Liberalių demokratijų, arba vadinamųjų kapitalistinių demokratinių visuomenių, sąlygomis ekonomikoje ir visuomenėje ryškiai skiriami du sektoriai – viešasis ir privatusis. Nėra kokio nors vieno būdo atskirti privačią ir viešąją sritis, taigi, panagrinėkime atidžiau, ir pabandykime suprasti, kas jas sieja ir skiria, kokių bendrų bruožų ir kokių skirtybių galima atrasti sektorinių organizacijų struktūrose ir jų veikos srityse.
Nėra vieno apibrėžimo, kuris tiksliai apibrėžtų viešojo sektoriaus sąvokos reikšmę, viešąjį sektorių galima apibrėžti keleriopai: valdžia, biurokratija, viešasis išteklių išdėstymas, visuomeninė nuosavybė, planinė ekonomika ir pan. Tačiau, kad ir kaip jį traktuotume, visiems mums daro didžiulį poveikį.
Pagrindiniai viešojo administravimo principai, pagal kuriuos struktūruojamas arba turėtų būti struktūruojamas viešasis sektorius, apimant jo institucinę struktūrą, valstybės tarnautojų motyvaciją bei viešųjų interesų statusą:
- 1. Viešųjų institucijų uždavinius turi apibrėžti politikai, o vykdyti – administracijos darbuotojai, šitaip įgyvendinami racionalaus sprendimų priėmimo modelio reikalavimus
- 2. Viešojo sektoriaus uždaviniai formuojami ir vykdomi kaip nepertraukiamas, taisyklėmis apibrėžtas procesas
- 3. Administravimas turi remtis rašytiniais dokumentais, kurių dėka įstaiga tampa šiuolaikinės valdžios šerdimi
- 4. Administravimo darbą reglamentuojančios taisyklės yra techninės arba teisinės
- 5. Užduotys arba funkcijos skirstomos į funkcionaliai skirtingas sritis, kurių kiekvienai suteikta atitinkama valdžia ir sankcijos
- 6. Ir pareigūnai, ir uždaviniai išdėstomi hierarchine tvarka, apibrėžiamos kontrolės bei apskundimo teisės. Jei visos kitos sąlygos vienodos, pirmenybė teikiama centralizavimui
- 7. Organizacijos ištekliai yra visiškai atskirti nuo jos narių, kaip privačių asmenų, išteklių
- 8. Įstaigos vadovas negali naudoti savo įstaigos privatiems tikslams
- 9. Kad įvykdytų įsipareigojimus, valstybės tarnautojai atlieka viešųjų interesų užduotis priklausomai nuo savo profesinio pasirengimo ar pareigos įsisąmoninimo
- 10. Viešajame sektoriuje yra vienas vyraujantis interesas – visuomenės ( viešasis ) interesas, kuris nustato politikų bei administracijos darbuotojų asmeninių interesų įtakos ribas
- 1. Nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;
- 2. Įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto;
- 3. Nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;
- 4. Priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;
- 5. Nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybes nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai
- 1. Robert B. Denhardt “Viešųjų organizacijų teorijos”, Algarvė, 2001
- 2. Kauno Technologijos Universitetas “Viešasis administravimas”, Kaunas,Technologija, 1999
- 3. J.E. Lane “Viešasis sektorius”, Vilnius, 2001
- 4. A. Raipa “Viešojo administravimo efektyvumas”, Kaunas, technologija, 2000
- 5. Wayne Parsons “Viešoji politika”, Vilnius, Eugrimas, 2001m
- 6. Lietuvos Respublikos seimo priimtas įstatymas “Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas”, Vilnius, 1997 (įstatymas redaguotas 2000)