TURINYS
ĮVADAS 21. SAVIŽUDYBĖS REIŠKINYS BEI SAVIŽUDYBĖS PROBLEMATIKA 31.1 Savižudybės samprata 31.2 Jaunimo savižudybės 41.3 Savižudybių statistika Lietuvoje 51.4 Savižudybių prevencijos galimybės 72. JAUNIMO NUOMONĖS APIE SAVIŽUDYBES TYRIMAS 82.1 Tyrimo metodika 82.2 Demografinė – socialinė respondentų imtis 92.3 Socialinė apklaustųjų aplinka 102.4 Merginų ir vaikinų nuomonė apie eutanaziją ir jos įteisinimą 102.5 Materialinės padėties įtaka savižudybei 112.6 Neigiami socialinės aplinkos veiksniai 122.7 Savižudybės jaunimo tarpe, mąstymas apie tai bei efektyvūs būdai išvengtisavižudybės 132.8. Efektyviausi būdai padėti norintiems nusižudyti 152.9 Priežastys, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi 15IŠVADOS 17LITERATŪRA 18ĮVADASSavižudybė – reikšminga mirties priežastis daugelyje šalių, kai kuriais atvejais jų būna daugiau nei mirčių auto avarijose per metus. Dauguma šalių išleidžia didžiulius kiekius lėšų kelių saugumui užtikrinti, bet mažai skiria savižudybių ir būdų joms išvengti tyrimams, o taip pat žmonių mokymui kaip išspręsti savo problemas. Savižudybė tai – procesas, kurio metu žmogus patiria vis labiau augantį emocinį skausmą, jausmų ir minčių sumaištį ir nuolat mažėjantį gebėjimą įveikti sunkumus.Šiais laikais savižudybės tema tapo labai aktuali problema. Tokį sprendimo kelią vis dažniau renkasi jauni.Tyrimo problema – savižudybių socialinės priežastys. Šio darbo objektas yra socialiniai reiškiniai, socialinė aplinka kurie įtakoja vaikų ir jaunimo problemų sprendimą, pasirenkant savižudybę kaip išeitį iš susidariusios situacijos.Mūsų darbo tikslai: Apibendrinti pagrindines jaunuolių savižudybių priežastis Susisteminti savižudybių prevencijos galimybes Lietuvoje Apžvelgti Lietuvos savižudybių statistinius duomenis Susisteminti ir apibendrinti respondentų socialinę aplinką Ištirti apklaustųjų nuomonę apie eutanaziją Apžvelgti labiausiai įtakojančius veiksnius savižudybei Nustatyti efektyviausius pagalbos būdus norintiems nusižudyti Sužinoti respondentų nuomonę, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi
Uždaviniai – ištirti ir apibendrinti statistinius apklausos duomenis, nustatyti prevencijas bei charakteristikas, kurios labiausiai pažeidžia asmens vidinę būseną.1. SAVIŽUDYBĖS REIŠKINYS BEI SAVIŽUDYBĖS PROBLEMATIKA 1.1 Savižudybės samprataSavižudybė – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. Nors savižudybė nėra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis, tačiau tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukia gana didelis skaičius žmonių. Visais laikais savižudybė buvo ir tebėra sukrečiantis, prieštaringas, daug diskusijų keliantis reiškinys. Ji sukelia labai įvairias reakcijas, simbolizuoja labai įvairius dalykus: tragediją, šoką, siaubą, įniršį, nesupratimą, paguodą, palengvėjimą, gėdą, pagalbos šauksmą, skausmo išvengimą, bausmę, protestą, teisingumą, teisėtą pasirinkimą, ginklą, politinę poziciją, neviltį, liūdesį, klaidą, nerimą, dramą, įžeidimą, išsisukinėjimą, pribloškimą, neatleidimą ir kt. Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų: mes galime padėti sustabdyti tragediją, stengdamiesi suprasti, kaip jie jaučiasi, padėdami jiems ieškoti kitų galimų pasirinkimų. Savižudžiai dažniausiai jaučiasi siaubingai izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją. Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti. JAV atlikti tyrimai rodo, kad tipiškas, bandantis nusižudyti asmuo yra vietinė baltoji moteris, jaunesnė nei 40 metų amžiaus, neišsiskyrusi arba vieniša. Ji bando nusižudyti stipriais migdomaisiais. Kaip pagrindines bandymo nusižudyti priežastis ji nurodo vedybinio gyvenimo sunkumus arba depresiją. Tipiškas savižudis vyras – vietinis baltasis, vyresnis nei 40 metų amžiaus, vedęs, kvalifikuotas arba nekvalifikuotas darbininkas. Jis nusižudo nusišaudamas, pasikardamas arba nusinuodydamas anglies monoksidu. Kaip pagrindines nusižudymo priežastis jis nurodo prastą sveikatą, depresiją arba vedybinio gyvenimo sunkumus. (http://www.sociumas.lt) 1.2 Jaunimo savižudybėsSuaugusieji dažniausiai linkę manyti, kad jaunimas nesižudo. Neretai jie mąsto stereotipiškai – jaunystė – laimingiausias žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnis, todėl sunku patikėti, kad jauni gali taip kentėti, jog pasirenka mirtį. Tačiau liūdna statistika sako ką kita: kasmet Lietuvoje nusižudo apie 50 studentiško amžiaus jaunuolių. Dešimteriopai daugiau – bandžiusių nusižudyti. Savižudybė – viena dažniausių jaunimo mirties priežasčių. Savižudybė dažniausiai neįvyksta staiga, nors nusižudžiusiojo artimiesiems šis jo veiksmas beveik visada būna netikėtas, šokiruojantis. Konkretus savižudybės veiksmas paprastai įvyksta per 48 valandas, tačiau kartais toks sprendimas gali būti ir labai greitai priimtas, ypač tai būdinga jaunesniems, kurie linkę į impulsyvius veiksmus, todėl šiame amžiuje viskas gali įvykti daug greičiau. Pagrindinės jaunuolių savižudybių priežastys: Patirta seksualinė, fizinė, emocinė prievarta ar nesirūpinimas (šeimoje, universitete, kitoje aplinkoje). Egzaminų baimė. Artimo žmogaus mirtis. Draugo ar kito artimo žmogaus savižudybė. Tėvų skyrybos. Nelaiminga meilėNeviltis išspręsti problemą: jaunuolis negali jos išspręsti, nes susiklosčiusi situacija, menkas gyvenimiškas patyrimas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka apriboja jo pasirinkimą, kiekvienas bandymas ką nors daryti sukelia vis naujas problemas, o tuo pačiu vis mažesnį pasitikėjimą savimi, vis stipresnį bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą. Ne kiekvienos skyrybos, tėvų mirtis ar kitos išvardintos priežastys, net jei jos susikaupia kelios, skatina save žalojantį elgesį, vienodai paveikia kiekvieną asmenybę. Didelės reikšmės turi asmenybės savybės, jos santykiai su aplinka. Svarbu, kokios yra jaunuolio nuostatos, tikėjimas, patirtis. Išskirtos rizikos grupės, kurioms priklausantys jauni žmonės gali dažniau išgyventi savižudybės krizę: Lytis (dažniau nusižudo vaikinai, merginos dažniau bando žudytis). Psichiniai sutrikimai. Šeimos psichinių sutrikimų istorija. Nepilna šeima. Nedarni šeima. Labai griežti tėvai. Jaunuolis šeimoje jaučiasi nemylimas, nereikalingas abiem ar vienam tėvų. Žmogus patyrė daug stresinių situacijų. Anksčiau buvę bandymai nusižudyti (taip pat ir demonstratyvūs). Somatinės ligos. Išgyvenama depresija. Menkas savęs vertinimas. Mokymosi negalė ir mokymosi sunkumaiJaunuolio ketinimą nusižudyti galime pastebėti iš jo elgesio, pasisakymų, emocinės būsenos. (Gailienė, D. Jie neturėjo mirti : Savižudybės Lietuvoje. Vilnius 1998m., p. 96 – 99)Ypatingai turite būti atidūs staigiems ir ryškiems jauno žmogaus elgesio pasikeitimams, pvz., gyvas, judrus ar net triukšmingas jaunuolis staiga pasidarė tylus, užsidaręs arba, atvirkščiai, buvęs ramus, džiaugsmingas jaunuolis pradėjo elgtis neįprastai aktyviai ar agresyviai, priešiškai, bėga iš namų. Neretai nutrūksta draugystė su bendrakursiais, pablogėja mokymasis, susiaurėja interesų ratas (nustoja sportavęs, meta būrelius), elgiasi nesaugiai (jaunuolio elgesys kelia pavojų jo paties gyvybei). Žmogus gali pradėti išgėrinėti ar gerti daugiau negu visada, rūkyti, griebtis narkotikų, rodyti atsisveikinimo ženklus: grąžina skolintus daiktus, gautas dovanas ir pan. Pasisakymuose galima išgirsti užuominas apie nenorą gyventi, beviltiškumą, bejėgiškumą, vienišumą (neretai tokias mintis galima rasti rašiniuose, piešiniuose, išgirsti diskusijose), neįprastus atsisveikinimus. Emocinėje būsenoje pasireiškia: nerimas, dirglumas, pyktis, susikaustymas, netikėti emocijų protrūkiai, ryškūs nuotaikos svyravimai, išsiblaškymas, pasyvumas, liūdnumas, prislėgtumas. Galima pastebėti, kad supančią aplinką, save patį ir savo gyvenimišką situaciją jaunuolis mato ir vertina labai vienpusiškai, siaurai, pvz. ”niekas manęs nesupranta”, ”niekas nepasikeis”, “jie visuomet taip elgsis” ir t.t. Sutrinka miegas ir apetitas.( http://www.savizudybes.lt)1.3 Savižudybių statistika Lietuvoje
2002 me¬tais sa¬vi¬žu¬dy¬bių skai¬čiu¬mi 100 tūks¬tan¬čių gy¬ven¬to¬jų Lie¬tu¬va pir¬ma¬vo Eu¬ro¬po¬je. Vi¬siems ke¬ti¬nan¬tiems žu¬dy¬tis bū¬din¬gas są¬mo¬nin¬gas ar ne¬są¬mo¬nin¬gas svy¬ra¬vi¬mas tarp prieš¬ta¬rų – no¬ro gy¬ven¬ti, su¬lauk¬ti pa¬gal¬bos ir no¬ro ne¬gy¬ven¬ti. Žu¬dy¬tis ska¬ti¬na dau¬gy¬bė kri¬zi¬nes si¬tu¬a¬ci¬jas su¬ke¬lian¬čių veiks¬nių. La¬bai svar¬bu to¬kio¬je si¬tu¬a¬ci¬jo¬je at¬si¬dū¬ru¬siam žmo¬gui lai¬ku su¬teik¬ti pa¬gal¬bą.