TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………..31. NEDARBO LYGIS…………………………………………………………………………………………42. STATISTINIAI DUOMENYS…………………………………………………………………………52.1 Nedarbo lygis Panevėžyje, 2009m…………………………………………………………………….5ĮVADASTemos problema. Nedarbo lygis šių metų pabaigoje gali išaugti iki 8-10 procentų. Sausio 1-ąją nedarbo lygis siekė 5,7 proc. Blogiausia situacija darbo rinkoje buvo 2002 metų balandį, kai nedarbo lygis siekė 13,2 procento. Sparčiausiai bedarbių daugėja Panevėžyje.
Temos aktualumas. Nedarbo lygis labai išaugo, kai prasidėjo krizė. Daugelis žmonių neteko darbų. O baigę mokslus jauni ir gabus studentai, neteko galimybės įsidarbinti ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje, nes labai retas darbuotojas priima jauną ir be patirties žmogų.
Darbo objektas: nedarbo lygis.
Darbo dalykas: nedarbo lygis Panevėžyje.
Darbo tikslas: įvertinti nedarbo lygį Panevėžyje.
Darbo uždaviniai:1. Pateikti nedarbo sąvoką.2. Pristatyti statistinius duomenis apie nedarbo lygį Panevėžyje 2009m.3. Pristatyti statistinius duomenis apie nedarbo lygį Panevėžyje.
Darbo metodai:1. Duomenų apie nedarbo lygį Panevėžyje palyginimas.1. NEDARBO LYGIS Nedarbo lygis – neužimtos darbo jėgos procentinę dalis iš bendro dirbančiųjų bei ieškančių darbo žmonių skaičiaus. Dalis šalies gyventojų nedirba, ir jie nelaikomi bedarbiais. Tai vaikai iki 16 metų, pensininkai ir žmonės įkalinimo įstaigose, ligoninėse. Likusieji gyventojai sudaro visuminę darbo jėgą, kurią galima skirstyti į realią ir potencialią. Reali darbo jėga – visi dirbantieji ir aktyviai ieškantys darbo. Potenciali darbo jėga – tebesimokantis jaunimas, tarnaujantys armijoje, dirbantys namų ūkyje (šeimininkės, vaikus auginančios motinos) ir kol kas nenorintys dirbti. Pastarieji nepriskiriami bedarbių kategorijai. Kiekviena šalis, be bendrų užimtumo ir nedarbo skirstymo principo, turi savo gyventojų skirstymo struktūrą. Lietuvos statistikos departamentas pateikia tokią gyventojų skirstymo struktūrą. Gyventojai – tai nuolatiniai šalies gyventojai, skaičiuojami laikotarpio pradžioje.Darbo jėga – visi sulaukę 16 metų užimti gyventojai ir bedarbiai.Užimti gyventojai-tai dirbantis visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose (išskyrus sklypininkus), bei atliekantys karinę tarnybą. Užimtųjų grupei priskiriami taip pat ir tie dirbantieji, kurie ataskaitiniu laikotarpiu nedirbo dėl ligų, traumų, ligonių slaugymo, kasmetinių ir nemokamų atostogų, darbo trūkumo, prastovų, vaikų priežiūrai skirtų nemokamų atostogų iki jiems sukako 3 metai, bet nebuvo nutraukę oficialių ryšių su darbovietę. Dar išskiriami užimti valstybiniame ir privačiame sektoriuose. Valstybiniame sektoriuje – asmenys, užimti valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat įmonėse, kuriose valstybė kontroliuoja daugiau nei 51% įstatinio kapitalo. Privačiame sektoriuje – asmenys, užimti visose privačiose verslo organizavimo formose ir tose įmonėse, kuriose valstybė nekontroliuoja arba jai priklauso mažiau nei 51% įstatinio kapitalo, bei turintys patentus vienai ar kitai veiklai plėtoti.
Bedarbiai – tai nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.2. STATISTINIAI DUOMENYSNedarbo lygis Panevėžyje, 2009m. :Statistikos departamentas praneša, kad trečiąjį 2009 m. ketvirtį gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bedarbių buvo 228,1 tūkst., arba tik 5 tūkst. daugiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį, ir nedarbo lygio augimas sulėtėjo. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį nedarbo lygis buvo 13,8 procento, arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei antrąjį 2009 m. ketvirtį. Per metus (trečiąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2008 m. ketvirčiu) nedarbo lygis išaugo 2,3 karto. Sparčiai didėja jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbas. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį 53 tūkst., arba kas dešimtas jaunas žmogus buvo bedarbis. Prieš metus jaunų bedarbių buvo 26 tūkst., arba du kartus mažiau. Jaunimo nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį išaugo iki 33,3 procento. Per ketvirtį jų nedarbo lygis padidėjo 3,7 procentinio punkto, o per metus – 2,2 karto. Žemiausias (6,9 proc.) jaunimo nedarbo lygis buvo antrąjį 2007 m. ketvirtį.Nors jaunų bedarbių prieš metus buvo du kartus mažiau (26 tūkst.) nei trečiąjį 2009 m. ketvirtį, tačiau su aukštuoju išsilavinimu jų buvo tiek pat, atitinkamai 7,4 ir 7,8 tūkst. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį tokių specialistų buvo 2,8 tūkst. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį kas penktas jaunas žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, kas septintas – vidurinįjį ir kas devynioliktas – pagrindinį išsilavinimą buvo bedarbis.Vyrų nedarbo lygis didėja sparčiau nei moterų. Vyrų nedarbo lygis nuo 6 procentų trečiąjį 2008 m. ketvirtį išaugo iki 17,3 procento (2,9 karto), o moterų – nuo 5,9 iki 10,3 procento (1,7 karto). Antrąjį 2009 m. ketvirtį vyrų nedarbo lygis buvo 16,7, o moterų – 10,4 procento. Didesnį vyrų nedarbą lėmė spartus darbo apimties mažėjimas pramonės ir statybos įmonėse ir dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas šią veiklą vykdančiose įmonėse.
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį šalies ūkyje dirbo 1 mln. 424 tūkst. 15 m. ir vyresnių asmenų, ir jų skaičius, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, beveik nepakito (padidėjo 1,9 tūkst., arba 0,1 procento, o per metus jų sumažėjo 113,4 tūkst., arba 7,4 procento).Per trečiąjį ketvirtį 7,1 tūkst. padaugėjo dirbančiųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, prekyboje – 9 tūkst., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse – 6,7 tūkst. Kitose ekonominėse veiklose dirbančiųjų skaičius beveik nepakito.Per metus ypač (30 proc.) sumažėjo dirbančiųjų statybos – nuo 167 tūkst. iki 117 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – nuo 43 tūkst. iki 36 tūkst. (16 proc.), apdirbamojoje gamyboje – nuo 262 tūkst. iki 223 tūkst. (15 proc.). Trečiąjį 2009 m. ketvirtį padaugėjo samdomų darbuotojų, dirbančių ne pagal darbo sutartis (terminuotas ar neterminuotas), o pagal žodinį susitarimą. Statistikos departamento vertinimais, tokių asmenų trečiąjį ketvirtį buvo 27 tūkst. arba 11 tūkst. daugiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį. Daugiausia taip dirbo apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio (po 8 tūkst.), taip pat statybos, prekybos ir kituose sektoriuose.Trečiąjį 2009 m. ketvirtį užimtumo lygis sudarė 60,4 procento, per ketvirtį jis padidėjo 0,1 procentinio punkto, o prieš metus užimtumo lygis buvo 4,6 procentinio punkto didesnis. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį vyrų užimtumo lygis buvo 59,6 procento, moterų – 61,2 procento. Per metus vyrų užimtumo lygis sumažėjo 7,9, moterų – 1,5 procentinio punkto.Nedarbo lygis Panevėžyje: Švietimo, mokslo ir perkvalifikavimo sistema apskrityje užtikrina vietinių gyventojų ir pramonės vystymosi poreikius. Todėl Panevėžio apskrities darbo rinkoje daug aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, o darbo kaštai daugiau nei 10 proc. mažesni už šalies vidurkį.Šiuo metu Panevėžio apskrityje yra per 172,5 tūkstančius darbingo amžiaus žmonių. Tai sudaro 58,5 proc. visų apskrities gyventojų.
Nedarbo lygis apskrityje 2005 m. sausio 1 d. buvo 7,8 %, tai yra 1,8 procentiniais punktais didesnis nei Lietuvoje. Ilgą laiką didžiausias nedarbo lygis buvo ir išlieka Pasvalio rajone – 12,6 %, Rokiškio bei Panevėžio rajone taip pat stebimas aukštas nedarbo l…ygis, atitinkamai – 11,4% ir 9,9 % . Biržų rajone nedarbas siekė po 7,7 %. Panevėžio mieste ir Kupiškio rajone nedarbo lygis sausio 1 dieną buvo mažesnis nei šalies vidurkis ir atitinkamai sudarė – 5,3% ir 4,9 %.
2004 metais vietos darbo rinka pasižymėjo mažėjančia darbo jėgos pasiūla ir darbo biržoje registruotų bedarbių skaičiumi. Darbo jėgos užimtumą įtakojo teigiamos ekonominės tendencijos ir žymiai paspartėjęs emigracijos procesas. Didžiausią dalį tarp neturinčių darbinės patirties bedarbių sudaro asmenys neturintys profesinės kvalifikacijos, o kas ketvirtas teturi pradinį išsilavinimą. Mažėja b esikreipiančio į darbo biržą jaunimo skaičius. Emigracija bei galimybės keisti darbo vietą įtakojo besikreipiančiųjų sumažėjimą. Pastaraisiais metais paklausiausios specialybės išlieka apskaitos, audito ir finansų, vadybos, užsienio kalbų mokytojų bei aptarnavimo sferos profesijų atstovų.
Išvados:
Nedarbo lygis šiais metais labiausiai plito tarp jaunų žmonių, nors jų išsilavinimas beveik nekito, kaip tik padidėjo. Taip pat aukštą nedarbo lygį lėmė vyriškoji pusė, nes sparčiai mažėjo pramonės, bei statybos įmonių darbų apimtis. Nuo 1993m iki 2001m. Panevėžys tūrėjo vieną ženklesnių nedarbo lygio sumažėjimų nuo 5,6% iki 4,7% ir tai buvo 1994m. 2001m. nedarbo lygis buvo iškilęs net iki 16,4%, po to mažėjo. Lyginant 2009m. Su 2008m. nedarbo lygi išaugo 2,3 karto. 2009m. trečiame ketvirtyje, bedarbių skaičius buvo tik 5 tūkstamčiais didesnis, nei antrame ketvirtyje ir tai rodo, jog nedarbo lygis sulėtėjo.
Literatūros sąrašas • www.atn.lt• www.mokslai.lt• www.panevezieciai.lt
• www.panevezys.aps.gov.lt