SOCIALINĖ PARAMA ŠEIMOMS AUGINANČIOMS VAIKUS

ĮVADAS

Vienas pagrindinių socialinės paramos tikslų – tai padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Todėl šeimoms bei vaikams yra mokamos socialinės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos. Valstybinę šeimą ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys:1. Nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos.2. Mažas pajamas turinčios šeimoms teikiama parama įvertinus jų pajamas.Gerinant socialinės paramos šeimoms ir vaikams sistemą įgyvendinamos svarbios kryptys:• Ekonominės socialinės aplinkos kūrimas mažinant nedarbą• Profesinio aktyvumo skatinimas• Paramos šeimoms ir vaikams sistemos tobulinimas• Palankių sąlygų šeimoms kūrimas sprendžiant būsto problemas• Pašalpų šeimoms derinimas su kitomis paramos formomis• Kitos priemonės skatinančios žmones aktyviau integruoti į darbo rinką įgyjant išsilavinimą.Ši tema yra ypač aktuali. Lietuvoje sparčiai didėja nedarbas, išvyksta žmonės y kitas šalis. Vis daugiau atsiranda šeimų kurioms reikalingos išmokos, pašalpos ar kita parama. Ne išimtis ir šeimos auginančios vaikus. Daugumą šeimų yra nepatenkintos tomis sumomis, kurios yra mokamos. Žmogus turėtų suprasti, kad tik nuo jo pačio priklausys kokią išmoką jis gaus. Gerinant socialinės paramos šeimoms ir vaikams sistemą įgyvendinamos svarbios kryptys: ekonominės socialinės aplinkos kūrimas mažinant nedarbą; profesinio aktyvumo skatinimas; paramos šeimoms ir vaikams sistemos tobulinimas; šeimų atsakomybės už šeimos gerovę didinimas; palankių sąlygų šeimoms kūrimas sprendžiant būsto problemas; pašalpų šeimoms derinimas su kitomis paramos formomis bei kitos priemonės, skatinančios žmones aktyviau integruotis į darbo rinką, įgyjant išsilavinimą.Šiame darbe aš apžvelgsiu Ligos ir motinystės atveju mokamas pašalpas, pinigines socialines paramas mažas pajamas gaunančioms šeimoms, socialinę paramą gaunančioms šeimoms, socialinę paramą šeimoms auginančioms vaikus, socialinę paramą įvertinus šeimos pajamas.

1. SOCIALINIO APRŪPINIMO PAŠALPŲ KLASIFIKACIJA

Lietuvos respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus įstatymas nustato socialinio aprūpinimo pašalpų rūšis : 1. Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui. Gimus kūdikiui, motinai mokama 6 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio vienkartinė pašalpa. Ji mokama už kiekvieną gimusį kūdikį. Jei motina atsisako kūdikio arba jį palieka, vienkartinė pašalpa jai neskiriama.2. Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims. Moterims, besimokančioms mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose ir pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nėštumo ir gimdymo laikotarpiu neturinčioms teisės gauti motinystės pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio nėštumo pašalpa kas mėnesį. Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims mokama pagal medicinos įstaigos išduotą pažymėjimą už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, suteikus nėštumo atostogas.3. Šeimos pašalpa. Gimus kūdikiui, šeimai, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį už kiekvieną vaiką nuo jo gimimo iki trejų metų. Šeimai, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą turinčiai teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, mokama 0,75 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį už kiekvieną nuo vienerių iki trejų metų vaiką. Jei motina atsisako vaiko arba jį palieka, pašalpa jai neskiriama4. Pašalpa šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Motinoms už tris ir daugiau vaikų iki 16 metų ir vyresnius, iki jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninius skyrius, mokama vieno MGL dydžio pašalpa per mėnesį. Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką pašalpa didinama 0,3 MGL.Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta pašalpa motinoms už tris vaikus iki 16 metų ir vyresnius, iki jie baigs dienines bendrojo lavinimo mokyklas, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninius skyrius, mokama, jeigu šeimos pajamos, tenkančios vienam jos nariui, yra mažesnės už trigubo dydžio Vyriausybės tvirtinamas valstybės remiamas pajamas.

5. Vaiko globos pašalpa. Fiziniam asmeniui, šeimynai arba nevyriausybinei globos institucijai, įstatymų nustatyta tvarka paskirtai likusio be tėvų globos vaiko globėju, šiam vaikui išlaikyti mokama 4 MGL dydžio pašalpa kiekvieną mėnesį, kol jam sukaks 18 metų. Likusiam be tėvų globos vaikui, sulaukusiam pilnametystės, nustatyto dydžio pašalpa mokama jam pačiam, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje arba ją baigus iki tų pačių metų rugsėjo 1 d., jeigu jis tuo metu nedirba.6. Pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams. Lietuvos Respublikos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams išlaikyti tėvų tarnybos laikotarpiu mokama 1,5 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį. Ši pašalpa mokama už kiekvieną vaiką motinai arba kitam faktiškai jį auginančiam asmeniui.

2. LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO STAŽASLigos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro : 1. laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui;2. ligos, motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikas;3. ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgus profesine liga gavimo laikas;4. bedarbio pašalpų gavimo laikas.Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo. Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaičiuota daugiau kaip vienas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas.Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama iš šių pašalpų didesnioji arba pagal jos pasirinkimą.

2.1 . MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPA

Reglamentuoja šį klausimą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas .Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų. Motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpį iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų skiriama moterims, kurios yra apdraustos privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpį mokama ir tuo atveju, kai moteris yra išleista vaiko priežiūros atostogų pagal Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 19 straipsnį.Asmeniui, įvaikinusiam kūdikį, pašalpa mokama už 56 kalendorines dienas nuo kūdikio gimimo dienos.Teisę gauti motinystės ( tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, kuris:• yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu;• įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai;• per paskutinius 24 mėnesius iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2. 2. MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS MOKĖJIMO LAIKOTARPIS Vaikui iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiui, bet ne anksčiau kaip nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukaks vieneri metai (įskaitant vaiko gimimo dieną). Motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal vidutinių tų metų darbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Ne viso mėnesio pašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį .

2. 3. MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS DYDISPašalpos dydis yra 70% pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio (nuo šių metų kovo 1 dienos). Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko iki 1 metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų pajamų draudžiamųjų pajamų trečdalį.Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų .

3. MOTINYSTĖS PAŠALPA

Reglamentuoja šį klausimą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas .Motinystės pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu.Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu 1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymą apdraustos moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. 2. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir SADM patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.

3. 1. MOTINYSTĖS PAŠALPOS MOKĖJIMO TRUKMĖMotinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmė:1. Motinystės pašalpa mokama moterims už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.

2. Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.

3. 2. MOTINYSTĖS PAŠALPOS NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGŲ LAIKOTARPIU DYDIS1. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.2. Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka (bet ten nieko naujo nėra) .

4. SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ APSKAIČIAVIMASIš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų mokamos:• ligos pašalpos;• motinystės pašalpos;• motinystės (tėvystės) pašalpos.Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų, iki jam sukaks vieneri metai, suteikimo mėnesį.

4.1. SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMASLigos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai) arba jų pavedimu draudėjai.Pagrindas skirti ir mokėti ligos arba motinystės pašalpas yra nedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles. Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimą pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai tą dieną, kurią jis grįžta į darbą laikinajam nedarbingumui pasibaigus. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas pateikiamas apmokėti po nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo. Motinystės pašalpa pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo trukmę darbovietėje, kurioje pašalpos gavėjas dirbo teisės į pašalpą atsiradimo dieną. Jeigu toje darbovietėje pašalpos gavėjo stažas trumpesnis už įstatyme nustatytą stažą, būtiną pašalpai gauti, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal papildomai pateiktas pažymas apie jo draudimo laikotarpius, per kuriuos buvo skaičiuotos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui arba buvo gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), bedarbio pašalpos.Ligos pašalpa už 2 pirmąsias ligos dienas išmokama darbo užmokesčio mokėjimo terminais tose darbovietėse, kuriose apdraustasis dirbo iki susirgimo dienos. Ligos pašalpa skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas.

5. SOCIALINĖS PAŠALPOS SĄVOKA

Šeimai, kurios pajamos mažesnės už valstybės remiamas, mokama socialinė pašalpa.Socialinė pašalpa skiriama ir mokama šeimoms (vienišiems asmenims), kurių pajamos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas valstybės remiamas pajamas. Pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų ir vidutinių šeimos (vienišo asmens) pajamų per mėnesį.

5.1. ASMENYS TURINTYS TEISĘ GAUTI SOCIALINĘ PAŠALPĄ Teisę gauti pašalpą turi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikos bei užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse.Socialinę pašalpą gaunanti šeima (toliau vadinama – šeima) – sutuoktiniai (vienas sutuoktinis, kai kito nėra), kartu gyvenantys ir turintys bendrą ūkį nesusituokę asmenys su vaikais (įvaikiais, povaikiais) iki 18 metų arba jų neturintys. Taip pat į šeimos sudėtį įskaitomi šie asmenys: vyresni kaip 18 metų valstybinių (savivaldybių) mokymo įstaigų dieninių skyrių nedirbantys viengungiai moksleiviai ir studentai; ketinantys toliau mokytis valstybinių (savivaldybių) bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai (abiturientai, absolventai) vasaros atostogų metu; vaikų globos įstaigų moksleiviai, vasaros atostogų metu ne trumpiau kaip mėnesį paimti iš šių įstaigų ir tuo laikotarpiu neišlaikomi valstybės (negaunantys maistpinigių); nedirbantys aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventai pedagogai laikotarpiu po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.Į šeimos sudėtį neįskaitomi: pensionuose ir kitose įstaigose valstybės išlaikomi asmenys, iš jų vaikai (gyvenantys globos įstaigose ir gaunantys nemokamą maitinimą arba maistpinigius); paimti į globą (rūpybą) našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, gaunantys globos (rūpybos) pašalpą; tikrosios karo tarnybos kariai (prievolininkai);asmenys, kurie mokosi kitų valstybių mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose; asmenys, suimti iki teismo, nuteisti laisvės atėmimu ir atliekantys bausmę bei ieškomi policijos komisariato; asmenys, ne trumpiau kaip mėnesiui pasiųsti gydytis nuo alkoholizmo ar narkomanijos į stacionarinę gydymo įstaigą.

56. Socialinės pašalpos skyrimas ir mokėjimas.Pašalpas šeimoms (vienišiems asmenims) skiria ir moka miestų (rajonų) savivaldybės iš savivaldybių biudžetų lėšų.Motina (tėvas, kai motinos nėra arba kai dėl svarbių priežasčių ji negali atvykti), vienišas asmuo dėl pašalpos skyrimo kreipiasi į savivaldybę pagal priregistravimo vietą.Pašalpai gauti pateikiami šie dokumentai:1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, policijos komisariato migracijos tarnybos leidimas nuolat gyventi Lietuvoje arba laikinasis asmens pažymėjimas;2. prašymas pagal pridedamą formą (joje nurodoma pareiškėjo vardas ir pavardė, adresas, taip pat kiekvieno šeimos nario vardas ir pavardė, giminystės ryšys, šeimos narių pajamos).3. pažyma iš apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos apie šeimai skirto sklypo žemės ūkio naudmenų plotą ir sklypo skyrimo datą (jeigu pašalpos mokėtojui šie duomenys nėra žinomi). Šią pažymą pateikia kiekviena šeima, turinti žemės sklypą, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas – iki 3,5 hektaro;4. pažyma, už kurį laikotarpį neskiriami maistpinigiai. Šias pažymas pateikia vaikų globos įstaigų moksleiviai, kurie vasaros atostogų metu ne trumpiau kaip mėnesiui grįžta namo.Pašalpa šeimai (vienišam asmeniui) mokama 3 mėnesius, pradedant tuo mėnesiu, kada šeima (vienišas asmuo) dėl šios pašalpos kreipėsi, jeigu kreipimosi metu šeimos nariai (vienišas asmuo) turėjo teisę gauti pašalpą. Pašalpa gali būti mokama trumpiau kaip 3 mėnesius, jeigu pagal šiuos nuostatus šeimai (vienišam asmeniui) ji nebepriklauso (vaikui suėjo 3 metai, pasibaigė 6 mėnesiai po bedarbio pašalpos mokėjimo ir panašiai).Po 3 mėnesių šeima (vienišas asmuo) dėl pašalpos mokėjimo kreipiasi iš naujo. Jeigu kreipiamasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius, pašalpa mokama toliau.
Jeigu pakartotinai dėl pašalpos kreipiamasi vėliau negu po 3 mėnesių (tai yra pasibaigus prieš tai paskirtos pašalpos mokėjimui), pašalpa skiriama ir mokama pradedant tuo mėnesiu, kurį buvo kreiptasi.Pašalpa skiriama, jeigu asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą, nėra individualių įmonių savininkai, akcinių (uždarųjų akcinių) bendrovių steigėjai, neturi kontrolinio akcijų paketo, taip pat nėra įsigiję patento. Pašalpa išmokama už praėjusį mėnesį savivaldybių nustatytais terminais ir tvarka.

6. VALSTYBĖS PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, SĄVOKA IR RŪŠYSTai valstybinė parama auginančioms vaikus šeimoms, kurioms labiausiai reikalinga valstybės socialinė parama, taip pat našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rėmimą. Pašalpos mokamos LR piliečiams, taip pat Lietuvoje nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės. Valstybės remiamos pajamos šeimai tai yra valstybės remiamos pajamos vienam šeimos nariui, padaugintos iš šeimos narių skaičiaus. Socialinė pašalpa mokama šeimai, kurios pajamos vienam jos nariui mažesnės už valstybės remiamas pajamas.Pašalpų rūšys : • Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui – • Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims• Šeimos pašalpa• Pašalpa šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų• Vaiko globos pašalpa• Pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams• Našlaičio stipendija• Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti

6.1. VIENKARTINĖ PAŠALPA GIMUS KŪDIKIUIGimus kūdikiui, motinai arba tėvui išmokama 6 MGL dydžio vienkartinė pašalpa. Ji mokama už kiekvieną gimusį gyvą kūdikį. Pašalpos dydis priklauso nuo vaiko gimimo dieną galiojančio MGL dydžio. Pašalpa mokama vieno iš tėvų (ar turimo vienintelio iš tėvų) prašymu. Jei tėvai arba vienas iš tėvų yra miręs, atsisakė kūdikio, jo neaugina arba tėvai yra išsituokę, pašalpa išmokama jį auginančiai motinai (tėvui) ar globėjui. Kilus tarp tėvų ginčui dėl pašalpos gavėjo savivaldybės institucija priima sprendimą atsižvelgdama į vaiko, už kurį skiriama pašalpa, interesus .

6.2. ŠEIMOS PAŠALPAŠeimos pašalpa mokama 0,75 MGL dydžio kas mėnesį už kiekvieną iki trejų metų vaiką, jei jis nuolat arba darbo dienomis nėra išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje ir tėvai nemoka už jo išlaikymą. Šeimai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, pašalpa mokama nuo vaiko gimimo dienos iki trejų metų. Šeimai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, pašalpa mokama nuo vienerių iki trejų metų. Pašalpa mokama vieno iš tėvų (ar turimo vienintelio iš tėvų) prašymu. Jei vienas iš tėvų yra miręs, atsisakė vaiko, jo neaugina arba tėvai yra išsituokę, pašalpa mokama vaiką auginančiai motinai (tėvui). Kilus tarp tėvų ginčui dėl pašalpos gavėjo savivaldybės institucija priima sprendimą atsižvelgdama į vaiko, už kurį skiriama pašalpa, interesus. Šeimos pašalpa nemokama už vaiką, kuriam įstatymais nustatyta tvarka įsteigta globa.Šeimos pašalpos mokėjimas nutraukiamas: 1) vaikui suėjus 3 m., 2) pradėjus gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 3) patalpinus vaiką į valstybinę globos įstaigą arba vaikui įsteigus globą, 4) vaikui mirus, 5) vaikui pradėjus gauti išlaikymą valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, už kurį tėvai nemoka.

6.3. PAŠALPA ŠEIMOMS AUGINANČIOMS TRIS IR DAUGIAU VAIKŲŠeimai už tris vaikus mokama 1 MGL dydžio pašalpa kiekvieną mėnesį, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už trigubo dydžio valstybės remiamas pajamas. Už keturis vaikus mokama 1,3 MGL dydžio pašalpa kiekvieną mėnesį, už kiekvieną paskesnį vaiką pašalpa didinama po 0,3 MGL, neatsižvelgiant į šeimos pajamas. Skiriant pašalpą šeimai įskaitomi abiejų sutuoktinių tikrieji vaikai ir įvaikiai, jeigu jie yra: vaikai iki 16 m. ir vyresni, iki jie baigs mokyklą ar aukštosios mokyklos dieninį skyrių; vaikai baigę mokymo įstaigas iki tų pačių metų rugsėjo 1 d., jei jie tuo metu nedirba; akademinėse atostogose esantys studentai, vaikai invalidai nuo 16 iki 18 m.; nedirbantys iki 18 m. vaikai, besimokantys suaugusiųjų mokyklose dieniniame sk., įsiregistravę Darbo biržoje; paimti iš globos įstaigų ir internatų ne trumpiau kai 1 mėn. ir tuo laikotarpiu neišlaikomi valstybė. Pašalpa šeimai už tris vaikus skiriama, jeigu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų kreipimosi metu: dirba pagal darbo sutartį, yra įmonės savininkas, turi patentą arba žemės daugiau kaip 0,3 ha nuosavybės teise arba ją nuomoja ir kt.; nedirba dėl objektyvių priežasčių: mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, yra įsiregistravęs darbo biržoje, pensininkas, invalidas, slaugo invalidą arba sergantį šeimos narį, motina augina tris vaikus iki 16 metų, tėvas atlieka tikrąją karo tarnybą ir kt. Tokia pašalpa neskiriama jeigu darbingo amžiaus darbingi tėvai negali nurodyti pajamų arba jų šaltinio; bet g.b. paskirta nustačius, kad šeimos pajamos mažesnės negu numatyta nuostatų 20 p., ir ji nepajėgi savarankiškai rūpintis vaikais. Tokiu atveju surašomas šeimos buities aktas ir pašalpa skiriama perkant būtiniausius produktus bei vartojamąsias prekes, atsižvelgiant į vaikų poreikius .

6.4. VAIKO GLOBOS PAŠALPAFiziniam asmeniui, šeimynai arba nevyriausybinei globos institucijai, įstatymais nustatyta tvarka paskirtai likusio be tėvų globos vaiko globėju, šiam vaikui išlaikyti mokama 4 MGL dydžio pašalpa kiekvieną mėnesį, kol jam sukaks 18 metų. Likusiam be tėvų globos vaikui, sulaukusiam pilnametystės, nustatyto dydžio pašalpa mokama jam pačiam pateikus prašymą, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje arba ją baigus iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, jeigu jis tuo metu nedirba. Kai globojamas vaikas įstatymais nustatyta tvarka gauna valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, valstybinę socialinio draudimo maitintojo netekimo pensiją, valstybinę našlaičių pensiją, valstybinę pareigūnų ir karių našlaičių pensiją, šalpos (socialinę) našlaičių pensiją (toliau – našlaičių pensiją) ar alimentus, mokama pašalpa, lygi skirtumui tarp nustatyto vaiko globos pašalpos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei gaunamų alimentų dydžio. Kai globojamas vaikas įstatymais nustatyta tvarka gauna valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, valstybinę socialinio draudimo maitintojo netekimo pensiją, valstybinę našlaičių pensiją, valstybinę pareigūnų ir karių našlaičių pensiją, šalpos (socialinę) našlaičių pensiją (toliau – našlaičių pensiją) ar alimentus, mokama pašalpa, lygi skirtumui tarp nustatyto vaiko globos pašalpos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei gaunamų alimentų dydžio. Vaikui invalidui, įstatymais nustatyta tvarka gaunančiam valstybinę socialinio draudimo maitintojo netekimo pensiją, skiriant vaiko globos pašalpą iš nustatyto pašalpos dydžio išskaičiuojama tik ta maitintojo netekimo pensijos dalis, kuri lieka atėmus vaikui galinčios priklausyti šalpos pensijos, nustatytos Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymu, dydį. Jeigu globojamas vaikas yra valstybės išlaikomas bendrojo lavinimo internatinėje mokykloje, specialiojoje internatinėje mokykloje ar specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, pašalpa globėjui mokama už laikotarpį, kai vaikas paimamas į namus, jeigu pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1998 06 19 įsakymą Nr. 995 “Dėl mitybos išlaidų kompensavimo tvarkos tvirtinimo” globėjas negauna globojamo vaiko maistpinigių už tą laikotarpį.

6.5. PAŠALPA TIKROSIOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS KARIŲ (PRIEVOLININKŲ) VAIKAMSPrivalomosios karo tarnybos kario vaikui išlaikyti tėvo tarnybos laikotarpiu motinai mokama 1,5 MGL dydžio pašalpa kas mėnesį. Ši pašalpa taip pat mokama kario ankstesnės (buvusios) santuokos ir nesantuokiniam vaikui, kurio tėvu jis įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas. Pašalpa skiriama ir mokama nuo kario paėmimo į privalomąją karo tarnybą dienos. Vaikui, gimusiam po jo tėvo paėmimo į tarnybą dienos, pašalpa skiriama ir mokama nuo vaiko gimimo dienos. Nesantuokiniam vaikui, kurio tėvu įstatymu nustatyta tvarka yra pripažintas karys po jo paėmimo į tarnybą, pašalpa mokama nuo kario pripažinimo vaiko tėvu dienos. Pašalpos mokėjimas nutraukiamas: 1)pasibaigus vaiko tėvo tarnybos laikui; 2) atidavus vaiką į valstybinę globos įstaigą arba įsteigus vaiko globą; 3) vaikui mirus; 4) mirus vaiko tėvui; 5) atšaukus arba pasitraukus vaiko tėvui iš tarnybos.

7. PAŠALPŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO YPATYBĖSPašalpą šeimai skiria ir moka vietos savivaldos institucijos savivaldybių biudžetų lėšomis. Socialinio aprūpinimo pašalpos šeimai remti mokamos asmens, turinčio teisę gauti tokią pašalpą, prašymu. Vienkartinę pašalpą gimus kūdikiui, šeimos pašalpą, pašalpą šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, pašalpą tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams skiria ir moka vietos savivaldos vykdomosios institucijos pagal pareiškėjo įregistravimo vietą. Neįregistruotiems asmenims minėtas pašalpas skiria ir moka vietos savivaldos vykdomosios institucijos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą.Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti skiriama pagal pareiškėjo nuolatinę įregistravimo vietą. Kai pareiškėjas nėra įsikūręs ir neturi nuolatinės įregistravimo vietos, pašalpą įsikurti skiria vietos savivaldos vykdomoji institucija, paskutinioji įsteigusi jam globą, o jei globa nebuvo įsteigta, – vietos savivaldos vykdomoji institucija, savo sprendimu nukreipusi jį į globos instituciją.

Vaiko globos pašalpą fiziniam asmeniui moka miesto (rajono) savivaldybė pagal globėjo įregistravimo vietą. Kai globėjas gyvena ne pagal registracijos vietą, vaiko globos pašalpą moka jo nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybė, pateikus pažymėjimą, kad vaiko globos pašalpa nemokama pagal globėjo įregistravimo vietą. Šeimynai arba nevyriausybinei globos institucijai vaiko globos pašalpą moka savivaldybė, kurioje šeimyna arba nevyriausybinė globos institucija yra įregistruota. Nėštumo pašalpą besimokančioms moterims ir našlaičio stipendiją skiria ir moka mokymo įstaigos.Kreipimosi dėl pašalpos skyrimo data laikoma diena, kurią priimtas prašymas. Kai kreipiantis dėl pašalpos su prašymu pateikiami ne visi reikiami dokumentai, asmuo gali juos pateikti per 3 mėnesius po prašymo priėmimo dienos.Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodyta, kokių dokumentų ir pažymėjimų, patvirtinančių asmens teisę gauti pašalpą, reikalaujama. Jeigu pašalpą (stipendiją) skirti atsisakoma, nurodomos atsisakymo priežastys ir grąžinami dokumentai. Prašytojas, kuriam atsisakoma skirti pašalpą (stipendiją) arba jis nesutinka su paskirtos pašalpos dydžiu, gali raštu kreiptis į miesto (rajono) merą (pavaduotoją) arba į mokymo įstaigos vadovą, kurių sprendimą asmuo gali apskųsti teismui.Pašalpos išmokamos savivaldybių nustatyta tvarka. Į pašalpos gavėjo atsiskaitomąją sąskaitą banke pašalpos (išskyrus pašalpą našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti) gali būti pervedamos tik gavėjo pageidavimu.Asmenys, nuslėpę ar pateikę žinomai neteisingas žinias, reikalingas pašalpai skirti, ir todėl neteisėtai gavę šio įstatymo nustatytas pašalpas, privalo jas grąžinti ir sumokėti trigubo išmokėtos sumos dydžio baudą. Jei to jie nepadaro per mėnesį nuo pareikalavimo dienos, nuostoliai ir bauda išieškoma teismine tvarka pagal pašalpų mokėtojų ar įgaliotų institucijų ieškinį.

IŠVADOS

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija; LR piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu2. Dany Pieters3. Socialinė parama Jums, parengė SADM pagal PHARE NONSENSUS III4. Lietuvos Teisės Universitetas „Socialinis darbas, Mokslo darbai“, Nr. 2 (2), Vilnius 20025. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas, 1944 11 03, Nr. I – 6216. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, 2000 12 21, Nr. IX – 1107. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas, 2003 07 01, Nr. IX – 16758. http://www.socmin.lt/index.php?11337166859. http://www.sodra.lt/lt.php/sodros_vykdomos_ismokos/pasalpos/motinystes_tevystes_pasalpa/17010. http://www.sodra.lt/lt.php/sodros_vykdomos_ismokos/pasalpos/motinystes_pasalpa/169

Žiūrėta: 2004 09 29 2004 10 25 2004 10 28 2004 11 05 2004 11 15 2004 11 17 2004 11 20 2004 11 21 2004 11 22 2004 11 25

SĄVOKOS