PANEVĖŽIO KOLEGIJOS SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS PEDAGOGIKOS KATEDRA
[pic]
Darbą atliko:
I SP kurso studentė Lijana Dočkutė Darbo vadovė: Doc. dr. A. Valackienė
Panevėžys, 2004
TURINYS
ĮVADAS 31. PROTŲ NUTEKĖJIMO REIŠKINIO, JO PRIEŽASČIŲ BEI PASEKMIŲ ANALIZĖ 41.1 Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprata. 41.2. Protų nutekėjimo priežastys kaip šios problemos tyrimocharakteristikos ir hipotezės prielaidos 61.3. Protų nutekėjimo pasekmės 91.3.1. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančiose šalyse 101.3.2. Protų nutekėjimo pasekmės protus importuojančiose šalyse 112. PROTŲ NUTEKĖJIMO PRIEŽASČIŲ TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA 122.1.Tyrimo metodologijos esmė 122.2. Tyrimo strategija ir respondentai 133. PROTŲ NUTEKĖJIMO IŠ LIETUVOS PRIEŽASTYS KAIP ŠIO REIŠKINIO ATSPINDŽIOLIETUVOS INTELEKTINIAME KAPITALE BRUOŽAI: TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ143.1.Respondendų profilis 143.1.1.Demografiniai duomenys 143.1.2. Bazinės charakteristikos 164. PROTŲ NUTEKĖLIMO PROBLEMOS SPRENDIMO KAIP INTELEKTINIO KAPITALO DIDINIMOSTRATEGIJOS IR BŪDAI 204.1. Pasaulio šalių taikomos strategijos protų nutekėjimo problemomsspręsti 204.2.Pasiūlymai Lietuvos protų nutekėjimo priežastims ir pasekmėmssušvelninti 204.2.1. Priemonės, skatinančios likti šalyje 20IŠVADOS 22DISKUSIJA dėl tyrimo išvadų 23NAUDOTA LITERATŪRA 24PRIEDAI 25
Įvadas
Jaunimo tarpe, visuomenėje ir valstybėje vykstantys pokyčiaikelia naujus iššūkius jaunimo veiklai. Tai – jaunimo emigracija į užsienį,nepakankamos galimybėmis naudotis naujomis informacinėmis technologijomis,jaunimo pasyvumas, informacijos trūkumas apie jaunimo veiklą bei jaunųžmonių galimybes, mažėjančios galimybės sulaukti paramos jaunimoiniciatyvoms ir kt. Lietuvos studentai ir jauni mokslininkai išvyksta į Vakarųuniversitetus ir aukštųjų technologijų įmones ir ten įgyja išsilavinimą irpatirtį, kurios nebūtų galėję gauti Lietuvoje. Beveik be išimčių, šisišsilavinimas finansuojamas ne Lietuvos, o priimančiųjų šalių, taigiLietuvai jis nieko nekainuoja. Lietuvos problema ne ta, kad jaunispecialistai išvaziuoja, problema ta, kad jie nebegrįžta.
• Darbo tikslas: Atskleisti, protų nutekėjimo socialines priežastis Lietuvoje. • Darbo objektas: Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje; • Darbo uždaviniai: 1) Išanalizuoti protų nutekėjimo pasekmes; 2) Išsiaiškinti, protų nutekėjimo pristabdymo galimybes Lietuvoje; 3) Atlikti apklausą „Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje“ ir pateikti jos rezultatus. • Darbo metodai: 1.Mokslinės literatūros analizė; 2.Antrinių – statistinių duomenų analizė; 3.Anketinė apklausa. • Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai, 15 diagramų, išvados, naudotos literatūros sąrašas, kurį sudaro 14 šaltinių ir 3 priedai.
1. Protų nutekėjimo reiškinio, jo priežasčių bei pasekmių analizė
1.1. Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprata
Kvalifikuotos darbo jėgos migracija sudaro vieną iš didžiausiųtarptautinių mainų dalį. Nuo 1930 metų ji iš esmės pakito, įgijoįvairiausių formų. Tarp jų – protų nutekėjimas, laikina profesionaliųdarbuotojų migracija, o taip pat kvalifikuotų darbuotojų migracija turinttikslą visam laikui apsigyventi svetimoje šalyje ir kt. (Iredale, 1999).Anksčiau kvalifikuotos darbo jėgos migracija buvo iššaukta konfliktųšalyje, etninės diskriminacijos, o dabar ją sąlygoja geresnių galimybių irgeresnio gyvenimo paieška, globalizacija bei liberalizacija atsiveriančiųnaujų galimybių besivystančiose šalyse. Šiuolaikiniame pasaulyje plačiai ir daug kalbama apie protų nutekėjimoreiškinį ir su tuo susijusias problemas. Protų nutekėjimo fenomenasdažniausiai tyrinėjamas nagrinėjant žmonių migracijos klausimus (Helou,1995; Sylvester, 1993) arba tarpkultūrinį mobilumą (Allen, 1991).Dažniausiai protų nutekėjimo (angl. brain drain) sąvokoje užslėptasneigiamas atspalvis, kadangi žodis “nutekėjimas” reiškia kažko netekimą, onetektis visada asocijuojasi su kažkuo nepageidaujamu. Protų sąvokaipriskiriamas platus ratas individo turimų žinių, asmeninių savybių,gebėjimų, įgūdžių, vertybių, idėjų. Tuo tarpu “nutekėjimas” reiškia, kaddarbo rinka netenka individo drauge su jo talentu, asmeninėmis savybėmis,t.y. kompetencija. Protų nutekėjimo samprata yra gana plati, tačiau dauguma užsienio irlietuvių mokslininkų, tyrinėjusių šį reiškinį, pasitenkina gana paprastu irsiauroku jo apibrėžimu. Britų Karališkoji draugija pirmoji pateikė protųnutekėjimo sampratą, siekdama apibūdinti britų mokslininkų ir technologųišvykimą į JAV ir Kanadą dar 1950-1960 metais (Cervantes, Guellec, 2002).Britannica enciklopedijoje protų nutekėjimas apibrėžiamas kaipišsilavinusių arba kvalifikuotų specialistų išvykimas iš vienos šalies,ekonominio sektoriaus, dažniausiai dėl geresnio atlyginimo ar gyvenimosąlygų. Kvalifikuoto specialisto samprata įvairiose šalyse apibrėžiamaskirtingai, tačiau dažniausia kvalifikuotų specialistų laikomas aukštąjįišsilavinimą arba ypatingai didelę patirtį specifiniame veiklos sektoriujeturintis individas (Iredale, 1999). Castles, Miller (1998), Koser, Lutz(1998), Portes, Rumbaut (1996), Portes, Walton (1981) išskyrė du aukštoskvalifikacijos specialistų mobilumo tipus: a) aukštos kvalifikacijosmigrantai, vadinamieji “laikinieji profesionalai”, vykstantys išišsivysčiusių šalių į mažiau išsivysčiusias šalis su laikinu paskyrimudirbti, bei b) protų nutekėjimo migrantai, vykstantys dirbti specialistaisarba studijuoti iš silpnai išsivysčiusių šalių į labiau išsivysčiusiasšalis. Tokia protų nutekėjimo samprata apima fizinį asmenų judėjimą išvienos šalies ar ekonominio sektoriaus į kitą šalį arba ekonominį sektorių.Asmenų judėjimas, susijęs su darbo jėgos perėjimu iš vienos šalies į kitąarba vieno ekonominio sektoriaus į kitą, dažniausiai nagrinėjamas kaipdarbo jėgos migracija. Tokios migracijos priežastimis laikomos dvipagrindinės ekonomiškai išmatuojamos sąlygos – geresnio atlyginimo irgeresnio gyvenimo paieška. Tačiau reikia įvertinti tai, kad žmogus, būdamasracionaliai mąstanti asmenybė, siekia patenkinti įvairius savo poreikiuspradedant nuo fiziologinių ir baigiant saviraiškos poreikiais (Moorhead,Griffin, 1995). Todėl galima teigti, kad migracija iš vienos šalies arvieno ekonominio sektoriaus į kitą šali ar kitą ekonominį sektoriųnebūtinai turi būti paskatinta vien tik geresnio atlyginimo ar gyvenimosąlygų paieškos poreikio. Atlikus šį tyrimą bus galima pateiktikonkretesnes protų migracijos priežastis.Taip pat vertėtų panagrinėti įvairius protų nutekėjimo aspektus, kadangigalimas įvairus požiūris į protų nutekėjimo reiškinį. OECD (1997)pranešimas apie aukštos kvalifikacijos žmonių migraciją identifikuoja dvipagrindines sąvokas susijusias su protų nutekėjimu: apsikeitimas protais irprotų švaistymas. Apsikeitimas protais išreiškia dviejų krypčių pasikeitimą individųkompetencija – tarp protus siunčiančios ir protus gaunančios šalies. Tačiauten, kur didesnį lyginamąjį svorį turi kompetencijos tėkmę iš vienos puses,vartojamos protų įgijimo ir protų netekimo sampratos (Mahroum, 1999). Šiuoaspektu, turint mintyje Lietuvos kontekstą galima įvardinti Lietuvą esantprotus siunčiančiąja arba eksportuojančia šalimi, o kitas šalis, dažniausia– JAV arba kitas Vakarų Europos valstybes, įvardinti kaip protus gaunančiasarba importuojančias šalis. Taigi, Lietuva netenka protų, o tos šalys, įkurias išvyksta aukštą kvalifikaciją turintys Lietuvos žmonės, protus
įgyja. Kita, galima šalių grupė yra tranzitinės šalys. Tai tokios šalys,kuriose atvykę talentingi ir gabūs mokslininkai bei darbuotojaineapsigyvena visam laikui, tačiau pagal sudarytus terminuotus kontraktusdirba keletą metų, o po to keliauja toliau į kitas, geresnes sąlygassiūlančias šalis arba grįžta atgal į savo šalį. Taigi apibendrinant galimaišskirti tokias šalių grupes: protus eksportuojančios, importuojančios irtranzitinės šalys. Kita Salt (1997) paminėta su protų nutekėjimu susijusi sąvoka yra protųšvaistymas. Protų švaistymo sąvoka akcentuoja tokią situaciją, kai aukštoskvalifikacijos žmonės pereina dirbti į kitą veiklos sritį, kurioje išankstesnio darbo sukaupti gebėjimai ir patirtis yra nereikalingi. Šiojesąvokoje nefiksuojama, ar šis perėjimas yra fizinis asmenų judėjimaskertant šalies sieną ir užsienio šalyje pradedant dirbti kitokį darbą neiiki šiol, ar judėjimas vyksta šalies viduje pereinant iš vienos veiklossrities į kitą. Šios sąvokos esminis momentas yra tas, kad žmogus dėlpasikeitusios veiklos specifikos negali tinkamai panaudoti sukauptų žiniųir patirties. Protų švaistymo samprata taip pat apima ir tokią situaciją,kai ką tik aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai neranda darbo pagal jųspecialybę ir yra priversti dirbti kitoje veiklos srityje, pvz. baigęvadybos studijas dirba pardavėjais, filologijos mokslo daktarai dirbaeiliniais vertėjais ir pan. Su tokiu reiškiniu Lietuvoje susiduriamadažnai, kadangi dalis Lietuvos akademinio jaunimo nedirba pagal specialybęir negali įgytų naujų žinių panaudoti pagal paskirtį. Taip pat protošvaistymo krizę gali patirti ir vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgus metusdirbę vienoje įmonėje, tačiau jai bankrutavus netekę darbo ir priverstipersikvalifikuoti arba dirbti prastesnį, jų turimos kompetencijosneatitinkantį darbą. Taigi šis protų nutekėjimo aspektas gali būtiaptinkamas tiek tyrinėjant kvalifikuotų asmenų judėjimą iš vienos šalies įkitą, tiek migraciją iš vieno ekonominio sektoriaus į kitą, tiek stebintdarbo jėgos srautus tarp atskirų organizacijų arba netgi įmonės viduje. Prieš keletą metų buvo įvesta nauja sąvoka – protų apytaka (Mahroum,1999). Ši sąvoka atspindi pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyjepasireiškiančią nuomonių tendenciją, kad protų nutekėjimas gali būtisuprantamas kaip teigiamas reiškinys, kadangi “apytaka” reiškia sugrįžimą įciklo pradžią. Ši sąvoka įvardija ciklą, kuris prasideda nuo asmensmokymosi užsienyje, darbo užsienyje ir po to grįžimo namo tam, kadpasinaudotų gimtosios šalies teikiamomis galimybėmis. Tyrinėtojų nuomone,tokia protų apytaka ateityje turėtų didėti ypač tuo atveju, jei ekonomikosskirtumai tarp skirtingų šalių mažės (Mahroum, 1999). Šitaip teigiantisautorius laikosi pozicijos, kad protų nutekėjimas vyksta tik dėl ekonominiųpaskatų. Reikia pripažinti, kad protų nutekėjimo reiškinio supratimas beiapibrėžimas skiriasi priklausomai nuo to, kokiai šalių grupei priklausošios sampratos aiškintojai. Besivystančios ir mažiau išsivysčiusios šalysdažniausiai yra protų netenkančios, protus eksportuojančios valstybės, oišsivysčiusios šalys yra protų importuotojos. Besivystančių ir mažiauišsivysčiusių šalių elito išvykimą, kaip pažymi Vaknin (2002), skirtingaivadina šio reiškinio oponentai (protų nutekėjimas) ir šalininkai (protųapsikeitimas, protų mobilumas). Susidomėjimas protų nutekėjimo problema remiasi sukauptomis žiniomis apieintelektinio ir žmogiškojo kapitalo svarbą organizacijai ir valstybei. Šiuoatveju svarbu nustatyti, iš kur individas įgijo savo žinias ir gebėjimus.Egzistuoja trys investicijų į žmogiškąjį kapitalą šaltiniai: valstybė,įmonė ir individas. Lietuvoje dėl susiklosčiusios sunkios ekonominėspadėties didžiąja dalimi į žmogiškąjį kapitalą investuoja valstybė, kadangiįmonės ir individai to padaryti patys yra nepajėgus. Taigi protų sąvokaapimtų tas žmogiškojo kapitalo savybes, kurios buvo įgytos investicijų įžmogiškąjį kapitalą metu, t.y. formalaus ir neformalaus mokymosi keliu,gerinant sveikatą, skatinant migraciją, informacijos ir darbo paieškosmetu. Jei asmuo gavo aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, Lietuvoje, tailaikoma, kad jo protas arba plačiau – intelektinis kapitalas yra sukurtasLietuvos valstybės investicijų į jo mokymą/ mokslinimą dėka, todėl jopanaudojimas turėtų būti taip pat skirtas Lietuvos gerovei ir naudai.Kiekvienų investicijų metu siekiama investicijų atsipirkimo. Lietuvąpaliekant jos geriausiems protams, šalis praranda galimybę susigrąžintiinvestuotas lėšas į emigruojančių specialistų parengimą. Vienaip ar kitaip– tokia protų nutekėjimo samprata, kuri apima tik fizinį žmonių judėjimą išvienos šalies ar vieno ekonominio sektoriaus į kitą, yra ribota, kadangineapima virtualaus protų nutekėjimo būdo, kuris taip pat gali pasireikštikeleriopai. Šiais laikais, kai kalbama apie žinių ekonomiką, kai egzistuojaelektroninis verslas, kai plėtojamos informacinės komunikacinėstechnologijos, fizinė žmonių migracija yra ne vienintelė protų nutekėjimogalimybė. Egzistuoja įvairiausių būdų ir galimybių gyvenant Lietuvojedirbti kitos šalies įmonėse, kurti naujas idėjas ir jas parduoti kitomsšalims. Taigi, kaip besvarstytume, aišku yra tai, jog į protų nutekėjimosampratą reiktų įjungti ir žmonių žinių bei gebėjimų nutekėjimą virtualiubūdu. Taigi protų nutekėjimo sampratos apimtis yra plati ir išreiškiamaketuriais lygiais: 1) protų nutekėjimas tarp skirtingų šalių – protus eksportuojančios,protus importuojančios ir tranzitinės šalys; 2) protų nutekėjimas šalies viduje tarp atskirų regionų, miestų(pavyzdžiui, Lietuvos atveju pastebimas ryškus protų nutekėjimas iš įvairiųšalies regionų, miestų į Vilnių); 3) protų nutekėjimas tarp skirtingų organizacijų – darbuotojaidažniausiai ieško geresnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų,karjeros galimybių, didesnių socialinių garantijų; 4) protų nutekėjimas organizacijos viduje – vieno padaliniodarbuotojai pereina arba nepagrįstai pervedami dirbti į kitą padalinį,dažniausiai tai susiję su protų švaistymu. Tokiu būdu, protų nutekėjimo samprata apima ne tik fizinį aukštoskvalifikacijos asmenų išvykimą iš vienos šalies į kitą, iš vieno šaliesregiono į kitą, iš vienos organizacijos į kitą, iš vieno organizacijospadalinio į kitą, bet ir bet kokį kitą vieno ekonominio subjekto įgūdžių iržinių, reikalingų ekonominiam augimui ir vystymuisi, netekimą kitoekonominio subjekto naudai.1.2. Protų nutekėjimo priežastys kaip šios problemos tyrimocharakteristikos ir hipotezės prielaidos
Skirtingos šalys, skirtingi šalių regionai, skirtingos įmonės ar jųpadaliniai patiria skirtingas protų nutekėjimo priežastis, tačiau jos galibūti specifinės, veikiančios tik konkrečioje erdvėje, arba bendros,galiojančios visose šalyse, visuose regionuose, visose organizacijose.Priežastys gali būti išorinės, veikiamos aplinkos, situacijos šalyje,pasaulinio konteksto, ir vidinės, priklausančios nuo išvykstančiokvalifikuoto specialisto poreikių. Rosenblatt, Sheaffer (2001) siūlo protųnutekėjimo priežastis skirstyti į tris stambias grupes: organizacijos lygioarba “stūmos” priežastys, individo lygio priežastys ir aplinkos lygio arba
“traukos” priežastys. Organizacijos lygio protų nutekėjimo priežastys. Organizacijų lygyjeprotų nutekėjimo priežastimis tampa struktūriniai veiksniai, kuriepaskatina talentingus individus išeiti iš organizacijos. Lietuva šiuoatveju yra ypač nepalankioje padėtyje. Jos protų nutekėjimą veikia irpigios darbo jėgos “traukos” politika, vykdoma kitų šalių, ir paklausospuikiai darbo jėgai trūkumas pačioje šalyje. Galima išskirti šiaspagrindines “stumiančias” priežastis, dėl kurių aukštos kvalifikacijosdarbuotojai palieka organizacijas: karjeros galimybių apribojimas; didesnioatlyginimo siekis; nesubalansuotas darbo krūvis. Nors šie faktoriai galiojair eiliniams darbuotojams, tačiau įrodyta, kad jie daug aktualesni aukštoskvalifikacijos darbuotojams dėl jų didesnės paklausos darbo rinkoje irdidesnių potencialių pasirinkimo galimybių. Karjera. Poreikis kilti karjeros laiptais, pelnyti pripažinimą irįvertinimą taip pat įtakoja darbo jėgos migraciją. Tai ypač būdingaorganizacijos viduje vykstančiam, tarporganizaciniam bei tarpregioniniamprotų nutekėjimui. Tarp šalių vykstantis protų nutekėjimas taip patįtakojamas šios priežastis, tačiau šiek tiek mažesniais mąstais. Atlyginimas. Pagrindinė ir dažniausiai minima aukštos kvalifikacijosdarbuotojų migracijos iš vienos vietos į kitą priežastis yra poreikis gautididesnį darbo užmokestį. Iš to seka ir sekantys poreikiai: noras užsidirbtinuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt., noras užtikrinti savovaikams geresnę ateitį, noras išvengti skurdo. Ši priežastis ypač aktualibesivystančioms ir mažiau išsivysčiusioms šalims, kadangi egzistuojantisšalyje mažas darbo užmokesčio lygis, infliacija skatina aukštoskvalifikacijos specialistus ieškoti geresnių darbo vietų kitose šalyse tam,kad galėtų išlaikyti ir paremti savo šeimą, sukurti vaikams geresnę ateitį,suteikti jiems geresnį išsilavinimą. Lietuvos aukštos kvalifikacijosprofesionalai palieka Lietuvą taip pat dėl geresnio atlyginimo(Kuzmickaitė, 2000). KMU atliktame gydytojų ir gydytojų rezidentų tyrime(KMU pranešimas spaudai, 2002), 70 proc. iš apklaustųjų nurodė, kad išvyktųdirbti į Vakarus dėl geresnio atlyginimo. Deja, išsamesnių tyrimų, giliaunagrinėjančių ir kitas išvykimo priežastis, nepavyko aptikti, todėlnegalima teigti, ar menkas atlyginimas yra pagrindinis Lietuvos protųnutekėjimą skatinantis veiksnys. Darbo krūvis. Kitas su darbo aplinka susijęs poreikis yra turėti normalųdarbo krūvį. Šis poreikis ypač įtakoja tarporganizacinį protų nutekėjimą,kadangi dėl trumpesnių darbo valandų ar lengvesnio darbo krūvio poreikiodarbuotojai gali pereiti dirbti iš vienos organizacijos į kitą. Kalbantapie tarpvalstybinį protų nutekėjimą, ši priežastis taip pat gali būtisvarbi. Pavyzdžiui, Lietuvos universitetuose dirbantys mokslininkai patiriadidelį pedagoginio darbo krūvį, kuris nėra tinkamai apmokamas (Kuzmickaitė,2000). Didelis pedagoginio darbo krūvis atima laiką iš mokslui skirtolaiko, todėl mokslininkai praranda galimybę tobulėti kaip tyrėjai, o taiirgi skatina protų švaistymą. Norėdami skirti didesnį dėmesį mokslininkoveiklai, Lietuvos mokslininkai vyksta dirbti į užsienio šaliųuniversitetus. Individo lygio protų nutekėjimo priežastys. Kitą protų nutekėjimopriežasčių grupę sudaro emigruojančių individų asmeniniai poreikiai. Šiuosporeikius nagrinėjant galima remtis Murray akivaizdžių poreikių teorija,kuri teigia, kad vienu metu individo veiksmus gali įtakoti keletas poreikių(Wagner, Hollengeck, 1995). Protų nutekėjimo priežastimis dažniausiai tampapasiekimo poreikiai (poreikis įgyvendinti iniciatyvas, poreikissavarankiškai veiklai, poreikis kūrybinei veiklai, poreikis panaudotiturimas naujas žinias, kompetenciją, poreikis savirealizacijai,saviraiškai, poreikis tobulėti ir kt.), taip pat dominavimo poreikiai(poreikis įtakoti įvykius, žmones, poreikis turėti atsakomybėsįgaliojimus), bei partnerystės poreikiai (poreikis bendradarbiauti,poreikis jaustis savo profesijos pasaulinės bendrijos nariu, noraspakartoti tautiečių, išvykusių gyventi kitur, “sėkmės istoriją”). Bendrasis išsilavinimas. Bendrasis išsilavinimas leidžia sukurti irpanaudoti žinias, reikalingas dirbant. Todėl kuo aukštesnį bendrąjįišsilavinimą turi darbuotojai, tuo didesnę naudą jie atneša organizacijai,o tuo pačiu ir didesnę žalą, jei šią organizaciją palieka. Kadangibendrasis išsilavinimas sąlygoja individo galimybę toliau mokytis ir įgytiaukštesnę kvalifikaciją/ kompetenciją, o tai sąlygoja didesnę protųnutekėjimo tikimybę, tai bendrasis išsilavinimas irgi yra viena iš esminiųpriežasčių, dėl kurių vyksta protų nutekėjimas. Kompetencija. Kiekvieno dirbančio įmonėje individo žinios, įgūdžiai irsugebėjimai yra pagrindinis organizacijų turtas, tačiau jo labai lengvanetekti. Šalyje, patiriančioje esminis pokyčius, egzistuoja didelisskaičius bankrutuojančių organizacijų, atsiranda laikinumo jausmas tarpįmonės darbuotojų, o tai sukelia tam tikrų neramumų nusistovėjusiame įmonėsir darbuotojų gyvenime. Tokiam nepastovumui ir neapibrėžtumui ypač jautrūsaukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, kurie turi specifinį žmogiškąjįkapitalą ir yra labai reikalingi įmonei bei paklausūs darbo rinkoje. Šiedarbuotojai pirmieji palieka smunkančias įmones ir žinodami savokompetencijos išskirtinumą ieškosi darbo kitose įmonėse, kituose šaliesregionuose arba išvyksta dirbti į kitas šalis. Turintiems išskirtinįtalentą, kvalifikaciją, kompetenciją darbuotojams visada lengviau rastikitą darbą, jie dažniausiai pastebimi užsienio įmonių, mokslo įstaigų irkt. Darbas pagal kvalifikaciją. Poreikis dirbti pagal kvalifikaciją taip patįtakoja apsisprendimą išvykti iš šalies (Brobby, Ofosu – Barko, 2002).Pasitaiko atveju, kai šalyje nėra darbo tam tikros srities specialistamsarba jo labai trūksta, todėl specialistai pasirenka kitoje šalyjesuteikiamas galimybes dirbti pagal savo kvalifikaciją. Lietuvoje aukštųtechnologijų reikalaujantys biotechnologijų, fizikos, chemijos moksloatstovai priversti vykti į Švedijos, Danijos arba kitų šalių universitetus,kad galėtų toliau tęsti savo studijas, mokslinius tyrinėjimus ar kitąveiklą. Didesnės galimybės. Mažesni mokesčiai ir didesnis atlyginimas yra svarbipriežastis, dėl kurios dauguma aukštos kvalifikacijos specialistų priimasprendimą išvykti dirbti į kitą šalį, tačiau egzistuoja ir kita priežastis– užsienyje specialistai mato didesnes galimybes (Kuzmickaitė, 2000).Įvairūs individai skirtingai supranta šias galimybes. Jaunas žmogaus ir žinių amžius. Dar vienas protų nutekėjimą individolygyje skatinantis veiksnys yra jaunas amžius (Rosenblatt, Sheaffer, 2001).Jauni specialistai dažniausiai turi pačias naujausias žinias (jie yra kątik baigę universitetus) ir tai suteikia jiems konkurencinio pranašumo. Dėlsavo jauno amžiaus aukštą kvalifikaciją turintys specialistai yra darpatrauklesni organizacijoms, kadangi jos investavę į jų intelektinio iržmogiškojo kapitalo plėtotę galės ilgiau gauti naudos. Tačiau jaunispecialistai yra labiau mobilūs, nesusaistyti šeimos saitais, nėraįsitvirtinę kurioje nors konkrečioje organizacijoje. Dėl šių priežasčiųjauniems specialistams paprasčiau priimti migracijos spendimą. Todėl jiedažniausiai palieka vieną organizaciją ir pereina dirbti į kitą, paliekavieną šalį ir išvyksta dirbti į kitą. Lietuvos statistika skelbia, kaddauguma išvykstančių į užsienio valstybes dirbti specialistų yra ne vyresninei 40 metų, o tai rodo jų pačius produktyviausius metus. Pokyčių siekis. Jaunimo tarpe populiari migracijos priežastis yra noraspakeisti gyvenimą, patirti nuotykių, pamatyti pasaulį, turėti naujųpasirinkimo galimybių ir kt. Šie poreikiai labiau įtakoja nekvalifikuotosdarbo jėgos judėjimą arba migraciją, susijusią su protų švaistymu, kai įužsienį išvykę žmonės dirba žemesnės kompetencijos reikalaujantį darbą neileistų jų išsilavinimas. Ši situacija gerai žinoma Lietuvoje, kurpastaraisiais metais ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmones važiuojaužsidirbti į JAV ir Vakarų Europą (Airiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją irkt.) Aplinkos lygio protų nutekėjimo priežastys. Aplinkos veiksniai taip patįtakoja įmonių ir šalies protų nutekėjimą. Aplinkos veiksniai protųnutekėjimą gali veikti dvejopai: kaip “traukos” faktoriai arba kaip“stūmos” faktoriai. Protų nutekėjimo “trauka” atsiranda pasaulyjesusiklosčius konkurencinei aplinkai, palankesnei talentingiemsdarbuotojams. Protų nutekėjimo “stūma” atsiranda gimtosios šalies vidujesusiklosčius talentingiems profesionalams nepalankiai ekonominei,socialinei situacijai. Pirmiausia aptarsime aplinkos lygio protų nutekėjimo“traukos” veiksnius. Aplinkos lygio protų nutekėjimo “traukos” veiksniai Mokslo ir švietimo tarptautiškumas. Šis veiksnys veikia kaip protųnutekėjimo “traukos” faktorius. Mokslas tampa vis labiau tarptautinis.Dalyvavimas tarptautiniame moksle ir švietime, įskaitant įvairias mainųprogramas ir stažuotes, skatina jaunus mokslininkus dirbti užsienyje beiįgalina absolventus įgyti platesnių tarptautinių perspektyvų. Šia prasmepaminėtina SOCRATES Erasmus programa, joje aktyvi yra ir Lietuva, ypačstudentų mobilumo į vakarų šalių universitetus prasme. Šalia daugelio šioreiškinio teigiamų dalykų neatsakytas lieka klausimas: kiek tai ateityjeiššauks protų nutekėjimo? Specialistų trūkumas ir agresyvi imigrantų pritraukimo politika. Poreikisaukštos kvalifikacijos specialistų su tarptautine patirtimi vis didėja.Vietinis atitinkamos kompetencijos specialistų trūkumas yra esminisveiksnys motyvuojantis darbdavius ieškoti darbuotojų užsienyje, ypač jeidarbdavys siekia aukščiausios kokybės kandidatų. Imigraciją, skatinantipolitika atskirose šalyse taip pat yra vienas iš pagrindinių protųnutekėjimą skatinančių veiksnių. Europos Komisijos paskelbtame dokumentesakoma, kad Europos Sąjunga turi pripažinti realią šiandieninę situaciją:viena vertus, migracijos sukeliamos neigiamos pasekmės didės, tačiau,atsižvelgiant į lėtėjantį ekonomikos augimą ir senstančius gyventojusEuropai reikės imigrantų. Šiame kontekste ES tikslas yra ne padidintiimigrantų kiekybinius srautus, bet kokybinę išraišką tam, kad būtųpanaudotas visas imigrantų potencialas. Šis ES požiūris į būsimą aukštoskvalifikacijos imigrantų poreikio augimą gali skaudžiai atsiliepti Lietuvosintelektiniam kapitalui. Jei ES imsis imigrantų pritraukimo aktyviospolitikos, dar didesnis Lietuvos aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiusišvyks dirbti ir gyventi ten. ES politikai žada imtis mokesčių reformų tam,kad potencialus trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos imigrantaiapsispręstų palikti savo šalį ir apsigyventi ES šalyse. Lietuvai tapus ESnare, t.y. pereinant į kitą statusą, tikėtina, jog protų nutekėjimoproblema ne tik nesumažės, bet gali dar ir paaštrėti. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų tinklai. Rosenblatt, Sheaffer (2001)tvirtina, kad talentingiausi ir gabiausi darbuotojai yra linkę labiaupasitikėti vieni kitais, todėl dažniau dalijasi turima patirtimi,klausimais, susijusiais su darbu. Per neformalius ryšius, komunikacijostinklus jie keičiasi informacija apie siūlomas geriausias darbo vietas,rekomenduoja atsiradusias veiklos galimybes. Todėl darbuotojas, palaikantisryšius su kitais jo lygio specialistais, kurie gyvena kitoje šalyje arbaišvykę į užsienį arba turi ryšių užsienyje, gali būti labiau linkęs išvyktidirbti į užsienį. Taipogi egzistuoja ir formalūs veiklos tinklai. Įvairiosasociacijos, sąjungos padeda aukščiausio lygio profesionalams palaikytiryšius tarpusavyje ir su aplinka. Tokių tinklų pavyzdžių galėtų būtiLietuvoje veikianti Jaunųjų mokslininkų sąjunga, Internete veikiantisLietuvos studentų užsienyje elektroninis klubas (LSU EK) ir kt.Aplinkos lygio protų nutekėjimo “stūmos” veiksniai Mokslo ir studijų priemonių trūkumas. Viena iš pagrindinių priežasčių,dėl kurių šalį palieka mokslininkai, dėstytojai, studentai yra mokslui irstudijoms reikalingų priemonių trūkumas. Tai ypač aktualu Lietuvoje. Šaliesspaudoje, taip pat Interneto tinklalapiuose (www.balticlabs.com/forumas,www.langas.net, http://groups.yahoo.com/group/studentai/) publikuojamuoseišvykusių Lietuvos mokslininkų pasisakymuose reikalingų darbui priemonių,laboratorijų įrangos trūkumas įvardinamas kaip viena iš esminių priežasčių,paskatinusių palikti Lietuvą ir ieškoti galimybių tobulėti bei dirbtinorima linkme kitų šalių mokslinių tyrimų institutuose, universitetuose.Kaip ir kitos esminius pokyčius patiriančios šalys, Lietuva pergyvenasunkų laikotarpį, kurdama naujas nepriklausomas ir demokratiškas moksloinstitucijas, o tai reikalauja laiko, technologinių finansinių ir išteklių(Stankūnienė, 1996). Nepasitenkinimas šalyje nusistovėjusia tvarka, valdininkų požiūriu įžmones, stagnatiškas mokslo ir studijų finansavimas taip pat gali skatintiir Lietuvos aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir mokslininkus ieškotikitose šalyse pritarimo ir finansinės paramos savo idėjoms, iniciatyvoms. Lietuvoje pradėjus normaliai funkcionuoti studijų paskolų sistemai žmonėstaip pat pajus studijų paskolos atidavimo naštą ir tai taip pat galiskatinti didesnį protų nutekėjimą į kitas valstybes. Antra vertus,dirbančiojo valstybei svarbioje darbo vietoje atleidimas nuo šios paskolosgrąžinimo keliant sąlygą tam tikrą laiką dirbti reikiamą darbą savo šalyjegali padėti spręsti protu nutekėjimo problemą. Kitas svarbus aspektas, susijęs su šalyje susiklosčiusia situacija yraporeikis jaustis saugiai. Dėl kriminogeninės situacijos daugelyje pasauliošalių, taip pat ir Lietuvoje, žmonės nesijaučia saugūs, o tai skatinanepasitenkinimą, baimę ir norą gyventi kitur, kur to galima išvengti. Taiskatina ne vien talentingiausių žmonių išvykimą, bet ir paprastos darbojėgos migraciją. Aišku, kad kvalifikuotiems ir kompetentingiems individamslengviau pavyksta rasti darbą užsienyje, todėl jiems lengviau išvykti. Dar vienas su socialine, kultūrine aplinka susijęs protų nutekėjimo“stūmos” veiksnys yra šalyje susiklostę socialiniai sluoksniai.
1.3. Protų nutekėjimo pasekmės
Dauguma vyriausybių, ypač tų šalių, kurios netenka darbuotojų, yra labaisusirūpinusios dėl protų nutekėjimo sukeliamų efektų ekonominiam šaliesaugimui, švietimui, pajamų pasiskirstymui, t.y. pavojaus šalies gerovei.Šio susirūpinimo priežastis yra suvokimas, kad protų nutekėjimas “išplauna”vertingiausius ir reikalingiausią šalies išteklius: žmogiškąjį kapitalą,kurio šalyje, žengiančioje į žinių ekonomiką, niekada nėra per daug (Wong,Yip, 1999). Emigracija mažina šalies intelektinį, o tuo pačiu ir žmogiškąjįkapitalą, o kadangi žinių ekonomikoje intelektinis ir žmogiškasis kapitalasyra esminis gamybos veiksnys, emigracija stabdo ekonomikos augimą (Galor,Stark, 1994). Dėl protų nutekėjimo nukenčia ne tik dabartinė gyventojųkarta, bet nukentės ir ateities kartos, kadangi sumažėjęs šalies ekonominis
augimas atsiliepia pajamų augimui. Ateities kartos nukenčia ir dėlžmogiškojo kapitalo šalyje mažėjimo, kadangi esama bendroji šaliesžmogiškojo kapitalo masė proporcingai sąlygoja ateities kartų žmogiškojokapitalo kiekį, t.y. kuo labiau išsilavinę tėvai, tuo didesnė tikimybė, kadir jų vaikai bus išsilavinę. Protus eksportuojančios besivystančios šalys susiduria su didesnėmisproblemomis. Šioms šalims nieko kito nelieka, kaip tik skatinti išvykusiųspecialistų repatriaciją, siūlant jiems galimybes savo Tėvynėje dirbtidarbą, susietą su aukščiausio lygio technologijomis. Deja, kaip leidžiateigti šių šalių patirtis, migrantai iš besivystančių šalių dažniausiainegrįžta, bet lieka priimančioje šalyje. Čia ir yra esminis emigracijos išišsivysčiusių ir besivystančių šalių skirtumas (Cervantes, Guellec, 2002).Haile -Mariam (2002) pabrėžia, kad protų nutekėjimas protuseksportuojančiai šaliai bei patiems emigrantams turi ir teigiamų pasekmių.Esant protų nutekėjimui, šalis gali patirti naudą šiais aspektais:• sumažėja bedarbių arba nepilnai įdarbintų žmonių, o tai sumažina šalyjesusidariusią socialinę įtampą;• dėl gyventojų kiekio sumažėjimo sumažėja paslaugų sektoriaus įtampa dėlreikalingo paslaugų kiekio;• tampa lengviau rūpintis aplinkos ekologine situacija, kadangi sumažėjęsgyventojų kiekis reikalauja mažiau prekių ir paslaugų;• kaip ir kitos tradicinės eksporto rūšys talentingų ir gabių darbuotojųemigracija gali atnešti pelną iš užsienio, problema slypi tame, kaipsumaniai tai padaryti;• protų nutekėjimas tampa neoficialiu išsilavinimo šaltiniu tiems, kurielieka savo šalyje. Emigravę žmonės gauna didesnės galimybės daryti profesionalią irfinansinę pažangą, tuo pačiu – ir padėti savo giminėms, kolegoms gimtojoješalyje. Tačiau visgi – kokias konkrečias protų nutekėjimo pasekmes patiriaprotus eksportuojančios ir protus importuojančios šalys?1.3.1. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančiose šalyse
Protų nutekėjimo pasekmes protus eksportuojančios šalys jaučiaskaudžiausiai. Išvykstant šalies talentingiausiems mokslininkams,profesionalams, šalies intelektinis kapitalas mažėja. Tai stabdo šaliesekonominį augimą, socialinį vystymąsi. Kadangi protus eksportuojančiosšalys dažniausiai būna mažai išsivysčiusios arba besivystančios šalys irintelektinio kapitalo reikia jų ekonominiam ir socialiniam vystymuisiskatinti, tai kiekvienas nutekėjęs protas joms atneša didesnę žalą, neinutekėjęs protas iš labiau išsivysčiusios šalies. Toliau aptarsime keletąesminių protų nutekėjimo pasekmių protus eksportuojančiose šalyse. Ryškiausi mokslininkai. Europoje protų nutekėjimo” baimė koncentruojasities baime netekti vadinamųjų “la crème de la crème”, t.y. “žvaigždžiųmokslininkų”, kurie yra ryškiausi talentai ir kurių sugebėjimai gali duotididelę naudą priimančiajai šaliai. Pavyzdžiui, dauguma JAV Nobelio premijoslaureatų buvo kilę iš Europos. Dauguma europiečių “žvaigždžių mokslininkų”,išvykstančių dirbti į JAV konkurso būdu, yra aukštesnio nei vidutinio lygiomokslininkai. Dauguma išvykusių yra dar jauni, nuo 20 iki 40 metų, pačiameproduktyviausiame etape. Tarptautinis konkurencingumas. Ekonominis protų nutekėjimo poveikisšaliai pasireiškia per intelektinio kapitalo mažėjimą kaip esminiokonkurencinio veiksnio netektį. Jei patys gabiausi ir protingiausi išvyks,šalyje liks silpnoji tautos dalis. Tai reikštų lėtą valstybės nykimą.Ilgalaikio ekonominio augimo negalima užtikrinti eksportuojant šaliesgamtinius išteklius. Šių dienų pasaulyje ekonominio augimo pagrindas yražmonių žinios. Didžioji pasaulio dalis skursta ir daug kalbama apie skurdopanaikinimą. Tačiau tą skurdą turi mažinti niekas kitas kaip talentingiausišalies piliečiai kurdami šalies gerovę, valdydami šalį ir mažindami skurdąbei korupcijos lygį šalyje. Grynieji pinigai. Mokslininkų yra pastebėta, kad kuo daugiau žmoniųišvyksta iš besivystančių šalių, tuo daugiau grynų pinigų jie parsiunčiaatgal į šalį savo šeimoms ir t.t., taigi – gerėja besivystančių šaliųmokėjimų balansas. Piniginės perlaidos, kurias emigrantai persiunčianamuose likusiems giminaičiams, sudaro apie 10 proc. kai kurių šalių BVP iriki 40 proc. nacionalinių valiutos keityklų pajamų (Brobby, Ofosu-Barko,2002). Kaip leidžia teigti Pasaulio banko atliktų pinigų pervedimų tyrimoduomenys, oficialios pinigų perlaidos (nelegaliais kanalais jos būna dardidesnės) sudaro didesnę dalį nei bet kokia užsienio parama besivystančiaišaliai. Tačiau reikia nepamiršti, kad šie pinigai dažniausiai išleidžiamimaistui, pastogei, aprangai. Jie neinvestuojami ir netampa produktyviukapitalu. Deja, Europai šis pastebėjimas netaikomas, kadangi atsiųstipinigai nepadengia neigiamo efekto, kurį patiria šalis išvykus aukščiausioskvalifikacijos darbuotojams. Vidurinioji klasė. Prie jau paminėto ekonominio protų nutekėjimo poveikiošaliai, galima aptarti socialinį šios problemos aspektą. Gydytojų,mokytojų, inžinierių emigracija sudaro sunkumų besivystančioms šalimsplėtojant savo “viduriniąją klasę”. Protų nutekėjimas sudaro sąlygasplėtotis biurokratijai, korupcijai, nekompetentingam politikų valdymui,kadangi emigravus labiausiai išsilavinusiems šalies gyventojams nebelieka,kas sustabdytų valdžios savivalę. Su šia problema daugiausia susiduriabesivystančios šalys iš Afrikos ir Azijos žemynų, ypač tos, kurios neturidemokratiško valdymo patirties, kur valdoma kulkomis, o ne rinkimųbiuleteniais. Panašių atgarsių galima aptikti ir radikaliai nusistačiusiųLietuvos gyventojų pasisakymuose apie protų nutekėjimo problemą (Skaitytojųatsiliepimai į BNS informaciją “Lietuvoje susirūpinta protų nutekėjimu”,2002 09 10). Jų nuomone, Lietuvos valdžia nesiima ryžtingų priemonių protųnutekėjimo problemos sprendimui todėl, kad jai paranku, jog dalisviduriniosios ir “blaiviai mąstančios” klasės atstovų išvyksta.
1.3.2. Protų nutekėjimo pasekmės protus importuojančiose šalyse
Grandinės efektas. Atvykstantys į šalį protai sukuria šiai šaliai taipvadinamą grandinės efektą (angl. chain-effect). Grandinės efektaspasireiškia tuo, kad aukštas migrantų lygis gali padėti darbdaviuipritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Šis efektas – vienaiš Amerikos universitetų sėkmės prielaidų: universitetai, pritraukęaukščiausio lygio dėstytojus, pritraukė ir aukščiausio lygio studentus(Mahroum, 1999). Vidinis šalies darbuotojų konkurencingumas. Kaip pažymi Wong, Yip (1999),protų nutekėjimas ir protų atitekėjimas turi neigiamą efektąnekvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų dydžiui ir teigiamą efektąkvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų dydžiui. Aukštos kvalifikacijos darbojėgą eksportuojančioje šalyje pakyla atlyginimai, kadangi pasiūla mažėja,tuo tarpu importuojančioje šalyje atlyginimai mažėja (ypač tai pastebimatarp nekvalifikuotų darbuotojų), kadangi atvykėliai, ypač nelegaliaiatvykę, uždirba mažiau nei vietiniai. Protų nutekėjimas naudingaskvalifikuotiems darbuotojams, tačiau kalbant bendrai, šis reiškinys turineigiamą efektą vietiniams šalies darbuotojams. Eksportuojanti šalis yrapriversta ieškoti, kas galėtų pakeisti išvykusius specialistus, ir turisamdyti brangiau apmokamus darbuotojus iš užsienio.
2. Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo metodologija ir metodika
2.1. Tyrimo metodologijos esmė
Nors į protų nutekėjimo sampratą žvelgiama plačiai, ją nagrinėjant
žmogaus, organizacijos, darbo jėgos judėjimo šalies vidaus ir tarp šaliųkontekste, tačiau dėl žvalgomojo tyrimo ribotos apimties apsiribotaapklausti tik kai kuriuos asmenis, kurie: 1) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą arba baigia jį įgyti ir numato išvykti dirbti į kitą šalį/ likti gyventi Lietuvoje, bet dirbti kitai šaliai. 2) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą ir buvo išvykęs (-usi) dirbti į kitą šalį, bet dėl vienų ar kitų priežasčių grįžo į Lietuvą. Tyrime akcentuojami asmens priimami vertinimai ir sprendimai. Taip patvadovaujamasi racionalumo koncepcija, kuri remiasi šiomis prielaidomis(Turner, 1991): • bet koks žmogaus veiksmas yra racionalus; • žmonės yra sąmoningi ir tikslo siekiantys; • žmonės turi daugybę hierarchiškai surūšiuotų pirmenybių; • pasirinkdami tam tikrą sprendimą, žmonės atlieka racionaliusapskaičiavimus, atsižvelgdami į sprendimo naudingumą. Remiantis šiais teiginiais, individo, kaip sąmoningai besielgiančioveikėjo, priimamas sprendimas migruoti yra racionalus sprendimas. Migracijągalima traktuoti kaip priemonę arba elgesio liniją, kuria individas siekiagauti pageidaujamą atlygį, pakelti gyvenimo kokybę persikėlus į kitą šalįir t.t. (Kazlauskienė, 2000). Migracija šiuo požiūriu gali būti apibūdinamakaip racionalus veiksmas, leidžiantis maksimizuoti individualius poreikius. Remiantis tuo, kad individo sprendimas migruoti yra racionalus irtikėtina, jog jam priimti individas atlieka racionalius apskaičiavimus irpasveria įvairias alternatyvas, manytume, kad sprendimui migruoti priimtigali būti taikomas “svarstyklių” metodas. “Svarstyklių” metodu jį vadintumetodėl, kad vienoje svarstyklių pusėje individas “sveria” visus veiksnius,kurie skatina likti savoje šalyje, t.y. savo šalies pliusus, o taip pat –veiksnius, dėl kurių nepatiktų dirbti ir gyventi užsienio šalyje, t.y.užsienio šalies minusus. Absoliuti šių veiksnių suma duoda rezultatą,skatinantį likti dirbti ir gyventi savo šalyje. Šį rezultatą siūlomevadinti “traukos jėga”, skatinančią neišvykti iš savosios šalies. Kitojesvarstyklių pusėje individas “sveria” veiksnius, kurie skatina išvykti išsavo šalies, t.y. savo šalies minusus, bei veiksnius, dėl kurių patiktųgyventi ir dirbti užsienio šalyje, t.y. užsienio šalies pliusus. Šiųveiksnių absoliuti suma duoda rezultatą, kuris skatina išvykti gyventi irdirbti į užsienio šalį. Šį rezultatą pavadintume išvykti skatinančią“stūmos jėga”. Šių svarstyklių pagrindu ir atramos tašku laikome bazinesindivido charakteristikas, t.y. asmenines individų savybes, vertybes,požiūrius ir kt., o mūsų tyrimo atveju ypač – kompetenciją ir “gerogyvenimo” supratimą. Per šias bazines charakteristikas žvelgdamas į savosvarstymų rezultatus individas renkasi: likti ar išvykti iš savo šalies,grįžti ar likti užsienio šalyje. Būtina pažymėti, kad migracijos sprendimo priėmimas skiriasi priklausomainuo to, kurioje šalyje gyvena šį sprendimą priimantis individas: arindividas dar tebegyvena savo gimtojoje šalyje, ar jis jau išvykęs ir dabarsvarsto apie galimą grįžimą arba vykimą į dar kitą šalį. Vidinisapsisprendimo pagrindas ir išoriniai veiksniai yra tie patys, tačiaupirmuoju atveju ne visi veiksniai būna žinomi (pvz. sunku būna įsivaizduotigalimus gyvenimo užsienio šalyje minusus, kadangi daugiausia būna girdimatik apie pliusus). Taip pat yra pagrindo manyti, kad gimtojoje šalyjegyvenantys individai skaičiuoja ne “stūmos” į konkrečias šalis jėgas, betpalygina savo šalies pliusus su savo šalies minusais, bei užsienio šaliespliusus su užsienio šalies minusais. Tačiau į šią metodologinę problemąnesigilinsime, nes šio tyrimo respondentus daugiausia sudarė jau išvykęindividai, todėl svarbiausia buvo įžvelgti jų buvusio sprendimo išvyktipriežastis arba galimybę priimti sprendimą grįžti į gimtąją šalį. Jei savos šalies pliusų ir užsienio šalies minusų suma yra mažesnė užsavo šalies minusų ir užsienio šalies pliusų sumą, tai galima tikėtis, jogindividas, atliekantis tokius svarstymus, priims sprendimą išvykti dirbtiir gyventi į užsienio šalį. Kiekvienas iš šių veiksnių gali būtiišmatuojamas atitinkamoje skalėje, t.y. nustatytas jų svoris. Žinantišvykimą įtakojančių arba pasilikimą įtakojančių veiksnių svorioabsoliučias sumas galima paskaičiuoti užsienio šalies absoliutaus pranašumokoeficientą (taip pat kaip ir savos šalies absoliutaus pranašumokoeficientą). Tačiau yra tikslingiau skaičiuoti užsienio šalies absoliutauspranašumo koeficientą, kadangi šis metodas taikomas protų nutekėjimąpatiriančiai šaliai, vadinasi svarbu nustatyti, ar šios šalies gyventojaijaučia užsienio šalių pranašumą ir kokį. Taigi, užsienio šalies pranašumokoeficientas (UP) apskaičiuojamas taip:UP kiekvienam individui gali būti skirtingas, jis priklauso nuo asmenspateikiamų vertinimų. Jei šis santykis didesnis už vienetą, vadinasi, asmuoteikia užsienio šaliai pranašumą prieš gimtąją šalį, todėl sąlygojamaskonkrečių pasvertų veiksnių individas yra linkęs išvykti dirbti ir gyventiį užsienį. Jei šis santykis mažesnis už vienetą, vadinasi, gimtajai šaliaiteikiamas pranašumas prieš užsienio šalį ir dėl konkrečių pasvertų veiksniųindividas yra linkęs likti dirbti ir gyventi savo šalyje. Taigi Lietuvos protų nutekėjimo priežasčių tyrime užsienio šaliųabsoliutaus pranašumo koeficientas skaičiuojamas remiantis šia formule:
Tolimesniuose skaičiavimuose naudojamos tokios santrumpos:• Lietuvos minusus žymi “LT-“;• Lietuvos pliusus žymi “LT+”;• Užsienio šalių minusus žymi “UŽ-“;• Užsienio šalių pliusus žymi “UŽ+”.
2.2. Tyrimo strategija ir respondentai
Lietuvos protų nutekėjimo priežasčių tyrimas buvo gana sudėtingas irreikalavo kruopščiai apgalvotos tyrimo strategijos. Kadangi šio žvalgomojotyrimo tikslas buvo išsiaiškinti priežastis, kurios lemia/ lėmė protųnutekėjimą iš Lietuvos, tyrimo pagrindiniais respondentais buvo pasirinktiiš užsienio grįžę žmonės, taip pat tie, kurie planuoja išvykti iš Lietuvosdirbti į užsienį. Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo strategija Protų nutekėjimo tyrimo strategija – pagrindinė apklausa – buvoapklausiami tarpininkų nurodyti asmenys, kurie: 1) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą arba baigia jį įgyti ir numato išvykti dirbti į kitą šalį/ likti gyventi Lietuvoje, bet dirbti kitai šaliai.2) Lietuvoje baigė aukštąjį mokslą ir buvo išvykęs (-usi) dirbti į kitą šalį, bet dėl vienų ar kitų priežasčių grįžo į Lietuvą. Tarpininkai galėjo pasirinkti: tiesiogiai nurodyti jų siūlomų apklaustiasmenų kontaktinius duomenis arba tarpininkauti perduodant anketą jųnurodytiems asmenims.
3. Protų nutekėjimo iš Lietuvos priežastys kaip šio reiškinio atspindžio Lietuvos intelektiniame kapitale bruožai: tyrimo rezultatai ir jų analizė
3.1. Respondentų profilis 3.1.1. Demografiniai duomenys
Anketas atsakė 50 respondentų. Iš jų 20 respondentų nurodė, kaddirbo/planuoja dirbti užsienyje, 23 respondentai nedirbo ir neplanuojadirbti užsienyje, o 4 respondentai išvyktų dirbti, jei tik atsirastų juostenkinančios sąlygos. Toliau apibrėžiamos respondentų demografinės charakteristikos. Amžius. Didžioji dalis respondentų (50%) – jauni žmonės nuo 18 iki 29
metų. 4% visų respondentų yra iki 17 metų bei 4% – virš 60 metų. (30 –45metai sudaro 30%, 46 –59 metai – 12%) [pic]Lytis. Pagal lytį respondentai pasiskirstę gana tolygiai: 23 vyrai (46%)ir 27 moterys (54%). [pic]
Tautybė. Respondentų tautinė struktūra beveik atkartoja Lietuvosgyventojų tautinę sudėtį – 84% lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, 12%lietuvių, gyvenančių ne Lietuvoje, 4% ne lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, nelietuviai, negyvenantys Lietuvoje apklausoje nedalyvavo.
Pagrindinis užsiėmimas. Didžioji dalis respondentų (52%) – dirbantysasmenys, studentai sudaro 38%, bedarbiai – 4%, mokiniai – 4% ir namųšeimininkės tik 2%.
[pic]
3.1.2. Bazinės charakteristikos
Kaip jau minėta tyrimo metodologijos dalyje, žmonių migracijossprendimus apsprendžia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai, arba baziniai,veiksniai. Tam tikra prasme baziniai veiksniai yra migracijos sprendimųvertybinis pagrindas, turima kompetencija ir asmeninės savybės. Tikėtina,kad pastarieji yra glaudžiai susiję su aukščiau aptartais demografiniaisveiksniais. Pirmiausiai tyrime buvo siekiama nustatyti, kokie kriterijai, renkantisdarbą, respondentams svarbiausi; kokios vertybės būdingiausiosšiuolaikiniam jaunimui; kokie veiksniai skatina jaunimą išvykti išLietuvos.
• Respondentų nuomone, renkantis darbą svarbiausi šie kriterijai (prioriteto tvarka): 1. Geras užmokestis 2. Galimybė realizuoti savo gabumus 3. Galimybė lipti karjeros laiptais 4. Galimybė vadovauti 5. Kūrybiškumas 6. Galimybė padėti žmonėms ir visuomenei 7. Galimybė bendrauti su žmonėmis 8. Santykiai su bendradarbiais Santykiai su viršininku nėra vienas iš svarbiausių kriterijų, nes nėvienas respondentas to nepažymėjo.
[pic]
• Šiuolaikiniam jaunimui būdingiausios vertybės yra šios (prioriteto tvarka): 1. Darbas 2. Šeima 3. Išsimokslinimas 4. Laisvalaikis 5. Draugai, pažįstami 6. Socialinė padėtis
[pic]
• Pagrindiniai veiksniai, skatinantys jaunimą išvykti iš Lietuvos (prioriteto tvarka):
1. Noras užsidirbti nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt. 2. Poreikis gauti geresnį darbo užmokestį 3. Poreikis išvengti skurdo 4. Poreikis panaudoti naujas žinias, kompetenciją 5. Noras savo vaikams užtikrinti geresnę ateitį 6. Noras pakartoti lietuvių, išvykusių gyventi kitur „sėkmės istoriją“ 7. Noras keliauti
[pic]
Apibendrinant galima teigti, kad apklausos dalyviai gerą gyvenimąpirmiausia sieja su asmenybės poreikių tenkinimu. Dauguma respondentųnurodė, kad turimos žinios, sugebėjimai ir asmeninės savybės sąlygojoišvykimą.
Apžvelgus kokie kriterijai, renkantis darbą, respondentams svarbiausi;kokios vertybės būdingiausios šiuolaikiniam jaunimui; kokie veiksniaiskatina jaunimą išvykti iš Lietuvos galime trumpai apžvelgti respondentųnuomonę jaunimo įdarbinimo klausimais.
78% respondentų yra įsitikinę, jog jaunimo įdarbinimu turi rūpintisvalstybė. Gerokai mažesnė dalis (16%) apklaustųjų mano, kad tai turėtųdaryti patys jauni žmonės. Ir tik 6% visų respondentų galvoja, jog jaunimoįdarbinimas priklauso nuo darbdavių. Iš 50 apklaustųjų nė vienas nepareiškėnuomonės, jog jaunuolių tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikų įdarbinimu. Dabar aptarsiu anketos klausimą, kuris keletui respondentų sukėlė netgipasipiktinimą. Šiuo klausimu norėta sužinoti respondentų nuomonė.
[pic]
Su nuomone, kad stingant darbo vietų, vyresnio amžiaus žmonės turėtųužleisti darbo vietas jaunimui sutinka 48% visų apklaustųjų (24respondentai). 36% respondentų, kurių tarpe buvo labai pasipiktinusių,nesutinka su tokiu teiginiu. Tačiau net 16% apklaustųjų sutinka su darbovietų užleidimu jaunesniesiems, tačiau tik tuo atveju, jei tas vyresnisasmuo yra pensinio amžiaus. Kitu atveju, jie būtų nesutikę su teiginiu. Protų nutekėjimo problema yra gerokai didesnė negu Lietuvoje manoma.Ir šio reiškinio viena iš atsiradimo priežasčių yra darbo vietų stygiusLietuvoje. Kaip matome diagramoje, esančioje apačioje, 39 respondentai,kurie sudaro 78% sutinka su teiginiu, kad jaunimo aprūpinimas darbovietomis šiandien yra viena aktualiausių problemų Lietuvoje. Kaip sakoma,kiek žmonių, tiek ir nuomonių. 22% respondentų nesutinka su daugumosnuomone ir akivaizdžiai nesutinka, jog nedarbas yra viena iš aktualiausiųproblemų.
4. Protų nutekėjimo problemos sprendimo kaip intelektinio kapitalo didinimo strategijos ir būdai
4.1. Pasaulio šalių taikomos strategijos protų nutekėjimo problemomsspręsti
Mokslininkai vieningai sutaria, kad ateityje kvalifikuotos darbo jėgosmigracijos apimtys ne tik nemažės, bet žymiai didės. Šalių, patiriančiųprotų nutekėjimą, griežtos draudžiančios ir stabdančios migraciją priemonėsyra pasmerktos žlugti (Iredale, 1999; Ash, Sollner, 1996; Rosenblatt,Sheaffer, 2001; Haile-Mariam, 2002). Šalys, patiriančios protų imigraciją,privalo subalansuoti priemones, skirtas skatinti šalies ekonominį augimą,nukreiptas į atitekėjusių protų įdarbinimą ir socialinių garantijųsuteikimą, vietinių darbuotojų darbo vietų apsaugą, socialinio ir politiniostabilumo palaikymą ir t.t. Nors migracija yra tarptautinis reiškinys,tačiau kiekviena šalis stengiasi vadovautis savo individualia strategija irprižiūrėti savo šalies migracijos politiką. Globalizacijos, regioniniųblokų kūrimosi epochoje individuali migracijos politika bei individualiosatskirų šalių protų nutekėjimo problemos sprendimo priemonės netenka savoefektyvumo. Šalys, susiduriančios su protų nutekėjimo problema turi spręsti dupagrindinius klausimus:1. Kokių priemonių imtis, kad tie aukštos kvalifikacijos specialistai,kurie dar dirba šalyje, jos nepaliktų?2. Ką daryti su tais aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie jau palikošalį? Tikslingas šalies taikomas priemones skirstyti į: a) priemones, skirtasskatinti protus likti šalyje; b) priemones, skirtas nutekėjusiems protams.
4.2 Pasiūlymai Lietuvos protų nutekėjimo priežastims ir pasekmėmssušvelninti
Atlikus protų nutekėjimo iš Lietuvos priežasčių tyrimą, galimapastebėti, kad iš esmės pasitvirtina anksčiau akcentuota ir remiantis kitųšalių praktika suformuluota teze, kad valstybės veiksmai, nukreipti į protųsusigrąžinimą nebūtų taip perspektyvūs, kaip veiksmai sukoncentruoti į: • protų nutekėjimo sustabdymą (t.y. sąlygų, skatinančių liktiLietuvoje, sudarymą); • užsienyje esančių specialistų optimalų panaudojimą. Protų nutekėjimo sustabdymui galėtų daug padėti tam specialiai skirtosvalstybinės ir privačios programos.Visų pirma, šios programos galėtųatlikti informacijos ir nuomonių apsikeitimo funkciją. Taip pat nedelsiantreikėtų pradėti nuodugnius tyrimus apie protų nutekėjimo mąstus irpriežastis bei būdus problemai spręsti. Daugelis neturtingų šalių, kaipBrazilija, Turkija, Portugalija turi specialias mokslo daktarų ruošimoužsienyje programas. Netgi Švedija suteikia paramą savo postdokamstobulintis JAV, ir po to remia jų isitvirtinimą sugrįžus. Panašių veiksmųnedelsiant turi imtis ir Lietuva. Gerbiamas Mokslo ir Švietimo ministrasMonkevičius šioje salėje prieš pusantrų metų prižadėjo įkurti protųnutekėjimo komisiją ir su mūsų forumu palaikyti nuolatinį kontaktą. Deja,nei iš ministro, nei iš komisijos per šiuos pusantrų metų negavom jokiosžinios.
4.2.1. Priemonės, skatinančios likti šalyje
Protų nutekėjimo problemos sprendimas negali būti išspręstasfragmentinėmis ir trumpalaikėmis politikos priemonėmis, bet reikalaujastrateginio požiūrio. Protų apsisprendimą išvažiuoti ar likti Lietuvojelemia platus spektras veiksnių, formuojamų per skirtingas valstybėspolitikas. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų kūrimas. Tokių darbo vietųatsiradimas Lietuvoje iš esmės priklauso nuo aukštą pridėtinę vertęsukuriančių organizacijų ir ypač tą vertę sąlygojančių funkcijų įsikūrimo
šalyje. Akivaizdu, kad ypač būsimos narystės Europos Sąjungoje kontekstebus privalu pereiti nuo pigia darbo jėga grindžiamos prie aukštesnėskvalifikacijos reikalaujančios produkcijos gamybos, tiek siekiant atlaikytiišorinę Rytu kaimynų konkurenciją, tiek – išlaikyti turimą intelektinįpotencialą ES laisvo darbo jėgos judėjimo fone. Protų nutekėjimo priežasčių teorine ir empirine analize bei pasekmiųteorine analize leido įžvelgti, jog protų nutekėjimas yra ne tik ekonominė,bet ir socialinė problema – tiek paties reiškinio, tiek jo pasekmiųaspektu. Iki šiol valstybės socialinė politika akcentavo socialiaipažeidžiamų grupių aprūpinimą ir bedarbystes mažinimą. Iš esmės tokiapolitika nukreipta į menkos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietųkūrimą. Ar gali protų nutekėjimas būti sustabdytas? Aš manau, kad taip. KTUsiūlo keletą veiksmų, protų nutekėjimui sumažinti: • Universitetai turi aktyviai ieškoti kontaktų su Vakaruose lavintais specialistais. Tai duotų labai svarbų signalą, kad šie specialistai Lietuvoje yra reikalingi. Džiugu, kad “Fermentas”, viena iš pirmaujančių Lietuvos biotechnologijos įmonių, tokių veiksmų jau ėmėsi. Neseniai Europos Sąjunga pradėjo skirti Marie Curie stipendijas į savo šalis grįžtantiems postdokams. Bet šios stipendijos skiriamos tik bendra, postdoku ir priimančiųjų institucijų, iniciatyva, ir Lietuvos universitetai į šią programą turėtų aktyviai įsijungti. • Reikia atsisakyti įdarbinimo iki gyvos galvos praktikos. Realiai veikiančios atestacijas ir kontraktinis įdarbinimas turi tapti natūralia darbo praktika. • Vyriausybė turi kardinaliai padidinti valstybinio mokslo finansavimo dalį, paskirstomą konkursine tvarka. Tai turi būti daroma nedelsiant, vilkinimas jau tęsiasi daugiau kaip dešimtmetį. Dabartinis konkursinis finansavimas per mokslo ir studijų fondą yra tik lašas jūroje, apimantis tik apie vieną procentą visų mokslui skirtų lėšų. • Konkursinis projektų finansavimas turi būti tiesiogiai panaudotas protų susigražinimui. Užsienyje dirbantiems Lietuvos mokslininkams turi būti leista gauti finansavimą iš Lietuvos valstybinių fondų, jei tas finansavimas bus panaudotas grįžus į Lietuvą. Apie tai vyriausybėje buvo diskutuojama formuojant aukštųjų technologijų plėtros programą. Deja, patvirtintame programos variante tokios galimybės neliko.IŠVADOS
1. Protų nutekėjimo samprata šalies, patiriančios esminius pokyčius,intelektinio kapitalo kontekste apima ne tik fizinį aukštos kvalifikacijosasmenų išvykimą iš vienos šalies į kitą, iš vieno šalies regiono į kitą, išvienos organizacijos į kitą, iš vieno organizacijos padalinio į kitą, betir bet kokį kitą vieno ekonominio subjekto įgūdžių ir žinių, reikalingųekonominiam augimui ir vystymuisi, netekimą kito ekonominio subjektonaudai. 2. Protų nutekėjimą patiria visos pasaulio šalys, tik skiriasi šioreiškinio mastai ir charakteristikos. Protų nutekėjimas atsiranda veikiantaukštos kvalifikacijos darbuotojų, mokslininkų, studentų migracijos traukosir stūmos faktoriams. Traukos faktoriai, įtakojami globalizacijos ireuropizacijos, suformuoja talentingų ir gabių individų iš viso pasauliotraukos zonas. Globalizacijos pasekoje pačia didžiausia protų traukos zonatapo JAV. Lietuvoje didelis protų nutekėjimas prasidėjo Lietuvai atgavusnepriklausomybę, kai atsivėrė visi keliai į Vakarus ir nauji demokratiškiprocesai ėmė formuotis įvairiose srityse, tokiose kaip švietimas, mokslas,tyrimai ir kt. Galima manyti, kad artimiausiu metu į užsienį išvykti yranusiteikę daugiau kaip 320 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų. 3. Galima išskirti tris protų nutekėjimo priežasčių lygius: individo,organizacijos ir valstybės lygmens. Individo lygmens priežastys apimaturimą aukštą individų kompetenciją, kurią sunku panaudoti gimtojoješalyje, taip pat išsilavinimą, jauną amžių ir turimas naujausias žinias,poreikį dirbti pagal kvalifikaciją, didesnių galimybių ir pokyčių siekį.Organizacijos lygio protų nutekėjimo priežastys apima karjeros galimybes,atlyginimo dydį, darbo krūvį. Valstybės lygmens protų nutekėjimo priežastysapima mokslo ir švietimo tapimą vis labiau tarptautinių, specialistųtrūkumą ir agresyvią imigrantų pritraukimo politiką, atskirų ekonomikossektorių staigų augimą, hierarchinę valdymo struktūrą, mokslo ir studijųpriemonių trūkumą bei susiformavusius aukštos kvalifikacijos darbuotojųtarptautinius tinklus. 4. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančioms ir protusimportuojančioms šalims yra skirtingos. Protus eksportuojančios šalysnetenka ryškiausių savo mokslininkų, aukščiausio lygio specialistų. Taippat atsiranda sunkumų kuriant šalyje vidurinę gyventojų klasę, išlaikantšalies konkurencingumo lygį. Protus importuojančios šalys patiria grandinėsefektą, kurio dėka pritraukia daugiau aukščiausio lygio specialistų. Tačiauprotus importuojančios šalys patiria ir neigiamų pasekmių – šalyje sumažėjakonkurencingumas. Protų imigracija turi neigiamą efektą nekvalifikuotosdarbo jėgos atlyginimų dydžiui ir teigiamą efektą kvalifikuotos darbo jėgosatlyginimų dydžiui. 5. Protų nutekėjimo priežasčių tyrimo metodologija remiasi racionalumokoncepcijos teiginiais, kad žmogus yra sąmoningas ir tikslo siekiantis,todėl bet koks žmogaus sprendimas yra racionalus, o tai leidžiaišsiaiškinti jo priežastis. Migracijos sprendimui priimti taikomas“svarstyklių” principas, įvertinantis individo bazines charakteristikas beiveiksnius, skatinančius išvykti arba likti šalyje. 6. Protų nutekėjimas iš Lietuvos daugiausiai vyksta dėl geresniųfinansinių ir savirealizacijos galimybių, kurias mūsų respondentams siūloužsienio šalys. 7. Ne veltui sakoma: “sunkus be galo svetimas dangus, karti be galoduona svetima”. Skaudu, kad jaunimas dėl finansinių sunkumų yrapriverstas emigruoti. Naujų darbo vietų nesukuriama. Pagyvenę žmonės bijoišeiti į pensiją. Šiandien funkcionuojanti socialinio draudimo sistemažmonėms, išdirbusiems visą savo sąmoningą gyvenimą, negali užtikrintinormalios senatvės, nes visas uždirbtas lėšas suryja kažkokia fantastiškapabaisa, vardu “SODRA”. Tokiu būdu jaunimas negali užimti net esamų darbovietų. Didėja nedarbas (3 PRIEDAS).
DISKUSIJA Dėl tyrimo išvadų
Dėl apimties ribotumo, šis žvalgomasis tyrimas neturėjo galimybėspaliesti visas svarbiausias protų nutekėjimo charakteristikas. Šiame darbeapsiribota nagrinėjant išvykusių ir dirbančių apytikriai pagal savokvalifikaciją, o taip pat planuojančių išvykti aukštos kvalifikacijosspecialistų vertinimus, tiriant protų nutekėjimo priežastis. Kadanginagrinėti tik 50 respondentų atsakymai, rezultatai ir išvados yra validūstirtoje terpėje, tačiau gali nevisiškai atspindėti reiškinio pilnumą. Todėlsiūlymai kaip spręsti protų nutekėjimo problemą kol kas yra fragmentiniai. Taip pat šiame tyrime liko neapklausti aukštos kvalifikacijosspecialistai, išvykę svetur ir dirbantys žemesnės kvalifikacijosreikalaujančius nei leidžia jų kompetencija darbus. Jiems apklausti reikėtųšiek tiek pakeisti mūsų parengtą tyrimo instrumentą. Tolimesniuosetyrimuose turėtų būti gilinamasi į protų nutekėjimo priežastis aprėpiantpilnesnę respondentų terpę.Dėl tyrime išryškėjusios problemos Pagrindinė problema, kurią pastebėjome tyrimo atlikimo metu buvo daliesišvykusiųjų ir dirbančiųjų ar studijuojančių užsienyje aukštoskvalifikacijos specialistų nusivylimas savo šalies gyvenimu, netgi –
negatyvus nusistatymas prieš daugelį dalykų, kurie vyksta Lietuvoje. Šinusistatymą pajutome iš jų komunikavimohttp://groups.yahoo.com/group/studentai tinklalapyje, o taip pat išreakcijos į mūsų kreipimąsi ir prašymą užpildyti tyrimo klausimyną. Ateityje reikėtų apklausti visą nutekėjusių protų terpę atspindinčiusrespondentus, taip pat – ir ypač nusivylusius savo gimtąja šalimi. Kad taibūtų įmanoma padaryti, pirmiausia reikėtų jiems nusiųsti šio tyrimoataskaitą, o vėliau – informaciją, kokiu realių žingsnių imtasi taisantpadėtį Lietuvoje dėl protų nutekėjimo.NAUDOTA LITERATŪRA
1) Valackienė A. Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika. Kaunas 2) Skaitytojų atsiliepimai į BNS informaciją “Lietuvoje susirūpinta protų nutekėjimu” // http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=1353657&com=1, 2002 09 10. 3) Stepanauskas, R., Valiokas, R. (2001). Ar norima sustabdyti protų nutekėjimą? // “Lietuvos rytas”, 2001 09 4) Valiokas, R. (2002). Intelekto emigracija: Lietuvos nuostoliai ar kapitalas? // “Respublika”, 2002 08 31. 5) Baltkojytė, A. (2002). Jaunieji mokslininkai vis dažniau lieka užsienyje // Kauno diena, 2002 rugsėjo 13 d. 6) D.Britanija darbo rinką lietuviams atvers nuo 2004 // ELTA, 2002 m. gruodžio mėn. 11 d. 13:15, www.delfi.lt/archive/index.php?id=1661348 7) Kazlauskiene, A. (2000). Darbo jėgos migracijos priežasčių ir procesų teorinė analizė: makro- ir mikrolygio metodologinių požiūrių analizė. Rankraštis. KTU. 8) KMU pranešimas spaudai. Kauno medicinos universiteto klinikų spaudos tarnyba. 2002 12 07. 9) Kuzmickaite, D.K. (2000). Naujieji lietuviai imigrantai Čikagoje (1988- 2000). Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 10) Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1985 11) Lietuvos Statistikos departamentas // www.std.lt, 2002-12-11 12) www.sociumas.lt 13) www.savas.lt 14) www.pilieciai.lt
1 PRIEDAS Panevėžio kolegija Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakultetas Pedagogikos katedra
ANKETA „ PROTŲ NUTEKĖJIMO SOCIALINĖS PRIEŽASTYS LIETUVOJE“
Gerb. Respondente,
Atliekamas tyrimas, išsiaiškinti, kokios priežastys sąlygoja,jog dalis išsilavinusių žmonių, palieka Lietuvą ir dirba kitose šalyse.Nors šiais globalizacijos laikais žmonių migraciją galima laikyti natūraliureiškiniu, tačiau kiekviena šalis, kuriai svarbi jos ateitis, turi stengtissudaryti kuo palankesnes sąlygas aukščiausios kvalifikacijos žmonėms dirbtisavo Tėvynėje. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti protų nutekėjimo socialinespriežastis. Anketa anoniminė, todėl tikiuosi, kad Jūsų nuoširdūsatsakymai padės gauti teisingus ir objektyvius tyrimo rezultatus. Būsiudėkinga, jeigu paaukosite dalį Jūsų brangaus laiko ir skirsite dėmesioatsakydamas (–a) į šiuos klausimus: tinkamą atsakymą pabraukite,apibraukite, paryškinkite, nuspalvinkite arba reikalingą atsakymą įrašykiteį tam tikslui nurodytą vietą.
1. Kaip manote, kas pirmiausia turėtų rūpintis jaunimo įdarbinimu? [pic] Valstybė [pic]Darbdaviai [pic]Patys jauni žmonės [pic]Jaunuolių tėvai [pic]Kita (įrašykite)
2. Ar sutinkate su nuomone, kad stingant darbo vietų, vyresnio amžiausžmonės turėtų užleisti darbo vietas jaunimui? [pic]Taip [pic]Ne [pic]Kita (įrašykite)
3. Ar sutinkate su teiginiu, kad jaunimo aprūpinimas darbo vietomisšiandien yra viena aktualiausių Lietuvos problemų? [pic]Sutinku [pic]Nesutinku [pic]Kita (įrašykite)
4. Kokie kriterijai, Jūsų nuomone, svarbiausi jaunam šiuolaikiniam žmogui, kuomet jis renkasi darbą? (pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka ) [pic]Galimybė kilti karjeros laiptais [pic]Geras užmokestis [pic]Galimybė vadovauti [pic]Kūrybiškumas [pic]Galimybė padėti žmonėms ir visuomenei [pic]Galimybė bendrauti su žmonėmis [pic]Santykiai su viršininku [pic]Santykiai su bendradarbiais [pic]Galimybė realizuoti savo gabumus [pic]Kita (įrašykite)
5. Kokios vertybės, Jūsų nuomone, svarbiausios šiuolaikiniam jaunimui?(pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka )
[pic]Šeima [pic]Darbas [pic]Išsimokslinimas [pic]Draugai, pažįstami [pic]Laisvalaikis [pic]Religija [pic]Kita (įrašykite)
6. Jūs esate: [pic]Esu Lietuvos pilietis, bet gyvenu ne Lietuvoje [pic]Esu Lietuvos pilietis ir gyvenu Lietuvoje [pic]Esu ne Lietuvos pilietis, bet gyvenu Lietuvoje [pic]Esu ne Lietuvos pilietis ir gyvenu ne Lietuvoje
7. Ar dirbate/ planuojate dirbti svetur? [pic]Taip [pic]Ne [pic]Kita (įrašykite)
Sveikiname! Jau įveikėte pusę klausimų! Susikaupkite ir einame toliau
8. Ar turimos žinios, sugebėjimai, asmeninės savybės sąlygoja išvykimą? [pic]Taip [pic]Ne [pic]Kita (įrašykite)
9. Ar siekėte (siekiate) profesinės karjeros? [pic]Visada siekiau; [pic]Niekada nesiekiau; [pic]Kita (įrašykite)
10.Kas, Jūsų nuomone, lengviau pasiekia profesinę karjerą? [pic]Vyrai [pic]Moterys [pic]Tiek vyrai, tiek moterys
11. Kokie veiksniai, Jūsų nuomone, skatina jaunimą išvykti iš Lietuvos?(pažymėkite 3 variantus prioriteto tvarka ) [pic]Poreikis išvengti skurdo; [pic]Poreikis panaudoti naujas žinias, kompetenciją; [pic]Noras savo vaikams užtikrinti geresnę ateitį; [pic]Noras užsidirbti nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt. [pic]Noras pakartoti lietuvių, išvykusių gyventi kitur „sėkmės istoriją“; [pic]Poreikis gauti geresnį darbo užmokestį; [pic]Poreikis jaustis savo profesijos pasaulinės bendrijos nariu. [pic]Kita (įrašykite)
12. Jūsų pagrindinis užsiėmimas: [pic]Dirbu [pic]Studentas [pic]Bedarbis [pic]Mokinys [pic]Namų šeimininkė
13. Jūsų išsilavinimas: [pic]Nebaigtas vidurinis [pic]Vidurinis/spec. Vidurinis/aukštesnysis [pic]Aukštasis (nebaigtas aukštasis)
14. Jūsų amžius: [pic]Iki 17 metų [pic]18 – 29 metai [pic]30 – 45 metai [pic]46 – 59 metai [pic]Virš 60 metų
15.Jūsų lytis: [pic]Vyras [pic]Moteris
Dėkoju už Jūsų kantrybę ir bendradarbiavimą!
2 PRIEDAS Atsakymai į klausimus apie profesiją, sugebėjimus ir išvykimą
DIAGRAMA 7. Ar dirbate/planuojate dirbti svetur?
DIAGRAMA 9. Ar siekėte (siekiate) profesinės karjeros?
[pic]
DIAGRAMA 10. Kas, Jūsų nuomone, lengviau pasiekia profesinę karjerą?
3 PRIEDAS
Nedarbo statistiniai duomenys
———————–[pic]
Savo šalies minusai + užsienio šalies pliusai =UPSavo šalies pliusai + užsienio šalies minusai
Lietuvos minusai + užsienio šalies pliusai =UPLietuvos pliusai + užsienio šalies minusai
[pic]