Migracija

TURINYS

Įvadas..............................1
1. MIGRACIJA..............................2
1. 1. Gyventojų migracija.........................2
1. 2. Migracijos rūšys...........................2
2. EMIGRACIJA IŠ LIETUVOS.....................5
2. 1. Emigracijos iš Lietuvos neigiami aspektai.............7
2. 2. Emigracijos iš Lietuvos teigiami aspektai..............8
Išvados..............................10
Literatūros sąrašas..............................11Įvadas
Šiais neribotų galimybių laikais migracijos procesas yra būdingas įvairioms pasaulio šalims: tiek ekonomiškai išsivysčiusioms, tiek besivystančioms. Įvairiais laikais žmonės buvo linkę migruoti dėl įvairių priežasčių, o kartais net ne savo noru. Šiais laikais emigruoti žmones skatina noras užsidirbti pinigų, keliauti, įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir dėl kitų, daugiausia asmeninių, priežasčių. Šis procesas analizuojamas daugelyje pasaulio šalių, nes yra aktualus jų ekonomikai, demografinei situacijai, politikai ir kitoms gyvenimo sferoms.
Daugiausia rėėmėmės G. Bielskytės mintimis, kurios pateiktos straipsnyje „ Kiek žalingas „protų nutekėjimas“. Šiame straipsnyje plačiausiai ir giliausiai aptariami emigracijos teigiami ir neigiami bruožai.
Darbą suskirstėm į dvi dalis. Pirmoje jų apibūdinama migracija, jos rūšys, paaiškinamos pagrindinės sąvokos, reikalingos tolesnei analizei. Antroji dalis platesnė. Joje apibūdinama emigracijos iš Lietuvos situacija, pateikiami statistiniai duomenys bei diagrama, vaizduojanti vyrų ir moterų emigracijų skaičių. Pereinama prie teigiamų ir neigiamų emigracijos aspektų, kurie plačiau analizuojami ir aprašomi.
Pagrindiniai darbe naudoti metodai: grafinis – jis naudotas sudarant diagramą ir lenteles. Aprašomasis meetodas – naudotas atliekant visos teorinės dalies analizę.1. MIGRACIJA
1. 1. Gyventojų migracija

Migracija ( lot. Migration – kėlimasis, kraustymasis) – tai žmonių kėlimasis gyventi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Ji daro poveikį gyventojų pasiskirstymui, skaičiui, sudėčiai.
Dabartinėje mokslinėje literatūroje terminas „ gyventojų migracija“ neturi tikslaus apibrėžimo. Plačiąja prasme migracija apima įv

vairias gyventojų persikėlimo formas pradedant nuo išvykimo iš vieno kontinento į kitą ir baigiant kasdieninėmis kaimo ar mažesnio miesto gyventojų kelionėmis į kitas gyvenvietes. Migracija apima ir tokius gyventojų judėjimus kaip vykimą atostogauti, mokytis, kasdienį važinėjimą į darbovietę, mokyklą. V. Pokšiševskis ir kai kurie kiti mokslininkai pateikia bene konkrečiausią migracijos sampratą. Jie migrawcijomis laiko tik tuos gyventojų persikėlimus, kurie susiję su nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu. Dėl to kasdieną vykimas į darbą iš vieno miesto į kitą neturėtų būti laikomas gyventojų migracija.
Jau žiloje senovėje pradėję migruoti gyventojai intensyviai migruoja ir mūsų dienomis. Tai turi didelę įtaką ne tik atskirų miestų ar rajonų, bet ir ištisų kontinentų ar valstybių gyventojų struktūrai, jų nacionalinei, rasinei, religinei sudėčiai. Migracijos lemia gyventojų persiskirstymą pasaulyje, naujų teritorijų ar net ištisų kontinentų appgyvendinimą. Dėl jų įtakos keičiasi gyventojų amžiaus struktūra, vyrų ir moterų skaičiaus santykis, miesto ir kaimo gyventojų skaičius, krašto ekonominės raidos tempai.
Aktyviausiai migruoja jauni, darbingo amžiaus žmonės ir ypač vyrai. Dėl to rajonuose, iš kur išvykstama, sumažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, pažeidžiama vyrų ir moterų skaičiaus pusiausvyra, o rajonuose, į kur atvykstama, padidėja darbingo amžiaus žmonių dalis, daugiau yra vyrų negu moterų. Visa tai turi įtakos natūraliajam gyventojų judėjimui. Pirmosiuose rajonuose gyventojų prieaugis sumažėja, antrosiuose – priešingai – padidėja.1. 2. Migracijos rūšys
Gausios praeities ir da
abarties gyventojų migracijos paprastai skirstomos į kelias grupes pagal (1 lentelė):
1. Kryptį. Jos yra vidinės ir išorinės. Vidinėms migracijoms priklauso gyventojų persikėlimas vienos valstybės ribose, iš vieno rajono ar miesto į kitą. O išorinė – gyventojų persikėlimas iš vienos valstybės ar kontinento į kitą. Išorinė migracija, kitaip nei vidinė, veikia bendrąjį gyventojų skaičių. Jei daugiau gyventojų iš šalies išvyksta nei atvyksta, šalies gyventojų gali mažėti, o jei daugiau atvyksta nei išvyksta – gausėti, bet tai dar priklauso ir nuo netūraliojo prieaugio.
2. Išvykimą ar atvykimą. Išvykimas iš šalies vadinamas emigracija, o sugrįžimas anksčiau išvykusių – reemigracija. Imigracija – tai atvykimas gyventi iš kitos šalies. Kartais, kalbant apie gyventojų persikėlimus, vartojamas terminas „ repatriacija“. Tai prievarta perkeltų karo ir civilių belaisvių, pabėgėlių sugrįžimas į tėvynę.
3. Trukmę. Nuolatinės migracijos yra tokios, kai išvykęs žmogus daugiau jau negrįžta į ankstesnę gyvenamąją vietą, o įsikuria naujoje vietoje visam laikui. Laikinosios – kai išvykusieji po kurio laiko sugrįžta į anksčiau gyventą vietą, t. y. naujojoje vietoje apsigyvenama laikinai. Laikinos migracijos trukmė tiksliai neapibrėžta. Ji gali trukti nuo keleto dienų iki metų ir daugiau. Sezoninės – tai tokios migracijos, kai žmonės išvyksta kuriam nors sezonui, pvz:. žemės ūkiui ar kitiems darbams. Kasdienė migracija trunka trumpiausią laiko tarpą ( mažiau kaip parą). Tai žmonių vykimas kasdien iš vienos vietos į kitą.
4. Formą. Laisvanoriškos migracijos, kai gyventojų persikėlimui ne
evartojama prievarta. Žmonės migruoja ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų, darbo, asmeninės laisvės ir pan. Priverstinės migracijos susijusios su prievartos panaudojimu, kai žmonės neturi kito pasirinkimo kaip palikti gyvenamąją vietą, pvz:. dėl karo, stichinių nelaimių, ekonominių, religinių, socialinių priežasčių.
Gyventojų migracijų priežastys – įvairios. Dažniausiai yra ekonominės ir politinės. Ekonominės priežastys tokios, kai žmonės keliasi iš vienos vietos į kitą ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų. Politinės migracijų priežastys gali būti karai, valstybių sienų pasikeitimas, atskirų tautų ar grupių diskriminacija ir kt.

1 lentelė. Gyventojų migracijos rūšys
Pagal kryptį Pagal atvykimą ar išvykimą Pagal trukmę

Pagal formą
Vidinė (šalies viduje) Emigracija (išvykimas gyventi į kitą šalį) Nuolatinė (migrantų pasilikimas gyventi nuolat) Laisvanoriška (persikėlimui nevartojama prievarta)
Išorinė (tarp ivairių šalių) Imigracija (atvykimas gyventi iš kitos šalies) Laikinoji (keliems ar keliolikai metų) Priverstinė (kai panaudojama prievarta)

Reemigracija (sugrįžimas anksčiau išvykusių) Sezoninė (keliems mėnesiams ar savaitėms)

Repatriacija (prievarta perkeltų sugrįžimas į tėvynę) Kasdienė (nuolatinis vykimas iš vienos vietos į kitą)

Sudaryta autorių pagal A. Stanaičio (1984). Gyventojų geografija. p. 122.

Gyventojų migracijų apimtį rodo daugelis kiekybinių rodiklių:
migracijos apimtis – absoliutinis migrantų (atvykusių ir išvykusių) skaičius, tenkantis valstybei, miestui ar rajonui per tam tikrą laiką (mėnesį, metus);
migracijos intensyvumas – migrantų skaičius per tam tikrą laiką, tenkantis 1000 ar 10 000 tam tikros šalies ar rajono gyventojų;
migracijos saldo – atvykusių ir išvykusių per atitinkamą laikotarpį skaičiaus skirtumas. Migracijos saldo gali būti teigiamas ir neigiamas. Jis išreiškiamas absoliutiniais skiačiais arba 1000 – čiui gyventojų. Pa

astarasis rodiklis gali būti vadinamas migracijos saldo koeficientu. Palyginus migracijos saldo ir gyventojų reprodukcijos koeficientus, matyti, kokią reikšmę migracija turi valstybės, rajono ar miesto gyventojų dinamikai.2. EMIGRACIJA IŠ LIETUVOS
Emigracija – tradicija, turinti gilias šaknis Lietuvoje. Žmonės veržte veržėsi iš šalies tiek caro, tiek “smetoninės” Lietuvos laikais. Apskaičiuota, kad į Lietuvą grįžo tik apie 5 proc. tuomet emigravusiųjų. Kodėl dabar turėtų būti kitaip, niekas neatsako. Be to, reikia prisiminti, kad beveik dešimtmetį Lietuvoje gimstančiųjų buvo mažiau, nei anapilin iškeliaujančiųjų.
Po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos įvairiais paskaičiavimais išvažiavo apie 300 tūkst. žmonių. Dauguma ieškodami geresnio gyvenimo išvyko į Jungtines Valstijas ar Vakarų Europos šalis. Valdžia tikisi, kad užsidirbę pinigų bent jau didžioji emigrantų dalis, ankščiau ar vėliau, grįš. Bet ar tikrai taip bus?

Tačiau mažėjantis gyventojų skaičius – ne tik ateinančio šimtmečio problema. Jau šiandien pranešama, kad kai kurie šalies ūkio sektoriai susiduria su darbo jėgos trūkumu. Statybos bendrovėms trūksta statybininkų, tekstilininkams – siuvėjų, informacinių technologijų įmonėms – programuotojų. Vis garsiau pasigirsta kalbos apie tai, kad šalies ūkiui trūkstamus specialistus, norim to ar nenorim, teks įsivežti iš užsienio.
Lietuvoje darbo jėgos deficitas ateityje – neišvengiamas. Ir spręsti šią problemą teks tradiciškai, pritraukiant darbo jėgos iš užsienio. Norint išvengti imigrantų atskirties problemos, jau dabar būtina galvoti, kaip sukurti jų įsiliejimo į šalies visuomenę sistemą. Būtina imigrantams ar jų vaikams užtikrinti lygiai tokias pačias karjeros galimybes, kaip “seniesiems” gyventojams.
2 lentelė. Gyventojų migracija 2001 – 2003 m.

2001 2002 2003

Atvyko Išvyko Migr. saldo Atvyko Išvyko Migr. saldo Atvyko Išvyko Migr.
saldo
Iš viso: 4694 7253 -2559 5110 7086 -1976 4728 11032 -6304
Vyrai 2701 3721 -1020 2815 3664 -849 2594 5173 -2579
Moterys 1993 3532 -1539 2295 3422 -1127 2134 5859 -3725

Migr. saldo – migracijos saldo.
Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2003 m.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ( 2 lentelė) 2001 m. iš Lietuvos išvyko 2559 žmonėmis daugiau negu, kad jų atvyko. Nežymiai didesnę dalį tiek išvykusiųjų, tiek atvykusiųjų sudarė vyrai. 2002 m. , lyginant su 2001 m. išvykusiųjų dalis sumažėja 167 žmonėmis, o atvykusiųjų į Lietuvą dalis – priešingai – padidėja. Išlieka ta pati tendencija, kad labiau migruoti linkę vyrai. 2003 m. atvykusiųjų dalis sumažėjo lyginant su 2001 ir 2002 m., tačiau išvykusiųjų skaičius ženkliai padidėjo, o migracijos saldo pasiekė net -6304. 2003 m. pasikeitė migruojančių vyrų ir moterų skaičiaus tendencija. Atvykstančiųjų vis dar didesnę dalį sudaro vyrai, o išvykusių moterų skaičius viršyja emigravusių vyrų skaičių.

1 pav. Išvykusiųjų vyrų ir moterų santykis 2001 – 2003 m.
Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2003 m.

Analizuojant diagramą ( 1pav.) galima teigti, kad išvykstančių iš Lietuvos vyrų skaičius nuo 2001 iki 2002 metų nežymiai sumažėjo, o 2003 m. labai išaugo. Išvykstančių moterų 2001m. 2002 m. skaičius taip pat tolygiai mažėjo, tačiau 2003 m. jų emigracija tapo intensyvesnė ir netgi viršijo išvykstančių vyrų skaičių.2. 1. Emigracijos iš Lietuvos neigiami aspektai
Emigracija stipriai veikia Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą, keičias amžiaus struktūra, prarandamas jaunimas, visuomenė sensta, mažėja santuokų, gimstamumas. Pastebimas “protų nutekėjimas”, aukštos kvalifikacijos specialistų. Emigracija labiau pastebima tarp kai kurių tautinių mažumų, pvz., žydų, kurie beveik visi išvyko, ar rusų. Pastebimi neigiami socialiniai reiškiniai, vykstantys šeimose, kuomet vaikai netenka vieno iš tėvų, o neretai ir abiejų. Kokios to bus pasekmės _ labai sunku numatyti. Emigracija sumažina įtampą darbo rinkoje. Uždirbti pinigai grįžta į Lietuvą, kur jie daugumoje šeimų “pravalgomi”. Finansinės įplaukos (nors neapskaičiuojamos, tačiau labai žymios) tarsi prilyginamos valstybės eksporto rūšims. Lietuvos migracijos potencialas yra labai didelis, norinčiųjų išvykti iš Lietuvos skaičius siekia 40-60 proc. Daugiausia to siekia 14-24 m. jaunimas, net iki 90 proc. norintis išvykti į užsienį keleriems metams padirbėti, ir dalis (mažiau nei 10 proc.) – ten apsigyventi, kiti sugrįžti į Lietuvą. Ko išvykstama? Tai rodo tyrimai: 75 proc. dirbti, 8 proc. pamatyti, 7 proc. mokytis, 6 proc. gyventi. Emigracijos motyvu tampa noras užsidirbti pinigų. Lietuvoje nematoma perspektyvos, tad norima įsitvirtinti užsienyje.
Vis labiau senstant visuomenei išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse ir trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, su kuo susiduria JAV, jų vyriausybės atsigręžia į kvalifikuotą darbo jėgą besivystančiose valstybėse ir sukuria geresnes sąlygas šiai darbo jėgai privilioti. Tuo tarpu besivystančiose valstybėse, kurios negali konkuruoti darbo užmokesčiais su išsivysčiusiomis, ekspertai prognozuoja, jog per tam tikrą laiką dėl kvalifikuotos darbo jėgos sumažėjimo gali sulėtėti ūkio plėtra.
Lietuvoje mokslininkai taip pat susirūpino, kad iš Lietuvos bėga patys gabiausi jauni mokslininkai, kurie dirbdami Lietuvoje galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo.
Prognozuojama, jog Lietuvai įstojus į ES, aukštą kvalifikaciją turinčių gyventojų emigracija į Vakarų Europos valstybes padidės – dėl siūlomų geresnių darbo sąlygų,aukštesnių darbo užmokesčių nei kad dabar suteikiama Lietuvoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytas tyrimas rodo, kad dažniau į užsienį dirbti rengiasi vykti jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo žmonės.„Vilmorus” atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, jog žmonės, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą, geriausiai save realizuoja Lietuvoje, tuo tarpu labiausiai norėtų išvykti mokytis arba dirbti, t.y. laikinai, vidurinį, specialųjį ar aukštąjį mokslą baigę lietuviai.
Visam laikui išvykti gyventi į užsienį taip pat norėtų daugiau žmonių, turinčių aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą,nei tie, kurie turi tik pagrindinį ar nebaigtą vidurinįjį.
Tačiau tiriami tiktai socialiniai padariniai, t.y. įvertinamas darbo jėgos perteklius ar trūkumas. Kol kas neteko girdėti, kad valstybiniu lygmeniu būtų galvojama, kaip racionaliau būtų galima panaudoti užsienyje dirbančius Lietuvos protus, ar kaip juos privilioti atgal bent trumpalaikių projektų ruošimui ir jų įgyvendinimui.

Kvalifikuotų žmonių emigracija ir toliau didės į išsivysčiusias valstybes, nes pastaruoju metu jose kuriamos palankesnės sąlygos privilioti žmonių, turinčių aukštą kvalifikaciją.Dažniausiai protus „eksportuojančios“ valstybės labai nukenčia.
Ne vien tik vargingos valstybės nukenčia dėl protų nutekėjimo, valstybės tampa „surogatinėmis” tėvynėmis, kur gaunama pilietybė, įgyjamas išsilavinimas tam, kad vėliau dalyvautų turtingesnėje ir platesnėje pasaulio darbo rinkoje.
Ar svarbu, kad išsilavinę žmonės palieka savo valstybes? Bendroje darbo rinkoje tai yra natūralūs procesai, kai protingiausi siekia gauti už savo įgūdžius didžiausią atlygį. Bet tai, kas tinka globaliai darbo rinkai, netinka atskiroms valstybėms, kurios praranda didesnę dalį savo protų.
Protų praradimas kenkia valstybei. Šie žmonės iš esmės kuria darbo vietas kitiems. Jų netekimas išbalansuoja vidutinės kl.asės politinės įtakos svorį. Jeigu tai įvyksta staigiai ir netikėtai, gali sunaikinti visą mokslinį valstybės potencialą. Negana to, moksliniai tyrimo projektai, kurių vykdymas užtrunka, paprasčiausiai sugriūva, kai žmonės , kurie yra pakankamai kvalifikuoti atlikti tokį darbą, išvažiuoja.
Be to, būtina tirti ir finansinius migracijos aspektus. Besivystančių valstybių mokesčių mokėtojai apmoka emigrantų išsilavinimą, o šie palieka didesnę socialinio draudimo naštą. Nors emigrantai padidina mokesčių mokėtojų gretas valstybėse, kuriose jie apsistoja, tačiau kartu sumažina jų skaičių tėvynėje.

2. 2. Emigracijos iš Lietuvos teigiami aspektai

Aukščiausią kvalifikaciją turinčių gyventojų emigracija – žalinga valstybės ekonomikai, tačiau gali turėti ir naudos.
Kai kurie ekonomistai mano, kad apskritai emigracijos poveikis valstybei gali būti naudingas. 1882 m. Knutas Wicksellis teigė, jog emigracija gali padėti valstybei sutvarkyti darbo rinkos procesus, nes skurdas yra darbo jėgos pertekliaus ir neefektyvios žemės rinkos padarinys. Tai reikalauja kaip įmanoma mažinti skurdą šalyje.

Besikeičiantis požiūris į migraciją verčia ieškoti ir teigiamų šio proceso aspektų. Emigracija gali padidinti aukštojo mokslo populiarumą – galimybė išvykti ir užsidirbti daugiau skatina jaunus žmones siekti aukštojo mokslo. Kadangi vis tiek ne visi išvažiuos, valstybėje bus daugiau išsilavinusių žmonių, galinčių tapti kvalifikuota darbo jėga.
Be to, jeigu baigę aukštąjį mokslą baigę emigrantai grįžta namo, jie parsiveža
naudingus įgūdžius bei ryšius – ekspertai randa požymių, rodančių, kad tarp valstybių, eksportuojančių bei importuojančių darbo jėgą, plėtojasi aktyvesnė užsienio prekyba.
Kitas svarbus teigiamas aspektas, tai, jog dirbusių kitose valstybėse ir sugrįžusių į Lietuvą sukauptos lėšos yra sunaudojamos ir investuojamos Lietuvoje. Be to, išvykusieji į kitas šalis palieka laisvas darbo vietas pasilikusiems Lietuvoje, taip mažėja bedarbių skaičius ir tuo pačiu poreikis socialinei paramai. Kol kas daugiau emigracijos iš Lietuvos proceso teigiamų aspektų neįžvelgiama.
3 lentelė. Emigracijos poveikio vertinimas
PRIVALUMAI TRŪKUMAI
Tikėtina, kad didžioji dauguma emigrantų grįš į Lietuvą. Demografinės situacijos pokyčiai (socialinės sistemos problemos, produktyvumo mažėjimas).
Didelė dalis uždirbtų lėšų suvartojamos ir investuojamos Lietuvoje. Investicijų į žmogų praradimas.
Mažėja bedarbių skaičius, tuo pačiu ir poreikis socialinei paramai. Staigus atlyginimų šuolis kai kuriuose sektoriuose, jei nėra susiję su produktyvumo didėjimu.
Migrantai įgyja naujos patirties. Gali dar labiau paskatinti kai kurių regionų socialinę atskirtį.
Šaltinis: Ekonomikos ir regioninės plėtros grupė, 2004Išvados
 Migracija – žmonių kėlimasis gyventi iš vienos vietos į kitą. Ji daro poveikį gyventojų pasiskirstymui, skaičiui, sudėčiai.
 Migracija skirstoma į atskiras rūšis pagal kryptį, išvykimą ar atvykimą, trukmę bei formą.
 Pagrindinės migracijos priežastys yra politinės ir ekonominės.
 Emigracija iš Lietuvos vyko visais laikais – tiek „cariniais“, tiek ir atkūrus nepriklausomybę.
 Emigrantų iš Lietuvos skaičius nėra pastovus, jis nuolat kinta.
 Labiausiai emigruoti linkę jauni žmonės nuo 14 iki 24 metų.
 Iš Lietuvos išvyksta daug kvalifikuotos darbo jėgos, dėl to jaučiamas jų stygius pačioje mūsų šalyje.
 „ Protų nutekėjimas“ daro neigiamą įtaką šalies ekonomikai, nes prarandamos investicijos į žmogų.
 Emigracija keičia demografinę situaciją, tauta sensta dėl jaunų žmonių išvykimo.
 Tikėtina, kad didžioji dauguma grįš į Lietuvą įgiję daugiau žinių ir patirties.
 Emigrantai sukuria laisvas darbo vietas pasilikusiems Lietuvoje.
 Neigiamų emigracijos iš Lietuvos aspektų yra žymiai daugiau nei teigiamų.Literatūros sąrašas
1. Bielskytė, G. (2002). Kiek žalingas „protų nutekėjimas“?. „ Atgimimo“ straipsniai. http://www.atgimimas.lt/articles.php?id=1033717022
2. Jankauskaitė ,V. Radkevičius, A. Nuteka protai, išplaukia lėšos. Ar statysime užtvanką? http://www.vilnensis.vu.lt/nr – 7/Protai.html
3. Lietuvos išeivijos institutas (2004). Šiuolaikinė lietuvių emigracija: praradimai ir laimėjimai. Kaunas.
4. Stanaitis, A. (1984). Gyventojų geografija. Vilnius.
5. Vitkauskas, V. „ Kad Lietuva neišsivaikščiotų“. http://www.asra.pl/0410/PGV.html
6. Waugh, D. (2002). Geografija: integruotas kursas. II dalis.

Leave a Comment