patalpose pasirinkta naudoti TFF tipo skirstytuvus:

 

„TFF 80“ 108 patalpai

201 patalpai:

Kadangi 104,105,107, 204,205 patalpose oro kiekiai mažesni, galime priimti, jog juose garsas taip pat neviršys norminės vertės (20 dB) ir atitiks slėgio nuostolius (15 Pa)

Oro šalinimui parenkami EFF tipo difuzoriai:

EFF 100

107, 203,204,205 patalpose šalinamo oro kiekis yra mažesnis nei 75 m3/h ir iš diagramos matyti jog garsas neviršys 20 dB, o slėgio nuostoliai skirstytuve bus nedidesni kaip 25 Pa.

Literatūros sarašas

STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“

STR 2.05.01:2013 „Pastatų Energinio naudingumo projektavimas“

STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“

RSN 156-94 „Statybine klimatologija“

HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“

Jolanta Čiuprinskienė, Kęstutis Čiuprinskas „Pastato šildymo sistemos projektavimas : metodikos nurodymai“ 2005

Grafinė dalis Literatūros sarašas

STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“

STR 2.05.01:2013 „Pastatų Energinio naudingumo projektavimas“

STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“

RSN 156-94 „Statybine klimatologija“

HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų Patalpų mikroklimatas“

Jolanta Čiuprinskienė, Kęstutis Čiuprinskas „Pastato šildymo sistemos projektavimas : metodikos nurodymai“ 2005

Join the Conversation