valentino diena-meile

Valentino dienos istorija

Valentino dienos atsiradimas siejamas net su dviem Valentinais. Pasak vienos legendų, Valentinas buvo vienas pirmųjų krikščionių. Tada naujoji religija reiškė pavojų ir mirtį. Už pagalbą krikščionių kankiniams jis suimtas, nuteistas ir pasodintas į kalėjimą. Kalėdamas jis išgydęs aklą prižiūrėtojo dukrą. Sužinojęs apie šį stebuklą, žiaurus imperatorius įsakęs nukirsti Valentinui galvą. Savo mirties rytą jis nusiuntęs prižiūrėtojo dukrai atsisveikinimo laiškelį, kurį pasirašęs: „Nuo tavo Valentino“. Kitas istorijos minimas Valentinas gyvenęs imperatoriaus Klaudijaus II laikais, kuomet Roma dalyvavo daugybėje kruvinų ir nesėkmingų kovų. Klaudijui Žiauriajam nuolatos trūkę karių. Imperatorius nusprendęs, kad to priežastis – Romos vyrų nenoras palikti savo šeimas ir mylimąsias, todėl įsakęs tuojau pat nutraukti visas sužadėtuves bei uždraudęs kariams tuoktis. Gerasis Valentinas nepaklusęs imperatoriui – jis padėjęs krikščionių kankiniams bei slapta tuokęs įsimylėjusias poras; už šiuos gerus darbus Valentinas buvęs suimtas ir Romos prefekto nuteistas mirti. Jo aplankyti kalėjime atėję daugybė jaunuolių, kurie pro langą į vienutę jam mėtę gėles ir raštelius. Jis s nukankintas 269 metų vasario 14 d. Taigi Valentino mirties diena sutapo su senųjų Luperkalijų švente. Įsigalint krikščionybei, jaunos religijos autoritetai siekė išstumti pagoniškus dievus bei jų garbinimo šventes. Žmonės nenoriai atsisakydavo įprastų švenčių bei tradicijų, todėl dažnai senosioms šventėms tik būdavo suteikiamas naujas vardas ir prasmė. 496 m. popiežius Gelazijus paskelbė vasario 14-ją. Šv. Valentino diena. Taip Luperkalijos tapo Valentino diena. Luperkalijos buvo ne tik pavasario, bet ir meilės šventė. Šios dienos išvakarėse buvo žaidžiama „meilės loterija“. Romos mergaičių vardai buvo surašomi ant popieriaus skiaučių ir sumetami į ąsočius. Jaunuoliai traukdavo jų vardus ir tapdavo merginos palydovu šventės metu. Kitas šios šventės paprotys buvo jaunų kilmingų Romos vyrų šėlimas Romos gatvėse, švaistantis ožkos odos rimbais. Jaunos moterys būriuodavosi gatvėse, laukdamos šventų rimbo kirčių, nes buvo tikima, jog taip jos taps vaisingos. Šie ožkos odos rimbai buvo vadinami februa, o plakimas – februario. Abu šie pavadinimai kilę iš lotyniško žodžio „tyrumas“. Iš šio žodžio kildinamas ir daugelio pasaulio kalbų vasario mėnesio pavadinimas.

Valentino dienos tradicijos ir simboliai

Gėlės Valentino tradicijos dalimi tapo pora šimtų metų vėliau, XVII amžiuje, kuomet Prancūzijos karaliaus Henriko IV duktė surengė puotą Šv. Valentino garbei. Jos metu kiekviena dama gavo po nuostabią gėlių puokštę iš vyriškio, kurį pasirinko savo Valentinu. Taip Italijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje gėlių bei meilės raštelių siuntimas tapo tradicija.Įprastas meilės simbolis, ypač dažnai sutinkamas Valentino dieną – širdis. Širdies formos saldumynai, dėžutės, žvakės, atvirutės… Širdys šokoladinės, popierinės, medžiaginės, puošiančios įvairiausius daiktus ir net drabužius.Beje, senovėje meilę simbolizuojanti žmogaus kūno dalis buvo visai ne širdis, o kepenys. Tačiau pamažu pripažintu meilės simboliu širdis – matyt, tai lėmė jos plazdėjimas, pamačius mylimąjį. Beje, mokslininkų teigimu, meilę atitinkančios emocijos gimsta visai ne širdyje, o smegenyse. Kitas neatsiejamas meilės įvaizdis – mažas angeliukas, padaužiškai laidantis meilės strėles. Kupidonas, apskritaveidis cherubinas, į mūsų kultūrą ateina iš senovės graikų mitų. Antikinėje Graikijoje jis buvo vadinamas Erosu. Tai graikų meilės deivės Afroditės sūnus. Daug graikų kultūros elementų perėmę romėnai meilės deivę pavadino Venera, o jos sūnų – Kupidonu. Lotyniškai Cupido reiškia „troškimas“. Kupidonas – motinos, meilės deivės pasiuntinys, kurio strėlė sužeidžia ir priverčia pamilti net šalčiausią širdį. BurtaiValentino dienos pranašystės susiję su paukščiais. Buvo tikima, kad šią dieną moteris, pamačiusi skrendančią liepsnelę, ištekės už jūreivio; žvirblį – už varguolio, bet bus labai laiminga, jei išvys kikilį, nes ištekės už turtuolio.

• Sugalvokite penkis-šešis vaikinų ar merginų vardus, su kuriais galėtumėte susituokti. Tarkite iš eilės tuos vardus tuo pat metu sukdami obuolio kotelį tol, kol kotelis nutrūks. Jūs susituoksite su žmogumi, kurio vardą tuo metu tarėte.

• Jei perpjausite obuolį per pusę ir suskaičiuosite, kiek sėklų yra viduje, sužinosite, kiek turėsite vaikų. • Pirmas vaikino/merginos vardas, kurį išgirsite per TV ar radiją ar perskaitysite laikraštyje Valentino dieną, bus vardas žmogaus, su kuriuo susituoksite. • Jei Valentino dieną pamatysite voverę, tai reiškia, kad ištekėsite už šykštuolio, kuris tesirūpins pinigų kaupimu. • Jei išvysite kikilį, ištekėsite už milijonieriaus. • Jei šią dieną pamatysite pulką balandžių – Jūsų vedybos bus taikios ir laimingos. • Jei rasite ant kelio pirštinę, Jūsų mylimasis bus tas, kuris turi antrą poros pirštinę.

Kas yra meilė?Kas yra meilė? Keldami tokį klausimą, ieškome ne vien kokio nors bendro paaiškinimo. Norime žinoti, kaip su meile susitinkame, ką ji mums duoda. Jau nuo seno žmones domino meilės tema: menininkai savo kūriniuose yra išreiškę kitų žmonių meilės džiaugs-mus ir kančias, taip pat savo pačių išgyvenimus. Meno kūriniuose įkūnyta meilė veikia mūsų jausmus, skatina susimąstyti, nuolat ieškoti kelių į tai, kas tau-ru ir gražu. Meile paprastai laikome taurų asmenybės taurų asme-nybės jausmą, kuris yra prigimties duotų ir kultūros su-kurtų žmogiškųjų savybių vientisumo išraiška. Meilė – tai kai du žmonės, du skirtingi dvasiniai pasauliai, skirtingos mintys ir charakteriai, vienas su kitu susiderina. Svarbu susiderinti, bet ne užgožti vie-nas kitą, nebūti vienas kito šešėliu. Susiderinimas rei-kalauja laiko, atsakomybės ir abipusių pastangų. Menkiau-sias netaktas, abejingumas kurio nors atžvilgiu ne tik suteikia skausmą, bet taip pat griauna tiltus į vienas kitą Meilė yra tikra ir stiprėja tarp tokių žmonių, kurie vienas kitam neleidžia suklupti, atsilikti, sustoti kelio nelygumuose, kurie diena iš dienos nuolat siekia užka-riauti vienas kitą ne apsimetinėjimu ar melu, bet nuošir-

dumu, tiesa, šiluma.

Meilė, nebijau to žodžio, kaip vienijantis, rišan-tis, unikalus ryšys ne tarp kūnų, bet tarp sielų, tarp atskirų Dievo dalelių. Tai lygiai tas pats, kaip Dievas negali būti skirtinas iš atskirų dalių, taip visa dieviš-ka, mumyse esanti dalis, vienija ir palieka mus vienovėje ir meilėje su Dievu, tuo pačiu ir su visais, kurie Jame, su Juo ir per Jo meilę egzistuoja. Žmonės per amžius ieškojo atsakymo, kas yra Meilė. Jei mes laikysime ją kaip vieną iš savo emocijų, jausmų, mes labai klysime, kadangi ji dar niekuomet nebu-vo kam nors iš žemės gyventojų pavaldi. Meilė – tai vienijantis ryšys, tai – kieno dalimi mes esame, ji apima visą visatą. Meilė ir gyvenimas yra mums duoti, ir mes neturime teisės kėsintis į juos.

Mintys apie meilę… • Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose. Aristotelis • Meilė nuteikia kaip Saulės spindulys po lietaus. Šekspyras • Meilė mus moko ne žavėtis vienas kitu, o abiem žiūrėti ta pačia kryptimi. Antuanas Saint-Exupery • Geriau mylėti ir prarasti, nei visai nemylėti. Augustinas • Už tai, kad žonės myli, gravitacija nėra kalta. Albertas Einšteinas • Viskas, ką žinau apie meilę yra tai, kad ji yra. Emily Dikenson. • Manoji naktis tapo aušra – tavo dėka. Ibn Abbad • Meilė regi širdimi ir todėl sparnuoti meilės angliukai užsimerkę. Šekspyras. • Meilė parodo, kiek daug didžių dalykų prarandama. Bet jei nemylite, tai visai nesvarbu, kas dar yra – visa to vis tiek nebus pakankama. Ann Landers • Meilė yra nenumaldomas troškimas būti nenumaldomai trokštamu. Roberas Frostas. • Siekti meilės yra puiku, tačiau pavergti nepasiekiamą dar puikiau. Šekspyras. • Aš stebiuos džiaugsmuos panirusKoks saldus tos meilės vaisius. • Meilės tėkmė niekada nebūna rami. Šekspyras.

• Meilužis, o ne meilė sudaužo tau širdį. • Sunku būti vienam, dar sunkiau – mylėti, tačiau sunkiausia – mylėti ir vėl likti vienišu. • Tol nepajunti meilės, kol ji nepasitraukia. • Sugundyk mano protą ir gausi kūną. Atverk mano sielą ir būsiu tavo amžinai. • Sakoma, kad tikri draugai vaikšto susikibę rankomis. Tačiau tikram draugui nereikia rankos, nes jis žino, kad ji visada bus ten. • Kartais vienas turi mirti, kad kitas galėtų gyventi; likti vienišas ir šluostyti ašaras pažinęs džiaugsmo skonį. • Jei nori būti mylimas – mylėk. Seneka. • Atimkite iš mūsų meilę ir žemė taps kapu. Robertas Brauningas. • Meilė morali ir be vedybų, tačiau nėra moralu vedybos be meilės. Ellen Key. • Meilės laišką rašai nežinodamas, ką jame pasakysi, o užbaigi – nežinodamas, ką pasakei. Žanas Žakas Ruso • Mylėti – tai regėti miražus, kurių nemato kiti. Francois Mauriac • Svarbiausia meilėje – išklausyti. Paulius Tilichas • Nepatyrusi meilė sako: myliu, nes man tavęs reikia. Patyrusi meilė sako: reikia tavęs, nes myliu. Erichas Fromas • Geriausia mylėti su protu. Tačiau beprotiškai mylėti geriau nei nemylėti visai. Thacheray • Didžiausias vyro trokštamas dalykas šiame pasaulyje yra moters širdis. • Meilė nepriverčia suktis pasaulio. Ji tai, dėl ko sukasi pasaulis. Franklinas Džonsas • Vienas žodis atsveria gyvenimą ir kančias jame. Tas žodis – meilė. Sofoklis • Meilė leidžia nubudus skrajoti sapnuose. • Pirmąkart susitikus rūpėjo kaip tau patikti; tada, kaip priversti pamilti, o dabar – kaip neprarasti tavęs. • Meilė akla, nes myli širdimi. • Netekėk už to, su kuriuo norėtum gyventi. Tekėk už to, be kurio negali gyventi. • Tu lieti kaip niekas kitas. Tavo prisilietimas – meilė. • Meilė kaip rožė. Ji graži, tačiau badosi. O skirtumas tas, kad meilė gali žydėti amžinai, o rožė – ne.

Meilės spalvos

Ne kiekvienas „Aš tave myliu“ reiškia tą patį. Žmonės skirtingai suvokia ir apibrėžia meilę. Vienam ji – didžiausia laimė, gyvenimo tikslas ir prasmė, kitam – kančia ir tragedija. Skirtingas meilės suvokimas gali tapti kliūtimi kuriant abiem partneriam priimtinus tarpusavio santykius. Juk derinti jausmus, kaip ir spalvas, yra menas. Sociologui Džonui Li ir kilo mintis išreikšti jausmus spalvomis. Jis surinko apie keturis tūkstančius meilės apibūdinimų nuo Platono iki mūsų laikų bei pagal juos išskyrė šešis meilės tipus, kuriuos taip pat galima išreikšti ir pagrindinėmis spalvomis: Raudona, erotinė meilė Tai romantiškas potraukis, kurį lydi stiprios emocijos, aistros bei ankstyvas seksualinis ryšys. Dažnai tai būna meilė „iš pirmo žvilgsnio“. Mylintieji šia meile mėgsta ją išreikšti žodžiais bei liesdami vienas kitą. Jie siekia kuo dažnesnio fizinio kontakto, yra atviri ir nuoširdūs, nors to paties iš partnerio nereikalauja. Tokie žmonės mano, kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias dalykas gyvenime. Mėlyna, draugiškoji meilė Ši meilė dažniausiai išauga iš draugystės, abipusio atsiskleidimo ir supratimo. Tai nuosekli, švelni meilė, kuriai nebūdingos ugningos aistros. Mylintieji šia meile vengia intensyvių jausmų, bei drovisi seksualinio ryšio. Jie mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu. Nors šios meilės ir nelydi audringos emocijos, tačiau ji yra stiprus, intymus bei patikimas dviejų žmonių ryšys. Tokia meilė gali trukti iki gyvenimo pabaigos. Oranžinė, užvaldanti meilė Ši meilė visiškai užvaldo žmogų. Ją lydi nepasotinamas jausmų alkis ir noras valdyti kitą žmogų, net jeigu jis tam priešintųsi. Tai alinanti meilė, kuriai būdingas juodas pavydas, įtarinėjimo priepuoliai, neurozė bei depresija. Tokias atvejais sakoma, kad žmogus susirgo meilės liga.

Įsimylėjęs oranžine meile trokšta nuolat matyti savo partnerį. Jis dažnai konfliktuoja, o jei problemų nėra, „apsėstas“ mylimasis sukelia jas pats, kad padidintų jausmų intensyvumą. Jis įsitikinęs, kad be partnerio meilės, jo gyvenimas yra nieko vertas. Tokia meilė retai baigiasi laimingai. Žalioji, pragmatiška meilė Tai praktiškas požiūris į meilę. Ieškoma partnerio, su kuriuo būtų galima patenkinti įvairius vienas kito poreikius, kuris būtų panašus išvaizda, išsilavinimu, interesais bei socialine padėtimi. Įsimylėjusieji jau savo sąjungos pradžioje svarsto apie bendrą tolimesnį gyvenimą. Jie vengia emocinių kraštutinumų bei mano, kad seksualinis atitikimas yra labai svarbus, o visas su juo susijusias problemas galima (ir netgi būtina) išspręsti kartu. Meilė – svarbi gyvenimo dalis, bet nėra tokio žmogaus, dėl kurio būtų verta aukotis. Violetinė, pasiaukojanti meilė Ši meilė – tai visiškas atsidavimas mylimam asmeniui, nepaisant savo norų ir interesų. Tokia meilė dažnai lieka be atsako, bet mylinčiam žmogui būna gerai vien dėl to, kad šalia jo gera kitam. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu, atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. Šia meile dažniausiai myli altruistai ir vienišiai. Ji gali tęstis iki gyvenimo pabaigos. Geltona meilė, žaidimas Tokia meilė sujungia du malonumų ieškančius žmones, kurie nori kuo smagiau kartu leisti laiką, be didesnių įsipareigojimų. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių, jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. Šiems žmonėms meilė yra toks pats žaidimas, kaip ir šachmatai. Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios šio žaidimo taisyklės, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu siekiama įžeisti kitą asmenį. Mylintieji šia meile mėgaujasi seksu, tačiau nesieja jo su jausmais. Taigi meilė gali žėrėti visomis vaivorykštės spalvomis. Tačiau svarbiausia, kad du mylintys žmonės sugebėtų suderinti meilės spalvas tarpusavyje ir džiaugtųsi darnia ir šilta draugyste , bei meile.

Padėk mane kaip antspaudą ant širdies, kaip antspaudą ant peties sau! Nes meilė stipri kaip mirtis, O pavydas sunkus tarsi pragaras, Jos karštis yra ugnies karštis, — Ji dievo liepsna, Jokie vandenys jos negesina, Neužtvindo jos upės. Jeigu kas atiduotų už ją visus savo lobius, Tą vis vien ji laikytų per nieką.