Pilietinio dalyvavimo svarba socialinio kapitalo teorijos kontekste

Įvadas
Visada ir visur, buvo ir bus kaupiamas socialinis kapitalas. Tai viena iš svarbiausių socialinių santykių varomųjų jėgų. Be pasitikėjimo, socialinių normų ir socialinių tinklų nebūtų visuomenės, o gyvenimas nebūtų pilnavertis. Todėl socialinis kapitalas yra toks svarbus.

Pilietinio dalyvavimo svarba socialinio kapitalo teorijos kontekste

Socialinis kapitalas kaip ir kitos kapitalo formos yra produktyvus, leidžiantis pasiekti tam tikrų tikslų, kurie be jo nebūtų pasiekiami.

Pvz.: Grupė, kurios nariai aiškiai rodo savo patikimumą ir jaučia didelį pasitikėjimą vieni kitais, galės nuveikti daug daugiau nei grupė, kuriai tookio pasitikėjimo trūksta. (Putnam D.R., 2001)

Socialinis kapitalas šiuo atveju reiškia organizacijų ypatybes (tokias kaip pasitikėjimas, normos ir tinklai), kurios gali padidinti visuomenės produktyvumą ir palengvinti koordinuotus veiksmus. Socialinis kapitalas palengvina spontanišką bendradarbiavimą.Bendradarbiavimas remiasi labai stipriu savitarpės vertės tokio bendradarbiavimo dalyviams pajautimu, o ne visuotine žmonių bendrystės etika ar organišką visuomenės samprata.

Pvz.: Kiekviename žemyne aptinkama neformali taupymo institucija, vadinama rotacinio kredito asociacija. Ją sudaro grupė žmonių, kurie sutaria reguliariai mokėti įnašus į fondą, kuris visas arba jo dalis suteikiama kiekvienam prisidėjusiam rotacijos tvvarka. (Putnam D.R., 2001)

Daugeliu atveju nariai gali įvykdyti savo įsipareigojimus tik tikedami kitų pasitikėjimu, nes vieni apie kitus beveik nieko nežino tarpusavio pasitikėjimas duodamas skolon.
Socialiniai tinklai leidžia pasitikėjimui plisti tolyn: aš pasitikiu tavim, nes aš pasitikiu ja, o ji užtikrina ma

ane kad pasitiki tavim.
Tarpusavio pagalbos, praktika, tokia kaip rotacinio kredito asociacijos ir pati yra investicija į socialinį kapitalą.
Kaip ir su įprastiniu kapitalu, tie kurie turi socialinio kapitalo paprastai sukaupia jo dar daugiau.
Dauguma socialinio kapitalo formų tokių kaip pasitikėjimas, yra, anot A.Hiršmano „moraliniai resursai“, t.y. resursai, kurių kiekis nemažėja, o didėja juos naudojant ir kurie išsenka, jei nėra naudojami. Kuo du žmonės rodo didesnį pasitikėjimą vienas kitu, tuo daugiau jie vienas kitu pasitiki, ir atvirkščiai.
Kitos socialinio kapitalo formos – socialinės normos ir tinklai – taip pat didėja naudojami ir mažėja nenaudojami. Viena ypatinga socialinio kapitalo, tokio kaip pasitikėjimas, normos ir socialiniai tinklai savybė yra ta, kad ji paprastai yra viešoji gėrybė, priešingai nei įprastinis kapitalas, kuris paprastai yra privati gėrybė. Pasitikėjimas yra esminis socialinio kaapitalo komponentas.
Socialinis pasitikėjimas sudėtingoje šiuolaikinėje aplinkoje gali kilti iš dviejų tarpusavyje susijusių šaltinių: savitarpiškumo normų ir pilietinio anguožatumo tinklų. Normos yra įdiegiamos ir palaikomos su modeliavimo, socializacijos (įskaitant pilietinį ugdymą) bei sankcijų pagalba.

Pvz.: Lapkričio mėnuo yra vėjuotas ir mano lapai galimas dalykas nuklos kitų žmonių kiemus. Tačiau mano kaimynams sunku sunku susiorganizuoti pasiūlyti man juos sugrėbti. Vis dėl to mano kaiminystėje taisyklė, reikalaujanti nusigrėbti lapus nuo savo vejos, turi didelę galią ir ji varžo mano sprendimą praleisti šeštadienio popietę pr

rie televizoriaus. Šios normos nemoko vietinėse mokyklose, tačiau kaimynai apie ją užsimena, kai įsikelia naujakuriai, ir įtvirtina dažnai rudenį apie tai šnekučiuodamiesi ir aistringai grėbdami savo kiemus. Negrėbiantys rizikuoja būti ignoruojami vietinių renginių metu, ir negrėbiančių pasitaiko retai. Nors norma neturi teisinės galios ir aš daug mieliau žiūrėčiau televizorių, nei grėbčiau lapus, paprastai aš paklūstu normai.

Tokios normos pagrindžiančios socialinį pasitikėjimą, atsiranda todėl kad sumažina susitarimų kaštus ir palengvina bendradarbiavimą. Svarbiausia iš šių normų yra savitarpiškumas. Jis yra dviejų rūšių –
• subalansuotas (arba konkretus)
• bendrasis (arba pasklidęs)
Subalansuotas savitarpiškumas reiškia vienu metu vykstantį pasikeitimą tapačios vertės dalykais. (pvz.: bendradarbiai keičiasi kalėdinėm dovanėlėm).
Bendrasis savitarpiškumas reiškia tęstinius mainų santykius, kurie tam tikru konkrečiu momentu neatlyginami ir nesubalansuojami, bet kurie apima abipusį tikėjimą, kad už dabar suteiktą paslaugą bus atlyginta ateityje. Pvz.: draugystė.
Ciceronas aiškiai suformulavo bendrojo savitarpiškumo normą – „Nėra svarbesnės pareigos kaip atlyginti už gerumą“. Niekas nepasitiki žmogumi, pamirštančiu gautą paslaugą.
Veiksminga bendrojo savitarpiškumo norma paprastai siejama su tankiais socialinių mainų tinklais. Betkuriai visuomenei yra būdingi tarpasmeninės komunikacijos ir manų tinklai – ir formalūs ir neformalūs.
Kai kurie iš šių tinklų yra „horizontalūs“ – jungiantys tokio pat statuso ir galios veikėjus, kiti yra iš esmės „vertikalūs“ – siejantys nelygius veikėjus asimetriškose hierarchijos ir priklausomybės santykiuose. Realiame pasaulyje beveik visi tinklai yra mišrūs.
Pilietinio an

ngažuotumo tinklai, tokie kaip kaimynų asociacijos, sporto klubai ir kt. išreiškia intensyvią horizontalią saveiką.
Pilietinio angažuotumo tinklai yra svarbiausia socialinio kapitalo forma: kuo tankesni šie tinklai bendruomenėse, tuo didesnė tikimybė, kad jos piliečiai sugebės bendradarbiauti bendros naudos labui.
Vertikalūs tinklai, nesvarbu kokie bebūtų tankūs ir reikšmingi jų dalyviams negali palaikyti socialinio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo.
Socialinis kapitalas yra labai svarbus socialiniuose santykiuose. Nes be pasitikėjimo nebus ir santykių. Labai svarbu yra dalyvauti visuomeninėje, pilietinėje veikloje. Bendravimas, mano nuomone, yra pati svarbiausia žmogaus veikla. Kiekvienas žmogus laikosi tam tikrų toje visuomenėje nustatytų normų, kurios suburia individus i grupes. Socialinėse grupėse bendravimo dėka atsiranda pasitikėjimas ir draugystė. Tai ir yra, mano nuomone, socialinis kapitalas. Kiekvienas žmogus privalo bendrauti, kitaip jo gyvenimas nebus pilnavertis. Kuo daugiau bendraujama tuo labiau kyla socialinis kapitalas, plečiasi socialiniai tinklai.

Pvz.: mokiausi vidurinėje mokykloje, su klasiokai matydavausi kiekvieną dieną ir todėl gerai juos pažinojau (žinojau, kuriam galima paskolinti sąsiuvinį, kuriam galima papsakoti paslaptis ir t.t). Tačiau dabar kai praėjo metai nuo to laiko kai paskutinį kartą mačiau daugumą iš jų, nebe esu tikra ar galiu pasitikėti jais. Juk žmonės keičiasi.

Tai gi socialinis kapitalas yra svarbus mūsų gyvenime ir jis aiškiai pasireiškia bendraujant. Tai galima įrodyt daugeliu kasdieninių pavydžių. Visiems visur ir vi

isada socialinis kapitalas, socialinės normos bei socialiniai tinklai turės didžiulę reikšmę jų gyvenime. Nors turbūt retai kas susimasto apie tai. Tai taip natūralu, kad turbūt niekam nekyla mintys, kad galimas gyvenimas be bendravimo ir tarpusavio pasitikėjimo besilaikant tam tikrų socialinių normų.
Išvados
1. socialinis kapitalas susideda iš pasitikėjimo, normų ir tinklų.
2. socialinis kapitalas egzistuoja visur ir visada.
3. socialinis kapitalas didėja jį naudojant ir mažėja nenaudojamas.
Naudota literatūra:
Putnam D.R. (2001) Kad demokratija veiktų. Vilnius: Margi raštai. p. 219-244

Leave a Comment