Teisėsaugos institucijos ir korupcija

Darbo tikslas

Šio darbo tikslas- pasirinti tris teisėsaugos institucijas, jas išanalizuoti ir išsiaiškinti ar šioje institucijoje vyrauja korupcija.

Lietuvos policija

Institucijos istorija

Lietuvos policijos ištakos susijusios su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu 1918 metų vasario 16d., kai vienas iš pirmųjų besikūriančios Lietuvos valstybės uždavinių buvo policijos kūrimas. Įsteigus viešąją ir kriminalinę policiją, didėjant darbų apimčiai, atsirado būtinybė įsteigti naujas specializuotas policijos rūšys, tarp jų saugumo, pasie- nio, geležinkelių ir privatinę policiją. Svarbiausias jų darbo tikslas- rimti Tėvynėje ir žmonių saugumas. Atkūriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990m. gruodžio 11d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai: „Įstatymas ir teisėtumas“, atkurta policijos diena- angelų sargų diena- spalio 2-oji diena. Kilniems priesakams vykdyti bei policijos darbuotojams rengti pirmaisiais nepriklauso-mybės metais Lietuvoje duris atvėrė Teisės akademija, jos filialas Kaune, Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla. Lietuvos policijos tradicijos buvo kuriamos ne vieną de-šimtmetį. Pradžią davė 1918- 1924 metai. Lietuvoje įkurta milicijos organizacija, dirbo milicininkai savanoriai. 1924 m. sausio 1d. milicija oficialiai pervardyta į policiją. Jos veiklą reglamentavo to meto įstatymai ir statutai. Pagrindiniai jų 1920 m. gegužės 14d. milicijos įstatymas, 1935 m. gegužės 19d. valstybinio saugumo departanebto statutas, policijos aplinkračių Sąvados ir Instrukcija policijos tarnautojams.

Institucijos modelis

Šiandien Lietuvos policija, nors ir orientuota į prieškarinės policijos tradicijas, turi kito-kią struktūrą. Yra dvi sudėtinės policijos dalys: kriminalinė ir viešoji. Tai vientisa poli-cijos organizacija, kurios jungiamoji ir vadovaujamoji grandis- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Vidaus reikalų ministerijos, tame tarpe ir policijos, administracinė sistema turi būti ati-tinkamai sutvarkyta. Tai reiškia, kad:1) turi būti tiksliai nustatytos už įvairią veiklą atsakingos institucijos;

2) institucijos privalo turėto veiksmingas valdymo ir planavimo sistemas;3) institucijų organizacijos turi būti efektyvios ir ekonomiškos, kitaip tariant, idie-gus šiuolaikines technines priemones bei veiklos metodus būtų paliktas optima-lus žmonių skaičius. Institucijos visą dėmesį koncentruotų pagrindinei veiklai vykdyti;4) institucijos turėtų veiksmingą mokymo sistemą, kuri rengtų profesionlų perso-nalą;5) bendradarbiavimas tarp įvairių institucijų būtų toks glaudus, kad būtų išvangta besidubliuojančios veiklos ir užtikrintas sklandus keitimasis informacija;6) institucijų veikla būtų planinga, būtų rengiami tik tokie planai, kuriems vykdyti pakaktų ekonominių resursų.Bendra valdymo piramidė būtų tokia:1) Policijos departamentas įgyvendina bendrą policijos sistemos strategiją, organi-zuodamas policijos įstaigų (teritorinių, specializuotų, profesinio ugdymo) veik-lą, ir vykdo bendrą policijos įstaigų veiklos koordinavimą, kontrolę;2) Aukštesnės pakopos policijos komisariatai vykdo strateginį veiklos ir biudžeto planavimą apskričių teritorijose, kordinuoja ir kontroliuoja atitinkamos apskri-ties teritorijoje veikiančių žemesnės pakopos polocijos komisariatų veiklą, savi-valdybės, o kai kuriais atvejai ir apskrities, teritorijoje palaiko viešąją tvarką ir užtikrina visuomenės saugumą, kartu su savivaldybėmis kuria ir įdyvendina prevencines programas;3) Specializuotos policijos įstaigos vykdo tam tikras specialiąsias policijos funkci-jas šalies mastu ir neteritoriniu principu.

Korupcija

Korupcijos samprata

Korupcija- tai valstybės įstaigos pareigūno ar politinio veikėjo kyšio ėmimas už parei-gų atlikimą ar už įstatymo pažeidimą, siekiant sau ar abipusės naudos, papirkimas, kyši-ninkavimas.

Korupcijos prielaidos

Santykinai galima išskirti šias korupcijos prielaidas:1) bendrąsias socialines (nedarbas, sveikatos draudimo sistemos netobulumas, maži valstybės tarnautojų atlyginimai ir pan.);2) teisines (teisės aktų netobulumas, dažnas keitimas bei kolizijos, nebaudžiamu-mas, kontrolės sistemų, liudytojų apsaugos programų, teisinių procedūrų ir prie-monių, pareigūnų skyrimo ir atleidimo bei nušalinimo procedūrų netobulumas, profesinių elgesio kodeksų valstybės tarnyboje nebuvimas ir pan.);3) institucines (ne visose institucijose taikomas rotacijos principas, motyvacinė kar-jeros sistema, neišplėtotos vidaus ir išorės audito sistemos, nepakankamai skaid-rus sprendimų priėmimo procesas, nepašlintos prielaidos korupcijai skiriant įmo-nių, kuriose vyrauja valstybės kapitalas, vadovus, nustatant jų atsokomybę ir pan.);

4) visuomenės pilietiškumo stokos (visuomenės požiūrio į korupciją neapbrėžtumas ir prieštaringumas, nepasipriešinimas korumpuotiems valstybės tarnautojams, pi-liečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje);5) išorinių veiksmų įtakos (tarptautinės korupcijos atsiradimas, tinkamų sąlygų ats-kirų ūkio subjektų sąžiningai konkurencijai nesudarymas, pasienio kontrobandos ir korupcijos specifika ir pan.).

Korupcijos pasekmės

Korupcijos pasekmes išskaidžius į tam tikras grupes, lengviau suvokti šio reiškinio įvairumą, išvengti supaprastinto požiūrio į jį, pasirinkti geresnes korupcijos povei-kio priemones. Tačiau, atsižvelgus į besikeičiančias ir tarpusavyje susijusias pasau-lio ir Lietuvos socialines, ekonomines ir politines realijas, griežtai korupcijos pasek-mių suskirstyti neįmanoma.Korupcijai pažeidus visuomeninius santykius, sukeliamas pasekmes sąlyginai gali-ma suskirstyti į 4 grupes:1) ekonominę (korupcijai pažeidus rinkos sistemą, gali sumažėti šalies ūkio efektyvumas ir rinkos konkurencija, pablogėti gaminamų prekių ir paslaugų kokybė, blogėja investicinė veikla, prarandamas verslininkų pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pan.);2) socialinę- politinę (atsiranda socialinė įtampa, veikianti šalies ekonomiką ir politinį stabilumą, mažėja piliečių pasitikėjimas valstybe ir demokratija, jos principais; didėja autokratinės ideologijos populiarumas, mažėja politinė kon-kurencija, atsiranda sąlygos politinei korupcijai plisti ir pan.);3) valstybinio valdymo (blogėja viešojo administravimo kokybė, atsiranda ne-oficiali sprendimų priėmimo sistema, stiprėja organizuoto nusikalstamumo ryšiai su korumpuotais valstybės tarnautojais, politikais ir pan.);4) tarptautinių santykių (dėl korupcijos apraiškų šalyje mažėja šalies prestižas, prarandama dalis galimų investicijų ir pan.).

Korupcija institucijose

Buvo pasirinktos trys institucijos: policija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir muitinė.

Korupcija policijoje

Daugelui Lietuvos gyventojų teko kreiptis ar susidurti su Lietuvos pareigūnais. Vie-ni gyventojai policijos darbą vertina labai gerai kiti tuo tarpu lieka nepatenkinti. Spaudoje vis dažniau ir dažniau galima rasti straipsnių apie pareigūnų sulaikymą imant kyšius. Prieš kelias dienas „Lietuvos ryte“ buvo išspausdintas straupsnis:

„Komisariato pareigūnai sulaikė 3 savo kolegas.“

Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai, įtardami korupcija, sulaikė 3 savo kole-gas. Dėl trijų pareigūnų neteisėtų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas.Užvakar vėlų vakarą Elektrėnų PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros skyriaus bei Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus pareigūnai patruliavo Elektrėnuose. Jų ekipažas sustabdė vietos gyventoją, kuris automobilį, kaip įtariama, vairavo neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo.Pažeidėjas pareigūnams davė 600 Lt kyšį. Dėl pareigūnų veiksmų Elektrėnų PK pradėjo ikiteisminį tyrimą, o pažeidėjui gresia atsokomybė už kyšio davimą bei Ke-lių eismo taisyklių pažeidimus.

Kodėl policijos pareigūnai ima kyšius negalima tiksliai pasakyti, tačiau manoma, kad tai yra dėl mažų valstybės tarnautojų atlyginimų.

Korupcija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme

Aukščiausiame Teisme dirba tik 37 teisėjai. Visi jie gauna aukštus atlyginimus, skirtingai nei kiti valstybės tarnautojai. Ko gero vienintelė institucija, kurioje nevyksta korupcija, arba jei pasiteiko toks atvejas, tuomet viešumon neskelbiamas. Pagrindiniai rodikliai, kurie skatina nevykti šioje institucijoje korupcijai:1) aukšti teisėjų atlyginimai;2) baimė netekti darbo vietos;3) baimė prarasti teisėjo licenziją.Korupcija muitinėje

Šioje institucijoje yra dažniausiai sulaikomi pareigūnai imant kyšius. Pareigūnų atlyginimai gana maži, o darbas kaip ir kitų institucijos pareigūnų yra rizikingas gyvybei. Dažnai gali išgirsti ar perskaityti spaudoje, jog muitinės darbuotojai sulaikomi imant kyšius. Pareigūnų pasiteisinimai būna tie patys, jog maži atlyginimai.

„Respublikos“ laikraštyje dar vienas straipsnis apie korupcija muitinėje.

„Saločių muitinėje sulaikytas pareigūnas“

Pasvalio policijos komisariato pareigūnai, įtardami korupcija, sulaikė muitinės pa-reigūną. Dėl pareigūno neteisėtų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pašalini-mas iš pareigų.

Penktadienio vakarą į Saločių muitinę atvažiavo BMW markės automobilis, kuria-me buvo rasta 2 kg. svaigstamųjų medžiagų, kurių vertė siekė 1 mln. Lt. Vairuotojas muitinės darbuotojui pasiūlė 10 tūks. Lt. ir 200 vnt. ekstazi tablečių. Pareigūnas ky-šį paėmė.Pasvalio policijos komisariato pareigūnai atlikę kratą muitinės darbuotojo namuose, rado 10 tūks. Lt. ir 200 vnt. tablečių. Saločių muitinės pareigūnas prisipažino paė-męs kyšį, motyvuodamas savo poelgį mažu darbo atlyginimu.

Apibendrinimas

Pagal „Transparency International“ organizacijos skyriaus Lietuvoje 2000 m. dviejų projektų ataskaitą „Ar Lietuva nori politinio skaidrumo?“ labiausiai korumpuotos institucijos, Lietuvos gyventojų nuomone: muitinė (47% Lietuvos gyventojų mano, kad ji yra labai korumpuota ir 39%- kad korumpuota), teismai (atitinkamai 27% ir 48%), policija (26% ir 49%), prokuratūra (23% ir 47%), didžiosios kompanijos (19% ir 48%), Seimas (18% ir 45%), Vyriausybė (13% ir 45%) bei savivaldybės (12% ir 41%). „Spinter“ kompanijos apklausos, atliktos 2001 m., duomenimis, labiausiai korupcija įsigalėjusi muitinėje (taip mano 17% apklaustųjų), teismuose (16%), privatizavimo sandoriuose (14%), kelių policijoje (9%).Tarptautinio viktimologinio tyrimo „Neteisėti bandymai paveikti teisėjų ir prokuro-rų darbą Lietuvoje“, atliko Lietuvoje 2000 m., tuo metu buvo apklausta 55% teisėjų ir 75% prokurorų. Iš apklaustųjų atitinkamai kas aštuntas ir kas septintas atsakė, jog asmeniškai arba per draugus, artimuosius patyrė neteisėtą poveikį- grasinimus ar bandymus papirkti. Net 32% apklaustųjų teisėjų, besiremiančių nagrinėtomis bylo-mis, mano, kad korupcija Lietuvoje yra paplitusi.Baltijos tyrimų, rinkos ir visuomenės nuomonės kampanijos 2000 m. pabaigoje at-liktos Lietuvos gyventojų apklausos apie korupcijos problemą šalyje duomenimis, 13% Lietuvos gyventojų mano, kad korupcija Lietuvoje yra neišvengiama ir nieko negalima padaryti, o 76% teigia, kad korupcijos problemą galima ir reikia išspręsti: 41% Lietuvos gyventojų pritaria, kad su korupcija Lietuvoje reikia kovoti pačiomis griežčiausiomis priemonėmis, taikant ir nedemokratinius kovos metodus; 21%- kad su korupcija Lietuvoje reikia kovoti visomis įmanomomis demokratinėmis priemo-nėmis; 14%- kad korupcija Lietuvoje gali būti sumažinta iki minimalaus lygio, griežtinant esamus įstatymus. Ši apklausa parodė, kad 24% Lietuvos gyventojų neti-ki kovos su korupcija sėkme arba neturi nuomonės šiuo klausimu, o 76% mano, kad su korupcija reikia kovoti.

Išvados

Susirūpinimą kelia visuomenės aktyvesnių socialinių grupių- jaunimo, aukštąjį išsi-lavinimą turinčiųjų ir verslininkų- susitaikymas su korupcijos reiškiniu, nors ir smerkiamu. Tačiau dauguma Lietuvos gyventojų imasi priemonių korupcijai paža-boti. 2006-12-08 „Apvaliojo stalo diskusija apie korupciją“. Šioje diskusijoje susi-rinkę įvairių institucijų, visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai dis-kutavo apie tai, kokių kovos su korupcija priemonių reikia imtis mažiau korupcijai atspariose šalyse, kai tradicinės demokratijos šalyse taikomos priemonės nėra veiks-mingos. Diskusijai vadovavo vienas žymiausių ekspertų iš Didžiosios Britanijos profesorius Alanas Doigas.Su korupcija kovojama yra, tačiau ar visiškai pavyks sunaikinti neaišku. Svarbu tai, kad kuo toliau tuo labiau Lietuvos žmonės kovoja ir tiki kad korupcija įmanoma su-naikinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Įsteigimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įsteigtas 1994 m. birželio 15 d. remiantis įstatymu „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo“ (Žin., 1994, Nr.50-932), veiklą pradėjo 1995 m. sausio 1 d.Aukščiausiojo Teismo darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lie-tuvos Respublikos teismų įstatymas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas, teis-mo proceso įstatymai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.Aukščiausiasis Teismas susideda iš 37 teosėjų. Šiuo metu Teisme dirba 34, Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmi-ninkas, 16 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, 15 Civilinių bylų skyriaus teisėjų. Vi-dutinis Aukščiausiojo Teismo teisėjo amžius- 53 metai.

Kompetencija, funkcijos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respub-likoje. Aukščiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių (BPK 366 str.), taip pat civilines bylas dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių (CPK 340 str. 1 d.). Kasacija yra ekstraordinari teismo spren-dimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik išimtinais atvejais, kuriuos apibrėžia Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksai, įtvirtindami kasacijos pagrindus (BPK 369 str., CPK 346 str.). Aukščiausiasis Teismas bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio, paskirtis- per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų prak-tiką valstybėje. Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų, esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Aukščiausiasis Teimas atlieka ir kitas jo kompetencijai priskirtas funkcijas:1) specialaus įstatymo (Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams re-žimams, teisių atkūrimo įstatymas nustatyta tvarka išduoda asmenų, kurie buvo represuoti okupacinių režimų teisminių institucijų, pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimus. Skundus (teikimus) dėl atsisakymo išduoti pažymėji-mus ar išduotų pažymėjimų anuliavimo pagal specialaus įstatymo nustatytą procedūrą nagrinėja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos.);2) dalyvauja sprendžiant teismingumo ginčus. Ginčus dėl bylų teismingumo, kurie kyla tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos civilines bylas nagrinėjančių teismų, nagrinėja Teismingumo kolegija, į kurią pagal įstaty-mą (Teismų įstatymo 37 str.) įeina du Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kuris pirmininkauja kolegijai, ir vienas Teismo pirmi-ninko paskirtas teisėjas.

Lietuvos muitinė

Istorinės Lietuvos muitinės šaknys veda į XI-XIII a. ir yra glaudžiai susijusios su pačios Lietuvos valstybės raida. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštys-tei įgijo pagreitį prekyba su Vakarų Europos šalimis, nemažai buvo prekiaujama ir su slavais. Prie Kunigaikštystės sienos pamažu kūrėsi muitinės, atsirado mui-tininkų pareigos, buvo renkamas muito mokestis iš per sieną vykstančių pirklių.

XX a. Lietuvos muitinių istorijos pradžia galima laikyti 1918 m. vasario 16 d., kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Besikurianti Lietuva negalėjo sėkmingai egzistuoti be valdymo institucijų, tarp jų ir muitinių, nes reikėjo kon-troliuoti valstybės sieną, neleisti išvežti iš šalies maisto produktų, neįleisti į šalį asmenų, nusiteikusių priešiškai Lietuvos nepriklausomybės ayžvilgiu.

Atsiradus pirmosioms muitinėms, iškilo būtinybė priimti dokumentą, reglamen-tuojantį jų veiklą. Didėjančios prekybos apimtys taip pat reikalavo teisės akto, kuris numatytų įvežiamų ir išvežamų prekių muitų tarifus. 1919 m. gegužės 8 d. įsigalėjo Prezidento A. Smetonos, Ministro Pirmininko A. Sleževičiaus ir preky-bos bei pramonės ministro J. Šimkaus pasirašyti Laikinieji Lietuvos muitinių įs-tatai bei Laikinieji Lietuvos muitinių tarifai. Ši diena laikoma Lietuvos muitinų teisinio funkcionavimo pradžia.

Muitinės veikla visais laikais buvo neatsiejama nuo kovos su kontrobanda. 2002 m. sausio 1 d. Lietuvos muitinėje buvo įkurta Muitinės kriminalinė tarnyba, ku-rios vienas svarbiausių uždavinių- sustabdyti kontrobandinių prekių antplūdį, galintį išbalansuoti ekonominę pusiausvyrą, ir taip apsaugoti Europos Sąjungos vidaus rinką.

Šiuo metu muitinės sistemoje dirba apie 2,7 tūkst. tarnautojų. Europos Sąjungos vidaus rinką saugo mobilios pareigūnų grupės, tikrinančios krovinius pagal iš-ankstinę informaciją, ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su teisėtu verslu, skatinant greitą ir sklandžią užsienio prakybą.

Turinys

1. Darbo tikslas2. Lietuvos muitinė3. Lietuvos policija4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas5. Korupcija 5.1 Korupcijos samprata 5.2 Korupcijos prielaidos 5.3 Korupcijos pasekmės6. Korupcija institucijose 6.1 Korupcija policijoje 6.2 Korupcija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 6.3 Korupcija muitinėje 6.4 Apibendrinimas 6.5 Išvados7. Literatūra

Literatūra

1. www.policija.lt2. www.lat.lt3. www.cusr.lt4. Laikraštis „Lietuvos rytas“ 2006.02.075. Laikraįštis „ Respublika“ 2005.04.12