Lakstinis stiklas

II.Lakštinis stiklas,rūšys, tech. duomenys, panaudojimas (medžiagą
tikslinga pateikti pagal žinoma firma)

Gaminamas šių rūšių lakštinis stiklas: paprastasis, langų, vitrininis, uviolinis, veidrodinis, raštuotasis, šilumą sugeriantis, šilumą atspindintis, spalvotasis ir apdailos. Langų stiklas esti 2; 2,5; 3; 4; 5 ir 6 mm storio. Jis atitinkamai vadinamas dvimilimetriniu, trimilimetriniu ir t. t. Stiklo lakštai turi buti stačiakampiai ir vienodo storio. Reikalaujama, kad 2 ir 2,5 mm storio stiklo laidumas šviesai būtų ne mažesnis kaip 87%, 3 ir 4 mm – 85%, 5 ir 6 mm – 84%. Langų stiklo matmenys nurodyti lentelėje.
Nepoliruoto 6,5 mm storio vitrininio stiklo didžiausi matmenys 2950×2950 mm.
Poliruotas stiklas formuojamas hoorizontaliuoju būdu valcais. Gautų lakštų paviršius šlifuojamas ir poliruojamas. Jis gali būti formuojamas ir išlydyto metalo vonioje. Išlydyta stiklo masė tiesiog iš krosnies patenka ant vonioje esančio išlydyto metalo paviršiaus. Pro kitame vonios gale esančią angą juosta tempiama į atkaitimo kamerą (Float metodas). Suformuotas ir atkaitintas stiklas supjaustomas į lakštus. Iš šio stiklo gaminami veidrodžiai, juo įstiklinamos vitrinos.
Uviolinis stiklas praleidžia 20-75% ultravioletinių spindulių. Gaminamas iš žaliavu, kuriuose yra minimalus geležies, titano ir chromo oksidų kiekis. Uvioliniu stiklu įstiklinami vaikų ir gydymo įstaigų langai.
Veidrodinis laangų stiklas gaunamas stiklo lakštą padengus metalo (chromo, alavo, stibio, vario, geležies ir kt.) oksido plėvele. Kiekvienas metalo oksidas suteikia stiklui vienokį ar kitokį atspalvį. Toks stiklas iš vienos pusės esti beveik nepermatomas, todėl vadinamas veidrodiniu. Langai įstiklinami taip, kad bū

ūtų nepermatomi iš išorės. Dieną, žiūrint iš pastato vidaus, toks stiklas atrodo beveik skaidrus. Veidrodinis stiklas praleidžia 5-20% mažiau šviesos negu paprastasis, todėl naudojamas patalpoms, kurioms reikia mažesnio apšvietimo.
Raštuotasis stiklas yra nepermatomas. Iš vienos arba abiejų pusių jame būna įspaustas įvairaus piešinio reljefinis raštas. Gaminamas nuolatinio horizontaliojo valcavimo metodu. Jo paviršius gali būti padengtas įvairių metalų oksidų plėvelėmis. Šiuo stiklu įstiklinami langai, durys, iš jo gaminamos pertvarinės sienelės, įvairūs ekranai. Matmenys: plotis – 400-1600 mm, ilgis – 600-3600 mm, storis – 4,5-6 mm.

Sąlyginis stiklo žymėjimas Lakštų matmenys mm

storis mažiausias plotis ir ilgis didžiausias plotis ir ilgis
„2“
„2,5“
„3“
„4“
„5“
„6“ 2
2,5
3
4
5
6 400×400
400×500
400×500
400×500
400×500
400×500 700×1250
750×1450
1000×1800
1200×2200
1600×2200
1600×2200

Armuotasis stiklas skiriasi nuo kitų rūšių lakštinio stiklo tuo, kad jo lakšto viduryje lygiagrečiai su horizontaliąja plokštuma būna įterptas metalinis tinklelis, supintas iš 0,35-0,45 mm skersmens plieninės vielos. Stiklas valcuojamas nuolatinio valcavimo įrengimais. Metalinį tinklelį į valcuojamą miinkštą stiklą įspaudžia prieš volus įtaisytas specialus rifliuotas volelis. Armuotas stiklas daug atsparesnis karščiui negu nearmuotas, be to, jis saugus, nes dėl tinklelio nesusidaro jo skeveldrų. Juo įstiklinami laiptų narveliai, langai, durys, stoglangiai. Tokio stiklo matmenys: igis – 1200-2000 (± 3) mm, plotis – 400-1500 (± 3) mm, storis – 5,5 mm.
Šilumą sugeriantis stiklas formuojamas vertikaliojo tempimo mašinomis. Jo paviršius esti apdorotas specialiais aerozoliniais tirpalais, sudarančiais ploną metalo oksido plėvelę. Stiklo šviesos laidumas ir jo atspindžio charakteristikos gali būti labai įvairios. Šios savybės priklauso nuo plėvelės sudėties ir stiklo paviršiaus ap

pdorojimo būdo.
Toks stiklas naudojamas pastatams, kuriuose esti įrengtos oro kondicionavimo sistemos, vaikų darželiuose, ligoninėse ir kitur. Jis praleidžia nuo 30 iki 70% matomosios šviesos spektro spindulių.
Šilumą atspindintis stiklas mažiau praleidžia šilumos, todėl naudotinas pietiniuose rajonuose gyvenamųjų, pramoninių pastatų langams ir ten, kur reikia stiklo pertvaromis izoliuoti šilumos šaltinį. Šilumą atspindinti plėvelė susideda iš geležies, kobalto ir nikelio oksidų. Šie oksidai stiklui suteikia vos pastebimą melsvai žalsvą atspalvį. Toks stiklas mažiau sugeria ilgųjų bangų spindulių ir atspindi nuo 60 iki 80% infraraudonųjų spindulių, t. y. 2-3 kartus daugiau negu paprastasis langų stiklas. Šilumą sugeriantis stiklas labiau įkaista ir todėl deformuojasi. Į tai reikia atsižvelgti projektuojant langų rėmus.
Spalvotasis stiklas gali būti formuojamas įvairiais būdais. Dažančiosios medžiagos dedamos arba į stiklo lydalą, arba dažomas suformuoto gaminio paviršius. Juo įstiklinamos durys ir pertvaros. Skaidrus spalvotas stiklas vartojamas signalinio apšvietimo prietaisais ir vitražams.
Apdailai tinka spalvotas arba emaliuotas stiklas. Spalvotas stiklas, imituojantis marmurą, vadinamas marblitu. Vartojamas vidaus ir išorės apdailai. Dar gaminamas lakštinis stiklas, kurio viena pusė esti nudažyta nepermatomais keraminiais dažais. Jis vadinamas stemalitu. Vartojamas vidaus ir fasadų apdailai.
Emaliuotos stiklinės plytelės gaminamos iš langų stiklo atliekų. Atliekos supjaustomos į plyteles, aptepamos emalio tyrele, išdžiovinamos ir iškaitinamos 750-780 ºC temperatūroje. Emalis lydydamasis sukepa su stiklo paviršiumi. Plytelėmis išklojamos visuomeninio maitinimo patalpų, virtuvių, sanmazgų sienos.

Leave a Comment