Socialines paslaugas teikiančios agentūros analizė

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras

Neįgaliam žmogui kaip niekam kitam reikia džiaugsmo valandėlių. Nepaisant to, kad esame kitokie – kam kojos neklauso, kam akys prastai mato – mes nenorime sveikųjų akyse matyti vien siaubo ir gailesčio.
Pasidžiaukime mūsų didvyriškumu, kai gyvename kasdien nugalėdami ne vien skausmą ir negalią, bet rasdami gyvenimo prasmę, užsidirbdami duoną, sugebėdami džiaugtis paukščio giesme, pirmu pavasario žiedu, muzikos garsu, saulės zuikučio mirgėjimu ar kvapnios kavos puodeliu. Pabūkime kartu.

1. Trumpa organizacijos kūrimosi istorija.
Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo Centras įkurtas 1997 m. kovo 3 d. Vaikų innvalidų globos draugijos ( dabar Neįgaliųjų iš vaikystės globos draugija ) iniciatyva.

1998 m. dalinai pritaikius patalpas buvusiame vaikų darželyje Danų g. 15, Centras pakvietė pirmuosius lankytojus.

1998 m. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektų finansavimo konkursą, Kauno neįgaliojo Jaunimo užimtumo centro projektas pateko tarp 10 geriausių ir laimėjo finansavimą iš Europos Tarybos socialinio vystymo fondo bei LR biudžeto.

1999 m. buvo pasirašyta Centro projekto įgyvendinimo sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Kauno miesto savivaldybės.

2001 m. skirtos realios lėšos projekto įgyvendinimui: 2,,4 mln. Lt. Centro renovacijai skyrė Europos Tarybos socialinio vystymo fondas, 250 tūkst. Lt. kiemo aplinkos sutvarkymui, poilsio zonos bei sporto aikštyno įrengimui – Kauno miesto savivaldybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aprūpino Centrą baldais ir įranga.

2002 m. rugsėjo mėn.rekonstrukcijos darbai buvo baigti, o

spalio 3 d. įstaiga pradėjo veiklą.

2003 m. gegužės 12 d. Centras atšventė 5-erių metų veiklos jubiliejų. Šventės metu vyko konferencija, kurios metu buvo pristatyta Centro veiklos apžvalga, neįgaliųjų socialinė ir darbinė padėtis Lietuvoje. Taip pat vyko neįgaliųjų darbų mugė, neįgaliųjų ir estrados atlikėjų koncertas.

2004 m. Kauno neįgaliojo Jaunimo užimtumo Centras tapo metodiniu centru. Nuo šiol šalia užimtumo veiklos organizuojami socialinių darbuotojų mokymai, kuriuose jie įgyja teorinių ir praktinių žinių socialiniam darbui su neįgaliaisiais.

2. Agentūros misija, tikslas, uždaviniai.
Misija – integruoti žmones su fizine negalia į visuomenę, teikiant specialiąsias socialines paslaugas fiziškai neįgaliems asmenims.

Tikslas – teikti paslaugas, vadovaujantis LR Socialinių paslaugų ir Invalidų socialinės integracijos įstatymais, organizuoti Centro globotinių gamybinę ir mokomąją veiklą, rūpintis jų darbo, buities, ir poilsio sąlygomis, glaudžiai bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis, bei užsienio partneriais, užžmegzti nuolatinius ir laikinus ryšius su kitomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis Lietuvos Respublikos bei užsienio organizacijomis ir fondais.

Uždaviniai
1. Sudaryti galimybę Kauno miesto neįgaliesiems integruotis į visuomenę.
2. Pagal Centro galimybes tenkinti neįgaliųjų psichologines, socialines, kultūrines reikmes bei teikti informaciją.
3. Tarpininkauti ginant lankytojų interesus bei žmogiškąjį orumą.
4. Suteikti sunkią fizinę negalią turintiems Centro lankytojams laikiną pastogę jų tėvų ar kitų juos globojančių asmenų ligos ar būtinos išvykos metu.
5. Atsižvelgiant į lankytojų galimybes ir interesus ugdyti darbinės veiklos įgūdžius įvairiose užimtumo sferose.
6. Aprūpinti Kauno miesto neįgalius gyventojus ko

ompensacine technika.

3. Agentūros struktūra, personalas ir jo vaidmenys.
Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro vidaus struktūrą sudaro:
1. Direktorius;
2. Direktoriaus pavaduotojas socialiniam darbui;
3. Vyriausiasis buhalteris
4. Socialinio darbo padalinys
5. Buhalteris
6. Darbinio užimtumo padalinys
7. Referentas
8. Darbinio užimtumo padalinys
9. Sveikatos stiprinimo ir priežiūros padalinys
10. Meninio – kultūrinio užimtumo padalinys
11. Aprūpinimo kompensacine technika padalinys
12. Aptarnavimo ir ūkio padalinys
13. Darbo saugos ir pastato priežiūros padalinys

Šiame centre su lankytojais kartu dirba ir jais rūpinasi šie specialistai:
• Socialiniai darbuotojai;
• Socialiniai darbuotojų padėjėjai;
• Darbo terapijos ir užimtumo specialistai;
• Kineziterapeutė;
• Psichologas;
• Meno terapijos ir užimtumo specialistai;
• Slaugos darbuotojai;

Personalo vaidmenys
Specialistų veikla yra paremta komandinio darbo principu – aktyvus tarpusavio bendradarbiavimas. Siekiama globotinių gerovės kūrimo ir palaikymo. Nuolat rengiamos užimtumo specialistų ir socialinių darbuotojų kartu su psichologu pasidalinimo asmenine darbo patirtimi grupelės, atvejo konferencijos, kurių metu kiekvienas specialistas pasidalina savo mintimis, žiniomis apie klientą, darbo specifiškumą su juo, ieškoma bendrų darbo sprendimų ir alterantyvų globotinio naudai.
Neįgaliojo jaunimo užimtumo sentras yra vienintelė tokio pobūdžio nestacionaraus tipo įstaiga Kaune. Čia organizuojamos programos ir teikiamos paslaugos orientuotos žmonių su negalia įgalinimui, savarankiškumo įgūdžių formavimui bei savirializacijai. Yra numatomos dvi pagrindinės veiklos kryptys: socialinė bei kultūrinė integracija.
Šiame centre dirba daug įvairaus profilio specialistų, kurių vaidmuo yra labai naudingas ir reikalingas. Trumpai aprašysiu pagrindines šioje organizacijoje esamas veiklas ir kiekvieno specialisto vaidmenį, bei tikslus.
Centras vykdo šias veiklas:
1. Sveikatos terapija.
Kinziterapija apima koordinacijos ritmo, lankstumo, greitumo, vikrumo, pusiausvyros, jėgos, ištvermės ugdymą.
Turintiems CNS pažeidimų, judėjimo problemų ki

ineziterapijos tikslai yra šie:
• Neįgalumo profilaktika.
• Funkcinio savirankiškumo skatinimas.
• Antrinių sutrikimų profilaktika ar mažinimas.
• Raumenų tonuso normalizavimas.
• Tarpraumeninės koordinacijos, raumenų jėgos lavinimas.
• Taisyklingų judesių mokymas.
Be kineziterapijos užsiėmimų centre atliekamas masažas, kuris padeda sumažinti skausmą ir taisyklingiau taikyti kineziterapiją.
NJU centre yra įrengtas ergoterapijos kabinetas. Ergoterapija padeda globotiniams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, pagerina fizinę ir psichinę sveikatą.
Kineziterapijos ir ergoterapijos užsiėmimai suteikia globotiniams teigiamas emocijas, pakelia nuotaiką ir gerą savijautą.
2. Darbas su kompiuteriu.
Kompiuteristas šiame centre lankytojus moko dirbti pagal sudarytą programą, atsižvelgdamas į asmens poreikius bei esamą fizinę negalią. Kompiuteristas užsiėmimus veda įvairiai, pradedant indovidualiomis arba grupėse vykstančiomis paskaitomis, konsultacijomis, savarankišku darbu ir baigiant laisvalaikio praleidimu, naudojant internetą arba žaidžiant įveirius kompiuterinius žaidimus. Kompiuteristas suteikia klientams naudojimosi kompiuteriu pagrindus, supažindina su kompiuterio sandara, padeda įgyti žinių bei išmokti dirbti „Windows“ operacinėje sistemoje, „Microsoft Office“ programomis ir naudotis internetu.
3. Smulkus kompensacinės technikos ir sendaikčių remontas.

Šiame centre ne visi lankytojai gali užsiimti šia veikla, nes ji reikalauja fizinės jėgos, bet kai kurie lankytojai išmoko patys prisipūsti ratus, susiklijuoti kamerą ir susiveržti atsiskleidusius vežimėlio ratus. Tai yra taip pat labai svarbus šios veiklos vaidmuo organizacijoje.
4. Siuvimas, mezgimas ir tekstilė.

Tekstilės darbų mokytojos vaidmuo šioje organizacijoje yra taip pat labai dėkingas. Klientai išmoksta siūti ir smulkius darbelius. Taip pat išmoksta ir retesnių technikų: piešiama and šilko, si
iuvinėjama simegrafijos technika, moko siūti skiautinių darbelius.
5. Medžio darbai.
Šie specialistai neįgaliesiems padeda medžio darbuose taikyti lietuvių liaudies meno ornamentus, pasigaminti buitinių dirbinių. Šių specialistų dėka klientai noriai dalyvauja prodose, mugėse.
6. Dailė, keramika, floristika.

Dailės terapija – gydymo metodas, besiremiantis menine kūryba. Taikydami dailės ir keramikos terapijos metodikas, klientai išmoksta reikįti savo mintis, jausmus ir patyrimus. Dailės ir keramikos procesas gali būti priemonė padedant spręsti savo emocinius konfliktus, ugdyti savitvardą ir skatinti asmeninį, vidinį augimą.

Šios srities specialisto vaidmuo yra labai svarbus ir naudingas žmonėms su negalia.

7. Taikomasis šokis.

Meno pamokėlėse jaunuoliai gali reikšti savo kūrybiškumą. Šokio pamokose neįgalieji taip pat kaip ir sveiki žmonės, gali suvokti save kaip fizinę, judesio visumą, gali patirti judesio džiaugsmą. Šokio terapijoje svarbiausia yra išraiškingas judesys, kurį asmuo įsisavina integracijos procese. Dėka geros specialistės ir globotinių noro ir stengimosi atsirado šokių grupė „Žingsnis po žingsnio“.
8. Muzikologės veikla.

Muzikologės veikla šioje organizacijoje yra taip pat neapsakomai dėkingas. Dėka jos klientai deklamuoja savo poezijos posmus, skambant gitaros akordams, išsisako tai kas labiausiai jaudina, neramina ir džiugina. Muzikologė jaunuolius įtraukia į koncertinę veiklą, o scenoje patirtas džiaugsmas visiems grupės nariams suteikia vilties ir optimizmo ne tik kūryboje, bet ir gyvenime.
1. Dramos veikla.

Užsiėmimus veda ir režisuoja buvęs Kauno pantomimos teatro aktorius Virgis Bartkevičius. Jo vaidmuo šioje organizacijoje nepaprastai didelis. Dėka jo neįgaliesiems yra dėstomi aktorinio meistriškumo pagrindai (sceninio dėmesio, vaizduotės, tarpusavio santykių, bendravimo su partneriu lavinimas), plastika ir jos ugdymas, sceninio judesio užsiėmimai, jogos elementorius. Yra pastatyti trys spektakliai:

„Laimingų žmogeliukų šou“
„Apsinuoginimas“
„Liūdna pasaka“.
2. Informacijos ir renginių organizatorės veikla.

Šios veiklos vaidmuo yra rinkti ir kaupti informaciją bei suteikti lankytojams reikalingos informacijos jiems rūpimais klausimais.
3. Pischologės veikla.

Psichologės vaidmuo šiame centre yra teikti individualų konsultavimą (savęs pažinimą, tobulinimą, problemų sprendimą) ir organizuoti grupinius užsiėmimus (lavinti bendravimo įgūdžius, skatinti aktyvumą, suteikti galimybę pasidalinti asmenine patirtimi).

12. Kultūrinė veikla.

Kultūrinės veiklos dėka organizuojamas neįgaliųjų užimtumas. Vyksta įvairūs pramoginiai renginiai, koncertuoja įvairios grupės, sudarytos sutartys su teatrais, kino teatrais, klubais, dažnai lankosi svečiai iš užsienio šalių.

4. Socialinio darbo tikslas organizacijoje.

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro socialinio darbo tikslas yra stiprinti globotinio sugebėjimus, padėti jam integruotis į visuomenę, skatinant ir motyvuojant siekti maksimaliai įmanomo socialinio funkcionavimo. Socialinio darbo tikslas šioje organizacijoje taip pat yra ugdyti globotinių sugebėjimus bei savarankiškumo įgūdžius, organizuoti darbinį bei meninį užimtumą, lavinti neįgaliųjų meninius sugebėjimus.
Be šių tikslų socialinis darbas taip pat yra reikalingas teikiant pagalbą užimtumo specialistams; stebėti kliento veikląl; palaikyti emociškai klientą; rinkti informaciją ir ją pateikti.

5.Socialinio darbuotojo vaidmuo, funkcijos organizacijoje.

Šioje organizacijoje socialinis darbuotojas bando nustatyti neįgaliųjų socialinio funkcionavimo problemas ir poreikius. Tam, kad nustatytų šias problemas, socialinis darbuotojas būtinai turi pritaikyti pagrindinius socialinio darbo dalis: žinias, profesines vertybes, įgūdžius, įskaitant problemos sprendimo procesą ir kūrybiškumą. Socialinis darbuotojas siekdamas pokyčio dalyvauja kuriant pagalbos santykius ir teikiant pagalbą.

Šioje organizacijoje socialinis darbuotojas užmezga kontaktus ir bendradarbiauja su mokymo įstaigomis, juridinėmis, medicinos, reabilitacijos institucijomis, sprendžiant globotinio problemas. Organizuoja bendrus renginius su visuomeninėmis organizacijomis, rašo programas ir projektus, juos pateikia ir vykdo savivaldybės bei apskrities lygyje. Žiūrint makro lygiu, socialinis darbuotojas dalyvaja Lietuvos bei tarptautinėse konferencijose. Ieško ir bendradarbiauja su užsienio partneriais, kuria bendras programas, bei dalinasi patirtimi. Rašo socialinius projektus, juos pateikia ir vykdo ministerijoms bei įvairiems fondams.

6. Kas yra klientas?Kokie faktoriai įtakoja “kliento” statusą?Kokie faktoriai apibrėžia pagalbos proceso pabaigą?

Į Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrą priimami asmenys su judėjimo negalia ir kompleksine judėjimo ir proto negalia, kuriems yra nustatyta I arba II invalidumo grupė. Priimami asmenys nuo 18 metų, išimtinais atvejais nuo 17 metų. Į šį centrą taip pat priimami ir suaugę žmonės, turintys fizinę, ar proto negalią.
NJU centrą lanko globotiniai turintys cerebralinį paralyžių, išsėtinę sklerozę, hidrocefaliją, laikysenos sutrikimus, įvairius apsigimimus, po traumų ar persirgtų ligų. Tai yra pagrindiniai faktoriai, kurie įtakoja “kliento” statusą.

Šioje organizacijoje nėra nustatytos pagalbos proceso pabaigos. Globotiniai dažniausiai atvyksta kiekvieną dieną, kai organizacija pradeda savo darbą ir išeina, kai organizacijos darbo valandos pasibaigia. Kitaip tariant yra dienos užimtumo pabaiga.

Globotiniai šią organizaciją pradeda lankyti savanoriškai ir paskui, laikui bėgant patys ją palieka savanoriškai. Nėra tęstinio varianto.

Šis neįgaliųjų centras taip pat gali suteikti trumpalaikę globą pusei metų. Yra įrengti du kambariai, kuriuose globotiniai gali gyventi.

7. Su kokiais sunkumais susiduria agentūra. Kaip šie sunkumai atsiliepia socialinių paslaugų teikimu?

Pagrindiniai sunkumai su kuriais susiduria organizacija tai yra lėšų trūkumas. Finansiniai ištekliai labia stipriai apriboja transporto paslaugų suteikimą kiekvienam globotiniui ir bet kuriuo momentu. Centras turi keletą nepilnai pritaikytų mikroautobusų, todėl jie iš esmės, pilnai negali patenkinti visų su transportu susijusių globotinių poreikių. Finansiniai sunkumai labai riboja ir darbinės terapijos platesnį pritaikomumą ir sklaidą, technikų įvairovę, technikų ir darbo priemonių tikslingą pritaikymą lankytojų gabumams bei poreikiams.
Paklausus apie kitas problemas, sužinojau, kad organizacijoje labai trūksta kitokio vadovavimo stiliaus. Labai trūksta savanorių.
Labai mažas socialinių darbuotojų skaičius, taip pat aktuali šios įstaigos problema. Šiandien, esant 71 globotiniui, įstaigoje dirba tik 3 socialiniai darbuotojai, kurių darbas ir paslaugų pagalbos teikimas negali būti pilnavertiškai efektyvus ir produktyvus. Taip pat priskiriama daugybė papildomų funkcijų ir užduočių, kurios susijusios su organizacijos administravimu, o tai užima nemažą laiko dalį, kurio labai trūksta darbui su centro lankytojais.
Kita svarbi problema – nepakankamai vieninga ir išvystyta paslaugų sistema, visuomeniniame lygmenyje apsunkina profesionalios ir kokybiškos pagalbos, paslaugų teikimą neįgaliesiems, jų šeimoms bei jų integracijos į visuomenę galimybes. Pvz.: Kauno miesto švietimo įstaigos labai menkai pritaikytos žmonių su negalia išsilavinimo poreikiams tenkinti. Dauguma šio centro globotinių vidurinio išsilavinimo siekia suaugusiųjų švietimo centre, kur yra kelios neįgaliesiems pritaikytos klasės. Taip pat medicininės institucijos nepakankamas bendradarbiavimas su užimtumo centrais, kai kurių projektų – aplinkos pritaikymas mieste neįgaliesiems stringa dėl teisinių nesklandumų, žinių, finansų stokos.
Finansinės problemos atsiliepia socialinių paslaugų tiekimui, nes centro globotiniai neturėdami specialiai pritaikyto transporto negali aplankyti vietovių, kurias jie nori pamatyti. Stingant lėšų, klientai būdami Centre dienos metu negali pilnavertiškai atlikti savo pradėtų darbų, ka dir audimo klasėje, nes trūksta siūlų.

8.Finansavimo šaltiniai. Kam teikiamas prioritetas skirtstant lėšas?
1. Pagrindinis finansavimo šaltinis yra iš miesto savivaldybės biudžeto skirtos lėšos.
2. Fizinių ir juridinių asmenų, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų ir fondų paaukotos lėšos.
3. Centro globotinių įnašai.
4. Kitos teisėtai įgytos lėšos.
5. Tais atvejais, kai paramos davėjai, parduodami turtą ar lėšas, yra nustatę aukų naudojimo sąlygas, jų perduotas turtas ar lėšos paskirstomi pagal aukotojo valią, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
Skirstant lėšas prioritetas teikiamas transportui, paskui maitinimui ir renginių organizavimui.

9. Kokia institucijos/ organizacijos paslaugų kaina:

Paslaugų įkainiai:
• Globotiniai už buvimą dieninėje Centro grupėje moka 40 proc. šalpos pensijos dydžio mokestį, jeigu jų pajamos, tenkančios 1 šeimos nariui sudaro daugiau kaip 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.
• Jei Centro globotinio pajamos, tenkančios 1 šeimos nariui yra nuo 2 iki 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, globotiniai moka 20 proc. šalpos pensijos dydžio mokestį.

Nuo mokesčio atleidžiami:
• Asmenys, kurių pajamos 1 šeimos nariui neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžių;
• Vieniši asmenys, kurių pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio;
• Neįgaliųjų šeimos auginančio nepilnamečius vaikus, jeigu jų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio
Globotiniai laikinai gyvenantys Centre moka 80 proc. šalpos pensijos dydžio mokestį per mėnesį.

2) Kokį įspūdį paliko jums aplankyta organizacija?
Gyvenu Šančiuose, netoli šio “Kauno Neįgaliojo jaunimo užimtumo Centro”. Mačiau, kai statė šį pastatą. Praeidama, visada atkreipdavau į jį dėmesį, kadangi jis tikrai žavi savo modernumu ir ryškia geltona ir raudona spalvomis. Šis pastatas gana gerai išsiskiria iš šalia esančių apleistų Šančių trobelių. Turėdama progos, nutariau čia apsilankyti pirmą kartą ir pasižiūrėti, kaip vyksta organizacijos veikla. Galiu nuoširdžiai ir atvirai pasakyti, kad likau tikrai sužavėta šia organizacija. Pirmas dalykas, kuris man paliko gilų įspūdį, kad Centre yra įrengtos gražios, tvarkingos specializuotos klasės, pritaikytos dirbti ir savirealizuotis įvairią negalią turintiems žmonėms. Tokios didelės įvairios specializacijos mokytojų neįgaliųjų organizacijoje dar man neteko matyti. Veikia ir muzikos, ir teatro, ir informacinių technologijų, ir šokio, ir keramikos, ir meno dirbinių, dainavimo būreliai. Svarbiausiai, kad viskas tenai yra labai gerai pritaikyta neįgaliesiems. Yra liftas, kuris padeda negalią turintiems žmonėms, be vargo patekti į kitą aukštą.
Laisvalaikio praleidimas ir užimtumas tenai yra tikrai labai geras.
Vasarą, kai turėjau savaitę laiko atostogų, net pati ten norėjau ateiti pabūti kaip savanorė, kad daugiau pabūčiau tarp tų žmogelių, pabendraučiau su jais, kad turėčiau ir aš specialybinį užimtumą, tačiau labai gaila, ta savaitė ištirpo kaip sniegas pavasarį ir neteko man daugiau ten lankytis, nors ir netoli Centro gyvenu.
Šio Centro veiklą aš tikrai nuoširdžiai vertinu teigiamai. Vienintelis trūkumas tai yra lėšos, bet tai yra ne pačios organizacijos kaltė. Pati organizacija savo misiją, tikslus ir uždavinius vykdo kiek įmanoma geriau ir stengiasi, kad būtų tenkinami klientų poreikiai. Todėl priekaištų šiai organizacijai neturiu, nes pinigų neturi ne vien ši organizacija, bet ir daugelis kitų įstaigų (mokyklos, darželiai ir pan.).

3) Paanalizuokite galimą idealią organizacijos situaciją.

– Kokia turėtų būti ar galėtų būti nagrinėjama organizacija?
Iki idealios organizacijos situacijos, mano nuomone, šį Centrą galėtų lankyti, ne tik jaunimas, kuriems yra ne mažiau kaip 18 metų, bet ir vaikai, paaugliai. Kaune nelabai yra tokių gerų užimtumo centrų, kaip šis. Čia galėtų būti kartu ir mokykla, kurioje negalią turintys vaikai ir jaunimas gautų išsilavinimą. Žinau, kad jaunimas čia siekia gauti išsilavinimą, tačiau jiems reikia eiti mokytis visai į kitą įstaigą, o ne šiame Centre. Todėl iki idealios organizacijos, mano nuomone, čia reikėtų dar padaryti pradinę ir vidurinę mokyklą, skirtą specialiai negalią turintiems vaikams, paaugliams, ir be abejo vyresniems, kurie neturi ir neturėjo galimybės baigti 12 klasių.
Aš suprantu, kad čia yra tik Jaunimo užimtumo Centras, tačiau kalbant apie idealią organizacijos situaciją, aš pareiškiau savo nuomonę ir labai norėčiau, kad šį Centrą galėtų lankyti ir vaikai. Tokių Centrų Lietuvoje nėra labai daug, o ir esantys nėra labai geros kokybės ir užimtumas jose nėra aukšto lygio.

a) pačių organizacijos darbuotojų nuomone.
Kauno Neįgaliojo jaunimo centrą teko aplankyti vasarą, kai daugelis šios organizacijos darbuotojų atostogavo. Tądien turėjau malonumo pabendrauti su šio centro socialine darbuotoja, buhaltere, kineziterapeute ir meno darbelių mokytoja. Besikalbėdama su šiomis darbuotojomis sužinojau, kad pagrindinė problema – lėšų trūkumas. Stingant finansinės paramos, Centre esantys lankytojai, negali pilnai patenkinti savo poreikių. Lankydamasi meno darbelių kabinete, teko pamatyti įvairių labai gražių pradėtų daryti rankdarbių, iš siūlų, tačiau jie buvo padėti į šoną, kadangi trūlo siūlų ir darbų buvo neįmanoma baigti. Tai akivaizdi problema, su kuria jaunimas susiduria gana dažnai.
Kita svarbi problema – nepakankamai vieninga ir išvystyta paslaugų sistema, visuomeniniame lygmenyje apsunkina profesionalios ir kokybiškos pagalbos, paslaugų teikimą neįgaliesiems.
Taip pat Centro darbuotojai užsiminė, kad čia labai trūksta kitokio vadovavimo stiliaus, bet kokio konkrečiai nepasake.
Apibendrinant, galiu parašyti, kad pagrindinė problema, kuri egzistuoja, šioje organizacijoje, tai yra finansiniai sunkumai, kurių gauti labai sunku, nes nuolat reikia prašyti rėmėjų paramos.

b) studento nuomone.
Organizacijoje esančių problemų, nesimato vizualiai atejus į įstaigą, nes viduje viskas nauja, švaru, tvarkinga, įrengtos klasės yra modernios.Atrodo daugiau nieko ir netrūksta. Tačiau, lėšų trūkumas apriboja lankytojų poreikius kur nors nuvažiuoti, lankytis teatruose, kinoteatruose ir pan. Todėl aš pritariu darbuotojų pasisakymui apie finansavimą. Aš manau, kad lėšų stygius yra labai didelė problema, trukdanti pilnavertiškai funkcionuoti organizacijai.

– Kaip to siekti?
Finansavimo šaltiniai gali būti labai įvairaus pobūdžio. Tai gali būti: privačios, valstybinės, vyriausybinės, nevyriausybinės, tarptautinės ir kitokios organizacijos, kurios vadovaudamosis filantropijos, labdaringos veiklos nuostatais, skirsto valstybės/organizacijos finansinius išteklius atskiriems projektams remti. Turtingas fondoieškos šaltinis yra internetas. Norint sužinoti fondų ir rėmėjų adresų, galima pateikti užklausą grant-making foundations bet kurioje informacijos paieškos sistemoje (www.yahoo.com; www.google.com; www.altavista.com ir kt.) arba galima tiesiai eiti į fondų ar programų tinklapius.
Nuspėti, koks bus tokios lėšos rinkimo kampanijos rezultatas, labai sunku. Pervesti pinigus ryžtasi nuo kelių iki keliolikos procentų žmonių. Sėkmė priklauso nuo keleto faktorių: problemos, kuriai renkamos lėšos aktualumo, organizacijos žinomumo ir patikimumo, laiško apipavidalinimo (popierius, spalvos, turinys).
Lėšų rinkimo veikla, tai nuolatinis ir atkaklus darbas, reikalaujantis nuoseklumo, kūrybingumo ir psichologinio pasiruošimo.

Leave a Comment