Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje

PANEVĖŽIO KOLEGIJOS

SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

PEDAGOGIKOS KATEDRA

[pic]

Darbą atliko:

I SP kurso studentė Lijana Dočkutė

Darbo vadovė:

Doc. dr. A.

Valackienė

Panevėžys, 2004

Įvadas

Jaunimo tarpe, visuomenėje ir valstybėje vykstantys pokyčiai kelia naujus iššūkius jaunimo veiklai. Tai – jaunimo emigracija į užsienį, nepakankamos galimybėmis naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, jaunimo pasyvumas, informacijos trūkumas apie jaunimo veiklą bei jaunų žmonių galimybes, mažėjančios galimybės sulaukti paramos jaunimo iniciatyvoms ir kt.

Lietuvos studentai ir jauni mokslininkai išvyksta į Vakarų universitetus ir aukštųjų technologijų įmones ir ten įgyja išsilavinimą ir patirtį, kurios nebūtų galėję gauti Lietuvoje. Beveik be išimčių, šis išsilavinimas finansuojamas ne Lietuvos, o priimančiųjų šalių, taigi

Lietuvai jis nieko nekainuoja. Lietuvos problema ne ta, kad jauni specialistai išvaziuoja, problema ta, kad jie nebegrįžta.

• Darbo tikslas: Atskleisti, protų nutekėjimo socialines priežastis

Lietuvoje.

• Darbo objektas: Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje;

• Darbo uždaviniai:

1) Išanalizuoti protų nutekėjimo pasekmes;

2) Išsiaiškinti, protų nutekėjimo pristabdymo galimybes Lietuvoje;

3) Atlikti apklausą „Protų nutekėjimo socialinės priežastys

Lietuvoje“ ir pateikti jos rezultatus.

• Darbo metodai:

1.Mokslinės literatūros analizė;

2.Antrinių – statistinių duomenų analizė;

3.Anketinė apklausa.

• Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai, 15 diagramų, išvados, naudotos literatūros sąrašas, kurį sudaro 14 šaltinių ir 3

Priedai

1. Protų nutekėjimo reiškinio, jo priežasčių bei pasekmių analizė

1.1 Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprata

Kvalifikuotos darbo jėgos migracija sudaro vieną iš didžiausių tarptautinių mainų dalį. Nuo 1930 metų ji iš esmės pakito, įgijo įvairiausių formų. Tarp jų – protų nutekėjimas, laikina profesionalių darbuotojų migracija, o taip pat kvalifikuotų darbuotojų migracija turint tikslą visam laikui apsigyventi svetimoje šalyje ir kt. (Iredale, 1999).

Anksčiau kvalifikuotos darbo jėgos migracija buvo iššaukta konfliktų šalyje, etninės diskriminacijos, o dabar ją sąlygoja geresnių galimybių ir geresnio gyvenimo paieška, globalizacija bei liberalizacija atsiveriančių naujų galimybių besivystančiose šalyse.

Šiuolaikiniame pasaulyje plačiai ir daug kalbama apie protų nutekėjimo reiškinį ir su tuo susijusias problemas. Protų nutekėjimo fenomenas dažniausiai tyrinėjamas nagrinėjant žmonių migracijos klausimus (Helou,

1995; Sylvester, 1993) arba tarpkultūrinį mobilumą (Allen, 1991).

Dažniausiai protų nutekėjimo (angl. brain drain) sąvokoje užslėptas neigiamas atspalvis, kadangi žodis “nutekėjimas” reiškia kažko netekimą, o netektis visada asocijuojasi su kažkuo nepageidaujamu. Protų sąvokai priskiriamas platus ratas individo turimų žinių, asmeninių savybių, gebėjimų, įgūdžių, vertybių, idėjų. Tuo tarpu “nutekėjimas” reiškia, kad darbo rinka netenka individo drauge su jo talentu, asmeninėmis savybėmis, t.y. kompetencija.

Protų nutekėjimo samprata yra gana plati, tačiau dauguma užsienio ir lietuvių mokslininkų, tyrinėjusių šį reiškinį, pasitenkina gana paprastu ir siauroku jo apibrėžimu. Britų Karališkoji draugija pirmoji pateikė protų nutekėjimo sampratą, siekdama apibūdinti britų mokslininkų ir technologų išvykimą į JAV ir Kanadą dar 1950-1960 metais (Cervantes, Guellec, 2002).

Britannica enciklopedijoje protų nutekėjimas apibrėžiamas kaip išsilavinusių arba kvalifikuotų specialistų išvykimas iš vienos šalies, ekonominio sektoriaus, dažniausiai dėl geresnio atlyginimo ar gyvenimo sąlygų. Kvalifikuoto specialisto samprata įvairiose šalyse apibrėžiama skirtingai, tačiau dažniausia kvalifikuotų specialistų laikomas aukštąjį išsilavinimą arba ypatingai didelę patirtį specifiniame veiklos sektoriuje turintis individas (Iredale, 1999). Castles, Miller (1998), Koser, Lutz

(1998), Portes, Rumbaut (1996), Portes, Walton (1981) išskyrė du aukštos kvalifikacijos specialistų mobilumo tipus: a) aukštos kvalifikacijos migrantai, vadinamieji “laikinieji profesionalai”, vykstantys iš išsivysčiusių šalių į mažiau išsivysčiusias šalis su laikinu paskyrimu dirbti, bei b) protų nutekėjimo migrantai, vykstantys dirbti specialistais arba studijuoti iš silpnai išsivysčiusių šalių į labiau išsivysčiusias šalis. Tokia protų nutekėjimo samprata apima fizinį asmenų judėjimą iš vienos šalies ar ekonominio sektoriaus į kitą šalį arba ekonominį sektorių.

Asmenų judėjimas, susijęs su darbo jėgos perėjimu iš vienos šalies į kitą arba vieno ekonominio sektoriaus į kitą, dažniausiai nagrinėjamas kaip darbo jėgos migracija. Tokios migracijos priežastimis laikomos dvi pagrindinės ekonomiškai išmatuojamos sąlygos – geresnio atlyginimo ir geresnio gyvenimo paieška. Tačiau reikia įvertinti tai, kad žmogus, būdamas racionaliai mąstanti asmenybė, siekia patenkinti įvairius savo poreikius pradedant nuo fiziologinių ir baigiant saviraiškos poreikiais (Moorhead,

Griffin, 1995). Todėl galima teigti, kad migracija iš vienos šalies ar vieno ekonominio sektoriaus į kitą šali ar kitą ekonominį sektorių nebūtinai turi būti paskatinta vien tik geresnio atlyginimo ar gyvenimo sąlygų paieškos poreikio. Atlikus šį tyrimą bus galima pateikti konkretesnes protų migracijos priežastis.

Taip pat vertėtų panagrinėti įvairius protų nutekėjimo aspektus, kadangi galimas įvairus požiūris į protų nutekėjimo reiškinį. OECD (1997)

pranešimas apie aukštos kvalifikacijos žmonių migraciją identifikuoja dvi pagrindines sąvokas susijusias su protų nutekėjimu: apsikeitimas protais ir protų švaistymas.

Apsikeitimas protais išreiškia dviejų krypčių pasikeitimą individų kompetencija – tarp protus siunčiančios ir protus gaunančios šalies. Tačiau ten, kur didesnį lyginamąjį svorį turi kompetencijos tėkmę iš vienos puses, vartojamos protų įgijimo ir protų netekimo sampratos (Mahroum, 1999). Šiuo aspektu, turint mintyje Lietuvos kontekstą galima įvardinti Lietuvą esant protus siunčiančiąja arba eksportuojančia šalimi, o kitas šalis, dažniausia

– JAV arba kitas Vakarų Europos valstybes, įvardinti kaip protus gaunančias arba importuojančias šalis. Taigi, Lietuva netenka protų, o tos šalys, į kurias išvyksta aukštą kvalifikaciją turintys Lietuvos žmonės, protus įgyja. Kita, galima šalių grupė yra tranzitinės šalys. Tai tokios šalys, kuriose atvykę talentingi ir gabūs mokslininkai bei darbuotojai neapsigyvena visam laikui, tačiau pagal sudarytus terminuotus kontraktus dirba keletą metų, o po to keliauja toliau į kitas, geresnes sąlygas siūlančias šalis arba grįžta atgal į savo šalį. Taigi apibendrinant galima išskirti tokias šalių grupes: protus eksportuojančios, importuojančios ir tranzitinės šalys.

Kita Salt (1997) paminėta su protų nutekėjimu susijusi sąvoka yra protų švaistymas. Protų švaistymo sąvoka akcentuoja tokią situaciją, kai aukštos kvalifikacijos žmonės pereina dirbti į kitą veiklos sritį, kurioje iš ankstesnio darbo sukaupti gebėjimai ir patirtis yra nereikalingi.

Šioje sąvokoje nefiksuojama, ar šis perėjimas yra fizinis asmenų judėjimas kertant šalies sieną ir užsienio šalyje pradedant dirbti kitokį darbą nei iki šiol, ar judėjimas vyksta šalies viduje pereinant iš vienos veiklos srities į kitą. Šios sąvokos esminis momentas yra tas, kad žmogus dėl pasikeitusios veiklos specifikos negali tinkamai panaudoti sukauptų žinių ir patirties.

Protų švaistymo samprata taip pat apima ir tokią situaciją, kai ką tik aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai neranda darbo pagal jų specialybę ir yra priversti dirbti kitoje veiklos srityje, pvz. baigę vadybos studijas dirba pardavėjais, filologijos mokslo daktarai dirba eiliniais vertėjais ir pan.

Su tokiu reiškiniu Lietuvoje susiduriama dažnai, kadangi dalis Lietuvos akademinio jaunimo nedirba pagal specialybę ir negali įgytų naujų žinių panaudoti pagal paskirtį.

Taip pat proto švaistymo krizę gali patirti ir vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgus metus dirbę vienoje įmonėje, tačiau jai bankrutavus netekę darbo ir priversti persikvalifikuoti arba dirbti prastesnį, jų turimos kompetencijos neatitinkantį darbą.

Taigi šis protų nutekėjimo aspektas gali būti aptinkamas tiek tyrinėjant kvalifikuotų asmenų judėjimą iš vienos šalies į kitą, tiek migraciją iš vieno ekonominio sektoriaus į kitą, tiek stebint darbo jėgos srautus tarp atskirų organizacijų arba netgi įmonės viduje.

Prieš keletą metų buvo įvesta nauja sąvoka – protų apytaka (Mahroum,

1999). Ši sąvoka atspindi pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje pasireiškiančią nuomonių tendenciją, kad protų nutekėjimas gali būti suprantamas kaip teigiamas reiškinys, kadangi “apytaka” reiškia sugrįžimą į ciklo pradžią. Ši sąvoka įvardija ciklą, kuris prasideda nuo asmens mokymosi užsienyje, darbo užsienyje ir po to grįžimo namo tam, kad pasinaudotų gimtosios šalies teikiamomis galimybėmis. Tyrinėtojų nuomone, tokia protų apytaka ateityje turėtų didėti ypač tuo atveju, jei ekonomikos skirtumai tarp skirtingų šalių mažės (Mahroum, 1999). Šitaip teigiantis autorius laikosi pozicijos, kad protų nutekėjimas vyksta tik dėl ekonominių paskatų.

Reikia pripažinti, kad protų nutekėjimo reiškinio supratimas bei apibrėžimas skiriasi priklausomai nuo to, kokiai šalių grupei priklauso šios sampratos aiškintojai. Besivystančios ir mažiau išsivysčiusios šalys dažniausiai yra protų netenkančios, protus eksportuojančios valstybės, o išsivysčiusios šalys yra protų importuotojos. Besivystančių ir mažiau išsivysčiusių šalių elito išvykimą, kaip pažymi Vaknin (2002), skirtingai vadina šio reiškinio oponentai (protų nutekėjimas) ir šalininkai (protų apsikeitimas, protų mobilumas).

Susidomėjimas protų nutekėjimo problema remiasi sukauptomis žiniomis apie intelektinio ir žmogiškojo kapitalo svarbą organizacijai ir valstybei. Šiuo atveju svarbu nustatyti, iš kur individas įgijo savo žinias ir gebėjimus.

Egzistuoja trys investicijų į žmogiškąjį kapitalą šaltiniai: valstybė, įmonė ir individas. Lietuvoje dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties didžiąja dalimi į žmogiškąjį kapitalą investuoja valstybė, kadangi įmonės ir individai to padaryti patys yra nepajėgus. Taigi protų sąvoka apimtų tas žmogiškojo kapitalo savybes, kurios buvo įgytos investicijų į žmogiškąjį kapitalą metu, t.y. formalaus ir neformalaus mokymosi keliu, gerinant sveikatą, skatinant migraciją, informacijos ir darbo paieškos metu. Jei asmuo gavo aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, Lietuvoje, tai laikoma, kad jo protas arba plačiau – intelektinis kapitalas yra sukurtas

Lietuvos valstybės investicijų į jo mokymą/ mokslinimą dėka, todėl jo panaudojimas turėtų būti taip pat skirtas Lietuvos gerovei ir naudai.

Kiekvienų investicijų metu siekiama investicijų atsipirkimo. Lietuvą paliekant jos geriausiems protams, šalis praranda galimybę susigrąžinti investuotas lėšas į emigruojančių specialistų parengimą. Vienaip ar kitaip

– tokia protų nutekėjimo samprata, kuri apima tik fizinį žmonių judėjimą iš vienos šalies ar vieno ekonominio sektoriaus į kitą, yra ribota, kadangi neapima virtualaus protų nutekėjimo būdo, kuris taip pat gali pasireikšti keleriopai. Šiais laikais, kai kalbama apie žinių ekonomiką, kai egzistuoja elektroninis verslas, kai plėtojamos informacinės komunikacinės technologijos, fizinė žmonių migracija yra ne vienintelė protų nutekėjimo galimybė. Egzistuoja įvairiausių būdų ir galimybių gyvenant Lietuvoje dirbti kitos šalies įmonėse, kurti naujas idėjas ir jas parduoti kitoms šalims. Taigi, kaip besvarstytume, aišku yra tai, jog į protų nutekėjimo sampratą reiktų įjungti ir žmonių žinių bei gebėjimų nutekėjimą virtualiu būdu.

Taigi protų nutekėjimo sampratos apimtis yra plati ir išreiškiama keturiais lygiais:

1) protų nutekėjimas tarp skirtingų šalių – protus eksportuojančios, protus importuojančios ir tranzitinės šalys;

2) protų nutekėjimas šalies viduje tarp atskirų regionų, miestų (pavyzdžiui, Lietuvos atveju pastebimas ryškus protų nutekėjimas iš įvairių šalies regionų, miestų į Vilnių);

3) protų nutekėjimas tarp skirtingų organizacijų – darbuotojai dažniausiai ieško geresnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų, karjeros galimybių, didesnių socialinių garantijų;

4) protų nutekėjimas organizacijos viduje – vieno padalinio darbuotojai pereina arba nepagrįstai pervedami dirbti į kitą padalinį, dažniausiai tai susiję su protų švaistymu.

Tokiu būdu, protų nutekėjimo samprata apima ne tik fizinį aukštos kvalifikacijos asmenų išvykimą iš vienos šalies į kitą, iš vieno šalies regiono į kitą, iš vienos organizacijos į kitą, iš vieno organizacijos padalinio į kitą, bet ir bet kokį kitą vieno ekonominio subjekto įgūdžių ir žinių, reikalingų ekonominiam augimui ir vystymuisi, netekimą kito ekonominio subjekto naudai.

1.2 Protų nutekėjimo priežastys kaip šios problemos tyrimo charakteristikos ir hipotezės prielaidos

Skirtingos šalys, skirtingi šalių regionai, skirtingos įmonės ar jų padaliniai patiria skirtingas protų nutekėjimo priežastis, tačiau jos gali būti specifinės, veikiančios tik konkrečioje erdvėje, arba bendros, galiojančios visose šalyse, visuose regionuose, visose organizacijose.

Priežastys gali būti išorinės, veikiamos aplinkos, situacijos šalyje, pasaulinio konteksto, ir vidinės, priklausančios nuo išvykstančio kvalifikuoto specialisto poreikių. Rosenblatt, Sheaffer (2001) siūlo protų nutekėjimo priežastis skirstyti į tris stambias grupes: organizacijos lygio arba “stūmos” priežastys, individo lygio priežastys ir aplinkos lygio arba “traukos” priežastys.

Organizacijos lygio protų nutekėjimo priežastys. Organizacijų lygyje protų nutekėjimo priežastimis tampa struktūriniai veiksniai, kurie paskatina talentingus individus išeiti iš organizacijos. Lietuva šiuo atveju yra ypač nepalankioje padėtyje. Jos protų nutekėjimą veikia ir pigios darbo jėgos “traukos” politika, vykdoma kitų šalių, ir paklausos puikiai darbo jėgai trūkumas pačioje šalyje. Galima išskirti šias pagrindines “stumiančias” priežastis, dėl kurių aukštos kvalifikacijos darbuotojai palieka organizacijas: karjeros galimybių apribojimas; didesnio atlyginimo siekis; nesubalansuotas darbo krūvis. Nors šie faktoriai galioja ir eiliniams darbuotojams, tačiau įrodyta, kad jie daug aktualesni aukštos kvalifikacijos darbuotojams dėl jų didesnės paklausos darbo rinkoje ir didesnių potencialių pasirinkimo galimybių.

Karjera. Poreikis kilti karjeros laiptais, pelnyti pripažinimą ir įvertinimą taip pat įtakoja darbo jėgos migraciją. Tai ypač būdinga organizacijos viduje vykstančiam, tarporganizaciniam bei tarpregioniniam protų nutekėjimui. Tarp šalių vykstantis protų nutekėjimas taip pat įtakojamas šios priežastis, tačiau šiek tiek mažesniais mąstais.

Atlyginimas. Pagrindinė ir dažniausiai minima aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos iš vienos vietos į kitą priežastis yra poreikis gauti didesnį darbo užmokestį. Iš to seka ir sekantys poreikiai: noras užsidirbti nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt., noras užtikrinti savo vaikams geresnę ateitį, noras išvengti skurdo. Ši priežastis ypač aktuali besivystančioms ir mažiau išsivysčiusioms šalims, kadangi egzistuojantis šalyje mažas darbo užmokesčio lygis, infliacija skatina aukštos kvalifikacijos specialistus ieškoti geresnių darbo vietų kitose šalyse tam, kad galėtų išlaikyti ir paremti savo šeimą, sukurti vaikams geresnę ateitį, suteikti jiems geresnį išsilavinimą. Lietuvos aukštos kvalifikacijos profesionalai palieka Lietuvą taip pat dėl geresnio atlyginimo

(Kuzmickaitė, 2000). KMU atliktame gydytojų ir gydytojų rezidentų tyrime

(KMU pranešimas spaudai, 2002), 70 proc. iš apklaustųjų nurodė, kad išvyktų dirbti į Vakarus dėl geresnio atlyginimo. Deja, išsamesnių tyrimų, giliau nagrinėjančių ir kitas išvykimo priežastis, nepavyko aptikti, todėl negalima teigti, ar menkas atlyginimas yra pagrindinis Lietuvos protų nutekėjimą skatinantis veiksnys.

Darbo krūvis. Kitas su darbo aplinka susijęs poreikis yra turėti normalų darbo krūvį. Šis poreikis ypač įtakoja tarporganizacinį protų nutekėjimą, kadangi dėl trumpesnių darbo valandų ar lengvesnio darbo krūvio poreikio darbuotojai gali pereiti dirbti iš vienos organizacijos į kitą. Kalbant apie tarpvalstybinį protų nutekėjimą, ši priežastis taip pat gali būti svarbi. Pavyzdžiui, Lietuvos universitetuose dirbantys mokslininkai patiria didelį pedagoginio darbo krūvį, kuris nėra tinkamai apmokamas (Kuzmickaitė,

2000). Didelis pedagoginio darbo krūvis atima laiką iš mokslui skirto laiko, todėl mokslininkai praranda galimybę tobulėti kaip tyrėjai, o tai irgi skatina protų švaistymą. Norėdami skirti didesnį dėmesį mokslininko veiklai, Lietuvos mokslininkai vyksta dirbti į užsienio šalių universitetus.

Individo lygio protų nutekėjimo priežastys. Kitą protų nutekėjimo priežasčių grupę sudaro emigruojančių individų asmeniniai poreikiai. Šiuos poreikius nagrinėjant galima remtis Murray akivaizdžių poreikių teorija, kuri teigia, kad vienu metu individo veiksmus gali įtakoti keletas poreikių

(Wagner, Hollengeck, 1995). Protų nutekėjimo priežastimis dažniausiai tampa pasiekimo poreikiai (poreikis įgyvendinti iniciatyvas, poreikis savarankiškai veiklai, poreikis kūrybinei veiklai, poreikis panaudoti turimas naujas žinias, kompetenciją, poreikis savirealizacijai, saviraiškai, poreikis tobulėti ir kt.), taip pat dominavimo poreikiai (poreikis įtakoti įvykius, žmones, poreikis turėti atsakomybės įgaliojimus), bei partnerystės poreikiai (poreikis bendradarbiauti, poreikis jaustis savo profesijos pasaulinės bendrijos nariu, noras pakartoti tautiečių, išvykusių gyventi kitur, “sėkmės istoriją”).

Bendrasis išsilavinimas. Bendrasis išsilavinimas leidžia sukurti ir panaudoti žinias, reikalingas dirbant. Todėl kuo aukštesnį bendrąjį išsilavinimą turi darbuotojai, tuo didesnę naudą jie atneša organizacijai, o tuo pačiu ir didesnę žalą, jei šią organizaciją palieka. Kadangi bendrasis išsilavinimas sąlygoja individo galimybę toliau mokytis ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją/ kompetenciją, o tai sąlygoja didesnę protų nutekėjimo tikimybę, tai bendrasis išsilavinimas irgi yra viena iš esminių priežasčių, dėl kurių vyksta protų nutekėjimas.

Kompetencija. Kiekvieno dirbančio įmonėje individo žinios, įgūdžiai ir sugebėjimai yra pagrindinis organizacijų turtas, tačiau jo labai lengva netekti. Šalyje, patiriančioje esminis pokyčius, egzistuoja didelis skaičius bankrutuojančių organizacijų, atsiranda laikinumo jausmas tarp įmonės darbuotojų, o tai sukelia tam tikrų neramumų nusistovėjusiame įmonės ir darbuotojų gyvenime.

Tokiam nepastovumui ir neapibrėžtumui ypač jautrūs aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, kurie turi specifinį žmogiškąjį kapitalą ir yra labai reikalingi įmonei bei paklausūs darbo rinkoje. Šie darbuotojai pirmieji palieka smunkančias įmones ir žinodami savo kompetencijos išskirtinumą ieškosi darbo kitose įmonėse, kituose šalies regionuose arba išvyksta dirbti į kitas šalis. Turintiems išskirtinį talentą, kvalifikaciją, kompetenciją darbuotojams visada lengviau rasti kitą darbą, jie dažniausiai pastebimi užsienio įmonių, mokslo įstaigų ir kt.

Darbas pagal kvalifikaciją. Poreikis dirbti pagal kvalifikaciją taip pat įtakoja apsisprendimą išvykti iš šalies (Brobby, Ofosu – Barko, 2002).

Pasitaiko atveju, kai šalyje nėra darbo tam tikros srities specialistams arba jo labai trūksta, todėl specialistai pasirenka kitoje šalyje suteikiamas galimybes dirbti pagal savo kvalifikaciją. Lietuvoje aukštų technologijų reikalaujantys biotechnologijų, fizikos, chemijos mokslo atstovai priversti vykti į Švedijos, Danijos arba kitų šalių universitetus, kad galėtų toliau tęsti savo studijas, mokslinius tyrinėjimus ar kitą veiklą.

Didesnės galimybės. Mažesni mokesčiai ir didesnis atlyginimas yra svarbi priežastis, dėl kurios dauguma aukštos kvalifikacijos specialistų priima sprendimą išvykti dirbti į kitą šalį, tačiau egzistuoja ir kita priežastis

– užsienyje specialistai mato didesnes galimybes (Kuzmickaitė, 2000).

Įvairūs individai skirtingai supranta šias galimybes.

Jaunas žmogaus ir žinių amžius. Dar vienas protų nutekėjimą individo lygyje skatinantis veiksnys yra jaunas amžius (Rosenblatt, Sheaffer, 2001).

Jauni specialistai dažniausiai turi pačias naujausias žinias (jie yra ką tik baigę universitetus) ir tai suteikia jiems konkurencinio pranašumo. Dėl savo jauno amžiaus aukštą kvalifikaciją turintys specialistai yra dar patrauklesni organizacijoms, kadangi jos investavę į jų intelektinio ir žmogiškojo kapitalo plėtotę galės ilgiau gauti naudos.

Tačiau jauni specialistai yra labiau mobilūs, nesusaistyti šeimos saitais, nėra įsitvirtinę kurioje nors konkrečioje organizacijoje. Dėl šių priežasčių jauniems specialistams paprasčiau priimti migracijos spendimą.

Todėl jie dažniausiai palieka vieną organizaciją ir pereina dirbti į kitą, palieka vieną šalį ir išvyksta dirbti į kitą. Lietuvos statistika skelbia, kad dauguma išvykstančių į užsienio valstybes dirbti specialistų yra ne vyresni nei 40 metų, o tai rodo jų pačius produktyviausius metus.

Pokyčių siekis. Jaunimo tarpe populiari migracijos priežastis yra noras pakeisti gyvenimą, patirti nuotykių, pamatyti pasaulį, turėti naujų pasirinkimo galimybių ir kt. Šie poreikiai labiau įtakoja nekvalifikuotos darbo jėgos judėjimą arba migraciją, susijusią su protų švaistymu, kai į užsienį išvykę žmonės dirba žemesnės kompetencijos reikalaujantį darbą nei leistų jų išsilavinimas. Ši situacija gerai žinoma Lietuvoje, kur pastaraisiais metais ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmones važiuoja užsidirbti į JAV ir Vakarų Europą (Airiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją ir kt.)

Aplinkos lygio protų nutekėjimo priežastys. Aplinkos veiksniai taip pat įtakoja įmonių ir šalies protų nutekėjimą. Aplinkos veiksniai protų nutekėjimą gali veikti dvejopai: kaip “traukos” faktoriai arba kaip “stūmos” faktoriai. Protų nutekėjimo “trauka” atsiranda pasaulyje susiklosčius konkurencinei aplinkai, palankesnei talentingiems darbuotojams. Protų nutekėjimo “stūma” atsiranda gimtosios šalies viduje susiklosčius talentingiems profesionalams nepalankiai ekonominei, socialinei situacijai. Pirmiausia aptarsime aplinkos lygio protų nutekėjimo “traukos” veiksnius.

Aplinkos lygio protų nutekėjimo “traukos” veiksniai

Mokslo ir švietimo tarptautiškumas. Šis veiksnys veikia kaip protų nutekėjimo “traukos” faktorius. Mokslas tampa vis labiau tarptautinis.

Dalyvavimas tarptautiniame moksle ir švietime, įskaitant įvairias mainų programas ir stažuotes, skatina jaunus mokslininkus dirbti užsienyje bei įgalina absolventus įgyti platesnių tarptautinių perspektyvų. Šia prasme paminėtina SOCRATES Erasmus programa, joje aktyvi yra ir Lietuva, ypač studentų mobilumo į vakarų šalių universitetus prasme. Šalia daugelio šio reiškinio teigiamų dalykų neatsakytas lieka klausimas: kiek tai ateityje iššauks protų nutekėjimo?

Specialistų trūkumas ir agresyvi imigrantų pritraukimo politika. Poreikis aukštos kvalifikacijos specialistų su tarptautine patirtimi vis didėja.

Vietinis atitinkamos kompetencijos specialistų trūkumas yra esminis veiksnys motyvuojantis darbdavius ieškoti darbuotojų užsienyje, ypač jei darbdavys siekia aukščiausios kokybės kandidatų. Imigraciją, skatinanti politika atskirose šalyse taip pat yra vienas iš pagrindinių protų nutekėjimą skatinančių veiksnių. Europos Komisijos paskelbtame dokumente sakoma, kad Europos Sąjunga turi pripažinti realią šiandieninę situaciją:

viena vertus, migracijos sukeliamos neigiamos pasekmės didės, tačiau, atsižvelgiant į lėtėjantį ekonomikos augimą ir senstančius gyventojus

Europai reikės imigrantų. Šiame kontekste ES tikslas yra ne padidinti imigrantų kiekybinius srautus, bet kokybinę išraišką tam, kad būtų panaudotas visas imigrantų potencialas. Šis ES požiūris į būsimą aukštos kvalifikacijos imigrantų poreikio augimą gali skaudžiai atsiliepti Lietuvos intelektiniam kapitalui. Jei ES imsis imigrantų pritraukimo aktyvios politikos, dar didesnis Lietuvos aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius išvyks dirbti ir gyventi ten. ES politikai žada imtis mokesčių reformų tam, kad potencialus trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos imigrantai apsispręstų palikti savo šalį ir apsigyventi ES šalyse. Lietuvai tapus ES

nare, t.y. pereinant į kitą statusą, tikėtina, jog protų nutekėjimo problema ne tik nesumažės, bet gali dar ir paaštrėti.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų tinklai. Rosenblatt, Sheaffer (2001)

tvirtina, kad talentingiausi ir gabiausi darbuotojai yra linkę labiau pasitikėti vieni kitais, todėl dažniau dalijasi turima patirtimi, klausimais, susijusiais su darbu. Per neformalius ryšius, komunikacijos tinklus jie keičiasi informacija apie siūlomas geriausias darbo vietas, rekomenduoja atsiradusias veiklos galimybes. Todėl darbuotojas, palaikantis ryšius su kitais jo lygio specialistais, kurie gyvena kitoje šalyje arba išvykę į užsienį arba turi ryšių užsienyje, gali būti labiau linkęs išvykti dirbti į užsienį. Taipogi egzistuoja ir formalūs veiklos tinklai. Įvairios asociacijos, sąjungos padeda aukščiausio lygio profesionalams palaikyti ryšius tarpusavyje ir su aplinka. Tokių tinklų pavyzdžių galėtų būti

Lietuvoje veikianti Jaunųjų mokslininkų sąjunga, Internete veikiantis

Lietuvos studentų užsienyje elektroninis klubas (LSU EK) ir kt.

Aplinkos lygio protų nutekėjimo “stūmos” veiksniai

Mokslo ir studijų priemonių trūkumas. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių šalį palieka mokslininkai, dėstytojai, studentai yra mokslui ir studijoms reikalingų priemonių trūkumas. Tai ypač aktualu Lietuvoje. Šalies spaudoje, taip pat Interneto tinklalapiuose (www.balticlabs.com/forumas, www.langas.net, http://groups.yahoo.com/group/studentai/) publikuojamuose išvykusių Lietuvos mokslininkų pasisakymuose reikalingų darbui priemonių, laboratorijų įrangos trūkumas įvardinamas kaip viena iš esminių priežasčių, paskatinusių palikti Lietuvą ir ieškoti galimybių tobulėti bei dirbti norima linkme kitų šalių mokslinių tyrimų institutuose, universitetuose.

Kaip ir kitos esminius pokyčius patiriančios šalys, Lietuva pergyvena sunkų laikotarpį, kurdama naujas nepriklausomas ir demokratiškas mokslo institucijas, o tai reikalauja laiko, technologinių finansinių ir išteklių

(Stankūnienė, 1996).

Nepasitenkinimas šalyje nusistovėjusia tvarka, valdininkų požiūriu į žmones, stagnatiškas mokslo ir studijų finansavimas taip pat gali skatinti ir Lietuvos aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir mokslininkus ieškoti kitose šalyse pritarimo ir finansinės paramos savo idėjoms, iniciatyvoms.

Lietuvoje pradėjus normaliai funkcionuoti studijų paskolų sistemai žmonės taip pat pajus studijų paskolos atidavimo naštą ir tai taip pat gali skatinti didesnį protų nutekėjimą į kitas valstybes. Antra vertus, dirbančiojo valstybei svarbioje darbo vietoje atleidimas nuo šios paskolos grąžinimo keliant sąlygą tam tikrą laiką dirbti reikiamą darbą savo šalyje gali padėti spręsti protu nutekėjimo problemą.

Kitas svarbus aspektas, susijęs su šalyje susiklosčiusia situacija yra poreikis jaustis saugiai. Dėl kriminogeninės situacijos daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, žmonės nesijaučia saugūs, o tai skatina nepasitenkinimą, baimę ir norą gyventi kitur, kur to galima išvengti. Tai skatina ne vien talentingiausių žmonių išvykimą, bet ir paprastos darbo jėgos migraciją. Aišku, kad kvalifikuotiems ir kompetentingiems individams lengviau pavyksta rasti darbą užsienyje, todėl jiems lengviau išvykti.

Dar vienas su socialine, kultūrine aplinka susijęs protų nutekėjimo “stūmos” veiksnys yra šalyje susiklostę socialiniai sluoksniai.

1.3 Protų nutekėjimo pasekmės

Dauguma vyriausybių, ypač tų šalių, kurios netenka darbuotojų, yra labai susirūpinusios dėl protų nutekėjimo sukeliamų efektų ekonominiam šalies augimui, švietimui, pajamų pasiskirstymui, t.y. pavojaus šalies gerovei.

Šio susirūpinimo priežastis yra suvokimas, kad protų nutekėjimas “išplauna”

vertingiausius ir reikalingiausią šalies išteklius: žmogiškąjį kapitalą, kurio šalyje, žengiančioje į žinių ekonomiką, niekada nėra per daug (Wong,

Yip, 1999). Emigracija mažina šalies intelektinį, o tuo pačiu ir žmogiškąjį kapitalą, o kadangi žinių ekonomikoje intelektinis ir žmogiškasis kapitalas yra esminis gamybos veiksnys, emigracija stabdo ekonomikos augimą (Galor,

Stark, 1994). Dėl protų nutekėjimo nukenčia ne tik dabartinė gyventojų karta, bet nukentės ir ateities kartos, kadangi sumažėjęs šalies ekonominis augimas atsiliepia pajamų augimui. Ateities kartos nukenčia ir dėl žmogiškojo kapitalo šalyje mažėjimo, kadangi esama bendroji šalies žmogiškojo kapitalo masė proporcingai sąlygoja ateities kartų žmogiškojo kapitalo kiekį, t.y. kuo labiau išsilavinę tėvai, tuo didesnė tikimybė, kad ir jų vaikai bus išsilavinę.

Protus eksportuojančios besivystančios šalys susiduria su didesnėmis problemomis. Šioms šalims nieko kito nelieka, kaip tik skatinti išvykusių specialistų repatriaciją, siūlant jiems galimybes savo Tėvynėje dirbti darbą, susietą su aukščiausio lygio technologijomis. Deja, kaip leidžia teigti šių šalių patirtis, migrantai iš besivystančių šalių dažniausiai negrįžta, bet lieka priimančioje šalyje. Čia ir yra esminis emigracijos iš išsivysčiusių ir besivystančių šalių skirtumas (Cervantes, Guellec, 2002).

Haile -Mariam (2002) pabrėžia, kad protų nutekėjimas protus eksportuojančiai šaliai bei patiems emigrantams turi ir teigiamų pasekmių.

Esant protų nutekėjimui, šalis gali patirti naudą šiais aspektais:

• sumažėja bedarbių arba nepilnai įdarbintų žmonių, o tai sumažina šalyje susidariusią socialinę įtampą;

• dėl gyventojų kiekio sumažėjimo sumažėja paslaugų sektoriaus įtampa dėl reikalingo paslaugų kiekio;

• tampa lengviau rūpintis aplinkos ekologine situacija, kadangi sumažėjęs gyventojų kiekis reikalauja mažiau prekių ir paslaugų;

• kaip ir kitos tradicinės eksporto rūšys talentingų ir gabių darbuotojų emigracija gali atnešti pelną iš užsienio, problema slypi tame, kaip sumaniai tai padaryti;

• protų nutekėjimas tampa neoficialiu išsilavinimo šaltiniu tiems, kurie lieka savo šalyje.

Emigravę žmonės gauna didesnės galimybės daryti profesionalią ir finansinę pažangą, tuo pačiu – ir padėti savo giminėms, kolegoms gimtojoje šalyje. Tačiau visgi – kokias konkrečias protų nutekėjimo pasekmes patiria protus eksportuojančios ir protus importuojančios šalys?

1.3.1 Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančiose šalyse

Protų nutekėjimo pasekmes protus eksportuojančios šalys jaučia skaudžiausiai. Išvykstant šalies talentingiausiems mokslininkams, profesionalams, šalies intelektinis kapitalas mažėja. Tai stabdo šalies ekonominį augimą, socialinį vystymąsi. Kadangi protus eksportuojančios šalys dažniausiai būna mažai išsivysčiusios arba besivystančios šalys ir intelektinio kapitalo reikia jų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi skatinti, tai kiekvienas nutekėjęs protas joms atneša didesnę žalą, nei nutekėjęs protas iš labiau išsivysčiusios šalies. Toliau aptarsime keletą esminių protų nutekėjimo pasekmių protus eksportuojančiose šalyse.

Ryškiausi mokslininkai. Europoje protų nutekėjimo” baimė koncentruojasi ties baime netekti vadinamųjų “la crème de la crème”, t.y. “žvaigždžių mokslininkų”, kurie yra ryškiausi talentai ir kurių sugebėjimai gali duoti didelę naudą priimančiajai šaliai. Pavyzdžiui, dauguma JAV Nobelio premijos laureatų buvo kilę iš Europos. Dauguma europiečių “žvaigždžių mokslininkų”, išvykstančių dirbti į JAV konkurso būdu, yra aukštesnio nei vidutinio lygio mokslininkai. Dauguma išvykusių yra dar jauni, nuo 20 iki 40 metų, pačiame produktyviausiame etape.

Tarptautinis konkurencingumas. Ekonominis protų nutekėjimo poveikis šaliai pasireiškia per intelektinio kapitalo mažėjimą kaip esminio konkurencinio veiksnio netektį. Jei patys gabiausi ir protingiausi išvyks, šalyje liks silpnoji tautos dalis. Tai reikštų lėtą valstybės nykimą.

Ilgalaikio ekonominio augimo negalima užtikrinti eksportuojant šalies gamtinius išteklius. Šių dienų pasaulyje ekonominio augimo pagrindas yra žmonių žinios. Didžioji pasaulio dalis skursta ir daug kalbama apie skurdo panaikinimą. Tačiau tą skurdą turi mažinti niekas kitas kaip talentingiausi šalies piliečiai kurdami šalies gerovę, valdydami šalį ir mažindami skurdą bei korupcijos lygį šalyje.

Grynieji pinigai. Mokslininkų yra pastebėta, kad kuo daugiau žmonių išvyksta iš besivystančių šalių, tuo daugiau grynų pinigų jie parsiunčia atgal į šalį savo šeimoms ir t.t., taigi – gerėja besivystančių šalių mokėjimų balansas. Piniginės perlaidos, kurias emigrantai persiunčia namuose likusiems giminaičiams, sudaro apie 10 proc. kai kurių šalių BVP ir iki 40 proc. nacionalinių valiutos keityklų pajamų (Brobby, Ofosu-Barko,

2002). Kaip leidžia teigti Pasaulio banko atliktų pinigų pervedimų tyrimo duomenys, oficialios pinigų perlaidos (nelegaliais kanalais jos būna dar didesnės) sudaro didesnę dalį nei bet kokia užsienio parama besivystančiai šaliai. Tačiau reikia nepamiršti, kad šie pinigai dažniausiai išleidžiami maistui, pastogei, aprangai. Jie neinvestuojami ir netampa produktyviu kapitalu. Deja, Europai šis pastebėjimas netaikomas, kadangi atsiųsti pinigai nepadengia neigiamo efekto, kurį patiria šalis išvykus aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams.

Vidurinioji klasė. Prie jau paminėto ekonominio protų nutekėjimo poveikio šaliai, galima aptarti socialinį šios problemos aspektą. Gydytojų, mokytojų, inžinierių emigracija sudaro sunkumų besivystančioms šalims plėtojant savo “viduriniąją klasę”. Protų nutekėjimas sudaro sąlygas plėtotis biurokratijai, korupcijai, nekompetentingam politikų valdymui, kadangi emigravus labiausiai išsilavinusiems šalies gyventojams nebelieka, kas sustabdytų valdžios savivalę. Su šia problema daugiausia susiduria besivystančios šalys iš Afrikos ir Azijos žemynų, ypač tos, kurios neturi demokratiško valdymo patirties, kur valdoma kulkomis, o ne rinkimų biuleteniais. Panašių atgarsių galima aptikti ir radikaliai nusistačiusių

Lietuvos gyventojų pasisakymuose apie protų nutekėjimo problemą (Skaitytojų atsiliepimai į BNS informaciją “Lietuvoje susirūpinta protų nutekėjimu”,

2002 09 10). Jų nuomone, Lietuvos valdžia nesiima ryžtingų priemonių protų nutekėjimo problemos sprendimui todėl, kad jai paranku, jog dalis viduriniosios ir “blaiviai mąstančios” klasės atstovų išvyksta.

1.3.2 Protų nutekėjimo pasekmės protus importuojančiose šalyse

Grandinės efektas. Atvykstantys į šalį protai sukuria šiai šaliai taip vadinamą grandinės efektą (angl. chain-effect). Grandinės efektas pasireiškia tuo, kad aukštas migrantų lygis gali padėti darbdaviui pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Šis efektas – viena iš Amerikos universitetų sėkmės prielaidų: universitetai, pritraukę aukščiausio lygio dėstytojus, pritraukė ir aukščiausio lygio studentus

(Mahroum, 1999).

Vidinis šalies darbuotojų konkurencingumas. Kaip pažymi Wong, Yip (1999), protų nutekėjimas ir protų atitekėjimas turi neigiamą efektą nekvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų dydžiui ir teigiamą efektą kvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų dydžiui. Aukštos kvalifikacijos darbo jėgą eksportuojančioje šalyje pakyla atlyginimai, kadangi pasiūla mažėja, tuo tarpu importuojančioje šalyje atlyginimai mažėja (ypač tai pastebima tarp nekvalifikuotų darbuotojų), kadangi atvykėliai, ypač nelegaliai atvykę, uždirba mažiau nei vietiniai. Protų nutekėjimas naudingas kvalifikuotiems darbuotojams, tačiau kalbant bendrai, šis reiškinys turi neigiamą efektą vietiniams šalies darbuotojams. Eksportuojanti šalis yra priversta ieškoti, kas galėtų pakeisti išvykusius specialistus, ir turi samdyti brangiau apmokamus darbuotojus iš užsienio.

2. Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo metodologija ir metodika

2.1 Tyrimo metodologijos esmė

Nors į protų nutekėjimo sampratą žvelgiama plačiai, ją nagrinėjant žmogaus, organizacijos, darbo jėgos judėjimo šalies vidaus ir tarp šalių kontekste, tačiau dėl žvalgomojo tyrimo ribotos apimties apsiribota apklausti tik kai kuriuos asmenis, kurie:

1) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą arba baigia jį įgyti ir numato išvykti dirbti į kitą šalį/ likti gyventi Lietuvoje, bet dirbti kitai šaliai.

2) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą ir buvo išvykęs (-usi) dirbti į kitą šalį, bet dėl vienų ar kitų priežasčių grįžo į Lietuvą.

Tyrime akcentuojami asmens priimami vertinimai ir sprendimai. Taip pat vadovaujamasi racionalumo koncepcija, kuri remiasi šiomis prielaidomis

(Turner, 1991):

• bet koks žmogaus veiksmas yra racionalus;

• žmonės yra sąmoningi ir tikslo siekiantys;

• žmonės turi daugybę hierarchiškai surūšiuotų pirmenybių;

• pasirinkdami tam tikrą sprendimą, žmonės atlieka racionalius apskaičiavimus, atsižvelgdami į sprendimo naudingumą.

Remiantis šiais teiginiais, individo, kaip sąmoningai besielgiančio veikėjo, priimamas sprendimas migruoti yra racionalus sprendimas. Migraciją galima traktuoti kaip priemonę arba elgesio liniją, kuria individas siekia gauti pageidaujamą atlygį, pakelti gyvenimo kokybę persikėlus į kitą šalį ir t.t. (Kazlauskienė, 2000). Migracija šiuo požiūriu gali būti apibūdinama kaip racionalus veiksmas, leidžiantis maksimizuoti individualius poreikius.

Remiantis tuo, kad individo sprendimas migruoti yra racionalus ir tikėtina, jog jam priimti individas atlieka racionalius apskaičiavimus ir pasveria įvairias alternatyvas, manytume, kad sprendimui migruoti priimti gali būti taikomas “svarstyklių” metodas. “Svarstyklių” metodu jį vadintume todėl, kad vienoje svarstyklių pusėje individas “sveria” visus veiksnius, kurie skatina likti savoje šalyje, t.y. savo šalies pliusus, o taip pat –

veiksnius, dėl kurių nepatiktų dirbti ir gyventi užsienio šalyje, t.y.

užsienio šalies minusus. Absoliuti šių veiksnių suma duoda rezultatą, skatinantį likti dirbti ir gyventi savo šalyje. Šį rezultatą siūlome vadinti “traukos jėga”, skatinančią neišvykti iš savosios šalies. Kitoje svarstyklių pusėje individas “sveria” veiksnius, kurie skatina išvykti iš savo šalies, t.y. savo šalies minusus, bei veiksnius, dėl kurių patiktų gyventi ir dirbti užsienio šalyje, t.y. užsienio šalies pliusus.

Šių veiksnių absoliuti suma duoda rezultatą, kuris skatina išvykti gyventi ir dirbti į užsienio šalį. Šį rezultatą pavadintume išvykti skatinančią “stūmos jėga”. Šių svarstyklių pagrindu ir atramos tašku laikome bazines individo charakteristikas, t.y. asmenines individų savybes, vertybes, požiūrius ir kt., o mūsų tyrimo atveju ypač – kompetenciją ir “gero gyvenimo” supratimą. Per šias bazines charakteristikas žvelgdamas į savo svarstymų rezultatus individas renkasi: likti ar išvykti iš savo šalies, grįžti ar likti užsienio šalyje.

Būtina pažymėti, kad migracijos sprendimo priėmimas skiriasi priklausomai nuo to, kurioje šalyje gyvena šį sprendimą priimantis individas: ar individas dar tebegyvena savo gimtojoje šalyje, ar jis jau išvykęs ir dabar svarsto apie galimą grįžimą arba vykimą į dar kitą šalį.

Vidinis apsisprendimo pagrindas ir išoriniai veiksniai yra tie patys, tačiau pirmuoju atveju ne visi veiksniai būna žinomi (pvz. sunku būna įsivaizduoti galimus gyvenimo užsienio šalyje minusus, kadangi daugiausia būna girdima tik apie pliusus).

Taip pat yra pagrindo manyti, kad gimtojoje šalyje gyvenantys individai skaičiuoja ne “stūmos” į konkrečias šalis jėgas, bet palygina savo šalies pliusus su savo šalies minusais, bei užsienio šalies pliusus su užsienio šalies minusais.

Tačiau į šią metodologinę problemą nesigilinsime, nes šio tyrimo respondentus daugiausia sudarė jau išvykę individai, todėl svarbiausia buvo įžvelgti jų buvusio sprendimo išvykti priežastis arba galimybę priimti sprendimą grįžti į gimtąją šalį.

Jei savos šalies pliusų ir užsienio šalies minusų suma yra mažesnė už savo šalies minusų ir užsienio šalies pliusų sumą, tai galima tikėtis, jog individas, atliekantis tokius svarstymus, priims sprendimą išvykti dirbti ir gyventi į užsienio šalį. Kiekvienas iš šių veiksnių gali būti išmatuojamas atitinkamoje skalėje, t.y. nustatytas jų svoris.

Žinant išvykimą įtakojančių arba pasilikimą įtakojančių veiksnių svorio absoliučias sumas galima paskaičiuoti užsienio šalies absoliutaus pranašumo koeficientą (taip pat kaip ir savos šalies absoliutaus pranašumo koeficientą).

Tačiau yra tikslingiau skaičiuoti užsienio šalies absoliutaus pranašumo koeficientą, kadangi šis metodas taikomas protų nutekėjimą patiriančiai šaliai, vadinasi svarbu nustatyti, ar šios šalies gyventojai jaučia užsienio šalių pranašumą ir kokį. Taigi, užsienio šalies pranašumo koeficientas (UP) apskaičiuojamas taip:

UP kiekvienam individui gali būti skirtingas, jis priklauso nuo asmens pateikiamų vertinimų. Jei šis santykis didesnis už vienetą, vadinasi, asmuo teikia užsienio šaliai pranašumą prieš gimtąją šalį, todėl sąlygojamas konkrečių pasvertų veiksnių individas yra linkęs išvykti dirbti ir gyventi į užsienį. Jei šis santykis mažesnis už vienetą, vadinasi, gimtajai šaliai teikiamas pranašumas prieš užsienio šalį ir dėl konkrečių pasvertų veiksnių individas yra linkęs likti dirbti ir gyventi savo šalyje.

Taigi Lietuvos protų nutekėjimo priežasčių tyrime užsienio šalių absoliutaus pranašumo koeficientas skaičiuojamas remiantis šia formule:

Tolimesniuose skaičiavimuose naudojamos tokios santrumpos:

• Lietuvos minusus žymi “LT-“;

• Lietuvos pliusus žymi “LT+”;

• Užsienio šalių minusus žymi “UŽ-“;

• Užsienio šalių pliusus žymi “UŽ+”.

2.2 Tyrimo strategija ir respondentai

Lietuvos protų nutekėjimo priežasčių tyrimas buvo gana sudėtingas ir reikalavo kruopščiai apgalvotos tyrimo strategijos. Kadangi šio žvalgomojo tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti priežastis, kurios lemia/ lėmė protų nutekėjimą iš Lietuvos, tyrimo pagrindiniais respondentais buvo pasirinkti iš užsienio grįžę žmonės, taip pat tie, kurie planuoja išvykti iš Lietuvos dirbti į užsienį.

Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo strategija

Protų nutekėjimo tyrimo strategija – pagrindinė apklausa – buvo apklausiami tarpininkų nurodyti asmenys, kurie:

1) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą arba baigia jį įgyti ir numato išvykti dirbti į kitą šalį/ likti gyventi Lietuvoje, bet dirbti kitai šaliai.

2) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą ir buvo išvykęs (-usi) dirbti į kitą šalį, bet dėl vienų ar kitų priežasčių grįžo į Lietuvą.

Tarpininkai galėjo pasirinkti: tiesiogiai nurodyti jų siūlomų apklausti asmenų kontaktinius duomenis arba tarpininkauti perduodant anketą jų nurodytiems asmenims.

3. Protų nutekėjimo iš lietuvos priežastys kaip šio reiškinio atspindžio

Lietuvos intelektiniame kapitale bruožai: tyrimo rezultatai ir jų analizė

3.1. Respondentų profilis

3.1.1 Demografiniai duomenys

Anketas atsakė 50 respondentų. Iš jų 20 respondentų nurodė, kad dirbo/planuoja dirbti užsienyje, 23 respondentai nedirbo ir neplanuoja dirbti užsienyje, o 4 respondentai išvyktų dirbti, jei tik atsirastų juos tenkinančios sąlygos.

Toliau apibrėžiamos respondentų demografinės charakteristikos.

Amžius. Didžioji dalis respondentų (50%) – jauni žmonės nuo 18 iki 29

metų. 4% visų respondentų yra iki 17 metų bei 4% – virš 60 metų. (30 –

45metai sudaro 30%, 46 –

59 metai – 12%)

[pic]

Lytis. Pagal lytį respondentai pasiskirstę gana tolygiai: 23 vyrai (46%)

ir 27 moterys (54%).

[pic]

Tautybė. Respondentų tautinė struktūra beveik atkartoja Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį – 84% lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, 12%

lietuvių, gyvenančių ne Lietuvoje, 4% ne lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, ne lietuviai, negyvenantys Lietuvoje apklausoje nedalyvavo.

Pagrindinis užsiėmimas. Didžioji dalis respondentų (52%) – dirbantys asmenys, studentai sudaro 38%, bedarbiai – 4%, mokiniai – 4% ir namų šeimininkės tik 2%.

[pic]

3.1.2 Bazinės charakteristikos

Kaip jau minėta tyrimo metodologijos dalyje, žmonių migracijos sprendimus apsprendžia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai, arba baziniai, veiksniai. Tam tikra prasme baziniai veiksniai yra migracijos sprendimų vertybinis pagrindas, turima kompetencija ir asmeninės savybės. Tikėtina, kad pastarieji yra glaudžiai susiję su aukščiau aptartais demografiniais veiksniais.

Pirmiausiai tyrime buvo siekiama nustatyti, kokie kriterijai, renkantis darbą, respondentams svarbiausi; kokios vertybės būdingiausios šiuolaikiniam jaunimui; kokie veiksniai skatina jaunimą išvykti iš

Lietuvos.

• Respondentų nuomone, renkantis darbą svarbiausi šie kriterijai (prioriteto tvarka):

1. Geras užmokestis

2. Galimybė realizuoti savo gabumus

3. Galimybė lipti karjeros laiptais

4. Galimybė vadovauti

5. Kūrybiškumas

6. Galimybė padėti žmonėms ir visuomenei

7. Galimybė bendrauti su žmonėmis

8. Santykiai su bendradarbiais

Santykiai su viršininku nėra vienas iš svarbiausių kriterijų, nes nė vienas respondentas to nepažymėjo.

[pic]

• Šiuolaikiniam jaunimui būdingiausios vertybės yra šios (prioriteto tvarka):

1. Darbas

2. Šeima

3. Išsimokslinimas

4. Laisvalaikis

5. Draugai, pažįstami

6. Socialinė padėtis

[pic]

• Pagrindiniai veiksniai, skatinantys jaunimą išvykti iš

Lietuvos (prioriteto tvarka):

1. Noras užsidirbti nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt.

2. Poreikis gauti geresnį darbo užmokestį

3. Poreikis išvengti skurdo

4. Poreikis panaudoti naujas žinias, kompetenciją

5. Noras savo vaikams užtikrinti geresnę ateitį

6. Noras pakartoti lietuvių, išvykusių gyventi kitur „sėkmės istoriją“

7. Noras keliauti

[pic]

Apibendrinant galima teigti, kad apklausos dalyviai gerą gyvenimą pirmiausia sieja su asmenybės poreikių tenkinimu. Dauguma respondentų nurodė, kad turimos žinios, sugebėjimai ir asmeninės savybės sąlygojo išvykimą.

Apžvelgus kokie kriterijai, renkantis darbą, respondentams svarbiausi;

kokios vertybės būdingiausios šiuolaikiniam jaunimui; kokie veiksniai skatina jaunimą išvykti iš Lietuvos galime trumpai apžvelgti respondentų nuomonę jaunimo įdarbinimo klausimais.

78% respondentų yra įsitikinę, jog jaunimo įdarbinimu turi rūpintis valstybė. Gerokai mažesnė dalis (16%) apklaustųjų mano, kad tai turėtų daryti patys jauni žmonės. Ir tik 6% visų respondentų galvoja, jog jaunimo įdarbinimas priklauso nuo darbdavių. Iš 50 apklaustųjų nė vienas nepareiškė nuomonės, jog jaunuolių tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikų įdarbinimu.

Dabar aptarsiu anketos klausimą, kuris keletui respondentų sukėlė netgi pasipiktinimą. Šiuo klausimu norėta sužinoti respondentų nuomonė.

[pic]

Su nuomone, kad stingant darbo vietų, vyresnio amžiaus žmonės turėtų užleisti darbo vietas jaunimui sutinka 48% visų apklaustųjų (24

respondentai). 36% respondentų, kurių tarpe buvo labai pasipiktinusių, nesutinka su tokiu teiginiu. Tačiau net 16% apklaustųjų sutinka su darbo vietų užleidimu jaunesniesiems, tačiau tik tuo atveju, jei tas vyresnis asmuo yra pensinio amžiaus. Kitu atveju, jie būtų nesutikę su teiginiu.

Protų nutekėjimo problema yra gerokai didesnė negu Lietuvoje manoma.

Ir šio reiškinio viena iš atsiradimo priežasčių yra darbo vietų stygius

Lietuvoje. Kaip matome diagramoje, esančioje apačioje, 39 respondentai, kurie sudaro 78% sutinka su teiginiu, kad jaunimo aprūpinimas darbo vietomis šiandien yra viena aktualiausių problemų Lietuvoje. Kaip sakoma, kiek žmonių, tiek ir nuomonių. 22% respondentų nesutinka su daugumos nuomone ir akivaizdžiai nesutinka, jog nedarbas yra viena iš aktualiausių problemų.

4. Protų nutekėjimo problemos sprendimo kaip intelektinio kapitalo didinimo

Strategijos ir būdai

4.1 Pasaulio šalių taikomos strategijos protų nutekėjimo problemoms spręsti

Mokslininkai vieningai sutaria, kad ateityje kvalifikuotos darbo jėgos migracijos apimtys ne tik nemažės, bet žymiai didės. Šalių, patiriančių protų nutekėjimą, griežtos draudžiančios ir stabdančios migraciją priemonės yra pasmerktos žlugti (Iredale, 1999; Ash, Sollner, 1996; Rosenblatt,

Sheaffer, 2001; Haile-Mariam, 2002). Šalys, patiriančios protų imigraciją, privalo subalansuoti priemones, skirtas skatinti šalies ekonominį augimą, nukreiptas į atitekėjusių protų įdarbinimą ir socialinių garantijų suteikimą, vietinių darbuotojų darbo vietų apsaugą, socialinio ir politinio stabilumo palaikymą ir t.t. Nors migracija yra tarptautinis reiškinys, tačiau kiekviena šalis stengiasi vadovautis savo individualia strategija ir prižiūrėti savo šalies migracijos politiką. Globalizacijos, regioninių blokų kūrimosi epochoje individuali migracijos politika bei individualios atskirų šalių protų nutekėjimo problemos sprendimo priemonės netenka savo efektyvumo.

Šalys, susiduriančios su protų nutekėjimo problema turi spręsti du pagrindinius klausimus:

1. Kokių priemonių imtis, kad tie aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie dar dirba šalyje, jos nepaliktų?

2. Ką daryti su tais aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie jau paliko šalį?

Tikslingas šalies taikomas priemones skirstyti į: a) priemones, skirtas skatinti protus likti šalyje; b) priemones, skirtas nutekėjusiems protams.

4.2 Pasiūlymai Lietuvos protų nutekėjimo priežastims ir pasekmėms sušvelninti

Atlikus protų nutekėjimo iš Lietuvos priežasčių tyrimą, galima pastebėti, kad iš esmės pasitvirtina anksčiau akcentuota ir remiantis kitų šalių praktika suformuluota teze, kad valstybės veiksmai, nukreipti į protų susigrąžinimą nebūtų taip perspektyvūs, kaip veiksmai sukoncentruoti į:

• protų nutekėjimo sustabdymą (t.y. sąlygų, skatinančių likti

Lietuvoje, sudarymą);

• užsienyje esančių specialistų optimalų panaudojimą.

Protų nutekėjimo sustabdymui galėtų daug padėti tam specialiai skirtos valstybinės ir privačios programos.Visų pirma, šios programos galėtų atlikti informacijos ir nuomonių apsikeitimo funkciją. Taip pat nedelsiant reikėtų pradėti nuodugnius tyrimus apie protų nutekėjimo mąstus ir priežastis bei būdus problemai spręsti. Daugelis neturtingų šalių, kaip

Brazilija, Turkija, Portugalija turi specialias mokslo daktarų ruošimo užsienyje programas. Netgi Švedija suteikia paramą savo postdokams tobulintis JAV, ir po to remia jų isitvirtinimą sugrįžus. Panašių veiksmų nedelsiant turi imtis ir Lietuva. Gerbiamas Mokslo ir Švietimo ministras

Monkevičius šioje salėje prieš pusantrų metų prižadėjo įkurti protų nutekėjimo komisiją ir su mūsų forumu palaikyti nuolatinį kontaktą. Deja, nei iš ministro, nei iš komisijos per šiuos pusantrų metų negavom jokios žinios.

4.2.1 Priemonės, skatinančios likti šalyje

Protų nutekėjimo problemos sprendimas negali būti išspręstas fragmentinėmis ir trumpalaikėmis politikos priemonėmis, bet reikalauja strateginio požiūrio. Protų apsisprendimą išvažiuoti ar likti Lietuvoje lemia platus spektras veiksnių, formuojamų per skirtingas valstybės politikas.

Aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų kūrimas. Tokių darbo vietų atsiradimas Lietuvoje iš esmės priklauso nuo aukštą pridėtinę vertę sukuriančių organizacijų ir ypač tą vertę sąlygojančių funkcijų įsikūrimo šalyje. Akivaizdu, kad ypač būsimos narystės Europos Sąjungoje kontekste bus privalu pereiti nuo pigia darbo jėga grindžiamos prie aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios produkcijos gamybos, tiek siekiant atlaikyti išorinę Rytu kaimynų konkurenciją, tiek – išlaikyti turimą intelektinį potencialą ES laisvo darbo jėgos judėjimo fone.

Protų nutekėjimo priežasčių teorine ir empirine analize bei pasekmių teorine analize leido įžvelgti, jog protų nutekėjimas yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema – tiek paties reiškinio, tiek jo pasekmių aspektu. Iki šiol valstybės socialinė politika akcentavo socialiai pažeidžiamų grupių aprūpinimą ir bedarbystes mažinimą. Iš esmės tokia politika nukreipta į menkos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų kūrimą.

Ar gali protų nutekėjimas būti sustabdytas? Aš manau, kad taip. KTU

siūlo keletą veiksmų, protų nutekėjimui sumažinti:

• Universitetai turi aktyviai ieškoti kontaktų su Vakaruose lavintais specialistais. Tai duotų labai svarbų signalą, kad šie specialistai Lietuvoje yra reikalingi. Džiugu, kad

“Fermentas”, viena iš pirmaujančių Lietuvos biotechnologijos įmonių, tokių veiksmų jau ėmėsi. Neseniai

Europos Sąjunga pradėjo skirti Marie Curie stipendijas į savo šalis grįžtantiems postdokams. Bet šios stipendijos skiriamos tik bendra, postdoku ir priimančiųjų institucijų, iniciatyva, ir Lietuvos universitetai į šią programą turėtų aktyviai įsijungti.

• Reikia atsisakyti įdarbinimo iki gyvos galvos praktikos.

Realiai veikiančios atestacijas ir kontraktinis įdarbinimas turi tapti natūralia darbo praktika.

• Vyriausybė turi kardinaliai padidinti valstybinio mokslo finansavimo dalį, paskirstomą konkursine tvarka. Tai turi būti daroma nedelsiant, vilkinimas jau tęsiasi daugiau kaip dešimtmetį. Dabartinis konkursinis finansavimas per mokslo ir studijų fondą yra tik lašas jūroje, apimantis tik apie vieną procentą visų mokslui skirtų lėšų.

• Konkursinis projektų finansavimas turi būti tiesiogiai panaudotas protų susigražinimui. Užsienyje dirbantiems

Lietuvos mokslininkams turi būti leista gauti finansavimą iš Lietuvos valstybinių fondų, jei tas finansavimas bus panaudotas grįžus į Lietuvą. Apie tai vyriausybėje buvo diskutuojama formuojant aukštųjų technologijų plėtros programą. Deja, patvirtintame programos variante tokios galimybės neliko.

Išvados

1. Protų nutekėjimo samprata šalies, patiriančios esminius pokyčius, intelektinio kapitalo kontekste apima ne tik fizinį aukštos kvalifikacijos asmenų išvykimą iš vienos šalies į kitą, iš vieno šalies regiono į kitą, iš vienos organizacijos į kitą, iš vieno organizacijos padalinio į kitą, bet ir bet kokį kitą vieno ekonominio subjekto įgūdžių ir žinių, reikalingų ekonominiam augimui ir vystymuisi, netekimą kito ekonominio subjekto naudai.

2. Protų nutekėjimą patiria visos pasaulio šalys, tik skiriasi šio reiškinio mastai ir charakteristikos. Protų nutekėjimas atsiranda veikiant aukštos kvalifikacijos darbuotojų, mokslininkų, studentų migracijos traukos ir stūmos faktoriams. Traukos faktoriai, įtakojami globalizacijos ir europizacijos, suformuoja talentingų ir gabių individų iš viso pasaulio traukos zonas. Globalizacijos pasekoje pačia didžiausia protų traukos zona tapo JAV.

Lietuvoje didelis protų nutekėjimas prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai atsivėrė visi keliai į Vakarus ir nauji demokratiški procesai ėmė formuotis įvairiose srityse, tokiose kaip švietimas, mokslas, tyrimai ir kt. Galima manyti, kad artimiausiu metu į užsienį išvykti yra nusiteikę daugiau kaip 320 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

3. Galima išskirti tris protų nutekėjimo priežasčių lygius: individo, organizacijos ir valstybės lygmens. Individo lygmens priežastys apima turimą aukštą individų kompetenciją, kurią sunku panaudoti gimtojoje šalyje, taip pat išsilavinimą, jauną amžių ir turimas naujausias žinias, poreikį dirbti pagal kvalifikaciją, didesnių galimybių ir pokyčių siekį.

Organizacijos lygio protų nutekėjimo priežastys apima karjeros galimybes, atlyginimo dydį, darbo krūvį. Valstybės lygmens protų nutekėjimo priežastys apima mokslo ir švietimo tapimą vis labiau tarptautinių, specialistų trūkumą ir agresyvią imigrantų pritraukimo politiką, atskirų ekonomikos sektorių staigų augimą, hierarchinę valdymo struktūrą, mokslo ir studijų priemonių trūkumą bei susiformavusius aukštos kvalifikacijos darbuotojų tarptautinius tinklus.

4. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančioms ir protus importuojančioms šalims yra skirtingos. Protus eksportuojančios šalys netenka ryškiausių savo mokslininkų, aukščiausio lygio specialistų. Taip pat atsiranda sunkumų kuriant šalyje vidurinę gyventojų klasę, išlaikant šalies konkurencingumo lygį. Protus importuojančios šalys patiria grandinės efektą, kurio dėka pritraukia daugiau aukščiausio lygio specialistų. Tačiau protus importuojančios šalys patiria ir neigiamų pasekmių – šalyje sumažėja konkurencingumas. Protų imigracija turi neigiamą efektą nekvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų dydžiui ir teigiamą efektą kvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų dydžiui.

5. Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo metodologija remiasi racionalumo koncepcijos teiginiais, kad žmogus yra sąmoningas ir tikslo siekiantis, todėl bet koks žmogaus sprendimas yra racionalus, o tai leidžia išsiaiškinti jo priežastis. Migracijos sprendimui priimti taikomas “svarstyklių” principas, įvertinantis individo bazines charakteristikas bei veiksnius, skatinančius išvykti arba likti šalyje.

6. Protų nutekėjimas iš Lietuvos daugiausiai vyksta dėl geresnių finansinių ir savirealizacijos galimybių, kurias mūsų respondentams siūlo užsienio šalys.

7. Ne veltui sakoma: “sunkus be galo svetimas dangus, karti be galo duona svetima”. Skaudu, kad jaunimas dėl finansinių sunkumų yra priverstas emigruoti. Naujų darbo vietų nesukuriama. Pagyvenę žmonės bijo išeiti į pensiją. Šiandien funkcionuojanti socialinio draudimo sistema žmonėms, išdirbusiems visą savo sąmoningą gyvenimą, negali užtikrinti normalios senatvės, nes visas uždirbtas lėšas suryja kažkokia fantastiška pabaisa, vardu “SODRA”. Tokiu būdu jaunimas negali užimti net esamų darbo vietų. Didėja nedarbas (3 PRIEDAS).

DISKUSIJA

Dėl tyrimo išvadų

Dėl apimties ribotumo, šis žvalgomasis tyrimas neturėjo galimybės paliesti visas svarbiausias protų nutekėjimo charakteristikas. Šiame darbe apsiribota nagrinėjant išvykusių ir dirbančių apytikriai pagal savo kvalifikaciją, o taip pat planuojančių išvykti aukštos kvalifikacijos specialistų vertinimus, tiriant protų nutekėjimo priežastis. Kadangi nagrinėti tik 50 respondentų atsakymai, rezultatai ir išvados yra validūs tirtoje terpėje, tačiau gali nevisiškai atspindėti reiškinio pilnumą. Todėl siūlymai kaip spręsti protų nutekėjimo problemą kol kas yra fragmentiniai.

Taip pat šiame tyrime liko neapklausti aukštos kvalifikacijos specialistai, išvykę svetur ir dirbantys žemesnės kvalifikacijos reikalaujančius nei leidžia jų kompetencija darbus. Jiems apklausti reikėtų šiek tiek pakeisti mūsų parengtą tyrimo instrumentą. Tolimesniuose tyrimuose turėtų būti gilinamasi į protų nutekėjimo priežastis aprėpiant pilnesnę respondentų terpę.

Dėl tyrime išryškėjusios problemos

Pagrindinė problema, kurią pastebėjome tyrimo atlikimo metu buvo dalies išvykusiųjų ir dirbančiųjų ar studijuojančių užsienyje aukštos kvalifikacijos specialistų nusivylimas savo šalies gyvenimu, netgi –

negatyvus nusistatymas prieš daugelį dalykų, kurie vyksta Lietuvoje. Ši nusistatymą pajutome iš jų komunikavimo http://groups.yahoo.com/group/studentai tinklalapyje, o taip pat iš reakcijos į mūsų kreipimąsi ir prašymą užpildyti tyrimo klausimyną.

Ateityje reikėtų apklausti visą nutekėjusių protų terpę atspindinčius respondentus, taip pat – ir ypač nusivylusius savo gimtąja šalimi. Kad tai būtų įmanoma padaryti, pirmiausia reikėtų jiems nusiųsti šio tyrimo ataskaitą, o vėliau – informaciją, kokiu realių žingsnių imtasi taisant padėtį Lietuvoje dėl protų nutekėjimo.

Naudota literatūra

1) Valackienė A. Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika.

Kaunas

2) Skaitytojų atsiliepimai į BNS informaciją “Lietuvoje susirūpinta protų nutekėjimu” //

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=1353657&com=1, 2002 09 10.

3) Stepanauskas, R., Valiokas, R. (2001). Ar norima sustabdyti protų nutekėjimą? // „Lietuvos rytas”, 2001 09

4) Valiokas, R. (2002). Intelekto emigracija: Lietuvos nuostoliai ar kapitalas? // “Respublika”, 2002 08 31.

5) Baltkojytė, A. (2002). Jaunieji mokslininkai vis dažniau lieka užsienyje // Kauno diena, 2002 rugsėjo

13 d.

6) D.Britanija darbo rinką lietuviams atvers nuo 2004 // ELTA, 2002 m.

gruodžio mėn. 11 d. 13:15, www.delfi.lt/archive/index.php?id=1661348

7) Kazlauskiene, A. (2000). Darbo jėgos migracijos priežasčių ir procesų teorinė analizė: makro- ir mikrolygio metodologinių požiūrių analizė.

Rankraštis. KTU.

8) KMU pranešimas spaudai. Kauno medicinos universiteto klinikų spaudos tarnyba. 2002 12 07.

9) Kuzmickaite, D.K. (2000). Naujieji lietuviai imigrantai Čikagoje (1988-

2000). Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

10) Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1985

11) Lietuvos Statistikos departamentas // www.std.lt, 2002-12-11

12) www.sociumas.lt

13) www.savas.lt

14) www.pilieciai.lt

1 PRIEDAS

Panevėžio kolegija

Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakultetas

Pedagogikos katedra

ANKETA „ PROTŲ NUTEKĖJIMO SOCIALINĖS PRIEŽASTYS LIETUVOJE“

Gerb. Respondente,

Atliekamas tyrimas, išsiaiškinti, kokios priežastys sąlygoja, jog dalis išsilavinusių žmonių, palieka Lietuvą ir dirba kitose šalyse.

Nors šiais globalizacijos laikais žmonių migraciją galima laikyti natūraliu reiškiniu, tačiau kiekviena šalis, kuriai svarbi jos ateitis, turi stengtis sudaryti kuo palankesnes sąlygas aukščiausios kvalifikacijos žmonėms dirbti savo Tėvynėje. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti protų nutekėjimo socialines priežastis.

Anketa anoniminė, todėl tikiuosi, kad Jūsų nuoširdūs atsakymai padės gauti teisingus ir objektyvius tyrimo rezultatus. Būsiu dėkinga, jeigu paaukosite dalį Jūsų brangaus laiko ir skirsite dėmesio atsakydamas (–a) į šiuos klausimus: tinkamą atsakymą pabraukite, apibraukite, paryškinkite, nuspalvinkite arba reikalingą atsakymą įrašykite į tam tikslui nurodytą vietą.

1. Kaip manote, kas pirmiausia turėtų rūpintis jaunimo įdarbinimu?

[pic] Valstybė [pic]Darbdaviai [pic]Patys jauni žmonės [pic]Jaunuolių tėvai [pic]Kita (įrašykite)

2. Ar sutinkate su nuomone, kad stingant darbo vietų, vyresnio amžiaus žmonės turėtų užleisti darbo vietas jaunimui?

[pic]Taip [pic]Ne [pic]Kita (įrašykite)

3. Ar sutinkate su teiginiu, kad jaunimo aprūpinimas darbo vietomis šiandien yra viena aktualiausių Lietuvos problemų?

[pic]Sutinku [pic]Nesutinku [pic]Kita (įrašykite)

4. Kokie kriterijai, Jūsų nuomone, svarbiausi jaunam šiuolaikiniam žmogui, kuomet jis renkasi darbą? (pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka )

[pic]Galimybė kilti karjeros laiptais [pic]Geras užmokestis [pic]Galimybė vadovauti [pic]Kūrybiškumas [pic]Galimybė padėti žmonėms ir visuomenei [pic]Galimybė bendrauti su žmonėmis [pic]Santykiai su viršininku [pic]Santykiai su bendradarbiais [pic]Galimybė realizuoti savo gabumus [pic]Kita (įrašykite)

5. Kokios vertybės, Jūsų nuomone, svarbiausios šiuolaikiniam jaunimui?

(pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka )

[pic]Šeima [pic]Darbas [pic]Išsimokslinimas [pic]Draugai, pažįstami [pic]Laisvalaikis [pic]Religija [pic]Kita (įrašykite)

6. Jūs esate:

[pic]Esu Lietuvos pilietis, bet gyvenu ne Lietuvoje [pic]Esu Lietuvos pilietis ir gyvenu Lietuvoje [pic]Esu ne Lietuvos pilietis, bet gyvenu Lietuvoje [pic]Esu ne Lietuvos pilietis ir gyvenu ne Lietuvoje

7. Ar dirbate/ planuojate dirbti svetur?

[pic]Taip [pic]Ne [pic]Kita (įrašykite)

Sveikiname! Jau įveikėte pusę klausimų!

Susikaupkite ir einame toliau

8. Ar turimos žinios, sugebėjimai, asmeninės savybės sąlygoja išvykimą?

[pic]Taip [pic]Ne [pic]Kita (įrašykite)

9. Ar siekėte (siekiate) profesinės karjeros?

[pic]Visada siekiau;

[pic]Niekada nesiekiau;

[pic]Kita (įrašykite)

10.Kas, Jūsų nuomone, lengviau pasiekia profesinę karjerą?

[pic]Vyrai [pic]Moterys [pic]Tiek vyrai, tiek moterys

11. Kokie veiksniai, Jūsų nuomone, skatina jaunimą išvykti iš Lietuvos?

(pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka )

[pic]Poreikis išvengti skurdo;

[pic]Poreikis panaudoti naujas žinias, kompetenciją;

[pic]Noras savo vaikams užtikrinti geresnę ateitį;

[pic]Noras užsidirbti nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt.

[pic]Noras pakartoti lietuvių, išvykusių gyventi kitur „sėkmės istoriją“;

[pic]Poreikis gauti geresnį darbo užmokestį;

[pic]Poreikis jaustis savo profesijos pasaulinės bendrijos nariu.

[pic]Kita (įrašykite)

12. Jūsų pagrindinis užsiėmimas:

[pic]Dirbu [pic]Studentas [pic]Bedarbis [pic]Mokinys [pic]Namų šeimininkė

13. Jūsų išsilavinimas:

[pic]Nebaigtas vidurinis [pic]Vidurinis/spec. Vidurinis/aukštesnysis [pic]Aukštasis (nebaigtas aukštasis)

14. Jūsų amžius:

[pic]Iki 17 metų [pic]18 – 29 metai [pic]30 – 45 metai [pic]46 – 59 metai [pic]Virš 60 metų

15.Jūsų lytis:

[pic]Vyras [pic]Moteris

Dėkoju už Jūsų kantrybę ir bendradarbiavimą!

2 PRIEDAS

Atsakymai į klausimus apie profesiją, sugebėjimus ir išvykimą

DIAGRAMA 7. Ar dirbate/planuojate dirbti svetur?

DIAGRAMA 9. Ar siekėte (siekiate) profesinės karjeros?

[pic]

DIAGRAMA 10. Kas, Jūsų nuomone, lengviau pasiekia profesinę karjerą?

3 PRIEDAS

Nedarbo statistiniai duomenys

[pic]

Savo šalies minusai + užsienio šalies pliusai

UP

Savo šalies pliusai + užsienio šalies minusai

Lietuvos minusai + užsienio šalies pliusai

UP

Lietuvos pliusai + užsienio šalies minusai

[pic]