Sociologinio tyrimo metodai

Metodai – tai priemonės sociologinei informacijai rinkti, sisteminti, analizuoti.
Tie patys duomenų rinkimo metodai (apklausa, stebėjimas, eksperimentas, dokumentų analizė ir kt.) gali būti naudojami ir kiekybiniuose, ir kokybiniuose tyrimuose, atsižvelgiant į jų metodologinius ypatumus.
Tai tokia duomenų rinkimo technika, kai respondentai iš esmės tuo pačiu metu atsakinėja į raštu (anketoje) ar žodžiu (interviuotojo) pateiktus klausimus.
Apklausų instrumentarijus yra anketa, arba klausimynas.
Anketa yra klausimų visuma, kuriuos sieja tyrėjo siekimas ištirti tam tikrą socialinį reiškinį ar procesą, arba požiūrius į jį.
Apklausa gali būti:
Individuali – kai respondentai individualiai atsakinėja į pateiktus kllausimus, arba grąžina užpildytas anketas sutartu metu;
Grupinė – respondentų grupė (10-15 žmonių) savo buvimo vietoje užpildo anketas, arba vyksta focus grupės interviu: tuomet į pateiktus klausimus atsakinėja visi norintys pareikšti savo nuomonę respondentai.
Apklausa gali vykti:
Tiesiogiai, kai apklausėjas, interviuotojas arba moderatorius (grupiniame interviu) akivaizdžiai, be tarpininkų bendrauja su respondentu (-ais);
Paštu, kai respondentai gauna anketas ir jas užpildę grąžina paštu;
Telefonu, kai apklausėjas teikia klausimus telefonu ir tokiu pat būdu fiksuoja atsakymus.
Internetu, kai anketos išsiunčiamos ir gražinamos el. paštu, arba jei jos patalpintos internete.
Spaudoje, kai respondentai užžpildo ten esančią anketą ir siunčia ją tyrėjams.
Apklausos anketą sudaro:
Įžanginė dalis;Pagrindinė dalis;
Baigiamoji dalis;Anketos metrika.
Įžanginėje dalyje nurodoma:
Tyrimo organizatoriai/atlikėjai;
Tyrimo tikslai ir uždaviniai;
Respondentų pasirinkimo būdas ir jų kvietimas bendradarbiauti;
Atsakymų pasirinkimo ir žymėjimo būdas;
Kita informacija (kaip bus panaudoti tyrimo rezultatai, padėka respondentams ir

r kt.).
Pagrindinėje dalyje pateikiama:
Pagrindiniai tyrimo klausimai, ir , priklausomai nuo tyrimo orientacijos (kiekybinės ar kokybinės) galimi atsakymai.
Tačiau jeigu tyrimas – kokybinis, paprastai pateikiami tik tyrimo klausimai.
Kiek bus tyrimo klausimų, sprendžia tyrėjas, priklausomai nuo tyrimo problemos, kitų svarbių tyrimo aplinkybių

Baigiamojoje dalyje pateikiama:
Respondentų socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, gyvenamoji vieta, profesija ir kt.
Tačiau kai kurie tyrinėtojai žinias apie respondentą pateikia anketos pradžioje.
Šioje dalyje respondentų gali būti prašoma pareikšti savo nuomonę apie anketą, kt.
Anketos metrikoje fiksuojama:
Jos sudarytojai,
Konsultantai,
Panaudoti šaltiniai (jei naudotasi);
Anketos sudarymo data.
Anketos kl. Klasifikuojami:
Pagal sudėtį (turinį);
Pagal loginę kryptį;
Pagal atsakymų pobūdį
Kl.. Pagal sudėtį(turinį):

Apie nuomones; Apie žinias;
Apie vertinimus; Apie motyvus.
Kl. Pagal loginę kryptį:

Pagrindiniai; Kontroliniai;
Klausimai filtrai.
Pagal atsakymų pobūdį:
Uždari; Alternatyvūs;
Atviri; Atviri – uždari;
Tiesioginiai; Netiesioginiai.
Dokumentų analizė:
Dokumentu sociologijoje vadinamas specialiai žmogaus sukurtas dalykas (produktas), skirtas informacijai perduoti ir saugoti.
Tai tooks pirminės sociologinės informacijos rinkimo būdas, kai pagrindinis informacijos šaltinis yra įvairūs dokumentai;
Dokumentų analizė skirta dokumentuose atspindėtų socialinių procesų ir reiškinių rekonstrukcijai, jų teorinei analizei ir palyginimui su kitais dokumentais.
Dokumentų vertinimo kriterijai (pagal D.Scott):

Tikrumas (originalumas);
Patikimumas;
Reprezentatyvumas;
Prasmingumas (reikšmingumas).
Dokumentai skirstomi:
Pagal šaltinio statusą;
Pagal dokumentų oficialumo lygį;
Pagal autorystę;
Pagal sukūrimo eiliškumą;
Pagal informacijos saugojimo būdą;
Pagal dokumentų personališkumą;
Pagal tikslinę paskirtį

Oficialūs ir neoficialūs;
Oficialūs (tarnybiniai), pusiau oficialūs ir neoficialūs (asmeniniai);
Individualūs ir kolektyviniai;
Pirminiai ir antriniai;
Ilgalaikiai, trumpalaikiai ir laikini;

Asmeniniai ir beasmeniai;
Archyviniai, mokslinė literatūra, grožinė literatūra, kt.

K.Popper’is dokumentus skirto pagal:
Dėstymo formą – statistiniai (lentelės, gr

rafikai) ir verbaliniai (laikraštiniai pranešimai, ataskaitos, aprašymai, asmeniniai pastebėjimai);
Bendrą reikšmę – oficialūs ir neoficialūs.
Dokumentų analizės metodai:
Tradicinis (kokybinis);
Formalizuotas kiekybinis (kontent analizė).
Tradicinis kokybinis metodas:
Tai įprastas dokumento turinio suvokimas jį perskaičius, išklausius ar peržiūrėjus:
Išorinis; Vidinis.
Formalizuotas kiekybinis metodas (kontent analizė):
Tai bendrai paimtų tekstų turinio analizė, naudojant standartines išmatuojamas, statistines procedūras, norint gauti jų objektyvias charakteristikas.
Kokybinės dokumentų analizės privalumai
Sąlyginis paprastumas;
Nebrangus tyrimo metodas;
Galimybė tyrinėti anksčiau vykusius reiškinius ar procesus;
Dažnai neribota tyrimo trukmė.
Kokybinės dokumentų analizės trūkumai
Subjektyvus dokumentų turinio vertinimas;
Standartinių informacijos pateikimo formų nebuvimas;
Skirtingų laikotarpių ir skirtingų autorių parengtų dokumentų palyginimo problemos;
Techninių priemonių panaudojimo galimybių problemiškumas ir kt.
Kontent analizės privalumai
Laiko ir pinigų taupymas;
Mažiau šališkumo;
Galimybės greičiau atlikti lyginamąją analizę.
Kontent analizės trūkumai
Informacijos neprieinamumas (nepasiekiamumas);
Išeities duomenys gali būti klaidingi;
Abejonių dėl pirminių duomenų patikimumo iškilimas.
Kontent analizės schema:
Kas pasakė, ką, kam, kaip, kokiu tikslu, koks rezultatas?”
Kontent analizės etapai:
Dokumentų atrinkimas analizei;
Kategorijų (bendriausių loginių sąvokų) turinio nustatymas;
Skaičiavimo vieneto išskyrimas: tai gali būti žodis (ar net skiemuo), sakinys, pastraipa, visa žinutė ar net visas dokumentas;
Turinio (prasminiu požiūriu) vieneto išskyrimas: tai platesnis, talpesnis skaičiavimo vienetas, nes pasirinkus indikatoriumi žodį, prasminis vienetas galėtų būti sakinys, pastraipa, skyrius, kt.

Kiekybinių charakteristikų skaičiavimo sistemos numatymas:
1. Įvertinimas, ar nagrinėjama kategorija yra;
2.Kategorijos dažnio skaičiavimas;
3.Ploto vieneto išskyrimas, ypač spaudos tyrimuose: spaudos stulpelio aukštis, spaudos ženklų skaičius, kt.
4.Teiginio intensyvumo įvertinimas (skalėje).
Rinkimo metodų tęsinys
Eksperimentas (laboratorinis ir lauko);
Stebėjimas (s

strukūruotas, nestruktūruotas, stebėjimas dalyvaujant ir kt.);
Kokybinio tyrimo strategijos (atvejo studija, etnografija, biografinė studija ir kt.)
Eksperimentas
Eksperimentas yra iš esmės gerai kontroliuojamas metodas, siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp vieno ar daugiau nepriklausomų kintamųjų ir vieno ar daugiau priklausomų kintamųjų.
Tai geras būdas hipotezėms tikrinti.
Idealiu atveju eksperimentatorius gali:
Kontroliuoti aplinką, kurioje vyksta eksperimentas;
Kontroliuoti eksperimentinę ir kontrolinę grupes;
Per nepriklausomą kintamąjį (eksperimentinį stimulą) kontroliuoti eksperimentinę, bet ne kontrolinę grupę;
Lauko eksperimento sąlygomis eksperimentatoriaus kontrolė minimali
Eksperimento privalumai:
Priežastingumo nustatymas;
Kontrolė, kuri veiksmingiausia esant nedidelei atrankai;
Longitiudinė analizė: galimybė rinkti duomenis laikui bėgant ir kartoti eksperimentą keletą kartų, norint stebėti ir fiksuoti nepriklausomo kintamojo pasikeitimus.
Eksperimento trūkumai:
Dirbtinė aplinka;
Eksperimentuotojo poveikis, ypač jei jis pažįsta tiriamuosius;
Kontrolės stoka;
Atrankos dydis: kuo didesnė grupė, tuo sunkiau ją tirti bei kontroliuoti vidinius bei išorinius veiksnius.
Eksperimento vyksmas:
Iš pradžių tyrėjas suformuoja hipotezę, kurią nori tikrinti eksperimento metu: kad nepriklausomas kintamasis sukelia pasikeitimus priklausomame kintamajame (kai išorinių poveikių nepaisoma);
Suformuoja eksperimentinę ir kontrolinę grupes.

Eksperimento planas:
Eksperimentinė grupė
1.Atsitiktinai surinkti subjektus;
2.Sudaryti eksperimentinę aplinką;
3.Pretestas (pirmas bandymas, matavimas
4.Eksperimentinio stimulo įvedimas;
5.Posttestas (antas matavimas);

Kontrolinė grupė

1.Atsitiktinai surinkti subjektus;
2.Sudaryti eksperimentinę aplinką;
3.Pretestas (pirmas bandymas, matavimas);
4.Posttestas (antras bandymas);
Eksperimento rezultatas:
Posttestas eksperim.-pretestas eksperim.=skirtumas eksperimentinis;
Posttestas kontrol.-pretestas kontrol.=skirtumas kontrolinis;
Priežastinis (eksperimentinis) efektas =
skirtumas eksperimentinis –skirtumas kontrolinis.
Stebėjimas:
Tai toks pirminės sociologinės informacijos rinkimo būdas, kuris pasireiškia iš anksto apgalvotu (suplanuotu), tikslingu, sistemingu socialinių faktų, kuriuos galima kontroliuoti ir tikrinti, suvokimu ir re

egistracija.
Stebėjimo tipų klasifikacija:
Klasifikacijos pagrindas
1.Stebėtojo santykis su stebimu objektu;
2.Stebėjimo formalizacijos lygis;
3.Kontrolės lygis;
4.Stebėjimo organizavimo sąlygos;
5.Stebėjimo vykdymo vieta;
6.Stebėjimo trukmė.
Stebėjimų įvairovė
1.Įtrauktas, neįtrauktas;
2. Standartizuotas, nestandartizuotas;
3.Kontroliuojamas, nekontroliuojamas;
4.Sisteminis, atsitiktinis, epizodinis;
5.Lauko, laboratorinis;
6.Vienkartinis, panelinis.
Kokybinio tyrimo strategijos:
Atvejo studija;
Biografinė studija;
Etnografija;
Grounded teorijos studija ir kt.
Atvejo studija:
Atvejis gali būti asmuo, grupė, epizodas, procesas, visuomenė, arba koks nors kitas socialinio gyvenimo vienetas (elementas).
Atvejo studija yra socialinio reiškinio tyrimas per visišką (pilną) individualaus atvejo analizę.
Atvejo studijos ypatumai:
Atvejis yra „ribota” sistema-jis turi ribas;
Atvejis yra kažko platesnio, bendresnio dalis;
Net atliekant visuminę atvejo anlaizę, reikalinga tyrimo kryptis;
Naudojami įvairius kokybinio tyrimo metodai, nors galima juos derinti ir su kiekybinio tyrimo metodais;
Iškyla tyrimo duomenų apibendrinimo klausimas.
Atvejo studijų tipai:
Vidinė atvejo studija, kai tiriamas vienas (keli) ypatingi, skirtingi ar panašūs atvejai;
Kolektyvinė atvejo studija, kai siekiant apjungti atskirus atvejus, norima daugiau sužinoti apie tiriamą reiškinį, procesą, pan.
Instrumentinė studija – kai atvejis tiriamas, norint įsigilinti į klausimą ar tobulinti (vystyti) teoriją.
Biografinė studija:
Biografinė studija yra individo ir jo/jos patirties tyrimas, perduodant tai tyrėjui žodžiu arba iš rašytinių šaltinių (dokumentų, archyvų);
Biografinį metodą galima apibūdinti ir kaip „gyvenimo dokumentų rinkimą ir studijavimą, norint aprašyti individų gyvenimo posūkio momentus”.
Biografinių studijų tipai:

Autobiografinė studija;
Biografinė studija; Gyvenimo istorija; Žodinė istorija.
Biografijos gali būti parašytos:
Objektyvai- tyrėjui mažai interpretuojant;
Moksliškai – laikantis griežto istorinio subjekto pagrindimo ir chronologijos;
Meniškai – pateikiant detales gyvai ir įdomiai;
Pasakojimo forma, kaip išgalvota scenų ir personažų (veikėjų) ataskaita
Požiūriai į biografijos pateikimą:
Klasikinis (mokslinis, objektyvus);
Interpretacinis (vaizdingas, įtaigus, nevengiant savo nuomonės reiškimo).
Etnografinė studija:
Terminas „etnografija” yra paimtas iš kultūrinės antropologijos: „etno” reiškia žmones arba tautą, „grapho” – kažką aprašyti;
Todėl etnografija reiškia kultūros aprašymą ir gyvenimo būdo suvokimą, pateiktą šios studijos dalyvių požiūriu: etnografija yra grupės arba kultūros aprašymo menas ir mokslas.
Pagrindiniai etnografinio požiūrio bruožai:
1.Tiriant žmonių grupę, etnografija prasideda nuo prielaidos, kad tos grupės kultūros reikšmės lemia jų elgsenos sampratą; 2.Etnografas turi būti imlus toms reikšmėms, perteikiamomis įtrauktų žmonių akimis, kurios glūdi elgsenoje, įvykiuose bei turinyje. Tai yra tarsi žvilgsnis į tuos įvykius, veiksmus ir turinį iš vidaus. 3.Grupė arba atvejis, kurį numatėme tirti, turi būti natūralioje aplinkoje. Natūralioji etnografija ir tyrėją suvokia kaip tos aplinkos dalį. Tuo paaiškinamas ir stebėjimo dalyvaujant, kaip plačiausiai etnografiniuose tyrimuose paplitusio metodo, vaidmuo.
4.Etnografija veikiau yra neformalizuotas tyrimo būdas, nei struktūruotas. Tyrimo klausimai ir hipotezės yra formuluojamos tyrimo eigoje arba išdavoje, o ne prieš tyrimą. Tai taikytina ir duomenų rinkimo procedūroms ir duomenims. 5.Tyrimas vyksta visame etnografinio darbo lauke, panaudojant visus galimus ir tinkamus kokybinio tyrimo metodus: stebėjimą, interviu, filmus bei garso įrašus, dienoraščius ir kt. Reikalui esant, gali integruoti ir kiekybinio tyrimo metodus. 6. Etnografinių duomenų rinkimas gali tęstis kiek norima ilgai ir būti kartojamas. Pagrindinė priežastis – kad tiriama realybė, jos reikšmės, simbolių reikšmingumas ir kultūrinė interpretacija egzistuoja skirtinguose lygmenyse. Todėl tyrėjui pažinimui reikia daugiau laiko. 7. Nėra ir negali būti vienintelio etnografijos plano; jis gali visumoje ar iš dalies „persidengti” su kitais planais (strategijomis): atvejo studija ir kt.
8. Etnografija yra ir „procesas” ir „produktas”: procesas nurodo ypatingą požiūrį į tyrimą, produktas – į tam tikrą rezultatą (etnografinius užrašus ar pilną etnografinę deskripciją).
Groundet teorija:
Tai yra ir tyrimo strategija, ir duomenų analizės būdas;
„Grounded teoriją” geriausiai apibrėžti kaip tyrimo strategiją, kurios tikslas – generuoti/ konstruoti teoriją duomenų pagrindu.
Groundet teorijos schema:
Surinkti pirmąjį rinkinį duomenų;
Antrasis duomenų rinkinys turi būti renkamas tik tada, kai bus atlikta pirmesnių duomenų analizė, bei turi vadovautis šios analizės metu numatytomis kryptimis;
Šis duomenų rinkimo ir analizės kitimo ciklas neturėtų nutrūkti po dviejų bandymų. Jis tyrėtų tęstis tol, kol bus pasiektas „teorinis prisotinimas”, t.y kol nauji duomenys neberodys naujų teorinių elementų, o tik patvirtins tai, kas jau buvo atrasta.
Kiekybinių duomenų analizė:
Kiekybinė analizė remiasi skaičiais ir sisteminiais, statistiniais ryšiais, o tyrimo duomenys dažniausiai yra transformuojami į lenteles.
Kiekybinei analizei būdingas duomenų, gautų tam tikroje populiacijoje arba jai atstovaujančių žmonių grupėje, apibendrinimas.
D.Krathwohl požiūris į kiekybinių ir kokybinių tyrimų santykį:
Pasak jo, mokslinis tyrimas susideda iš socialinio reiškinio ištyrimo ir aprašymo, paaiškinimo ir patikrinimo.
Todėl tyrimais siekiama – aprašyti atradimus, paaiškinti atrastus reiškinius, patvirtinti atradimų teisingumą.
D.Krathwohl tyrimo metodus klasifikuoja taip:
Kokybiniai metodai, skirti atradimams aprašyti;
Apklausos metodai-paaiškinimams pateikti;
Kiekybiniai metodai – atradimams patvirtinti.
Kiekybinės analizės metodai:
Jie grindžiami taikomosios statistikos programinių paketų (SPSS, MS Excel ir kt.) panaudojimu surinktų duomenų analizei (apdorojimui).
Šie metodai plačiai taikomi inžinerijoje, medicinoje, versle, viešajame administravime, sociologijoje ir kt.
Statistinės analizės galimybės:
Duomenų įvedimo, redagavimo ir saugojimo;
Statistinės duomenų analizės ir rezultatų grafinio vaizdavimo;
Ataskaitų rašymo ir rezultatų grafinio vaizdavimo.
Kiekybinės analizės esmė:
bandymas suvesti sąvokas į skaičius, kvantifikuoti juos, matuoti, o po to, panaudojus statistinės analizės procedūras, analizuoti.
Vieno kintamojo analizė:
Naudojama aprašymui, nes apima tik vieną kintamąjį (apsiriboja kintamųjų reikšmių aprašymu).
Turint aukštesnio lygio kintamuosius, galima atlikti sudėtingesnę analizę (vidurkių, išsibarstymo charakteristikų skaičiavimą ir kt.).
2 kintamųjų analizė:
Naudojama tada, kai norime analizuoti įvairius dviejų kintamųjų ryšius;
Dviejų kintamųjų analizės metodai: kryžminės lentelės (krostabuliacija), koreliacija ir kt.
Keleto kintamųjų analizė:
Skirta analizuoti ryšiams tarp daugiau kaip dviejų kintamųjų:
Pvz., kaip susiję studentų vertybinės orientacijos, jų pajamos, šeimyninis statusas ir studijų kokybė?
Kokybinė duomenų analizė:
Kokybinė surinktos informacijos analizė grindžiama teoretizavimu, individualia tyrinėtojų patirtimi, gebėjimu įsigilinti į pakankamai didelius surinktos informacijos srautus, rasti juose tai, kas yra emingiausia bei tinkamai tai interpretuoti.
Kokybinės analizės būdai:
Analitinė indukcija; Grounded teorija; Miles ir Huberman’o konstrukcija ir kt.
Analitinė indukcija:
Ji susieja teoriją ir praktiką. Pradininkai: El.Znanieckis, Lindsmith, Robinson, N.Densin, M.Blumer ir kt.
Analitinė indukcija – tai toks duomenų analizės būdas, kurio metu tyrinėtojas siekia atrasti universalų reiškinio paaiškinimą, renkant duomenis tol, kol nelieka neatitikimų tarp hipotetinio reiškinio paaiškinimo ir gautų rezultatų
Analitinės indukcijos analizės pakopos:
Formuluojamas bendras reiškinio apibūdinimas;
Stebimas empirinis faktas;
Bandoma suformuluoti preliminarų hipotetinį aiškinimą;
Dar sykį stebimas reiškinys, siekiant išsiaiškinti, ar stebėjimas atitinka hipotetinį aiškinimą;
5.Jei stebėjimo atvejis ir hipotetinis aiškinimas atitinka, tada tyrimas baigiamas, o jeigu ne – bandoma reiškinį charakterizuoti/apibūdinti iš naujo ir formuluoti naują hipotetinį aiškinimą. Tuo būdu, stebėjimas ir reiškinio aiškinimas vyksta tol, kol nebelieka neatitikimų.
6.Praktinis apibrėžtumas gali būti pasiektas per nedidelį atvejų skaičių. Negatyvių faktorių buvimas lemia hipotetinio aiškinimo performulavimą;
7.Performulavimas tęsiamas tol, kol suformuluojami universalūs ryšiai.
Analitinė indukcija:
Šiuo metu analitinė indukcija labiau vertinama kaip kokybinių duomenų gavimo procedūra. Ji nesusieta su tiriamų atvejų skaičiumi, bet susijusi su tuo, kaip tyrinėtojo įsivaizdavimas yra kuriamas.
Groundet teorija:
Šios teorijos pradininkai Strauss ir Glasser;
Grounded teorija, panašiai kaip ir analitinė indukcija, siekia atskleisti reiškinio esmę, ieško bendrybių;
Atliekant tyrimą šiuo metodu, duomenų rinkimas, analizė bei iš jų išvedama teorija yra glaudžiai tarpusavyje susiję;
Duomenų rinkimas ir analizė, galima sakyti, vyksta vienu metu;
Pagrindinis Grounded teorijos akcentas – atlikus tyrimą, išvedama/sukuriama teorija, kuri padeda suprasti pasaulį dar geriau

Grounded teorijos kūrimo žingsniai:
Po susidūrimo su lauko atveju, tyrinėtojas formuluoja kategorijas – aiškinimus, tinkančius visiems atvejams;
Tada kategorijos prisotinamos prasmėmis;
Tyrinėtojas siekia išskirti bendresnę kategoriją,
Bendros kategorijos naudojamos kaip pagrindas tolesnei refleksijai;
Tyrinėtojas, gilindamasis į ryšius tarp sąvokų ir kategorijų, turi didesnį dėmesį skirti ryšiams – tarp aukštesnėje kategorijoje sukurtų ryšių ir dabartinėje studijoje nustatytų ryšių;
Bando patikrinti ryšius deviantinėmis sąlygomis.
Galimi Grounded teorijos rezultatai
Sąvokos; Kategorijos; Savybės;
Hipotezės; Teorija.
Miles ir Huberman’o kokybinės duomenų analizės schema:
Pasak jų, kokybinių duomenų analizė yra išsamių duomenų šaltinis, analizės aprašymas, kuriuo norima išaiškinti dėsningus ir pastovius socialinių reiškinių ryšius.
Miles ir Huberman’o shema:
Duomenų redukcija; Duomenų parodymas (prezentavimas);
Išvadų darymas ir tikrinimas.
Duomenų redukcija:

Jos tikslas yra redukuoti (sumažinti) duomenis, neprarandant reikšmingesnės informacijos, „neišimant” duomenų iš konteksto.
Duomenų prezentavimas:
Padeda susisteminti, suglausti ir surinkti (baigti komplektuoti) informaciją;
Prezentavimas taikomas visuose etapuose, nes padeda geriau pateikti ir apibendrinti duomenis;
Duomenų prezentavimo būdai:grafikai, brėžiniai, tinklai, diagramos ir kt.
Išvadų formulavimas ir tikslinimas:
Nors išvadų formulavimas logiškai seka po duomenų redukcijos ir prezentavimo, faktiškai jis vyksta beveik tuo pačiu metu;
Nors galimos išvados ryškėja jau ankstyvojoje duomenų analizės stadijoje, jos nebus baigtos formuluoti tol, kol nebus išanalizuoti visi duomenys;
Išvados taip pat liks pasiūlymais, jei jos nebus patikrintos (patvirtintos).

Leave a Comment