UAB “X” plėtros galimybių analizė.

TURINYS

ĮVADAS 4
1.TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI 7
1.1.VERSLO PLĖTRA 7
1.1.1.VERSLO PLĖTROS TIKSLAI 7
1.1.2. VERSLO PLĖTROS KLIŪTYS IR SUNKUMAI 8
1.2. STRATEGINIS PLANAVIMAS 9
1.2.1. STRATEGINIO PLANAVIMO ESMĖ IR REIKŠMĖ 9
1.2.2. STRATEGINIO VALDYMO SAMPRATA 11
1.2.3. VERSLO STRATEGIJA 12
1.2.4. ĮMONĖS STRATEGIJOS PLANAVIMAS 15
1.2.5. STRATEGINIO PLANAVIMO ESMĖ 16
1.2.6. ĮMONĖS STRATEGINIO PLANAVIMO REIKŠMĖ 17
1.2.7. ĮMONĖS STRATEGINIO PLANAVIMO PROCESO STADIJOS 19
1.2.8. ANALIZĖS STADIJA 20
1.2.9. VEIKLOS STADIJA 20
1.2.10. IŠORINĖ IR VIDINĖ ANALIZĖ (SSGG) 23
2. TYRIMŲ REZULTATŲ ANALIZĖ 24
2.1 UAB “METALO PREKYBOS” APLINKOS(IŠORINIŲ VEIKSNIŲ) ANALIZĖ 24
2.1.1. POLITINIAI VEIKSNIAI 24
2.1.2. EKONOMINIAI VEIKSNIAI 24
2.1.3. SOCIALINIAI VEIKSNIAI 25
2.1.4. TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI 25
2.2. UAB “METALO PREKYBOS” IŠTEKLIŲ(VIDINIŲ VEIKSNIŲ) ANALIZĖ 26
2.2.1 TEISINĖ BAZĖ 26
2.2.2.ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA 27
2.2.3. ŽMONIŲ IŠTEKLIAI 29
2.2.4. FINANSINIAI IR MATERIALIEJI IŠTEKLIAI 30
2.2.5. VEIKLOS SISTEMA 30
2.2.5.1. PREKĖS 30
2.2.5.2. TIEKĖJAI 33
2.2.5.3. VARTOTOJAI 34
2.2.5.4. RĖMIMO STRATEGIJA 38
2.2.5.5. KAINŲ POLITIKA 39
2.2.5.6. ĮMONĖS KONKURENTAI 40
2.3. SSGG ANALIZĖ 41
2.3.1. STIPRYBĖS 42
2.3.2. SILPNYBĖS 42
2.3.3. GALIMYBĖS 43
2.3.4. GRĖSMĖS 43
2.4. UAB “METALO PREKYBOS” VEIKLOS STRATEGIJA 44
2.4.1. MISIJA, VIZIJA, FILOSOFIJA 44
2.4.2. STRATEGINIAI TIKSLAI 44
IŠVADOS IR SIŪLYMAI 46
LITERATŪROS SĄRAŠAS 48

PRIEDAI:
1 PRIEDAS:Įmonės registracijos pažymėjimas
2 PRIEDAS:Metalo gaminių kainoraštis
3 PRIEDAS:Metalų kainoraštis
4 PRIEDAS: Aptvėrimo sistemos
5 PRIEDAS: SSGG annalizės anketa
6 PRIEDAS: SSGG analizės duomenų kodavimas
7 PRIEDAS: UAB “Metalo prekybos” brošiūra

ĮVADAS

Tyrimo problema: pagrindinė pirkėjų ir pardavėjų užduotis – sėkmingai parduoti turimą produktą. Tačiau siekiant išlaikyti lyderio pozicijas, privaloma plėsti asortimentą , stengtis surasti naujas rinkas. Taigi svarbu ne tik sukurti verslą, bet ir sugebėti jį išlaikyti, bei tobulinti. Pasirinkta įmonė analizei UAB “Metalo prekyba” kurioje šiuo metu dirbu. Labai svarbu numatyti ir įvertinti aplinkybes, galinčias įtakoti institucijos plėtros realizavimą, nustatyti tyrimo ir galimybių situacijos strategiją. Sparčiai keičiantis tiek išorinėms tiek vidinėms sąlygoms nėra leengva prognozuoti pokyčius ir plėtros galimybes.

Tyrimo aktualumas: „Suformuluota problema suponuoja mokslinių tyrimų aktualumo pagrindimą. Bet kurį klausimą moksliniu lygiu įmanoma pradėti tirti tik tada, kai pagrindžiamas tyrimo būtinumas ir savalaikiškumas, kai akivaizdžiai ir įtikinamai atsakoma į klausimą, kodėl šią problemą reikia na

agrinėti ir spręsti neatidėliojant“1. Verslo plėtra aktuali daugeliu atžvilgiu – ir ekonominiu, ir visuomeniniu, ir socialiniu. Laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis daugelis žmonių ryžtasi kurti savo verslą. Be įmonės plėtros galimybių, verslas, veikiamas konkurencijos ir kitų veiksnių, yra pasmerktas stagnacijai ir žūčiai. Verslo plėtra taip pat svarbi ir socialiniu aspektu. Plečiantis įmonei, sukuriamos naujos darbo vietos, mažinamas nedarbo lygis. Socialinis efektyvumas rodo teigiamus pokyčius pritaikius tyrimo rezultatus praktikoje. Ekonominis efektyvumas reiškia pasiekto lygio ir išlaidų jam gauti santykį – matoma tyrimo rezultatų nauda lyginant su jo organizavimo išlaidomis.

Šio darbo rezultatai turėtų būti aktualūs kiekvienai verslo įmonei, norinčiai išlikti paklausiai nuolat kintančioje rinkoje ir išlaikyti konkurencinį pranašumą

Tyrimo objektas: UAB “Metalo prekybos”plėtros galimybės.

Tyrimo dalykas: UAB “Metalo prekybos” veiklos analizė, planavimas, plėtros galimybių analizė, nagrinėjant finansinius, veeiklos ir kt. rodiklius.Pagrindinė įmonės veikla yra didmeninė ir mažmeninė prekyba metalu ir metalo gaminiais.

Tyrimo tikslas: atlikti UAB “Metalo prekybos” kaip prekybinės įmonės veiklos analizę ir nustatyti plėtros galimybes

Tyrimo uždaviniai:

• Atlikti UAB “Metalo prekybos” situacijos analizę.
• SSGG analizė.
• Išanalizuoti įmonės plėtros galimybes
• Pateikti išvadas bei pasiūlymus

Tyrimo bazė:
• Metodologija. Mokslinės literatūros analizė leido susipažinti su įmonės plėtros stadijomis, skirtingais strategijos formavimo etapais, klasikinėmis ir šiuolaikinėmis teorijomis. Nagrinėjant oficialius dokumentus, susipažinta su įmonės veiklos rezultatais, plėtros planavimo ir realizavimo klausimais. Tai leido objektyviai įvertinti įmonės ga

alimybes ir projektuoti plėtrą. Neformalus stebėjimas įgalino pastebėti darbuotojų motyvacijos panaudojimo trūkumus, kultūrinę aplinką, įvertinti vadovavimo metodus bei praktinį plėtros galimybių įgyvendinimo aspektą..
• Metodika. Rašant šį darbą buvo naudojami šie metodai:
1. Situacijos analizė leido aiškiau suprasti, kokią rinkos dalį užima UAB “Metalo prekyba” visos Lietuvos atžvilgiu bei suprasti plėtros planavimo efektyvumą.
2. Dokumentų tyrimo analizei buvo pasirinkta paskutinių metų ir šių metų pirmo pusmečio finansinės ataskaitos, bei įvairūs pardavimų projektų planai. Tai leido įvertinti UAB “Metalo prekybos ” veiklos efektyvumą, jo kitimą..
3. Kiekybinė rezultatų analizė leido tiksliau įvertinti kintančius metinius UAB “Metalo prekyba” veiklos rezultatus, o pasitelkus kokybinę rezultatų analizę, buvo galima tiksliau prognozuoti uždarosios akcinės bendrovės perspektyvas ateityje
4. Interviu. Buvo apklausti šiai UAB “Metalo prekybai” vadovaujantys asmenys: J.Čepulis – prezidentas, R.Ramonas – Šiaulių skyriaus direktorius, D.Sipavičius – prekybos direktorius , N.Viruišienė – vyr. finansininkė. Išanalizavus jų pasisakymus bei ateities planus, buvo galima tiksliau nustatyti, kokia yra UAB “Metalo prekybos” verslo plėtra.
• Strategija.
1. 2005 rugsėjo-spalio mėn. buvo suplanuoti parengiamieji veiksmai tyrimui.
2. 2005 spalio-lapkričio mėn. atlikti parengiamieji veiksmai
3. 2005 gruodžio mėn. atliktas rezultatų interpretavimas.

Rezultatų naujumas: Pateikti praeitų metų ir ankstesni rezultatai bei 2004 m. situacijos analizė.Tyrimo rezultatai gana nauji – siekia 2004 m. ir 2005 m pradžią ir plačiai nenagrinėti.

Rezultatų teorinis reikšmingumas: Teorinis šio tyrimo bei gautų rezultatų reikšmingumas yra gana akivaizdus. Strateginis planavimas organizacijoje apima tikslų suformulavimą , bei priemonių tiems tikslams įgyvendinti pa

asirinkimą. Tikslai yra svarbūs, nes jie suteikia kryptingumo jausmą, sutelkia pastangas, orientuoja planus ir sprendimus bei padeda įvertinti pažangą.

Rezultatų praktinis reikšmingumas: Darbo metu gauti teoriniai rezultatai yra reikšmingi ir praktiškai.Darbo rezultatai – tai teorinių žinių įgijimas ir jų panaudojimas praktinėje dalyje. Šio darbo esmė turėtų būti aktuali toms įmonėms, kurioms nelabai sekasi versle, ir kurios nenaudoja (arba mažai naudoja) savo veikloje strateginį planavimą.

1.TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI

1.1. VERSLO PLĖTRA

Atsižvelgiant į spartų išorinės aplinkos kitimą, daugelis organizacijų imasi planuoti pokyčius plėsti verslą vien tam, kad pagreitintų prisitaikymą prie naujų sąlygų. Pokyčiai įmonėje yra būtini norint įsitvirtinti rinkoje ar išlaikyti savo padėtį bei plėstis.Veiklos vystymasis ir plėtra leidžia įmonei išlikti konkurencinga.
Verslo plėtra – tai planinis organizacijos pokytis, sistemingos pastangos peRprojektuoti organizacijos veiklą taip, kad būtų padėta prisitaikyti prie žymių aplinkos pokyčių bei pasiekti naujus tikslus.
Institucijos plėtra traktuojama kaip kokybinis reiškinys, tačiau besiremiantis produktų, jų išleidimo procesų bei struktūros naujovėmis, taip pat gamybos ir organizavimo srities inovacijomis. Institucijos kokybinės plėtros esmė – efektyviai funkcionuojančios socialinės žmonių sistemos sukūrimas, padedantis suformuoti reikiamą valdymo ir organizacinį potencialą. Kitu atveju akcentuojamas kiekybinis įmonės plėtros aspektas, į jį žiūrint kaip į įmonės teigiamus kiekybinius pasikeitimus per laiką ir suprantant ją kaip institucijos dalių suderintas permainas, pritaikančias įmonę prie dinamiškos išorinės aplinkos. Kartu pasiekiamas tikslas – įmonės rodiklių, at

tspindinčių komercinės ir ūkinės veiklos rezultatus, teigiamas ilgalaikis didėjimas.
Manoma, kad, kad tokia įmonės plėtra sukelia šias permainas2:
• įmonės padaliniai papildomi naujais elementais;
• pagerinama esamų padalinių elementų kokybė;
• pakeičiama (pagerinama) įmonės struktūrą.

1.1.1. Verslo plėtros tikslai

Įmonė yra kintanti sistema dėl savo socialinės prigimties.Bet kokios įmonės veiklos rezultatas yra kažkoks produktas, jo gavimas yra pagrindinis organizacijos tikslas, net jei tas produktas laikui bėgant pakeičiamas kitu. Be to, kiekviena institucija turi ir kitų – šalutinių tikslų. Visų tikslų įgyvendinimas ir yra pagrindinis įmonės”tikslų tikslas”. Tačiau tie antraeiliai tikslai nuolatos kinta – jų daugėja, vadinasi įmonė sėkmingam darbui turi plėstis ir augti.

Kiekviena institucija funkcionuoja ir įgyvendina savo tikslus, jeigu ji nuolat plėtojasi ir auga. Tik tokiu atveju įmanomas veiklos orientavimas į realius vartotojų poreikius. Institucija tampa atvira socialine ekonomine sistema, tarp jos ir išorinės aplinkos prasideda nuolatiniai įvairių mainų procesai.

Iškelti tikslai yra labai svarbūs įmonei. Jie sukuria krypties pojūtį, didina darbuotojų motyvaciją, sutelkia bendras pastangas, padeda koordinuoti net ir didelės įmonės veiklą. Taip pat kaip atskiras tikslo privalumas – galimybė vertinti pažangą. Tikslas privalo tenkinti penkis reikalavimus, taigi tikslas turi būti:
• susijęs su viena konkrečia užduotimi;
• susijęs su rezultatu, o ne su vykdoma veikla;
• išmatuojamas;
• tiksliai apibrėžtas tikslo siekimo terminas;
• pakankamai didelis, bet realus.

Norint plėsti įmonės veiklą, reikalingi tikslai, kurie būna:
1. Trumpalaikiai tikslai. Jie yra labai konkretūs, lengvai išmatuojami ir nesunkiai pasiekiami; šie tikslai gali kisti; šiems tikslams pasiekti kuriami operatyviniai planai, sudaromi iš smuliių detalių ir leidžiantys įgyvendinti strateginius planus kasdienybėje.
2. Vidutinio laikotarpio tikslai – nustatomi po ilgalaikių tikslų nustatymo; apimtis – nuo vienerių iki penkerių metų.
3. Ilgalaikiai tikslai – apimantys kelerių (ar daugiau) metų laikotarpį; jie yra mažiau konkretūs nei trumpalaikiai tikslai; ilgalaikiai tikslai leidžia priimti tam tikrus sprendimus, įtakojančius tolesnę institucijos veiklą; šiems tikslams pasiekti kuriami strateginiai planai, apibrėžiantys pagrindinius įmonės tikslus.

Institucijos plėtra – ilgalaikis tikslas tiek savo paskirtimi, tiek įgyvendinimo atžvilgiu. Labai svarbu aiškiai suformuluoti uždavinius, leidžiančius pasiekti pasirinktus tikslus. Realiai planuojant veiklą, jos plėtrą, būtina sukurti perspektyvas, prognozes, realiai išmatuoti naudą ir nuostolius.

1.1.2. Verslo plėtros kliūtys ir sunkumai

Nagrinėdami iškilusias problemas, dauguma autorių pagrindinį dėmesį skiria sociopsichologiniams, iš dalies vadybiniams aspektams.3 Deja, analizė rodo kad verslo plėtros planavimo ir projektavimo kliūčių skalė yra platesnė. Galima išskirti šias kliūčių grupes:
1. Ekonominio pobūdžio kliūtys (lėšų, reikalingų veiklos plėtrai, paieška, įsigijimas ir panaudojimas; taip pat gali įtakos turėti ir išoriniai ekonominiai veiksniai).
2. Techninio-technologinio pobūdžio kliūtys ( naudojant gamyboje keletą skirtingų technologinių procesų, lėčiau besivystantis gali stabdyti visos technologinės grandinės vystymasį ).
3. Vadybinio pobūdžio kliūtys (sustabarėjusi institucijos struktūrinė sandara; nepakankama personalo kvalifikacija; netinkamas aukščiausio grandinės vadovų veiklos organizavimas ir/ar vadovavimo stiliai ir kt.).
4. Socialinio-psichologinio pobūdžio kliūtys (psichologinis mikroklimatas, inovacijų baimė, išorinė sociopsichologinė atmosfera ir pan.).

Kaip šias problemas spręsti? Svarbu pokyčius realizuoti optimaliu laiku, nepamiršti darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo, plėtros svarbos ir objektyvaus neišvengiamumo aiškinimo.

1.2. STRATEGINIS PLANAVIMAS

1.2.1. Strateginio planavimo esmė ir reikšmė

Strategijos sąvoka yra sena. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžio strategeia, reiškiančio meną ar mokslą būti generolu. Efektingi graikų generolai turėjo vadovauti armijai, laimėti ir išlaikyti teritoriją, apsaugoti miestą nuo užpuolikų ir t.t. Kiekvienam uždaviniui reikėjo skirtingai paskirstyti išteklius. Armijos strategija taip pat galima apibrėžti kaip faktinę veiksmų schemą, kurios imamasi atsakant į priešo veiksmus.
Strategija yra detalus tyrimo planas. 1962 m. verslo istorikas D.Chandleris pasiūlė strategiją apibrėžti taip: ”įmonės pagrindinių ilgalaikių ir uždavinių suformulavimas, veiksmų kurso parinkimas ir išteklių, reikalingų šiems tikslams įgyvendinti, paskirstymas” Chandleris išskyrė tris esminius elementus:
a) veiksmų seką tikslams pasiekti;
b) pagrindinių idėjų siekimo procesas (o ne rutininis esamos politikos įgyvendinimas);
c) kaip strategija suformuluota, o ne vien kokia ta strategija esanti.
Strateginis valdymas suteikia galimybę drausmingai suvokti aplinką, kurioje organizacija veikia, ir po to imtis veiksmų.
I.Luobikienė skiria keturis pagrindinius strategijos variantus:
1. Formulavimo planas turi tris pagrindines darbo stadijas:
• esamos literatūros studijavimas (mokslinės bibliografijos sudarymas ir literatūros šaltinių studijavimas);
• pokalbiai su specialistais (siekiama gauti papildomos informacijos; kartotekų, sprendimų protokolų, ataskaitų paieška);
• žvalgomasis stebėjimas (objekto raidos pokyčiai).
2. Aprašomasis planas. Jo tikslas – sistemingas objekto kokybinis ir kiekybinis aprašymas.
3. Analitinis-eksperimentinis planas. Jis naudojamas kaip tyrimo strategija.
4. Pakartotinio-lyginamojo tyrimo planas. Naudojamas ištirti socialinių procesų tendencijoms ir numato duomenų palyginamumą keliuose laiko intervaluose.
Planavimas organizacijoje apima tikslų suformulavimą bei priemonių tiems tikslams įgyvendinti pasirinkimą. Tikslai yra svarbūs, nes jie suteikia kryptingumo jausmą, sutelkia pastangas, orientuoja planus ir sprendimus bei padeda įvertinti pažangą.
Nors planavimas paprastai vertinamas kaip viena iš keturių valdymo funkcijų, žymiai geriau galvoti apie planavimą kaip garvežį, traukiantį organizavimo, vadovavimo bei kontrolės veiklų traukinį. Strateginiai planai sudaromi norint pasiekti pagrindinius organizacijos tikslus, tuo tarpu operatyviniai planai rodo, kaip strateginiai planai bus įgyvendinti kasdieninėje veikloje. Strateginiai planai turi atspindėti organizacijos misiją – pagrindinį tikslą, pateisinti organizacijos buvimą. Strateginiai planai skiriasi nuo operatyvinių laiko horizontu, apimtimi bei detalumo laipsniu. Strategijos dėka organizacija atsiduria tam tikroje organizacijos aplinkos vietoje.
Nuo Antrojo pasaulinio karo organizacijos strategijos planavimo praktika tapo specializuota planavimo, vadinamo strateginiu valdymu, rūšimi. Strategijos įgyvendinimo sėkmė iš dalies priklauso nuo to, kaip suskirstyta, organizuojama organizacijos veikla, trumpai tariant – nuo organizacijos struktūros. Nieko stebėtina, kad organizacijos strategijos sėkmės tikimybė didesnė, kada jos struktūra dera su strategija. Su laiku keičiantis organizacijos pagrindinei strategijai, kartu turi kisti ir jos struktūra.
Pabrėžiant sistemą, stilių, personalą, įgūdžius ir nepaprastuosius tikslus, būtina išsiaiškinti, kaip strategija tampa institucija. Institucija – vertybių, normų, vaidmenų ir grupių visuma tam tikram tikslui pasiekti. Pvz.: išsilavinimo institucijos susikūrė tam, kad parengtų vaikus tapti pilnaverčiais visuomenės nariais. Norėdami verslo strategiją paversti institucija, verslo lyderiai taip pat privalo sudaryti vertybių, normų, vaidmenų ir grupių, remiančių strateginių tikslų siekimą, sistemą. Taigi strategija tampa institucija, jei ji siejama su kultūra, kokybės sistema bei kitomis varomosiomis organizacijos jėgomis.

1.2.2. Strateginio valdymo samprata

Strategija – būtina priemone, leidžianti organizacijai susitvarkyti su aplinkos pokyčiais. Kuo pokyčiai, su kuriais susiduria šiandienines organizacijos yra greitesni ir sudėtingesni, tuo strateginis planavimas (valdymas) darosi vis būtinesnis, siekiant ne tik išlikti, bet ir vystytis.
Strateginis valdymas – tai ilgalaikių tikslų formavimo, siekimo, vertinimo (visai organizacijai) procesas, priešpastatantis turimus (prieinamus) išteklius ir atsiveriančias galimybes. (M. Mc Donald, 2000).
Organizacija, kuri siekia normaliai funkcionuoti ir vystytis, numato savo veiklos strategiją. Strategija yra perspektyvinis organizacijos ateities veikos modelis. Organizacijose skiriami trys pagrindiniai strategavimo lygiai: 1) korporacine strategija, 2) biznio vieneto strategija ir 3) funkcines strategijos.
Strategavimo lygiai:
Korporacinė strategija – tai visos organizacijos ateities perspektyvų numatymas.
Biznio vieneto strategija – tai atskiros, gana aiškiai apibrėžtos organizacijos dalies arba veiklos rūšies strategija.
Funkcinė strategija – apibudina organizacijoje vykstančių funkcinių procesų (gamybos, technologijos, finansų, personalo, marketingo) strategijas. Jos tarpusavyje turi būti suderintos, papildyti viena kitą ir jų integruota visuma yra korporacinė arba biznio vieneto strategija.
(P. Zakarevičius, 1999).
Strateginiai sprendimai ypatingai liečia tokius įmonės veiklos aspektus kaip:
• ilgalaikių organizacijos tikslų priešingybe kasdieniams sprendimams;
• organizacinių ribų nustatymas: ką daryti, o ko ne;
• organizacijos veiklos pritaikymas prie aplinkos sąlygų tam, kad maksimizuotume galimybių išnaudojimą bei minimizuotume grėsmes;
• organizacijos veiklos parinkimas pagal turimus išteklius – finansinius, žmogiškuosius, technologinius ir profesionalumo išteklius. (M. McDonald, 2000).
Sudėtingoje, besikeičiančioje aplinkoje keičiasi ir strateginiai organizacijos tikslai, strategiją tenka koreguoti. Strategijos koregavimas nėra koks nors ypatingas užsiėmimas – tai kasdienis strateginio valdymo sistemos žingsnis. Manome, kad senasis strategijos suvokimas, kuomet ja buvo laikoma ilgalaikis planavimas, užleidžia vietą visaapimančiam valdymui, kuris yra veikiau platus, nei gilus.
Pagrindiniai strategijos formavimo etapai:
• kompanijos verslo apibrėžimas;
• situacijos vertinimas – išoriniu bei vidiniu faktorių analizė;
• pirminiai veiklos tikslai – paremti praeita veikla bei pirminiais kompanijos laukimais;
• strategijos kūrimas – įvardijimas, įvertinimas, vienos atrinkimas;
• realizavimas – veiksmu programa, biudžetas, trukmės grafikai;
• tikslų pasiekimo analizė.

1.2.3. Verslo strategija

Šiandiena sąvoka “strategija biznyje” yra gana populiari. Ši tema – neatskiriamas pasitarimų ir simpoziumų atributas. Dėl nuolatinės sąlygų kaitos rinkos ekonomikoje, verslininkas turi turėti savo veiklos gaires – įmonės strategiją.
Įmonės strategija yra funkcinė strategija, susijusi su kainų nustatymų, organizacijos produktų rėmimu ir paskirstymu, tai įmonės galimybių išsiaiškinimas, tikslų ir uždavinių nustatymas, bei strategijos parengimas. Sudarydami rinkos strategiją, vadovai turi apsvarstyti organizacijos tikslinę rinką, produkto įvaizdį, kainų nustatymą, produktų politiką ir pardavimo strategiją.

Marketingo strategija yra organizacijos vadybos planas, reikalingas pasirinktiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Jame pateikiamos priemonės ir būdai, reikalingi organizacijos paskirčiai ir tikslam pasiekti.
Tikslinės rinkos segmentas.
Svarbiausia marketingo strategijos problema yra tikslinės rinkos segmentas. Nustatydama rinkos segmentą, organizacija nusprendžia, ką ji aptarnaus.
Produkto įvaizdis. Kiekvienas produktas turi įvaizdį; produktą gaminančiai organizacijai geriausia sąmoningai išsirinkti įvaizdį savo produktui ir jį tobulinti.
Kainos nustatymo strategija. Organizacijos ir jos produkto įvaizdžio dalis yra produkto kaina. Bendrai kaina ir kokybė akivaizdžiai siejasi. Geresnės kokybės prekės paprastai kainuoja daugiau. Tačiau ne visuomet.
Vis dėl to žmonės suvokia, kad didesnėmis kainomis įkainuotos prekės yra geresnės, nepaisant, ar jos iš tikrųjų geresnės, ar ne.
Antroji kainos nustatymo dalis yra antkainis. Organizacija gali parduoti mažomis kainomis ir tikėtis, kad didelė pardavimų apimtis kompensuos žemą antkainį. Kita organizacija gali parduoti didelėmis kainomis ir tikėtis, kad tai kompensuos mažą pardavimų apimtį.
Produktų asortimento politika. Kiekviena organizacija turi nuspręsti ką ji parduos. Ji turi nuspręsti, ar būti universaliu pardavėju, ar specialaus asortimento parduotuve, ar siūlyti paslaugas po pardavimo, ar prekių asortimento gylį ir plotį.
Pardavimo strategija glaudžiai susijusi su įvaizdžiu. Pardavimo strategija turi įtakos, ar kuriamos aukštos kokybės ar žemos kokybės įvaizdis. Planuojamasis rinkos segmentas yra svarbus veiksnys, pasirenkant pardavimų strategijos tipą. Produktas gali būti parduodamas įvairiai: gamintojas gali pardavinėti produktą tiesiogiai pasitelkęs pardavimo personalą, gali būti kviečiami gamintojų atstovai produkto pateikimui galima pasitelkti marketingo organizaciją, ir t.t.
Apibrėždama pardavimo strategiją, vadovybė turi nepamiršti apskaičiuoti ir patikrinti kiekvienos alternatyvos kaštus.
Įmonės strategija pradedama rengti išanalizavus įmonės galimybes. Galimybės yra išorinės ir vidinės. Pranašumą įgyja įmonė, turinti tokias pačias vidines galimybes kaip kita, bet sugebanti išorines aplinkos sąlygas panaudoti geriau negu jos konkurentai.
Galimybes gali lemti:
• gerai suderinti dalykiniai ryšiai su prekių pateikimo dalyviais,
• galimybės laikyti, demonstruoti ir pristatyti pirkėjams prekes,
• pirkėjų įsitikinimas, kad įmonė pajėgi pateikti geros kokybės prekes ir garantuoti tinkamą jų aptarnavimą.
Visos įmonės galimybės gali būti pavadintos jos galimybių kompleksu. Įmonės vystymosi perspektyvos labai priklauso nuo galimybių komplekso platumo ir įvairumo.
Nei viena įmonė negali būti garantuota dėl savo ateities, jei ji orientuojasi tik į šiandienines prekes ir rinkas. Įmonė jaučia būtinumą kaupti naujas idėjas. Kartais visos sukauptos idėjos turi menką ryšį su įmonėje vykstančiais procesai, todėl būtina sistemingai dirbti,norint naujas idėjas keisti, priderinti prie įmonės veiklos ir perspektyvų. Įmonė negali panaudoti visų savo galimybių todėl, kad: nepakaks išteklių visoms galimybėms įgyvendinti; galimybės įmonei nevienodai patrauklios. Kas bus įgyvendinama priklauso nuo įmonės tikslų. Dažnai įmonė iškelia savo tikslą – padidinti pelną. Šiam tikslui pasiekti būtina suformuluoti marketingo tikslus.
Marketingo tikslai gali būti:
• prekės modifikavimas;
• rinkos plėtimas;
• pardavimų mastų didinimas, efektyviau naudojant reklamą.
Tačiau tikslas pats savaime dar negarantuoja jo pasiekimo. Todėl būtina suformuluoti uždavinius šiems tikslams pasiekti. Uždaviniai turi būti konkretūs, išsprendžiami per nurodytą laikotarpį, nukreipti konkrečiam tikslui pasiekti. Siekiant anksčiau minėtųjų marketingo tikslų, galime iškelti šiuos uždavinius:
• modifikuoti prekę mažinant gamybos išlaidas;
• padidinti rinkos dalį (%);
• padidinti pardavimų mąstą (%);
Pateikiama marketingo strategija iškeltiems uždaviniams įgyvendinti. Ji apima konkrečias strategijas, susijusias su tikslinėmis rinkomis, marketingo programos elementais ir marketingui skirtų lėšų dydžių. Marketingo strategija – tai tikslus rinkos segmento, kuriam firma gamina prekes parinkimas. Marketingo direktorius turi parengti konkrečias strategijas kiekvienam marketingo programos elementui: prekei, kainai, prekių pateikimui, rėmimui. Galiausiai, būtina sudaryti marketingo biudžetą, skirtą strategijoms įgyvendinti.
Siekiant įgyvendinti marketingo strategiją būtina sudaryti veiksmų programą, atsakančią į tokius klausimus:
• kas bus padaryta?
• kada tai bus padaryta?
• kas tai darys?
• kiek tai kainuos?
Pavyzdžiui, įmonė pasirenka pardavimų skatinimą, kaip pagrindinę strategija siekiant užkariauti rinką. Todėl bus sudaroma pardavimų skatinimo priemonių planas.
Rinkos segmentavimo koncepcija remiasi teiginiu, kad bet kurią rinką sudaro atskiros dalys. Kiekvienos dalies pirkėjai apibūdina savitais poreikiais, vartojamo stereotipų ir elgesiu, todėl prekių paklausa svyruoja. Kiekvienam rinkos segmentui būdingos kitos prekių pardavimo galimybės. Prieš pradėdami rengti marketingo strategija, įmonė turi ištirti tokias kiekvieno segmento galimybes. Pavyzdžiui, firma nori įeiti į duonos kepimo įrengimų rinką, kur labai stiprias pozicijas turi “X” firma. Betgi jos pozicijos negali būti vienodai stiprios visose rinkos segmentuose.

Pirmas firmos uždavinys – nustatyti, kiek lėšų skiriama ir kokie duonos kepimo tempai įvairiuose rajonuose bei šalyse taip pat vietas, kur firmos pozicijos silpnos, o duonos kepimo įrengimų poreikis didelis, ir daugiausiai dėmesio skirti tiems segmentams.
Įmonė gali pasiekti norima tikslą jei:
– įsigis kitos įmonės akcijų;
– savarankiškai plėtos savo veiklą;
– bendradarbiaus su kitomis įmonėmis.
Pirmas būdas yra paprasčiausias ir naujausias. Jis praverčia tokiais atvejais, kai:
– įmonė neturi patirties šioje veiklos srityje;
– įmonei reikia greitai įeiti į rinką.
Savarankiško įėjimo būdas yra toks, kai firma mano, kad pirmauti galima tik organizavus savo pačios tyrimus ir parengus eksperimentinius pavyzdžius.

1.2.4. Įmonės strategijos planavimas

Strategijos planavimas – tai jos tikslų siekimo būdas. Jis gali būti apibūdinamas tiesiog kaip mąstymo procesas, kuris skatina tikslingai kurti. Numatytiems tikslams pasiekti įmonėje sudaromas marketingo planas. Tai yra sudarymas projekto, programos arba metodo konkrečiam tikslui arba rezultatui siekti.
Marketingo plano pradžioje pateikiama trumpa svarbiausiųjų tikslų ir uždavinių suvestinė. Marketingo situaciją dabar apibūdina tikslinė rinka ir įmonės galimybės šioje rinkoje, tai yra rinkos dydis, pagrindiniai segmentai, tarpininkų poreikiai, konkurentai, prekių pateikimo kanalai ir šios rinkos prekių charakteristikos. Įmonės vadovybė turi žiūrėti į ateitį ir numatyti pavojus, su kuriais gali susidurti prekės ir pati įmonė.
Išnagrinėjus su prekės gamyba susijusius pavojus ir galimybes, marketingo direktorius turi suformuluoti uždavinius ir numatyti su jų įgyvendinimų susijusias problemas. Uždaviniai turi būti tikslūs. Marketingo direktorius turi įvertinti visas su rinkos plėtimu susijusias problemas.
Įmonės strateginis planavimas – tai problemos sprendimo procesas, siekiant pritaikyti organizaciją jos ateities aplinkai. Tai yra procesas, kuriam vykstant būtina numatyti įvykius ir spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad organizacija pasinaudotų galimybėmis ir gautų naudos, ir apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ir gresia išlikimui.
Formaliai įmonės strateginio planavimo esmę išreiškia nuolatinis galimybių ir grėsmių, išorinių bei vidinių pranašumų ir trūkumų nustatymas, siekiant priimti kuo geresnius sprendimus galimybėms panaudoti ir išvengti grėsmių.
Įmonės strateginio planavimo proceso tikslas – nuolat nagrinėti organizacijos veiklą tiek dabarties, tiek ateities požiūriu ir numatyti strategines permainas, kad organizacija žengtų į įsivaizduojamą ateitį sėkmingai.
Strategijos sujungimas ir jos įgyvendinimo administravimas apima penkis skirtingus uždavinius:
1. Vadovybė turi pagrįsti verslo idėją ir sukurti organizacijos veiklą. Tai susiję su organizacijos paskirties (misijos) ir tikslų formulavimu;
2. Organizacijos paskirtis (misija) turi būti atspindėta (parodyta) ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose tiksluose;
3. Vadovybė turi sukurti organizacijos būseną ir ateities viziją atitinkančią strategiją;
4. Vadovybė privalo laiduoti, kad pasirinkta marketingo strategija būtų vykdoma veiksmingai ir duotų naudos;
5. Vadovybė privalo vertinti strategijos vykdymą ir daryti organizacijos paskirties, tikslų, strategijos arba jų įgyvendinimo pataisas, atsižvelgdama į patirtį besikeičiančias sąlygas, naujas idėjas ir galimybes.

1.2.5. Strateginio planavimo esmė

Strateginis planavimas yra formalus procesas, kuriam vykstant vadovai tiksliai apibrėžia savo planus raštu, analizuoja įvairių strategijų santykinį pranašumą ir susitinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė, kryptį. Marketingo strateginio planavimo procesas orientuotas į ateitį. Jam vykstant siekiama prognozuoti ateities aplinką. Planavimas yra susijęs su viskuo, kas gali paveikti organizacija, įskaitant šalies ūkį, technologiją, socialinius bei politinius veiksnius. Strateginis planavimas padeda numatyti ir spręsti svarbiausias problemas, susijusias su produktų, paslaugų, jų struktūros, organizacijos elgesio permainomis.
Strateginis planavimas – tai pasikartojantis procesas. Organizacijos paskirtis (misija) ir ilgalaikiai tikslai gali išlikti nepasikeitę keletą metų, o tų tikslų siekimo strategijos vis kinta, sąlygojamos nepaliaujamai besikeičiančios aplinkos, yra nuolat modifikuojamos siekiant didžiausio veiksmingumo.
Įmonės strateginio planavimo procesas dažnai atrodo kaip grumimasis tarp organizacijos ir jos aplinkos. Organizacijos vadovai stengiasi numatyti aplinkos pokyčius ir panaudoti juos organizacijos pranašumui. Kadangi aplinka nuolat kinta, todėl visuomet yra naujų kliūčių, stabdančių organizacijos pažangą. Organizacija gali veikti dviem būdais.
• ji privalo būti aktyvi įgyvendindama iš anksto sukurtas savo strategijas.
• ji privalo veikti atsižvelgdama į naujas aplinkybes ypač į nenumatytas galimybes ir netikėtas grėsmes. Vadovai, siekiantys savo verslo sėkmės privalo strategiškai mąstyti apie savo organizacijos konkurencingumą ir jo pasikeitimus veikiant besikeičiančioms sąlygoms. Norėdami užtikrinti savo organizacijos konkurencinį pranašumą arba pasiekti pirmaujančią padėtį veiklos srityje, jie privalo skatinti, vadovauti ir ryžtingai įgyvendinti puolimo strategijas. Jie turi gerai pažinti savo verslo aplinką, kad prireikus galėtų keisti strategiją. Be to, savo verslą jie turi išmanyti taip gerai, kad strategiją pakeistų veiksmingai.
Ilgalaikės sėkmės siekiantys organizacijos vadovai privalo sugebėti formuluoti ir įgyvendinti strategiją. Strategijos formulavimas apima organizacijos veiklos krypčių ir tikslų bei vadovavimo organizacijai numatymą. Strategijos įgyvendinimas yra visa, kas padaryta organizacijoje – organizacinis darbas, biudžeto sudarymas, motyvavimas, kultūrinis ugdymas, vadovavimas ir kt. – siekiant finansinių ir kitų strateginių rezultatų.

1.2.6. Įmonės strateginio planavimo reikšmė

Planavimas – ypatinga sprendimų rūšis, nukreipta į konkrečią ateitį, kurios savo organizacijai trokšta vadovai. Planavimas nėra vienkartinis veiksmas, kurio pradžia ir pabaiga aiški. Tai nenutrūkstantis procesas, atspindintis supančios aplinkos pokyčius bei prisitaikymą prie jų. Vienas svarbiausių planavimo proceso rezultatų – strategija; strateginis valdymas – nenutrūkstantis procesas, apimantis pačios organizacijos tikslų programos bei priemonių jai įgyvendinti sukūrimą.
Planavimas įmonėje – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas. Be plano vadovai nežino, kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie net negali aiškiai įsivaizduoti, ko reikia organizacijai. Be plano jie negali vadovauti su pasitikėjimu ir tikėtis, kad kiti jais seks. Be plano tiek vadovai, tiek ir jų pasekėjai turi labai mažai galimybių pasiekti tikslą ar žinoti, kada ir kur nuklydo nuo kelio. Kontrolė tampa beprasmė. Labai dažnai blogi planai veikia visos organizacijos būklę. Planavimas yra lemiamas!

Strategijos

planavimas

Strategijos
įdiegimas

1 pav. Strateginio valdymo procesas

Strategijos planavimas – terminas, kuriuo paprastai vadinama protinė veikla. Į ją įeina ir tikslų nustatymas, ir strategijos nustatymas, ir strategijos formulavimas. Strategijos įgyvendinimas – terminas, kuriuo paprastai vadinami veiksmai, pagrįsti tokiu planavimu. UAB “Metalo Prekyba” strategija – parengti verslo planą ir juo remiantis, gauti paskolą veiklai plėsti. Strategijos planavimas šiuo atveju yra verslo plano rengimas; įgyvendinimas – verslo plano pateikimas bankui ir paskolos gavimas, naujų technologijų diegimas bei tolimesnė verslo plėtra.
Strateginis mąstymas ir apgalvota marketingo strategija teikia organizacijai daug privalumu.
Vienas svarbiausių privalumų tas, kad strateginiam planavime akcentuojama organizacijos konkurencinė prigimtis.
Įmonės strateginio planavimo procesas vadovui leidžia analitiškiau mąstyti apie organizaciją, jos aplinką ir naudingo veikimo įvairias galimybes. Kadangi organizacija vis geriau pažįsta išorinę aplinką, savo trūkumus bei pranašumus, tai jos galimybės daryti veiksmingus savo strategijos pakitimus yra daug didesnis.
Antras svarbus įmonės strateginio planavimo privalumas tas, kad marketingo planas nustato įmonės ribas ir nurodo formalią organizacijos kryptį. Tai padeda savininkams, vadovams ir tarnautojams sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus ir aktyviai jų siekti.
Trečias svarbus įmonės strateginio planavimo privalumas tas, kad jis leidžia vadovui imituoti popieriuje ateitį – tai nebrangus metodas, padedantis vadovui daryti geresnius sprendimus, įžvelgiant ateities galimybes. Organizacija gali panaudoti permainas kaip konkurencingumo didinimo priemonę, kaip parengiamos prisitaikymo prie kintančios aplinkos alternatyvos.
Be to strateginis planavimas sudaro prielaidas vadovybei:
1. Organizaciją analizuoti kaip sistemą ir siekti, kad visos jos dalys veiktų sistemos naudai;
2. Netiesmukai reaguoti į dienos įvykius, bet orientuoti mąstymą ir veiklą į ateitį, ir taip didinti organizacijos galimybes išvengti sunkumų;
3. Geriau vadovauti visai organizacijai, aiškiai suvokiant jos tikslus;
4. Greičiau ir lengviau priimti sprendimus, kai yra aiškūs jų priėmimo kriterijai ir galimybės;
5. Parengti aiškias strategijas organizacijos tikslams pasiekti;
6. Racionaliai paskirstyti organizacijos išteklius;
7. Sujungti įvairius organizacijose padarytus strateginius sprendimus ir taip gerinti daugelio funkcijų koordinavimą;
8. Įtraukti darbuotojus į strategijos formulavimą, svarbių sprendimų priėmimo procesus, geriau panaudoti jų sugebėjimus. Daugiau žinantys apie organizacijos tikslus darbuotojai yra labiau motyvuoti, patenkinti ir labiau atsidavę organizacijai, suinteresuoti jos sėkme;
9. Marketingo planą naudoti kaip veiklos vertinimo priemonę;
10. Planavimo procese išsiaiškinti organizacijai palankias galimybės ir sėkmei pavojingas grėsmes.

1.2.7. Įmonės strateginio planavimo proceso stadijos

Įmonės strateginio planavimo procesas prasideda kuriant arba naujai įvertinant organizacijos paskirtį. Šis pirmas žingsnis labai priklauso nuo vidinės ir išorinės aplinkos analizės nustatyto organizacijos profilio kitimo. Tolesnę veiklą sudaro: tikslo nustatymas, veiklos strategijos formulavimas, strategijos įgyvendinimas ir gautų rezultatų įvertinimas.
Strategijos planavimas yra nenutrūkstamas pasikartojantis procesas. Jį sudaro daug glaudžiai susijusių veiksmų. Bet kuriuo proceso elemento pasikeitimai neišvengiamai veiks kitus elementus. Vadinasi, vykstant ženklioms elementų permainoms ir siekiant apsisaugoti nuo pasenusių strategijų, planavimo procesas turi būti nuolatos kontroliuojamas.
Įmonės strateginio planavimo procesas susideda iš dviejų stadijų: analizės stadijos ir veiklos stadijos.
1.2.8. Analizės stadija

Analizės stadija susideda iš dviejų analizės tipų: išorės veiksnių analizės ir vidaus veiksnių analizės.
Išorės veiksnių analizė yra orientuota į ateitį ir nagrinėja išorinius veiksnius, nepriklausančius nuo organizacijų. Išoriniai veiksniai apima tokias veiksnių grupes: ūkio šakos, makroekonominius, socialinius, teisinius, tarptautinius bei technologinius. Vykstant analizės procesui nustatomos galinčios turėti poveikį organizacijos veiklai grėsmės ir galimybės, analizuojama išoriniai veiksniai, projektinės kryptys ir numatomi pokyčiai. Kai svarbūs išoriniai veiksniai jau nustatyti, numatomos šių veiksnių bei pokyčių poveikis organizacijai.
Vidaus veiksnių analizė įvertina organizacijos vidinius pranašumus ir trūkumus. Ji apima organizacijos išteklių kiekio ir kokybės nustatymui.
Analizės stadijoje tiksliai ir bešališkai nustatomi organizacijos išskirtinė kompetencija, tai yra konkurencinio pranašumo ir konkurencinio trūkumo sritys. Pasitelkę analizės eigoje gautą informaciją, sumanūs vadovai didina organizacijos kompetencines galimybes, įgyvendindami apsaugines priemones mažinančias esamų ar naujai atsirandančių grėsmių poveikį.

1.2.9. Veiklos stadija
Veiklos stadijoje analizės rezultatai susisteminami, nustatoma jų reikšmė ir jais vadovaujantis sudaromas organizacijos veiklos ir vadovavimo jai planas.
Pirmieji du veiklos stadijos etapai yra šie:
1. Organizacijos paskirties apibūdinimas
2. Organizacijos strategijos sudarymas. Kai tai padaryta, organizacijos paskirties formuluotė transformuojama į atitinkamus veiklos tikslus. Veiklos sėkmei tai lemiamas etapas. Pasiekiamus ir išmatuojamus tikslus turi turėti tiek visa organizacija, tiek funkciniai jos padaliniai. Visi tikslai suformuluojami aiškiai ir tiksliai.
Aprašius organizacijos paskirtį tikslus formuluojamos jos strategijos, kurios vėliau bus vertinamos lyginant su paskirties ir tikslų apibūdinimais.
Tolesnė marketingo strateginio planavimo pakopa yra specifinių strategijų formulavimas kiekvienos veiklos rūšies tikslams. Strategija tarsi įkvepia gyvybę tikslo formuluotei, nes paaiškinama, kaip bus siekiama vieno ar kito tikslo.
Strategija turi būti užrašoma. Strategijos formulavimas raštu naudingas keliais atžvilgiais: organizacija fiksuoja strategijas atmintyje, tai įpareigoja organizaciją įgyvendinti tas strategijas; organizacija tarsi pateikia aiškų oficialų dokumentą, kokią ji numato veiklą, kokiomis priemonėmis ketina įvykdyti kiekvieną tikslą ir kokiais būdais gali išmatuoti savo veiklą. Organizacijai svarbu turėti rašytinį strateginį planą, jai tai yra nurodymai, kaip tvarkyti veiklą.
Strategija formuluojama ir įgyvendinama nuosekliai. Kai įmonės strateginio planavimo procesas yra baigtas, reikia išdėstyti atsakomybės ir sprendimų priėmimo organizacijoje tvarką. Tai tam tikru mąstu irgi lemia strategijos įgyvendinimą.
Strategijos įgyvendinimas dažnai reikalauja, kad tam tikri skyriai organizacijoje koordinuotų pastangas. Kad pasirinkta strategija būtų įgyvendinama ir tvarkoma kvalifikuotai ir efektyviai, svarbu iš anksto numatyti integracijos mechanizmus. Kad pastangos būtų koordinuojamos atliekama apskaita bei kontrolė.
Kai strategija yra įgyvendinama, jos vykdymas privalo būti tikrinamas siekiant nustatyti, ar strateginiai tikslai pasiekiami efektyviai. Tikrinimo rezultatai perduodami organizacijos vadovybei. Šis grįžtamasis ryšys praverčia tolesniajame strategijos formulavimo ir įgyvendinimo tiksle ir padidina būsimų sprendimų patikimumą.
Planuojant ateitį galima įvertinti bet kokius pokyčius, sukeltus strateginės veiklos. Grįžtamasis ryšys parodo esamų organizacijos tikslų ir strategijų tinkamumą arba permainų reikalingumą.

Pavyzdžiui, organizacija įgyvendindama savo strategiją, gali pastebėti, kad jos strateginis tikslas yra per daug optimistiškas, ir ji, sudarydama strateginį planą, atsižvelgs į tai ir suformuluos kuklesnį tikslą. Žinoma, grįžtamasis ryšys gali parodyti, kad organizacijos strateginiai tikslai yra pasiekiami, bet strategijos įgyvendinimas yra prastas, todėl vadovai tolesniame strateginiame planavimo etape turi daugiau rūpintis strategijos įgyvendinimu.
Kadangi strateginis planavimas yra pasikartojantis procesas, tai grįžtamasis ryšys čia lemiamas sėkmės elementas. Organizacijoje svarbu nuolat analizuoti situaciją, įvertinti veiklą ir, atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas ir naujas galimybes, daryti organizacijos paskirties, tikslų strategijų arba pastarųjų įgyvendinimo pataisas.
Ne visi įmonės strateginio planavimo objektai kiekvieno planavimo laikotarpiai verti vienodo dėmesio. Organizacijos paskirties ir jos ilgalaikiai tikslai bus santykinai pastovūs, juos reikės mažiausiai koreguoti, o tų tikslų siekimo strategijos nuolat kinta dėl besikeičiančių sąlygų ir nenumatytų įvykių. Tikslai ir strategijos atnaujinami rečiausiai kasmet.
Įmonės strateginio planavimo procedūra įvairiose organizacijose yra skirtinga. Tačiau ji turi atitikti kiekvienos organizacijos tikslus ir iš tikrųjų būti veiksminga. Yra keletas bendrų reikalavimų: išorinė aplinka turi būti atidžiai analizuojama norint nustatyti, kurie veiksniai, kokia kryptimi ir kokiu greičiu keičiasi; organizacija privalo pati ištirti savo pranašumus ir trūkumus: nustatyti kliūtis, trukdančias gerus organizacijos ir aplinkos ryšius, ir juos kūrybiškai pašalinti; visi galimi sprendimai turi būti peržiūrėti ir pasirinkta geriausia marketingo strategija. Strategija turi būti įgyvendinama kvalifikuotai ir efektyviai; strategijos įgyvendinimo rezultatai naudojami būsimajame strateginio planavimo etape.
Įmonės strateginio planavimo stadijos:
Analizės stadija
• išorės veiksnių analizė;
• vidaus veiksnių analizė;
• išskirtinė kompetencija.
Veiklos stadija
• organizacijos paskirtis
• tikslai
• strategija
• strateginis planas
• įgyvendinimas
Įmonės strateginio planavimo pagrindus sudaro išorės veiksnių analizė, vidaus veiksnių analizė bei išskirtinės kompetencijos ir konkurencinių trūkumų nustatymas. Organizacija, atlikusi šiuos darbus gali aiškiai įvertinti ir suvokti ją veikiančius veiksnius, o jau tuomet gali sudaryti naudingą organizacijos tikslų siekimo strategiją.
Įmonės strategijos kūrybiškumas remiasi analitine veikla. Tačiau vien tik analitinės pastangos ir kūrybiškumas neužtikrins sėkmes. Organizacijos strategija turi būti atidžiai apsvarstyta ir pritaikyta tiek išoriniai tiek vidiniai aplinkai.
Vadovai, žinodami, kokius analitinius klausimus kelti, kaip naudotis analize ieškant atsakymų į klausimą, tampa geresniais strategais ir nuolat tobulina savo sugebėjimus mąstyti strategiškai. Organizacija geriausiai valdoma, kai sprendimai pagrindžiami nuolatiniu įvykių įvertinimu, analize ir interpretavimu.

1.2.10. Išorinė ir vidinė analizė (SSGG)

SSGG (SWOT) analizė – tai lietuvių ir anglų kalbos žodžių santrumpa: stiprybės (strengths), silpnybės (weaknesses), galimybės (opportunities), grėsmės (threats). Galimybės ir pavojai apima pagrindinius strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėja organizuojant organizacijos išorinę aplinką. Išorinei planavimo objekto ar organizacijos aplinkai būdingi veiksniai yra nevaldomi, t.y.jie vyksta objektyviai, nepriklausomai nuo organizacijos valios. Galimybės – tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje. Pavojai – tai pagrindinės kliūtys organizacijai, siekiančiai savo tikslų. Šis metodas leidžiantis nustatyti įmones stiprias ir silpnas puses bei suderinti tai su aplinkos galimybėmis ir pavojais. Jis padeda geriau įsivaizduoti įmones strateginę situaciją. Taigi pateikiama koncentruota informacija modelio pagalba: vertino autorius subjektyvaus vertinimo būdu. Šis metodas leidžia sistemiškai pažiūrėti i įmonę, derinant ir išnaudojant įmones potenciją su aplinkos galimybėmis, saugantis grėsmių ir stiprinant silpnąsias puses.

2. TYRIMŲ REZULTATŲ ANALIZĖ
2.1 UAB “METALO PREKYBOS” APLINKOS
(IŠORINIŲ VEIKSNIŲ) ANALIZĖ

2.1.1. Politiniai veiksniai

Politiniai veiksniai , kurie gali paveikti organizaciją dėl politinių procesų ar politinio klimato; šie veiksniai priklauso nuo politinių procesų bei politinio klimato. Politinis procesas apima konkurenciją tarp skirtingų interesų grupių, kurių kiekviena stengiasi pastumti į priekį savo vertybes ir savo tikslus. Paprastai vyriausybė atlieka šias funkcijas: tiekėjos, vartotojos ir konkurentės.
Įmonės prioritetinė sritis – tai eksporto plėtra. Įmonė turi senus ir gerus ryšius su daugeliu Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos metalurgijos gamyklų, tad gali puikiausiai tarnauti kaip metalo produkcijos tiekimo tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau šiuo atveju yra labai svarbi įmonės makroaplinka. Tai būtent vyriausybės politika muitų atžvilgiu, draudimas, valiutų kursų svyravimai ir t.t. Įmonė buvo priversta nustot prekiaut plieniniais lynais, kadangi Rusijos šalims buvo pritaikytas antidempingo įstatymas. Nors šiuo metu matosi Lietuvos eksporto, didelis augimas tačiau Lietuvos įstatyminė bazė dar nesuderinta, o jos padariniai gali būti labai skaudūs verslo įmonėms.

2.1.2. Ekonominiai veiksniai

Ekonominiai veiksniai – bendros ekonominės sąlygos ir kryptys, kurios gali daryti poveikį organizacijos veiklai. Algos, tiekėjų ir konkurentų nustatytos kainos bei vyriausybės fiskalinė politika turi įtakos ir gamybos bei paslaugų kaštams, ir rinkos sąlygoms, kuriomis parduodami produktai ar teikiamos paslaugos. Ekonominė aplinka veikia verslininką per vartotojus, jų nedarbo lygio – t.y. kreipimosi į įdarbinimo agentūrą dažnio svyravimus. Įmonė, įvertindama ekonominių reikalų padėtį, turi atsižvelgti į kredito gavimo aplinkybes, į palūkanų normą ir jos tendencijas, infliacijos lygį, nedarbo lygį.
Pagrindinė UAB “Metalo prekyba” rinka – Lietuvoje. Ekonominė šalies padėtis – tai veiksnys, darantis didelį poveikį marketingo strategijai užsienio bei vidaus rinkose. Įmonei didelę reikšmę turi nacionalinės pajamos, investicijos, kurios tiesiogiai sąlygoja statybų pramonės, kur ir naudojama dauguma įmonės produkcijos, pokyčius. Privačių asmenų užimtumo lygis sąlygoja individualių klientų perkamąją galią. UAB “Metalo prekyba” viena iš prioritetinių sričių – prekyba tvirtinimo elementais, kuri yra didėjimo stadijoje.

Esant dabartinei Lietuvos ekonominei situacijai, gan sudėtinga prognozuoti perspektyvias verslo šakas. Tačiau tvirtinimo elementų pateikimas rinkai pagal jos kintančius poreikius buvo tinkamai įvertintas ir pasitvirtino.
Iš pradžių įmonė rinkai siūlė įprastus tvirtinimo elementus. Tačiau keičiantis statybos bei baldų pramonės standartams įmonė stengiasi pasiūlyti rinkai vis naujesnių ir patogesnių tvirtinimo elementų. Tvirtinimo elementų marketingo vadybininkų grupė rūpinasi ne tik kokybiškų produktų paieška bei tiekimu, bet domisi naujai gaminamais modeliais, diegia naujoves ir taip sudomina pirkėjus. Kartu su siūlomais naujais produktais išleidžiami techniniai katalogai ir kainoraščiai. Tai labai gerai apgalvota naujų produktų pateikimo versija bei reklama. Šie katalogai išsiunčiami faksu

2.1.3. Socialiniai veiksniai

Socialiniai veiksniai skirstomi į:
• Demografija;
• Gyvenimo stiliai (žmonių pažiūrų ir vertybinių išorinis demonstravimas);
• Socialinių vertybių pokyčiai.

Socialinės vertybės sudaro visų kitų socialinių, politinių,technologinių bei ekonominių pokyčių pagrindą ir lemia pasirinkimus, kuriuos žmonės daro savo gyvenime.
UAB “Metalo prekyboje” šiuo metu dirba 85 darbuotojai. 30 % bendrovės darbuotojų turi aukštąjį, nebaigtą aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Visi darbininkai turi reikiamą kvalifikaciją. Bendrovės darbuotojų kvalifikacija pastoviai keliama, lankant atitinkamus kursus ir seminarus. Kolektyvas turi savo šventes, laisvalaikio tradicijas. Puikiai pailsėti galima įmonės poilsio ir sporto bazėje “Vėžupis”, įsikūrusioje nuostabiame gamtos kampelyje Kelmės rajone, prie Vėžežerio ežero, kur yra įrengtos krepšinio, tinklinio aikštės, lauko teniso kortai ir kt.

2.1.4. Technologiniai veiksniai

Technologiniai veiksniai apima fundamentalių mokslo šakų laimėjimus, taip pat produktų, procesų ir medžiagų tobulinimą. Technologijos lygis visuomenėje ar tam tikroje pramonės šakoje plačiu mastu lemia, kokie produktai bus gaminami ir kokios paslaugos bus teikiamos, kokia įranga bus naudojama ir kaip operacijos bus valdomos.
2001 metų sausio mėnesį įmonės teritorijoje įkurta bendra Danijos Lietuvos įmonė UAB “Westrup”. Šios įmonės pagrindinis tikslas gaminti metalo dirbinius pagal užsakymus Lietuvos bei Skandinavijos rinkoms. Šios įmonės dėka UAB “Metalo prekyba” savo klientams galės pasiūlyti įvairiausius gaminius iš parduodamo metalo. Taip pat atsiranda galimybė pramonės įmonėms tiekti metalą pusgaminių pavidalu.
Įmonė ateityje planuoja įsisavinti šias naujas veiklos sritis:
• Metalo gaminiai – pjaustiniai, gaminami naudojant lazerinio metalo pjovimo stakles. Tai modernus metalo apdirbimo būdas, turintis didelę paklausą. Lazeriniu mechanizmu galima išgauti tikslią ir sudėtingą metalo pjūvį. Tokie gaminiai plačiai naudojami įvairiose pramonės šakose. Manoma, kad tai padės įmonei dar geriau patenkinti įvairių pramonės įmonių pageidavimus. Tai sąlygotų pastovius didelės apimties užsakymus.
• Metalo konstrukcijos. Tai stambios apimties metalo gaminiai, kurių gamyba reikalauja specialaus pasiruošimo. Minėtų konstrukcijų gamybai reikalinga specialių darbų licenzija, taip pat reikalingi darbuotojai turintys atitinkamą kvalifikaciją. Tai viena iš įmonės ateities vizijų. Jau dabar pastebima tendencija statyti lengvų konstrukcijų pramoninius pastatus, kuriems reikalingos metalo konstrukcijos. Šią veiklos sritį įmonę planuoja įgyvendinti ne anksčiau kaip po metų.

2.2. UAB “Metalo prekybos” išteklių
(vidinių veiksnių) analizė

2.2.1 Teisinė bazė

“Metalo prekyba” – uždarosios akcinės bendrovės statusą turinti įmonė. Bendrovė yra savarankiškas Lietuvos ūkio subjektas, juridinis asmuo nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre, turintis komercinį-ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės, pagal savo prievoles atsakanti tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tiktai jiems priklausančių akcijų nominalios vertės dydžiu. Valstybė neatsako už bendrovės įsipareigojimus, kaip ir bendrovė neatsako už valstybinius įsipareigojimus.
UAB “Metalo prekyba” įregistruota Šiaulių miesto savivaldybėje 1992 06 16, registracijos Nr. AB92-115, įmonės kodas 144625759.(1 PRIEDAS)
Bendrovės valdymo organai yra šie:
• visuotinis akcininkų susirinkimas;
• administracija, kurios vadovas yra prezidentas.
Stebėtojų taryba nesudaroma. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Prezidentas yra renkamas akcininkų susirinkimo 4 metams. Prezidentas skiria administracijos vadovą, vyr. finansininką, analizuoja administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, finansinės būklės perspektyvą, tikrina buhalterinę-finansinę apskaitą ir t.t. Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo prezidentas. Prezidentas vadovaudamasis LR įstatymais, įmonės įstatais, visuotinių akcininkų susirinkimo, bei administracijos reglamentu, savarankiškai tvarko operatyvinius komercinės – ūkinės – finansinės veiklos reikalus.
UAB “Metalo prekybos” simbolis, emblema yra tokia:(2 pav.)
Šis ženklas yra naudojamas daugelyje įmonės naudojamos reklamos rūšių. Bendrovė save reklamuoja:
• įmonių kataloguose;
• ant nuosavo transporto;
• stacionarūs įrenginiai;
• speciali reklama (tušinukai, raktų pakabukai, gairelės su UAB “Metalo prekybos” simbolika ir minimalia informacija;
• internete (turi savo svetainę);
• televizijoje (labai retai).

2.2.2.Organizacinė struktūra

1967 m. Šiauliuose buvo įsteigta didmeninės prekybos bazė. UAB “Metalo prekyba” ištakos prasideda 1980 – 1990 m. veikusioje Lietuvos Metalo produkcijos tiekimo susivienijimo Šiaulių bazėje, vėliau tapusioje Šiaulių Valstybine metalų komercijos įmone. 1992 m. ši įmonė buvo reorganizuota į akcinę bendrovę “Metalo prekyba”, kuri vėliau perorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę. Dabar visas įmonės kapitalas yra privatus. Savininkas – Jurgis Čepulis. Įmonės pagrindinė veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba įvairiausia metalo produkcija, metalo apdirbimo paslaugos.
UAB “Metalo prekyba” verslo idėja – organizuoti metalo tiekimą iš gamintojų, sandėliavimą ir paskirstymą Lietuvos rinkoje; užtikrinti, kad pirkėjas čia visada rastų didelį produkcijos asortimentą, kokybę atitinkančias kainas, gerą aptarnavimą, reikalingas paslaugas.
Tai vidutinio dydžio įmonė. Įmonės gamybinė bazė užima 4.5 ha teritoriją. Gamybinė bazė – tai du dengti ir vienas atviras sandėliai, kurių bendras plotas 17 200 kv. m., visa reikalinga pakrovimo – iškrovimo technika, paslaugų padalinio gamybinis cechas, dvi geležinkelio atšakos, moderniai įrengtas biuras, firminė parduotuvė. Be šios pagrindinės bazės, bendrovė turi savo filialus Klaipėdoje kuris buvo įsteigtas 1999 m. ir 2000m Vilniuje, bei prekybos atstovus kituose Lietuvos miestuose. Įmonės filialų vietos – pramoniniuose Vilniaus (Savanorių prospektas – jungiantis Vilnių ir Kauną), Klaipėdos ir Šiaulių rajonuose, gerose strateginėse vietose plėsti prekybą, produkcijos sandėliavimą. Geri privažiavimai prie įmonės filialų – patogūs tiek nuosavu lengvuoju transportu, tiek didelių gabaritų pramoninėmis mašinomis. Į Šiaulių ir Vilniaus filialus dalis produkcija tiekiama, o taip pat ir parduodama stambiems klientams geležinkelio vagonais.

Be prekybos, kiekviename filiale teikiamos techninio konsultavimo, metalo konstrukcijų projektavimo bei metalo apdirbimo paslaugos: karpymas, lankstymas, suvirinimas, štampavimas, kalvystė. Šių paslaugų dėka klientams galima pasiūlyti produktą, o ne tik žaliavą metalo gaminiui. Tai vis labiau klientų pageidaujama įmonės veiklos sritis, turinti dideles perspektyvas. Perkant didesnius kiekius produkcijos, įmonė nemokamai ją atveža klientui.
Įmonėje nustatyta tokia organizacinė struktūra (3pav.):

3 pav. UAB “Metalo prekyba” organizacinė struktūra

2.2.3. Žmonių ištekliai

Šiuo metu įmonėje dirba 85 darbuotojai. Jų pasiskirstymas pagal darbo specifiką parteikiamas 1 lentelėje.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo specifiką. 1 lentelė

Darbo padalinys Darbuotojų kiekis
Administracija 13
Parduotuvė 16
Klaipėdos skyrius 11
Vilniaus skyrius 20
Sandėlių ir metalo apdirbimo paslaugų skyrių darbuotojai 11
Aptarnaujantis personalas 14

UAB “Metalo prekyba” personalas tobulinamas ir formuojamas palaipsniui. Administracijos darbuotojai į darbą priimami konkurso tvarka. Jiems keliami gan aukšti reikalavimai: verslo pagrindų žinojimas, užsienio kalba, darbas kompiuteriu, darbo specifikos žinios, komunikabilumas, gebėjimas priimti sprendimus. Techninius darbus atliekantiems specialistams keliami kokybės reikalavimai.
Kiekvieno darbuotojo pareigos, atsakomybės ribos bei kompetencija yra aprašytos pareiginėje instrukcijoje. Personalo atranką bei kvalifikacijos kėlimą vykdo personalo vadovė, kuriai kiekvienas įmonės darbuotojas turi teisę išreikšti pageidavimą dėl savo kvalifikacijos kėlimo.
Nuo įmonės darbuotojų darbo, priklauso pardavimo efektyvumas ir didžioji dalis įmonės įvaizdžio. Efektyvumą sąlygoja darbuotojų išsilavinimo lygis bei darbo motyvacija. Darbuotojų motyvacijai yra sukurta efektyvi darbo užmokesčio sistema, kuri tiesiogiai susieja pardavimo skyrių darbuotojų darbo užmokestį ir firmos pardavimų rezultatus.
Taigi, įmonei svarbu ne tik parinkti tinkamus darbuotojus tinkamoms pareigybėms, bet ir juos pastoviai motyvuoti bei skatinti.

2.2.4. Finansiniai ir materialieji ištekliai

UAB “Metalo Prekyba” buvo įsteigta 1967 metais kaip didmeninės prekybos bazė. 1992 metais įmonė reorganizuota į akcinę bendrovę, o 1994 metais į uždarąją akcinę bendrovę. Dabar įmonės visas kapitalas yra privatus. Pradinis įmonės kapitalas 1992 m buvo 194 000 Lt, perregistravus ja į uždarąją akcinę bendrovę, kapitalas padidintas iki 2 923 000 Lt. Šiuo metu įstatinis kapitalas sudaro 3 663 000 Lt. Įmonėje dirba 85 darbuotojai. Vidutinis mėnesinis darbuotojo atlyginimas – 1000 Lt. 2004 m. įmonės metinė apyvarta sudarė 36,5 mln.Lt., o pardavimo pelnas buvo 6,5 mln. Lt.

2.2.5. Veiklos sistema

UAB “Metalo Prekyba” – didžiausia juodaisiais metalais ir jų gaminiais prekiaujanti įmonė Šiaulių mieste ir viena iš didžiausių tokio profilio įmonių Lietuvoje.Ilgametė įmonės patirtis pasirinktoje veiklos srityje užtikrina sėkmingą bendradarbiavimą su metalo gamintojais užsienio šalyse ir pirkėjais, kurių didžiausia dalis yra Lietuvoje. Pagrindiniai pirkėjai – įmonės gamintojos, vartojančios metalą kaip žaliavą, statybinės organizacijos, kitos prekybos firmos ir pavieniai vartotojai. Pagrindiniai įmonės pranašumai: platus ir pastovus metalo ir jo gaminių asortimentas, greitas ir kokybiškas klientų aptarnavimas, lanksti nuolaidų sistema, ilgametė patirtis metalų prekybos srityje. Ji turi platų didmeninės ir mažmeninės prekybos tinklą visoje Lietuvoje ir siekia įsitvirtinti ir išplėsti prekybinius ryšius su užsienio valstybėmis. Kadangi pastaraisiais metais yra išaugęs klientų poreikis kokybiškai metalo produkcijai, todėl turi nuolat turėti pakankamas siūlomo asortimento atsargas. O tam reikia turėti pastovius patikimus produkcijos tiekėjus- ką galima pasiekti tik laiku ir stabiliai atsiskaitant su jais už produkcijos tiekimą. Todėl yra labai svarbi įmonės finansinė padėtis- kad ji laiku galėtų įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus.

2.2.5.1. Prekės

UAB “Metalo prekyba” parduodama prekes remiasi bendriniu prekės pavadinimu ir tam tikromis lengvai pastebimomis savybėmis, pvz.: apvalus metalas, nerūdijantis lakštinis plienas, cinkuota skarda ir kt.

Įvedant naują prekę į rinką , “Metalo prekyba” taiko taip vadinamą lėto įsiskverbimo strategiją. Kaip tik 2004m. įmonė į rinką įvedė naujas prekes – srieginius strypus, kniedes . Yra numatoma gan nedidelė kaina ir mažos rėmimo išlaidos. Rinka yra talpi, joje vyksta konkurencija, vartotojai yra informuojami apie prekę, tačiau pasirengę ją pirkti už nedidelę kainą.

4 pav. Prekių asortimentas

UAB “Metalo prekyba” parduoda įvairų juodąjį metalą (3 PRIEDAS) ir gaminius iš jo
(2 PRIEDAS). Taip pat prekiauja aptvėrimo sistemomis, jų detalėmis (4 PRIEDAS).Įmonė ne tik parduoda aptvėrimo sistemas, bet taip pat pateikia įvairios paskirties aptvėrimo projektų įgyvendinimo variantų.10 metų aptvėrimo sistemų diegimo patirtis ir sukaupta informacija leidžia pasiūlyti racionalius ir kokybiškus sprendimus aptvėrimo srityje.Vielos tinklai ir kiti aptvėrimo sistemų elementai į įmonės sandelius atvežami iš įvairių pasaulio šalių, tai gerai žinomi ir turintys ilgametę gamybos patirtį gamintojai iš Italijos.
Platus siūlomų pirkėjams prekių asortimentas (4pav.) – vienas iš pagrindinių bendrovės privalumų, išskiriantis ją iš panašią produkciją prekiaujančių įmonių tarpo Jeigu apžvelgti prekių asortimento parametrus, tai asortimento plotį sudaro apie 300 prekių linijų, o asortimento gylis svyruoja nuo 20 iki 200 prekių variantų. Visos prekės atitinka europinius standartus ir yra sertifikuojamos. Įmonėms perkančioms prekes, pagal sąskaitą –faktūrą išduodami kokybės sertifikatai.Prekių asortimentas ir prekių kainos atsispindi įmonės kainoraščiuose, kurie yra koreguojami kas savaite ir išsiuntinėjami pagrindiniams įmonės klientams.(2 PRIEDAS), (3 PRIEDAS).
Taip pat parduodamos įvairios medžiagos ir priemonės metalinių paviršių apdirbimui, santechnikos prekės, reikalingi darbui su metalu įrankiai.

5 pav. Atskirų metalo rūšių pardavimo apimtys 2004 m.

UAB “Metalo prekyba” paslaugų padalinys teikia šias paslaugas: metalo tiesinimo, pjaustymo, karpymo, lankstymo, suvirinimo, sriegimo bei pervežimo. Taip pat pagal klientų užsakymus gaminami nestandartiniai metalo gaminiai (tvoros, stelažai, grotos, rėmai ir pan.).Numatoma atnaujinti gamybos technologiją, kad būtų galima laiku ir kokybiškai atlikti visus užsakymus. Tam tikslui numatoma įsigyti plazminio ir lazerinio pjaustymo įrengimų.
UAB “Metalo prekyba” siūlomos prekės ir paslaugos tiekiamos pagal ilgalaikes metines sutartis, pagal užsakymus ir atsitiktinai, klientams aplankius prekybos taškus. Įmonė taiko tiesioginį ir netiesioginį prekių ir paslaugų pateikimą. Tiesioginis pateikimas – įmonė priima užsakymus pačios įmonės filialuose, telefonu ar faksu. Netiesioginis pateikimas – per mažmeninės prekybos firmas. Įmonė yra įkūrusi du filialus didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje. Visas darbą koordinuojamas Šiaulių centro. Filialų įkūrimas priartino įmonę prie klientų.
Svarbiausias fizinio pateikimo uždavinys – valdyti prekių judėjimo procesą, optimizuojant visas su tuo susijusias operacijas, su tikslu, kad klientas gautų prekes tiksliai nurodytu laiku ir tinkamoje vietoje.
Prekių ir paslaugų pateikimo srityje įmonei vertėtų dar patobulinti didelių prekių kiekių pristatymą tiesiai iš gamintojo į kliento pageidaujamą vietą. Taip pat patobulinti tiekimo planavimą, kad nesusidarytų tuščios nišos, kai prekės jau būna išparduotos, o nauja siunta dar nepasiekusi įmonės. Vertėtų pagalvoti apie prekybinių atstovybių įkūrimą besivystančiose rytų šalyse: Ukrainoje, Baltarusijoje, ir ten pasiūlyti vakarietiškų naujovių.

2.2.5.2. Tiekėjai

Įmonė metalų ieško pati. Jau daugiau kaip 20 metų įmonė palaiko gerus prekybinius ryšius su savo pagrindiniais tiekėjais. Metalą ir metalo gaminius bendrovė perka ir iš Lietuvos , ir iš užsienio valstybių. Procentaliai tai atrodytų taip:
• iš Lietuvos-15%;
• iš užsienio- 85%.

Metalas įvežamas iš (apytikrėmis proporcijomis): Rusijos- 31%, Latvijos- 31%, Ukrainos- 25%, Lenkijos- 6%, Estijos- 2%, Italijos- 3%, kt. šalys-2% (7 pav)
7 pav.UAB „Metalo prekyba“ importo struktūra pagal šalis 2004 m.

Pagrindiniai ir pastovūs įmonės tiekėjai yra :
• Magnitogorsko metalurgijos kombinatas,
• Čerepoveco metalurgijos kombinatas,
• “SEVERSTALL” – Rusija,
• Zaporožės plieno valcavimo gamykla,
• “Dnepropetrovsko metalurhijos gamykla”
• “Locman“ – Ukraina,
• “Severstallat”
• “Liepojos metalurgas”,
• “Saga-V”
• “Armatūras servisa centrs”
• “Eiro Steel” – Latvija,
• “Esto steel” – Estija,
• “Srubena”,
• “Bispol”
• U.S.Steel Kosice” – Lenkija,
• “Metallurgica Frigerio” – Italija,
• “ZDB” – Čekija,

UAB “Metalo prekyba” užsibrėžusi plėsti parduodamų prekių asortimentą ir pateikti vartotojams geresnės kokybės prekes. Šiems naujiems prekybiniams projektams realizuoti reikalingos nemažos papildomos apyvartinės lėšos. Naujieji tiekėjai (gamintojai) ir planuojama realizacija iš šių projektų yra sekanti:
• prekyba tvirtinimo detalėmis – tiekėjas Linkwell Industry Co., Ltd. (Taivanis)- 160 000 Lt/ mėn.
• prekyba vielos tinklais – tiekėjas Metallurgica Frigerio S. p. A. (Italija) – 80 000 Lt/ mėn.,
• prekyba tvirtinimo detalėmis- tiekėjas Eurobolt (Lenkija) – 30 000 Lt/ mėn.

2.2.5.3. Vartotojai

UAB “Metalo prekyba” rinką segmentuoja pagal geografinius požymius(miestai, rajonai) ir pagal pirkėjus (gamybininkai, prekybininkai,statybininkai).

Pagrindiniai pirkėjai yra įmonės, vartojančios metalą kaip žaliavą gamyboje, taip pat statybinės firmos, naudojančios metalines konstrukcijas, be jų – prekybininkai, perkantys metalą savo asortimento papildymui, mažmeninei prekybai ir pan. Didelę klientų dalį sudaro įvairios biudžetinės įmonės, kurios naudoja metalo gaminius savo ūkiniams reikalams, o taip pat smulkūs individualūs pirkėjai. UAB “Metalo prekyba” pirkėjų kontingentas šiuo metu yra daugmaž nusistovėjęs. Kiekvieną mėnesį vien iš metalo sandėlio prekes perka vidutiniškai 200 pirkėjų- firmų bei pavienių asmenų. Didžiųjų pirkėjų- apie 30 firmų, kurių kiekviena perka per mėnesį prekių už 20 000 Lt ir daugiau. Tai daugiausia Šiaurės ir Vakarų Lietuvos zonos įmonės, pastovūs klientai; su didžiąja dalimi jų dirbama pagal pirkimo – pardavimo sutartis.

Pagrindiniai bendrovės klientai Lietuvoje (10 geriausių 2005 m) 2 lentelė

Nupirkta prekių (Lt)
Firmos – Pirkėjos pavadinimas Per 2005 m PER 2004 M.
1. UAB “Šiaulių gilija” 687 535 1 675
2. UAB “Edrija” 642 971 32 455
3. UAB “Tauragės tiekimas” 510 900 77 147
4. UAB “Šerkšnėnų agrofirma” 460 565 83 956
5. UAB “Argo ekspresas” 428 557 176 057
6. AB “Kauno baldai” 287 850 206 325
7. UAB “Bikuvos prekyba” 259 724 210 453
8. UAB “Ermitažas” 258 246 46 326
9. UAB “Vinukas” 257 408 57 523
10. UAB “Hidrostatyba” 243 000 873 056

8 pav.Geriausiųjų pirkėjų pirkimai 2004-2005 m

Be šių didžiausiųjų pirkėjų, pastoviai ir dideliais kiekiais metalą perka ir daugelis kitų šalies pramonės, statybos, prekybos įmonių. Iš viso 2004 metams buvo sudaryta 264, o 2005 metams 283 pirkimo – pardavimo sutarčių su klientais.

Bendrovė dalyvauja įvairių Lietuvos įmonių viešai skelbiamuose konkursuose metalo produkcijos tiekimui ir dažnai juos laimi. 2004 m. laimėti konkursai ir sudarytos sutartys metalui tiekti šioms įmonėms:
1. SPAB “Lietuvos geležinkeliai”.
2. UAB “Šiaulių vandenys”.
3. Tauragės miškų urėdija.
4. Biržų miškų urėdija.
5. Radviliškio miškų urėdija.
6. Telšių miškų urėdija.
7. UAB “Telšių regiono keliai”.
UAB “Metalo prekyba” veiklos užmojis apima visos šalies rinką. Tačiau šalies rinkos strategiją įmonė pradėjo naudoti ne iš karto. Ankščiau veikla plėtėsi tik Šiaulių mieste ir rajone. Tačiau įmonei sėkmingai veikiant regioninėje rinkoje, buvo sulaukta pirkėjų iš kitų Lietuvos rajonų ir apskričių. Taip organizacija išplėtė savo veiklos strategiją visoje Lietuvos rinkoje, ir tai atvėrė tolesnio augimo perspektyvas, t.y. “Metalo prekyba” bando savo veiklą plėsti tarptautinėje rinkoje, derindama ją kartu su veikla šalies rinkoje.
UAB “Metalo prekybos” prekių realizavimo pagrindinė rinka yra Lietuva (90% bendros pardavimų apimties). Be to, dalis prekių parduodama Latvijoje (7%), ir kt. šalyse (3%) .
9 pav. UAB „Metalo prekybos“ pardavimai pagal šalis.

Bendras įmonės eksporto augimas atsispindi 9 paveiksle. Tai įrodo, kad įmonės siūloma produkcija yra patraukli užsienio klientams ir jie pasitiki įmone kaip jų tiekėja ir patikima partnere. 2004 m. įmonės vartotojus galima suskirstyti į tris lygiaverčius segmentus.
Bendri įmonės 2000-2004m pardavimų augimai atsispindi 10pav.Iš jo matyti kad įmonės pardavimai auga.

10pav. Pardavimų augimas 2000-2004 m (Lt)

UAB “Metalo prekyba” klientės, dideles ir mažas organizacijas, galima suskirstyti ir pagal jų profilį.

Klientų pasiskirstymas 2004 m.. pagal dydį 3 lentelė

Klientai Pasiskirstymas %
Stambios organizacijos 30 %
Vidutinės įmonės 47 %
Pavieniai asmenys 23 %

.
Pagal 3 lentelės duomenis daugumą sudaro stambios ir vidutinės organizacijos, o tai atspindi įmonės stabilumo užtikrinimą. Pavieniai asmenys, perkantys UAB “Metalo prekyba” produkciją, tai dažniausiai dideles pajamas turintys žmonės, statantys ir įrenginėjantys savo nuosavus namus ar parduotuves
Klientų pasiskirstymas 2004 m. pagal veiklos profilį 4 lentelė

Klientai Pasiskirstymas %
Statybinės organizacijos 45 %
Gamybinės organizacijos 30 %
Prekybinės organizacijos 25 %

11 pav. Klientų pasiskirstymas pagal veiklos profilį.

11 paveiksle matome kad daugumą sudaro statybinės įmonės. Džiugu, kad UAB “Metalo prekyba” sugeba tapti ir išlikti daugelio stambių pramonės įmonių pastovia tiekėja. Atsitiktiniai klientai taip pat visada gali nusipirkti pakankamai didelį kiekį reikalingos produkcijos be išankstinių užsakymų.

2.2.5.4. Rėmimo strategija

Kiekvienam potencialiam klientui reikalinga išsami informacija apie rinkoje esančias prekes ir paslaugas. Vartotojas gali priimti sprendimą dėl prekės įsigijimo, tik sukaupęs apie ją pakankamai informacijos ir įvertinęs prekės ar ją siūlančio pardavėjo privalumus. Vartotoją svarbu laiku informuoti apie siūlomas prekes ir teikiamas paslaugas, jų kainas, laiką ir vietą, teikiamą naudą ir paskatinimą pirkti. Bet koks informacijos pateikimas vadinamas rėmimu. Rėmimo tikslas – užmegzti ryšį tarp vartotojo ir įmonės.
UAB “Metalo prekyba” reklamos pasiskirstymas 5 lentelė
Reklamos rūšis Procentai %
Laikraštis “Lietuvos rytas” 25
Laikraštis “Šiaulių kraštas” 18
Laikraštis “Verslo žinios” 7
Reklaminiai laiškai 15
Reklama tarptautiniuose šaltiniuose 5
Dalyvavimas parodose 30

12 pav. UAB “Metalo prekybos reklamos pasiskirstymas

Įmonė plačiai taiko visas išvardintas reklamos rūšis, bei stengiasi tobulinti reklamos pateikimą ir ieško naujų alternatyvų. Tikslas – vartotoją atitinkanti reklama. UAB “Metalo prekyba” transportas pažymėtas reklaminiais įmonės ženklais su centro ir filialų kontaktiniais telefonais bei adresais. Visoje reklamos sistemoje naudojamos firminės įmonės spalvos: mėlyna, pilka ir balta. Kalėdų proga klientams paruošiamos staigmenos bei šventinės nuolaidos. 2004 m. Kalėdų proga klientai firmoje buvo vaišinami kava ir gavo po didelę suvenyrinę vinį su firmos rekvizitais.
Nors reklamos teikiamos naudos tiesiogiai ir neįmanoma apskaičiuoti, tačiau prekių ir paslaugų rėmimo veiklą įmonė investuoja nemažą dalį pajamų su tikslu prilygti analogiškoms Vakarų šalių įmonėms ir paskleisti informaciją apie įmonę ne tik Lietuvoje, bet ir už jos

2.2.5.5. Kainų politika

UAB “Metalo prekyba” yra pasirinkusi skverbimosi kainų strategiją, nustato nedidelę prekių kainą ir siekia užimti didelę rinkos dalį. Į konkurentus orientuotą strategiją naudojama retai, ją naudoja bendrovės konkurentai. Nustatydama kainą įmonė visų pirma atsižvelgia į kaštus, po to tik į paklausą ir konkurentus. UAB “Metalo prekyba” siūlomų prekių kainos atitinka dominuojančias rinkos kainas. Lyginant su konkurentų kainomis, daugelio bendrovės parduodamų prekių kainos yra žemiausios rinkoje. Kainos rinkoje svyruoja priklausomai nuo įvairių faktorių: įmonių kainų politikos, prekių asortimento, gamintojų kainų, pasaulinės metalų rinkos kainų ir kt. Nedidelį prekių asortimentą siūlančių arba smulkių firmų kainos dažnai būna žemesnės nei “Metalo prekybos” siūlomos. Tačiau lyginant su panašiomis įmonėmis (turinčiomis panašią bazę bei darbuotojų skaičių), UAB “Metalo prekyba” kainos yra žemiausios. Tai pasiekta, įmonei keičiant strategiją. Pastaraisiais metais stengiamasi sudaryti tiesiogines tiekimo sutartis su metalo gamintojais, išvengiant tarpininkų ir tuo būdu mažinant perkamo metalo kainą. Didelis dėmesys skiriamas pastoviems pirkėjams: su jais sudaromos sutartys, suteikiančios įvairias lengvatas – kainų nuolaidas, mokėjimo atidėjimą, nemokamą transportavimą ir pan.
Marketingo skyriuje periodiškai renkami duomenys apie įmonės ir jos atskirų padalinių pajamas, pelną, apyvartumą, rentabilumą; atitinkamos išvados, tarp kitų faktorių, įtakoja bendrovės kainų politiką.

Pagrindinis UAB “Metalo prekyba” pranašumas prieš konkurentus kainų politikoje- lanksti kainų sistema. Bendrovės kainų politika leidžia išlaikyti esamus klientus bei pritraukti naujus, garantuojant įmonės pelningą veiklą.
Pagrindinis rizikos faktorius UAB “Metalo prekyba” veikloje yra ekonominė situacija Rusijoje ir kaimyninėse jai šalyse, nes nuo to priklauso pagrindinių bendrovės parduodamų prekių tiekimai, jų planingumas ir tiekiamų gaminių kainos. Tiesioginę įtaką bendrovės veiklai turi Lietuvos įmonių ekonominė padėtis, statybų apimtys, kadangi tai tiesiogiai veikia metalo produkcijos pirkimą. Tai liečia tiek įmones – gamintojas, naudojančias metalą kaip žaliavą, tiek statybines organizacijas, perkančias metalines statybines konstrukcijas, tiek bet kurias kitas įmones, kurioms metalo gaminiai reikalingi einamiesiems kasdieniniams poreikiams, remontams ir pan.
UAB “Metalo prekyba” naudoja lanksčią kainų politiką. Įmonė stengiasi nustatyti tokią kainą, kuri laiduotų įmonės kaštų padengimą: importavimo, sandėliavimo, realizavimo, transportavimo,ir kt., Įmonė stengiasi, kad kainos laiduotu ir su tam tikra rizika susijusias išlaidas bei duotų numatytą pelno normą. Įmonė naudoja kintamųjų kaštų kainų nustatymo metodą, nes efektyvi kaštų apskaita – firmos valdymo įrankis. Įmonės kaštų apskaitos pagrindinis tikslas – įvertinti kiek kaštuoja, kaštuos ir kiek gali kaštuoti įsigyti tam tikras prekes. Naudodama tokią kombinaciją: aukšta kokybė – vidutinė kaina – įmonė ketina užimti dar didesnę Lietuvos rinkos dalį bei padidinti realizaciją į užsienio šalis.

2.2.5.6. Įmonės konkurentai

1992 m. perorganizuotai bendrovei buvo tik keli stambūs konkurentai. Tačiau augant rinkos poreikiams, atsirado ir konkurentų Juos galima suskirstyti į dvi specifines grupes: siūlantys tik nedidelį tų pačių produktų asortimentą ir siūlantys rinkai specifinės paskirties produktus (pvz. metalas laivybos pramonei). Tačiau UAB “Metalo prekyba” vis dar yra tarp lyderių Lietuvos rinkoje. Jos pranašumai būtų sekantys: labai platus kokybiškų prekių asortimentas, palankios pardavimo sąlygos, tiekimas pagal išankstinius užsakymus bei didelių produkcijos kiekių tiekimo garantijos, prieinamumas įvairiems Lietuvos vartotojams, darbuotojų kompetencija.

Taigi, konkurentų yra, tačiau jie nekelia didelio pavojaus įmonės veiklai. Vartotojai jau yra pripažinę šią įmonę ir pilnai pasitiki ja. Džiugu, kad įmonės siūlomą produkciją naudoja ir didelės pramonės įmonės – gamintojos, ir statybinės įmonės bei individualūs vartotojai. Tad įmonė turi savo pirkėjų ratą.
2.3. SSGG ANALIZĖ

SSGG (SWOT) analizė – tai lietuvių ir anglų kalbos žodžių santrumpa: stiprybės (strengths), silpnybės (weaknesses), galimybės (opportunities), grėsmės (threats). Galimybės ir pavojai apima pagrindinius strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėja organizuojant organizacijos išorinę aplinką. Išorinei planavimo objekto ar organizacijos aplinkai būdingi veiksniai yra nevaldomi, t.y.jie vyksta objektyviai, nepriklausomai nuo organizacijos valios. Galimybės – tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje. Grėsmės – tai pagrindinės kliūtys organizacijai, siekiančiai savo tikslų. Šis metodas leidžiantis nustatyti įmones stiprias ir silpnas puses bei suderinti tai su aplinkos galimybėmis ir pavojais. Jis padeda geriau įsivaizduoti įmones strateginę situaciją. Šis metodas leidžia sistemiškai pažiūrėti i įmonę, derinant ir išnaudojant įmones potenciją su aplinkos galimybėmis, saugantis grėsmių ir stiprinant silpnąsias puses.
Buvo atlikta UAB „Metalo prekybos“ SSGG analizė. Tyrime dalyvavo 14 darbuotojų iš jų 2 vadovai, 6 vadybininkai, 6 administracijos darbuotojai. Tyrimas atliktas 2005 m. lapkričio –gruodžio mėnesiais.Anketos pavyzdys (5 PRIEDAS),SSGG analizės duomenų kodavimas (6 PRIEDAS).

UAB „Metalo prekybos“ SSGG analizė
6 lentelė
STIPRYBĖS SILPNYBĖS

1. Lanksti kainodara

2. Platus asortimentas

3. Gera geografinė padėtis

1. Reklamos stoka

2. Silpna vadyba

3. Pardavimų sezoniškumas
GALIMYBĖS GRĖSMĖS

1. Eksporto ir importo plėtra

2. Nomenklatūros plėtra

3. Rinkos plėtra
1.Konkurentai

2. Šalies ekonominis pablogėjimas

3. Nepalankūs muitų įstatymai

2.3.1. Stiprybės

UAB “Metalo prekyba” siūlomų prekių kainos atitinka dominuojančias rinkos kainas. Lyginant su konkurentų kainomis, daugelio bendrovės parduodamų prekių kainos yra žemiausios rinkoje. Kainos rinkoje svyruoja priklausomai nuo įvairių faktorių: įmonių kainų politikos, prekių asortimento, gamintojų kainų, pasaulinės metalų rinkos kainų ir kt. Nedidelį prekių asortimentą siūlančių arba smulkių firmų kainos dažnai būna žemesnės nei “Metalo prekybos” siūlomos. Tačiau lyginant su panašiomis įmonėmis (turinčiomis panašią bazę bei darbuotojų skaičių), UAB “Metalo prekyba” kainos yra žemiausios. Tai pasiekta, įmonei keičiant strategiją. Pastaraisiais metais stengiamasi sudaryti tiesiogines tiekimo sutartis su metalo gamintojais, išvengiant tarpininkų ir tuo būdu mažinant perkamo metalo kainą. Didelis dėmesys skiriamas pastoviems pirkėjams: su jais sudaromos sutartys, suteikiančios įvairias lengvatas – kainų nuolaidas, mokėjimo atidėjimą, nemokamą transportavimą ir panašiai.
UAB “Metalo prekyba” parduoda įvairų juodąjį metalą , metalo gaminius ir aptvėrimo sistemas. Platus siūlomų pirkėjams prekių asortimentas – vienas iš pagrindinių bendrovės privalumų, išskiriantis ją iš panašia produkcija prekiaujančių įmonių tarpo. 2004m. įmonė į rinką įvedė naujas prekes – srieginius strypus, kniedes . Yra numatoma gan nedidelė kaina ir mažos rėmimo išlaidos. Rinka yra talpi, joje vyksta konkurencija, vartotojai yra informuojami apie prekę, tačiau pasirengę ją pirkti už nedidelę kainą.
Įmonės filialų vietos – pramoniniuose Vilniaus (Savanorių prospektas – jungiantis Vilnių ir Kauną), Klaipėdos ir Šiaulių rajonuose, gerose strateginėse vietose plėsti prekybą, produkcijos sandėliavimą. Geri privažiavimai prie įmonės filialų – patogūs tiek nuosavu lengvuoju transportu, tiek didelių gabaritų pramoninėmis mašinomis. Į Šiaulių ir Vilniaus filialus dalis produkcija tiekiama, o taip pat ir parduodama stambiems klientams geležinkelio vagonais.

2.3.2. Silpnybės

UAB „Metalo prekybai vis dar trūksta efektyvios reklamos, tiek firminėms parduotuvėms, tiek reklamos internete.Tačiau artimiausiu metu internetinė svetainė bus papildyta ir bus prieinama kiekvienam vartotojui.
Efektyvi vadyba kiekvienos įmonės sėkmės garantas.Tačiau šioje įmonėje jos trūksta. Įmonėje dirba daug vadybos personalo, tačiau jų pareigybės galėtų būti labiau sukonkretintos, priskiriama atitinkama atsakomybės sritis.Efektyvios vadybos trūkumo problema būtų išsprendžiama kvalifikacijos kėlimo bei personalo pertvarkymo atveju.Įmonės vadybos personalas turi mokėti valdyti informaciją apie rinką ir optimaliai išnaudoti technologines galimybes..
Pagrindiniai įmonės klientai statybinės organizacijos, todėl pardavimai priklauso nuo sezoniškumo.Pardavimai suprastėja šaltuoju sezonu, kuomet sustoja statybos.

2.3.3. Galimybės

Nomenklatūros plėtra atvertų galimybes į naujas rinkas tiek Lietuvoje tiek užsienyje.Eksporto plėtra padidintų įmonės pelną. Importo plėtra įgalintų keist kainų politiką, leistų plėsti klientų ratą, nomenklatūrą.

2.3.4. Grėsmės

Augant rinkos poreikiams, atsiranda ir konkurentų. Juos galima suskirstyti į dvi specifines grupes: siūlantys tik nedidelį tų pačių produktų asortimentą ir siūlantys rinkai specifinės paskirties produktus . Tačiau UAB “Metalo prekyba” vis dar yra tarp lyderių Lietuvos rinkoje. Jos pranašumai būtų sekantys: labai platus kokybiškų prekių asortimentas, palankios pardavimo sąlygos, tiekimas pagal išankstinius užsakymus bei didelių produkcijos kiekių tiekimo garantijos, prieinamumas įvairiems Lietuvos vartotojams, darbuotojų kompetencija. Taigi, konkurentų yra, tačiau jie nekelia didelio pavojaus įmonės veiklai.

Tiesioginę įtaką bendrovės veiklai turi šalies ekonominė padėtis taigi ir Lietuvos įmonių ekonominė padėtis, statybų apimtys, kadangi tai tiesiogiai veikia metalo produkcijos pirkimą.Tai liečia tiek įmones-gamintojas, naudojančias metalą kaip žaliavą, tiek statybines organizacijas, perkančias metalines statybines konstrukcijas, tiek bet kurias kitas įmones, kurioms metalo gaminiai reikalingi kasdieniniams poreikiams, remontams ir t.t.

Įmonė turi senus ir gerus ryšius su daugeliu Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos metalurgijos gamyklų, tad gali puikiausiai tarnauti kaip metalo produkcijos tiekimo tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau šiuo atveju yra labai svarbi įmonės makroaplinka. Tai būtent vyriausybės politika muitų atžvilgiu ir t.t. Įmonė buvo priversta nustoti prekiaut plieniniais lynais, kadangi Rusijos šalims buvo pritaikytas antidempingo įstatymas. Nors šiuo metu matosi Lietuvos eksporto, didelis augimas tačiau Lietuvos įstatyminė bazė dar nesuderinta, o jos padariniai gali būti labai skaudūs verslo įmonėms

2.4. UAB “METALO PREKYBOS”
VEIKLOS STRATEGIJA

2.4.1. Misija, vizija, filosofija

UAB “Metalo prekybos” pasirinkta veikla – tai didmeninė ir mažmeninė prekyba metalu ir metalo gaminiais, metalo apdirbimo paslaugos bei transportavimo paslaugos.
Atsižvelgiant į veiklą, įmonės vadovas suformulavo tokį teiginį, atitinkantį “Metalo prekybos” misiją: “Aprūpinti visos Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių vartotojus metalo produkcija”. Taigi, įmonės verslo idėja būtų:
• organizuoti metalo tiekimą iš gamintojų;
• organizuoti metalo sandėliavimą ir paskirstymą Lietuvos rinkoje;
• užtikrinti pirkėjui visada didelį produkcijos asortimentą;
• užtikrinti pirkėjui kokybę, gerą aptarnavimą, reikalingas paslaugas.
UAB “Metalo prekyba“ yra pakankamai didelė, kad užtikrintų produkcijos asortimentą, ir pakankamai maža, kad galėtų skirti dėmesį kiekvienam savo pirkėjui, dirbtų greitai ir efektyviai. Įmonė turi didelę patirtį, tačiau kartu nuolat ieško naujų darbo metodų bei pirkėjų aptarnavimo formų.

2.4.2. Strateginiai tikslai

UAB “Metalo prekyba” per artimiausius 3 metus, t.y. iki 2008 metų bandys įvykdyti tokius sau iškeltus tikslus:
• užvaldyti Vilniaus ir Klaipėdos rinkas su stambiaisiais metalais
• Klaipėdos filiale atidaryti paslaugų cechą, kur butų suteikiamos metalo karpymo paslaugos giljotininėmis žirklėmis;
• padidinti apyvartą 1,5 karto;
• plėstis į Pabaltijo rinką, t.y gauti 5 mln. litų paskolą atidaryti filialą Rygoje, kuriame būtų prekiaujama stambiais metalais.

Žinoma be šių tikslų, bendrovė sieks gauti stabilų pelną, išvengti ekonominių sukrėtimų. Be to įmonė turi dar vieną ilgalaikį tikslą, kuris bus įgyvendintas dar negreitai. Šis tikslas – tai prisijunkti prie stambaus tipo Vakarų Europos įmonės. Yra bendraujama ir palaikomi ryšiai su įmonėmis Olandijoje, Italijoje, Švedijoje, Vokietijoje, taip pat užmegzti ryšiai su Taivaniu,Indija.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Išanalizavus UAB „Metalo prekybos“ veiklos analizę, galima daryti tokias išvadas ir siūlymus:

Išvados:
1. Per ilgą įmonės gyvavimo laikotarpį suburtas pastovių klientų ratas – įmonės stabilumo garantas.
2. Platus produkcijos asortimentas bei aukšta kokybė – pagrindiniai firmos privalumai.
3. Naujų prekių paieška ir įvedimas į rinką – viena iš įmonės varomųjų jėgų.
4. Eksportas – perspektyvi firmos veiklos sritis.
5. Įmonė stengiasi plačiai taikyti visas įmanomas reklamos rūšis, vartotojų skatinimo bei lanksčią kainų politikas, laiku informuoti vartotojus apie siūlomas prekes,tobulinti produkcijos pristatymą klientams.
6. Įmonė stengiasi kelti darbuotojų motyvaciją ir kvalifikaciją, įgūdžius kursuose bei seminaruose – su tikslu, kad pasiekti ir užtikrinti kokybišką klientų aptarnavimą.
7. Įmonės vadovai stengiasi sudaryti kiek įmanoma palankias ir stabilias darbo sąlygas, gerinti psichologinį klimatą įmonėje.
8. UAB „Metalo prekyba“ siekia išlaikyti lyderio pozicijas Lietuvos rinkoje ir sėkmingai skverbtis į užsienio rinkas.

Siūlymai:

1. Tobulinti įmonės logistikos sistemą.
2. Ieškoti efektyvių būdų ir priemonių informacijos pateikimui
3. Plėsti teikiamų metalo apdirbimo paslaugų asortimentą – modernizuoti technologijas pagal klientų pageidavimus.
4. Atidžiau rinkti informaciją apie klientus (šiuo metu klientai įmonei skolingi apie 5 mln. litų).
5. Įmonėje dirba daug vadybos personalo, tačiau jų pareigybės galėtų būti labiau sukonkretintos, priskiriama atitinkama atsakomybės sritis.

UAB „Metalo prekyba“ – dideles galimybes turinti firma: galinti plėstis turimuose bei naujose rinkose, taip pat turinti gerą įvaizdį Lietuvos rinkoje.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Brošiūros UAB „Metalo prekyba“.1997,2004.
2. R.Ginevičius „Įmonių veiklos diversifikacija“.Vilnius:Technika 1998.
3. R.Paškevičius „Strateginis valdymas: samprata ir metodai“.“ Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai.“1996.
4. T.Tamošiūnas “Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra”, VšĮ ŠU leidykla, 2003
5. P.Zakarevičius. „Pokyčiai organizacijose:priežastys, valdymas, pasekmės“
6. A.D.Chandler, Jr. “Strategy and Structure: Chapters in the History of the American Industrial Enterprise”, Cambridge, Mass: MIT Press, 1962.
7. J.A.Stoner, R.E.Freeman, D.R.Gilbert, Jr. “Vadyba”, Poligrafija ir informatika, 2001.
8. www.metaloprekyba.lt

Leave a Comment