Praktika Sanatorijoje Pūšino kelias

1. PRAKTIKO VIETOS VEIKLOS APRAŠYMAS, STRUKTŪRA, DARBO KRYPTYS
Praktika atlikau sanatorijoje UAB “Pušyno kelias”. Šioje sanatorijoje atliekamas:
1. Reabilitacinis gydymas
2. Sveikatą grąžinamasis gydymas
3. Ambulatorinis gydymas
4. Palaikomasis gydymas

Sanatorijos struktūra:
1. Administracinis pastatas
2. Gydykla (reabilitacinis gydymas ir gydomi sunkesni ligoniai)
3. III korpusas (sveikatą grąžinamasis ir palaikomasis gydymas)
4. IV korpusas (skirtas pacientams, kuriems priklauso tik gydymas tačiau jie nori gyventi šalia sanatorijos)
5. Vaikų korpusas
6. Viešbutis (skirtas ir svečiams)
7. Valgykla

Sanatorijos personalo struktūra:
Administracija:
Direktorius
Pavaduotojas ūkio reikalams
Buhalterija
Valgyklos darbuotojai
Ūkio skyriaus darbuotojai
Medicinos skyrius:
Pavaduotoja medicinos reikalams
Vyr. sesuo – slaugytoja
Medicinos personalas ( reabilitologai, pulmonologė, slaugytojos, kineziterapeutai, ergoterapeutai, slaugytojų padejėjai, psichoterapeutė, logopedė,masažuotojai)
Socialinis darbuotojas

Šioje sveikatos priežiūros įstaigoje priimami pacientai:
1. Sergantys atramos – judamojo aparato ligomis ( stuburo, sąnarių ligos, sąnarių protezavimo, po traumų, po mikrochirurginių operacijų, galūnių amputacijų )
2. Sergantys nervų sistemos ligomis ( po galvos ir stuburo smegenų traumų )
3. Sergantys kvėpavimo sistemos ligomis
4. Sergantys ausų, nosies, gerklės ligomis
5. Sergantys inkstų ligomis.
Šioje įstaigoje teikiamos gydymo paslaugos:
1. Gydomasis masažas
2. Vandens procedūros
3. Akvagimnastika baseine ir vertikalioje vonioje
4. Druskų kambarys
5. Elektros procedūros
6. Lazerioterapija, akupunktūra
7. Inhaliacijos
8. Gydomoji mankšta
9. Purvo, parafino terapija
10. Bioptrono lempos procedūros
11. Individualūs ir grupiniai psichoterapijos užsiemimai
12. Krioterapija – šalčio terapija
13. Grožio procedūros
14. Ilgalaikė degonies terapija
15. Balso grąžinimas po gerklų operacijos ir kt.
16. Pritaikoma ortopedinė ir kompensacinė technika
17. Konsultuoja gydytojai specialistai
18. Atliekamas alergologinis ištyrimas su alergenais, plaučių spirometrija

2. SAVĘS VEERTINIMAS
2.1 Praktikos veiklos aprašymas

Atvykęs visų pirma prisistačiau pavaduotojai medicinos reikalams, ji pristatė mane čia dirbančiai socialinei darbuotojai bei personalui: gydytojams, kineziterapeutams ir kt..
Socialinė darbuotoja parodė man gydytojų kabinetus, procedūrų patalpas, bei kitus korpusus. Trumpai pristatė savo funkcijas ir veiklos sritis sanatorijoje, be

ei išvardino pagrindinius dokumentus, kuriais ji vadovaujasi savo veikloje.
Šioje įstaigoje beveik viskas vyksta dirbant su visu personalu, kadangi norint pasiekti geriausių rezultatų tai būtina. Pagrindinis komandos darbas paremtas tarpusavio bendravimu bei informacijos pasikeitimu apie paciento fizinę, emocinę ir psichinę būklę.
Situacijos pavyzdys. Pacientui buvo amputuota blauzda, jis neturi jokios kompensacinės technikos, tokiu atveju socialinis darbuotojas tariasi su kineziterapeutu, kuris dirba su šiuo pacientu, taip pat su gydančiu gydytoju, kokias priemones galima skirti pacientui, kurios jam geriausia tiktu. Tai individualu, kadangi priklauso nuo paciento amžiau, fizinės būklės, kai nusprendžiama kas pacientui tiktu geriausia, gydytojas išrašo specialios formos “receptą”, socialinis darbuotojas suteikia informaciją kur kreiptis ir kokius dokumenreikia turėti. Individualus darbas tai jau tolesnis procesas, tarkime invalido vežimėlio paieška per invalidu draugijas, asociacijas.
Formali soocialinio darbuotojo veikla, kaip ir kito personalo apibrėžta įstatymais. Vienas pagrindinių tai “Sveikatos priežiūros įstaigų socialinių darbuotojų veiklos sveikatos priežiūros įstaigose nuostatai”. Neformalios veiklos bruožas, tai pastovus bendravimas su pacientais, galima sakyti, kad socialinis darbuotojas neretai atlieka netiesiogines psichologo (klausytojo funkcijas) funkcijas. Be to, teko pastebėti, kad pas socialinį darbuotoją ateina giminės ir artimieji pavargę nuo slaugymo ar sielvarto, pasiguosti bei papasakoti savo pačių rūpeščius.
Socialinė darbuotoja rekomendavo susipažinti su įstatymais:
1. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas – 2004 05 11, Nr. IX-2228, paskelbta VŽ 2004, Nr.83-2983
2. Darbingumo lygio nustatymo kr
riterijų aprašas – 2005 03 21, Nr.A1-78/V-179, paskelbta VŽ 2005, Nr.38-1253.
3. Profesinės reabilitacijospažymėjimo forma ir profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklės – 2005 05 20, Nr.A1-144, VŽ 2005, Nr.67-2438.
4. Išvados dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio forma – 2005 04 28, Nr.A1-114, VŽ 2005, Nr.57-1969.
5. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašas – 2004 12 31, Nr.A1-302, VŽ 2005, Nr.6-163.
6. Profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostati – 2005 04 18, Nr.413, VŽ 2005, Nr.51-1699.
7. Socialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo kriterijų sąrašas – 2005 05 04, Nr.A1-120/V-346, VŽ2005, Nr.60-2130
8. Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygos bei taisyklės – 2004 12 17, Nr.A1-283, VŽ 2004, Nr.184-6811.
Naudinga literatūra:
1. Mayers D.G., Psichologija, Kaunas, Poligrafija ir informatika, 2000.
2. Luise C. Johnson, Socialinio darbo praktika. Bendrasis požiūris. VU Specialiosios psichologijos laboratorija, Vilnius, 2001.
3. Žukauskienė Rita, Raidos psichologija, Vilnius, Margi raštai, 1996./84-151/
4. Verseckaitė, I., A.C. Patria Kaune globojamų senų žmonių poreikiai ir teikiamų socialinių paslaugų analizė (Magistro teze, Vytauto Didžiojo universitetas, 1998

2.2. Įgytos naujos žinios, patirtis apie socialinį darbą praktikos vietoje

Socialinis darbas – atsakas į žmogaus poreikius, jo problemas bei rūpesčius, siejamas ne tik su socialinėmis reikmėmis ir problemomis, bet suteikti jam galimybę pasijusti pilnaverčiu, reikalingu, mylinčiu ir mylimu žmogumi, bei visuomenės nariu.

Lankydamas pacientus pastebėjau, kad daugelis pacientų nežino kas yra socialinis darbuotojas. Po prisistatymo neretai išgirstamas klausimas,- ko jums iš manęs reikia, kas dabar bus, kam renkami duomenys ir kur jie bus panaudoti. Todėl norint efektyviai bendrauti su pacientu itin svarbu paaiškinti savo pareigas bei funkcijas. Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos iš

šdėstytos įstatyme nesiskiria nuo pačios veiklos. Žinoma kartais kyla kliūčių dėl kurių ne visada iki galo pavyksta igyvendinti pagalbos ar paramos planus.

Situacijos pavyzdys. Pacientas po trečio insulto buvo nukreiptas į sanatoriją reabilitacijai, tačiau jo būklė negerėjo, todėl gydytojų sprendimu buvo pripažintą, kad pacientui reikalinga nuolatinė slauga, kuri teikiama slaugos ligoninėje, kadangi reabilitacija jam nepadėjo. Tačiau iškilo problema – paciento gydymui sanatorijoje buvo likę 10 dienų, o į slaugos ligoninę jį galėjo priimti tik po 14 dienų. Ką galima daryti tokioje situacijoje? Šis atvejis buvo išspręstas giminių pagalba, nors tai galėjo nelabai teigiamai paveikti pacientą, laikinai jis buvo slaugomas giminaičių namuose. Problemos esmė ta, kad kartais net labai stengiantis yra neįmanoma iki galo patenkinti paciento poreikius, ar pilnai jam padėti.

Problemos, kurios trukdo kuo geriau įvykdyti socialinio darbuotojo funkcijas:
1. Trumpas gydymosi laikas (16-48 dienos)
2. Nepakanka vietų slaugos ligoninėse, poreikis didesnis nei galimybės
3. Ilgas kelias norint apsigyventi globos namuose, be to didelės eilės laukiančių
4. Per mažai bendradarbiaujama tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų organizacijų
5. Nepakankamas įstaigų finansavimas (dėl kompensacinės technikos trūkumo)

Socialinio darbuotojo veiklos sritys sanatorijoje:
1. Socialinis darbuotojas dirba kaip konsultantas;
2. Dalyvauja ir atstovauja pacientui kompensacinės technikos skyrimo procese;
3. Informuoja sveikatos priežiūros specialistus apie pacientui aktualias problemas;
4. Padeda, tarpininkauja, atstovauja pacientui, Medicinos socialinėje ekspertizės komisijoje. Surenka reikiamus dokumentus, registruoja juos, derina lankymo laiką su komisijos nariais.
5. Lydi pacientus į konsultacijas kitose gy

ydymo įstaigose. Nesant artimųjų lydi į slaugos ligonines.
6. Informuoja, derina tolimesnę pagalbą už įstaigos ribų.
7. Atlieka kitas pareigas susijusias su pacientų prašymais, pageidavimais bei specifiniais poreikiais.
Nesvarbu kur bedirbtum socialiniame darbe yra dalyku, kurie svarbūs visur, tai – pagarba žmogui, tolerancija, kantrybė, mokėjimas išklausyti, nesmerkti, konfidencialumas, mokėjimas priimti žmogų tokiu koks jis yra. Kaip dirbti laikantis šių vertybių ir principu neretai priklauso nuo darbuotojo asmeninių savybių ir charakterio. Praktikoje pastebėjau, kad žmonės gana atvirai ir neslėpdami reiškia tiek savo džiaugsmą tiek ir pyktį ar nepasitenkinimą. Neretai kalbant su pacientais reikia išklausyti ir piktų kalbų, nepasitenkinimo, kuris dažnai visiškai nesusijęs su tavo darbu. Tačiau labai svarbu mokėti juos išklausyti, npykti ir nesmerkti. Kartais padeda komplimentas, šypsena ar linksmas juokelis.

2.3. Kokios savanorio ir darbuotojo galimybės ir skirtumai praktikos vietoje?

Pagrindiniai skirtumai:
1. Savanorio statusas ir pareigybės nėra apibrėžtos, socialinis darbuotojas turi nuostatus kuriais vadovaujasi.
2. Mažesnė laisvė priiminėti sprendimus savarankiškai, socialinis darbuotojas turi įgaliojimus ir teises dirbti ir spręsti savarankiškai.
3. Negali oficialiai atstovauti paciento įstaigose, neturi oficialaus darbuotojo statuso. Bendrąja prasme atliekant praktiką daug kas priklauso nuo praktikos vadovo, kadangi jis kompetentingas spręsti ar savanoris gali dirbti savarankiškai ir atlikti jam pavestas užduotis.

Leave a Comment