Konflikto teorija darbovietėje

TURINYS

1. Įvadas
2. Konflikto teorija
3. Konfliktas mokykloje
4. Išvados
5. Panaudotos literatūros sąrašas

ĮVADAS

Mūsų šimtmetyje buvo pasiūlyti keli konflikto teorijos variantai. Viena žymiausių šiuolaikinių teorijų yra vokiečių sociologo Ralfo Darendorfo koncepcija. Darendorfas atmeta Markso mintį, kad pagrindinės konfliktuojančios visuomenės grupės yra klasės, kurios skiriasi pagal ekonominį požymį. Darendorfo nuomone, pagrindinė konflikto priežastis yra faktas, kad vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi.
Darendorfas suformulavo šiuos pagrindinius konflikto teorijos teiginius:
1. Svarbiausi kiekvienos visuomenės skiriamieji bruožai yra valdymas, konfliktas irr spaudimas.
2. Visuomeninė struktūra remiasi vienų žmonių grupių valdžia kitoms.
3. Kiekviena šių grupių turi savo interesus, nepriklausomai nuo to, ar sudarantys grupes individai juos suvokia, ar ne. Skirtingų grupių narių interesai skirtingi ir prieštaraujantys.
4. Kuomet žmonės suvokia savo bendrus interesus, jie gali sudaryti visuomeninę klasę.
5. Klasinis konfliktas paaštrėja, kuomet:

a) visa valdžia sukoncentruota nedaugelio žmonių rankose, o likusieji jos neturi;

b) tie, kurie neturi valdžios, neturi galimybės jos įgyti;
c) žmonės gali laisvai organizuoti politines grupes.
Šiame darbe pritaikysiu Darendorfo konflikto teoriją mmokykloje ir nagrinėsiu pagrindins konflikto priežastis tarp grupių, kai vienos iš jų turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi. Kaip tai atsispindi mokykloje?

KONFLIKTO TEORIJA

Viena žymiausių šiuolaikinių konflikto teorijų yra vokiečių so

ociologo Ralfo Darendorfo ( g.1929) pasiūlyta konflikto teorija. Dahrendorfas laikomas vienu iš svarbiausių teoretikų, pripažįstančių visuomenės dvilypumą (konfliktą ir konsensusą) ir teigiančių, kad struktūrine socialinė teorija turėtų būti padalinta į dvi dalis: konflikto teoriją ir konsensuso teoriją. Konsensuso teorija turėtų tirti vertybinę Integraciją, o konflikto teorijai reikėtų aiškintis interesų konfliktus bei visuomenės tvarką palaikančius prievartos mechanizmus. Dahrendorfas pripažĮsta, kad visuomenė negali egzistuoti be abiejų veiksnių: konflikto ir konsensuso, kurie yra kiekvienos visuomenės svarbiausios sudėtinės dalys. Negali būti konflikto, teigia Dahrendorfas, jei prieš tai nebuvo konsensuso Ir atvirkščiaI. Konfliktas gali veikti Ir socialinį konsensusą. Ir integraciją.

Darendorfas tvirtino, kad visos sudėtingos organizacijos savo veikimą grindžia valdžios pasiskirstymu, kad žmonės, turintys valdžią, įvairiomis priemonėmis (pagrindinės iš jų – prievartinės) siekia naudos iš žmonių, turinčių mažesnę valdžią. Kaadangi valdžios ir autoriteto perskirstymo galimybės yra labai nedidelės, todėl bet kurios visuomenės nariai
nuolat kovoja dėl valdžios perskirstymo. Ši kova gali vykti ne tik atvira, bet ir paslėpta forma.

Tačiau bet kurioje visuomenėje gali egzistuoti kova dėl valdžios pasidalijimo.
Taigi R. Darhendorfas mano, kad socialinių konfliktų pagrindas – ne ekonominės
priežastys, o žmonių siekis perskirstyti valdžią. Neišvengiamų konfliktų šaltinis yra vadinama „politinis žmogus”. Kadangi vienas valdžios perskirstymas neišvengiamai sukelia kitą, tai socialiniai konfliktai būdingi bet kuriai visuomenei. Kita vertus, būdami neišvengiami ir
r nuolatiniai, jie reiškiasi kaip interesų patenkinimo priemonė, taip pat kaip priemonė švelninti ir „kultūrinti” įvairias moniškąsias aistras. Visi žmonių santykiai, kurių pagrindas – tikslų nesuderinamumas, yra socialinio konflikto santykiai, teigė R. Dahrendorfas.

KONFLIKTAS MOKYKLOJE

.
Pagal Darendorfo konflikto teoriją, mokykla, kaip socialinė sistema yra palaikoma laisvanoriška integracija, bendro konsensuso arba abiejų šių procesų. Remiantis konflikto teorijos požiūriu, teigiančiu, kad socialinė visuma grindžiama “valdžios prievarta”, dalima daryti išvadą, kad prievarta ir jos panaudojimas kyla iš visuomenės struktūrinių pozicijų. Šio socialinio gyvenimo fakto pripažinimas suponavo pagrindinę Dahrendorfo tezę, kad valdžios pasiskirstymas yra universalus ir svarbiausias sisteminio socialinio konflikto veiksnys. Todėl galima sakyti, kad mokykloje konfliktą iššaukia valdžios pasiskirstymas, ir tai įtakoja ne tik santykius tarp mokyklos administracijos ir švietimo skyriaus, mokytojų ir administracijos, bet taip pat ir tarp mokytojų ir mokinių.
Konfliktą sukelia pati mokyklos, kaip švietimo įstaigos, sistema, o mokyklos kitimą sąlygoja konfliktas. Tai atitiktų Darehrendorfo dialektinę konflikto teoriją.

Valdžios vaidmuo.

Pagal Darendorfą, ivairios socialinės pozicijos visuomenės struktūroje turi nevienodą valdžią. kitaip tariant, valdžia slypi ne individuose, o jų užimamose pozicijose. Todėl galima teigti, kad mokykloje valdžia taip pat yra tam tikrose pozicijose. Konfliktas gali būti aiškinamas socialinių vaidmenų išsidėstymu, kuriam būdingi įvairūs dominavimo ir pavaldumo lūkesčiai. Tai esminis Dahrendorfo sociologinės konflikto analizės elementas, kurį galima ra

asti mokykloje.
Kokie yra valdžios arba galios vaidmenys mokykloje? Valdžia visuomet apima ir pavaldumą, ir dominavimą. Iš asmenų ar grupių, kurios užima aukštesnes valdžios pozicijas mokykloje, tikimasi, kad jie vykdys pavaldžių grupių kontrolę ir tai ateina iš dar aukštesnes pozicijas užimančių asmenų. Esantys tam tikrose pozicijose ir turintys valdžią mokykloje administracija gali dominuoti mokytojų atžvilgiu, o mokytojai – mokinių. Priešingose pozicijose esantys individai dominuojančių pozicijų atžvilgiu turi tam tikrus lūkesčius. Tai ne psichologiškai,
o socialiai determinuoti lūkesčiai, kadangi struktūriškai determinuota valdžia yra teisėta, savo ruožtu dominuojančiose pozicijose esančios grupės teisėtai gali taikyti sankcijas tiems, kurie nepaklūsta. Mokykloje mokytojai turi lūkesčių administracijos atžvilgiu, o mokiniai to paties tikisi iš mokytojų. Savo ruožtu, tiek administracija, tiek mokytojai taiko įvairias sankcijas žemesnėse pozicijose esantiems, jei jie nepaklūsta esamai tvarkai.
Darendorfo požiūriu, valdžia nėra absoliutus dydis, nes ji slypi ne pačiuose individuose, bet individų užimamose pozicijose. Todėl asmuo, turintis valdžią vienoje pozicijoje, nebūtinai ją turės kitoje. Ir atvirkščiai, asmuo pavaldus vienoje grupėje, kitoje grupėje pats gali užimti valdžios poziciją. Taigi, administracija mokykloje neturi valdžios visose pozicijose, atitinkamai tą patį galima teigti apie mokytojus mokinių atžvilgiu. Ir atvirkščiai, mokytojas, būdamas pavaldžiu vienoje grupėje, kitoje grupėje pats gali užimti valdžios poziciją – vadovaudamas mokyklos tarybai, tuo pačiu vadovauja ir į šia tarybą ie
einantiems administracijos atstonams kaip eiliniams tarybos nariams. Tuo pačiu moksleiviai, priklausantys mokinių savivaldai, gali įtakoti mokytojų priimamus sprendimus. . Tokia išvada kyla iš Dahrendorfo visuomenės sampratos, teigiančios, kad visuomenė yra sudaryta iš įvairių socialinių darinių, kuriuos jis vadina lmperatyviai koordinuotomis asociacijomis Bet kurį socialinį vienetą – taip pat mokyklą – galima laikyti imperatyviai koordinuota asociacija, jei jos vaidmenų organizacijoje yra aiškiai išreikštas diferencijuotas valdžios pasiskirstymas. Tai yra mokykloje dirbančių žmonių grupės, kontroliuojamos valdžios pozicijų hierarchijos. Kadangi mokykloje yra daug ivairiųgrupių, tai mokykloje dirbantys žmonės gali užimti valdžios poziciją vienoje grupėje ir būti pavaldūs kitoje. Todėl audito grupės vadovas kitoje darbo su gabiaisiais mokuniais grupėke tampa tik dalyviu. Nors kiekviena valdžia reiškia vlenų grupių asmenų prievartą kitiems, tokiose grupėse siekiama, kad valdžios santykiai būtų įteisinti. Todėl valdžios santykius galima analizuoti ir kaip autoriteto santykius, kai tam tik ra grupės dalis įgyja normatyvinę teisę valdyti (Dahrendorf 1959: 168-169). Darendorfo požiūriu, tvarka yra palaikoma įvairių procesų, sąlygojančių autoriteto santykius skirtingo socialinių sistemų lygio asociacijose.
Mokykloje taip pat nuolat kyla kova bei konkurencija dėl valdžios ir autoriteto, taip pat dėl darbo pasidalijimo. Santykiai tarp administracijos ir mokytojų, mokynių ir mokytojų yra svarbiausias konfliktų ir pokyčių šaltinis. Šis konfliktas atspindi įvairių vaidmenų turimą valdžią grupėse, nes objektyvūs vaidmenų interesai tiesiogiai priklauso nuo vaidmens turimos valdžios ir autoriteto kitų vaidmenų atžvilgiu.
Esant tam tikroms sąlygoms, mokykloje suvokiamas skirtingų interesų supriešinimas. Supriešinus skirtingus interesus, minėtosios grupės pasidalina tarsi dvi skirtingas grupes. Taip formuojasi konfliktai tarp administracijos ir mokytojų, mokynių ir mokytojų. Valdžios kaip administracijos pozicija ir pavaldumo kaip mokytojų pozicija turi tam tikrus interesus, kurie savo esme ir kryptimi yra priešingi vienas kitam. Taip pat išryškėja aldžios kaipmokytojų pozicija ir pavaldumo kaip mokinių pozicija ir jie taip pat turi tam tikrus interesus, kurie savo esme ir kryptimi yra priešingi vienas kitam.

Grupės interesai.

Ir dominuojančios – administracijos, mokytojų, ir pavaldžios – mokytojų, mokinių grupės turi savo objektyvius interesus. Netgi tie interesai, kurie atrodo psichologiniai, savo kilme yra makrostruktūros reiškiniai.

Individai, esantys dominuojančioje pozicijoje, kiekvienos situacijos metu siekia palaikyti status quo, o subordinuotieji siekia pakeisti situaciją, teigia Darendorfas. Kalbant apie mokyklą, aiškiai matoma, kaip administracija, būdama dominuojančioje pozicijoje, stengiasi išlaikyti faktinę padėtį, o mokytojai bando pakeisti esamą situaciją savo naudai ir iš to gauti kuo daugiau naudos sau. Tai taip pat ryšku ir tarp mokytojų, ir mokinių.

Šį minėtų grupių interesų konfliktą nebūtina lsisąmoninti tam, kad pavaldūs Ir dominuojantys asmenys galėtų veikti. Abiejų grupių interesai yra objektyvūs ir yra išreiškiami pozicijoms būdingais lūkesčials. Individams net nebūtina prižažinti šių lūkesčių ar jų lsisąmonlntl, kad galėtų pagal juos veikti. Paprasčiausiai minėtų grupių atstovai užima tam tikras pozicijas – ir administracija, ir mokytojai, ir mokiniai elgiasi pagal tam tikrą laukiamą elgesio pobūdį. Galima sakyti, kad jie yra prisitaikę prie savo vaidmens, jei jie įsijungia į pavaldžių ir dominuojančiųjų konfliktą.

Dahrendorfas tokių vaidmenų neįsisąmonintus lūkesčius vadina paslėptais interesais. Taip pat jis teigia, kad įsisąmoninti paslėpti interesai tampa išreikštais interesais. Dahrendorfo požiūriu, pagrindinis konflikto teorijos uždavinys – analizuoti paslėpto Ir išreikšto intereso ryšį. Kita vertus, veikėjai nebūtinal turi įsisąmoninti savo interesus tam, kad veiktų pagal juos.

Grupių tipai.

Pagal Darendorfą, interesų Ir konflikto ryšio analizė plėtojama išskiriant tris apibendrintus grupių tipus:
 Quasi grupė
 Interesų grupė
 Konflikto grupės

Quasi grupė arba agregatas, sudarytas iš pozicijų, turinčių tam tikrus vaidmens interesus. Tačiau tokio agregato individai dar nesuvokia savo interesų bendrumo. Kalbant apie mokyklą, mokytojai, kurie patyria neteisingą nuomonę iš administracijos pusės ar administracijos atstovai, kurie konfliktuoja su blogai dirbančiais mokytojais gali nežinoti vienas apie kitą Ir nesudarytI atskiros grupės.
Tą patį galima pasakyti apie mokytojų mokinių grupes.

Esant tam tikroms sąĮygoms, vaidmenų interesai sudaro prielaidas atsirasti antram grupės tipųi – interesų grupei.

Interesų grupė. Darendorfas skiria dvi interesų grupės. Vienas interesų grupes galima analitiškai išskirti Iš quasi grupių pagal joms būdingą bendrą elgesį. iitos Interesų grupės yra apibūdinamos griežtai pagal sociologinės grupės sampratą. Antro tipo grupės laikomos tikraisiais grupinio konflikto veikėjais, nes jos turi savo struktūrą, organizacijos formą, įsisąmonintus tikslus bei narių vaidmenis. Jei mokykloje mokytojai bus nepatenkinti savo administracija, santykiais su ja ir t.t.,

jie bus suinteresuoti įkurti tam tikro tipo organizaciją, kuri kovotų už juos. Manau, kad čia tiktų ir kitas pavyzdys, apie ką yra daug diskutuojama paskutiniu metu – mokytojų atlyginimus. Jeigu mokytojai turėtų gerą profsąjungą, kuri atsakingai kovotų už mokytojų, esanti situacija, kuri dabar nepatenkina mokytojų, keistųsi.

Konflikto grupės. Jos atsiranda iš interesų grupių, kai dėl skirtingų interesų pavaldžios grupės įsitraukia į konfliktą su dominuojančiomis grupėmis . Mokykloje susivieniję mokytojai grasina streiku dėl juos netenkinančių atlyginimų

Dahrendorfas manė, kad paslėpto ir atviro intereso, quasi, Interesų ir konflikto grupių sąvokos yra pagrindinės aiškinant socialinį konfliktą. Jis teigia, kad idealiu atveju jokių kitų kintamųjų nereikia.
Tačiau galima teigti, kadnebūna idealių sąlygų. nes procesą veikia daug įvairių kitų veiksnių. Todėl Dahrendorfas aptaria ir konftikto atsiradimo technines sąlygas. Prie jų yra priskiriama priskiria: adekvatus personalas, politinės sąlygos, socialinės sąlygos. Visos šios sąlygos palengvina arba apsunkina socialinio konflikto aiškinimą.

Konfliktas ir socialinls kitimas.

Taip pat Dahrendorfas konflikto teorijoje kalba apie konflikto ryšį su socialiniu kitimu. Pasak Dahrendorfo, konfliktą ir socialinę reorganizaciją sąlygoja dominavimo ir pavaldumo santykiai, nes jie suponuoja skirtingų Interesų priešinimą. Tam tikromis sąlygomis šis vidinis interesų priešinimas yra įsisąmoninamas, o esant kitoms sąlygoms skirtingų interesų grupės tampa konflikto grupėmis ir yra įtraukiamos į veiksmus, kurie gali lemti socialinės struktūras pakitimus. Jei šis konfliktas būna stiprus, tikėtina, kad ir socialiniai, ir politiniai pakitimai bus radikalūs. Jei tokiais atvejais dar yra panaudojama prievarta, struktūriniai pakitimai gali būti ypač greiti. Po tokių pokyčių institualizuojami nauji dominavimo ir pavaldumo santykiai. Darendorfas daugiausiai dėmesio skiria pavaldžių grupių intereso sąmonėjimo procesui, konflikto grupės atsiradimui bei konflikto pasekmėms aiškinti, nes šių procesų mechanizmų analizė leidžia aiškinti socialinę kaitą.

Mokykloje dviejų priešingų grupių –mokytojų ir mokinių – santykiai atstoja dominavimo ir pavaldumo santykius. Tai sukelia šių skirtingų grupių priešingų interesų priešinimą. Šis vidinis interesų priešinimas yra įsisąmoninamas, o atsiradus kokiam nors pastūmėjimui, šios dvi grupės pradeda konfliktą, kurio išsprendimas gali sukelti pokyčius. Jei mokytojas, netekęs kantrybės prieš įžūlų mokinį pavartoją smurtą, atsiranda konfliktas, kurip išsprendimo būdas reikalauja pokyčių. Šiuo atveju tai gali būti mokytojo atleidimas iš darbo.

IŠVADOS

Darendorfo nuomone, pagrindinė konflikto priežastis yra faktas, kad vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi.
Šiame darbe pritaikiau Darendorfo konflikto teoriją mokykloje ir panagrinėjau pagrindines konflikto priežastis tarp grupių, kai vienos iš jų turi valdžią kitų atžvilgiu. Minėtos grupės – aukščiausios švietimo instancijos ir mokyklos administracija, mokyklos administracija ir mokytojai, mokytojai ir mokiniai. Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi.

Pagal Darendorfo suformuluotus pagrindinius konflikto teorijos teiginius galima teigti, kad:
1. Mokykloje yra valdymas, konfliktas ir spaudimas.
2. mokyklos struktūra remiasi vienų žmonių grupių valdžia kitoms, pavyzdžiui, administracija mokytojams, mokytojai mokiniams t.t.
3. Kiekviena šių grupių turi savo interesus, nepriklausomai nuo to, ar sudarantys grupes individai juos suvokia, ar ne. Skirtingų grupių narių interesai skirtingi ir prieštaraujantys. Pavyzdžiui, iškyla konfliktas tarp mokytojų, reikalaujančių padidinti jų atlyginimą ir švietimo ministerijos, sakančios, kad mokytojai ir taip per daug uždirbaį.
4. Kai mokytojai suvokia savo bendrus interesus, jie gali sudaryti savo grupę, kovojančią už jų teises. Pavyzdžiui, mokytojų profsąjunga.
.

PANAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

V.Leonavičius, Z.Norkus, A.Tereškinas Sociologijos teorijos, VDU 2005 m.
Sociologija, vadovėlis, VDU, Spindulio leidykla

Liuobikienė I., Guščinskienė J., Palidauskaitė J., Vaitkienė R. Sociologijos pagrindai.
Kaunas: KTU, 1997

V.Pruskus Sociologija, Vilnius 2003

Sociologijos įvadas, studijų paketas, 2001, Kaunas

Leonavičius, J. (1993), Sociologijos žodynas. Vilnius: Academija.

http://www.sociumas.lt
http://www.socforumas.lt
http://en.wikipedia.org
http://allfreeessays.com
http://www.straipsniai .lt

Leave a Comment