I.SIMONAITYTĖS APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS BENDROSIOS SKAITYKLOS MENO FONDO PAKLAUSOS TYRIMAS

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. FONDŲ KOMPLEKTAVIMO ŠALTINIAI...........................5
2. BIBLIOTEKŲ FINANSAVIMAS..............................7
3. BIBLIOTEKOS FONDAS..............................9
4. MENO FONDO SUDĖTIS..............................10
5. MENO LITERATŪROS VARTOTOJAI..........................11
6. FONDO PANAUDOS ANALIZĖ...........................12
IŠVADOS..............................14
LITERATŪRA..............................16ĮVADAS
Skaitybos tyrimai Lietuvoje daugiausiai atliekami bibliotekininkų iniciatyva. Tyrimų metu gauti duomenys padeda gerinti ir tiksliau prognozuoti bibliotekos veiklą, derinti ją prie vietovės gyventojų poreikių, geriau pažinti vartotojų skaitymo interesus ir informacinius poreikius. Dabartiniu metu fondų komplektavimo problemos yra sprendžiamos naujomis sąlygomis – vyksta mokslų diferenciacija ir integracija, labai sparčiai gausėja informacijos dokumentų gamyba, jos geografija, labai kinta skaitytojų skaitymo poreikiai, senėja informacija. Taigi fondų komplektavimo metodika nėra statiška, ji nuolat keičiasi, vyystosi, priklausomai nuo aplinkos pasikeitimų, nuo naujai susidariusių situacijų. Klaipėdos viešojoje I.Simonaitytės apskrities bibliotekos bendrojoje skaitykloje taip pat buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti fondų paklausą, vartotojų poreikius. Tirti skaityklos meno fondą rekomendavo skaityklos darbuotojai, nes jie pastebėjo, kad meno fondas yra mažiau populiarus, bet kad tai patvirtinti, reikia atlikti tyrimą.
Beveik kasmet čia atliekamas vienos ar kitos mokslo šakos literatūros panaudos tyrimas, o vienas iš didesnių, apėmęs psichologijos, istorijos ir žemės ūkio skyrius, tyrimas buvo atliktas 1997m. Šią temą pasirinkau toodėl, kad šiais metais biblioteka keliasi į naują pastatą, todėl tokie tyrimai yra labai svarbūs norint sutvarkyti tiriamos bibliotekos fondą, palikti tik paklausiausius dokumentus ir teikti kuo kokybiškesnes paslaugas skaitytojams. Biblioteka nėra pakankamai finansuojama, todėl biblioteka yra priversta tenkintis tik reikalingiausiais le

eidiniais. Todėl būtina bibliotekos fondą būtina koncentruoti reikšmingiausia informacija. Tai daroma dviem pagrindiniais būdais:
1. papildant fondus moksliniu, pažintiniu požiūriais vertingais ir reikalingais dokumentais, pirmiausia tais, kurie turi glaustą, originalią, naują ir apibendrinančią informaciją;
2. nuolat šalinant iš fondų nepopuliarius, mažiau reikšmingus ir reikalingus dokumentus
Dėl koncentracijos bibliotekos fondas tarytum yra „suspaudžiamas“, mažėja jo fizinis dydis, augimo tempai, bet išsaugoma ir padidėja reikšminga visuomenei informacija. Koncentracija didina bibliotekos fondo informacinį patikimumą.
Mano darbo tikslas -paanalizuoti I. Simonaitytės viešosios bibliotekos skaityklos meno fondo sudėtį ir jo panaudą. Todėl yra iškeliami šie uždaviniai:
• patyrinėti kaip komplektuojami tiriamos bibliotekos fondai;
• paanalizuoti skaityklos meno fondo sudėtį;
• paanalizuoti kokie vartotojai labiausiai domisi meno literatūra;
• kokiais tikslais naudojama meno fondo literatūra.
Tyrimas bus atliktas statistinės analizės metodu: kovo mėnesio vartotojų užsakymų bei knygų išdavimo lapelių analizė ir meeno literatūros fondo analizė.

FONDŲ KOMPLEKTAVIMO ŠALTINIAI

Lietuvos bibliotekų įstatymo 21 straipsnyje „Bibliotekos fondo komplektavimas“ apibrėžti fondo konspektavimo klausimai. „bibliotekos fondas komplektuojamas iš gaunamų privalomųjų spaudinių egzempliorių, iš juridinių ir fizinių asmenų įsigyjamų spaudinių ir kitų dokumentų, keičiantis spaudiniais ir kitais dokumentais su Lietuvos ir kitų valstybių bibliotekomis, iš dovanotų arba gautų kaip palikimas spaudinių ir kitų dokumentų“ (Q2, p.3).
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, pasikeitus politinei ir ekonominei padėčiai, viešosios bibliotekos peržiūrėjo savo fondus, atrinko pasenusią ideologinę literatūrą. Sovietmečiu visuomeninė politinė literatūra sudarė apie 47 procentus vi

iso viešųjų (masinių) bibliotekų fondo. Nemažą jos dalį teko nurašyti. Tuo tarpu dėl ekonominių sunkumų mažiau įsigyjama naujų dokumentų, todėl viešųjų bibliotekų fondai mažėja.
Fondų komplektavimas būna dvejopas:
• retrospektyvusis;
• einamasis.
Retrospektyvinis komplektavimas – tai anksčiau išleistų dokumentų įsigijimas. Pagrindiniai šaltiniai – tarptautiniai vietiniai mainai (jie gali būti ir einamojo komplektavimo šaltiniai), palikimai ir kt.
Einamasis komplektavimas.:
1) privalomasis egzempliorius;
2) komplektavimas už centralizuotas lėšas;
3) prenumerata;
4) kiti šaltiniai.
Einamojo komplektavimo būdu, Klaipėdos viešojoje I.Simonaitytės apskrities bibliotekoje, įsigyjama 85-90 procentų naujų dokumentų. Einamasis komplektavimas – tai bibliotekos fondų papildymas naujais dokumentais. Jis vykdoma remiantis pagrindiniais komplektavimo principais – fondą nuolat papildant naujai išleistais įvairių rūšių ir formų dokumentais (knygomis, periodiniais leidiniais, kompaktiniais diskais ir kt.). Organizuojant einamąjį komplektavimą labai svarbu užtikrinti visų pagal profilį reikalingų dokumentų užsakymą ir gavimą (Q7). Todėl bibliotekų fondų tyrimai turi didelę reikšmę komplektuojant fondus, nes atlikus tyrimus paaiškėja kokiais dokumentais fondus reikia papildyti, o kokie mažiau paklausūs, todėl galima dalį nenaudojamų dokumentų nurašyti.
LR Vyriausybė 1996 m. lapkričio 22 d. Priėmė nutarimą Nr. 1389, kuriuo nustatyta nauja spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimo bibliotekoms tvarka. Šiuo nutarimu Vyriausybė įpareigojo viešosios informacijos rengėjus per 2 dienas po neslaptų dokumentų (elektroninių, garsinių regimųjų, kartografinių knygų, mikroformų, natų, ,neregių raštu, spausdintų, periodinių leidinių, vaizdinių) tiražo leidimo, jei tiražo yra didesnis kaip 100 egz., nemokamai išsiųsti privalomuosius egzempliorius:
• LNB Bibliografijos ir knygotyros centrui – po 2
egz. (jei tiražas didesnis kaip 25 egzemplioriai);
• Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosioms bibliotekoms – po 1 egz.;
• Miestų ir rajonų savivaldybių viešosioms bibliotekoms – tų miestų ir rajonų informacijos priemonių rengėjų leidžiamus leidinius (išskyrus neregių raštu) – po 1 egz. (Q4, p. 12)
Dėl šio nutarimo vykdymo pasirodė ir kultūros ministro įsakymas Nr. 36 (1997 m. sausio 23 d.). Šiuo nutarimu norėta pagerinti privalomojo egzemplioriaus pristatymą bibliotekoms, bet, deja, tai nepasiteisino. I. Simonaitytės apskrities viešosios bibliotekos komplektavimo skyriaus darbuotojas teigia, kad situacija po šito nutarimo visiškai pasikeitė. Anksčiau privalomąjį egzempliorių siųsdavo spaustuvės, o dabar jį siunčia rengėjai, kuriems spaustuvės išsiunčia išspausdintus dokumentus. Pasikeitus padėčiai, viešosios bibliotekos gauna vis mažiau privalomojo egzemplioriaus. Paprasčiausiai daugelis rengėjų nespėja privalomąjį egzempliorių išsiųsti per dvi dienas, taip pat iškilo neaiškumų dėl siuntimo išlaidų apmokėjimo. LR Vyriausybė 1997 m. balandžio 10 d. Nutarimu Nr. 330 nustatė, kad pašto išlaidas privalo apmokėti pačios bibliotekos, nes papildomų lėšų joms skiriama iš biudžeto (Q3, p. 11). O didžiausia problema yra ta, kad nėra jokios teisinės atsakomybės už šių nutarimų nevykdymą, taigi, siųsti ar nesiųsti privalomąjį egzempliorių nusprendžia patys rengėjai. Dažniausiai negaunamos brangios, daugiau kaip 100 Lt. kainuojančios knygos. Reikėtų, kad vyriausybė numatytų atsakomybę už nutarimo nevykdymą.

BIBLIOTEKŲ FINANSAVIMAS

Visose demokratiškose valstybėse bibliotekų vaidmuo yra gyvybiškai svarbus. Informuotumas skatina demokratiją, o bibliotekų reikšmė aprūpinant valstybės pi

iliečius būtina informacija yra labai didelė. Deja, dauguma Lietuvos bibliotekų nėra pakankamai aprūpinamos, kad galėtų pilnai sukomplektuoti savo fondus. Lietuvos valstybinių bibliotekų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose yra numatyta visų tipų priimtuose pagrindiniuose bibliotekų finansavimo tvarka. Bibliotekų finansavimas griežtai apibrėžtas LRBĮ IV dalyje „Bibliotekų finansavimas“(Q2, p. 4), kurioje numatyta valstybinės reikšmės bibliotekas išlaikyti iš skiriamų valstybės lėšų. Lėšų dydis nurodomas Lietuvos valstybės biudžete atskira eilute, bet šitų lėšų nepakanka. Lietuvoje per metus vienam gyventojui skiriama mažiau kaip litas, (I.Simonaitytės bibliotekai tenka 1,1 Lt, į šią sumą įeina visos pajamos gautos iš biudžeto, iš mokamų paslaugų, projektų, programų, fizinių ir juridinių asmenų p.aramos). Palyginti Estijoje skiriama apie 6 Lt (20 EEK), o Suomijoje net apie 43 Lt (12,5 euro). Taigi, skirtumas akivaizdus. Taip pat LRBĮ yra numatytas ir bibliotekų plėtojimo programinis finansavimas bei galimybė teikti mokamas paslaugas. Įgyvendinant LRBĮ 26 straipsnį, LR kultūros ministro įsakymu Nr. 96 (1998 02 10), patvirtintas „Bibliotekos teikiamų mokamų paslaugų sąrašas“ (Q1, p. 26), tačiau mokamos paslaugos sudaro tik mažą dalį (apie 0,64 % ) finansavimo šaltinių.
Bet kurios šalies, nepriklausomai nuo jos išsivystymo lygio, viešosios bibliotekos turi daugiakanalį finansavimą.
1) centralizuotą (iš valstybės biudžeto);
2) vietinį (savivaldybės);
3) juridinių ir fizinių asmenų paramą;
4) lėšas gaunamas už mokamas paslaugas (Q5, p. 15).
I. Simonaitytės apskrities viešosios bibliotekos 2004 metų gautos pajamos buvo 8 232 400 Lt. Didžiausia dalis buvo skirta iš Lietuvos Respublikos biudžeto – 8 150 300 Lt, už mokamas paslaugas gavo 78 600 Lt, fiziniai ir juridiniai asmenys parėmė 2 700 Lt, o iš projektų ir programų dar 800 Lt (1 lentelė). Išleisti buvo visi gauti pinigai. Didžioji dalis buvo išleista nepaprastosioms išlaidoms – naujo pastato statybai – 6 608 200 Lt. Paprastos išlaidos sudarė 1 624 200 Lt:
1) 978 000 Lt – darbo užmokesčiui
2) 219 400 Lt – kitoms išlaidoms (patalpų išlaikymui, kanceliarinėms ir ūkio prekėms ir pan.)
3) 213 400 Lt – dokumentams įsigyti
3.1) 189 100 Lt – knygoms
3.2) 24 300 Lt – periodikai
3.3) 0 Lt – kitiems dokumentams (kompaktiniams diskams, vaizdajuostėms ir pan.) (2 Lentelė)
Iš šių duomenų matome, kad fondų komplektavimui yra skiriama mažiausia dalis gautų pajamų, atsižvelgiant į tai, kad biblioteka labai taupo ir stengiasi kuo geriau papildyti fondą, tai bibliotekos finansavimas tikrai nėra pakankamas, kadangi 2004 m. buvo padovanota tik 1791 egzempliorius (nemaža dalis dovanotos literatūros buvo nurašyta), o iš privalomojo egzemplioriaus yra gauta 3500 dokumentų (815 mažiau negu 2003 metais).

BIBLIOTEKOS FONDAS

I. Simonaitytės viešosios bibliotekos fonde yra 1 015 442 dokumentų (meno literatūros – 125 217 egz., tai sudaro 12,3 viso fondo sudėties). 2004 m. buvo išduota 751 562 leidiniai (meno literatūros – 40 098 egz., tai yra 6,5 procento visos fondo išduoties). Bendra fondo išduotis – 0,74. tai 0,05 mažiau negu 2003 m.
Didžiąją dalį fondo sudaro dokumentai rusų kalba – 586 335 egz. (58 procentai viso fondo), kadangi beveik visa ši literatūra yra likusi iš tarybinių laikų, ji yra moraliai pasenusi, nepaklausi ir praradusi aktualumą, todėl ji masiškai nurašoma. 2004 m. nurašyta 27 885 egz., tai 8 497 egz. daugiau negu 2003 m. I. Simonaitytės bibliotekai gavo specialų leidimą ,išduotą kultūros ir švietimo ministerijos, nurašyti daugiau literatūros, negu leidžiama, nes biblioteka kraustosi į naujas patalpas (per2004m. nurašyta 37 479 egz.).
2004 m. gauta 20 806 dokumentų:
• 18554 – lietuvių kalba;
• 1127 – rusų kalba;
• 449 – kitomis kalbomis;
Stengiamasi nuolat gerinant fondo padėtį, todėl užsakoma kuo daugiau paklausios lietuviškos literatūros, tačiau Klaipėdoje gyvena nemažai rusakalbių, be to studijoms universitete nepakanka vien tik lietuviškos literatūros, todėl užsakoma naujausios literatūros rusų ir kitomis kalbomis. Ateinančiais metais ši tendencija turėtų keistis – lietuviai mokyklose vis mažiau renkasi rusų kalbos pamokas, o rusakalbiai tėvai savo vaikus leidžia mokytis į lietuviškas mokyklas, todėl akcentuojant literatūros komplektavimą tautinių mažumų kalbomis nereikėtų pamiršti lietuvių autorių knygų. Svarbu integruoti kitataučius į šalies gyvenimą, tai pagaliau primena ir Valstybinės kalbos įstatymas, bet jau dabar jaučiama, kad literatūros rusų kalba paklausa mažėja.

MENO FONDO SUDĖTIS

I. Simonaitytės bibliotekos skaityklos fondai universalūs, skirti patenkinti visų vartotojų poreikius, tačiau meno literatūra yra specifinė, orientuota į konkretų vartotoją, iš profesionalių ar mėgėjiškų paska.tų besidomintį jam aktualia meno tema. Poligrafiniu požiūriu skaitykloje esantys meno dokumentai yra ganėtinai aukštos kokybės. Žinoma, tai subjektyvi nuomonė, nes vienam meno albumas gali atrodyti puikios, o tikram meno žinovui bus tik pakankamos kokybės albumas ar knyga. Pastarųjų metų leidiniai (nuo 1991 m.) yra gerai įrišti, tvirtais viršeliais ir poligrafiniu požiūriu geresni nei sovietmečio laikotarpiu leista meno literatūra.
Kadangi ši literatūra niekada nebuvo labai paklausi skaitykloje, tai ir fondai komplektuojami atsižvelgiant į konkretaus vartotojo poreikius, vadinasi, sudaro nedidelę dalį viso fondo pvz., skaitykla 2005m. pradžioje meno literatūros turėjo 4236 egz., (šiais metais gauta dar 114 egz., o nurašyta 399), t.y. 3,38 % nuo bendro bibliotekos turimo meno fondo.
Meno literatūros fondas susideda iš šių pagrindinių skyrių: rajonų planavimo, architektūros, dailiųjų menų, piešimo ir braižybos, tapybos, skulptūros, grafikos ir graviūros, teatro, fotografijos, muzikos. Meno literatūros fondo sudėtis yra 15.3% viso turimo skaityklos fondo. Meno literatūros skyrius buvo išanalizuotas kalbiniu požiūriu ir nustatyta, kad meno literatūros lietuvių kalba yra 1617 egzempliorių. Užsienio kalbomis – 2619 egzempliorių, iš jų:
• rusų kalba – 2140 egz.;
• vokiečių kalba – net 241 egz.;
• lenkų kalba – 81 egz.;
• anglų kalba – 74 egz.;
• čekų kalba – 43 egz.
• italų kaba – 25 egz.;
• prancūzų kalba – 15 egz.
Išvis užsienio kalba(išskyrus rusų k.) turima 514 egz.
Tačiau nors turima ir tiek nemažai užsienio kalba literatūros, ji tyrimo metu buvo beveik nepanaudota.

MENO LITERATŪROS VARTOTOJAI

Dokumentų paieška skaitykloje atliekama naudojantis elektroniniu ir korteliniu katalogais. Persikėlus į naują pastatą kortelinį katalogą žadama panaikinti ir palikti tik elektroninį, nes per kelis ateinančius metus žadama į katalogą suvesti visus bibliotekos dokumentus (jau suvesti visi dokumentai išleisti 1997 m. ir vėliau). Naujame pastate bus daugiau kompiuterizuotų darbo vietų, todėl informacijos paieška turėtų vykti greičiau, bet gali kilti naujų problemų. Mažai vyresnio amžiaus skaitytojų moka naudotis kompiuteriniu katalogu, todėl gali tekti skirti papildomą darbuotoją padėti ir apmokyti vyresnio amžiaus žmones.
Meno literatūra skaitykloje dažniausiai domisi jaunimas – studentai, mokiniai (tai bus matyti ir iš atlikto tyrimo rezultatų). Jiems dažniausiai reikia dokumentų mokymosi tikslams, todėl jie daugiau domisi vadovėliais, meno istorija, teatro raida (pastaroji mokslo šaka – populiariausia, tai sąlygoja Klaipėdos universiteto teatrologijos studentų poreikiai). Vyresni vartotojai labiausiai domisi memuaristika, atsiminimais (populiarūs teatro aktorių atsiminimai), bet I.Simonaitytės apskrities viešosios bibliotekos. skaitykloje nėra sudarytos sąlygos tam, kad būtų galima ramiai skaityti meno literatūrą, nes skaitykloje daugiausia skaito jaunimas, tai neretai tarp jų užverda diskusijos Naujame pastate meno literatūros skaityklai planuojama skirti atskiras jaukias patalpas, kur skaitytojai galėtų labiau atsipalaiduot. Juk daug maloniau vartyt fotografijų albumą ar skaityt poeziją atsisėdus fotely, o ne ant kėdės, be to, fotografijų albumas negali pakeisti natūralių vaizdų, todėl tokioje skaitykloje turėtų būti televizorius ir kita įranga (vaizdajuosčių, DVD grotuvai), kad vartotojai galėtų žiūrėti filmus, spektaklius ar klausytis poezijos. Klaipėdos savivaldybės bibliotekos filiale yra atskiras skyrius, kur galima atskirai skaityti tokią literatūrą ir tai sudaro didžiulę konkurenciją I. Simonaitytės apskrities viešosios bibliotekos skaityklai.
Skaitykloje ypač jaučiamas moksleivių susidomėjimas meno literatūra, kai gauna užduotį mokykloje, tada visi reikalauja vienos ir tos pačios knygos. Pastaruoju metu išaugo susidomėjimas rajonų planavimu, urbanistika, landšafto formavimu ir architektūra. Tuo domisi ne tiek jaunimas (moksleiviai ir studentai), kiek suaugusieji, galbūt pritaikantys specializuotas žinias. tam tikros srities darbe, nes Klaipėdoje šiuo metu vyksta daug statybų.. Meno literatūros vartotojai aktyviai domisi ir dizainu, taikomaisiais menais. Kaip rodo tyrimas, meno literatūra paklausesnė jaunimo nei vyresnių vartotojų tarpe (plg. jaunimas bendrai – 71, suaugę – 19; toliau bus pateikta smulkesnė vartotojų skaitomumo analizė).
FONDO PANAUDOS ANALIZĖ

Šio tyrimo tikslas – paanalizuoti meno literatūros vartotojų skaitybos poreikius; akcentuoti, kodėl meno skyriaus panauda mažesnė nei pvz., vadybos, ir kodėl. Todėl, buvo atliktas šios mokslo šakos tyrimas – iš kurio sužinosime kokia yra meno fondo panauda. Buvo atrinkti kovo mėnesio vartotojų užsakymo lapeliai, iš kurių statistinės analizės metodu sužinota, kurie meno skyriai skaitomiausi, kokios vartotojų amžiaus grupės domėjosi šia mokslo šaka, kokiomis kalbomis ji labiausiai buvo skaitoma. Statistinis metodas yra vienas svarbiausių metodų, juo nustatoma:
• fondo dydis;
• fondo struktūra;
• fondo kalbinis pasiskirstymas;
• fondo naudojimas;
• fondo skaitomumas;
• fondo kaita (papildymas ir nurašymas);
• fondo dokumentų kiekis.
Šie rodikliai padeda numatyti kai kurias informacijos vartotojų interesų tendencijas, atskleisti komplektavimo ypatumus, keisti fondų sudarymo strategiją ir taktiką. Duomenys skaičiavimams imami iš bibliotekos bendrosios apskaitos knygos, darbo dienoraščių, skaitytojų formuliarų, oficialios statistikos.
Kovo mėnuo pasirinktas neatsitiktinai. Geriausia ir tikslingiausia rinkti duomenis apie analizuojamos mokslo šakos panaudą yra atsižvelgiant į vartotojų skaitomumą. Būtent šį mėnesį, galima vadinti vienu iš skaitomiausių, (plg. – sausį ir vasarį 4847 vartotojai, o kovą – 3139) todėl ir šio laikotarpio užsakymo bei knygų išdavimo lapeliai ir buvo pasirinkti tyrimui. Užsakymo bei knygų išdavimo lapelių tyrimas yra objektyviausias todėl, kad skaityklos fondai yra uždari ir norint gauti bet kurį dokumentą, prieš tai būtinai reikia užpildyti užsakymo lapelį. Iš gautų rezultatų matyti, kad labiausiai skaitomi buvo šie meno skyriai:
1)teatras (59 egz. arba 1.3 % visos bendrojoje skaitykloje turimos meno literatūros);
2)meno istorija (40 egz. arba 0,9 %);
3)taikomieji menai (34 egz. arba 0,7 %);
4)menas (33 egz. arba 0,7 %);
5)architektūra (21 egz. arba 0,68 %);
Kaip matyti iš suvestinės, skaitomiausias meno skyrius yra teatras, (per tiriamąjį laikotarpį paimti skaityti 59 egz.). Galima paminėti ir labiausiai skaitomą šio skyriaus knygą – Nosevičiūtė S. “Scenos kalba”(1987m.). Tai patvirtintų anksčiau keltą prielaidą, jog daugiausia meno literatūrą skaito teatrologijos specialybės studentai ir apskritai studijuojantis jaunimas. Kitų keturių skaitomiausių skyrių amžiaus grupėse vėl dominuoja jaunimas, kuris meno literatūra dažniausiai naudoja rašyti referatus, ar atlikti kitas mokytojų paskirtas užduotis. Palyginus meno literatūros vartotojų visumą, aiškiai matyti, kad meno literatūra kovo mėnesį daugiau domėjosi besimokantieji nei vyresnioji karta (plg. jaunimas bendrai – 75, suaugę – 19: studentai-73, mokiniai-2, tarnautojai-7, pensininkai ir kt.-7, pedagogai-3, medikai-1, darbininkai-1).
Tyrimo metu dauguma užsakymų meno literatūrai buvo patenkinti.
Abonemento skyriuje kovo mėnesį meno literatūros jaunimas paėmė 774egz., suaugę – 448egz. Kiti meno literatūros skyriai buvo skaitomi ne taip intensyviai:
1) rajonų planavimas, urbanistika – 21egz. arba 0,46 %; (beje, susidomėjimas
šiuo skyriumi pastaruoju metu itin išaugo).
2) piešimas – 15 egz. arba 0,32 %;
3) įvairių tautų menas – 11 egz. arba 0,24 %;
4 )fotografija – 10 egz. arba 0,21 %;
5) tapyba – 6 egz. arba 0,13%;
Tiriamuoju laikotarpiu meno literatūros lietuvių kalba buvo išduoti 229egz. Pažymėtina ir tai, kad užsienio kalbomis šia tema buvo skaitoma labai mažai -rusų kalba – 5 egz., anglų kalba – 1 egz., nors kaip buvo minėta, skaityklos fonduose yra nemažai vokiečių, anglų, lenkų bei kt. kalbomis leidinių.
Skaityklos meno literatūros fondo aktualizavimas ir sklaida yra. parodų rengimas bendrosios skaityklos fojė. Ir vėlgi matosi nedidelis jų skaičius. Per 2004 metus ir 2005 m. pirmąjį ketvirtį išvis buvo surengtos 44 parodos ir iš jų – aštuonios skirtos menininkų personalijoms – V. Kisarauskui, S. Dali, S. Krasauskui, I. Ropinui, Ž. A. Vatto, P. Gudynui, J. Gečui ir P. Kalpokui.
Atlikta meno skyriaus literatūros fondo analizė parodė kokiems tikslams vartotojai naudojasi šiuo meno fondu, leido įvertinti šio fondo sudėtį, panaudą bei atskirų meno skyrių populiarumą.IŠVADOS
Bibliotekos fondas yra dinamiškas objektas, nes jis nuolat papildomas naujai parengtais informacijos dokumentais, apvalomas nuo nereikalingų, pasenusių, nenaudojamų spaudinių, todėl visą laiką keičiasi, todėl svarbu žinoti kokia literatūra paklausi, o kokia ne. Fondo dinamiškumui labai didelę įtaką daro jo kaita: Skaitytojų sudėties ir skaitymo reikmių kaita, informacijos dokumentų rūšių, tipų ir jų platinimo būdų pasikeitimai. Dėl to nuolat būtina tikslinti fondų komplektavimą – informacijos, fondų temines, dokumentines, tikslines, kalbines ir kitas proporcijas, ieškoti naujų, racionalesnių fondų formavimo sprendimų. Iš šio tyrimo galima matyti, kad Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos skaityklos meno fondas yra skaitomas minimaliai, todėl labai svarbu, kad į aplinkos pasikeitimus būtų operatyviai sureaguojama ir fonduose padaromi būtini pakeitimai. Tačiau fondo atnaujinimas, kaita, informacijos dokumentų cirkuliacija neturi pažeisti jo vieningumo
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos fondas komplektuojamas iš gaunamų privalomųjų spaudinių egzempliorių, iš juridinių ir fizinių asmenų įsigyjamų spaudinių ir kitų dokumentų, keičiantis spaudiniais ir kitais dokumentais su Lietuvos ir kitų valstybių bibliotekomis, iš dovanotų arba gautų kaip palikimas spaudinių ir kitų dokumentų. Didžiausią dalį dokumentų biblioteka įsigyja iš Lietuvos Respublikos biudžeto gautų lėšų, taip pat gauna privalomąjį egzempliorių, kitais būdais gaunama tik maža dalis dokumentų. Iš pateiktų duomenų gali spręsti, kad biblioteka nėra pakankamai finansuojama ir jai reikėtų skirti didesnį finansavimą iš valstybės biudžeto. Taip pat reikėtų įvest administracinę atsakomybę, už vyriausybės priimtų nutarimų dėl privalomojo egzemplioriaus.
Skaitykla 2005m. pradžioje meno literatūros turėjo 4236 egz. Meno literatūros fondo sudėtis yra 15.3% viso turimo skaityklos fondo. Meno literatūros skyrius buvo išanalizuotas ir kalbiniu požiūriu. Nustatyta, kad meno literatūros lietuvių kalba yra 1617 egzempliorių, užsienio kalbomis – 2619 egzempliorių, iš jų rusų kalba 2140 egz. Keliantis skaityklai į naują pastatą galima rekomenduoti sumažinti meno fondo dalį – dokumentus užsienio kalba, nes jie visiškai nepaklausūs tarp vartotojų. Užsienio kalba turimi dokumentai buvo beveik neskaitomi ,tik 6 egzemplioriai per kovo mėnesį.
Meno literatūra skaitykloje dažniausiai domisi jaunimas – studentai, mokiniai. Jiems dažniausiai reikia dokumentų mokymosi tikslams. Skaitykloje ypač jaučiamas moksleivių susidomėjimas meno literatūra, kai gauna užduotį mokykloje, tada visi reikalauja vienos ir tos pačios knygos. Vyresni vartotojai labiausiai domisi memuaristika, atsiminimais. Skaitomiausia šaka – teatro literatūra; pastaruoju metu išaugo susidomėjimas rajonų planavimo ir urbanistikos tematika. Kas mėnesį yra parengiamas skaitomiausių knygų trejetukas, knygos iš meno fondų jame niekada nebūna.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad meno skyriaus literatūros panauda yra nedidelė (tik 15.3% viso turimo skaityklos fondo). Nors skaityklos administracija stengiasi populiarinti meno literatūrą (iš 44 paskutinių parodų 8 buvo meno), bet tai beveik nesąlygoja meno literatūros skaitomumo, jaunimą daugiau sąlygoja mokymosi tikslai, vyresniuosius vartotojus – žinių pritaikymas savo srities darbe.
Šis tyrimas bus tęsiamas, nes mėnesio laikotarpio neužtenka išsamiam meno fondo tyrimui. Norint numatyti tendencijas, būtina lyginti kelerių metų rezultatus.LITERATŪRA
1. Bibliotekų teikiamų mokamų paslaugų sąrašas// Bibliotekininkystės naujienos. – 1998, Nr. 5, p. 26.
2. Dėl Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo: LR įstatymas. 1995 m. birželio 6 d. Nr. I-921//Tarp knygų. – 1995, Nr. 7, p. 1-5.
3. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkr. 22 d. Nutarimo Nr. 1389 dalinio pakeitimo: nutarimas Nr. 330/ LR Vyriausybė. – 1997, Nr. 32, p. 11.
4. Dėl spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimo tvarkos: patvirtinta LR Vyriausybės 1996 11 22 nutarimu Nr. 1389// Valstybės žinios. – 1996, Nr. 115, p. 11-13
5. Ivaškevičienė G. Bibliotekos finansavimo šaltinių paieška// Šiandien aktualu. – 1996, II pusm., p. 15-19.
6. Ivaškevičienė G. Bibliotekos fondas: organizavimas, analizė, vertinimas. – Vilnius: LNB, 2001. – 76 p.
7. Ivaškevičienė G. Savivaldybių viešųjų bibliotekų fondų komplektavimo šaltiniai// Šiandien aktualu. – 1997, II pusm., p. 9-12
8. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis. – Kaunas: Judex, 2002 – 400 p.
9. Paukštienė J. Bibliotekų fondai ir katalogai: Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos patvirtintas vadovėlis respublikos kultūros mokyklų bibliotekininkystės specialybės moksleiviams. Vilnius: Mokslas, 1983 – 288 p., iliustr.
10. Rudžionienė J. Viešoji biblioteka ir jos veiklos matavimas// Tarp knygų. – 1994, Nr. 10, p.5-7.
11. Teoriniai bibliotekininkystės pagrindai/Sudarė G. Raguotienė – Vilnius. Mokslas, 1990 – 232 p.
12. Zonytė J. Fondų analizė ir jos metodika: metodikos rekomendacijos. – Vilnius: LTSR valstybinė respublikinė biblioteka, 1982. – 26 p.
13. Zulumskytė A. Edukologijos pagrindinių studijų mokslinių darbų rengimo metodikos rekomendacijos. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2003. – 38 p

Leave a Comment