VAIKŲ SEKSUALINĖ PRIEVARTA LIETUVOJE, GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO KELIAI
KURSINIS DARBAS
Vilnius 2001
TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………3
I. BENDRA CHARAKTERISTIKA……………………………………….5
1.1. Seksualinę prievartą apibrėžiančios sąvokos…………………………..51.2. Vaikų seksualinės prievartos priežastys………………………………..51.3. Seksualinės prievartos simptomai……………………………………..61.4. Vaikų seksualinės prievartos pasekmės………………………………..8II. PASAULIO VALSTYBIŲ PATIRTIES, TARPTAUTINIŲDOKUMENTŲ REKOMENDACIJŲ ĮVERTINIMAS……………………10III. SITUACIJOS LIETUVOJE ANALIZĖ…………………………………13IV. IšVADOS, GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO
KELIAI……………………………………………………………………..19
V. LITERATŪROS SĄRAšAS…………………………………………….23
ĮVADAS
Prievarta kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašoįvairūs autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių- Biblijos,Egipto ar Babilono raštijos paminklų, Homero poemų ligi šių dienų.Prievarta vaizduojama labai įvairiais pavidalais- nuo didvyriškumo ikinusikaltimo. šį požiūrių nenuoseklumą atspindi posakis:”Kai žūsta vienasžmogus- tai tragedija, kai žūva tūkstančiai- tai politika”. Tačiau toksuniversalus visai žmogaus būčiai fenomenas paradoksaliai praslydo profilosofų akis, ir tik XIX- XX amžiais atsirado dvi filosofijos sistemos,aprašančios ir įprasminančios jį- tai marksizmas ir egzistencializmas. Marksizmui prievarta yra engiamųjų visuomenės klasių įrankis nuverstijas eksploatuojančius išnaudotojus, todėl ji pateisinama kaip ir bet kurisįrankis, galintis duoti pageidaujamą (be abejo, filosofijos autoriųpožiūriu) rezultatą. Tačiau tokio požiūrio moralinis poveikis visuomenei irindividui yra neabejotinai destruktyvus ir tos filosofijos diegimasLietuvos kasdienybėn, trukęs penkiasdešimt metų, negalėjo nepaliktipėdsakų. šį poveikį rodo žmogaus kaip individo nuvertėjimas, kasdieninėsmoralės normų devalvavimas, trumpalaiko efekto pervertinimas- iš esmėskrizinės situacijos ženklai. Tokiame kontekste fizinė, moralinė arseksualinė prievarta prieš vaikus- tik vienas laiko dvasios požymis, irvargu ar pavyks atskirai jį paveikti, tačiau šios pastangos yra vienas iškelių pakeisti pragaištingos sistemos suformuotą homo sovieticus . Viena išneabejotinų homo sovieticus savybių buvo izoliavimasis savo artimiausiojesocialinėje aplinkoje, baimė kištis į svetimus reikalus ir dviguba moralė,kuomet svarbus tik išoriškai demonstruojamas veidas, bet ne kasdienisžmogaus elgesys, jei jis nepavojingas sistemai. Tarybinių laikų šventinėsvaikų dainelės “Mes sotūs laimingi, gražiai aprengti” motyvas ironiškaidengė uždraustą temą.Tokioje aplinkoje, kur agresijai dar padėdavo reikštisir alkoholizmas, prievarta namuose, ypač prieš vaikus,tai tebuvo menkabuities problema, tad jai skirti dėmesį “į komunizmą žengiančiaivisuomenei” atrodė per menka. Atsisakyti šio požiūrio nelengva, nes per kelias kartas išugdytosvertybės labai sunkiai užleidžia vietą naujoms, reikalaujančiomspilietiškumo, asmeninės atsakomybės už savo sprendimus bei įgūdžius gyventivisuomenėje. Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje, vis dažniau pradėjoiškilti viešumon vaikų prievartos atvejų. Deja, bandymai išjudinti šiosproblemos sprendimą ilgą laiką buvo be atsako- valdžia ir visuomenė tarsinetikėjo, kad Lietuvos vaikai patiria prievartą ( ypač seksualinę ). Ir tikvisai neseniai Lietuva pasekė kitų valstybių ir tautų pavyzdžiu, ir suliūdesiu konstatavo žiaurią tiesą, jog vaikų prievarta yra paplitęsreiškinys. Pripažino, kad :I. Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos.II. Save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo ne tik įsipareigoti, bet ir vykdyti konkrečias prevencines smurto programas.III. Programų tikslas- kiek įmanoma apsaugoti vaikus nuo smurto ir prievartos.IV. Nepavykus apsaugoti- mažinti skaudžias prievartos pasekmes. Kalbėdami apie šios opios problemos sprendimo strategiją irtaktiką Lietuvoje, turime:1. Suprasti, kas yra prievarta. Išanalizuoti prievartos:2. Atsiradimo priežastis.3. Požymius.4. Pasekmes
5. Įvertinti pasaulio valstybių patirtį kovoje prieš smurtą.6. Įvertinti tarptautinių dokumentų rekomendacijas.7. Apibrėžti situaciją Lietuvoje.8. Pateikti galimą problemos sprendimo strateginį planą.I. BENDRA CHARAKTERISTIKA.
1.1. Seksualinę prievartą (SP) apibrėžiančios sąvokos. Lytinis (seksualinis) smurtas suprantamas keliomis prasmėmis. Taiseksualinis priekabiavimas. Tai aukos privertimas stebėti lytinį aktą;prievarta liesti kito lytinius organus; pasinaudojant aukos baime, fiziniubejėgiškumu, psichikos sutrikimais, liesti aukos lytinius organus, aukąglamonėti. Tai prievartinis oralinis, analinis, genitalinis kontaktas. Finkelhor ir Korbin [2] apibrėžimas:”Vaikų seksualinė prievarta(VSP) – tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai(seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusiovaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koksseksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jogvaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualiniskontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėlamžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio”. Pagal šįapibrėžimą, VSP- tai ne tik tokie seksualiniai veiksmai (liečiant vaiką arne), kuriais patenkinamas suaugusiojo lytinis potraukis, bet ir tie, iškurių suaugusysis gauna materialinę naudą (vaikų pornografija irprostitucija). Kraujomaišos (incesto) smurtas – tai tėvo, brolio, giminaičiolytinis smurtas dukters, sūnaus, sesers, brolio atžvilgiu.
1.2. Vaikų seksualinės prievartos priežastys. Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus ekonominiopagrindo ir neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybiųkrizę, palūžę praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ir motinos pareigas.Neretai tai pasireiškia nepakankama vaiko priežiūra, emocinės šilumosstoka, ir ne taip retai – tėvų elgesiu, sukeliančiu tiesioginį pavojų vaikofizinei ir dvasinei sveikatai. Kokios priežastys?
Suaugusysis imasi prievartos prieš vaikus dėl įvairių priežasčių:visų pirma, tai- skurdas. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį, skurdegyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, otai- geriausia terpė prievartai ir smurtui,norėdamas išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur;siekdamas pakeisti vaiko elgesį;nemokėdamas kitaip komunikuoti savo jausmais, pvz., agresija;paradoksaliai reikšdamas vaikui savo meilę ar globą;apskritai nerasdamas kitų priemonių artumui pasiekti. Akivaizdu, kad toli gražu ne visus tokio elgesio motyvus galimevertinti neigiamai, tačiau taip elgdamasis suaugusysis realizuoja tik savoegoistinius poreikius, nekreipdamas dėmesio į jų poveikį antrąjai pusei.Antra vertus, suaugusiojo asmenybė jau susiformavusi, ir destruktyvus tokioelgesio poveikis jai dažniausiai pasireiškia kaltės jausmu, kuriskaupdamasis gali dar labiau didinti įtampą ir skatinti naujus prievartosprotrūkius.
1.3.Vaikų seksualinės prievartos simptomai. .Dažnai vaikas nepasisako, kas su juo įvyko, tačiau jo elgesyspasikeičia. Toliau išvardyti požymiai gali padėti nustatyti patirtąseksualinę prievartą: A. Somatiniai simptomai:vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai;genitaliniai ar analiniai sužeidimai (patinimai, kraujavimai);šlapinimasis ar tuštinimasis į drabužius (nevalingas);venerinės ligos;genitaliniai skausmai ar niežulys;svorio didėjimas (dėvi laisvus, neišryškinančius kūno drabužius);kompulsyvi msturbacija, masturbuojasi kitiems matant;apetito sumažėjimas ar staigus padidėjimas (ir kiti rimtesni valgymosutrikimai, pvz., anoreksija);pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegotivienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje);naseniai atsiradę somatiniai negalavimai, ypač pilvo skausmai;nemalonus kvapas (nesirūpina asmens higiena). B. Elgesio ir nuotaikų pokyčiai:emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo;konkretaus asmens, vietos baimė arba fobija;staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz., prieš vieną iš tėvų;
nenustygimas vietoje;elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo);vaikiškas elgesys (kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį);dažnas bėgimas iš pamokų;užsisvajojimas, problemos mokykloje (pvz., pablogėję pažymiai);greitas susierzinimas, kantrybės stoka;netinkamais būdais rodomas prieraišumas suaugusiems (genitalijųglamonėjimas, erotiški bučiniai);nenoras persirenginėti fizinio lavinimo pamokoms mokykloje (savo kūnogėdinimasis);priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems arba nuolatiniai bandymaisuaugusius pamaloninti;nepsitikėjimas: jis atsiranda dėl to, kad vaikas jaučiasi išduotas ne tikvieno iš tėvų, tapusio prievartautoju, bet ir kito, nesugebėjusio vaikoapginti. šis išdavystės jausmas lengvai generalizuojasi, ir vaikas galinepasitikėti kitais suaugusiaisiais, ypač – autoritetingais asmenimis(mokytoju, gydytoju);atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių (vengimas tiesioginio kontakto,šalinimasis);mažai draugų;tėvai neleidžia vaikui nakvoti draugų namuose;drovisi paliestas;nepakankama savigarba ir savimonė;perdėtas domėjimasis žmonių ir gyvūnų seksualiniu gyvenimu;ankstyvi pagal amžių seksualiniai žaidimai;bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti. Depresija galikilti dėl pačios seksualinės prievartos ar dėl kaltės jausmo, nepakankamosavęs vertinimo, krizės šeimoje ir tėvų skyrybų išaiškinus prievartą;Sunkesnio seksualinės prievartos tipo atvejais gali būti stebimaspotrauminis streso sutrikimas (PTSS). Ttipiški PTSS požymiai –besikartojantys, įkyrūs prisiminimai apie įvykį (mažiems vaaikams –besikartojantys žaidimai, paremti traumuojančiais įvykiais),besikartojantys jaudinantys sapnai apie įvykį, staigus įvykio kartojimosipojūtis, padidėjęs dirglumas, fiziologinės reakcijos įvykių, kuriesimbolizuoja ar primena buvusios traumos detales, metu;Isterijos ir disociacijos simptomai: yra aprašytos seksualinę prievartąpatyrusių vaikų konversinės reakcijos. Konversiniai simptomai reiškia vaikobandymą “pašalinti” traumuojančius prisiminimus naudojant išstūmimo,neigimo, afekto izoliacijos ir skilimo psichologinės gynybos mechanizmus.Vaikų ankstyvosios disociacijos požymiai yra įsivaizduojamas draugas,užmaršumas su amnezijos periodais, perdėtas fantazavimas ir svajojimas,vaikščiojimas miegant;Daugybinis asmenybės sutrikimas (DAS): gali kilti kaip kraštutiniųdisociacinių reakcijų pasekmė, kai dėl kraštutinio skilimo susikuria grupėatskirų asmenybių. DAS pagrindinis etiologinis faktorius yra sunkiseksualinė prievarta, dažnai naudojant fizinę prievartą. DAS gali kilti irvaikams, ir vaikystėje seksualinę prievartą patyrusiems suaugusiems.1.4.Vaikų seksualinės prievartos pasekmės.Lėtinis arba uždelstas PTSS: ši PTSS forma gali atsirasti vaikystėjeseksualinę prievartą patyrusiems suaugusiems, kurių prisiminimai apiepatirtą traumą dažniausiai būna nuslopinti.Tokiems žmonėms susidūrus su pirminį traumuojantį įvykį primenančiasituacija, prisiminimai sugrįžta kartu su skausmingomis afektinėmisbūsenomis ir pojūčiais, kad vėl išgyvenama patirta situacija;Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis: piktnaudžiauti alkoholiu irnarkotikais vaikystėje seksualinę prievartą patyrę žmonės dažniausiaipradeda paauglystėje ar jaunystėje. Klinikinių stebėjimų duomenys leidžiatvirtinti, kad narkotikai ar alkoholis padeda atsikratyti skausmingųprisiminimų ir jausmų, susijusių su vaikystėje patirta trauma;Valgymo sutrikimai: yra pastebėtas ryšys tarp seksualinės prievartos irvalgymo sutrikimų. Valgymo sutrikimai, anoreksija ar bulimija, dažnaiprasideda paauglystės metu ir paprastai atspindi gilesnes savęs pažinimo irkūno įvaizdžio bei lytinio identiškumo problemas;Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS): gana dažnai pasitaiko tarp vaikystėjepatyrusių incestą suaugusių žmonių, ypač moterų, tačiau gali prasidėtivaikystėje ar paauglystėje. Didesnis RAS paplitimas tarp moterų aiškinamastuo, kad mergaitės dažniau patiria seksualinę prievartą nei berniukai;
Somatoforminis sutrikimas: pagrindiniai somatizacijos sutrikimo simptomaiyra galūnių skausmai, kvėpavimo ar rijimo sutrikimai, vėmimas, deginantysanaliniai ar genitaliniai, menstruaciniai skausmai;Seksualinio elgesio ir lytinio identiškumo sutrikimai. Literatūrojeaprašomi du adaptacinių reakcijų į patirtą SP tipai: pirmasis- kontrolėssiekimas aktyviai kartojant traumą, antrasis- bandymas susidoroti suproblema vengiant seksualinių dirgiklių ;a) Hiperseksualumas: literatūroje aprašoma ikimokyklinio amžiaus vaikų seksualizacija po patirto incesto; jos laipsnis tiesiogiai proporcingas seksualinio ryšio intensyvumui ir trukmei.b) Vyresni vaikai ir paaugliai, patyrę seksualinę prievartą, gali pradėti kompulsyviai masturbuotis, gundančiai elgtis ir gyventi palaidą lytinį gyvenimą. Tokie vaikai nemoka atskirti prieraišumo nuo seksualinio ryšio. Kai kuriems vaikystėje patyrusiems incestą suaugusiems gali rastis kompulsyvus seksualumas;c) Seksualinis slopinimas: daugumas tyrimų aprašo SP patyrusių vaikų fobines reakcijas į seksualinius stimulus, seksualumo slopinimą ir vėlesnes seksualines disfunkcijas, jiems suaugus;d) Pažeistas lytinis identiškumas: tiek patyrusiems SP berniukams, tiek mergaitėms gali pasitaikyti lytinio vaidmens raidos patologija. Tyrimų metu SP patyrusios mergaitės labiau pasižymėjo priešingai lyčiai būdingu elgesiu ir nepasitenkinimu savąja lytimi nei kontrolinės grupės mergaitės. Klinikiniai SP patyrusių berniukų stebėjimai rodo lytinio identiškumo sutrikimą ir moterišką elgesį, o panašiuose suaugusių tyrimuose aprašomas vyriškosios lyties identiškumo nepatvarumas, seksualinė disfunkcija ir homofobija;II. PASAULIO VALSTYBIŲ PATIRTIES, TARPTAUTINIŲ DOKUMENTŲREKOMENDACIJŲ ĮVERTINIMAS.
Visose tarptautinėse Jungtinių Tautų konferencijose – Nairobio(1985), Rio (1992), Vienos (1993), Kairo (1994), Kopenhagos (1995), Pekino(1995), Stambulo (1996)- buvo aptariama vaiko teisės kaip žmogaus teisiųdalis. Tarptautinis moterų judėjimas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienosvalstybės politika turi apsaugoti vaiką, šeimą nuo prievartos ir smurto. 1959 m. lapkričio 20 d. Generalinė Jungtinių Tautų OrganizacijosAsamblėja paskelbė Vaiko teisių deklaraciją siekdama, kad vaikai turėtųlaimingą vaikystę ir savo pačių ir visuomenės labui naudotųsi čianumatytomis teisėmis ir laisvėmis, ir ragina tėvus, vyrus ir moteris, kaipatskirus asmenis, taip pat savanoriškas organizacijas, vietos valdžiosorganus ir nacionalines vyriausybes pripažinti šias teises ir jas gintiteisinėmis ir kitomis priemonėmis, priimamomis vadovaujantis šiaisprincipais: o ”vaikas turi būti apsaugotas nuo visų netinkamo elgesio su juo, žiaurumo ir išnaudojimo formų. Jis neturi būti prekybos objektu, nesvarbu, kokia forma”. 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėsasamblėjos priimta Konvencija dėl vaiko teisių; kurioje raginamos visosvalstybės dalyvės apsvarstyti klausimą dėl Konvencijos pasirašymo irratifikavimo ar prisijungimo prie jos ir išreiškia viltį, kad jiartimiausiu metu įsigalios. Čia valstybės dalyvės (6 straipsnis) pripažįstakiekvieno vaiko neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis, (19straipsnis) imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių iršvietimo priemonių siekdamos apginti vaiką nuo visų formų fizinio arpsichologinio smurto, įžeidimo ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo arnerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinįpiktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų. Tokiospriemonės reikiamais atvejais apima veiksmingas procedūras rengiantsocialines programas, leidžiančias suteikti paramą vaikui ir jįglobojantiems asmenims ir išaiškinti, pranešti, perduoti nagrinėti, tirti,gydyti ir imtis kitokių priemonių minėtais žiauraus elgesio su vaikaisatvejais, o prireikus iškelti ir baudžiamąją bylą.(34 straipsnis):Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimoir seksualinio suvedžiojimo formų. šiuo tikslu Valstybės Dalyvės imasi visų
reikiamų priemonių nacionaliniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekdamosuždrausti:a) lenkti ar prievartauti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje seksualinėje veikloje,b) išnaudojimo tikslu panaudoti vaikus prostitucijoje arba kitoje neteisėtoje seksualinėje veikloje,c) išnaudojimo tikslu panaudoti vaikus pornografijoje ir prnografiniuose leidiniuose. (39 straipsnis): Valstybės Dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad padėtų fiziškai ir psichologiškai atsistatyti ir sociališkai reintegruotis vaikui, tapusiam kokio nors ignoravimo, išnaudojimo, piktnaudžiavimo, kankinimų ar kito žiauraus , nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar baudimo auka. Vakarų Europoje ir JAV išsamūs smurto prieš vaikus tyrimaiatliekami nuo šeštojo dešimtmečio. Septintajame dešimtmetyje įkuriamosprieglaudos, krizių centrai moterims- smurto aukoms. JAV sukurtaNacionalinė koalicija prieš smurtą šeimoje, Nacionalinė koalicija priešseksualinį smurtą, Nacionalinis išžaginimų prevencijos ir kontrolėscentras. Vakarų šalių vyriausybės, siekdamos įveikti smurtą, rengia irfinansuoja plačias lytinio švietimo, sveikatos apsaugos, psichologinių,policijos, socialinės rūpybos tarnybų programas. Remiantis JAV statistiniais duomenimis, 90 % mergaičių, patyrusiųlytinį smurtą iki dešimties metų amžiaus, patiria jį šeimoje. Nyderlandųstatistika rodo, jog 96,7 % kraujomaišos smurto atvejų policijai yranepranešami.1991 m. JAV buvo užfiksuota beveik 2,7 milijono faktų apieemociškai, fiziškai ar seksualiai suaugusiųjų žalojamus vaikus, iš kuriųdaugelis neturėjo ir metukų. Ypač didėjantis tiek visuomenės, tiekspecialistų susidomėjimas VSP problema Vakarų šalyse pastebimas paskutinįdešimtmetį. Nors tai sena problema, tačiau dabar į ją pradėta žiūrėti kaipį psichologinę, psichiatrinę, vaikų teisių apsaugos problemą. Daugelis VSPatvejų nepatenka į odicialiąją statistiką, dėl įvairių priežasčių apie tainiekas niekada nesužino. Dėl to atliekami VSP paplitimo tyrimai. Nuo 1980m. tokių tyrimų sparčiai gausėja. Jais bandoma nustatyti, kokiapopuliacijos dalis vaikystėje yra patyrusi SP. Tyrimų duomenys labaiskiriasi. Kai kurių tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje. Apibendrinantšiuos tyrimus, VSP paplitimas tarp berniukų- 3-31 proc., tarp mergaičių-6-62 proc. Išvada: pagal kai kuriuos tyrimus 62 proc. moterų ir 31 proc. vyrųvaikystėje yra patyrę seksualinę prievartą. Jeigu orientuotis tik įmažiausius skaičius, taip pat galėsime teigti, kad VSP nėra labai retasreiškinys. Tokie dideli tyrimų rezultatų skirtumai aiškintini įvairiai.Lentelėje matyti, kad įvairiems tyrimams taikyti skirtingi apibrėžimai, kasyra VSP. Taip pat galimi realūs VSP paplitimo skirtumai įvairiosevietovėse, skirtingose populiacijos dalyse. Rezultatai priklauso ir nuotyrimo metodikos. Juk svarbu kaip žmonės klausinėjami, nes dažnaiprisiminimai, susieti su vaikystėje patirta SP, labai skausmingi. Svarbu žinoti, kad lytinis išnaudojimas nėra kažkas, kas atsitinkakitiems žmonėms. Išprievartavimas yra šiandien dažniausiai pasitaikantissmurtinis nusikaltimas Jungtinėse Valstijose. Robert Coles ir GeoffreyStokes [2] tyrime 14 proc. apklaustų paauglių mergaičių sakė, kad jos buvoišprievartautos. ši apklausa parodė, koks klaidingas mitas, jogprievartauja nepažįstami. Didžiausią pavojų sukelia draugai, giminaičiai ir pažįstami.Paprašytos įvardinti prievartautoją, merginos nurodė:
Identifikuotas privartautojas Procentai
Jos vaikinas 16 Draugas 30 Kaimynas 9 Giminaitis 13 Nepažįstamas29 Grupinis išprievartavimas 4
III. SITUACIJOS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS. Pastaruoju metu ši problema pajudėjo iš “mirties taško”- steigiamosvaikų teisių apsaugos tarnybos, Seimas ratifikavo Vaiko teisių konvenciją,smurtui ir prievartai prieš vaikus daug dėmesio skiria spauda, galimatvirtinti, kad faktiškai lietuva jau pasiekė civilizuoto pasaulio pavyzdžiuir pripažino turinti vaikų smurto ir prievartos (emocinės, fizinės,
seksualinės) problemą. Vis dėlto tenka konstatuoti, kad kol kas irpasaulyje naudojamais būdais spręsti problemą esant konkretiems prievartosatvejams iš tikro neturime jokių galimybių. Maža to, yra pavojaus pasuktinecivilizuotų sprendimų keliu. Paveldėjome tarnybų sistemą, kurioje tarp vaikų sveikatos ir švietimoįstaigų plytėjo absoliuti tuštuma socialinės pagalbos infrastruktūroje.Lemtingas buvo komunizmo ideologų teiginys, esą socialinės problemos jauišspręstos. štai kodėl iki šiol neturime socialinę pagalbą vaikams iršeimoms teikiančių struktūrų (tarnybų) tinklo, brangiausio šių struktūrųturto- specialistų (visų pirma- socialinių darbuotojų), kurie turėtų dirbtisu prievartos aukomis ir prievartautojais. Siekiant užtikrinti LietuvosRespublikos vaikų teises, interesus ir socialinę apsaugą, 1994 metaispradėtas kurti vaikų teisių apsaugos tarnybų tinklas miestuose irrajonuose, tačiau jų kol kas nepakanka. Ypač tokių tarnybų trūkstarajonuose: du ar trys darbuotojai nepajėgūs laiku ir tinkamai spręsti vaikųteisių apsaugos, vaikų saugumo šeimoje ir visuomenėje problemų. šiuo metu aiškėja, kad vis daugiau vaikų šeimose patiria įvairųsmurtą. Kol kas vienintelė profilaktikos ir prevencijos priemonė šiaiproblemai spręsti yra vaikų atskyrimas nuo šeimos, t.y. įkurdinimas globosinstitucijoje, kurioje vaikams nepakanka kvalifikuotos ir itin reikalingospagalbos norint išsiaiškinti patirtos skriaudos aplinkybes ir padėti tąskriaudą išgyventi. Vaikai į globos institucijas patenka dėl įvairiųpriežasčių, neretai jų patirtai fizinei bei seksualinei prievartaineteikiama deramos reikšmės. Vaikai “lyg ir patys” turi susitvarkyti susavo išgyvenimais, juo labiau, kad paplitusi maždaug tokia nuomonė- “taiyra vien mano problema”, arba “galbūt esu pats kaltas dėl to, kas manatsitiko”. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol Lietuvoje veikė (irtebeveikia) gana griežti įstatymai, reglamentuojantys baudžiamąjąatsakomybę už lytinius nusikaltimus ir prievartą. Tačiau reikia pripažinti,kad minėti įstatymai ne visada taikomi asmenims, įvykdžiusiems lytinius arsu prievarta susijusius nusikaltimus ne todėl, kad to nenori ar nesugebateisėjai. Pirmiausia apie daugelį tokių nusikaltimų nesužinoma, nesnukentėjusieji vengia viešumo, bijo keršto ir visuomenės nuomonės, esą dėlpatirtos prievartos kalti jie patys. Kita vertus dažnai lytiniainusikaltimai vyksta artimiausioje vaiko aplinkoje- su juo blogai elgiasimylimi žmonės, todėl vaikas tikrai neturi kam pasiskųsti; suprantama,kaltininkas savo noru taip pat neprisipažins. Vaikais dažnai nepasitikima, jie kaltinami ilgai slėpę įvykusį faktąir apsunkiną policijos ar prokuratūros darbuotojų tyrimą, kai svarbu “eitikarštomis pėdomis”. Beje, ir veikianti teismų sistema vaikams nepalanki.Nesugebama teismo procese tinkamai panaudoti pirminės vaiko apklausosdokumentų ir netraumuoti vaikų keliolika papildomų apklausų ar netklausinėjimu teismui vykstant. Tie, kurie turėtų vaikui padėti, mažina jopasitikėjimą suaugusiaisiais ir galimybes gauti reikiamą pagalbą beiparamą. Neretai miestų ir rajonų vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojaivieninteliai atstovauja vaikų interesams. Nukentėjusių vaikų artimieji,siekintys padėti savo vaikams, bendradarbiauja labai retai, o teisėtvarkosinstitucijų požiūris į problemą dažnai nesiriamia “vaiko akimis”, vaikoteise būti apgintam ir žinoti, jog prievartos kaltininkas jam, daugiaunebekels pavojaus. Nėra visuotinai priimto požiūrio, kad apsaugodami irapgindami vieną vaiką, nuo galimos nelaimės saugome ir likusius tūkstančiusvaikų. Lietuvoje sudėtinga įstatymų leidybos situacija. Įstatymų tiekdaug, jie taip dažnai keičiami ir papildomi, kad jie neveikia arbanevykdomi. Lietuvoje yra daug gerų ir reikalingų įstatymų, tačiau kaikuriuos jų rengiant nebuvo atsižvelgta į mūsų šalies mažiausiųjų piliečių-vaikų interesus. Tuo remiantis 1994 metai sudaryta grupė, kuri inicijavo irparengė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymoprojektą, kartais vadinamą “Vaikų Konstitucija”. šiame projektesuformuluotos pagrindinės vaikų teisės ir laisvės; itin svarbus VII skyrius“Vaikas ir socialinė aplinka”, kurio atskiruose straipsniuose išdėstytosvaikų apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (43 str.), vaikų iralkoholinių gėrimų bei rūkymo (44 str.), vaikų ir narkotinių, nuodingųjų,kitų stipriai veikiančių medžiagų bei priemonių (45 str.), vaikų iržaidimų, filmų, visuomenės informavimo priemonių (46 str.), vaikų apsaugosnuo seksualinio išnaudojimo (47 str.) bendrosios nuostatos. Projektekalbama ir apie atsakomybę už vaiko teisių pažeidimus. Įstatymo rengimuiturėjo įtakos ir tai, kad Lietuva 1992 m. prisijungė, 1994 m. pasirašė, o1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisiųkonvenciją. Atliktas tyrimas. Apklausta ir analizei panaudota 1557 anketos.Dalyvavo Vilniaus akštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentai, viduriniųmokyklų aukštesniųjų klasių moksleiviai, būtinosios karinės tarnyboskareiviai. Išanalizavus duomenis, gautas VSP paplitimas pagal atskirasprievartos formas.Diagramoje Nr.1 pavaizduotas tokių seksualinių patyrimųpaplitimas su vyresniais asmenimis.1 diagrama. Seksualinio patyrimo paplitimas, proc.
Diagramoje Nr.2 pateiktas įvairių VSP formų paplitimas berniukams irmergaitėms. Nekontaktinių formų paplitimo dažnumas berniukams ir mergaitėmsyra panašus. Visų SP formų paplitimas didesnis mergaitėms, išskyrusanalinius lytinius santykius. Mergaitėms labiausiai paplitęsekshibicionizmo, berniukams- pornografijos, seksualinių gestų demonstravimobūdas. Iš kontaktinių formų labiausiai paplitęs berniukų ir mergaičiųlytinių organų, sėdmenų, krūtinės glostymas, bučiavimas siekiantseksualinių tikslų.
2 diagrama. Seksualinės prievartos paplitimas, proc.:1- pornografijos, nepadorių gestų demonstravimas;2- ekshibicionizmas;3- prašymas glostyti suaugusiojo lytinius organus;4- glostymas siekiant seksualinių tikslų;5- vaginaliniai lytiniai santykiai;6- analiniai lytiniai santykiai;7- oraliniai lytiniai santykiai.
Diagramoje Nr. 3 matome įvairių seksualinės prievartos formų dažnumąmergaitėms ir berniukams. Labiausiai paplitusios nekontaktinės VSP formos.Dažniausia prievartos rūšis berniukams- pornografijos, seksualinių gestųdemonstravimas, mergaitėms- ekshibicionizmas. Kontaktinės prievartos formossudarė 27,9 proc. berniukams ir 31,6 proc. mergaitėms. Jei lyginsime sukitų tyrimų duomenimis, tai dažniausios formos yra ekshibicionizmas irglostymas siekiant seksualinių tikslų. 1- pornografijos, nepadodrių gestų demonstravimas; 2-ekshibicionizmas; 3- prašymas glostyti suaugusiojo lytinius organus; 4- glostymassiekiant seksualinių tikslų; 5- vaginaliniai lytiniai santykiai; 6-analiniai lytiniai santykiai; 7- oraliniai lytiniai santykiai.
IV. IšVADOS, GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO KELIAI.
IšVADOS:VSP egzistuoja Lietuvoje, VSP paplitimas atitinka kitų šalių VSPpopuliacinių tyrimų duomenis.Reikalingi išsamesni, įvairiapusiškesni VSP tyrimai norint suteikti geresnępsichosocialinę pagalbą vaikams, patyrusiems prievartą.
PROBLEMOS SPRENDIMO KELIAI:Vyriausybės sprendimais realus prioritetas turi būti kuo greičiau suteiktastarnyboms, kurios veikia bendruomenės lygiu ir visapusiškai stiprina šeimą.Visomis priemonėmis reikia padėti šeimai įveikti finansines, socialines,emocines ir sveikatos problemas todėl, kad:a) tai atitinka svarbiausią vaiko poreikį- augti šeimoje,b) tai valstybei kainuoja pigiau negu išlaikyti vaikų globos įstaigas,c) tai gerokai sumažina didžiausių socialinių katastrofų (nusikalstamumo, prievartos, alkoholizmo, savižudybių) plitimą,d) kuo daugiau šeimų kenčia nuo skurdo, tuo stipresnis turi būti pagalbos šeimai tarnybų tinklas.Pagalbos šeimai tarnybų efektyvumą lemia:e) specialistų (socialinių darbuotojų, pedagogų, psichologų, vaikų psichiatrų ir kt.) kvalifikacija ir asmens savybės, reikia priimti specialistų rengimo programą,
f) tarpžinybinių kliūčių (tarp globos ir rūpybos, vaikų teisių apsaugos, švietimo, policijos, teisėtvarkos ir nevyriausybinių organizacijų) įveikimas.Priimti regioninės savivaldybių ir apskričių/kraštų programas, numatantvisas pagalbos grandis, specialistų bei lėšų poreikį.Turėti tvirtą poziciją konkrečiu klausimu:kas, kam ir kaip turi teiktipagalbą Lietuvoje, esant psichologinių ir socialinių vaikų bei šeimųproblemoms. Kas? Pagalbą turi teikti valdžios institucijos ,visuomenė ir kiekvienassave gerbiantis pilietis , bet ne tiesiogiai, o per specialias struktūras(tarnybas), valstybės tam tikslui įkurtas ir finansuojamas. Vaikų teisiųapsaugos tarnyba tėra tik viena iš grandžių, o realią pagalbos sistemą turiužtikrinti kitos grandys (vaikų ir šeimos psichinės sveikatos tarnybos,krizių intervencijos centrai, psichosocialinės reabilitacijos centraivaikams ir paaugliams, turintiems socialinių problemų, su šeimomisdirbantys socialiniai darbuotojai, šeimų, imančių vaikus globon,institucija, įvaikinimo tarnyba ir kt.). Minėtos tarnybos ir įstaigos- neprabanga, o elementari būtinybė. Jų didžiausias turtas- kvalifikuotidarbuotojai, kuriuos reikia paruošti. Kalbant apie žinybas, didžiausiai atsakomybė sprendžiant šiąproblemą turi tekti socialinės apsaugos sistemai ( ir ministerijos, irsavivaldybių lygiu ). Tais atvejais, kuomet vyrauja socialinė problema(pavyzdžiui, smurtas ir prievarta šeimoje, tėvų globos netekęs vaikas),-nereikia versti šios problemos senu papročiu medicinine (t.y., neguldytivaiko į ligoninę) arba pedagogine (nesiųsti jo, kaip protiškai atsilikusio,į specialiąją internatinę mokyklą), o kurti normalias socialinės pagalbosstruktūras bendruomenėje ir psichosocialinės reabilitacijos centrusapskričių/kraštų lygiu. Kam? Atrodytų, aišku, kad vaikams, patiriantiems smurtą ir prievartą.Tačiau taip pat pagalbą turi gauti smurto ir prievartos kaltininkai-nebesusitvarkantys su pareigomis tėvai ir motinos, pilni pykčio ir pagiežospaaugliai bei jaunuoliai, alkoholio ir narkotikų nelaisvėn pakliuvępiliečiai. Vis dažniau girdime karingus pasisakymus iš įvairių pusių: griežčiaukovokime su asocialiais elementais, įkalinkime, sterilizuokime, atimkimetėvystės ir motinystės teises, vaikus atiduokime auginti valstybei, nesvaldiškose įstaigose jie bent bus apginti nuo žiaurių tėvų ir žiauriostikrovės.Teisinga pozicija: tokiomis priemonėmis tik didinsime katastrofą;tai neišspręs problemos, o tik pagilins. Juk šiandien patiriame tokios ilgametės politikos rezultatus, kai išinternatinių mokyklų kasmet į gatves išeina šimtai našlaičių-nepasiruošusių savarankiškai gyventi, pilnų nuoskaudos ir pagiežos, o nuošių jausmų iki prievartos- vienas žingsnis. Kodėl nepabandžius eiti kitų valstybių pramintu taku? Kodėlnepabandžius teikti įvairios pagalbos piliečiams pripažinus, kad jienesugeba tvarkytis su savimi ir savo vaikais, kodėl nesukūruspsichosocialinės pagalbos tarnybų tinklo slystantiems ir pavojingaiartėjantiems į bedugnę žmonėms? Užuot tai darę, mes tik stumiame juos tapavojinga kryptimi, ir pavadinę asocialiais, amoraliais, degradavusiais,prasigėrusiais, padugnėmis, atsiribojame nuo jų, atimame piliečio teises,įkaliname, o kartais ir nuteisiame mirties bausme. Kaip? Tik ne represinėmis priemonėmis. Prievarta gimdo prievartą. Išeitis-tarnybų tinklas ir jo darbuotojai, turintys žinių ir praktinio darboįgūdžių spręsti vaikų bei suaugusiųjų dvasines problemas. Šalyje pakankagerų šios srities specialistų- psichologų, psichoterapeutų, psichiatrų,galinčių jau dabar organizuoti specialistų tobulinimą, nekalbant apienuolat siūlomą užsienio pagalbą. Trūksta tik aiškumo, t.y., Vyriausybėspolitinių sprendimų. Nereikėtų kritikuoti kurios nors vienos struktūros dėlsituacijos beviltiškumo. Tai ne tokia problema, kurią galėtų išspręstiįstatymo priėmimas, vienkartinis ministerijos ar savivaldybės nutarimas,naujos specialistų laidos paruošimas ar naujos įstaigos kūrimas. Tik susivieniję- visi tie, kuriems iš tikrųjų rūpi šios problemos-specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, ministerijos beisavivaldybės- galės sukurti konkrečių veiksmų strategijos ir taktikosprogramą.Sumažinti prievartą ir smurtą visuomenėje gali kiekvienas iš mūsų:a) suteikdamas vaikui išsamią informaciją apie prievartą ir prievartautojus,b) mokydamas vaiką, kaip jis pats galėtų apsisaugoti nuo skriaudikų,c) padrąsindamas vaiką, kad jis nebijotų pasipasakoti apie kiekvieną atvejį suaugusiam žmogui, kuriuo jis pasitiki,d) pranešdamas žmonėms, kurie rūpinasi vaikų teisių gynimu, apie kiekvieną įtartiną atvejį.Valstybė turi šviesti visuomenę ir šeimas, aiškinti apie dvasines vaikoreikmes, tėvų vaidmenį.Jei šeima priskirta “rizikos grupei”, valstybė turi užtikrinti:e) “rizikos šeimų” švietimo programų sukūrimą,f) “rizikos šeimų” konsultavimo paslaugas,g) šeimos terapijos paslaugas “rizikos šeimoms”,h) individualios psichoterapijos paslaugas tėvams, kai dėl jų asmenybės problemų pažeidžiamos vaiko teisės,i) socialinio darbuotojo įtaką šeimai, kilus įtarimui, kad vaikas kenčia smurtą ir prievartą.Jei panaudojus šias galimybes vaiko saugumas tebėra pavojuje, jį galimalaikinai atskirti nuo biologinės šeimos, perkeliant į kitą šeimą ir visomispriemonėmis toliau siekti biologinės šeimos reintegracijos.Jei panaudojus visas galimybes paaiškėja, kad biologinės šeimosreintegracija nebeįmanoma, jos alternatyva turi būti įvaikinimas, teikiantpirmenybę įvaikinimui Lietuvoje.Trečias kelias- vaikų globos įstaiga.Apibendrinant tenka konstatuoti, kad prievarta yra amžinas žmogausegzistencijos palydovas. Deja, ji linkusi reprodukuotis, ir tam sustabdytireikia įvairių priemonių tiek suaugusiems, tiek vaikams. Norisi tikėti, kadLietuvoje susiformuos požiūris:
ŽALODAMI IR PRIEVARTAUDAMI SAVO VAIKUS, MES PAVAGIAME JŲ GYVENIMĄ.
LITERATŪROS SĄRAšAS
1. Arlauskaitė Ž. Tikra knygelė apie skriaudą: I dalis suaugusiems.Vilnius: leidykla “Folium”, 1998.2. Gale J..Tėvams apie paauglių lytinį brendimą. Kaunas: pasirengimo IV pasaulinei konferencijai moterų klausimais Lietuvos komitetas ir leidykla “Pelėdų slėnis”, 1996.3. Kagan V. E. Auklėtojui apie seksologiją. Maskva: leidykla “Pedagogika”, 1991.4. Kempe R.S., Kempe H. C.. Child abuse.,1978.5. Lietuvos Respublikos Konstitucija.6. šikaitė V. Tikra knygelė apie skriaudą: II dalis vaikams.Vilnius: leidykla “Folium”, 1998.7. Vaikų fizinė ir seksualinė prievarta: 1995 m. lapkričio 24 d. vykusios mokslinės- praktinės konferencijos pranešimai ir metodinės rekomendacijos specialistams. Vilnius, 1996.8. Vaikų seksualinė prievarta : atmintinė tėvams.Vilnius, 1996.9. Vaiko Teisių Konvencija. Vilnius: Vaikų teisių informacijos ir konsultavimo centras ir “Solidarity”, 1996.10. Valickas G.Psichologinės asocialaus elgesio iš takos.Vilnius: Lietuvos teisės akademijos spaustuvė, 1997.11. Vilniaus Universiteto Moterų studijų centras.Smurtas prieš moteris ir vaikus Lietuvoje.Vilnius: “BSPB” spaustuvė, 1997.12. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius, 1998.———————–[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]