Savižudybių prevencija Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 2
1. SAVIŽUDYBĖS REIŠKINYS BEI SAVIŽUDYBĖS PROBLEMATIKA 3
1.1 Savižudybės samprata 3
1.2 Jaunimo savižudybės 4
1.3 Savižudybių statistika Lietuvoje 5
1.4 Savižudybių prevencijos galimybės 7
2. JAUNIMO NUOMONĖS APIE SAVIŽUDYBES TYRIMAS 8
2.1 Tyrimo metodika 8
2.2 Demografinė – socialinė respondentų imtis 9
2.3 Socialinė apklaustųjų aplinka 10
2.4 Merginų ir vaikinų nuomonė apie eutanaziją ir jos įteisinimą 10
2.5 Materialinės padėties įtaka savižudybei 11
2.6 Neigiami socialinės aplinkos veiksniai 12
2.7 Savižudybės jaunimo tarpe, mąstymas apie tai bei efektyvūs būdai išvengti
savižudybės 13
2.8. Efektyviausi būdai padėti norintiems nusižudyti 15
2.9 Priežastys, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi 15
IŠVADOS 17
LITERATŪRA 18ĮVADAS
Savižudybė – reikšminga mirties priežastis daugelyje šalių, kai kuriais atvejais jų būna daugiau nei mirčių auto avarijose per metus. Dauguma šalių išleidžia didžiulius kiekius lėšų kelių saugumui užtikrinti, bet maažai skiria savižudybių ir būdų joms išvengti tyrimams, o taip pat žmonių mokymui kaip išspręsti savo problemas.
Savižudybė tai – procesas, kurio metu žmogus patiria vis labiau augantį emocinį skausmą, jausmų ir minčių sumaištį ir nuolat mažėjantį gebėjimą įveikti sunkumus.
Šiais laikais savižudybės tema tapo labai aktuali problema. Tokį sprendimo kelią vis dažniau renkasi jauni.
Tyrimo problema – savižudybių socialinės priežastys.
Šio darbo objektas yra socialiniai reiškiniai, socialinė aplinka kurie įtakoja vaikų ir jaunimo problemų sprendimą, pasirenkant savižudybę kaip išeitį iš susidariusios situacijos.
Mūsų darbo tiikslai:
 Apibendrinti pagrindines jaunuolių savižudybių priežastis
 Susisteminti savižudybių prevencijos galimybes Lietuvoje
 Apžvelgti Lietuvos savižudybių statistinius duomenis
 Susisteminti ir apibendrinti respondentų socialinę aplinką
 Ištirti apklaustųjų nuomonę apie eutanaziją
 Apžvelgti labiausiai įtakojančius veiksnius savižudybei
 Nustatyti efektyviausius pagalbos būdus norintiems nusižudyti
 Sužinoti respondentų nuomonę, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi
Uždaviniai – ištirti ir ap

pibendrinti statistinius apklausos duomenis, nustatyti prevencijas bei charakteristikas, kurios labiausiai pažeidžia asmens vidinę būseną.1. SAVIŽUDYBĖS REIŠKINYS BEI SAVIŽUDYBĖS PROBLEMATIKA
1.1 Savižudybės samprata
Savižudybė – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. Nors savižudybė nėra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis, tačiau tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukia gana didelis skaičius žmonių.
Visais laikais savižudybė buvo ir tebėra sukrečiantis, prieštaringas, daug diskusijų keliantis reiškinys. Ji sukelia labai įvairias reakcijas, simbolizuoja labai įvairius dalykus: tragediją, šoką, siaubą, įniršį, nesupratimą, paguodą, palengvėjimą, gėdą, pagalbos šauksmą, skausmo išvengimą, bausmę, protestą, teisingumą, teisėtą pasirinkimą, ginklą, politinę poziciją, neviltį, liūdesį, klaidą, nerimą, dramą, įžeidimą, išsisukinėjimą, pribloškimą, neatleidimą ir kt..
Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šaauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų: mes galime padėti sustabdyti tragediją, stengdamiesi suprasti, kaip jie jaučiasi, padėdami jiems ieškoti kitų galimų pasirinkimų. Savižudžiai dažniausiai jaučiasi siaubingai izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją.
Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų no
oras yra baigti emocines kančias, o ne mirti.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad tipiškas, bandantis nusižudyti asmuo yra vietinė baltoji moteris, jaunesnė nei 40 metų amžiaus, neišsiskyrusi arba vieniša. Ji bando nusižudyti stipriais migdomaisiais. Kaip pagrindines bandymo nusižudyti priežastis ji nurodo vedybinio gyvenimo sunkumus arba depresiją.
Tipiškas savižudis vyras – vietinis baltasis, vyresnis nei 40 metų amžiaus, vedęs, kvalifikuotas arba nekvalifikuotas darbininkas. Jis nusižudo nusišaudamas, pasikardamas arba nusinuodydamas anglies monoksidu. Kaip pagrindines nusižudymo priežastis jis nurodo prastą sveikatą, depresiją arba vedybinio gyvenimo sunkumus. (http://www.sociumas.lt) 1.2 Jaunimo savižudybės
Suaugusieji dažniausiai linkę manyti, kad jaunimas nesižudo. Neretai jie mąsto stereotipiškai – jaunystė – laimingiausias žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnis, todėl sunku patikėti, kad jauni gali taip kentėti, jog pasirenka mirtį. Tačiau liūdna statistika sako ką kita: kasmet Lietuvoje nusižudo apie 50 studentiško amžiaus jaunuolių. Dešimteriopai daugiau – bandžiusių nusižudyti. Savižudybė – viena dažniausių jaunimo mirties priežasčių.
Savižudybė dažniausiai neįvyksta staiga, nors nusižudžiusiojo artimiesiems šis jo veiksmas beveik visada būna netikėtas, šokiruojantis. Konkretus savižudybės veiksmas paprastai įvyksta per 48 valandas, tačiau kartais toks sprendimas gali būti ir labai greitai priimtas, ypač tai būdinga jaunesniems, kurie linkę į impulsyvius veiksmus, todėl šiame amžiuje viskas gali įvykti daug greičiau.
Pagrindinės jaunuolių savižudybių priežastys:
 Patirta seksualinė, fizinė, emocinė prievarta ar nesirūpinimas (šeimoje, universitete, kitoje aplinkoje).
 Egzaminų baimė.
 Artimo žmogaus mirtis.
 Draugo ar ki
ito artimo žmogaus savižudybė.
 Tėvų skyrybos.
 Nelaiminga meilė
Neviltis išspręsti problemą: jaunuolis negali jos išspręsti, nes susiklosčiusi situacija, menkas gyvenimiškas patyrimas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka apriboja jo pasirinkimą, kiekvienas bandymas ką nors daryti sukelia vis naujas problemas, o tuo pačiu vis mažesnį pasitikėjimą savimi, vis stipresnį bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą. Ne kiekvienos skyrybos, tėvų mirtis ar kitos išvardintos priežastys, net jei jos susikaupia kelios, skatina save žalojantį elgesį, vienodai paveikia kiekvieną asmenybę. Didelės reikšmės turi asmenybės savybės, jos santykiai su aplinka. Svarbu, kokios yra jaunuolio nuostatos, tikėjimas, patirtis. Išskirtos rizikos grupės, kurioms priklausantys jauni žmonės gali dažniau išgyventi savižudybės krizę:
 Lytis (dažniau nusižudo vaikinai, merginos dažniau bando žudytis).
 Psichiniai sutrikimai. Šeimos psichinių sutrikimų istorija.
 Nepilna šeima.
 Nedarni šeima.
 Labai griežti tėvai.
 Jaunuolis šeimoje jaučiasi nemylimas, nereikalingas abiem ar vienam tėvų.
 Žmogus patyrė daug stresinių situacijų.
 Anksčiau buvę bandymai nusižudyti (taip pat ir demonstratyvūs).
 Somatinės ligos.
 Išgyvenama depresija.
 Menkas savęs vertinimas.
 Mokymosi negalė ir mokymosi sunkumai

Jaunuolio ketinimą nusižudyti galime pastebėti iš jo elgesio, pasisakymų, emocinės būsenos. (Gailienė, D. Jie neturėjo mirti : Savižudybės Lietuvoje. Vilnius 1998m., p. 96 – 99)
Ypatingai turite būti atidūs staigiems ir ryškiems jauno žmogaus elgesio pasikeitimams, pvz., gyvas, judrus ar net triukšmingas jaunuolis staiga pasidarė tylus, užsidaręs arba, atvirkščiai, buvęs ramus, džiaugsmingas jaunuolis pradėjo elgtis neįprastai aktyviai ar agresyviai, priešiškai, bėga iš

š namų. Neretai nutrūksta draugystė su bendrakursiais, pablogėja mokymasis, susiaurėja interesų ratas (nustoja sportavęs, meta būrelius), elgiasi nesaugiai (jaunuolio elgesys kelia pavojų jo paties gyvybei). Žmogus gali pradėti išgėrinėti ar gerti daugiau negu visada, rūkyti, griebtis narkotikų, rodyti atsisveikinimo ženklus: grąžina skolintus daiktus, gautas dovanas ir pan.
Pasisakymuose galima išgirsti užuominas apie nenorą gyventi, beviltiškumą, bejėgiškumą, vienišumą (neretai tokias mintis galima rasti rašiniuose, piešiniuose, išgirsti diskusijose), neįprastus atsisveikinimus. Emocinėje būsenoje pasireiškia: nerimas, dirglumas, pyktis, susikaustymas, netikėti emocijų protrūkiai, ryškūs nuotaikos svyravimai, išsiblaškymas, pasyvumas, liūdnumas, prislėgtumas.

Galima pastebėti, kad supančią aplinką, save patį ir savo gyvenimišką situaciją jaunuolis mato ir vertina labai vienpusiškai, siaurai, pvz. ”niekas manęs nesupranta”, ”niekas nepasikeis”, “jie visuomet taip elgsis” ir t.t. Sutrinka miegas ir apetitas.( http://www.savizudybes.lt)1.3 Savižudybių statistika Lietuvoje
2002 me¬tais sa¬vi¬žu¬dy¬bių skai¬čiu¬mi 100 tūks¬tan¬čių gy¬ven¬to¬jų Lie¬tu¬va pir¬ma¬vo Eu¬ro¬po¬je.
Vi¬siems ke¬ti¬nan¬tiems žu¬dy¬tis bū¬din¬gas są¬mo¬nin¬gas ar ne¬są¬mo¬nin¬gas svy¬ra¬vi¬mas tarp prieš¬ta¬rų – no¬ro gy¬ven¬ti, su¬lauk¬ti pa¬gal¬bos ir no¬ro ne¬gy¬ven¬ti. Žu¬dy¬tis ska¬ti¬na dau¬gy¬bė kri¬zi¬nes si¬tu¬a¬ci¬jas su¬ke¬lian¬čių veiks¬nių. La¬bai svar¬bu to¬kio¬je si¬tu¬a¬ci¬jo¬je at¬si¬dū¬ru¬siam žmo¬gui lai¬ku su¬teik¬ti pa¬gal¬bą.
Sa¬vi¬žu¬dy¬bė – tai vi¬suo¬me¬nės pro¬ble¬ma. Ją spręs¬ti įma¬no¬ma tik įver¬ti¬nus so¬cia¬li¬nes, eko¬no¬mi¬nes, psi¬cho¬lo¬gi¬nes ir me¬di¬ci¬ni¬nes prie¬žas¬tis, le¬mian¬čias in¬di¬vi¬do pa¬si¬ry¬ži¬mą nu¬trauk¬ti sa¬vo gy¬vy¬bę.
PSO duo¬me¬ni¬mis, sa¬vi¬žu¬dy¬bė yra pa¬grin¬di¬nė jau¬nų as¬me¬nų (15–34 me¬tų am¬žiaus) mir¬ties prie¬žas¬tis. 10–19 me¬tų am¬žiaus Lie¬tu¬vos gy¬ven¬to¬jų gru¬pė¬je sa¬vi¬žu¬dy¬bės už¬ima 2–3 vie¬tą tarp mir¬ties prie¬žas¬čių.
Vai¬kai iki 5-erių me¬tų am¬žiaus žu¬do¬si la¬bai re¬tai. Tu¬rin¬tys po¬lin¬kį žu¬dy¬tis jau¬nes¬ni kaip 10 me¬tų moks¬lei¬viai su¬da¬ro tik 2,5 proc. vi¬sų žu¬dy¬tis lin¬ku¬sių vai¬kų.
Vai¬kų sa¬vi¬žu¬dy¬bes daž¬nai ten¬ka ver¬tin¬ti kaip sa¬vi¬tą pro¬tes¬tą. 80 proc. at¬ve¬jų žu¬do¬ma¬si dėl kon¬flik¬tų šei¬mo¬je. Per pas¬ta¬ruo¬sius 30 me¬tų vai¬kų nuo 5 iki 14 me¬tų am¬žiaus sa¬vi¬žu¬dy¬bių pa¬dau¬gė¬jo 8 kar¬tus. Vi¬du¬ti¬niš¬kai 1 iš 100 ban¬dy¬mų bai¬gia¬si mir¬ti¬mi. Ap¬klau¬sus 14–21 me¬tų am¬žiaus jau¬nuo¬lius pa¬aiš¬kė¬jo, jog apie sa¬vi¬žu¬dy¬bę gal¬vo¬jo 29–60 proc. as¬me¬nų, ke¬ti¬no žu¬dy¬tis 7,5–9 proc. jau¬nuo¬lių, o 7,5 proc. jų mė¬gi¬no tą pa¬da¬ry¬ti. Įvai¬rių ty¬ri¬mų duo¬me¬ni¬mis, ban¬dy¬mų žu¬dy¬tis bū¬na 50–200 kar¬tų dau¬giau nei sa¬vi¬žu¬dy¬bių.
Sa¬vi¬žu¬dy¬bių dau¬gė¬ji¬mą le¬mia įvai¬rūs veiks¬niai. Vis di¬des¬nius rei¬ka¬la¬vi¬mus tiek su¬au¬gu¬sie¬siems, tiek jau¬ni¬mui ke¬lia so¬cia¬li¬niai eko¬no¬mi¬niai vi¬suo¬me¬nės po¬ky¬čiai. Moks¬lei¬viai var¬žo¬si tar¬pu¬sa¬vy¬je dėl ge¬res¬nių pa¬žy¬mių, di¬dė¬ja rei¬ka¬la¬vi¬mai sto¬jan¬tiems į aukš¬tą¬sias mo¬kyk¬las. Ne¬tik¬ru¬mo dėl at¬ei¬ties jaus¬mą ly¬di nuo¬la¬ti¬nė įtam¬pa. Jau¬nam žmo¬gui sun¬ku spręs¬ti ky¬lan¬čias pro¬ble¬mas.
Sa¬vi¬žu¬dy¬bės ti¬ki¬my¬bę di¬di¬na sun¬ki eko¬no¬mi¬nė šei¬mos pa¬dė¬tis, aso¬cia¬lus jos gy¬ve¬ni¬mo bū¬das, gir¬ta¬vi¬mas, prie¬var¬ta ir smur¬tas. Šei¬mos na¬rio sa¬vi¬žu¬dy¬bė sa¬vo¬tiš¬kai pa¬ša¬li¬na mir¬ties ta¬bu, to¬dėl ti¬kė¬ti¬na, jog pa¬na¬šiai pa¬si¬elg¬ti ga¬li ir ki¬ti tos šei¬mos na¬riai.

Dar vie¬na pro¬ble¬ma – tė¬vų dė¬me¬sio sto¬ka. Dau¬gė¬ja iš¬si¬sky¬ru¬sių šei¬mų, vie¬ni¬šų mo¬ti¬nų. Daž¬nai abu tė¬vai dir¬ba ir ma¬žai bū¬na su šei¬ma. 90 proc. ap¬klaus¬tų vai¬kų tei¬gė, kad tė¬vai jų ne¬su¬pran¬ta, juos at¬stu¬mia ar ig¬no¬ruo¬ja, kai jie ieš¬ko tė¬vų pa¬ra¬mos bei užuo¬jau¬tos, jau¬čia¬si ne¬lai¬min¬gi.
Sa¬vižudy¬bes ska¬ti¬na ir smur¬tas. Smur¬to vaiz¬dų itin gau¬su ži¬niask¬lai¬do¬je. Smur¬to ele¬men¬tai tam¬pa įpras¬ti jau¬ni¬mo el¬ge¬siui, dau¬gė¬ja aso¬cia¬lių ir an¬ti¬so¬cia¬lių smur¬ti¬nį el¬ge¬sį pro¬pa¬guo¬jan¬čių gru¬pių, plin¬ta smur¬tas šei¬mo¬je ir mo¬kyk¬lo¬je. Smur¬ti¬niai veiks¬mai ga¬li bū¬ti nu¬kreip¬ti tiek į gy¬vus ob¬jek¬tus, tiek į daik¬tus. Sa¬vi¬žu¬dy¬bės at¬ve¬ju smur¬tau¬ja¬ma prieš pa¬tį sa¬ve.
Vis dau¬giau jau¬ni¬mo var¬to¬ja al¬ko¬ho¬lį, ki¬tas psi¬cho¬ak¬ty¬vi¬ą¬sias me¬džia¬gas. Spren¬di¬mą nu¬si¬žu¬dy¬ti daug grei¬čiau ir leng¬viau pri¬ima ne¬blai¬vūs as¬me¬nys.
Žu¬dy¬tis ga¬li pa¬ska¬tin¬ti ir pa¬žįs¬ta¬mų ar ži¬no¬mų žmo¬nių sa¬vi¬žu¬dy¬bė. To¬kie at¬ve¬jai daž¬nai su pa¬si¬mė¬ga¬vi¬mu iš¬sa¬miai ap¬ra¬šo¬mi mū¬sų spau¬do¬je, ne¬tie¬sio¬giai tap¬da¬mi sek¬ti¬nu pa¬vyz¬džiu. Po ne¬lai¬min¬go at¬si¬ti¬ki¬mo ben¬dra¬am¬žių sa¬vi¬žu¬dy¬bės ri¬zi¬ka pa¬di¬dė¬ja 6–7 pro¬cen¬tais.

Sa¬vi¬žu¬dy¬bės prie¬žas¬ti¬mi ne¬re¬tai bū¬na psi¬chi¬kos li¬gos. Apie mir¬tį ir sa¬vi¬žu¬dy¬bę gal¬vo¬ja dau¬giau kaip pu¬sė ser¬gan¬čių¬jų dep¬re¬si¬ja. (http://www.straipsniai.lt/category.php?cat=130)1.4 Savižudybių prevencijos galimybės
Siekiant sumažinti jaunų žmonių savižudybių skaičių, reikalingi aktyvūs veiksmai. Mažai tikėtina, kad problema sumažės arba išsispręs savaime.
Savižudybes tyrinėjantys autoriai vieningai kalba apie prevencijos svarbą. Skiriami trys prevencijos lygiai: pirminė arba tiesiog prevencija, antrinė, kitaip intervencija, bei tretinė arba postvencija. Visi šie lygiai, turintys bendrą tikslą užbėgti galimai savižudybei už akių, dar turi ir kiekvienam jų būdingus tikslus.
Prevencija yra orientuota daugiausia į sveikus, nepasižyminčius suicidine rizika ar turinčius tik žemą šios rizikos laipsnį žmones. Ji skirta jų psichinės sveikatos stiprinimui. Pats efektyviausias prevencijos būdas – mokymas atpažinti savižudybės riziką, konstruktyvių problemų sprendimų būdų ieškojimas, į gyvybės išsaugojimą nukreiptų nuostatų formavimas, geranoriškų ir pagarbių santykių tarp studentų ir dėstytojų kūrimas. Kalbėdamiesi su studentais apie savižudybę, dėstytojai turėtų drauge aptarti, kaip dar žmogus gali pasielgti, kai jam labai sunku, kaip galima įveikti gyvenime kylančius sunkumus, kodėl savižudybė nėra konstruktyvi išeitis. Tiek dėstytojai, tiek studentai turėtų žinoti, kokie ženklai rodo gresiančią savižudybę, ką reikia daryti juos pastebėjus, kur galima gauti reikiamą pagalbą. Taip pat reikėtų žinoti visuomenėje vyraujančius mitus apie savižudybę, kurie dažnai trukdo pastebėti gresiantį jos pavojų.
Intervencija – tai pagalba suicidinę krizę ar gilią problemą išgyvenančiam žmogui, t. y. pasižyminčiam vidutine ir aukšta suicidine rizika. Nepaisant to, kad šiame etape pirmenybė tenka psichinės sveikatos įstaigų specialistams (medikams, psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams ir t.t.), savižudybė nėra vien medicininė problema. Krizę išgyvenančiam asmeniui daug pagalbos gali suteikti ir artimi žmonės. Tėvai, dėstytojai bei studentai turėtų žinoti, ką galima daryti ir ko ne, kai žmogus ne tik kalba, bet ketina ir mėgina nusižudyti. Žinojimas ir sugebėjimas laiku kreiptis profesionalios pagalbos gali išgelbėti gyvybę suicidinę krizę išgyvenančiam asmeniui. Tai vienas svarbiausių žingsnių intervencijoje, kurį gali padėti žengti artimi žmonės.
Nepelnytai mažai dėmesio skiriama postvencijai, kurios tikslas – pagalba artimo žmogaus savižudybę išgyvenusiems žmonėms. Kiekviena savižudybė paliečia daugelį žmonių. Tai ypatingai skaudi netektis, sukelianti aštrų skausmą, ilgam sutrikdanti dvasinę pusiausvyrą. Kiekviena tokia trauma mokymosi įstaigoje gali sukelti chaosą ir stresą: žmonės pasimeta, ima kaltinti vieni kitus, nusižudžiusįjį ir pan. Tai neigiamai veikia studentų – dėstytojų – administracijos santykius, dar labiau apsunkina išgyvenimus. Todėl labai svarbu iš anksto žinoti elgesio tokioje situacijoje modelį, pasidalinti atsakomybe, įgyti reikiamų žinių. Traumą išgyvenantys žmonės būtinai turi gauti tinkamą pagalbą. Čia itin daug gali nuveikti mokymosi įstaiga, sukurdama efektyvią reagavimo į krizinę situaciją sistemą. Postvencine pagalba siekiama padėti žmonėms išgyventi traumuojančias įvykio pasekmes: reakcijas į savižudybę ir mirtį, pykčio, liūdesio bei kaltės jausmus. Pagalba teikiama visiems su įvykusia savižudybe susijusiems žmonėms: jaunuoliams, tėvams, dėstytojams, draugams ir t.t. Įvykusi savižudybė labai padidina kitų savižudybių ar suicidiškų veiksmų tikimybę, todėl būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, kad tai nepasikartotų. Todėl galime teigti, kad postvencinė pagalba kelia ir prevencinius tikslus.

Taigi visuose savižudybės prevencijos lygmenyse svarbus vaidmuo tenka ne tik specialistams, bet ir dėstytojams, tėvams, administracijai, o kartu ir jaunuoliams. Labai svarbu, kad suaugusieji turėtų pagrindinius prevencinius ir intervencinius įgūdžius, kuriuos būtų galima panaudoti iki įvykstant savižudybei, o taip pat mažinant jos tikimybę. Ne mažiau svarbu būti tinkamai pasirengus postvencijai, kuri būtina savižudybei įvykus. Visa tai užyikrins tinkamą pagalbą sunkumus išgyvenantiems jaunuoliams bei artimų žmonių savižudyb.ę išgyvenantiems žmonėms.( Moksleivių savižudybės: rizikos veiksniai ir pagalbos principai. Kaunas: Kauno jaunimo sveikatos centras. 2001m.,p. 23-26)2. JAUNIMO NUOMONĖS APIE SAVIŽUDYBES TYRIMAS
2.1 Tyrimo metodika
Tyrimas atliktas anketavimo metodu.
Anketą sudaro 13 klausimų, iš jų 11 uždaro tipo, 1 kombinuotas aprašomas ir 1 atviro tipo. Anketoje buvo pateikiami tokie klausimai kaip:
 Demografiniai – socialiniai rodikliai
 Nuomonė apie eutanaziją ir jos įteisinimą
 Veiksniai, galintys įtakoti jaunimą savižudybei
 Efektyviausi pagalbos būdai bandantiems nusižudyti
 Respondentų nuomone, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi

Atranka. Apklausa reprezentuoja Šiaulių miesto universiteto studentus. Anketos respondentams buvo dalinamos jų namuose, mokymosi įstaigose. Atrankos dydis: 40 respondentų.
Respondentai tyrimui atrinkti, naudojant atsitiktinę atranką.
Apklausos atlikimas. Apklausa buvo vykdoma 2005 m.gegužės 10 d. – gegužės 20 d.Apklausą atliko 2 interviuotojos.
Apklausos rezultatai:
Iš viso apklausta respondentų: 40
Iš šių respondentų 22 vaikinai, ir 18 merginų.
Pirmas kursas – 3 respondentai
Antras kursas – 12 respondentų
Trečias kursas – 12 respondentų
Ketvirtas kursas – 13 respondentų2.2 Demografinė – socialinė respondentų imtis
2.2.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Visi respondentai noriai atsakinėjo į visus pateiktus anketos klausimus. Buvo išdalinta 40 anketų, kurios sugrįžo visu 100 %. Išanalizavus respondentų pasiskirstymą pagal lytį, paaiškėjo, jog aktyvesni buvo vyrai, jie sudarė 54 %, o moterys – 45 %.

2.2.2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kursus

Kaip matome pagal 2.2.2 pav. duomenis dauguma respondentų buvo IV, III bei II kurso, mažuma I kurso.2.3 Socialinė apklaustųjų aplinka
Socialinė aplinka šeimoje įtakoja asmenybės psichologiją, jos poreikius visuomenėje. Labai svarbu, kad žmogus jaustųsi laimingas ir reikalingas ne tik šeimoje, bet ir savo socialinėje aplinkoje, savo visuomenėje. Iš atliktų anketinių apklausų apibendrinus pateikiame išvadas.

2.3.1 pav. Vyraujanti aplinka respondentų šeimose

Iš anketinių respondentų apklausos duomenų galima daryti išvadas, kad daugumos, t.y. apie 80% merginų socialinė aplinka šeimose yra gera arba normali. Tačiau virš 20% respondentų socialinė aplinka netenkina jų poreikių.2.4 Merginų ir vaikinų nuomonė apie eutanaziją ir jos įteisinimą
Kaip gyvenimu nusivylęs Šekspyro Hamletas svarste “Būti ar nebūti?”, taip tokia pat mintis sukasi kiekvieno sunkiai sužaloto ar nepagydoma liga sergančio žmogaus mintyse. Tuo tarpu kančių išvargintas kūnas trokšta amžino poilsio..siela – ramybės. o širdis plaka vis silpniau ir silpniau.. Norisi palikti skausmą teikiantį gyvenimą, pakilti auksčiau visko ir pagaliau išsivaduoti iš kančių. Bet kur tau! Su tuo nesutinka dorieji žemės moralistai: “kur jūsų moralė?! Juk tai – žmogzudystė!” Kaip ne vietoje išlindo ta jų moralė.
Medicinoje dažnai iškyla sunkūs klausimai: ar prasminga atkakliai tęsti mirtinai sergančio ligonio gydymą arba dirbtinį gyvybės palaikymą, kas ir kokiomis sąlygomis turi teisę spręsti apie kito žmogaus mirtį? Maža to, pastaraisiais dešimtmečiais propaguojama idėja, kad kartais gydytojas turi nutraukti paciento gyvybę, kai ligonis to prašo arba ir kai neprašo.
Eutanazijos problema mūsų pasaulyje vis dramatiškesnė – ir dėl įtemptų teorinių ir ideologinių diskusijų, ir dėl drastiškiausių praktikų.
Kaip šią problemą vertina studentai, pritaria ar ne eutanazijai bei kokia jų nuomonė į ją. Pateikiame keletą diagramų:

2.4.1 pav. Merginų ir vaikinų nuomonė apie eutanaziją

Pagal 2.4.1 pav. vaikinų ir merginų nuomonė eutanazijos atžvilgiu, galima sakyti, sutampa. Dauguma merginų ir vaikinų pritaria eutanazijos įteisinimui.
Dauguma, kurie pateisino eutanaziją minėjo, jog besikankinant sergančiajam, kankinasi ir jo artimieji, todėl eutanazija vienas iš būdų nutraukti sergančiojo skausmus.
Tie, kurie nepritaria eutanazijos įteisinimui argumentuoja tai tuo, kad artimiesiems tai bus nepakeliamas skausmas ir tik Dievas suteikęs žmogui gyvybę gali ją atimti.2.5 Materialinės padėties įtaka savižudybei
Materialinė padėtis labai svarbus rodiklis kiekvienoje šeimoje. Kokia vyrauja materialinė padėtis, tokia ir aplinka tvyro namuose. Daugiausia kivirčų šeimoje kyla dėl pinigų stokos. Neretai vaikai neapsikentę tvyrančiu nepritekliumi bėga iš namų, pradeda uždarbiauti vogdami, ir taip vis labiau klimpsta į tokią padėtį, kai nebemato gyvenimo prasmės. Laiku jiems nepadėjus jie apsisprendžia pasitraukti iš gyvenimo.

Pateiksime studentų išsakytą nuomonę apie materialinių problemų daromą žalą žmogaus psichikai, ar ši problema galėtų įtakoti savižudybei:

2.5.1 pav. Ar pablogėjusi žmogaus materialinė padėtis galėtų jį paskatinti savižudybei

Pagal 2.5.1 paveikslą galime teigti, jog merginos labiau linkusios manyti, kad materialineė problemos gali sukelti norą savižudybei, teigiamai atsakė daugiau nei pusė apklaustųjų merginų.Tuo tarpu vaikinų, manančių, kad materialinės problemos gali paskatinti savižudybei yra gerokai mažiau. Vaikinai labiau abejoja, ar tik ši problema priveda prie savižudybės ir dauguma atsakė „galbūt“ .2.6 Neigiami socialinės aplinkos veiksniai
Ligos, nesekmės mokymosi įstaigose, skolos, nepasitikėjimas savimi, pabodusi kasdieninė rutina sukelia jaunam žmogui daug papildomų rūpesčių, psichologinių problemų. Neretai užplūdus daugeliui problemų vienu metu, jaunuolis nebesugeba normaliai mąstyti ir išspręsti susiklosčiusios problemos.

2.6.1 pav. Veiksniai galintys sukelti merginoms mintis apie savižudybę

Kaip matyti iš grafiko duomenų labiausiai merginas galėtų paskatinti savižudybei tokie veiksniai, kaip nepasitenkinimas savo išvaizda bei pablogėjusi sveikata. Merginos daugiau atsiriboja nuo tokių veiksnių kaip blogi santykiai šeimoje ar nepripažinimas darbe. Jos pasikliauja vaikinų pareiga pasirūpinti šeima.

2.6.2 pav. Veiksniai galintys sukelti vaikinams mintis apie savižudybę

Vaikinus daug mažiau nei merginas nepasitenkinimas savo išvaizda bei pablogėjusi sveikata galėtų paskatinti savižudybei, bet labiau –nepripažinimas darbe bei piniginės skolos. Nepasitenkinimas savo išvaizda labiau priskirtinas merginoms, vaikinus tai mažai įtakoja.
Pastebėjom, kad 24 respondentai, kurie priskyrė pablogėjusią materialinę padėtį prie rizikos veiksnių, kurie galėtų įtakoti savižudybei, labiausiai bijo piniginių skolų. Tai rodo apie nepasitikėjimą savo jėgomis, ateitimi ir visuomene.

2.7 Savižudybės jaunimo tarpe, mąstymas apie tai bei efektyvūs būdai išvengti savižudybės

Kad ir kaip nenorėtume susimąstyti apie savižudybę, tačiau norom nenorom tai padarom, kai pasijuntame prispausti savo nesibaigiančių darbų, rūpesčių. Dažnai mastom, kad jaunas žmogus mažai kreipia dėmesio į problemas, jas ignoruoja, tačiau staiga išgirstame, kad tas ar anas jaunuolis nusižudė, palikęs savo problemas artimiesiems. Reikia jau dabar susirūpinti, kaip galėtume padėti savo artimiesiems, draugams neatsiriboti nuo visuomenės, su šeima, draugais spręsti savo problemas. Apklausos duomenimis apibendrinus, galima pateikti tokias išvadas:

2.7.1 pav. Ar merginų ir vaikinų pažįstamų rate buvo kalbėta apie savižudybę

Kaip ir galima numanyti, daugumos, t.y. pagal apklausos duomenis 65% respondenčių pažystamų rate buvo kalbėta apie savižudybę. Vaikinų pažįstamų rate yra mažiau kalbama apie savižudybę, jie linkę labiau nuslėpti savo problemas, rūpesčius.
Šie skaičiai rodo, kad dauguma jaunuolių linkę labai reaguoti į neigiamą socialinės aplinkos įtaką.

2.7.2 pav. Ar merginų ir vaikinų artimųjų rate yra buvę savižudybės atvejų

Nors apklaustos merginos yra labiau linkusios šnekėti apie savižudybes, tačiau yra užregistruotas mažesnis savižudybių artimųjų ir draugų tarpe skaičius. Vaikinų tarpe apie savižudybę yra šnekama mažiau, jie kasdienius rūpesčius labiau išgyvena vieni, niekam stengiasi nesiskųsti, tačiau vieną dieną staiga nebesugeba blaiviai mąstyti ir patirdami vis didesnį stresą jie nusprendžia pasitraukti iš juos nuvylusio gyvenimo. Vaikinų nusižudžiusių artimųjų ar draugų tarpe skaičius yra gerokai didesnis.
Iš respondentų paaiškėjo, kad 22 artimi arba pažįstami buvo prasitarę apie savižudybę ir net 8 iš jų nusižudė.2.8. Efektyviausi būdai padėti norintiems nusižudyti
2.8.1 pav. Efektyviausia pagalba norintiems nusižudyti

Psichologo konsultacijos, pokalbis su draugu ar aplinkos pakeitimas – tai pats efektyviausias pagalbos būdas norintiems nusižudyti ar norintiems padėti savo artimam ar draugui to nepadaryti. Kaip parodo apklausos duomenys respondentai mažai pasitiki pagalbos telefonu ar šeimos nariu. Reikia išmokti išklausyti ir pastebėti kitų problemas, patarti jiems, kad nesijaustų atstumti savo socialinės aplinkos, visuomenės.2.9 Priežastys, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi
Respondentams buvo pateiktas atviro tipo klausimas apie Lietuvos pirmavimą savižudybių skaičiumi, kuriame apklaustieji galėjo išsakyti savo nuomonę. Pateikiame daugumos nuomonę apie šią problemą:
Žmogus,augantis smurte ir nepilnavertėje aplinkoje savaime susimąsto apie savižudybę – Lietuvoje pakankamai daug smurto, nedarbo, nepagarbos, dviveidiškumo, dažnai lieki neįvertintas, be priežasties atstumtas. Dauguma įvardino alkoholizmą, narkomaniją, nedarbą bei žemą pragyvenimo lygį.
Kai kurie apklaustieji vaikinai teigia, kad Lietuvoje gyvena pačios gražiausios ir ne visada pasiekiamos merginos, dėl kurių verta žudytis.
Dalis apklaustųjų mano, kad lietuviai yra pernelyg trumparegiški, neišprusę ir nemato kitų gyvenimo alternatyvų bei šviesios gyvenimo pusės. Erzina ir visuomenės taisyklės, pagal kurias žaidžia ne visi garbingai.IŠVADOS
Apibendrinant statistinius ir apklausos duomenis ištyrėme, kad labiausiai jaunimą savižudybėms įtakoja patirta seksualinė, fizinė, emocinė prievarta ar nesirūpinimas (šeimoje, universitete, kitoje aplinkoje), egzaminų baimė, artimo žmogaus mirtis, draugo ar kito artimo žmogaus savižudybė, tėvų skyrybos, nelaiminga meilė, piniginės skolos, nepripažinimas darbe, nepasitenkinimas savo išvaizda, pablogėjusi sveikata bei nusibodusi kasdieninė rutina.
Prevencijos galimybės Lietuvoje yra nepakankamai žinomos ir prieinamos. Dažniausiai siūlomos psichologo konsultacijos, poklabis su draugu bei aplinkos pakeitimas.
2002 me¬tais sa¬vi¬žu¬dy¬bių skai¬čiu¬mi 100 tūks¬tan¬čių gy¬ven¬to¬jų Lie¬tu¬va pir¬ma¬vo Eu¬ro¬po¬je. Respondentų nuomone pirmaujame todėl, kad egzistuoja žemas pragyvenimo lygis, nedarbas, smurtas, alkoholizmas bei narkomanija. Kaip priežastys dar yra įvardijama ir nepagarba vieni kitiems, dviveidiškumas, neišprusimas bei ribotos galimybės jaunam žmogui kurti savarankišką gyvenimą.
Dauguma apklaustųjų teigia, kad juos tenkina socialinė aplinka, kurioje jie gyvena, pakankamai geri santykiai šeimoje. Didžioji dalis respondentų teigia, kad jei jų socialinė aplinka pablogėtų, tai būtų vienas iš veiksnių, paskatinančių savižudybei.
Viena iš mirties formų yra eutanazija, kuri sukelia daug diskusijų. Didžioji dalis respondentų pritaria eutanazijos įteisinimui, kadangi mano, jog neturi kankintis nei sergantysis, neturintis vilties išgyventi, nei jo artimieji. Tie, kurie nepritaria eutanazijos įteisinimui argumentuoja tai tuo, kad artimiesiems tai bus nepakeliamas skausmas ir tik Dievas suteikęs žmogui gyvybę gali ją atimti.LITERATŪRA
1. http://www.savizudybes.lt
2. http://www.sociumas.lt
3. http://www.straipsniai.lt/category.php?cat=130
4. Moksleivių savižudybės: rizikos veiksniai ir pagalbos principai. Kaunas: Kauno jaunimo sveikatos centras. 2001m.
5. Gailienė, D. Jie neturėjo mirti : Savižudybės Lietuvoje. Vilnius 1998m.

PRIEDAI

1 priedas

SAVIŽUDYBIŲ DAŽNIS LIETUVOJE
1930–40 IR 1986–2004 METAIS

100 000 GYVENTOJŲ

Leave a Comment