Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje

PANEVĖŽIO KOLEGIJOS

SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

PEDAGOGIKOS KATEDRA

[pic]

Darbą atliko:

I SP kurso studentė Lijana Dočkutė

Darbo vadovė:

Doc. dr. A.

Valackienė

Panevėžys, 2004

TURINYS

ĮVADAS 3
1. PROTŲ NUTEKĖJIMO REIŠKINIO, JO PRIEŽASČIŲ BEI PASEKMIŲ ANALIZĖ 4
1.1 Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprata. 4
1.2. Protų nutekėjimo priežastys kaip šios problemos tyrimo
charakteristikos ir hipotezės prielaidos 6
1.3. Protų nutekėjimo pasekmės 9
1.3.1. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančiose šalyse 10
1.3.2. Protų nutekėjimo pasekmės protus importuojančiose šalyse 11
2. PROTŲ NUTEKĖJIMO PRIEŽASČIŲ TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA 12
2.1.Tyrimo metodologijos esmė 12
2.2. Tyrimo strategija ir respondentai 13
3. PROTŲ NUTEKĖJIMO IŠ LIETUVOS PRIEŽASTYS KAIP ŠIO REIŠKINIO ATSPINDŽIO
LIETUVOS INNTELEKTINIAME KAPITALE BRUOŽAI: TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
14
3.1.Respondendų profilis 14
3.1.1.Demografiniai duomenys 14
3.1.2. Bazinės charakteristikos 16
4. PROTŲ NUTEKĖLIMO PROBLEMOS SPRENDIMO KAIP INTELEKTINIO KAPITALO DIDINIMO
STRATEGIJOS IR BŪDAI 20
4.1. Pasaulio šalių taikomos strategijos protų nutekėjimo problemoms
spręsti 20
4.2.Pasiūlymai Lietuvos protų nutekėjimo priežastims ir pasekmėms
sušvelninti 20
4.2.1. Priemonės, skatinančios likti šalyje 20
IŠVADOS 22
DISKUSIJA dėl tyrimo išvadų 23
NAUDOTA LITERATŪRA 24
PRIEDAI 25

Įvadas

Jaunimo tarpe, visuomenėje ir valstybėje vykstantys pokyčiai
kelia naujus iššūkius jaunimo veiklai. Tai – jaunimo emigracija į užsienį,
nepakankamos galimybėmis naudotis naujomis informacinėmis technologijomis,
jaunimo pasyvumas, informacijos trūkumas apie jaunimo veiklą bei jaunų
žmonių galimybes, mažėjančios galimybės sulaukti paramos jaunimo
iniciatyvoms ir kt.

Lietuvos studentai ir jauni mokslininkai išvyksta į Vakarų
universitetus ir aukštųjų technologijų įmones ir ten įgyja išsilavinimą ir
patirtį, kurios nebūtų galėję gauti Lietuvoje. Beveik be išimčių, šis
išsilavinimas finansuojamas ne Lietuvos, o priimančiųjų šalių, taigi
Lietuvai jis nieko nekainuoja. Lietuvos p

problema ne ta, kad jauni
specialistai išvaziuoja, problema ta, kad jie nebegrįžta.

• Darbo tikslas: Atskleisti, protų nutekėjimo socialines priežastis

Lietuvoje.

• Darbo objektas: Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje;

• Darbo uždaviniai:

1) Išanalizuoti protų nutekėjimo pasekmes;

2) Išsiaiškinti, protų nutekėjimo pristabdymo galimybes Lietuvoje;

3) Atlikti apklausą „Protų nutekėjimo socialinės priežastys

Lietuvoje“ ir pateikti jos rezultatus.

• Darbo metodai:

1.Mokslinės literatūros analizė;

2.Antrinių – statistinių duomenų analizė;

3.Anketinė apklausa.

• Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai, 15 diagramų, išvados,

naudotos literatūros sąrašas, kurį sudaro 14 šaltinių ir 3 priedai.

1. Protų nutekėjimo reiškinio, jo priežasčių bei pasekmių analizė

1.1. Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprata

Kvalifikuotos darbo jėgos migracija sudaro vieną iš didžiausių
tarptautinių mainų dalį. Nuo 1930 metų ji iš esmės pakito, įgijo
įvairiausių formų. Tarp jų – protų nutekėjimas, laikina profesionalių
darbuotojų migracija, o taip pat kvalifikuotų darbuotojų migracija turint
tikslą visam laikui apsigyventi svetimoje šalyje ir kt. (Iredale, 1999).
Anksčiau kvalifikuotos darbo jėgos migracija buvo iššaukta konfliktų
šalyje, etninės diskriminacijos, o dabar ją sąlygoja geresnių galimybių ir
geresnio gyvenimo paieška, globalizacija bei liberalizacija atsiveriančių
naujų galimybių besivystančiose šalyse.

Šiuolaikiniame pasaulyje plačiai ir daug kalbama apie protų nutekėjimo
reiškinį ir su tuo susijusias problemas. Protų nutekėjimo fenomenas
dažniausiai tyrinėjamas nagrinėjant žmonių migracijos klausimus (Helou,
1995; Sylvester, 1993) arba tarpkultūrinį mobilumą (Allen, 1991).
Dažniausiai protų nutekėjimo (angl. brain drain) sąvokoje užslėptas
neigiamas atspalvis, kadangi žodis “nutekėjimas” reiškia kažko netekimą, o
netektis visada asocijuojasi su kažkuo nepageidaujamu. Protų sąvokai
priskiriamas platus ratas individo turimų žinių, asmeninių savybių,
gebėjimų, įgūdžių, vertybių, idėjų. Tuo tarpu “

“nutekėjimas” reiškia, kad
darbo rinka netenka individo drauge su jo talentu, asmeninėmis savybėmis,
t.y. kompetencija.

Protų nutekėjimo samprata yra gana plati, tačiau dauguma užsienio ir
lietuvių mokslininkų, tyrinėjusių šį reiškinį, pasitenkina gana paprastu ir
siauroku jo apibrėžimu. Britų Karališkoji draugija pirmoji pateikė protų
nutekėjimo sampratą, siekdama apibūdinti britų mokslininkų ir technologų
išvykimą į JAV ir Kanadą dar 1950-1960 metais (Cervantes, Guellec, 2002).
Britannica enciklopedijoje protų nutekėjimas apibrėžiamas kaip
išsilavinusių arba kvalifikuotų specialistų išvykimas iš vienos šalies,
ekonominio sektoriaus, dažniausiai dėl geresnio atlyginimo ar gyvenimo
sąlygų. Kvalifikuoto specialisto samprata įvairiose šalyse apibrėžiama
skirtingai, tačiau dažniausia kvalifikuotų specialistų laikomas aukštąjį
išsilavinimą arba ypatingai didelę patirtį specifiniame veiklos sektoriuje
turintis individas (Iredale, 1999). Castles, Miller (1998), Koser, Lutz
(1998), Portes, Rumbaut (1996), Portes, Walton (1981) išskyrė du aukštos
kvalifikacijos specialistų mobilumo tipus: a) aukštos kvalifikacijos
migrantai, vadinamieji “laikinieji profesionalai”, vykstantys iš
išsivysčiusių šalių į mažiau išsivysčiusias šalis su laikinu paskyrimu
dirbti, bei b) protų nutekėjimo migrantai, vykstantys dirbti specialistais
arba studijuoti iš silpnai išsivysčiusių šalių į labiau išsivysčiusias
šalis. Tokia protų nutekėjimo samprata apima fizinį asmenų judėjimą iš
vienos šalies ar ekonominio sektoriaus į kitą šalį arba ekonominį sektorių.
Asmenų judėjimas, susijęs su darbo jėgos perėjimu iš vienos šalies į kitą
arba vieno ekonominio sektoriaus į kitą, dažniausiai nagrinėjamas kaip
darbo jėgos migracija. Tokios migracijos priežastimis laikomos dvi
pagrindinės ekonomiškai išmatuojamos sąlygos – geresnio atlyginimo ir
geresnio gyvenimo paieška. Tačiau reikia įvertinti tai, kad žmogus, būdamas
racionaliai mąstanti asmenybė, siekia patenkinti įvairius savo poreikius
pradedant nuo fi
iziologinių ir baigiant saviraiškos poreikiais (Moorhead,
Griffin, 1995). Todėl galima teigti, kad migracija iš vienos šalies ar
vieno ekonominio sektoriaus į kitą šali ar kitą ekonominį sektorių
nebūtinai turi būti paskatinta vien tik geresnio atlyginimo ar gyvenimo
sąlygų paieškos poreikio. Atlikus šį tyrimą bus galima pateikti
konkretesnes protų migracijos priežastis.
Taip pat vertėtų panagrinėti įvairius protų nutekėjimo aspektus, kadangi
galimas įvairus požiūris į protų nutekėjimo reiškinį. OECD (1997)
pranešimas apie aukštos kvalifikacijos žmonių migraciją identifikuoja dvi
pagrindines sąvokas susijusias su protų nutekėjimu: apsikeitimas protais ir
protų švaistymas.

Apsikeitimas protais išreiškia dviejų krypčių pasikeitimą individų
kompetencija – tarp protus siunčiančios ir protus gaunančios šalies. Tačiau
ten, kur didesnį lyginamąjį svorį turi kompetencijos tėkmę iš vienos puses,
vartojamos protų įgijimo ir protų netekimo sampratos (Mahroum, 1999). Šiuo
aspektu, turint mintyje Lietuvos kontekstą galima įvardinti Lietuvą esant
protus siunčiančiąja arba eksportuojančia šalimi, o kitas šalis, dažniausia
– JAV arba kitas Vakarų Europos valstybes, įvardinti kaip protus gaunančias
arba importuojančias šalis. Taigi, Lietuva netenka protų, o tos šalys, į
kurias išvyksta aukštą kvalifikaciją turintys Lietuvos žmonės, protus
įgyja. Kita, galima šalių grupė yra tranzitinės šalys. Tai tokios šalys,
kuriose atvykę talentingi ir gabūs mokslininkai bei darbuotojai
neapsigyvena visam laikui, tačiau pagal sudarytus terminuotus kontraktus
dirba keletą metų, o po to keliauja toliau į kitas, geresnes sąlygas
siūlančias šalis arba grįžta atgal į savo šalį. Taigi apibendrinant galima
išskirti tokias šalių grupes: protus eksportuojančios, importuojančios ir
tranzitinės šalys.

Kita Salt (1997) paminėta su
u protų nutekėjimu susijusi sąvoka yra protų
švaistymas. Protų švaistymo sąvoka akcentuoja tokią situaciją, kai aukštos
kvalifikacijos žmonės pereina dirbti į kitą veiklos sritį, kurioje iš
ankstesnio darbo sukaupti gebėjimai ir patirtis yra nereikalingi. Šioje
sąvokoje nefiksuojama, ar šis perėjimas yra fizinis asmenų judėjimas
kertant šalies sieną ir užsienio šalyje pradedant dirbti kitokį darbą nei
iki šiol, ar judėjimas vyksta šalies viduje pereinant iš vienos veiklos
srities į kitą. Šios sąvokos esminis momentas yra tas, kad žmogus dėl
pasikeitusios veiklos specifikos negali tinkamai panaudoti sukauptų žinių
ir patirties. Protų švaistymo samprata taip pat apima ir tokią situaciją,
kai ką tik aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai neranda darbo pagal jų
specialybę ir yra priversti dirbti kitoje veiklos srityje, pvz. baigę
vadybos studijas dirba pardavėjais, filologijos mokslo daktarai dirba
eiliniais vertėjais ir pan. Su tokiu reiškiniu Lietuvoje susiduriama
dažnai, kadangi dalis Lietuvos akademinio jaunimo nedirba pagal specialybę
ir negali įgytų naujų žinių panaudoti pagal paskirtį. Taip pat proto
švaistymo krizę gali patirti ir vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgus metus
dirbę vienoje įmonėje, tačiau jai bankrutavus netekę darbo ir priversti
persikvalifikuoti arba dirbti prastesnį, jų turimos kompetencijos
neatitinkantį darbą. Taigi šis protų nutekėjimo aspektas gali būti
aptinkamas tiek tyrinėjant kvalifikuotų asmenų judėjimą iš vienos šalies į
kitą, tiek migraciją iš vieno ekonominio sektoriaus į kitą, tiek stebint
darbo jėgos srautus tarp atskirų organizacijų arba netgi įmonės viduje.

Prieš keletą metų buvo įvesta nauja sąvoka – protų apytaka (Mahroum,
1999). Ši sąvoka atspindi pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje
pasireiškiančią nuomonių tendenciją, kad protų nutekėjimas gali būti
suprantamas kaip teigiamas reiškinys, kadangi “apytaka” reiškia sugrįžimą į
ciklo pradžią. Ši sąvoka įvardija ciklą, kuris prasideda nuo asmens
mokymosi užsienyje, darbo užsienyje ir po to grįžimo namo tam, kad
pasinaudotų gimtosios šalies teikiamomis galimybėmis. Tyrinėtojų nuomone,
tokia protų apytaka ateityje turėtų didėti ypač tuo atveju, jei ekonomikos
skirtumai tarp skirtingų šalių mažės (Mahroum, 1999). Šitaip teigiantis
autorius laikosi pozicijos, kad protų nutekėjimas vyksta tik dėl ekonominių
paskatų.

Reikia pripažinti, kad protų nutekėjimo reiškinio supratimas bei
apibrėžimas skiriasi priklausomai nuo to, kokiai šalių grupei priklauso
šios sampratos aiškintojai. Besivystančios ir mažiau išsivysčiusios šalys
dažniausiai yra protų netenkančios, protus eksportuojančios valstybės, o
išsivysčiusios šalys yra protų importuotojos. Besivystančių ir mažiau
išsivysčiusių šalių elito išvykimą, kaip pažymi Vaknin (2002), skirtingai
vadina šio reiškinio oponentai (protų nutekėjimas) ir šalininkai (protų
apsikeitimas, protų mobilumas).

Susidomėjimas protų nutekėjimo problema remiasi sukauptomis žiniomis apie
intelektinio ir žmogiškojo kapitalo svarbą organizacijai ir valstybei. Šiuo
atveju svarbu nustatyti, iš kur individas įgijo savo žinias ir gebėjimus.
Egzistuoja trys investicijų į žmogiškąjį kapitalą šaltiniai: valstybė,
įmonė ir individas. Lietuvoje dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės
padėties didžiąja dalimi į žmogiškąjį kapitalą investuoja valstybė, kadangi
įmonės ir individai to padaryti patys yra nepajėgus. Taigi protų sąvoka
apimtų tas žmogiškojo kapitalo savybes, kurios buvo įgytos investicijų į
žmogiškąjį kapitalą metu, t.y. formalaus ir neformalaus mokymosi keliu,
gerinant sveikatą, skatinant migraciją, informacijos ir darbo paieškos
metu. Jei asmuo gavo aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, Lietuvoje, tai
laikoma, kad jo protas arba plačiau – intelektinis kapitalas yra sukurtas
Lietuvos valstybės investicijų į jo mokymą/ mokslinimą dėka, todėl jo
panaudojimas turėtų būti taip pat skirtas Lietuvos gerovei ir naudai.
Kiekvienų investicijų metu siekiama investicijų atsipirkimo. Lietuvą
paliekant jos geriausiems protams, šalis praranda galimybę susigrąžinti
investuotas lėšas į emigruojančių specialistų parengimą. Vienaip ar kitaip
– tokia protų nutekėjimo samprata, kuri apima tik fizinį žmonių judėjimą iš
vienos šalies ar vieno ekonominio sektoriaus į kitą, yra ribota, kadangi
neapima virtualaus protų nutekėjimo būdo, kuris taip pat gali pasireikšti
keleriopai. Šiais laikais, kai kalbama apie žinių ekonomiką, kai egzistuoja
elektroninis verslas, kai plėtojamos informacinės komunikacinės
technologijos, fizinė žmonių migracija yra ne vienintelė protų nutekėjimo
galimybė. Egzistuoja įvairiausių būdų ir galimybių gyvenant Lietuvoje
dirbti kitos šalies įmonėse, kurti naujas idėjas ir jas parduoti kitoms
šalims. Taigi, kaip besvarstytume, aišku yra tai, jog į protų nutekėjimo
sampratą reiktų įjungti ir žmonių žinių bei gebėjimų nutekėjimą virtualiu
būdu.

Taigi protų nutekėjimo sampratos apimtis yra plati ir išreiškiama
keturiais lygiais:

1) protų nutekėjimas tarp skirtingų šalių – protus eksportuojančios,
protus importuojančios ir tranzitinės šalys;

2) protų nutekėjimas šalies viduje tarp atskirų regionų, miestų
(pavyzdžiui, Lietuvos atveju pastebimas ryškus protų nutekėjimas iš įvairių
šalies regionų, miestų į Vilnių);

3) protų nutekėjimas tarp skirtingų organizacijų – darbuotojai
dažniausiai ieško geresnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų,
karjeros galimybių, didesnių socialinių garantijų;

4) protų nutekėjimas organizacijos viduje – vieno padalinio
darbuotojai pereina arba nepagrįstai pervedami dirbti į kitą padalinį,
dažniausiai tai susiję su protų švaistymu.

Tokiu būdu, protų nutekėjimo samprata apima ne tik fizinį aukštos
kvalifikacijos asmenų išvykimą iš vienos šalies į kitą, iš vieno šalies
regiono į kitą, iš vienos organizacijos į kitą, iš vieno organizacijos
padalinio į kitą, bet ir bet kokį kitą vieno ekonominio subjekto įgūdžių ir
žinių, reikalingų ekonominiam augimui ir vystymuisi, netekimą kito
ekonominio subjekto naudai.

1.2. Protų nutekėjimo priežastys kaip šios problemos tyrimo
charakteristikos ir hipotezės prielaidos

Skirtingos šalys, skirtingi šalių regionai, skirtingos įmonės ar jų
padaliniai patiria skirtingas protų nutekėjimo priežastis, tačiau jos gali
būti specifinės, veikiančios tik konkrečioje erdvėje, arba bendros,
galiojančios visose šalyse, visuose regionuose, visose organizacijose.
Priežastys gali būti išorinės, veikiamos aplinkos, situacijos šalyje,
pasaulinio konteksto, ir vidinės, priklausančios nuo išvykstančio
kvalifikuoto specialisto poreikių. Rosenblatt, Sheaffer (2001) siūlo protų
nutekėjimo priežastis skirstyti į tris stambias grupes: organizacijos lygio
arba “stūmos” priežastys, individo lygio priežastys ir aplinkos lygio arba
“traukos” priežastys.

Organizacijos lygio protų nutekėjimo priežastys. Organizacijų lygyje
protų nutekėjimo priežastimis tampa struktūriniai veiksniai, kurie
paskatina talentingus individus išeiti iš organizacijos. Lietuva šiuo
atveju yra ypač nepalankioje padėtyje. Jos protų nutekėjimą veikia ir
pigios darbo jėgos “traukos” politika, vykdoma kitų šalių, ir paklausos
puikiai darbo jėgai trūkumas pačioje šalyje. Galima išskirti šias
pagrindines “stumiančias” priežastis, dėl kurių aukštos kvalifikacijos
darbuotojai palieka organizacijas: karjeros galimybių apribojimas; didesnio
atlyginimo siekis; nesubalansuotas darbo krūvis. Nors šie faktoriai galioja
ir eiliniams darbuotojams, tačiau įrodyta, kad jie daug aktualesni aukštos
kvalifikacijos darbuotojams dėl jų didesnės paklausos darbo rinkoje ir
didesnių potencialių pasirinkimo galimybių.

Karjera. Poreikis kilti karjeros laiptais, pelnyti pripažinimą ir
įvertinimą taip pat įtakoja darbo jėgos migraciją. Tai ypač būdinga
organizacijos viduje vykstančiam, tarporganizaciniam bei tarpregioniniam
protų nutekėjimui. Tarp šalių vykstantis protų nutekėjimas taip pat
įtakojamas šios priežastis, tačiau šiek tiek mažesniais mąstais.

Atlyginimas. Pagrindinė ir dažniausiai minima aukštos kvalifikacijos
darbuotojų migracijos iš vienos vietos į kitą priežastis yra poreikis gauti
didesnį darbo užmokestį. Iš to seka ir sekantys poreikiai: noras užsidirbti
nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt., noras užtikrinti savo
vaikams geresnę ateitį, noras išvengti skurdo. Ši priežastis ypač aktuali
besivystančioms ir mažiau išsivysčiusioms šalims, kadangi egzistuojantis
šalyje mažas darbo užmokesčio lygis, infliacija skatina aukštos
kvalifikacijos specialistus ieškoti geresnių darbo vietų kitose šalyse tam,
kad galėtų išlaikyti ir paremti savo šeimą, sukurti vaikams geresnę ateitį,
suteikti jiems geresnį išsilavinimą. Lietuvos aukštos kvalifikacijos
profesionalai palieka Lietuvą taip pat dėl geresnio atlyginimo
(Kuzmickaitė, 2000). KMU atliktame gydytojų ir gydytojų rezidentų tyrime
(KMU pranešimas spaudai, 2002), 70 proc. iš apklaustųjų nurodė, kad išvyktų
dirbti į Vakarus dėl geresnio atlyginimo. Deja, išsamesnių tyrimų, giliau
nagrinėjančių ir kitas išvykimo priežastis, nepavyko aptikti, todėl
negalima teigti, ar menkas atlyginimas yra pagrindinis Lietuvos protų
nutekėjimą skatinantis veiksnys.

Darbo krūvis. Kitas su darbo aplinka susijęs poreikis yra turėti normalų
darbo krūvį. Šis poreikis ypač įtakoja tarporganizacinį protų nutekėjimą,
kadangi dėl trumpesnių darbo valandų ar lengvesnio darbo krūvio poreikio
darbuotojai gali pereiti dirbti iš vienos organizacijos į kitą. Kalbant
apie tarpvalstybinį protų nutekėjimą, ši priežastis taip pat gali būti
svarbi. Pavyzdžiui, Lietuvos universitetuose dirbantys mokslininkai patiria
didelį pedagoginio darbo krūvį, kuris nėra tinkamai apmokamas (Kuzmickaitė,
2000). Didelis pedagoginio darbo krūvis atima laiką iš mokslui skirto
laiko, todėl mokslininkai praranda galimybę tobulėti kaip tyrėjai, o tai
irgi skatina protų švaistymą. Norėdami skirti didesnį dėmesį mokslininko
veiklai, Lietuvos mokslininkai vyksta dirbti į užsienio šalių
universitetus.

Individo lygio protų nutekėjimo priežastys. Kitą protų nutekėjimo
priežasčių grupę sudaro emigruojančių individų asmeniniai poreikiai. Šiuos
poreikius nagrinėjant galima remtis Murray akivaizdžių poreikių teorija,
kuri teigia, kad vienu metu individo veiksmus gali įtakoti keletas poreikių
(Wagner, Hollengeck, 1995). Protų nutekėjimo priežastimis dažniausiai tampa
pasiekimo poreikiai (poreikis įgyvendinti iniciatyvas, poreikis
savarankiškai veiklai, poreikis kūrybinei veiklai, poreikis panaudoti
turimas naujas žinias, kompetenciją, poreikis savirealizacijai,
saviraiškai, poreikis tobulėti ir kt.), taip pat dominavimo poreikiai
(poreikis įtakoti įvykius, žmones, poreikis turėti atsakomybės
įgaliojimus), bei partnerystės poreikiai (poreikis bendradarbiauti,
poreikis jaustis savo profesijos pasaulinės bendrijos nariu, noras
pakartoti tautiečių, išvykusių gyventi kitur, “sėkmės istoriją”).

Bendrasis išsilavinimas. Bendrasis išsilavinimas leidžia sukurti ir
panaudoti žinias, reikalingas dirbant. Todėl kuo aukštesnį bendrąjį
išsilavinimą turi darbuotojai, tuo didesnę naudą jie atneša organizacijai,
o tuo pačiu ir didesnę žalą, jei šią organizaciją palieka. Kadangi
bendrasis išsilavinimas sąlygoja individo galimybę toliau mokytis ir įgyti
aukštesnę kvalifikaciją/ kompetenciją, o tai sąlygoja didesnę protų
nutekėjimo tikimybę, tai bendrasis išsilavinimas irgi yra viena iš esminių
priežasčių, dėl kurių vyksta protų nutekėjimas.

Kompetencija. Kiekvieno dirbančio įmonėje individo žinios, įgūdžiai ir
sugebėjimai yra pagrindinis organizacijų turtas, tačiau jo labai lengva
netekti. Šalyje, patiriančioje esminis pokyčius, egzistuoja didelis
skaičius bankrutuojančių organizacijų, atsiranda laikinumo jausmas tarp
įmonės darbuotojų, o tai sukelia tam tikrų neramumų nusistovėjusiame įmonės
ir darbuotojų gyvenime. Tokiam nepastovumui ir neapibrėžtumui ypač jautrūs
aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, kurie turi specifinį žmogiškąjį
kapitalą ir yra labai reikalingi įmonei bei paklausūs darbo rinkoje. Šie
darbuotojai pirmieji palieka smunkančias įmones ir žinodami savo
kompetencijos išskirtinumą ieškosi darbo kitose įmonėse, kituose šalies
regionuose arba išvyksta dirbti į kitas šalis. Turintiems išskirtinį
talentą, kvalifikaciją, kompetenciją darbuotojams visada lengviau rasti
kitą darbą, jie dažniausiai pastebimi užsienio įmonių, mokslo įstaigų ir
kt.

Darbas pagal kvalifikaciją. Poreikis dirbti pagal kvalifikaciją taip pat
įtakoja apsisprendimą išvykti iš šalies (Brobby, Ofosu – Barko, 2002).
Pasitaiko atveju, kai šalyje nėra darbo tam tikros srities specialistams
arba jo labai trūksta, todėl specialistai pasirenka kitoje šalyje
suteikiamas galimybes dirbti pagal savo kvalifikaciją. Lietuvoje aukštų
technologijų reikalaujantys biotechnologijų, fizikos, chemijos mokslo
atstovai priversti vykti į Švedijos, Danijos arba kitų šalių universitetus,
kad galėtų toliau tęsti savo studijas, mokslinius tyrinėjimus ar kitą
veiklą.

Didesnės galimybės. Mažesni mokesčiai ir didesnis atlyginimas yra svarbi
priežastis, dėl kurios dauguma aukštos kvalifikacijos specialistų priima
sprendimą išvykti dirbti į kitą šalį, tačiau egzistuoja ir kita priežastis
– užsienyje specialistai mato didesnes galimybes (Kuzmickaitė, 2000).
Įvairūs individai skirtingai supranta šias galimybes.

Jaunas žmogaus ir žinių amžius. Dar vienas protų nutekėjimą individo
lygyje skatinantis veiksnys yra jaunas amžius (Rosenblatt, Sheaffer, 2001).
Jauni specialistai dažniausiai turi pačias naujausias žinias (jie yra ką
tik baigę universitetus) ir tai suteikia jiems konkurencinio pranašumo. Dėl
savo jauno amžiaus aukštą kvalifikaciją turintys specialistai yra dar
patrauklesni organizacijoms, kadangi jos investavę į jų intelektinio ir
žmogiškojo kapitalo plėtotę galės ilgiau gauti naudos. Tačiau jauni
specialistai yra labiau mobilūs, nesusaistyti šeimos saitais, nėra
įsitvirtinę kurioje nors konkrečioje organizacijoje. Dėl šių priežasčių
jauniems specialistams paprasčiau priimti migracijos spendimą. Todėl jie
dažniausiai palieka vieną organizaciją ir pereina dirbti į kitą, palieka
vieną šalį ir išvyksta dirbti į kitą. Lietuvos statistika skelbia, kad
dauguma išvykstančių į užsienio valstybes dirbti specialistų yra ne vyresni
nei 40 metų, o tai rodo jų pačius produktyviausius metus.

Pokyčių siekis. Jaunimo tarpe populiari migracijos priežastis yra noras
pakeisti gyvenimą, patirti nuotykių, pamatyti pasaulį, turėti naujų
pasirinkimo galimybių ir kt. Šie poreikiai labiau įtakoja nekvalifikuotos
darbo jėgos judėjimą arba migraciją, susijusią su protų švaistymu, kai į
užsienį išvykę žmonės dirba žemesnės kompetencijos reikalaujantį darbą nei
leistų jų išsilavinimas. Ši situacija gerai žinoma Lietuvoje, kur
pastaraisiais metais ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmones važiuoja
užsidirbti į JAV ir Vakarų Europą (Airiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją ir
kt.)

Aplinkos lygio protų nutekėjimo priežastys. Aplinkos veiksniai taip pat
įtakoja įmonių ir šalies protų nutekėjimą. Aplinkos veiksniai protų
nutekėjimą gali veikti dvejopai: kaip “traukos” faktoriai arba kaip
“stūmos” faktoriai. Protų nutekėjimo “trauka” atsiranda pasaulyje
susiklosčius konkurencinei aplinkai, palankesnei talentingiems
darbuotojams. Protų nutekėjimo “stūma” atsiranda gimtosios šalies viduje
susiklosčius talentingiems profesionalams nepalankiai ekonominei,
socialinei situacijai. Pirmiausia aptarsime aplinkos lygio protų nutekėjimo
“traukos” veiksnius.

Aplinkos lygio protų nutekėjimo “traukos” veiksniai

Mokslo ir švietimo tarptautiškumas. Šis veiksnys veikia kaip protų
nutekėjimo “traukos” faktorius. Mokslas tampa vis labiau tarptautinis.
Dalyvavimas tarptautiniame moksle ir švietime, įskaitant įvairias mainų
programas ir stažuotes, skatina jaunus mokslininkus dirbti užsienyje bei
įgalina absolventus įgyti platesnių tarptautinių perspektyvų. Šia prasme
paminėtina SOCRATES Erasmus programa, joje aktyvi yra ir Lietuva, ypač
studentų mobilumo į vakarų šalių universitetus prasme. Šalia daugelio šio
reiškinio teigiamų dalykų neatsakytas lieka klausimas: kiek tai ateityje
iššauks protų nutekėjimo?

Specialistų trūkumas ir agresyvi imigrantų pritraukimo politika. Poreikis
aukštos kvalifikacijos specialistų su tarptautine patirtimi vis didėja.
Vietinis atitinkamos kompetencijos specialistų trūkumas yra esminis
veiksnys motyvuojantis darbdavius ieškoti darbuotojų užsienyje, ypač jei
darbdavys siekia aukščiausios kokybės kandidatų. Imigraciją, skatinanti
politika atskirose šalyse taip pat yra vienas iš pagrindinių protų
nutekėjimą skatinančių veiksnių. Europos Komisijos paskelbtame dokumente
sakoma, kad Europos Sąjunga turi pripažinti realią šiandieninę situaciją:
viena vertus, migracijos sukeliamos neigiamos pasekmės didės, tačiau,
atsižvelgiant į lėtėjantį ekonomikos augimą ir senstančius gyventojus
Europai reikės imigrantų. Šiame kontekste ES tikslas yra ne padidinti
imigrantų kiekybinius srautus, bet kokybinę išraišką tam, kad būtų
panaudotas visas imigrantų potencialas. Šis ES požiūris į būsimą aukštos
kvalifikacijos imigrantų poreikio augimą gali skaudžiai atsiliepti Lietuvos
intelektiniam kapitalui. Jei ES imsis imigrantų pritraukimo aktyvios
politikos, dar didesnis Lietuvos aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius
išvyks dirbti ir gyventi ten. ES politikai žada imtis mokesčių reformų tam,
kad potencialus trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos imigrantai
apsispręstų palikti savo šalį ir apsigyventi ES šalyse. Lietuvai tapus ES
nare, t.y. pereinant į kitą statusą, tikėtina, jog protų nutekėjimo
problema ne tik nesumažės, bet gali dar ir paaštrėti.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų tinklai. Rosenblatt, Sheaffer (2001)
tvirtina, kad talentingiausi ir gabiausi darbuotojai yra linkę labiau
pasitikėti vieni kitais, todėl dažniau dalijasi turima patirtimi,
klausimais, susijusiais su darbu. Per neformalius ryšius, komunikacijos
tinklus jie keičiasi informacija apie siūlomas geriausias darbo vietas,
rekomenduoja atsiradusias veiklos galimybes. Todėl darbuotojas, palaikantis
ryšius su kitais jo lygio specialistais, kurie gyvena kitoje šalyje arba
išvykę į užsienį arba turi ryšių užsienyje, gali būti labiau linkęs išvykti
dirbti į užsienį. Taipogi egzistuoja ir formalūs veiklos tinklai. Įvairios
asociacijos, sąjungos padeda aukščiausio lygio profesionalams palaikyti
ryšius tarpusavyje ir su aplinka. Tokių tinklų pavyzdžių galėtų būti
Lietuvoje veikianti Jaunųjų mokslininkų sąjunga, Internete veikiantis
Lietuvos studentų užsienyje elektroninis klubas (LSU EK) ir kt.

Aplinkos lygio protų nutekėjimo “stūmos” veiksniai

Mokslo ir studijų priemonių trūkumas. Viena iš pagrindinių priežasčių,
dėl kurių šalį palieka mokslininkai, dėstytojai, studentai yra mokslui ir
studijoms reikalingų priemonių trūkumas. Tai ypač aktualu Lietuvoje. Šalies
spaudoje, taip pat Interneto tinklalapiuose (www.balticlabs.com/forumas,
www.langas.net, http://groups.yahoo.com/group/studentai/) publikuojamuose
išvykusių Lietuvos mokslininkų pasisakymuose reikalingų darbui priemonių,
laboratorijų įrangos trūkumas įvardinamas kaip viena iš esminių priežasčių,
paskatinusių palikti Lietuvą ir ieškoti galimybių tobulėti bei dirbti
norima linkme kitų šalių mokslinių tyrimų institutuose, universitetuose.
Kaip ir kitos esminius pokyčius patiriančios šalys, Lietuva pergyvena
sunkų laikotarpį, kurdama naujas nepriklausomas ir demokratiškas mokslo
institucijas, o tai reikalauja laiko, technologinių finansinių ir išteklių
(Stankūnienė, 1996).

Nepasitenkinimas šalyje nusistovėjusia tvarka, valdininkų požiūriu į
žmones, stagnatiškas mokslo ir studijų finansavimas taip pat gali skatinti
ir Lietuvos aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir mokslininkus ieškoti
kitose šalyse pritarimo ir finansinės paramos savo idėjoms, iniciatyvoms.

Lietuvoje pradėjus normaliai funkcionuoti studijų paskolų sistemai žmonės
taip pat pajus studijų paskolos atidavimo naštą ir tai taip pat gali
skatinti didesnį protų nutekėjimą į kitas valstybes. Antra vertus,
dirbančiojo valstybei svarbioje darbo vietoje atleidimas nuo šios paskolos
grąžinimo keliant sąlygą tam tikrą laiką dirbti reikiamą darbą savo šalyje
gali padėti spręsti protu nutekėjimo problemą.

Kitas svarbus aspektas, susijęs su šalyje susiklosčiusia situacija yra
poreikis jaustis saugiai. Dėl kriminogeninės situacijos daugelyje pasaulio
šalių, taip pat ir Lietuvoje, žmonės nesijaučia saugūs, o tai skatina
nepasitenkinimą, baimę ir norą gyventi kitur, kur to galima išvengti. Tai
skatina ne vien talentingiausių žmonių išvykimą, bet ir paprastos darbo
jėgos migraciją. Aišku, kad kvalifikuotiems ir kompetentingiems individams
lengviau pavyksta rasti darbą užsienyje, todėl jiems lengviau išvykti.

Dar vienas su socialine, kultūrine aplinka susijęs protų nutekėjimo
“stūmos” veiksnys yra šalyje susiklostę socialiniai sluoksniai.

1.3. Protų nutekėjimo pasekmės

Dauguma vyriausybių, ypač tų šalių, kurios netenka darbuotojų, yra labai
susirūpinusios dėl protų nutekėjimo sukeliamų efektų ekonominiam šalies
augimui, švietimui, pajamų pasiskirstymui, t.y. pavojaus šalies gerovei.
Šio susirūpinimo priežastis yra suvokimas, kad protų nutekėjimas “išplauna”
vertingiausius ir reikalingiausią šalies išteklius: žmogiškąjį kapitalą,
kurio šalyje, žengiančioje į žinių ekonomiką, niekada nėra per daug (Wong,
Yip, 1999). Emigracija mažina šalies intelektinį, o tuo pačiu ir žmogiškąjį
kapitalą, o kadangi žinių ekonomikoje intelektinis ir žmogiškasis kapitalas
yra esminis gamybos veiksnys, emigracija stabdo ekonomikos augimą (Galor,
Stark, 1994). Dėl protų nutekėjimo nukenčia ne tik dabartinė gyventojų
karta, bet nukentės ir ateities kartos, kadangi sumažėjęs šalies ekonominis
augimas atsiliepia pajamų augimui. Ateities kartos nukenčia ir dėl
žmogiškojo kapitalo šalyje mažėjimo, kadangi esama bendroji šalies
žmogiškojo kapitalo masė proporcingai sąlygoja ateities kartų žmogiškojo
kapitalo kiekį, t.y. kuo labiau išsilavinę tėvai, tuo didesnė tikimybė, kad
ir jų vaikai bus išsilavinę.

Protus eksportuojančios besivystančios šalys susiduria su didesnėmis
problemomis. Šioms šalims nieko kito nelieka, kaip tik skatinti išvykusių
specialistų repatriaciją, siūlant jiems galimybes savo Tėvynėje dirbti
darbą, susietą su aukščiausio lygio technologijomis. Deja, kaip leidžia
teigti šių šalių patirtis, migrantai iš besivystančių šalių dažniausiai
negrįžta, bet lieka priimančioje šalyje. Čia ir yra esminis emigracijos iš
išsivysčiusių ir besivystančių šalių skirtumas (Cervantes, Guellec, 2002).
Haile -Mariam (2002) pabrėžia, kad protų nutekėjimas protus
eksportuojančiai šaliai bei patiems emigrantams turi ir teigiamų pasekmių.
Esant protų nutekėjimui, šalis gali patirti naudą šiais aspektais:
• sumažėja bedarbių arba nepilnai įdarbintų žmonių, o tai sumažina šalyje
susidariusią socialinę įtampą;
• dėl gyventojų kiekio sumažėjimo sumažėja paslaugų sektoriaus įtampa dėl
reikalingo paslaugų kiekio;
• tampa lengviau rūpintis aplinkos ekologine situacija, kadangi sumažėjęs
gyventojų kiekis reikalauja mažiau prekių ir paslaugų;
• kaip ir kitos tradicinės eksporto rūšys talentingų ir gabių darbuotojų
emigracija gali atnešti pelną iš užsienio, problema slypi tame, kaip
sumaniai tai padaryti;
• protų nutekėjimas tampa neoficialiu išsilavinimo šaltiniu tiems, kurie
lieka savo šalyje.

Emigravę žmonės gauna didesnės galimybės daryti profesionalią ir
finansinę pažangą, tuo pačiu – ir padėti savo giminėms, kolegoms gimtojoje
šalyje. Tačiau visgi – kokias konkrečias protų nutekėjimo pasekmes patiria
protus eksportuojančios ir protus importuojančios šalys?

1.3.1. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančiose šalyse

Protų nutekėjimo pasekmes protus eksportuojančios šalys jaučia
skaudžiausiai. Išvykstant šalies talentingiausiems mokslininkams,
profesionalams, šalies intelektinis kapitalas mažėja. Tai stabdo šalies
ekonominį augimą, socialinį vystymąsi. Kadangi protus eksportuojančios
šalys dažniausiai būna mažai išsivysčiusios arba besivystančios šalys ir
intelektinio kapitalo reikia jų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi
skatinti, tai kiekvienas nutekėjęs protas joms atneša didesnę žalą, nei
nutekėjęs protas iš labiau išsivysčiusios šalies. Toliau aptarsime keletą
esminių protų nutekėjimo pasekmių protus eksportuojančiose šalyse.

Ryškiausi mokslininkai. Europoje protų nutekėjimo” baimė koncentruojasi
ties baime netekti vadinamųjų “la crème de la crème”, t.y. “žvaigždžių
mokslininkų”, kurie yra ryškiausi talentai ir kurių sugebėjimai gali duoti
didelę naudą priimančiajai šaliai. Pavyzdžiui, dauguma JAV Nobelio premijos
laureatų buvo kilę iš Europos. Dauguma europiečių “žvaigždžių mokslininkų”,
išvykstančių dirbti į JAV konkurso būdu, yra aukštesnio nei vidutinio lygio
mokslininkai. Dauguma išvykusių yra dar jauni, nuo 20 iki 40 metų, pačiame
produktyviausiame etape.

Tarptautinis konkurencingumas. Ekonominis protų nutekėjimo poveikis
šaliai pasireiškia per intelektinio kapitalo mažėjimą kaip esminio
konkurencinio veiksnio netektį. Jei patys gabiausi ir protingiausi išvyks,
šalyje liks silpnoji tautos dalis. Tai reikštų lėtą valstybės nykimą.
Ilgalaikio ekonominio augimo negalima užtikrinti eksportuojant šalies
gamtinius išteklius. Šių dienų pasaulyje ekonominio augimo pagrindas yra
žmonių žinios. Didžioji pasaulio dalis skursta ir daug kalbama apie skurdo
panaikinimą. Tačiau tą skurdą turi mažinti niekas kitas kaip talentingiausi
šalies piliečiai kurdami šalies gerovę, valdydami šalį ir mažindami skurdą
bei korupcijos lygį šalyje.

Grynieji pinigai. Mokslininkų yra pastebėta, kad kuo daugiau žmonių
išvyksta iš besivystančių šalių, tuo daugiau grynų pinigų jie parsiunčia
atgal į šalį savo šeimoms ir t.t., taigi – gerėja besivystančių šalių
mokėjimų balansas. Piniginės perlaidos, kurias emigrantai persiunčia
namuose likusiems giminaičiams, sudaro apie 10 proc. kai kurių šalių BVP ir
iki 40 proc. nacionalinių valiutos keityklų pajamų (Brobby, Ofosu-Barko,
2002). Kaip leidžia teigti Pasaulio banko atliktų pinigų pervedimų tyrimo
duomenys, oficialios pinigų perlaidos (nelegaliais kanalais jos būna dar
didesnės) sudaro didesnę dalį nei bet kokia užsienio parama besivystančiai
šaliai. Tačiau reikia nepamiršti, kad šie pinigai dažniausiai išleidžiami
maistui, pastogei, aprangai. Jie neinvestuojami ir netampa produktyviu
kapitalu. Deja, Europai šis pastebėjimas netaikomas, kadangi atsiųsti
pinigai nepadengia neigiamo efekto, kurį patiria šalis išvykus aukščiausios
kvalifikacijos darbuotojams.

Vidurinioji klasė. Prie jau paminėto ekonominio protų nutekėjimo poveikio
šaliai, galima aptarti socialinį šios problemos aspektą. Gydytojų,
mokytojų, inžinierių emigracija sudaro sunkumų besivystančioms šalims
plėtojant savo “viduriniąją klasę”. Protų nutekėjimas sudaro sąlygas
plėtotis biurokratijai, korupcijai, nekompetentingam politikų valdymui,
kadangi emigravus labiausiai išsilavinusiems šalies gyventojams nebelieka,
kas sustabdytų valdžios savivalę. Su šia problema daugiausia susiduria
besivystančios šalys iš Afrikos ir Azijos žemynų, ypač tos, kurios neturi
demokratiško valdymo patirties, kur valdoma kulkomis, o ne rinkimų
biuleteniais. Panašių atgarsių galima aptikti ir radikaliai nusistačiusių
Lietuvos gyventojų pasisakymuose apie protų nutekėjimo problemą (Skaitytojų
atsiliepimai į BNS informaciją “Lietuvoje susirūpinta protų nutekėjimu”,
2002 09 10). Jų nuomone, Lietuvos valdžia nesiima ryžtingų priemonių protų
nutekėjimo problemos sprendimui todėl, kad jai paranku, jog dalis
viduriniosios ir “blaiviai mąstančios” klasės atstovų išvyksta.

1.3.2. Protų nutekėjimo pasekmės protus importuojančiose šalyse

Grandinės efektas. Atvykstantys į šalį protai sukuria šiai šaliai taip
vadinamą grandinės efektą (angl. chain-effect). Grandinės efektas
pasireiškia tuo, kad aukštas migrantų lygis gali padėti darbdaviui
pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Šis efektas – viena
iš Amerikos universitetų sėkmės prielaidų: universitetai, pritraukę
aukščiausio lygio dėstytojus, pritraukė ir aukščiausio lygio studentus
(Mahroum, 1999).

Vidinis šalies darbuotojų konkurencingumas. Kaip pažymi Wong, Yip (1999),
protų nutekėjimas ir protų atitekėjimas turi neigiamą efektą
nekvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų dydžiui ir teigiamą efektą
kvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų dydžiui. Aukštos kvalifikacijos darbo
jėgą eksportuojančioje šalyje pakyla atlyginimai, kadangi pasiūla mažėja,
tuo tarpu importuojančioje šalyje atlyginimai mažėja (ypač tai pastebima
tarp nekvalifikuotų darbuotojų), kadangi atvykėliai, ypač nelegaliai
atvykę, uždirba mažiau nei vietiniai. Protų nutekėjimas naudingas
kvalifikuotiems darbuotojams, tačiau kalbant bendrai, šis reiškinys turi
neigiamą efektą vietiniams šalies darbuotojams. Eksportuojanti šalis yra
priversta ieškoti, kas galėtų pakeisti išvykusius specialistus, ir turi
samdyti brangiau apmokamus darbuotojus iš užsienio.

2. Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo metodologija ir metodika

2.1. Tyrimo metodologijos esmė

Nors į protų nutekėjimo sampratą žvelgiama plačiai, ją nagrinėjant
žmogaus, organizacijos, darbo jėgos judėjimo šalies vidaus ir tarp šalių
kontekste, tačiau dėl žvalgomojo tyrimo ribotos apimties apsiribota
apklausti tik kai kuriuos asmenis, kurie:

1) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą arba baigia jį įgyti ir numato išvykti

dirbti į kitą šalį/ likti gyventi Lietuvoje, bet dirbti kitai šaliai.

2) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą ir buvo išvykęs (-usi) dirbti į kitą

šalį, bet dėl vienų ar kitų priežasčių grįžo į Lietuvą.

Tyrime akcentuojami asmens priimami vertinimai ir sprendimai. Taip pat
vadovaujamasi racionalumo koncepcija, kuri remiasi šiomis prielaidomis
(Turner, 1991):

• bet koks žmogaus veiksmas yra racionalus;

• žmonės yra sąmoningi ir tikslo siekiantys;

• žmonės turi daugybę hierarchiškai surūšiuotų pirmenybių;

• pasirinkdami tam tikrą sprendimą, žmonės atlieka racionalius
apskaičiavimus, atsižvelgdami į sprendimo naudingumą.

Remiantis šiais teiginiais, individo, kaip sąmoningai besielgiančio
veikėjo, priimamas sprendimas migruoti yra racionalus sprendimas. Migraciją
galima traktuoti kaip priemonę arba elgesio liniją, kuria individas siekia
gauti pageidaujamą atlygį, pakelti gyvenimo kokybę persikėlus į kitą šalį
ir t.t. (Kazlauskienė, 2000). Migracija šiuo požiūriu gali būti apibūdinama
kaip racionalus veiksmas, leidžiantis maksimizuoti individualius poreikius.

Remiantis tuo, kad individo sprendimas migruoti yra racionalus ir
tikėtina, jog jam priimti individas atlieka racionalius apskaičiavimus ir
pasveria įvairias alternatyvas, manytume, kad sprendimui migruoti priimti
gali būti taikomas “svarstyklių” metodas. “Svarstyklių” metodu jį vadintume
todėl, kad vienoje svarstyklių pusėje individas “sveria” visus veiksnius,
kurie skatina likti savoje šalyje, t.y. savo šalies pliusus, o taip pat –
veiksnius, dėl kurių nepatiktų dirbti ir gyventi užsienio šalyje, t.y.
užsienio šalies minusus. Absoliuti šių veiksnių suma duoda rezultatą,
skatinantį likti dirbti ir gyventi savo šalyje. Šį rezultatą siūlome
vadinti “traukos jėga”, skatinančią neišvykti iš savosios šalies. Kitoje
svarstyklių pusėje individas “sveria” veiksnius, kurie skatina išvykti iš
savo šalies, t.y. savo šalies minusus, bei veiksnius, dėl kurių patiktų
gyventi ir dirbti užsienio šalyje, t.y. užsienio šalies pliusus. Šių
veiksnių absoliuti suma duoda rezultatą, kuris skatina išvykti gyventi ir
dirbti į užsienio šalį. Šį rezultatą pavadintume išvykti skatinančią
“stūmos jėga”. Šių svarstyklių pagrindu ir atramos tašku laikome bazines
individo charakteristikas, t.y. asmenines individų savybes, vertybes,
požiūrius ir kt., o mūsų tyrimo atveju ypač – kompetenciją ir “gero
gyvenimo” supratimą. Per šias bazines charakteristikas žvelgdamas į savo
svarstymų rezultatus individas renkasi: likti ar išvykti iš savo šalies,
grįžti ar likti užsienio šalyje.

Būtina pažymėti, kad migracijos sprendimo priėmimas skiriasi priklausomai
nuo to, kurioje šalyje gyvena šį sprendimą priimantis individas: ar
individas dar tebegyvena savo gimtojoje šalyje, ar jis jau išvykęs ir dabar
svarsto apie galimą grįžimą arba vykimą į dar kitą šalį. Vidinis
apsisprendimo pagrindas ir išoriniai veiksniai yra tie patys, tačiau
pirmuoju atveju ne visi veiksniai būna žinomi (pvz. sunku būna įsivaizduoti
galimus gyvenimo užsienio šalyje minusus, kadangi daugiausia būna girdima
tik apie pliusus). Taip pat yra pagrindo manyti, kad gimtojoje šalyje
gyvenantys individai skaičiuoja ne “stūmos” į konkrečias šalis jėgas, bet
palygina savo šalies pliusus su savo šalies minusais, bei užsienio šalies
pliusus su užsienio šalies minusais. Tačiau į šią metodologinę problemą
nesigilinsime, nes šio tyrimo respondentus daugiausia sudarė jau išvykę
individai, todėl svarbiausia buvo įžvelgti jų buvusio sprendimo išvykti
priežastis arba galimybę priimti sprendimą grįžti į gimtąją šalį.

Jei savos šalies pliusų ir užsienio šalies minusų suma yra mažesnė už
savo šalies minusų ir užsienio šalies pliusų sumą, tai galima tikėtis, jog
individas, atliekantis tokius svarstymus, priims sprendimą išvykti dirbti
ir gyventi į užsienio šalį. Kiekvienas iš šių veiksnių gali būti
išmatuojamas atitinkamoje skalėje, t.y. nustatytas jų svoris. Žinant
išvykimą įtakojančių arba pasilikimą įtakojančių veiksnių svorio
absoliučias sumas galima paskaičiuoti užsienio šalies absoliutaus pranašumo
koeficientą (taip pat kaip ir savos šalies absoliutaus pranašumo
koeficientą). Tačiau yra tikslingiau skaičiuoti užsienio šalies absoliutaus
pranašumo koeficientą, kadangi šis metodas taikomas protų nutekėjimą
patiriančiai šaliai, vadinasi svarbu nustatyti, ar šios šalies gyventojai
jaučia užsienio šalių pranašumą ir kokį. Taigi, užsienio šalies pranašumo
koeficientas (UP) apskaičiuojamas taip:

UP kiekvienam individui gali būti skirtingas, jis priklauso nuo asmens
pateikiamų vertinimų. Jei šis santykis didesnis už vienetą, vadinasi, asmuo
teikia užsienio šaliai pranašumą prieš gimtąją šalį, todėl sąlygojamas
konkrečių pasvertų veiksnių individas yra linkęs išvykti dirbti ir gyventi
į užsienį. Jei šis santykis mažesnis už vienetą, vadinasi, gimtajai šaliai
teikiamas pranašumas prieš užsienio šalį ir dėl konkrečių pasvertų veiksnių
individas yra linkęs likti dirbti ir gyventi savo šalyje.

Taigi Lietuvos protų nutekėjimo priežasčių tyrime užsienio šalių
absoliutaus pranašumo koeficientas skaičiuojamas remiantis šia formule:

Tolimesniuose skaičiavimuose naudojamos tokios santrumpos:
• Lietuvos minusus žymi “LT-“;
• Lietuvos pliusus žymi “LT+”;
• Užsienio šalių minusus žymi “UŽ-“;
• Užsienio šalių pliusus žymi “UŽ+”.

2.2. Tyrimo strategija ir respondentai

Lietuvos protų nutekėjimo priežasčių tyrimas buvo gana sudėtingas ir
reikalavo kruopščiai apgalvotos tyrimo strategijos. Kadangi šio žvalgomojo
tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti priežastis, kurios lemia/ lėmė protų
nutekėjimą iš Lietuvos, tyrimo pagrindiniais respondentais buvo pasirinkti
iš užsienio grįžę žmonės, taip pat tie, kurie planuoja išvykti iš Lietuvos
dirbti į užsienį.

Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo strategija

Protų nutekėjimo tyrimo strategija – pagrindinė apklausa – buvo
apklausiami tarpininkų nurodyti asmenys, kurie:

1) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą arba baigia jį įgyti ir numato išvykti

dirbti į kitą šalį/ likti gyventi Lietuvoje, bet dirbti kitai šaliai.
2) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą ir buvo išvykęs (-usi) dirbti į kitą

šalį, bet dėl vienų ar kitų priežasčių grįžo į Lietuvą.

Tarpininkai galėjo pasirinkti: tiesiogiai nurodyti jų siūlomų apklausti
asmenų kontaktinius duomenis arba tarpininkauti perduodant anketą jų
nurodytiems asmenims.

3. Protų nutekėjimo iš Lietuvos priežastys kaip šio reiškinio atspindžio

Lietuvos intelektiniame kapitale bruožai: tyrimo rezultatai ir jų analizė

3.1. Respondentų profilis

3.1.1. Demografiniai duomenys

Anketas atsakė 50 respondentų. Iš jų 20 respondentų nurodė, kad
dirbo/planuoja dirbti užsienyje, 23 respondentai nedirbo ir neplanuoja
dirbti užsienyje, o 4 respondentai išvyktų dirbti, jei tik atsirastų juos
tenkinančios sąlygos.

Toliau apibrėžiamos respondentų demografinės charakteristikos.

Amžius. Didžioji dalis respondentų (50%) – jauni žmonės nuo 18 iki 29
metų. 4% visų respondentų yra iki 17 metų bei 4% – virš 60 metų. (30 –
45metai sudaro 30%, 46 –
59 metai – 12%)

[pic]

Lytis. Pagal lytį respondentai pasiskirstę gana tolygiai: 23 vyrai (46%)
ir 27 moterys (54%).

[pic]

Tautybė. Respondentų tautinė struktūra beveik atkartoja Lietuvos
gyventojų tautinę sudėtį – 84% lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, 12%
lietuvių, gyvenančių ne Lietuvoje, 4% ne lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, ne
lietuviai, negyvenantys Lietuvoje apklausoje nedalyvavo.

Pagrindinis užsiėmimas. Didžioji dalis respondentų (52%) – dirbantys
asmenys, studentai sudaro 38%, bedarbiai – 4%, mokiniai – 4% ir namų
šeimininkės tik 2%.

[pic]

3.1.2. Bazinės charakteristikos

Kaip jau minėta tyrimo metodologijos dalyje, žmonių migracijos
sprendimus apsprendžia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai, arba baziniai,
veiksniai. Tam tikra prasme baziniai veiksniai yra migracijos sprendimų
vertybinis pagrindas, turima kompetencija ir asmeninės savybės. Tikėtina,
kad pastarieji yra glaudžiai susiję su aukščiau aptartais demografiniais
veiksniais.

Pirmiausiai tyrime buvo siekiama nustatyti, kokie kriterijai, renkantis
darbą, respondentams svarbiausi; kokios vertybės būdingiausios
šiuolaikiniam jaunimui; kokie veiksniai skatina jaunimą išvykti iš
Lietuvos.

• Respondentų nuomone, renkantis darbą svarbiausi šie

kriterijai (prioriteto tvarka):

1. Geras užmokestis

2. Galimybė realizuoti savo gabumus

3. Galimybė lipti karjeros laiptais

4. Galimybė vadovauti

5. Kūrybiškumas

6. Galimybė padėti žmonėms ir visuomenei

7. Galimybė bendrauti su žmonėmis

8. Santykiai su bendradarbiais

Santykiai su viršininku nėra vienas iš svarbiausių kriterijų, nes nė
vienas respondentas to nepažymėjo.

[pic]

• Šiuolaikiniam jaunimui būdingiausios vertybės yra šios

(prioriteto tvarka):

1. Darbas

2. Šeima

3. Išsimokslinimas

4. Laisvalaikis

5. Draugai, pažįstami

6. Socialinė padėtis

[pic]

• Pagrindiniai veiksniai, skatinantys jaunimą išvykti iš

Lietuvos (prioriteto tvarka):

1. Noras užsidirbti nuosavam namui, savam verslui,

automobiliui ir kt.

2. Poreikis gauti geresnį darbo užmokestį

3. Poreikis išvengti skurdo

4. Poreikis panaudoti naujas žinias, kompetenciją

5. Noras savo vaikams užtikrinti geresnę ateitį

6. Noras pakartoti lietuvių, išvykusių gyventi kitur

„sėkmės istoriją“

7. Noras keliauti

[pic]

Apibendrinant galima teigti, kad apklausos dalyviai gerą gyvenimą
pirmiausia sieja su asmenybės poreikių tenkinimu. Dauguma respondentų
nurodė, kad turimos žinios, sugebėjimai ir asmeninės savybės sąlygojo
išvykimą.

Apžvelgus kokie kriterijai, renkantis darbą, respondentams svarbiausi;
kokios vertybės būdingiausios šiuolaikiniam jaunimui; kokie veiksniai
skatina jaunimą išvykti iš Lietuvos galime trumpai apžvelgti respondentų
nuomonę jaunimo įdarbinimo klausimais.

78% respondentų yra įsitikinę, jog jaunimo įdarbinimu turi rūpintis
valstybė. Gerokai mažesnė dalis (16%) apklaustųjų mano, kad tai turėtų
daryti patys jauni žmonės. Ir tik 6% visų respondentų galvoja, jog jaunimo
įdarbinimas priklauso nuo darbdavių. Iš 50 apklaustųjų nė vienas nepareiškė
nuomonės, jog jaunuolių tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikų įdarbinimu.

Dabar aptarsiu anketos klausimą, kuris keletui respondentų sukėlė netgi
pasipiktinimą. Šiuo klausimu norėta sužinoti respondentų nuomonė.

[pic]

Su nuomone, kad stingant darbo vietų, vyresnio amžiaus žmonės turėtų
užleisti darbo vietas jaunimui sutinka 48% visų apklaustųjų (24
respondentai). 36% respondentų, kurių tarpe buvo labai pasipiktinusių,
nesutinka su tokiu teiginiu. Tačiau net 16% apklaustųjų sutinka su darbo
vietų užleidimu jaunesniesiems, tačiau tik tuo atveju, jei tas vyresnis
asmuo yra pensinio amžiaus. Kitu atveju, jie būtų nesutikę su teiginiu.

Protų nutekėjimo problema yra gerokai didesnė negu Lietuvoje manoma.
Ir šio reiškinio viena iš atsiradimo priežasčių yra darbo vietų stygius
Lietuvoje. Kaip matome diagramoje, esančioje apačioje, 39 respondentai,
kurie sudaro 78% sutinka su teiginiu, kad jaunimo aprūpinimas darbo
vietomis šiandien yra viena aktualiausių problemų Lietuvoje. Kaip sakoma,
kiek žmonių, tiek ir nuomonių. 22% respondentų nesutinka su daugumos
nuomone ir akivaizdžiai nesutinka, jog nedarbas yra viena iš aktualiausių
problemų.

4. Protų nutekėjimo problemos sprendimo kaip intelektinio kapitalo

didinimo strategijos ir būdai

4.1. Pasaulio šalių taikomos strategijos protų nutekėjimo problemoms
spręsti

Mokslininkai vieningai sutaria, kad ateityje kvalifikuotos darbo jėgos
migracijos apimtys ne tik nemažės, bet žymiai didės. Šalių, patiriančių
protų nutekėjimą, griežtos draudžiančios ir stabdančios migraciją priemonės
yra pasmerktos žlugti (Iredale, 1999; Ash, Sollner, 1996; Rosenblatt,
Sheaffer, 2001; Haile-Mariam, 2002). Šalys, patiriančios protų imigraciją,
privalo subalansuoti priemones, skirtas skatinti šalies ekonominį augimą,
nukreiptas į atitekėjusių protų įdarbinimą ir socialinių garantijų
suteikimą, vietinių darbuotojų darbo vietų apsaugą, socialinio ir politinio
stabilumo palaikymą ir t.t. Nors migracija yra tarptautinis reiškinys,
tačiau kiekviena šalis stengiasi vadovautis savo individualia strategija ir
prižiūrėti savo šalies migracijos politiką. Globalizacijos, regioninių
blokų kūrimosi epochoje individuali migracijos politika bei individualios
atskirų šalių protų nutekėjimo problemos sprendimo priemonės netenka savo
efektyvumo.

Šalys, susiduriančios su protų nutekėjimo problema turi spręsti du
pagrindinius klausimus:
1. Kokių priemonių imtis, kad tie aukštos kvalifikacijos specialistai,
kurie dar dirba šalyje, jos nepaliktų?
2. Ką daryti su tais aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie jau paliko
šalį?

Tikslingas šalies taikomas priemones skirstyti į: a) priemones, skirtas
skatinti protus likti šalyje; b) priemones, skirtas nutekėjusiems protams.

4.2 Pasiūlymai Lietuvos protų nutekėjimo priežastims ir pasekmėms
sušvelninti

Atlikus protų nutekėjimo iš Lietuvos priežasčių tyrimą, galima
pastebėti, kad iš esmės pasitvirtina anksčiau akcentuota ir remiantis kitų
šalių praktika suformuluota teze, kad valstybės veiksmai, nukreipti į protų
susigrąžinimą nebūtų taip perspektyvūs, kaip veiksmai sukoncentruoti į:

• protų nutekėjimo sustabdymą (t.y. sąlygų, skatinančių likti
Lietuvoje, sudarymą);

• užsienyje esančių specialistų optimalų panaudojimą.

Protų nutekėjimo sustabdymui galėtų daug padėti tam specialiai skirtos
valstybinės ir privačios programos.Visų pirma, šios programos galėtų
atlikti informacijos ir nuomonių apsikeitimo funkciją. Taip pat nedelsiant
reikėtų pradėti nuodugnius tyrimus apie protų nutekėjimo mąstus ir
priežastis bei būdus problemai spręsti. Daugelis neturtingų šalių, kaip
Brazilija, Turkija, Portugalija turi specialias mokslo daktarų ruošimo
užsienyje programas. Netgi Švedija suteikia paramą savo postdokams
tobulintis JAV, ir po to remia jų isitvirtinimą sugrįžus. Panašių veiksmų
nedelsiant turi imtis ir Lietuva. Gerbiamas Mokslo ir Švietimo ministras
Monkevičius šioje salėje prieš pusantrų metų prižadėjo įkurti protų
nutekėjimo komisiją ir su mūsų forumu palaikyti nuolatinį kontaktą. Deja,
nei iš ministro, nei iš komisijos per šiuos pusantrų metų negavom jokios
žinios.

4.2.1. Priemonės, skatinančios likti šalyje

Protų nutekėjimo problemos sprendimas negali būti išspręstas
fragmentinėmis ir trumpalaikėmis politikos priemonėmis, bet reikalauja
strateginio požiūrio. Protų apsisprendimą išvažiuoti ar likti Lietuvoje
lemia platus spektras veiksnių, formuojamų per skirtingas valstybės
politikas.

Aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų kūrimas. Tokių darbo vietų
atsiradimas Lietuvoje iš esmės priklauso nuo aukštą pridėtinę vertę
sukuriančių organizacijų ir ypač tą vertę sąlygojančių funkcijų įsikūrimo
šalyje. Akivaizdu, kad ypač būsimos narystės Europos Sąjungoje kontekste
bus privalu pereiti nuo pigia darbo jėga grindžiamos prie aukštesnės
kvalifikacijos reikalaujančios produkcijos gamybos, tiek siekiant atlaikyti
išorinę Rytu kaimynų konkurenciją, tiek – išlaikyti turimą intelektinį
potencialą ES laisvo darbo jėgos judėjimo fone.

Protų nutekėjimo priežasčių teorine ir empirine analize bei pasekmių
teorine analize leido įžvelgti, jog protų nutekėjimas yra ne tik ekonominė,
bet ir socialinė problema – tiek paties reiškinio, tiek jo pasekmių
aspektu. Iki šiol valstybės socialinė politika akcentavo socialiai
pažeidžiamų grupių aprūpinimą ir bedarbystes mažinimą. Iš esmės tokia
politika nukreipta į menkos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų
kūrimą.

Ar gali protų nutekėjimas būti sustabdytas? Aš manau, kad taip. KTU
siūlo keletą veiksmų, protų nutekėjimui sumažinti:

• Universitetai turi aktyviai ieškoti kontaktų su Vakaruose

lavintais specialistais. Tai duotų labai svarbų signalą,

kad šie specialistai Lietuvoje yra reikalingi. Džiugu, kad

“Fermentas”, viena iš pirmaujančių Lietuvos

biotechnologijos įmonių, tokių veiksmų jau ėmėsi. Neseniai

Europos Sąjunga pradėjo skirti Marie Curie stipendijas į

savo šalis grįžtantiems postdokams. Bet šios stipendijos

skiriamos tik bendra, postdoku ir priimančiųjų institucijų,

iniciatyva, ir Lietuvos universitetai į šią programą turėtų

aktyviai įsijungti.

• Reikia atsisakyti įdarbinimo iki gyvos galvos praktikos.

Realiai veikiančios atestacijas ir kontraktinis įdarbinimas

turi tapti natūralia darbo praktika.

• Vyriausybė turi kardinaliai padidinti valstybinio mokslo

finansavimo dalį, paskirstomą konkursine tvarka. Tai turi

būti daroma nedelsiant, vilkinimas jau tęsiasi daugiau kaip

dešimtmetį. Dabartinis konkursinis finansavimas per mokslo

ir studijų fondą yra tik lašas jūroje, apimantis tik apie

vieną procentą visų mokslui skirtų lėšų.

• Konkursinis projektų finansavimas turi būti tiesiogiai

panaudotas protų susigražinimui. Užsienyje dirbantiems

Lietuvos mokslininkams turi būti leista gauti finansavimą

iš Lietuvos valstybinių fondų, jei tas finansavimas bus

panaudotas grįžus į Lietuvą. Apie tai vyriausybėje buvo

diskutuojama formuojant aukštųjų technologijų plėtros

programą. Deja, patvirtintame programos variante tokios

galimybės neliko.

IŠVADOS

1. Protų nutekėjimo samprata šalies, patiriančios esminius pokyčius,
intelektinio kapitalo kontekste apima ne tik fizinį aukštos kvalifikacijos
asmenų išvykimą iš vienos šalies į kitą, iš vieno šalies regiono į kitą, iš
vienos organizacijos į kitą, iš vieno organizacijos padalinio į kitą, bet
ir bet kokį kitą vieno ekonominio subjekto įgūdžių ir žinių, reikalingų
ekonominiam augimui ir vystymuisi, netekimą kito ekonominio subjekto
naudai.

2. Protų nutekėjimą patiria visos pasaulio šalys, tik skiriasi šio
reiškinio mastai ir charakteristikos. Protų nutekėjimas atsiranda veikiant
aukštos kvalifikacijos darbuotojų, mokslininkų, studentų migracijos traukos
ir stūmos faktoriams. Traukos faktoriai, įtakojami globalizacijos ir
europizacijos, suformuoja talentingų ir gabių individų iš viso pasaulio
traukos zonas. Globalizacijos pasekoje pačia didžiausia protų traukos zona
tapo JAV.

Lietuvoje didelis protų nutekėjimas prasidėjo Lietuvai atgavus
nepriklausomybę, kai atsivėrė visi keliai į Vakarus ir nauji demokratiški
procesai ėmė formuotis įvairiose srityse, tokiose kaip švietimas, mokslas,
tyrimai ir kt. Galima manyti, kad artimiausiu metu į užsienį išvykti yra
nusiteikę daugiau kaip 320 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

3. Galima išskirti tris protų nutekėjimo priežasčių lygius: individo,
organizacijos ir valstybės lygmens. Individo lygmens priežastys apima
turimą aukštą individų kompetenciją, kurią sunku panaudoti gimtojoje
šalyje, taip pat išsilavinimą, jauną amžių ir turimas naujausias žinias,
poreikį dirbti pagal kvalifikaciją, didesnių galimybių ir pokyčių siekį.
Organizacijos lygio protų nutekėjimo priežastys apima karjeros galimybes,
atlyginimo dydį, darbo krūvį. Valstybės lygmens protų nutekėjimo priežastys
apima mokslo ir švietimo tapimą vis labiau tarptautinių, specialistų
trūkumą ir agresyvią imigrantų pritraukimo politiką, atskirų ekonomikos
sektorių staigų augimą, hierarchinę valdymo struktūrą, mokslo ir studijų
priemonių trūkumą bei susiformavusius aukštos kvalifikacijos darbuotojų
tarptautinius tinklus.

4. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančioms ir protus
importuojančioms šalims yra skirtingos. Protus eksportuojančios šalys
netenka ryškiausių savo mokslininkų, aukščiausio lygio specialistų. Taip
pat atsiranda sunkumų kuriant šalyje vidurinę gyventojų klasę, išlaikant
šalies konkurencingumo lygį. Protus importuojančios šalys patiria grandinės
efektą, kurio dėka pritraukia daugiau aukščiausio lygio specialistų. Tačiau
protus importuojančios šalys patiria ir neigiamų pasekmių – šalyje sumažėja
konkurencingumas. Protų imigracija turi neigiamą efektą nekvalifikuotos
darbo jėgos atlyginimų dydžiui ir teigiamą efektą kvalifikuotos darbo jėgos
atlyginimų dydžiui.

5. Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo metodologija remiasi racionalumo
koncepcijos teiginiais, kad žmogus yra sąmoningas ir tikslo siekiantis,
todėl bet koks žmogaus sprendimas yra racionalus, o tai leidžia
išsiaiškinti jo priežastis. Migracijos sprendimui priimti taikomas
“svarstyklių” principas, įvertinantis individo bazines charakteristikas bei
veiksnius, skatinančius išvykti arba likti šalyje.

6. Protų nutekėjimas iš Lietuvos daugiausiai vyksta dėl geresnių
finansinių ir savirealizacijos galimybių, kurias mūsų respondentams siūlo
užsienio šalys.

7. Ne veltui sakoma: “sunkus be galo svetimas dangus, karti be galo
duona svetima”. Skaudu, kad jaunimas dėl finansinių sunkumų yra
priverstas emigruoti. Naujų darbo vietų nesukuriama. Pagyvenę žmonės bijo
išeiti į pensiją. Šiandien funkcionuojanti socialinio draudimo sistema
žmonėms, išdirbusiems visą savo sąmoningą gyvenimą, negali užtikrinti
normalios senatvės, nes visas uždirbtas lėšas suryja kažkokia fantastiška
pabaisa, vardu “SODRA”. Tokiu būdu jaunimas negali užimti net esamų darbo
vietų. Didėja nedarbas (3 PRIEDAS).

DISKUSIJA

Dėl tyrimo išvadų

Dėl apimties ribotumo, šis žvalgomasis tyrimas neturėjo galimybės
paliesti visas svarbiausias protų nutekėjimo charakteristikas. Šiame darbe
apsiribota nagrinėjant išvykusių ir dirbančių apytikriai pagal savo
kvalifikaciją, o taip pat planuojančių išvykti aukštos kvalifikacijos
specialistų vertinimus, tiriant protų nutekėjimo priežastis. Kadangi
nagrinėti tik 50 respondentų atsakymai, rezultatai ir išvados yra validūs
tirtoje terpėje, tačiau gali nevisiškai atspindėti reiškinio pilnumą. Todėl
siūlymai kaip spręsti protų nutekėjimo problemą kol kas yra fragmentiniai.

Taip pat šiame tyrime liko neapklausti aukštos kvalifikacijos
specialistai, išvykę svetur ir dirbantys žemesnės kvalifikacijos
reikalaujančius nei leidžia jų kompetencija darbus. Jiems apklausti reikėtų
šiek tiek pakeisti mūsų parengtą tyrimo instrumentą. Tolimesniuose
tyrimuose turėtų būti gilinamasi į protų nutekėjimo priežastis aprėpiant
pilnesnę respondentų terpę.
Dėl tyrime išryškėjusios problemos

Pagrindinė problema, kurią pastebėjome tyrimo atlikimo metu buvo dalies
išvykusiųjų ir dirbančiųjų ar studijuojančių užsienyje aukštos
kvalifikacijos specialistų nusivylimas savo šalies gyvenimu, netgi –
negatyvus nusistatymas prieš daugelį dalykų, kurie vyksta Lietuvoje. Ši
nusistatymą pajutome iš jų komunikavimo
http://groups.yahoo.com/group/studentai tinklalapyje, o taip pat iš
reakcijos į mūsų kreipimąsi ir prašymą užpildyti tyrimo klausimyną.

Ateityje reikėtų apklausti visą nutekėjusių protų terpę atspindinčius
respondentus, taip pat – ir ypač nusivylusius savo gimtąja šalimi. Kad tai
būtų įmanoma padaryti, pirmiausia reikėtų jiems nusiųsti šio tyrimo
ataskaitą, o vėliau – informaciją, kokiu realių žingsnių imtasi taisant
padėtį Lietuvoje dėl protų nutekėjimo.

NAUDOTA LITERATŪRA

1) Valackienė A. Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika.

Kaunas

2) Skaitytojų atsiliepimai į BNS informaciją “Lietuvoje susirūpinta protų

nutekėjimu” //

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=1353657&com=1, 2002 09 10.

3) Stepanauskas, R., Valiokas, R. (2001). Ar norima sustabdyti protų

nutekėjimą? // “Lietuvos rytas”, 2001 09

4) Valiokas, R. (2002). Intelekto emigracija: Lietuvos nuostoliai ar

kapitalas? // “Respublika”, 2002 08 31.

5) Baltkojytė, A. (2002). Jaunieji mokslininkai vis dažniau lieka

užsienyje // Kauno diena, 2002 rugsėjo

13 d.

6) D.Britanija darbo rinką lietuviams atvers nuo 2004 // ELTA, 2002 m.

gruodžio mėn. 11 d. 13:15, www.delfi.lt/archive/index.php?id=1661348

7) Kazlauskiene, A. (2000). Darbo jėgos migracijos priežasčių ir procesų

teorinė analizė: makro- ir mikrolygio metodologinių požiūrių analizė.

Rankraštis. KTU.

8) KMU pranešimas spaudai. Kauno medicinos universiteto klinikų spaudos

tarnyba. 2002 12 07.

9) Kuzmickaite, D.K. (2000). Naujieji lietuviai imigrantai Čikagoje (1988-

2000). Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

10) Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1985

11) Lietuvos Statistikos departamentas // www.std.lt, 2002-12-11

12) www.sociumas.lt

13) www.savas.lt

14) www.pilieciai.lt

1 PRIEDAS

Panevėžio kolegija

Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakultetas

Pedagogikos katedra

ANKETA „ PROTŲ NUTEKĖJIMO SOCIALINĖS PRIEŽASTYS LIETUVOJE“

Gerb. Respondente,

Atliekamas tyrimas, išsiaiškinti, kokios priežastys sąlygoja,
jog dalis išsilavinusių žmonių, palieka Lietuvą ir dirba kitose šalyse.
Nors šiais globalizacijos laikais žmonių migraciją galima laikyti natūraliu
reiškiniu, tačiau kiekviena šalis, kuriai svarbi jos ateitis, turi stengtis
sudaryti kuo palankesnes sąlygas aukščiausios kvalifikacijos žmonėms dirbti
savo Tėvynėje. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti protų nutekėjimo socialines
priežastis.

Anketa anoniminė, todėl tikiuosi, kad Jūsų nuoširdūs
atsakymai padės gauti teisingus ir objektyvius tyrimo rezultatus. Būsiu
dėkinga, jeigu paaukosite dalį Jūsų brangaus laiko ir skirsite dėmesio
atsakydamas (–a) į šiuos klausimus: tinkamą atsakymą pabraukite,
apibraukite, paryškinkite, nuspalvinkite arba reikalingą atsakymą įrašykite
į tam tikslui nurodytą vietą.

1. Kaip manote, kas pirmiausia turėtų rūpintis jaunimo įdarbinimu?

[pic] Valstybė

[pic]Darbdaviai

[pic]Patys jauni žmonės

[pic]Jaunuolių tėvai

[pic]Kita (įrašykite)

2. Ar sutinkate su nuomone, kad stingant darbo vietų, vyresnio amžiaus
žmonės turėtų užleisti darbo vietas jaunimui?

[pic]Taip

[pic]Ne

[pic]Kita (įrašykite)

3. Ar sutinkate su teiginiu, kad jaunimo aprūpinimas darbo vietomis
šiandien yra viena aktualiausių Lietuvos problemų?

[pic]Sutinku

[pic]Nesutinku

[pic]Kita (įrašykite)

4. Kokie kriterijai, Jūsų nuomone, svarbiausi jaunam šiuolaikiniam žmogui,

kuomet jis renkasi darbą? (pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka )

[pic]Galimybė kilti karjeros laiptais

[pic]Geras užmokestis

[pic]Galimybė vadovauti

[pic]Kūrybiškumas

[pic]Galimybė padėti žmonėms ir visuomenei

[pic]Galimybė bendrauti su žmonėmis

[pic]Santykiai su viršininku

[pic]Santykiai su bendradarbiais

[pic]Galimybė realizuoti savo gabumus

[pic]Kita (įrašykite)

5. Kokios vertybės, Jūsų nuomone, svarbiausios šiuolaikiniam jaunimui?
(pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka )

[pic]Šeima

[pic]Darbas

[pic]Išsimokslinimas

[pic]Draugai, pažįstami

[pic]Laisvalaikis

[pic]Religija

[pic]Kita (įrašykite)

6. Jūs esate:

[pic]Esu Lietuvos pilietis, bet gyvenu ne Lietuvoje

[pic]Esu Lietuvos pilietis ir gyvenu Lietuvoje

[pic]Esu ne Lietuvos pilietis, bet gyvenu Lietuvoje

[pic]Esu ne Lietuvos pilietis ir gyvenu ne Lietuvoje

7. Ar dirbate/ planuojate dirbti svetur?

[pic]Taip

[pic]Ne

[pic]Kita (įrašykite)

Sveikiname! Jau įveikėte pusę klausimų!

Susikaupkite ir einame toliau

8. Ar turimos žinios, sugebėjimai, asmeninės savybės sąlygoja išvykimą?

[pic]Taip

[pic]Ne

[pic]Kita (įrašykite)

9. Ar siekėte (siekiate) profesinės karjeros?

[pic]Visada siekiau;

[pic]Niekada nesiekiau;

[pic]Kita (įrašykite)

10.Kas, Jūsų nuomone, lengviau pasiekia profesinę karjerą?

[pic]Vyrai

[pic]Moterys

[pic]Tiek vyrai, tiek moterys

11. Kokie veiksniai, Jūsų nuomone, skatina jaunimą išvykti iš Lietuvos?
(pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka )

[pic]Poreikis išvengti skurdo;

[pic]Poreikis panaudoti naujas žinias, kompetenciją;

[pic]Noras savo vaikams užtikrinti geresnę ateitį;

[pic]Noras užsidirbti nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt.

[pic]Noras pakartoti lietuvių, išvykusių gyventi kitur „sėkmės istoriją“;

[pic]Poreikis gauti geresnį darbo užmokestį;

[pic]Poreikis jaustis savo profesijos pasaulinės bendrijos nariu.

[pic]Kita (įrašykite)

12. Jūsų pagrindinis užsiėmimas:

[pic]Dirbu

[pic]Studentas

[pic]Bedarbis

[pic]Mokinys

[pic]Namų šeimininkė

13. Jūsų išsilavinimas:

[pic]Nebaigtas vidurinis

[pic]Vidurinis/spec. Vidurinis/aukštesnysis

[pic]Aukštasis (nebaigtas aukštasis)

14. Jūsų amžius:

[pic]Iki 17 metų

[pic]18 – 29 metai

[pic]30 – 45 metai

[pic]46 – 59 metai

[pic]Virš 60 metų

15.Jūsų lytis:

[pic]Vyras

[pic]Moteris

Dėkoju už Jūsų kantrybę ir bendradarbiavimą!

2 PRIEDAS

Atsakymai į klausimus apie profesiją, sugebėjimus ir išvykimą

DIAGRAMA 7. Ar dirbate/planuojate dirbti svetur?

DIAGRAMA 9. Ar siekėte (siekiate) profesinės karjeros?

[pic]

DIAGRAMA 10. Kas, Jūsų nuomone, lengviau pasiekia profesinę karjerą?

3 PRIEDAS

Nedarbo statistiniai duomenys

———————–
[pic]

Savo šalies minusai + užsienio šalies pliusai

=
UP
Savo šalies pliusai + užsienio šalies minusai

Lietuvos minusai + užsienio šalies pliusai

=
UP
Lietuvos pliusai + užsienio šalies minusai

[pic]

Leave a Comment