Prostitucija

PROSTITUCIJA

„Raudonųjų žibintų kvartalo“ istorinės ištakos
Prostitucijos, žinomos jau nuo III amžiaus pr.m.e., ištakos turbūt siekia dar senesnius laikus. Neveltui ji yra pelniusi seniausios pasaulio profesijos titulą. Beje, pačioje užuomazgoje prostitucija buvo laikoma net garbinga veikla – šventyklose gyvendavo meilės vaidilutės, kurių santykiavimas su šventikais neva padėdavęs tikintiesiems užmegzti artimesnius ryšius su Dievu. Graikų heteros jau teisėtai galėjo vadintis prostitutėmis, nes ne vieno turtuolio pinigėliai subyrėdavo į jų kišenes.
Viduramžiais padėtis pasikeitė. Tiesa, prostitucija nebuvo uždrausta, tačiau niekinantis požiūris į bet kokius kūniškus malonumus pavertė jąą žeminančia veikla. Reformacija visam šimtmečiui dar labiau sugriežtino požiūrį į prostituciją – uždrausti viešieji namai, o prostitutes imta laikyti nusikaltėlėmis. Dar labiau už bažnyčią sekso verslui pakenkė sifilis. Prostitutės privalėjo tikrintis kas dvi savaites ir neturėjo teisės dienos metu išeiti iš namų. Paplito vaikų prostitucija – mat tikėta, kad sifilio galima atsikratyti, permiegojus su skaistuole. XIX a. dauguma prostitučių buvo kilusios iš darbininkijos. Jomis tapdavo neturtingos, neraštingos, mylimųjų pamestos merginos. Jas skriaudė ne tik klientai, bet ir policija – buvo rengiamos žiaurios gaudynės, išš prostitučių atimami pinigai, jos sodinamos į kalėjimus.
Net ir laisva mūsų dienų moralė nemažina prostitucijos, nes visuomet yra norinčių nusipirkti moterį vyrų ir dėl ekonominių ar psichologinių priežasčių sutinkančių parsiduoti moterų. Nepasikeitė nei prostitučių santykiai su policija, nei tarpusavio hierarchija.

br />Prostitucija Lietuvoje
Didėjantį prostitucijos mastą Lietuvoje lemia nuolat kintančios ekonominės ir socialinės šalies sąlygos, tebesitęsianti vertybių sistemos sumaištis, vis augantis nedarbas. Tokiomis aplinkybėmis kai kurios merginos ir moterys praranda viltį įsitvirtinti legalioje darbo rinkoje ir renkasi prostituciją arba yra į ją įtraukiamos.
Tačiau kategoriškai tvirtinti, kad vienintelė prostitucijos priežastis Lietuvoje yra ekonominiai sunkumai, taip pat negalima. Čia galioja ir mikrolygmens veiksniai – šalti santykiai šeimoje, sunkumai bendraujant su bendraamžiais, nenoras mokytis ir pan. Be to, moksliniais tyrimais nustatyta, kad į „prostitucijos rinką“ 15 % aukų ateina sąmoningai, „iš idėjos“, ieškodamos lengvo gyvenimo, malonumų, seksualinio poreikio patenkinimo.
Prostitutes Lietuvoje pagal prostitucijos veiklos priežastis galima būtų suskirstyti į tris grupes:
1. „Savanorės“ prostitutės, ieškančios lengvo gyvenimo ir malonumų;
2. Merginos ir moterys, užsiimančios prostitucija dėl ekonominių (uždirba pinigus elementariam pragyvenimui, maitinti ir rengti savo vaaikus, narkotikams ir pan.) ir asmeninių priežasčių (dėl sudėtingų santykių šeimoje, asocialių draugų įtakos ir pan.).
3. Tarptautinės prekybos moterimis aukos, kurios be dokumentų yra „įkalintos“ užsienyje.
Prostitucija ir nusikalstamas pasaulis
Nepriklausomai nuo amžiaus, beveik visos prostitutės patiria fizinį bei seksualinį smurtą iš savo „pirkėjų“ arba sutenerių. Pasitaiko, kad klientai nemoka už paslaugas, pažeidžia kontrakto sąlygas. Tai liudija ir žiauri statistika: 50 % prostitučių žūsta per pirmuosius penkerius savo darbo metus nuo seksualinių maniakų rankų, nužudomos sutenerių, pačios nusižudo arba miršta nuo ligų, kurios dažniausiai negydomos.
Prostitucijos ve
erslas tapo viena iš organizuoto nusikalstamumo pasireiškimo formų, susijusių su neapmokestinamų lėšų pasisavinimu. „Gatvės merginos“ kenčia nuo nusikaltėlių. Analizuodami konkrečius atvejus (šiuo atveju imsime pačią pavojingiausią Vilniaus prostitučių darbo vietą – Vilniaus geležinkelio stoties prieigas), sužinome, kad prostitučių „siaubas“ – gaujos nepilnamečių skustagalvių, žargonu vadinamų „malaletkomis“. 16 – 17 metų amžiaus jaunimui nereikia sekso – į stotį juos atvilioja tai, kad čia jie gali pasiimti merginą „izdevalkėms“. Čia šių nusikaltėlių fantazija pasireiškia neribotai: viena prostitutė pasakoja, kaip ją viduržiemyje įkišo į eketę ir laikė nuogą vandenyje tol, kol neapalpo – tada nusikaltėliai išsigandę pabėgo; kita prisimena, kaip įkaitintu lygintuvu jai buvo lyginama oda, o blakstienos svilinamos degtukais – po šių išsityčiojimų mergina apako. Prostitutės teigia, kad dažniausiai „malaletkos“ yra turtingų tėvų sūneliai, metę mokyklas ir bandantys „gyvenimo universitetus“.
Bijodamos „malaletkų“, vos pradėjus temti vietinės prostitutės dingsta iš stoties. Jų vietas užima paauglės iš Baltarusijos, kurios dieną nesirodo, bijodamos būti sulaikytos ir išsiųstos namo.
Policijai merginos pasiskųsti negali, nes tai neduoda jokių rezultatų. Policija nesikiša. Vienintelė policininkų uoliai vykdoma funkcija – baudų surinkimas. Jų dydžiai (100, 200 ar 300 Lt) priklauso nuo policininko nuotaikos. Prostitučių teigimu, nesumokėjusios baudų vežamos į skyrių, o ten, kol „sėdimos paros“, policininkai su jomis daro, ką tik nori. Išeitis šioms moterims atsirastų nebent tuomet, jei būtų legalizuota prostitucija bei sutvarkyta įstatymų bazė.
Kita pr
rostitucijos ir nusikalstamo pasaulio sąsaja – organizuota tarptautinė prekyba moterimis. Sugriovus Berlyno sieną, tūkstančiai jaunų moterų legaliais ir nelegaliais keliais plūstelėjo į Vakarus. Labai dažnai aukos yra klaidinamos – joms žadamas darbas Europos šalyse, bet vos tik jos kerta sieną, iš jų atimami pasai, o pačios verčiamos dirbti naktiniuose klubuose ar viešnamiuose nežmoniškomis sąlygomis. Lietuva tampa sekso verslo (taip buvo konstatuota ES konferencijoje), prostitučių eksporto šalimi, o prekyba moterimis tapo tarptautiniu mastu organizuotu nusikalstamu verslu. Prekyba moterimis – ne atskiros, pavienės šalies, bet visos tarptautinės bendrijos problema.

Prostitucijos legalizavimo ir teisėsaugos klausimai
Prostitucijos legalizavimo klausimu Europa pasidalinusi į aboliucionistus ir reglamentistus, neskaitant visiškai uždraudusių prostituciją prohibicionistų. Aboliucionizmas, būdingas Prancūzijai, numato bet kokių reglamentavimų panaikinimą. Tai leidžia išvengti dar vienos socialinės problemos – prostitutes išnaudojančių sąvadautojų.
Vokietijoje ir Nyderlanduose vyrauja reglamentarizmas, prostituciją traktuojantis kaip „neišvengiamą blogį“, kurį reikia reglamentuoti taisyklėmis kaip tam tikrą „viešą tarnybą“: rezervuoti kvartalai, uždari namai arba erotiniai centrai, prostitutės registruojamos savivaldybėje ir policijos kartotekoje, turi nuolat tikrintis sveikatą.
Unikaliu kovos su prostitucija būdu išsiskiria Švedija. Šeši mėnesiai kalėjimo – tokią bausmę nuo 1999 sausio 1 dienos gali užsitraukti prostitučių klientai. Naujasis įstatymas, pavadintas „Ramybė moterims“, yra pirmas tokio pobūdžio įstatymas Europoje. Jis draudžia sekso paslaugas pirkti gatvėje, privačiuose klubuose ir masažo kabinetuose. Policija stebi „karštus“ Stokholmo kvartalus. Įstatymas ta

aip pat numato sankcijas vyrams už seksualinę žmonų ir sugyventinių prievartą.
Įsigaliojus naujam įstatymui, prostitutės gatvėse nebesulaukia klientų, nes kiekvienas, pasiūlęs „atsitiktinius seksualinius santykius už atlyginimą“, yra laikomas nusikaltėliu. Nuolatiniai klientai gali būti sodinami į kalėjimą šešiems mėnesiams, o atsitiktiniai „medžiotojai“ – nubausti pinigine bauda.
Šia unikalia iniciatyva Švedija išsiskiria iš modernaus pasaulio bendruomenių. Čia norima visiškai išnaikinti seniausią pasaulyje profesiją. Vyriausybė siekia parodyti, kad visuomenė nedviprasmiškai nusisuka nuo tų, kurie išnaudoja moterį (beje, Švedijoje moterys sudaro 40 % parlamento narių). Tačiau opozicija įžvelgia ir nemažai šio įstatymo trūkumų, kurių svarbiausias – klausimas, ar klientai netaps prostitučių šantažo aukomis. Ar anksčiau neslepiama prostitucija paprasčiausiai nepereis į pogrindį?
Lietuvoje 1999 m. gegužės mėn. Seimo narė Nijolė Oželytė viešai pasiūlė svarstyti prostitucijos problemą ir netgi iš dalies ją legalizuoti. Į tai sulaukta audringos Lietuvos piliečių reakcijos. N. Oželytei buvo išsiųstas laiškas, adresuotas „prostitucijos reklamuotojai – propaguotojai“. Šis pareiškimas išprovokavo aktyvų parašų rinkimą (surinkta daugiau nei 40 tūkst.), inicijuotą Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio. Reikalauta susilaikyti nuo neapgalvotų, tautą žlugdančių diskusijų. Nesulaukus pritarimo Seime (jį palaikė tik E. Bičkauskas), šio projekto buvo atsisakyta.

Tarptautinis prostitucijos tinklas per internetą
Pastaruoju metu tarp turtingų vyrų plinta nauja pramoga – merginas pasilinksminimui jie susiranda per internetą. Tai tampa savotišku prestižo požymiu.
Tarp internete besireklamuojančių palydovių galima rasti pasaulinio garso madų žurnalų modelių, žinomų pornografijos aktorių, „Playboy“ ar „Penthouse“ gražuolių, studenčių ar profesionalių; keliaujančių po pasaulį kliento kvietimu ar dirbančių vienoje konkrečioje vietoje (tarkim „Heathrow“ oro uoste). Merginų paslaugų kainos svyruoja nuo 10 tūkst. svarų (daugiau nei 60 tūkst.Lt.) už savaitgalį su aukščiausios klasės žurnalo „Vogue“ fotomodeliu iki 50 JAV dolerių už valandą su paprasta Maskvos studente.
Kai kurios merginos internete skelbiasi aptarnaujančios ir Lietuvą. Tokių rasti pavyko Rygoje įsikūrusiame „Vogue“ klube, kuris per pusmetį savo tinklu apėmė visą Centrinę Europą (šis klubas dabar pervadintas į „Le Fantasy“). „Le Fantasy“ merginos dirba Bukarešte, Budapešte, Prahoje ir Rygoje. Pastarosios aptarnauja ir Helsinkį, Oslą, Stokholmą, Taliną bei Vilnių. Pagrindinis merginų tikslas – prisivilioti klientų į Latviją.
Norint pasikviesti merginą į kitą miestą, reikia papildomai sumokėti už jos bilietą pirmyn ir atgal, o, jei ji negali gyventi kartu su klientu, ir apsistojimą penkių žvaigždučių viešbutyje. Klientui pageidaujant, mergina gali atvykti į miestą iš anksto ir pasitikti jį oro uoste.
Švedų sociologas, Giotebergo universiteto profesorius Svenas Akselis Mentonas, jau daugiau kaip dešimtį metų nagrinėjantis prostitucijos fenomeną, pabrėžia, kad prostitucija yra vyrų, o ne moterų problema, todėl dalis atsakomybės turėtų tekti ir vyrams, kurie naudojasi prostitučių paslaugomis. Tai ne tik socialinė bet ir moralinė problema.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas
182-1 Vertimasis prostitucija

Vertimasis prostitucija – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Kompleksinė priemonė „Plaštakė – 2003″
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valdymo vyriausiosios valdybos
Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdybos
Prevencinės veiklos skyrius

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 patvirtintos Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002 – 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 32 punktą, bei siekiant užkirsti kelią prostitucijos verslo plitimui 2003 m. rugsėjo 15 – spalio 20 d. buvo organizuota ir vykdoma kompleksinė priemonė „Plaštakė – 2003″.

Šalies policijos įstaigų pareigūnai, vykdydami kompleksinę priemonę „Plaštakė – 2003″, tikrino vietas, kur galėtų būti verčiamasi prostitucija (naktinius barus, kavines, viešbučius, poilsio namus, stotis, turgavietes, lindynes, nakvynės namus), rinko duomenis apie privačias pirtis, grožio salonus ir jų teikiamas paslaugas bei prostitucijos, prekybos žmonėmis, nelegalios migracijos galimas apraiškas prižiūrimose teritorijose, aiškino teisės pažeidimus, susijusius su prostitucija bei prekyba žmonėmis, vykdė švietėjišką veiklą.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato, Akmenės, Vilkaviškio, Zarasų, Telšių, Marijampolės ir Mažeikių rajonų policijos komisariatų pareigūnai atliko bendras policines priemones pasienio ruožuose kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais. Priemonių metu asmenų, užsiimančių nelegaliu asmenų gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nenustatyta.

Utenos rajono policijos komisariato pareigūnai organizavo prevencines priemones kartu su vietos vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojais. Buvo tikrinamos nepilnamečių susibūrimo vietos, kuriose galimi ištvirkavimo, prostitucijos atvejai, asocialios šeimos, siekiant išsiaiškinti, ar jų nepilnamečiai vaikai neužsiima prostitucija.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ugdymo įstaigose organizavo paskaitas – diskusijas, susitikimus su moksleiviais, kurių metu jie buvo supažindinami su prostitucijos, prekybos žmonėmis keliamais pavojais. Didesnis dėmesys buvo skirtas rizikos grupės vaikų, kurie dažnai praleidžia pamokas ar nelanko mokyklos, teisiniam švietimui.

Šalies policijos įstaigų atstovai per žiniasklaidai teikė informaciją visuomenei apie kompleksinės priemonės „Plaštakė – 2002″ vykdymą, jos tikslus, aktualumą. Visuomenei taip pat buvo teikiama informacija apie prostitucijos, prekybos žmonėmis neigiamas pasekmes, pavojus bei šių reiškinių prevenciją, paskelbti anoniminiai policijos įstaigų telefonai.

Priemonėje dalyvavę pareigūnai analizavo vietos visuomenės informavimo priemonėse publikuojamus skelbimus, siekdami nustatyti, ar tarp jų nėra siūlymų moterims teikti intymias paslaugas, o „klientams“ naudotis jomis.

Tikrinant prekybines įmones, kino teatrus dėl erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių, video, audio įrašų platinimo bei tokio pat pobūdžio kino filmų, videofilmų viešo rodymo, pažeidimai nustatyti tiktai Utenos miesto automobilių turgavietėje.

Kompleksinės priemonę „Plaštakė – 2003″ vykdymo metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 146 straipsnį „Neteisėtas laisvės atėmimas“ (Vilniaus m. VPK (1), Panevėžio r. PK (1)), pagal LR BK 147 straipsnį „Prekyba žmonėmis“ (Panevėžio m. VPK (1)), pagal LR BK 307 straipsnį „Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“ (Vilniaus (1), Klaipėdos m. VPK (1)), pagal LR BK 308 straipsnį „Įtraukimas į prostituciją“ (Vilniaus m. VPK (1), Anykščių (1), Utenos r. PK ).

Pastebėtina tai, kad dėl nevienareikšmio valstybės, visuomenės bei pačių policijos pareigūnų požiūrio į prostitucijos problemas, sudėtingo administracinių teisės pažeidimų bylų rengimo ir įrodinėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 182 straipsnį „Vertimasis prostitucija”, kompleksinė priemonė „Plaštakė” tampa labiau prevencinė, švietėjiška akcija nei policinė priemonė, kurios metu būtų stengiamasi užfiksuoti vertimosi prostitucija atvejus. Tokia tendencija buvo stebima keletą pastarųjų metų, nes kompleksinių priemonių metu vertimosi prostitucija atvejų buvo nustatoma vis mažiau (1996 m. priemonės „Plaštakė” metu pagal ATPK 182 straipsnį „Vertimasis prostitucija” buvo surašyti 126, 1997 m. -204, 1998 m.- 93, 2002 m. – 66 administracinės teisės pažeidimo protokolai (1999 – 2001 m. priemonė nebuvo vykdoma)). 2003 metais priemonės vykdymo metu nustatyta 144 vertimosi prostitucija atvejai.

Įvertinant kompleksinės priemonės „Plaštakė – 2003″ rezultatyvumą pasakytina, jog jos metu užfiksuojama daugiau galimai su prostitucija susijusių teisės pažeidimų nei pačių vertimosi prostitucija atvejų. Pavyzdžiui, jei šiais metais priemonės metu pagal ATPK 182 straipsnį „Vertimasis prostitucija” buvo nustatyti 144 (89 – Vilniaus m. VPK, 27 Kauno m. VPK, 22 – Klaipėdos m. VPK, 4 – Kauno r. PK ir po vieną Šiaulių m. VPK bei Mažeikių r. PK), tai pagal kitus ATPK straipsnius – 434 administraciniai teisės pažeidimai (pvz., pagal ATPK 206 straipsnį „Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas” – 17 (8 – Vilniaus m. VPK, 9 – Utenos r. PK); 2061 straipsnį „Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, asmens be pilietybės kelionės dokumento pabėgėlio kelionės dokumento ar užsieniečio paso sugadinimas arba praradimas” – l (Utenos r. PK).

Pagal Vidaus reikalų ministro 1996-01-16 įsakymu Nr. 40 patvirtintą „Pasikeitimo informacija tarp kriminalinės policijos ir operatyvinės veiklos nevykdančių vidaus reikalų sistemos padalinių” tvarką, policijos komisariatų viešosios policijos prevencijos padalinių pareigūnai kriminalinei policijai perdavė 3 informacijas apie asmenis, įtariamus prostitucijos bei prekybos žmonėmis organizavimu.

Apibendrinus šios priemonės vykdymo rezultatus išryškėja tam tikra problematika, susijusi ne tik su priemone „Plaštakė – 2003″, bet ir bendrąja prasme, su prostitucijos prevencijos ir kontrolės, organizavimu ir vykdymu.

Teigtina, kad tokios trumpalaikės priemonės nėra itin veiksmingos, efektyvios ir rezultatyvios, nes prostitucijai, kaip socialiniam reiškiniui, policinėmis priemonėmis žymesnis poveikis nedaromas. Todėl, policijos įstaigoms nurodyta tokias priemones, atsižvelgiant į vietos specifiką vykdyti sistemingai bei bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, vykdyti sistemingai.

Šalies policijos įstaigų ataskaitų dėl kompleksinės priemonės „Plaštakė –2003″ vykdymo, turinio analizė rodo, kad ši priemonė yra aktualesnė didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atveju, prekybos žmonėmis, prostitucijos verslo organizatoriai verbuoja merginas iš provincijos, mažesnių miestų ir rajonų policijos įstaigų pareigūnai priemonės „Plaštakė” vykdymui, turėtų skirti tinkamą dėmesį.
Prostitučių sveikatos kontrolė

Saulius Čaplinskas – Lietuvos AIDS centras, Nugalėtojų 14D, LT-2016, Vilnius, Lietuva
Per-Anders Mårdh – Upsalos lytiškai plintančių ligų (LPL) tyrimo universitetinis centras, Upsala, Švedija

Kodėl reikia rūpintis prostitučių sveikata?

Prostitucija – tai didėjanti socialinė ir medicinos problema, galinti pridaryti rūpesčių ne tik prostitutėms, bet ir jų palikuonims bei klientams. Nesaugus seksas su klientais lemia tiek didelį LPI, tiek nepageidaujamų nėštumų skaičių. Net ir tada, kai klientams prostitutės sekso paslaugas teikia su prezervatyvais, nesaugius lytinius santykius turi su suteneriu, draugais. Šis reiškinys dažnai nelaikomas svarbiu LPI plitimo tarp prostitučių ir jų klientų veiksniu, nors prostitučių sveikata turi įtakos klientų, jų sutuoktinių ir kitų lytinių partnerių sveikatai. Keliaujančios ir kurortuose bei uostamiesčiuose dirbančios prostitutės turi lytinių santykių ir su turistais, jūreiviais, ir su vietiniais vyrais, kurie prostitučių paslaugomis irgi dažnai naudojasi.
Prostitutės susiduria su keliomis sveikatos problemomis. Pirma, paprastai jos nėra socialiai apdraustos ir, antra, su jomis sunku susisiekti, nes dažniausiai neturi pastovios gyvenamosios vietos (tarptautinės, “mobilios”, migruojančios prostitutės). Dėl šių priežasčių diagnozuoti ir gydyti LPI sunku. Prostitutės retai pasirodo medicinos įstaigose, todėl paprastai nesulaukia išsamių tyrimų rezultatų, nurodančių, koks gydymo būdas geriau tinka, arba išaiškinančių besimptomes infekcijos nešiotojas. Taigi nustačius, kad prostitutė serga LPL ir reikalingas gydymas arba atitinkami teisiniai veiksmai, medicinos darbuotojai jos dažnai nesuranda. Be to, prostitutės nuolat rizikuoja užsikrėsti LPI, todėl kyla klausimas, kaip dažnai ir dėl kokių ligų jos turėtų būti tikrinamos.
Vienas didžiausių sunkumų, pasitaikančių etiologiškai tiriant prostitutes dėl LPI, tas, kad pacientė gali daugiau negrįžti į gydymo įstaigą. Būtent tai trukdo ištirti prostitutę dėl daugelio LPI sukėlėjų, kurių greiti diagnozavimo metodai, pavyzdžiui, sifilio mikroprecipitacijos ir ŽIV testai, gali būti ne tokie tikslūs už centrinėse laboratorijose atliekamų tyrimų rezultatus, kuriems prireikia daugiau laiko.
1-oje lentelėje nurodomi pagrindiniai LPI tyrimo metodai, naudojami Lietuvoje AIDS centro socialinių ligų konsultavimo kabinete “Demetra”. Šiame kabinete konsultuojamos gatvių prostitutės, kurių per metus apsilankė apie 150. Vieną kartą per savaitę čia konsultuoja venerologas, ginekologas, gydytojas laborantas ir gydytojas terapeutas.
Nemaža dalis prostitučių piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotikus. Dauguma jų teigia, jog naudoja prezervatyvus, tačiau nėštumai, užsikrėtimai LPI verčia tuo abejoti.

1 lentelė.
LPI tyrimo metodai, kuriais tiriamos prostitutės Lietuvos AIDS centro socialinių ligų konsultavimo kabinete“Demetra”

Ligos pavadinimas Tyrimo metodai
ŽIV Imunofermentinis tyrimas
Sifilis RPR+TPHA
Gonorėja Tepinėlis
Trichomonozė Tepinėlis

Kaip dažnai reikėtų atlikti tyrimus?

Kaip dažnai tirti prostitutę dėl LPI sukėlėjų ir makšties floros pokyčių, tarp daugelio kitų veiksnių lemia ir valstybiniai įstatymai bei vietiniai potvarkiai (jei jie egzistuoja). Austrijoje, kur prostitucija legali, o dirbančios prostitutės privalo registruotis, reikalaujama pasitikrinti kas savaitę, o, pavyzdžiui, Latvijoje – kas dešimt dienų. Čekijoje rekomenduojama kas savaitę kliniškai ištirti moteris ir paimti makšties tepinėlį dėl gonorėjos ir trichomonozės. Neseniai pradėta tikrinti ir dėl bakterinės vaginozės bei kandidozės. Kas mėnesį atliekami sifilio, kas tris mėnesius ŽIV ir virusinio hepatito B testai. Rygos klinikoje gonorėjos, sifilio ir trichomonozės testus rekomenduojama atlikti kas dvi savaites.
“Demetros” kabinete pirmą kartą apsilankiusios prostitutės, joms pageidaujant, tikrinamos dėl ŽIV, hepatitų, sifilio, gonorėjos, trichomonozės. Jei tyrimų rezultatai neigiami, po mėnesio dar kartą tikrinama dėl ŽIV, sifilio, kitų LPI, po 6 mėnesių – dėl hepatitų.

Hepatitas, tuberkuliozė ir AIDS

Prostitutės rizikuoja užsikrėsti virusiniu hepatitu B, todėl būtų naudinga jas vakcinuoti HBV vakcina (galima kombinuoti su hepatito A vakcina). Kadangi daugelis prostitučių atvyksta iš vietovių, kuriose labai paplitęs virusinis hepatitas B, jos ir platina šią infekciją. Lietuvoje hepatito B vakcina prostitutės nevakcinuojamos.
Hepatitas C ypatingai paplitęs tarp prostitučių, todėl apie tai nereikėtų pamiršti rengiant prostitučių sveikatos apsaugos programas, nes hepatitu C užsikrėtusioms moterims gali išsivystyti lėtinė infekcija, kuri sukelia kepenų cirozę ir/ar vėžį.
Tuberkuliozė – kitas opus prostitučių sveikatos klausimas. Didelė rizika užsikrėsti turint lytinių santykių su sergančiais klientais. Tiriant prostitučių sveikatą rekomenduojama kartą ar du per metus atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą. Artimiausiu metu “Demetros” kabinete besilankančios prostitutės bus tiriamos dėl tuberkuliozės.
Jei prostitutei diagnozuojama ŽIV infekcija, ji turėtų būti konsultuojama ir gydoma atitinkamose įstaigose. Labai svarbu, kad ŽIV užsikrėtusi prostitutė nutrauktų verslą. Austrijoje tam, kad užsikrėtusios prostitutės daugiau neaptarnautų klientų, mokama valstybinė pašalpa. 1998 metų vasarį Italijoje buvo išspausdinta nuotrauka moters, kuri teigė turėjusi virš 3000 klientų po to, kai sužinojo esanti užkrėsta ŽIV. 80 proc. Kaliningrado “gatvės” prostitučių užsikrėtę ŽIV. Keturios iš penkių ŽIV užsikrėtusių moterų Kaliningrade verčiasi prostitucija. 10 proc. visų Maskvos ir Maskvos srities prostitučių taip pat užsikrėtę ŽIV.
Infekcijų gydymas

Jau pirmojo vizito metu būtina gydyti LPI užsikrėtusias prostitutes, jeigu pacientė neketina daugiau lankytis klinikoje arba jeigu spėjama, kad lankysis nereguliariai. Sifiliui gydyti skiriami ilgai veikiantys penicilino preparatai. Gonorėją Rytų Europoje siūloma gydyti spektinomicinu, ypač tuomet, kai nežinomas atsparumas antibiotikams ir jei užsikrėtęs asmuo lankėsi kitose pasaulio šalyse. Genitalijų chlamidijų infekciją išgydyti užtenka vienos 1 g azitromicino dozės, o trichomonozę galima išgydyti 2 g metronidazolio. Vilniuje gatvės prostitutės neturi pinigų nusipirkti medikamentų LPI gydymui. “Demetros” kabinete jos gydomos nemokamai. Gydymo režimo prostitutės dažniausiai nesilaiko, todėl, gavus teigiamas serologines reakcijas dėl sifilio, taikomas vienmomentinis gydymas, pasiūlius jį pakartoti po savaitės.

Konsultavimas LPI ir rizikingo lytinio elgesio klausimais

Visada, kai pacientas kreipiasi į gydytoją dėl esamos ar įtariamos LPI, labai svarbu paaiškinti šių ligų kilmę ir požymius, plitimo būdus, simptomus ir t.t. Prostitutės – ne išimtis. Jos nuolat rizikuoja užsikrėsti LPI, bet, kaip rodo tyrimai, mažai nusimano apie minėtas ligas.
Konsultacijų metu reikėtų aptarti saugaus sekso būdus. Ši sąvoka konsultuojant prostitutes turi platesnę reikšmę nei vien tai, kaip išvengti LPI.
Labai svarbu prostitutes informuoti, kad, vartojant lubrikantus, lytinio akto metu mažėja gleivinės pažeidimo rizika. Prostitutėms būtina paaiškinti, kaip taisyklingai naudoti prezervatyvus, kaip išvengti nepageidaujamo nėštumo ir kaip naudotis kitomis kontraceptinėmis priemonėmis. Reikėtų apsvarstyti, kaip sumažinti ŽIV ir kitų LPI perdavimą santykiaujant analiniu būdu; riziką užsikrėsti taip pat padidina lytinė prievarta, naudojama prieš abiejų lyčių sekso darbuotojus.
Kai kuriuose Europos miestuose (Vilniuje – Lietuvos AIDS centro socialinių ligų konsultavimo kabinete “Demetra”), siekiant sumažinti žalą prostitučių sveikatai, ne tik nemokamai dalijami prezervatyvai, bet ir keičiamos adatos ir švirkštai narkotikus vartojančioms prostitutėms.
Patartina prostitutes informuoti apie konkrečios šalies teisinius LPI reguliavimo potvarkius, pavyzdžiui, kokios teisinės nuobaudos skiriamos toms prostitutėms, kurios yra užsikrėtusios ŽIV, bet vis tiek lytiškai santykiauja. Nereikėtų pamiršti, kad prostitutės dažnai neraštingos, jų išsilavinimas minimalus arba jos gali būti atvykusios iš užsienio ir nemokėti šalies, kurioje apsistojo, kalbos.
Spausdintos informacijos apie LPI platinimas gali neturėti naudos, jei ji bus pateikta nepatraukliai. Įdomiai atrodo spalvotos iliustracijos, po kuriomis naudinga informacija užrašoma dialogo tarp prostitutės ir kliento forma. Tekstas turi būti parašytas prostitutei suprantama kalba, todėl informacinius lankstinukus patariama leisti keliomis kalbomis.

Socialinė parama

Gydytojai turėtų priimti prostitutes tinkamu joms metu. Daugelis prostitučių dieną miega, nes naktimis dirba, todėl jos nelinkusios lankytis medicinos įstaigose, taip pat ir LPL klinikose įprastomis darbo valandomis.
Pati visuomenė turėtų rūpintis, kad prostitutėms būtų teikiama socialinė parama, nes ji šioms moterims labai reikalinga.
Sprendžiant prostitučių sveikatos klausimus dažnai susiduriama su narkomanijos, imigracijos ir teisinėmis problemomis. Narkotikus vartoja vis daugiau Rytų Europos prostitučių, tuo tarpu Vakaruose tai jau seniai žinomas reiškinys. Iš 144 “Demetroje” apsilankiusių gatvės prostitučių – trečdalis narkomanių. Buvusioje Sovietų Sąjungoje ryškėja tendencija už seksą mokėti narkotikais, pavyzdžiui, ekstazi. Lietuvoje dalis prostitučių dirba, kad užsidirbtų narkotikų dienos dozei.
Kai kurių šalių sostinėse, pavyzdžiui, Vienoje, Prahoje ir Rygoje, socialiniai darbuotojai reguliariai susitinka su gatvėse ir sekso klubuose dirbančiomis prostitutėmis. Tokių susitikimų metu prostitutės siunčiamos į prieglaudas (Prahoje ir Amsterdame), kur gali ramiai ir netrikdomos pasikalbėti su socialiniu darbuotoju, kartais gauti medicinos pagalbą. Prahoje prieglaudos išlaikymą apmoka valstybė, Amsterdame tokios įstaigos steigiamos labdaros pagrindais. Prieglaudose (Vilniuje – “Demetros” kabinete) prostitutės gali nusiprausti, pavalgyti, o išeidamos gauna nemokamų prezervatyvų.

Medicinos ir socialinių paslaugų telefono linija

Daugelyje šalių veikia telefono linijos, teikiančios konsultacijas AIDS, LPI klausimais. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, įsteigtos atskiros telefono linijos prostitutėms. Šiais telefonais prostitutės gali kreiptis norėdamos pasitarti dėl sveikatos, pavyzdžiui, atsiradus neaiškios kilmės simptomams, jei įtaria LPI, arba jei turi psichologinių problemų, pavyzdžiui, jas kamuoja mintys apie savižudybę, vienatvės jausmas.
Svarbus sėkmingo prostitučių sveikatos problemų sprendimo veiksnys – draugiška aplinka. Įkalbinėjimas mesti prostitucijos verslą, išskyrus tuos atvejus, kai apie tai prabyla pati pacientė, paprastai neduoda naudos, o prostitutės daugiau nesikreipia į konsultacinių paslaugų teikimo tarnybas.
Svarbu, kad prostitutės žinotų savo teises ir kur kreiptis, jei bus reikalinga pagalba, nes jas dažnai išnaudoja suteneriai, klientai bei kiti.

Vaikų prostitucija

Daugelyje šalių į prostitucijos verslą įtraukiama nemaža dalis vaikų. Pavyzdžiui, Vilniaus atsakingų pareigūnų duomenimis, šiame mieste 30 proc. prostitučių nepilnametės, kurių jauniausioms tik 11 metų.
Vaikų prostitucijos problema aktuali visame pasaulyje. Nepilnamečiai savo kūnu siekia užsidirbti pinigų pragyvenimui ir narkotikams. Prostitučių sveikatos problemomis turėtų domėtis pediatrai ir paauglių gydytojai, taip pat ginekologijos, venerologijos ir kitų medicinos šakų specialistai, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio paslaugos reikalingos LPI bei kitoms psichinėms ir somatinėms būsenoms gydyti. Įvairių sričių specialistams, susijusiems su vaikų prostitucijos problema, rekomenduotume keistis patirtimi.

Parama motinoms ir konsultavimas kontraceptinių priemonių klausimais

Tarp Rytų Europos prostitučių dažnai pasitaiko nepageidaujamo nėštumo atvejų. Iš 144 “Demetros” kabinete apsilankiusių prostitučių 26 buvo nėščios. Šis ir panašūs, pavyzdžiui, Centrinės Europos automagistralėje E55 dirbančių prostitučių, tyrimai parodė, kad tiriant prostitučių sveikatą būtina atlikti ir nėštumo testą. Neretai susiduriama su nepilnamečių nėštumu. Kadangi nepageidaujamas nėštumas dažnas prostitučių gyvenimo reiškinys, jos privalo turėti teisę legaliai darytis abortą, o jei nusprendžia gimdyti – gauti socialinę paramą. Ją turėtų gauti ir neištekėjusios arba ištekėjusios, vaikų turinčios prostitutės, negaunančios paramos iš buvusio sutuoktinio ir kitų šeimos narių, ypač jei jos ketina nutraukti verslą.
Dažnai didelis nepageidaujamų nėštumų skaičius verčia aptarti šiuolaikinių kontraceptinių priemonių, turinčių dvigubą paskirtį (apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo ir nuo LPI) vartojimą. Taip pat reiktų neužmiršti, kad ne visada prostitutės gali nusipirkti prezervatyvų, klientai nesutinka jų vartoti arba pačios prostitutės jų atsisako už papildomą mokestį.

Įregistruotos ir neįregistruotos prostitutės

Šalyse, kur prostitucija legalizuota, prostitutės privalo registruotis ir reguliariai tikrintis dėl LPI. Daugelis prostitučių to nepaiso, todėl tikrinamos per prievartą (išskyrus tuos atvejus, kai joms arba suteneriams pavyksta išsipirkti iš policijos, o taip nutinka gana dažnai). Testus, kuriuos būtina reguliariai atlikti, kai kuriose šalyse numato įstatymai. Pavyzdžiui, Latvijoje reikalaujama atlikti sifilio, gonorėjos ir trichomonozės testus. Nuo 1998 metų pavasario taip pat reikalaujama atlikti ŽIV testą. Kitose šalyse prostitutės nuolat tikrinamos ir dėl kitų ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, Chlamydia trachomatis, jei sutinka vietos medicinos įstaigos.

Kas moka už medicinos paslaugas?

Daugelyje Europos šalių visai nėra medicinos įstaigų, skirtų vien tik prostitutėms. Tai suprantama, jei šalyje prostitucija uždrausta, tačiau nepaisant draudimų šis verslas vis tiek egzistuoja. Jei prostitutė uždirba pakankamai, ji lankosi privačiose gydymo įstaigose. Rytų Europoje policija gali jėga atvežti prostitutes į tam tikras klinikas, kur jos privalo sumokėti už konsultacijas ir atliktus tyrimus. Šalyse, kur prostitucija legalizuota ir visos prostitutės privalo registruotis, gydymo ir tyrimų išlaidas dažniausiai padengia visuomenė.
Kol kas nenustatyta, ar prostitučių sveikatos apsaugos programos, įskaitant LPI testus ir kitas taikomas priemones, atsiperka, tačiau tikėtina, kad tokiu būdu sutaupomos valstybės lėšos, nes netgi prostitutėmis nedirbančių moterų LPI profilaktika, o jos LPI serga keliolika kartų rečiau, finansiškai naudinga; juolab, kad prostitutės, turėdamos daug nesaugių lytinių santykių, labai prisideda prie minėtų ligų platinimo.

Prostitucija ir laisvo elgesio moterys

Lietuvoje vis dažniau keliamas prostitucijos legalizavimo klausimas. Atrodo, kad viskas klostosi tik į gera: Rygoje „Raudonųjų žibintų“ gatvė persikėlė į Lietuvių Ambasados kvartalą, tad galbūt Lietuvoje greitai bus koktu prieiti prie Seimo rūmų. Jei Lietuvai prostitucija yra tokia svarbi, galbūt reikėtų į tai pažvelgti iš arčiau, atsižvelgiant į klientų patirtį ir pastebėjimus.
Žvilgsnis į praeitį
Jeigu prostitucija – pati seniausia profesija, kaip tai įprasta vadinti, tuomet reikėtų prisiminti, kad iš pradžių buvo Žodis, o kai Žodis tapo svarbiausiu dalyku, tada jis pavirto prostitucija. Žodis „prostitucija“ yra kilęs iš lotynų kalbos. Gilioje praeityje žodžiu prostitutio buvo įvardijamas viešas ko nors parodymas. Vėliau jam buvo suteikta kiek kitokia, kur kas neigiamesnė, reikšmė. Prostitucijos tema domimasi nuo seno, parašyta daug knygų, net ir Aleksandrijos bibliotekoms ši tema nėra svetima. Beje, bet kuri viešoji biblioteka – tai savotiškas viešnamio modelis. Čia knygos „atsiduoda“ bet kuriam lankytojui. Be to, už tai nereikia mokėti. Skaitytojas, o ne knyga nusprendžia, kiek laiko ji bus skaitoma, o kada bus užverčiama ir padedama į šalį. Biblioteka, norėdama patenkinti skaitytojo poreikį knygoms, tas moteris, atleiskite, knygas klonuoja, įvairiais būdais daugina ir turi daugybę tų pačių knygų egzempliorių. Panašiu principu dirbama ir viešnamiuose.
Kaip pakabinti prostitutę
Kiekvienas žodį „prostitutė“ traktuoja savaip, bet pakanka vieną kartą peržengti šią ribą ir kelio atgal nebėra. Kodėl vyrai patys ieško nemalonumų? Poreikis bendrauti su prostitutėmis atsiranda tada, kai vyras jaučiasi vienišas, jam nuobodu vienam sėdėti kambaryje ir žiūrėti televizorių. Tuomet nusprendžiama nueiti pasivaikščioti iki naktinio klubo ar kokio baro. Vis dėlto dažniausiai prostitutėmis susigundoma išvykus į komandiruotę. Ar tokį vyro elgesį galima pateisinti vienišumu ir noru bet kokia kaina susirasti moterį? Greičiausiai – ne.
Planuojant komandiruotę, reikėtų iš anksto susitarti su draugais ar verslo partneriais dėl vakarų užimtumo (galvoje turimos ne orgijos ir panašūs linksmi pasismaginimai). Iš tiesų pats geriausias variantas – vykti kartu su savo žmona. Kita vertus, jeigu bet kokia kaina nusprendėte šią ribą peržengti, išvažiavote į kitą šalį ir norite paragauti, kokio skonio visuomenės netoleruotinas vaisius, nepamirškite, kad jūsų laukia labai rimti nemalonumai.
Išeidami iš viešbučio, pasiimkite tik tiek pinigų, kiek ketinate išleisti. Apiplėšimo atveju prarasite tik tai, ką turite, o ne viską. Prostitutei galėsite pasakyti: „Tai viskas, ką aš turiu“.
Dėl kainos susitarkite iš anksto. Keletą kartų garsiai pakartokite sutartą pinigų sumą, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų. Daugelis prostitučių, norėdamos gauti daugiau pinigų, sukelia skandalus, tačiau neišsigąskite, tučtuojau kreipkitės į viešbučio administratorių. Jis tikrai žinos, kaip tinkamai pasielgti tokiu atveju.
Nemėginkite prostitučių apgaudinėti. Prostitutės elgiasi ramiai ir paklusniai tol, kol tiksi „skaitiklis“. Jeigu tik pabandysite jas apgauti, akimirksniu teks susidurti su agresija, o jeigu nepasiseks, tapsite sutenerio auka.
Niekada nesakykite savo tikro vardo. Jeigu viešbutyje gyvensite ilgesnį laiko tarpą, tuomet nerekomenduojama prostitutės atsivesti į viešbučio kambarį.
Pasimatymo vietą išsirinkite patys. Neleiskite prostitutei vesti jus nežinia kur. Ji gali turėti bendrininkų ir greičiausiai susidursite su tokiais nemalonumais, kokių net košmaruose neregėjote.
Saikingai vartokite alkoholinius gėrimus. Alkoholis labai mažina reakciją į pavojų. Alkoholis tikrai nesuteiks drąsumo ir jausmingumo. Žinoma, kai kas mano kitaip, bet nukentėjusiųjų statistika nepateisina tokio požiūrio. Tad nenorėkite dviejų malonumų iš karto. Jei prisigėrėte, nebandykite ieškoti moters. Palaukite, kol ateis kita diena, tada viskas atrodys kitaip ir nereikės gailėtis dėl netinkamo poelgio.
Jei nutarėte pasivažinėti „raudonųjų žibintų“ gatvėmis, niekada neleiskite prostitutei iš anksto sėstis į automobilį. Jei nepavyks susitarti dėl kainos, bus sunku ją iškrapštyti iš automobilio. Venkite moterų grupuočių, kurios apsimeta prostitutėmis, o iš tiesų apvagia lengvatikius vyrus.
AIDS ir ŽIV prostitutės serga kur kas dažniau, nei kiti. Labai padidėja rizikos faktorius užsikrėsti. Aukštos klasės viešnamiuose prostitutės turi kas savaitę pasitikrinti sveikatą, bet tai neužtikrina saugumo. Nepamirškite, kad korupcija egzistuoja visame pasaulyje. Nenorėdama prarasti pajamų, prostitutė gali „pagudrauti“ ir praeiti visus medicininius patikrinimus.
Už nedidelio malonumo slepiasi dideli nemalonumai. Geriau jau gyvenkite sveikai ir saugiai. Iš tiesų pagalvokite, ar viena naktis su prostitute verta galimų pasekmių. Nepradėkite galvoti, kad Jūs esate kitoks ir jums nebus taip, kaip visiem. Tai yra esminė klaida, sužlugdžiusi ne vieno vyro gyvenimą. Santykiaukite tik su mylimu žmogumi, na, o jei jo neturite, tai bent susiraskite nuolatinį sekso partnerį ir nelįskite nemalonumams į nasrus.

Naudota literatūra:
www.google.lt
www.sociumas.lt
http://viesoji.policija.lt
http://www.tm.lt

Leave a Comment