TURINYS
ĮVADAS 31. SKYRYBOS ……………………………………………………………………………………………………….41.1 Gresiančių skyrybų simptomai……………………………………………………………………….41.2 Mokslininkai apie skyrybų priežastis………………………………………………………………51.3 Statistiniai duomenys……………………………………………………………………………………71.4 Skyrybų mitai………………………………………………………………………………………………91.5 Ne skyrybose laimė……………………………………………………………………………………..112. SKYRYBŲ PRIEŽASČIŲ SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ………………………………………….122.1 Anketos sudarymas …………………………………………………………………………………….122.2 Tyrimo vienetų atrankos tipai ………………………………………………………………………122.3 Tyrimo rezultatų analizė ir sociologinės interpretacijos …………………………………..13IŠVADOS ……………………………………………………………………………………………………….17Naudota literatūra ……………………………………………………………………………………………..18PRIEDAI …………………………………………………………………………………………………………19
ĮVADAS
Skyrybos – viena skaudžiausių ir sunkiausiai išgyvenamų traumų. Skyrybos jau tapo įprastu gyvenimo reiškiniu, nors jos nėra ir negali būti norma. Kiekvienas išsiskyrimas – skausminga netektis. Prarandamas žmogus, su kuriuo galbūt gyventa ilgą laiką. Atsisveikinama su dalele praeities, ko gero, su bendro gyvenimo ateityje planais ir tikslais. Negrįžtamai baigiamas gyvenimo tarpsnis. Todėl išsiskyrimas neturi būti priimtas skubotai ar lengvabūdiškai. Tačiau nepaisant to šiandien skyrybų nemažėja, priešingai, jos tampa mūsų visuomenės nepakantumo vienas kitam problema. Šiandien skiriasi daug daugiau porų nei bet kada anksčiau. Nuo išsiskyrimo dramos kenčia mažiausiai du žmonės; dažniausiai netgi daugiau: be partnerio – vaikai, tėvai, uošviai ar draugai. Skiriantis sugriūva ištisa gyvenimo koncepcija. Todėl dvasinė bei psichologinė parama skyrybų ištiktiems žmonėms yra labai svarbi. Nuoseklus aplinkinių žmonių palaikymas, galimybė išsikalbėti, geriau pažinti, suvokti, įsisąmoninti savo jausmus, įsitikinimus bei mintis leidžia asmeniui toliau eiti dvasinio bei psichologinio augimo keliu. Lietuvoje beveik nėra platesnio tokios kryptingos pagalbos tinklo. Būtina įsisąmoninti realias šios gilios traumos pasekmes, kad keistųsi požiūris į patį skyrybų reiškinį, kad būtų ugdoma gilesnė žmogaus atsakomybė už savo veiksmus. Įvardinta problema reikalauja mokslinės ir praktinės jos priežasčių analizės.
Darbo objektas: skyrybų priežasčių sociologinė analizė.Darbo dalykas: skyrybų priežasčių analizė.Darbo tikslas: pateikti pagrindinių skyrybų priežasčių analizę.Darbo uždaviniai: 1. Pateikti skyrybų statistinius duomenis.
2. Išsiaiškinti pagrindines skyrybų priežastis.3. Atskleisti skyrybų priežastis sąlygojančius veiksnius.4. Atlikti tyrimą „Skyrybų priežasčių sociologinė analizė“5. Pateikti tyrimo rezultatų analizę bei interpretaciją.Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, antrinių statistinių duomenų analizė, anketinė apklausa.1. SKYRYBOS
1.1. Gresiančių skyrybų simptomai
Meilė – vienas sudėtingiausių užduočių, kurių iššūkiai tenka porai. Juk šis jausmingas sapnas blaivių taisyklių ir normų dėka turės būti pertvarkytas į kiekvieną dieną funkcionuojančią partnerystę. Iš romantiškų meilės įvaizdžių du žmonės privalo išdistiliuoti racionalią gyvenimo sutartį, kuri turi būti nuolatos taikoma besikeičiančioms sąlygoms. Šis darbas yra varganas, nes sunkus, neromantiškas, kadangi nekontroliuojamas proto. Ši užduotis sužlugdo daugelį porų. Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės skiriasi. Santuoka patiria įvairių išbandymų: Finansiniai sunkumai – nedarbas, infliacija, brangus pragyvenimas, nuosavo būsto stoka gali sukelti nuolatinę įtampą; Bendravimo stoka – dėl darbo, skirtingų laisvalaikio užsiėmimų, vaikų priežiūros sutuoktiniai beveik neskiria laiko vienas kitam ir ima tolti; Draugystės, bičiulystės stoka – sutuoktiniai turėtų būti ir geriausi draugai, bet kai kuriems žmonėms atrodo, kad santuoka yra romantiškų ryšių pabaiga, todėl nebūtina ir toliau puoselėti meilę, pagarbą, paramą vienas kitam. Laikas, kuris gali tapti tikros bičiulystės pradžia, suvokiamas kaip pabaiga; Žmogaus prigimties nepastovumas – mes keičiamės, ir žmogus, su kuriuo tuokiamės būdami 21 metų, gali būti gerokai pasikeitęs, sulaukęs 30 metų; Vaikai gali sustiprinti net yrančią santuoką, bet kartais atsitinka atvirkščiai; Smurtas šeimoje – vienas iš sutuoktinių smurtauja prieš kitus šeimos narius, dėl to šeimoje kyla psichologinė įtampa, susiduriama su kitomis moralinėmis ir fizinėmis problemomis.
Apie gresiančias skyrybas pranašauja šie simptomai:
Per dažnai ginčijamasi (neieškoma kompromiso); Kartu praleidžiama mažai laiko (per mažai bendraujama, neieškoma bendrų pomėgių); Nebekalbama apie svarbius dalykus (neturėjimas vienas kitam ką pasakyti, tarpusavio ryšio praradimas); Nebeliko bendrų tikslų (neapsisprendžiama dėl esminių ateities planų, priešingi sutuoktinių tikslai); Vienas partneris pageidauja daugiau distancijos (noras turėti daugiau laisvės ir nepriklausomybės); Partneris naudoja smurtą; Vienas iš partnerių įsimylėjo kitą asmenį.Dažniausiai nurodomos tokios skyrybų priežastys (Miškinis, 1993): Vieno iš sutuoktinių (dažniausiai vyro) girtavimas; Charakterių nesutapimas; Lytinė nedermė; Bendrosios kultūros stoka; Lengvabūdiškumas; Pavydas; Neištikimybė; Ikivedybiniai lytiniai santykiai; Santuoką sudaro skirtingų tautybių asmenys; Migracija, urbanizacija, mokslinė techninė revoliucija; Išsilavinimo skirtumas.
1.2. Mokslininkai apie skyrybų priežastis
Ar galima iš tam tikro sutuoktinių elgesio, jų tarpusavio santykių, įvairių gyvenimo aplinkybių, užuominų spėti, kad santuoka anksčiau ar vėliau baigsis skyrybomis? Psichologai jau seniai mėgina nurodyti galimus pavojus, įspėjančius apie galimas skyrybas.Vieni tyrėjai įsitikinę, kad visos skyrybų priežastys slypi išorinėse aplinkybėse ir iš esmės priklauso nuo vadinamųjų demografinių veiksnių. Pasak šių tyrimų apie skyrybas gali įspėti sutuoktinių pažinties trukmė, anksčiau patirtos skyrybos, vaikų iš ankstesnių santuokų turėjimas. Užuominas apie galimas skyrybas gali teikti ir pačios santuokos kūrimo aplinkybės (pvz., ar santuoka buvo planuota, ar įvyko dėl nėštumo) bei šeimos biudžeto tvarkymas (pvz., ar šeimos pajamos laikomos ir planuojamos drauge ar atskirai).Kiti mokslininkai, tiriantys šeimos santykių stabilumą, mėgina aprašyti asmenybės tipą, kuris labiau nei kiti linkęs santuoką baigti skyrybomis. Domimasi, kokiomis savybėmis pasižymi išsiskyrę ir santuokoje gyvenantys žmonės. Keletas tyrimų rodo, kad išsiskyrę vyrai ir moterys yra neurotiškesni, turi daugiau neigiamų jausmų.
Trečia šeimos specialistų grupė mano, kad visos skyrybų priežastys glūdi tiktai pačių sutuoktinių santykiuose. Jie įsitikinę, kad skyrybos kyla dėl menkų sutuoktinių įsipareigojimų vienas kitam, nenoro save aukoti arba ką nors duoti šeimos labui, nepasitenkinimo esamais santykiais. Kai šalia tokių santykių užsimezga kur kas šiltesnis ir malonesnis ryšys, galintis pakeisti esamus santykius, beveik visada tuo pasinaudojama.Dar kitų tyrimų autoriai teigia, kad skyrybos kyla dėl didelių individualių sutuoktinių skirtumų, kai ypatingai neatitinka sutuoktinių charakterio savybės ir tie patys reiškiniai vertinami visiškai skirtingai. Tiesa, šis požiūris prieštarautų įsitikinimui, kad priešingybės traukia ir papildo vienas kitą, todėl gali puikiai sugyventi drauge. Tačiau analitinės psichologijos kūrėjo C.G.Jung aiškinimu, priešybės sudaro idealią sąjungą tik tol, kol yra priverstos kovoti su išbandymais, gintis nuo įvairiausių gyvenimo išdaigų, prisitaikyti prie daugybės gyvenimo sąlygų. Kai toks poreikis išblėsta, sutuoktiniai turi laiko atidžiau pažvelgti vienas į kitą. Iki tol stovėję petys į petį ir puikiai papildę vienas kitą, jie ima ieškoti vienas kito supratingumo ir pamato, kad jie niekada vienas kito nesuprasdavo. Tuomet tarp jų prasideda konfliktas, kartais žiaurus ir kupinas abipusio nuvertinimo, nes vieno sutuoktinio vertybės pasirodo esą kito vertybių paneigimas.Psichologas Larry A.Kudek penkerius metus stebėjo kelis šimtus jaunavedžių porų, mėgindamas įvertinti visas įmanomas skyrybų priežastis. Per penkerius metus dalis porų išsiskyrė, taigi psichologas nuo pat pradžių galėjo įvertinti skyrybų riziką vėliau išsiskyrusiose šeimose ir palyginti jas su neiširusiomis šeimomis. Ilgai ir nuosekliai stebėjęs šeimas L.A.Kudek daro išvadą, kad skyrybos visuomet kyla ne dėl vienos , o dėl kelių priežasčių. Vienos jų jau yra matomos nuo pat bendro gyvenimo pradžios, kitos atsiskleidžia vėliau, didėjant požiūrių į tarpusavio santykius skirtumams ir nepasitenkinimui santuoka.Jau pirmaisiais bendro gyvenimo metais įtakos skyryboms gali turėti mažas vyro atlyginimas, žemas vyro arba žmonos išsilavinimas, ankstesnės vieno iš sutuoktinių skyrybos, be to neurotiškas vyro arba žmonos elgesys. Skyrybas dažniausiai „pranašavo“ ir tai, kad vyras tapdavo patėviu savo žmonos vaikams, ir kad sutuoktiniai nedėdavo savų pinigų į bendrą katilą, o kiekvienas savo pajamas tvarkydavo atskirai. Paaiškėjo, kad dažniau skiriasi tos poros, kurios iki vedybų buvo pažįstamos vos keletą mėnesių ar dar trumpiau. L.A.Kudek nuomone, įtakos skyryboms galėjo turėti ir tai, kad sutuoktiniai, kurie vėliau išsiskyrė nurodė skirtingus motyvus tuoktis. Moterys iš nestabilių, vėliau iširusių šeimų dažniausiai nurodydavo ne vidinius(meilė, prisirišimas, notras būti kartu), o materialinius (baimė likti senmerge, vaikui reikalinga šeima, finansinis apsirūpinimas, patogesnis gyvenimas ir kt.) santuokos kūrimo motyvus. Skyrybų priežastimi galėjo būti ir skirtingos partnerių nuomonės apie jų padėtį šeimoje bei labai skirtingi požiūriai į autonomiją.Pavyzdžiui, vienam santuoka – tai pamatas tolesniam tobulėjimui, o kitas mano, kad po Mendelsono valso dvi asmenybės turi susilieti į vieną. Abi šios nuostatos yra priimtinos, tol kol netampa įkyriomis idėjomis, pirmuoju atveju – nepaprastu išdidumu, savimeile. Antruoju – savininko jausmu kito žmogaus atžvilgiu.Per antruosius trečiuosius bendro gyvenimo metus paaiškėjo ir daugiau priežasčių, galbūt lėmusių skyrybas. Pasirodo, sutuoktiniai, kurie vėliau išsiskyrė, turėjo klaidingų ar neveiksmingų įsitikinimų apie tarpusavio santykius. O iširusių šeimų moterys pasirodė esančios mažiau sąžiningos už santuokoje gyvenančias moteris. Išsiskyrusių šeimų sutuoktiniai, metams bėgant, vis mažiau buvo patenkinti savo santuoka. Žmonos dar mažiau tikėjo ir pasitikėjo santuoka ir nematė svarbių priežasčių, skatinančių išsaugoti santuoką.Jau po pirmųjų santuokos metų paaiškėjo, kad vėliau išsiskyrusių šeimų sutuoktiniai buvo mažiau patenkinti vienas kitam teikiama socialine parama ir pagalba.Keletą metų stebėjęs šimtų sutuoktinių santykius, jų kaitą – stiprėjimą arba irimą – psichologas L.A.Kudek teigia, kad santykių stabilumą ir pastovumą nuspėti santuokos pradžioje yra lengviau, negu santykių nestabilumą. Kita vertus, jokiu būdu negalima tvirtinti, kad santykių stabilumą tiktai vienintelis dalykas – pasitenkinimas santuoka, kaip iki šiol buvo mėginama įrodyti.Žinoma, kiekviena santuoka yra skirtinga ir niekada negalime kalbėti apie vienintelę jos sėkmės ar nesėkmės priežastį. Nė vienas tyrėjas, kaip ir šio tyrimo autorius, negali užtikrinti, ar šeimos, po penkerių metų įvertintos kaip stabilios ir sėkmingos, dar po penkerių gyvenimo metų neiširs. Iš savo pažįstamų šeimų rato galbūt rasime daugybę pavyzdžių, nepatvirtinančių šio tyrimo išvadų.1.3. Statistiniai duomenys
Gyventojai pagal šeimyninę padėtį(15 metų amžiaus ir vyresni; procentais)
1989 2001 Moterys Vyrai Moterys VyraiNetekėjusios/Nevedę 18,7 24,6 21,2 28,2Ištekėjusios/Vedę 58,9 68,1 51,6 60,7Našlės (-iai) 15,6 2,7 17,0 3,2Išsiskyrusios (-ę) 6,6 4,4 10,2 7,7Nežinoma 0,2 0,2 0,1 0,2Iš viso % 100,0 100,0 100,0 100,0Skaičius 1526,9 1315,7 1523,3 1280,7
Lyginant 1989 m ir 2001 m. duomenis matome, jog išsiskyrusių padaugėjo 3,3 %. Padaugėjo netekėjusių ir nevedusių, bei sumažėjo ištekėjusių ir vedusių, dėl to, kad daug porų gyvena neregistruotoje santuokoje.
Vedybos ir skyrybos
Metai Vedybos 1000 gyv. tenka vedybų % Skyrybos 1000 gyv. tenka skyrybų %1950 23246 9,1 625 0,21970 29915 9,5 6918 2,21975 29609 9,0 8987 2,71979 31820 9,3 10788 3,21980 31520 9,2 11038 3,21985 34211 9,7 11464 3,21990 36310 9,8 12747 3,41992 30112 8,1 13981 3,81993 23709 6,3 13884 3,71997 18796 5,1 11371 3,12000 16906 4,8 10882 3,12001 15781 4,5 11031 3,22002 16151 4,7 10579 3,1
Lyginant 1950 – 2002 m. duomenis matome, jog daugiausia porų išsiskyrė 1990 – 1993 m.
Rekordiniai ištuokų skaičiumi buvo 1991 m., kai išsituokė net 15250 porų.Daugiausia porų išsituokia 4 – 6 santuokos metais, penktadalis – neišgyvenę 10 metų, 12 % – antrąjį bendro gyvenimo dešimtmetį, 3 % – išgyvenę daugiau kaip 25 m. Dėl plintančių nesantuokinių porų ištuokų rodikliai ne visada atspindi tikrąją padėtį. Nepatenkintas santykiais šeimoje žmogus stengiasi juos išardyti. Skyrybų mūsų visuomenėje pradėjo daugėti dar XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Jau beveik dešimt metų, kai kasmet Lietuvoje išsiskiria 11 tūkstančių žmonių. Šimtui santuokų šiandien tenka 65 skyrybos. Palyginimui, 1960 m. 100 santuokų tekdavo tik 8 skyrybos, 1990 m. – 35. Dažniausiai Lietuvoje šeimos skiriasi 5-9 santuokos metais.
Skyrybos Lietuvoje ne tik dažnos, bet jos vis rečiau suvokiamos kaip kažkas blogo ar net gėdingo. Dar 1990 m. 24 nuošimčiai Lietuvos gyventojų teigė, kad skyrybų niekada negalima pateisinti, o po dešimties metų taip tegalvoja 19 nuošimčių. Pastebima tendencija, kad jaunesni žmonės palankiau vertina skyrybas. Galima teigti, kad Lietuvoje jos pradedamos traktuoti kaip normalus būdas spręsti šeimoje iškylančius konfliktus. Neigiamas skyrybų vertinimas iki šiol atlikdavo saugos diržo vaidmenį, kuris neleisdavo nesutarimams šeimoje peraugti į skyrybas, dabar šis diržas vis laisvėja.Pastaraisiais metais jų skaičius jau praktiškai nebedidėja, tačiau, mažėjant santuokų, ištuokų nuošimtis tampa vis grėsmingesnis. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų šiandien tenka 3,1 skyrybos. Tai vienas prasčiausių rodiklių visoje Europoje.Kokia skyrybų padėtis pas mus lyginant su kitomis valstybėmis? 2001 metais Estijoje buvo užregistruotos 76,4 skyrybos kiekvienam šimtui santuokų. Rusijoje tais pačiais metais šis rodiklis sudarė 76,2, Lietuvoje – 69,9, Latvijoje – 62 ir Čekijoje – 60,3. Tadžikistane – 7,9 ir Uzbekistane – 9,2. O gal skyrybas įtakoja tai, kad lietuviai skuba anksti tuoktis? Vidutinis ištekančių moterų amžius Europoje: Islandija – 30,4 Olandija – 29 Švedija – 29 Suomija – 28,2 Austrija – 27,3 Prancūzija – 27 Italija – 27 Ispanija – 27 Vokietija – 27 Anglija – 26,7 Graikija – 25,2 Kroatija – 24,8 Latvija – 23,6 Čekija – 23,3 Bulgarija – 23,1 Lietuva – 22,8 Lenkija – 22,5 Turkija – 22,5
1.4. Skyrybų mitai
Panašu, kad skyrybas laikome lengviausiu ir patogiausiu būdu išvengti nemalonių tarpusavio santykių, jausmų ir susikurti asmeninę laimę. Toks klaidingas įsitikinimas apie skyrybas – ne vienintelis. Rutgerso universiteto (JAV) mokslininkas D.Popenoe nurodo tokius populiariausius skyrybų mitus:
Mitas: Žmonės linkę pasimokyti iš neigiamos patirties, todėl antrosios santuokos būna laimingesnes už pirmąsias. Tiesa: Nemažai išsiskyrusiųjų sėkmingai sukuria antrą šeimą. Vis dėlto antrosios santuokos išyra dažniau negu pirmosios.
Mitas: Gyvenimas drauge iki santuokos yra neblogas būdas užbėgti už akių skyryboms. Tiesa: Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie gyvena nesusituokę, iš tiesų labiau rizikuoja vėliau išsiskirti negu tikri sutuoktiniai. šio reiškinio priežastys nėra visiškai aiškios. Gali būti, kad žmonės, kurie linkę gyventi „susimetę“, taip pat yra linkę tarpusavio problemas spręsti skyrybomis. Kita vertus, pats gyvenimo nesusituokus faktas skatina tokius žmones manyti, kad santykiai yra laikini ir juos galima bet kada lengvai nutraukti.
Mitas: Tėvų skyrybos sukelia problemų daugumai jas patyrusių vaikų, bet didesnioji dalis šių problemų yra trumpalaikės, ir vaikai gana greitai atsigauna. Tiesa: Tėvų skyrybos padidina jas patyrusių vaikų tarpusavio problemų tikimybę. Didelio masto ilgalaikiais tyrimais nustatyta, kad dauguma šių problemų išlieka ir vaikui suaugus. Tuomet jos gali kelti dar didesnių rūpesčių negu vaikystėje.
Mitas: Bendri vaikai padeda porai pagerinti santykius ir išvengti skyrybų. Tiesa: Laikotarpis, kai gimsta pirmasis vaikas, sutuoktinių porai yra sunkiausias. Tiesa, vaikas šiek tiek sumažina skyrybų riziką, palyginti su bevaikėmis šeimomis, bet ši rizika šeimoje, kuri nusprendžia išlikti tik „vardan vaikų“, yra tik šiek tiek mažesnė.
Mitas: Kai tėvai nesutaria, jų vaikams naudingesnės skyrybos nei mėginimai toliau gyventi susituokus. Tiesa: Tėvų nepasitenkinimas santuoka ir nesutarimai neigiamai veikia vaikų gerovę taip kaip ir skyrybos. Tik tuomet, kai konfliktai tarp tėvų yra ypač aršūs ir skausmingi, skyrybos vaikams yra naudingesnės. Tačiau net du trečdaliai skyrybų įvyksta dėl vidutinių sutuoktinių nesutarimų, o šiuo atveju skyrybos vaikams turi labai neigiamos įtakos. Taigi vaikams naudingiau, kai šeima neišyra, o mėgina spręsti konfliktus ir ieškoti išeities iš krizės.
Mitas: Vaikai iš išsiskyrusių šeimų yra atsargesni santuokos ir galimų skyrybų atžvilgiu, todėl jų santuokos yra sėkmingesnės negu vaikų iš įprastų šeimų. Tiesa: Tėvų skyrybas patyrusių vaiku santuokos išyra gerokai dažniau nei vaiku iš įprastų šeimų. Pagrindinė priežastis – stebėdami savo tėvų elgesį vaikai išmoksta įsipareigojimo ir pastovumo. Vaikai, patyrę tėvų skyrybas, neturėjo galimybės stebėti teigiamo pastovaus santuokos modelio.
Mitas: Po skyrybų vaikams geriau gyventi su patėviais negu su vienišu tėčiu ar mama. Tiesa: Antrosios šeimos neturi privalumų, palyginti su likusiais vienišais tėvais, net jei naujosios šeimos didesnes pajamos ir yra „abu“ tėvai. Antrosioms santuokoms budingos savitos problemos: konfliktai su patėviu/pamote ir didelė antrųjų skyrybų tikimybė.
Mitas: Jei sutuoktiniai kai kuriais aspektais šeimoje jaučiasi labai nelaimingi, santuoka veikiausiai iširs. Tiesa: Visos santuokos išgyvena „gerų“ ir „blogų“ periodų. Neseniai atliktas išsamus tyrimas atskleidė, kad 86% sutuoktinių, kurie 8-jo dešimtmečio pabaigoje teigė esą labai nelaimingi, po penkerių metų tvirtino priešingai. Trys penktadaliai tyrimo dalyvių porų savo santuoką vertino „gana gerai“ arba „labai gerai“.
Mitas: Skyrybas paprastai inicijuoja vyrai. Tiesa: JAV 2/3 visu skyrybų inicijuoja moterys. Tai susiję su šalies skyrybų įstatymais ir valstybės parama, teikiama moteriai bei vaikams po skyrybų. Moterys tampa skyrybų iniciatorėmis ir todėl, kad vyrams dažniau budingas „blogas“ elgesys – girtuokliavimas, smurtavimas ir neištikimybė.
1.5. Ne skyrybose laimė
Net jei šiandien jums jūsų santykiai atrodo nevykę, po penkerių metų galbūt manysite kitaip. Amerikiečių psichologams atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad net du trečdaliai „nelaimingai“ susituokusių porų po penkerių metų pakeitė savo nuomonę. Ištyrus tas pačias, prieš penkerius metus nelaimingomis save laikiusias, bet taip ir neišsiskyrusias poras, paaiškėjo, kad jos besančios laimingesnės už tas, kurios vis dėlto ryžosi išsiskirti. Įdomu, kad laimingiausios buvo tos poros, kurios prieš penkerius metus savo santykius vertino blogiausiai.Tyrėjų grupė domėjosi, kaip poroms pavyko tapti laimingesnėms? Pasirodo egzistuoja trys veiksnių grupės, padedančios nelaimingoms sutuoktinių poroms išsaugoti ir pagerinti santuoką. Dažniausiai sutuoktiniai ne spręsdavo problemas, o tiesiog kantriai pralaukdavo sunkų laikotarpį. Laikui bėgant susiklosčiusi situacija palengvėdavo (finansinės problemos, darbovietės kaita, nesutarimai dėl vaikų auklėjimo) ir konfliktų sumažėdavo. Kitos poros teigė sąmoningai sprendusios problemas – jos tobulino elgesį ir bendravimą (skyrė vienas kitam pasimatymus, daugiau laiko buvo drauge, konsultavosi su artimaisiais ar specialistais). Tretieji teigė radę kitų, asmeninių būdų, kaip jaustis laimingiems gyvenime, nepaisant ne pačios sėkmingiausios santuokos.
Visoms neišsiskyrusioms poroms būdingas įsipareigojimas santuokai, t.y. poros negailėjo pastangų tęsti santykius ir įveikti iškilusias problemas, numenkino problemas, kurių nepajėgė išspręsti ir aktyviai vengė svarstyti patrauklias santuokos alternatyvas. Kai kurie žmonės mano, kad išsiskyrę taps laimingesni. Tačiau neretai žmonės, kuriuos kamuoja depresija ar nerimas, šiuos jausmus priskiria nevykusiai santuokai visai nepelnytai.Išsiskyrus šie jausmai niekur nedingsta.Tik 19% L. Waite atlikto tyrimo dalyvių laimingai susituokė antrą kartą. Tiesa, problema veikiau yra pačių santykių užmezgimas, o ne jų palaikymas. Tik 24% išsiskyrusiųjų sukūrė antrą santuoką per penkerius metus po skyrybų. Tačiau net 81% jų jautėsi laimingi. Tyrimo duomenys kiek painoki dėl to, kad iš 5000 dalyvių net 25% porų nesutarė vertindamos santykius – vienas sutuoktinis juos laikė „nelaimingais”, o kitas buvo patenkintas. Taigi nelaiminga yra ne santuoka, o sutuoktiniai.2. SKYRYBŲ PRIEŽASČIŲ SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ
Tyrimas – tai sistemingas, valdomas, kritiškas, praktika paremtas, iškeltos hipotezės apie spėjamus ryšius tarp reiškinių vertinimas (Valackienė A., 2002). Pirmame skyriuje išnagrinėta mokslinė literatūra, padėjo organizuoti tyrimo eigą. Visą mokslinio tyrimo procesą galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus:7. Pasiruošimas tyrimui ir tyrimo organizavimas. Šiame etape išskiriama:a) tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas;b) tyrimo strategijos ir tyrimo plano sudarymas;c) tyrimo proceso organizavimas.8. Faktų rinkimas (empirinių duomenų bankas).9. Empirinių duomenų apdorojimas. Šiame etape išskiriama:a) statistinis gautų duomenų apdorojimas;b) teorinis duomenų apdorojimas;c) gautų rezultatų praktinis pritaikymas (siūlomi būdai arba konkrečios rekomendacijos). Pasak Valackienės A. (2000), visi šie etapai moksliniame tyrime glaudžiai tarpusavyje susiję ir izoliuoti juos vieną nuo kito negalima.
2.1. Anketos sudarymas
Respondentams apklausti buvo naudojama anketinė apklausa. Anketa buvo sudaroma remiantis išanalizuota moksline literatūra, todėl neiškilo sunkumų sudarant anketą pagal sociologinių tyrimų reikalavimus ir taisykles. Anketos pradžioje užrašytas mokslinio tyrimo pavadinimas supažindino respondentus su nagrinėjama tema. Įvadinėje anketos dalyje respondentai buvo supažindinami su tyrimo reikalingumu, tyrimo tikslu. Taip pat anketos įvadinėje dalyje buvo pabrėžtas respondento dalyvavimo svarbumas ir garantuotas anonimiškumas, suformuluotos anketos užpildymo taisyklės. Pagrindinės anketos pradžioje respondentai turėjo atsakyti į nesudėtingus klausimus, kuriais buvo siekiama juos sudominti. Tyrimo temos pagrindinei informacijai gauti buvo naudojami klausimai, tiesiogiai susiję su skyrybų priežastimis, jų simptomais. Baigiamojoje anketos dalyje pateiktais klausimais buvo siekta išsiaiškinti respondento šeimyninę padėtį, amžių, lytį, demografinius duomenis. (Anketa priedas Nr. 1)
2.2 Tyrimo vienetų atrankos tipai
Respondentų skaičius nėra didelis. Numatyta apklausti 30 respondentų anketine apklausa. Tyrime pasirinktas tikimybinis imties tūrio parinkimo metodas, kai kiekvieno tiriamos populiacijos elemento tikimybė pakliūti į imtį yra žinoma (Valackienė A., 2002). Tikimybinis tiriamųjų grupių parinkimo būdas – atsitiktinė atranka, kuomet kiekvienas asmuo (ar grupė) turi vienodas galimybes patekti į ją, nepriklausomai nuo individualių savybių ar skirtumų.
2.3 Tyrimo rezultatų analizė ir interpretacija
Tyrimo metu buvo apklausta 30 respondentų – 20 moterų ir 10 vyrų, kurių amžius nuo 19 iki 55m. Pirmas anketos klausimas buvo „Jūsų nuomone pagrindiniai santuokos kūrimo motyvai“, kuriuos reikėjo įvertinti pagal svarbą 0 – 10 balų ( 0 – visiškai neturi reikšmės, 10 – labai svarbu). Respondentai balus skyrė taip: (Žr. Pav. 1) Daugiausiai balų skyrė meilei, antroje vietoje prisirišimas, nedaug nuo jo atsiliko nėštumas.
Pav. 1
Antras anketos klausimas buvo „Ar pritariate teiginiui, jog iš tam tikro sutuoktinių elgesio, jų tarpusavio santykių galima spėti, kad santuoka anksčiau ar vėliau baigsis skyrybomis?“ Respondentai atsakė (Žr. Pav.2)1. taip 30 %2. ne 10 %3. kartais 60 %4. neturiu nuomonės 0 %
Pav.2
Trečiame klausime buvo teiraujamasi „Kokie simptomai pranašauja apie gresiančias skyrybas?“ Čia vėl reikėjo įvertinti pagal svarbą 0 – 10 balų. Respondentai balus skyrė taip: (Žr. Pav. 3) Respondentų nuomone, apie gresiančias skyrybas labiausiai pranašauja tai. Kad vienas iš partnerių įsimylėjo kitą, antroje vietoje – partneris naudoja smurtą, trečioje – nebelieka bendrų tikslų.
Pav. 3
Ketvirtas klausimas „Kokios Jūsų manymu yra pagrindinės skyrybų priežastys?“ taip pat reikėjo įvertinti pagal svarbą 0 – 10 balų. Respondentai balus skyrė taip: (Žr. Pav. 4) Kaip pagrindinę skyrybų priežastį įvardino sutuoktinio smurtą, nedaug nuo jo atsiliko neištikimybė, trečioje vietoje – vieno iš sutuoktinių girtuokliavimas.
Pav. 4
Penktame klausime buvo teiraujamasi apie respondentų šeimyninę padėtį. Respondentai atsakė taip:1. netekėjusi/nevedęs 40 %2. ištekėjusi/vedęs 30 %3. gyvenu neregistruotoje santuokoje 13 %4. gyvenu antroje ar trečioje santuokoje 6,5 %
5. išsituokusi/-ęs 6,5 % 6. našlė/-ys 0 %Šeštas klausimas buvo skirtas tiems respondentams, kurie yra ar buvo išsituokę, jų buvo keturi, kad pažymėtų priežastį. Respondentai atsakė taip:1. vieno iš sutuoktinių girtuokliavimas 2 – 50 %2. neištikimybė 1 – 25 %3. sutuoktinio smurtas 1 – 25 %4. charakterių nesutapimas 05. lytinė nedermė 06. bendrosios kultūros stoka 07. lengvabūdiškumas 08. pavydas 09. skirtingos kultūros, religijos 010. išsilavinimo skirtumas 011. materialiniai sunkumai 0
Septintame klausime buvo prašoma respondentų įrašyti savo amžių. 60% respondentų yra 19 – 25 m. amžiaus, 30% 26 – 40 m., 10% 41 – 55 m.
Aštuntame – pažymėti lytį. 67 % respondentų buvo moterys, 33 % vyrai.
Devintame – demografinius duomenis (Žr. Pav. 5). 63 % respondentų yra miesto gyventojai, 23 % – apskrities miestelio gyventojai, 14 % respondentų apskrities kaimo gyventojai.
Pav. 5
IŠVADOS
1. Rekordiniai ištuokų skaičiumi buvo 1991 m., kai išsituokė net 15250 porų. Pastaraisiais metais jų skaičius jau praktiškai nebedidėja, tačiau, mažėjant santuokų, ištuokų nuošimtis tampa vis grėsmingesnis. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų šiandien tenka 3,1 skyrybos. Tai vienas prasčiausių rodiklių visoje Europoje. Dėl plintančių nesantuokinių porų ištuokų rodikliai ne visada atspindi tikrąją padėtį.
2. Dažniausiai nurodomos tokios skyrybų priežastys (Miškinis, 1993):o Vieno iš sutuoktinių (dažniausiai vyro) girtavimas;o Charakterių nesutapimas;o Lytinė nedermė;o Bendrosios kultūros stoka;o Lengvabūdiškumas;o Pavydas;o Neištikimybė;o Ikivedybiniai lytiniai santykiai;o Santuoką sudaro skirtingų tautybių asmenys;o Migracija, urbanizacija, mokslinė techninė revoliucija;o Išsilavinimo skirtumas.
3. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pagrindinėmis skyrybų priežastimis respondentai laiko sutuoktinio smurtą, neištikimybę ir vieno iš sutuoktinių girtuokliavimą.
4. tyrimo duomenys parodė, jog labiausiai skyrybas sąlygojantys veiksniai : kai vienas iš partnerių įsimyli kitą, partneris naudoja smurtą ir nebelieka bendrų tikslų.
Skyrybų padarinys – nepilnos šeimos. Tai tikrai nėra palankiausia aplinka vaikui, tiek psichologiniu, tiek socialiniu požiūriu. Po skyrybų dauguma vaikų lieka su vienu iš tėvų, dažniausiai – su mama. Statistika rodo, kad nepilnose šeimose gerokai didesnė skurdo rizika, susiaurėja vaiko išsilavinimo galimybės.
NAUDOTA LITERATŪRA:
1. Jenkis J. Šių laikų dorovinės problemos. Vilnius, 1997m.2. Lietuvos aidas. (A. Lapinskas) 2001-07-17, Nr.164.3. Psichologija tau. 1998m., Nr. 3, 16 – 17 p.4. Rupšienė L. Šeimotyros įvadas. Studijų knyga. Klaipėda, 2001m.5. Stein S. Kai sudūžta meilė. Tinkamiausia pagalba išsiskyrimo skausmui įveikti. Vilnius 1997m.6. http://www.bernardinai.lt/index.php?s_id=172&exp=1&n_id=3635 [Žiūrėta 2004-05-21]7. http://www.bernardinai.lt/index.php?s_id=123&exp=1&n_id=487 [Žiūrėta 2004-05-21]8. http://www.std.lt. [Žiūrėta 2004-03-19]9. http://www3.vdu.lt/life/pv/STsv.htm [Žiūrėta 2004-03-19]10. Valackienė A. Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika. Kaunas, 2002.
PANEVĖŽIO KOLEGIJASSPE FAKULTETASPEDAGOGIKOS KATEDRA
ANKETA „SKYRYBŲ PRIEŽASČIŲ SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ“
Gerb. Respondente,Atlikdami tyrimą „Skyrybų priežasčių sociologinė analizė“ norime išsiaiškinti jūsų nuomonę apie santuoką, skyrybas. Jūsų atsakymai mums labai svarbūs . Anketa anoniminė, todėl tikimės, kad jūsų nuoširdūs atsakymai padės gauti teisingus ir objektyvius tyrimo rezultatus. Jums tinkamiausią atsakymą apibrėžkite apskritimu, daugtaškių vietoje įrašykite skaičių arba parašykite savo nuomonę nurodytoje vietoje.
1. Jūsų nuomone pagrindiniai santuokos kūrimo motyvai. (Įvertinkite pagal svarbą 0 – 10 balų) meilė ……. prisirišimas ……. baimė likti senmerge/senberniu ……. nėštumas ……. finansinis apsirūpinimas ……. patogesnis gyvenimas ……. kita (įrašyti) …….
2. Ar pritariate teiginiui, jog iš tam tikro sutuoktinių elgesio, jų tarpusavio santykių galima spėti, kad santuoka anksčiau ar vėliau baigsis skyrybomis? taip; ne; kartais; neturiu nuomonės; kita (įrašyti) …….
3. Kokie simptomai pranašauja apie gresiančias skyrybas? (Įvertinkite pagal svarbą 0 – 10 balų) per dažnai ginčijamasi ……. nebekalbama apie svarbius dalykus ……. sutuoktiniai praleidžia mažai laiko kartu ……. nebelieka bendrų tikslų ……. vienas iš partnerių pageidauja daugiau distancijos ……. partneris naudoja smurtą ……. vienas iš partnerių įsimylėjo kitą …….
kita (įrašyti) …….4. Kokios Jūsų manymu yra pagrindinės skyrybų priežastys? (Įvertinkite pagal svarbą 0 – 10 balų) vieno iš sutuoktinių girtuokliavimas ……. charakterių nesutapimas ……. lytinė nedermė ……. bendrosios kultūros stoka ……. lengvabūdiškumas ……. neištikimybė ……. pavydas ……. skirtingos kultūros, religijos ……. išsilavinimo skirtumas ……. materialiniai sunkumai ……. sutuoktinio smurtas kita (įrašyti) …….
5. Jūsų šeimyninė padėtis: netekėjusi/nevedęs; (Pereikite prie 7 klausimo) gyvenu neregistruotoje santuokoje; (Pereikite prie 7 klausimo) ištekėjusi/vedęs; (Pereikite prie 7 klausimo) gyvenu antroje ar trečioje santuokoje; išsituokusi/-ęs; našlė/-ys. (Pereikite prie 7 klausimo)
6. Jei Jūs esate (buvote) išsituokusi/- ęs, tai dėl kokių priežasčių: vieno iš sutuoktinių girtuokliavimas charakterių nesutapimas lytinė nedermė bendrosios kultūros stoka lengvabūdiškumas neištikimybė pavydas skirtingos kultūros, religijos išsilavinimo skirtumas materialiniai sunkumai sutuoktinio smurtas kita (įrašyti) …….
7. Jūsų amžius ( įrašyti ) …………….
8. Jūsų lytis: moteris; vyras.
9. Jūsų demografiniai duomenys: miesto gyventoja/-as; apskrities miestelio gyventoja/-as; apskrities kaimo gyventoja/-as.
DĖKOJAME UŽ ATSAKYMUS Anketą sudarė I SP kurso studentė Irma Jašmanavičiūtė. Darbo vadovas doc. dr. A. Valackienė.