savanoriskos galimybes tvarkant miesta

TURINYS

ĮVADAS 3
1. TYRIMO PLANAS 6
1.1. Problemos pristatymas 6
1.2. Sąvokų apibrėžimas 7
1.3. Tyrimo metodas 9
1.4. Tiriamoji visuma 10
2. ANKETA 11
3. KRITINĖ KLAUSIMYNO ANALIZĖ 16
LITERATŪRA 17ĮVADAS
Prasidėjęs pavasaris atkreipė dėmesį, kad per žiemą kiemuose, aikštėse, upių pakrantėse, poilsio aikštelėse susikaupė daug šiukšlių. Šiuo metu talkas rengia įvairios įstaigos, akademinis jaunimas ir net visuomeninės organizacijos. Į talkas kviečiantys iškabinti skelbimai ir daugiabučių namų laiptinėse. Visiems norisi gyventi sveikoje, švarioje ir saugioje aplinkoje. Tačiau vien talkomis nepasieksime nuolatinio miestų tvarkymo būsenos, nes tai laikinos akcijos. Reikalingos naujos formos – tai savanoriškos veiklos, tvarkant savo miestą, gal būt kuriant sąjūdžius ar įgyvendinant pilietinių iniciatyvų skkatinimo programas.
Savanoris – tai bet kokio amžiaus žmogus, kuris be jokio piniginio atlygio dirba visuomenei naudingą darbą. Jis skiria savo laiką, žinias, patirtį, energiją darbui organizacijoje ir neima už tai piniginio atlygio. Savanoriškas darbas gali būti nedidelis, pavyzdžiui pagalba vienos dienos renginyje, arba rimtesnis, skiriant keletą valandų savo laisvalaikio kas savaitę arba net kasdien.

Savanoriškas darbas – tai galimybė kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religinių bei politinių įsitikinimų, amžiaus ir sveikatos panaudoti savo sugebėjimus ir patirtį, realizuoti savo pomėgius, įgyti naujų žinių beei įgūdžių, susirasti naujų draugų, tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaikį, įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuomenės gyvenime, keičiant jį pagal bendruomenės poreikius.

Pilietinių iniciatyvų skatinimo programa siekiama ugdyti pilietiškumą ir iniciatyvumą mieste bei skatinti visuomenę aktyviai dalyvauti miesto bendruomeniniame gyvenime ir

r savivaldos sprendimų priėmimo procesuose, aktyviai prisidėti prie gyvenamosios vietos aplinkos kokybės gerinimo ir saugios kaimynystės kūrimo, skatinti savanorišką veiklą.
Žodis „savanoris“ yra nuo seno gerai žinomas lietuvių kalboje. Jis reiškė:
– Pameistrį, nemokamai dirbantį savo meistrui;
– Kariuomenės savanorį;
– Pastaruoju metu prigyja ir nauja žodžio „savanoris“ reikšmė – tai žmogus, laisva valia atliekantis visuomenei naudingą darbą ir neimantis už tai piniginio atlygio.
Svarbu pabrėžti, kad savanoriška veikla nelaikomas darbas, atliekamas giminaičiams, draugams ar pažįstamiems. Savanoriai dirba tai, kas reikalingiausia tuo metu visuomenei, dažniausiai socialinį darbą įvairiose socialinio, psichologinio, gamtosauginio gyvenimo, gyvenamosios aplinkos savasties ir jos paveldo išsaugojimo srityse.
Savanorių pritraukimas – aktyvus procesas, tai ir skelbimų kabinimas mieste, aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose, tai ir dalyvavimas TV ir radijo programose, kuriose kalbama apie organizacijos veiklą bei savanoriško darbo gaalimybes, taip pat tai tiesiog kalbėjimasis su kiekvienu, galinčiu ir svarbiausia norinčiu padėti sau ir kitiems.
Savanoris gali dirbti visose visuomeninio gyvenimo srityse, kur tik reikia jo pagalbos. Tačiau svarbu atsiminti, kad ne visi savanoriai gali dirbti visus darbus. Egzistuoja daug darbų, kuriems atlikti reikia turėti tam tikrų profesinių žinių. Todėl potencialus savanoris turi puikią progą įgyti naujų žinių bei profesinės patirties.
Savanoriu gali būti bet kuris suaugęs, protingas, atsakingas žmogus, priklausomai nuo sugebėjimų, psichinės sveikatos, turimo laiko, kompetencijos lygio. Savanoriai dažnai su
uteikia organizacijai įvairovės (amžius, išsilavinimas, profesinė patirtis), nes jų kaita didesnė nei samdomų darbuotojų. Be to, jie dirba ne nuolat – tai dar viena didesnės jų kaitos priežastis. Kertiniai savanorystės bruožai – laisva valia atliekamas ir pinigine išraiška neatlyginamas darbas.
Savanorių judėjimas ir savanoriška veikla remiasi sąžiningumu, tikra savanorystė ir įsitikinimu, kad jos tikslas yra padėti kitiems ir kad tai nėra kažkokia manipuliacija žmonių gerumu, kuria pasinaudojus galima patenkinti kieno nors interesus.
Dažniausiai žmonės užsiima savanoriška veikla norėdami save realizuoti ir patenkinti savo individualius poreikius. Tai yra pagrindinis jų motyvacijos dirbti vieną ar kitą darbą šalti.nis.
Savanoriai dažniausiai atlieka tuos darbus, kuriuos dirba ir apmokami darbuotojai. Labai dažnai savanoriai laikomi tik jų „padėjėjais“ ar „pagalbiniais resursais“.
Savanoriai pasitelkiami, nes:
– Jie gali dirbti darbą, kurį sunku apibrėžti.
– Ne už kiekvieną darbą gali būti atlyginta pinigais.
– Jie suteikia atvirumo statusą organizacijai.
– Jie turi naujų idėjų ir nėra suvaržyti narystės kurioje nors organizacijoje.
– Jie sudaro papildomą grupę žmonių, pritariančių organizacijos misijai.
– Jie formuoja patikimos organizacijos įvaizdį visuomenėje.

-Jie asmeniškai yra įtraukti į organizacijos misijos bei pačios organizacijos populiarinimą visuomenėje.
– Jie padeda gauti lėšų veiklai vystyti.
– Jų dalyvavimas yra sutelkto visuomeninio dalyvavimo pavyzdys.
Tai sukuria lyg ir visuomeninę kontrolę ir didina pasitikėjimą veikla vietos bendruomenėje.
1997 m. Lietuvoje įkurtas Savanorių centras, kurio misija – skleisti savanoriškumą Lietuvoje. Savanorių centras yra savanorių ir nevyriausybinių or
rganizacijų tarpininkas, padeda surasti vieniems kitus, kaupia duomenų bazę apie savanorius ir nevyriausybines organizacijas, kurioms reikia savanorių, organizuoja kursus savanoriams bei jų koordinatoriams.
Savanorystė yra galimybė, kurią turi visi žmonės, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, religijos, politinių įsitikinimų, amžiaus, sveikatos būklės. Kiekvienas turi teisę būti savanoriu. Savanorystė sudaro galimybes panaudoti individualius sugebėjimus ir patirtį, išplėsti interesų ratą, įgyti patirties naujose srityse, daryti poveikį socialinėms permainoms ir prisidėti prie visuomeninės veiklos.1. TYRIMO PLANAS
1.1 Problemos pristatymas

Norint planuoti ir organizuoti savanorišką veiklą miesto tvarkymui reikalinga žinoti tokios veiklos mastą, galimybes, ketinimus: kas joje dalyvautų: kokie socialiniai sluoksniai, amžiaus grupės, bendruomenių ir organizacijų galima aktyvumą, jų lūkesčius siejamus su tokia veikla. Savanorių pritraukimas – aktyvus procesas, tai ir skelbimų kabinimas mieste, aukštosiose ir vidurinėse mokyklose, tai ir dalyvavimas TV ir radijo programose, kuriose kalbama apie organizacijos veiklą bei savanoriško darbo galimybes, taip pat tai tiesiog kalbėjimasis su kiekvienu, galinčiu ir norinčiu padėti. Analizuojant įvairiose organizacijose besidarbuojančių savanorių kontingentą, pažymėtina, labai įvairūs žmonės: dauguma jų (70%) – studentai, tačiau yra ir jau dirbančių žmonių, yra netgi pensininkų, savanoriškai dirbančių pagal įvairias programas. Iš darbui priimamų savanorių tikimasi atsidavimo darbui, sveikos nuovokos, sugebėjimo bendrauti bei gero bendro išprusimo. Savanoriškas darbas suteikia tą neįkainojamą jausmą, kad tu reikalingas.
Dažnai norinčius savanoriškai di

irbti reikia paskatinti, kad jie nebijotų pradėti ar net jei ir nelabai nori savanoriauti, kad pasinaudotų gyvenimo jiems teikiama galimybe prisidėti prie gyvenamosios aplinkos jaukumo, miesto įvaizdžio kūrimo ir kultūrinio bei gamtinio paveldo išsaugojimo. Tokiu paskatinimo pradžia galėtų būti ir šis tyrimas Tikėtina kad savanoriai tvarkydami miestą jaustųsi bendruomenės dalimi, jaustųsi veikiantys šį tą svarbaus. Be to išorinis imperatyvas palaikyti tvarką ir gražinti gyvenamąją aplinką virstų vidiniu.Taip pat skatintu patriotiškumą, aiškesnę identifikaciją su gyvenamąja aplinka.
Todėl labai naudinga ir aktualu ištirti, ar koks gyventojų požiūris į savanorišką veiklą gražinant, tvarkant miestą, nuo šiukšlių gelbstint ir gyvenamąją aplinką, ir gamtos kampelius.rūkymą vyrauja studentų tarpe, be to ar nejaučiamos tendencijos, kad vis daugiau žmonių neigiamai žiūri į rūkymą. Todėl šio tyrimo problema – Kauno miesto gyventojų vertinimo, požiūrio į miesto tvarkymą pakitimai, situacijos būklė.
Tyrimo objektas – Kauno miesto gyventojų požiūris į miesto tvarkymą ir jo gerinimo galimybės.
Tyrimo tikslas – ištirti Kauno miesto gyventojų požiūrį į miesto tvarkymą ir galimą savanorišką veiklą tvarkant miestą.
Šiam tikslui pasiekti iškeliami tokie tyrimo uždaviniai:
• konstatuoti, kokia dalis Kauno miesto gyventojų dalyvautų savanoriškoje veikloje tvarkant miestą;
• ištirti, kokios galimos tokios veiklos sritis ir formos
• ištirti, kokiomis priemonėmis informuoti ir sudominti savanoriška veikla miesto tvarkymui;
• įvertinti, Kauno miesto gyventojų požiūrį į miesto tvarkymo veiklą;
• išanalizuoti, kaip vertinama miesto tvarkymo.
Tyrimo hipotezė – vis daugiau Kauno miesto gyventojų neabejingi Kauno tvarkymui ir atnaujinimui, norėtų ir aktyviai dalyvautų savanoriškoje veikloje tvarkant miestą.
Šiam tyrimui naudojamas anketavimas. Kauno miesto (mikrorajono) gyventojams pateikiamos anoniminės anketos. Taip surenkami duomenys apie gyventojų požiūrį į savanorišką veiklą tvarkant miestą. Anketų pagalba gaunami neapdoroti duomenys, kurie vėliau apdorojami, analizuojami ir pateikiamos išvados bei pasiūlymai. Duomenų apdorojimui naudotas kompiuteris su Microsoft Windows XP aplinka ir kompiuterinės programos Microsoft Word ir Microsoft Excel.

1.2. Sąvokų apibrėžimai

Apklausa – tai tokia duomenų rinkimo technika, kai respondentas iš esmės tuo pačiu metu atsakinėja raštu (anketoje) interviuotojo pateiktus klausimus. Apklausos metodas taikomas, kai tiriama problema nėra pakankamai išanalizuota ir aprašyta įvairiuose šaltiniuose; kai tyrimo dalyko ar atskiros jo charakteristikos neįmanoma pažinti bei ištirti stebėjimo metu; kai tyrimo dalykas yra visuomenės ar individo sąmonės elementai: pvz. poreikiai, interesai, motyvacija, nuotaikos, vertybės, įsitikinimai irt.t.
Anketa – klausimai, kuriuos apjungia tyrėjo siekimas ištirti kokį nors socialinį rei.škinį ar procesą, visuma.
Atranka – tai matavimo vienetų pasirinkimas. Šio tyrimo atveju atrankiniai vienetai nesiskiria nuo atrankos elementų, t.y. atrankinis vienetas yra žmogus, gyvenantis Kauno mieste, apie kurį ir yra renkama informacija. Taigi, apibendrinu ir kalbu apie visą generalizuotą visumą, iš kurios buvo atrinkti stebėjimo vienetai.
Atrankos elementas – vienetas, apie kurį buvo renkama informacija. Šio tyrimo atveju, tai yra žmonės, gyvenantys Kauno mieste .
Atrankos šaltinis – tai realus statistinis sąrašas, iš kurio atlikta savo atranka.
Generalinė visuma gali būti labai įvairi – nuo vieno tikro mikrorajono iki Kauno miesto gyventojų visumos. Tai visuma elementų, kurie yra tiriami. Jei sakome, kad yra tiriama Kauno miesto visuomenė, tai vadinasi yra tiriami visi Kauno miesto gyventojai. Taigi, generalinė visuma, tai yra ta visuma elementų, kuriuos norima reprezentuoti. Todėl yra labai svarbu tiksliai apibrėžti generalinę visumą: šio tyrimo atveju generalinė visuma yra visi asmenys, gyvenantys Kauno miesto (Kauno miesto mikrorajone).
Tyrimo visuma yra sąrašas, iš kurio buvo daroma atranka. Taigi, galiu kalbėti apie visus Kauno gyventojus, bet realiai tyrimo visuma bus tik tie žmonės, kurie bus atrinkti apklausai.
Kintamasis – pagrindinė kintamojo savybė, kuri mane domina, kalbant apie atrankas, yra jo gebėjimas varijuoti, t.y. įgyti keletą reikšmių.
Parametras – tai tam tikro kintamojo aprašomoji charakteristika generalinėje visumoje (amžiaus vidurkis, dispersija ar tiesiog procentinė dalis nuo bendro skaičiaus).
Statistinis įvertinimas – tai kokio nors kintamojo aprašomosios charakteristikos reikšmės duotoje atrankoje.
Atrankos statistinė paklaida – tai dydis, kuriuo gali nuo tikrosios parametro reikšmės nukrypti įvertinimo reikšme pagal tikimybių teoriją, t.y leistina duomenų paklaida.
Patikimumo lygmuo ir patikimumo intervalai – tai terminai, vartojami nusakyti atrankos tikslumą. Su 95 % tikimybe galiu teigti, jog tikroji tam tikro kintamojo reikšmė yra intervale nuo x – 5 % iki x + 5 %, kur x – šio tyrimo rezultatas. 95 % yra patikimumo lygmuo bei patikimumo intervalas. Kuo intervalas labiau plečiamas, tuo didesnis yra patikimumo lygmuo ir atvirkščiai. Lentelėje yra pateikiamos 95 % patikimumo intervalo ribos, esant įvairiems atrankos dydžiams ir atsakymų pasiskirstymui.
Tyrėju vadinamas bet koks asmuo, kuris vykdo, veikia kaip tyrimo atlikėjas.
Respondentu vadinamas bet koks asmuo ar organizacija, iš kurio tyrėjas siekia gauti bet kokios informacijos tyrimo projektui. Šis terminas apima tuos atvejus, kai informacija gaunama pildant klausimynus.1.3. Tyrimo metodas
Šiam tyrimui naudojamas anketavimas, apklausos vykdomos anketavimo būdu. Apklausos yra bene pats seniausias žmonijos istorijoje informacijos rinkimo metodas. Gyventojų surašymai, iš kurių ir kilo apklausos, buvo atliekami dar Egipto laikais. Šiuo metu apklausos yra bene pats populiariausias duomenų rinkimo metodas. Jo esmė yra paprasta: specialiai atrinktai žmonių grupei pateikiamas formalizuotas klausimynas, atsakymai kurie paskui yra analizuojami ir apibendrinami. Apklausų tyrimuose respondentai buvo prašomi atsakyti į klausimus (tiek norint sužinoti jų nuomonę, tiek ir renkant faktinę medžiagą). Apklausos metodas gali būti naudojamas tiek deskriptyviniais, tiek ir aiškinimo tikslais. Dažniausiai ji naudojama nustatyti žmonių nuomonei, požiūriui, vertybinėms orientacijoms ar nuostatoms. Yra keletas apklausos atlikimo tipų: anketavimas, apklausa paštu, apklausa telefonu ir interviu. Pasirinktas anketavimas, kadangi tai patikimiausias apklausos būdas.
Apklausų pranašumai ir trūkumai. Pagrindinai apklausos metodo trūkumai yra tai, kad jos socialinius reiškinius matuoja ištraukdamos juos iš jų socialinio konteksto. Iš klausimyno niekada nėra įmanoma susidaryti išsamaus, aiškaus vaizdo apie respondento gyvenimą ar jo aplinką. Be to, apklausos retai kada gali matuoti elgesį, dažniausiai tik nuomones, nuostatas ir pan. Taigi apibendrinant galiu teigti, kad apklausos metodo stiprybė yra duomenų patikimumas, o silpnybė, kad ji dažnai tiesiogiai yra netinkama daugybei problemų spręsti.
Anketų paskirtis ir turinys. Anketavimas yra kilęs iš apklausų paštu. Anketa yra labai patogus ir plačiai naudojamas duomenų rinkimo metodinis instrumentas. Naudodami anketas, buvo surinkta daug originalios pirminės informacijos. Taigi, kas yra anketa ? Anketa – tai klausimynas, kuris naudojamas tyrimo duomenų surinkimo tikslais. Kitaip sakant, anketa yra tam tikra forma bei loginiu nuoseklumu sudėliotų klausimų komplektas, kuris naudojamas iš apklausiamojo asmens informacijai surinkti. Anketos sudarymas reikalauja daug žinių bei profesionalumo. Prieš atliekant anketavimą tyrimo atlikėjas trumpai paaiškina, kokie yra tyrimo tikslai ir kaip reikia pildyti klausimyną ir po to surenka užpildytus klausimynus.
Anketavimo pranašumai ir trūkumai. Anketavimo pranašumas, lyginant su apklausomis paštu, yra aukštas atsakiusiųjų procentas ir greitis, be abejo, jo kaina yra taip pat gerokai aukštesnė nei apklausų paštu, tačiau palyginus su interviu yra pigesni. Taip pat anketavimo metodas pasižymi didesniu anonimiškumo laipsniu; patikimesni duomenys bei aukštas užpildymo ir grąžinimo tyrimo vykdytojui procentas. Anketavimo metodas turi ir trūkumų: tai praleisti ar neužpildyti klausimai.1.4. Tiriamoji visuma
Pateikiama generalinės visumos (Kauno miestui) demografiniai duomenys, kuriuos turės atitikti ir tiriamoji visuma, nors be žvalgomojo tyrimo sunku apsispręsti. Atlikus žvalgomąjį tyrimą lengviau būtų nustatyti lokalizaciją.

Gyventojų skaičius

2005 01 01 2006 01 01 2007 01 01 2008 01 01
Kauno miesto savivaldybė 364.059 360.637 358.111 355.550

Gyventojai pagal lytį
Iš viso Vyrai Moterys
358.111 161.938 44,9% 198.649 55,1%

Gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes
Gyventojai pagal amžiaus grupes Palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, %
0–14 15–59 60+ 0–14 15–59 60+
52952 231612 73547 14,8 64,7 20,5

Iki 15 metų, darbingo ir pensinio amžiaus gyventojai pagal lytį
Vyrai pagal amžiaus grupes Moterys pagal amžiaus grupes
0–15
Darbingo

Pensinio 0–15 Darbingo Pensiinio
296.62 109.196 21.843 27.946 121.548 47.9162. ANKETA
Gerbiamas gyventojau,

Siekdami pagerinti mūsų miesto tvarkymą, organizuoti jį atsižvelgiant į gyventojų nuomonę ir jiems dalyvaujant, p r a š o m e atsakyti į anoniminėje anketoje pateiktus klausimus. Jūsų atsakymai bus analizuojami ir apibendrinta informacija bus naudojama rengiant savanoriškos veiklos miesto tvarkymui projektą.
Iš anksto dėkingi už dalyvavimą anketavime.
Savanoriškos veiklos miesto tvarkymui iniciatoriai

1. AR PRITARIATE, KAD MŪSŲ MIESTE BŪTŲ ORGANIZUOJAMOS TALKOS?
1. Pritariu
2. Nepritariu
3. Man nerupi
Išsirinkite vieną atsakymą
2. KIEK BALŲ (IŠ GALIMŲ 10-IES BALŲ) SKIRTUMĖTE VERTINDAMI MIESTO (GYVENAMOSIOS VIETOS) SUTVARKYMĄ?

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Atsakymą pažymėkite „x“

3. KAIP JAUČIATĖS GYVENDAMAS KAUNO MIESTE? ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4. JŪSŲ NUOMONE, AR DAUG PASTANGŲ IR DARBO REIKIA MIESTO TVARKYMO VEIKLOJE
1. Daug
2. Mažai
3. Nežinau
Išsirinkite vieną atsakymą

5. KĄ, JŪSŲ NUOMONE, REIKĖTŲ ATLIKTI, PADARYTI GRAŽINANT IR ATNAUJINANT, ŠVARINANT MIESTĄ __________________________________
____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

6. KOKIE, JŪSŲ NUOMONE, YRA PAGRINDINIAI TVARKINGO MIESTO ESMĘ IŠREIŠKIANTYS ELEMENTAI IR KAS TURI TAM ĮTAKOS?
1. Teritorija
3. Tradicijos
4. Miesto gyventojų elgesio normos
5. Miesto gyventojų gyvenimo būdas
6. Vertybių sistema
7. Kontrolė
8. Miesto gyventojų tarpusavio sąveika
9. Savivaldybės padalinių darbas
10. Kita _______________________________________________
Išsirinkite kelis atsakymus

7. KOKIOJE SAVANORIŠKOS VEIKLOS TVARKANT MIESTĄ SRITYJE GALĖTUMĖTE DALYVAUTI?
1. Aplinkos tvarkymas
2. Želdinių sodinimas
3. Poilsinių rekreacinių zonų įrengimas ir atnaujinimas
4. Aplinkos švarinimas
5. Savanoriška veikla įtraukiant jaunimą į miesto tvarkymą ir formavimą, išsaugojimą
6. Kita_______________________________________
Išsirinkite kelis atsakymus

8. MALONIAI PRAŠOME ATSAKYTI Į PATEIKTUS KLAUSIMUS LENTELĖJE IR UŽPILDYTI PASIRINKTĄ ATSAKYMĄ PAŽYMINT „X“:

Eil.
Nr. Klausimai Labai retai
arba niekada Retai Kartais Dažnai Labai dažnai arba nuolat
1 2 3 4 5 6 7
1 Ar tariatės, kalbatės dėl aplinkos tvarkymo su kaimynais, pažįstamais?
2 Ar dažnai Jūs dalyvautumėte miesto tvarkyme?
3 Jūsų nuomone, mieste (gyvenamojoje vietoje) savivaldybė sprendžia aplinkos tvarkymo klausimus aplinkos?
4 Jūsų nuomone, ar įmanoma palaikyti malonią, tvarkingą aplinką mieste

9. AR JŪSŲ NUOMONE REIKALINGAS TARPININKAS( TREČIAS ASMUO) ORGANIZUOJANT MIESTO TVARKYMĄ?
Taip Ne

10. PAŽYMĖKITE IŠ KURIOS ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖS GAUNAT JUMS SVARBIOS INFORMACIJOS:
1. spaudos
2. televizijos
3. radijo pagalba
4. interneto
5. draugų, pažįstamų
6. kita _____________________
Išsirinkite kelis atsakymus

11. JŪSŲ AMŽIUS:
1. Iki 17 metų
2. 18-29 metai
3. 30-45 metai
4. 46-59 metai
5. virš 60 metų

12. JŪSŲ LYTIS
1. Vyras
2. Moteris

13. JŪSŲ PAGRINDINĖ VEIKLA:
1. Dirbu
2. Studentas(-ė)
3. Moksleivis(-ė)
4. Bedarbis(-ė)
5. Pensininkas(-ė)
6. Dirbu namų ūkyje
Išsirinkite vieną atsakymą

14. JŪSŲ IŠSILAVINIMAS:

1. Nebaigtas vidurinis

2. Vidurinis, spec. vidurinis, aukštesnysis

3. Aukštasis

15. KURIOJE MIESTO DALYJE JŪS GYVENATE? ___________________

_______________________________________________________________
Dėkojame už atsakymus.3. KRITINĖ KLAUSIMYNO ANALIZĖ
Kalbant apie klausimų seką, yra pastebėta, kad:
– respondentai dažniau pasirenka pirmuosius atsakymų į klausimą variantus ne į tolesnius;
– į klausimus anketos pradžioje respondentai atsako mieliau nei į tolesnius, todėl jie turi būti lengvi, įdomūs ir neprieštaringi;
– atviri klausimai turėtų sekti po uždarų, kadangi jiems atsakyti reikia daugiau laiko, nes pateikę klausimus atvirkščia tvarka, rizikuojame prarasti respondento motyvaciją bendradarbiauti;

– Atsižvelgti į tai, kad klausimas turi būti suformuluotas taip, kad respondentas jį suprastų, panaudojant žodžius kuriuos supranta vidurinį išsilavinimą turintys žmonės, sunku, nes labai skirtingo išsilavinimo gyventojai dalyvaus apklausoje;
– Anketoje išvengta į klausimų tam tikra kryptimi, nepriklausomai nuo jų turinio;

– Klausimą Nr. 1 būtų galima iš dalies priskirti prie nukreipiančių klausimų, kai tyrėjas primeta savo nuomonę respondentui ir tikisi konkretaus atsakymo. Aiškiai matyti, kad peršamas teigiamas atsakymas;
– Neišvengta klausimyne nukreipiančių klausimų, kurių reikėtų vengti, jei norime gauti neiškreiptus atsakymus. Tačiau šie klausimai vis tik taikomi, nes apklausa norima ir sudominti gyventojus savanoriška veikla miesto tvarkymui;
Tai respondentą bauginantys klausimai, apie neteisėtą elgesį ar prieštaraujantys moralės normoms, viešai nediskutuotini Tačiau, jei tokius klausimus vis dėlto užduodame, tai reikėtų: prieš klausimą parašyti įvadą; naudoti atvirus klausimus; leisti respondentui pasirinkti žodžius, kuriais įvardintų jautrią jam problemą. Išvengta klausimų, kuriuose būna apjungti du ir daugiau klausimų. Jie klaidina respondentus, nes galima pritarti vienai klausimo pusei ir neigti kitą.
Klausimyne yra įžanga, pagrindinė dalis. Tik neišlaikyta vientisa ,,piltuvėlio“ eilės tvarka pagrindinėje dalyje, nes klausimai išdėstyti taip, kad respondentas mielai atsakinėtų į visus klausimus. Galima būtų anketa tobulinti išlaikant pakankamumo ir būtinumo konsensusą, spendžiant tyrimo plane iškeltus uždavinius
Klausimyne panaudoti visi klausimų tipai, įvardinti anketos kūrimo metodiniuose nurodymuose.LITERATŪRA
1. Kardelis, Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex. 2002.
2. Luobikienė, Irena. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija. 2003.
3. Tidikis Rimantas. Socialinių mokslų tyrimų metodologija.
4. Jordanas P., Ochman M. Savanorių vadybos nevyriausybinėse organizacijose pagrindai. Vilnius, 1998.
5. Giddens Anthony. Sociologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2005.
6. Kraniauskienė, Sigita. Metodinės rekomendacijos rengiant socialinį tyrimą: nuo plano iki anketos. Klaipėda, 2006.KU leidykla.
7. http://www.savanoris.lt/lt/who_volunteer.php. Prieiga prie interneto. Žiūrėta 2008-04-05 d.

Leave a Comment