Homoseksualių tėvų įtaka vaiko seksualinei orientacijai ir psichologinei raidai
Vykstant šeimos transformacijai mūsų visuomenėje jau nieko nestebina tokie šeimų tipai kaip bevaikės šeimos, vienišos motinos ar tėvai ir nesusituokusios poros. Tačiau, kai kalbama apie meilę ir seksualinį gyvenimą, į bendras normas “netelpantys” asmenys išstumiami iš daugumos gretų. Taigi homoseksualumas – lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui
– yra problema pati savaime. Lietuvoje egzistuoja daugybė neigiamų homoseksualumą stereotipų: gėjai yra vaikų tvirkintojai, jie nekontroliuoja savo seksualinio potraukio, nesugeba sukurti ilgalaikių santykių ir pan.
Skaitant lietuvišką periodiką, susidaro įspūdis, kad nepakankamai dėmesio skiriama homoseksualų problemoms, visuomenė labiausiai susirūpinusi tuo ar gali homoseksualūs žmonės egzistuoti mūsų visuomenėje, o toks klausimas kaip vaikas homoseksualioje šeimoje iš viso nediskutuojamas arba kategoriškai atmetamas: “Ypatingą pasibjaurėjimą kelia leidimas homoseksualioms “šeimoms” įvaikinti kūdikį. Kas gresia vaikui? Geriausiu atveju – psichinis suluošinimas, blogiausiu – “įtėviai” jį paprasčiausiai ištvirkins” (13). Taigi mūsų visuomenę galima laikyti homofobiška. 1999
metais atlikto Europos vertybių tyrimo duomenimis Lietuva užima priešpaskutinę vietą iš 32 šalių pagal homoseksualumo pateisinimo rodiklius (mūsų šalyje šis rodiklis yra tik 1,86, Olandijoje – 7,83, Švedijoje –
7,72). Net 67,8 % Lietuvos gyventojų atsakė, jog nenorėtų homoseksualios orientacijos kaimynų. Kodėl ši nuomonė tokia negatyvi? R. Mikalajūnaitės
(15) teigimu, homofobiją palaiko neigiami stereotipai ir neigiama nuomonė apie seksualines mažumas, o ji yra susijusi su informacijos trūkumu. Todėl labai svarbu apie tai kalbėti: teigiamo požiūrio formavimas, švietimas ta tema padės suvokti egzistuojančius stereotipus ir integruotis homoseksualams į visuomenę, sumažins visuomenės homofobiškumą.
Apie homoseksualumą galima kalbėti įvairiais aspektais, kadangi ši tema daugialypė. Mes aptarsime homoseksualių tėvų įtaką vaikui: kaip tai lemia vaiko seksualinę orientaciją ir jo raidą. 2000 metais Socialinės apsaugos ministerijos užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų firma
“Spinter”atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti seksualinę prievartą prieš vaikus ir komercinį vaikų išnaudojimą. Šio tyrimo rezultatai patvirtina, kad Lietuvos gyventojai homoseksualistus sieja su vaikų prievartautojais ir tvirkintojais. Problemos nagrinėjimas padės suvokti šį mitą ir atsakyti į klausimą, ar homoseksualūs tėvai nulemia vaiko homoseksualumą. Pirmiausia svarbu apibrėžti sąvokas, kadangi orientacija ir tapatybė nėra tas pats.
Homoseksuali orientacija yra lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui, o homoseksualumas yra platesnė sąvoka: tai homoseksualios orientacijos pripažinimas ir atskleidimas kitiems. Nagrinėdami tėvų įtaką vaiko seksualinei orientacijai, apie homoseksualią orientaciją kalbėsime kaip apie homosekualios tapatybės dalį.
Homoseksualumo teorinis pagrindimas
Homoseksualumas egzistuoja nuo pat žmonijos pradžios.
Pavyzdžiui, Spartoje homoseksualumas buvo skatinama politikos dalis, o
Romos imperatoriaus Nerono laikais buvo leidžiamos homoseksualistų santuokos. Tačiau daugelį amžių po Kristaus homoseksualūs žmonės buvo laikomi nusikaltėliais, atsirado įvairių teorijų, bandančių paaiškinti homoseksualumą. Medikai daug energijos išliejo ieškodami vaistų nuo šios ligos. 1973 metais Amerikos psichiatrų asociacija išbraukė homoseksualumą iš psichikos ligų sąrašo: gėjams ir lesbietėms leista dirbti mokyklose, tarnauti kariuomenėje, globoti vaikus ir t. t. Aiškinant homoseksualumą buvo pradėtos kurti įvairos teorijos. Čia apžvelgsime biologinį modelį, Z.
Froido teoriją ir feminizmo teoriją.
Biologinės teorijos šalininkai teigia, kad trauka tos pačios lyties asmenims yra susijusi su genetika ir hormonais. Kai vyro organizme atsiranda per daug moteriškųjų hormonų, sumoteriškėja jo išvaizda ir elgesys. Šią nuostatą išreiškia S.
Dimbelio (4, p.56) žodžiai: „Lytinė orientacija užkoduojama dar motinos įsčiose<…> Vėlesnę seksualinę elgseną lemia vyriškų ir moteriškų hormonų santykinė koncentracija<…>“. Taigi remiantis šia teorija, būtų galima daryti prielaidą, kad tėvai vaiko homoseksualiai orientacijai įtakos neturi. Tačiau biologinės teorijos pagrįstumas nėra įrodytas konkrečiais eksperimentais.
Abejonių kelia tai, kad įvairūs bandymai paveikti homoseksualus lytiniais hormonais konkrečių rezultatų nedavė. Taigi nors šios teorijos ir negalime visiškai atmesti kaip iki galo neištirtos, vis dėlto vien ja remtis aiškinti homoseksualumą būtų nepakankama. Pastaruoju metu daugelis tyrinėtojų mano, kad homoseksualumą lemia ir biologinės, ir sociologinės priežastys. Tačiau svarbios ir psichologinės teorijos.
Štai Z. Froidas atrado „aukso vidurį“ aiškindamas homoseksualumą –
homoseksualumas nėra nieko gėdinga ir negali būti klasifikuojamas kaip liga. Lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui atsiranda dėl nesveikos įtakos asmenybės raidai. Z. Froidas teigė, kad homoseksualumas gali atsirasti kaip padarinys įvairių sunkumų, pereinant iš vienos raidos stadijos į kitą (5). Anot jo, visi kūdikiai yra homoseksualūs iš prigimties, o psichoseksualinė raida gali sustoti būdama tokios stadijos, kuri yra prieš heteroseksualinį vystymąsi, – tuomet vaikas bus homoseksualus. Homoseksualumą Z. Froidas aiškina nesugebėjimu įveikti Edipo komplekso. Moterų homoseksualumo šaknis jis įžvelgė santykiuose su tėvu:
mergaitės trokšta išnešioti tėvo kūdikį ir jaučia neapykantą motinai. Tai įvardijama kaip „Elektros kompleksas“. Tačiau Froidas homoseksualumą aiškino labiau remdamasis vyrų patirtimi. Jis teigia, kad jeigu tėvo nėra arba jis yra pasyvus, berniukas nesugeba internalizuoti tvirto savo vyriškumo jausmo. Buvo atlikta įvairių tyrimų ir surinkta nemažai įrodymų, kad homoseksualūs vyrai vaikystėje turėjo dominuojančias motinas ir pasyvius tėvus. Tačiau ne visi žmonės, kuriems būdinga tokia vaikystės patirtis tampa homoseksualūs.
Taigi remiantis Froido teorija niekaip negalima atmesti tėvų įtakos, tačiau ji negali paaiškinti tų atvejų, kai homoseksualas savo tėvus vertina pozityviai. Taip pat būtų sunku paaiškinti ir homoseksualių tėvų įtaką vaikų homoseksualumui formuotis. Tad, manytume, reikia aptarti ir vieną iš teorijų, kuri pabrėžia socialinio konstravimo svarbą.
Pagal feminizmo teoriją, į seksualumą galima žvelgti dviem būdais:
? esencialistiniu;
? konstruktyvistiniu.
Esencializmo teorija teigia, kad seksualumas yra susijęs su biologija, o asmens seksualinė orientacija įsigali vaikystėje. Tačiau socialinio konstruktyvizmo teoretikai teigia, kad seksualumas yra sukurtas visuomenės ir kultūros, todėl seksualinis identitetas laikomas silpna ir nestabilia konstrukcija (14). Šį požiūrį palaiko ir viena iš feminizmo atstovių
Barbara Smith. Ji teigia, kad homoseksualai nėra viena iš grupių, kurios identitetas aiškus nuo gimimo. Per atsiskleidimo procesą asmuo gali įgyti identitetą bet kuriuo gyvenimo momentu (1). Taigi pagal šią teoriją būtų lengviausia interpretuoti vaiko homoseksualioje šeimoje problemą.
Jei svarbūs ne tik vaikystės, bet ir viso gyvenimo procesai, tuomet galima daryti prielaidą, kad vaiko seksualinei orientacijai turi įtakos ne vien šeima, bet ir žiniaskaida, draugai ir t. t.
Čia būtų galima prisiminti ir simbolinio interakcionizmo etikečių teoriją, kuri teigia, kad prisitaikymas priklauso ne tiek nuo to, ką žmogus daro, bet nuo to, kaip į jo veiksmus reaguojama, tai yra vaiko prisitaikymą lemia ne homoseksualūs tėvai, o visuomenės reakcija ir stigmatizavimas. Žmogui priklijuota tam tikra etiketė veikia jo elgesį ir savęs vertinimą, imamos ignoruoti kitos savybės. Vaikas matomas tik kaip homoseksualios šeimos vaikas, ir paprastai tikima, kad jis irgi bus tokios pačios orientacijos.
Kad atsakytume į klausimą, ar homoseksualūs tėvai lemia vaiko seksualinę orientaciją ir kokią įtaką tai turi vaiko raidai, naudosimės mokslinės literatūros analize. Iš pradžių aptarsime įvairius tyrimus ir jų išvadas, paskui – homoseksualių ir heteroseksualių porų skirtumus, kurie padės suprasti, su kokiomis problemomis susiduria homoseksualių tėvų vaikai ir dėl ko jos kyla – ar dėl to, kad tėvai yra homoseksualūs, ar dėl visuomenės neigiamos reakcijos. Galiausiai aptarsime vedybų ir įvaikinimo klausimą, kadangi jis labai susijęs su vaiko reakcija į savo šeimą ir integracija.
Homoseksualūs tėvai – homoseksualūs vaikai?
Yra apskaičiuota, kad Jungtinėse Amerikos valstijose yra nuo 6 iki 14
milijonų vaikų, kurių nors vienas iš tėvų yra gėjus (2). Kiek tokių vaikų yra Lietuvoje, jokių duomenų nėra.
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad augimas homoseksualioje šeimoje vaikui žalingas tiek psichologinei, tiek seksualinei vaiko raidai. Pagrindinis priešininkų argumentas – vaikams reikia abiejų lyčių kaip vaidmenų pavyzdžių, todėl neturėdamas vaidmens vaikas bus homoseksualus.
Tačiau vis daugiau tyrinėtojų teigia, kad tokios nuomonės yra susidarytos iš tyrimų, pagrįstų išankstiniu nusistatymu. 1990 metais Sietle Julie Gottman atliktas tyrimas parodė, kad nėra jokių nepalankių psichologinių padarinių. Ji lygino dvi grupes: 35 vaikus, augintus lesbiečių mamų po skyrybų su tėvais, ir 35 heteroseksualios orientacijos moteris. Lesbiečių mamų vaikai buvo labiau linkę į homoseksualumą, tačiau Gottman teigia, kad tam įtakos turėjo tai, ar moteris turėjo partnerį, ar ne, o ne motinų seksualinė orientacija.
Šią išvadą patvirtino ir Charlotte Petterson tyrimai. Palyginusi homoseksualių ir heteroseksualių tėvų vaikus, ji nenustatė nei socialinės, nei emocinės raidos skirtumo. Amerikos Psichologų Asociacija apibendrino įvairias studijas ir padarė išvadą, kad homoseksualių tėvų vaikai visiškai nesiskiria nuo heteroseksualių tėvų vaikų (9).
Tačiau tai, kad jų tėvai yra tos pačios lyties, neabejotinai sukelia tam tikrų sunkumų. Jei vaikų seksualinė orientacija nepriklauso nuo tėvų homoseksualumo, tuomet kyla klausimas, iš kur tuomet vaikas ima lyties vaidmens pavyzdį? 1981 metais atlikus tyrimą paaiškėjo, kad heteroseksualų ir lesbiečių vaikai nuo 6 iki 9 metų nesiskyrė pagal tai, kokius žaislus ar žaidimus jie renkasi, o stipriausią įtaką vaikams turėjo ne jų mamos, o žaidimo draugai. Iš to galima daryti išvadą, kad homoseksualūs tėvai nesukelia vaikui lyčių vaidmens sumaišties, lyčių modelius jis gali suprasti iš supančios aplinkos.
Vis dėlto, anot Mondimore (16), šališką visuomenės požiūrį į homoseksualizmą vaikai perima labai anksti. Anksčiau, negu gebama suvokti seksualinės orientacijos sąvoką, vaiko sąmonėje homosekualumas įgauna nepageidaujamumo atspalvį, kadangi apibūdinamas tokiais epitetais kaip “pedas”, “iškrypėlis” ir pan. Problemų vaikams iškyla ankstyvojoje paauglystėje, kai labai svarbu būti panašiems į savo bendraamžius. Tad nuo ko priklauso jų reakcija į savo homoseksualius tėvus?
Veiksniai, lemiantys vaikų reakciją į homoseksualius tėvus
Labai svarbu tai, kokioje visuomenėje gyvena homoseksuali šeima ir kaip joje vertinamas homoseksualumas. Suprantama, kad homofobiškoje visuomenėje, kur homoseksualai tapatinami su iškrypėliais, vaikai skaudžiau reaguos į faktą, kad jo tėvai arba vienas iš tėvų yra homoseksualus. Tėvai, kurie gėdijasi savo homoseksualumo, paprastai sulaukia neigiamų savo vaikų reakcijų. Be to, labai svarbu tai, kokie yra tėvų ir vaikų santykiai, ar vaikas jaučiasi laimingas tokioje šeimoje ir, kokio amžiaus jis apie tai sužino.
N. Benokraitis teigia, kad juo anksčiau vaikai apie tai sužino, tuo mažiau problemų jiems iškyla (2). Nors daugelis vaikų ir priima savo tėvus, kokie jie yra, tačiau paprastai laiko tai paslaptyje: nepasakoja apie tėvus savo draugams. “Kauno dienos” straipsnyje “Gyvenimas neįprastoje šeimoje”
vaikai, kurie gyveno homoseksualioje šeimoje, prisipažįsta, kad slėpė tai nuo draugų, nes bijojo neigiamos visuomenės reakcijos, o jiems patiems tėvų homoseksualumas nesudarė labai daug problemų. Vaikinas, kurio tėvas yra gėjus, teigia: “Žmonėms atrodo, kad turėjau praeiti pragarą, kol susitaikiau su ta mintim apie tėvą. Man atrodo viskas normalu. Kas esi, tas esi: mano tėvas negali pasikeisti, o aš ir nenoriu”. 24 metų moteris, kurią augino dvi mamos, pasakoja: tai buvo mano šeima, mano normalus gyvenimas.
Apie jos seksualinę pusę net nenorėjau žinoti” (8). Tėvai, patys susidūrę su panašiomis problemomis, gali padėti vaikui jas įveikti. Vaikai susitaiko su tuo, kad jų šeima yra kitokia, lygiai kaip ir vaikai iš kitų mažumų šeimų, pavyzdžiui, religinių mažumų ar skirtingos rasės šeimų (24).
Taigi paprastai vaikai priima savo tėvus, ir problemų kelia ne tėvų homoseksualumas, bet visuomenės reakcija: ar ji toleruoja kitos orientacijos žmones, ar vertinant homoseksualumą remiamasi įvairiais mitais, kurie trukdo tiek patiems homoseksualams, tiek jų vaikams integruotis į visuomenę. Tačiau patys homoseksualai teigia, kad “mes esam visai tokie pat kaip ir jūs”. Daugeliu aspektų homoseksualios ir heteroseksualios šeimos yra išties panašios: tėvai uždirba pinigus, šeimos susiduria su įprastais gyvenimo sunkumais ir turi ieškoti problemų sprendimo būdų, tačiau reikėtų aptarti ir skirtumus, kurie gali būti svarbūs vaiko raidai (2).
Kuo skiriasi homoseksuali šeima nuo heteroseksualios?
Visuomenėje įprasta skirstyti žmones pagal lytį ir seksualinę orientaciją. Skirtumai gali būti arba normalizuojami, arba patalogizuojami, o tai priklauso nuo visuomenės, kurioje gyvenama, taip pat nuo lyties, religijos, kultūros ir t. t. Tačiau bendrieji skirtumai būtų tokie:
1. Homoseksualai yra laisvi kurti naujas santykių formas, jų nevaržo lyties vaidmenų apribojimai. Taigi homoseksualios poros gali pabrėžti savo išskirtinumą, kadangi jos yra už dominuojančios grupės ribų. Kaip teigia vienas gėjus, “tu esi pakraštyje, taigi tu turi daugiau erdvės būti tuo, kuo tu esi. <…> Tu gali kurti savo tradicijas” (7). Tačiau tai labai priklauso nuo amžiaus, lyties, klasės: pavyzdžiui, darbininkų klasės gėjų pora iš kaimo vietovės jausis visiškai kitaip nei gėjų pora iš San
Fransisko, kur plačiai diskutuojamas įvaikinimo klausimas. Be to, negalime netasižvelgti ir į individualias poros savybes. Kai kas homosekualumą gali priimti kaip mados dalyką siekiant patraukti aplinkinių dėmesį ar išpopuliarėti (pavyzdžiui, muzikos žvaigždės). Vis dėto dažniausiai gėjų šeimos yra idealistiškai apibrėžiamos kaip laisvai pasirinktos.
2. Homoseksuali šeima dėl savo orientacijos gali netekti giminių ir artimųjų paramos. Taigi pora gali išgyventi nusivylimą ir liūdesį. Šiuo atveju svarbu paminėti identifikavimosi su biologine ir pasirinkta šeima opoziciją. Dauguma gėjų ir lesbiečių savo šeimos narius įvardija kaip tuos, kurie yra visada šalia, ir tu gali tikėtis tiek emocinės, tiek finansinės jų paramos. Taigi nors daugelis šeimų pabrėžia, kad pasirinkta šeima pakeičia biologinę, vis dėlto galima išgirsti kad ir tokią nuomonę:
“visada bus tuščia vieta, kur turėtų būti kraujo ryšiais susieta šeima”
(17).
3. Namai tampa vienintelė privati vieta, vienintelė prieglauda, kur pora gali jaustis nediskriminuojama. Seksualumas paprastai siejamas su privatumu, ir heteroseksualumas tampa nepastebimas viešoje sferoje. Tačiau tyrimai rodo, kad dauguma respondentų nėra priešiški homoseksualistams, kol jie nerodo savo seksualinės orientacijos viešai (7). Taigi gėjumi ar lesbiete galima būti tik specifinėse erdvėse arba vietose (gėjų baruose, įvairiuose klubuose ir privačioje namų erdvėje). Dažnai homoseksualūs žmonės tampa ne tik diskriminacijos, bet ir prievartos aukomis. 92 %
lesbiečių ir gėjų teigia, kad yra patyrę grasinimus ir gąsdinimus, 24 %
teigia buvę fiziškai užpulti dėl savo seksualinės orientacijos. Moterys lesbietės dažnai tampa seksualinės prievartos aukomis.
4. Tų pačių lyčių santykiai yra labiau pagrįsti lankstumu, lygiateisišku sprendimų priėmimu ir lygybe. Kadangi jie neturi vaidmens modelių pavyzdžių, patys gali kurti lanksčias santykių formas. Gėjų porose paprastai didesnę galią turi vyresnis partneris, o lesbietės, kadangi jos buvo socializuotos kaip moterys, yra linkusios pabrėžti lygybės svarbą, artumą ir intymumą. Palyginti su heteroseksualiais tėvais, daugelis homoseksualių tėvų pabrėžia verbalinį ryšį su vaikais. Be to, “jie labiau reaguoja į vaiko poreikius ir dažniau dalyvauja vaiko užsiėmimuose” (2).
5. Homoseksualūs tėvai kartais linkę griežčiau vertinti savo vaikų elgesį. Priežastis paprasta – baimė būti apkaltintiems, kad jie blogi tėvai. Mokytojai pastebi, kad vaikai iš homoseksualių šeimų turi stipresnį atsakomybės jausmą ir mažiau elgesio problemų, palyginti su heteroseksualių tėvų bendraamžiais (2). Tačiau teisėjai dažnai nepaiso mokslinių faktų ir atima teisę globoti ir lankyti savo vaikus.
6. Nors kai kuriose šalyse jau leidžiama homoseksualioms poroms įteisinti savo santykius vedybomis, daug kur ši teisė vis dar nesuteikta.
Iš to kyla daugybė problemų: partneriai negali suteikti vienas kitam sveikatos draudimo, jie negali lankyti vienas kito ligoninėje ir pan. Jei šeimoje yra vaikas, nebiologinis partneris negali jo įsivaikinti. Tai gali turėti įtakos jų santykių stabilumui, be to, tėvai negali apginti vaiko ekonominių interesų ir suteikti socialinių garantijų.
7. Homoseksualių šeimų stigmatizavimas išskiria jas iš “normaliųjų”
tarpo, visi veiksmai interpretuojami per homoseksualumo prizmęrėmus. Nors dabar stigmatizacija sumažėjo, tačiau ji vis dar egzistuoja, daug kur homoseksualumas apibrėžiamas kaip nusikalstama veikla, gėjams ir lesbietėms draudžiama užimti tam tikras pareigas. Tad jeigu vaikas mato, kad jo tėvai arba vienas iš jų yra nepageidautinas, “nenormalus”, be abejonės, tokiam vaikui kils nemažai sunkumų.
Aišku, būtų galima rasti ir daugiau heteroseksualių ir homoseksualių šeimų skirtumų. Čia paminėjome tik pagrindinius, galinčius turėti įtakos vaiko raidai. Kaip matome, daugiausia problemų, susijusių su skirtingos seksualinės orientacijos šeimomis, gali kilti dėl visuomenės reakcijos:
draugų ir giminių paramos netekimo, diskriminacijos ir prievartos, stigmatizacijos. Tačiau skirtumai, nesusiję su visuomenės reakcija, gali teikti netgi pranašumų: nesant tradicinių vaidmenų santykiai yra laisvesni, tėvai priima sprendimus lygiateisiškai, labiau įsitraukia į bendrą veiklą su vaikais labiau reaguoja į vaiko poreikius. Be to, tėvai griežčiau vertina vaikų elgesį, todėl vaikai turi stipresnį atsakomybės jausmą, mažiau elgesio problemų.
Taigi vaiko gyvenimas homoseksualioje šeimoje yra glaudžiai susijęs su visuomenės požiūriu į homoseksualumą. Suprantama, tose visuomenėse, kuriose įteisintos homoseksualių šeimų vedybos, vaikas susidurs su mažesnėmis problemomis. Tad aptarsime vedybų klausimą.
Homoseksualių porų vedybos
Heteroseksualumas yra institucionalizuojamas vedybomis, tačiau homoseksualų vedybos ir šeima laikoma svetimu dalyku. Paradoksas tas, kad gėjai ir lesbietės paprastai “reprezenuoja” socialines problemas, tačiau sprendžiant tas problemas seksualinės mažumos paprasčiausiai ignoruojamos. Atmetant homoseksualių santuokų įteisinimą, pateikiami įvairūs argumentai: tokios santuokos keliančios grėsmę visuomenės stabilumui, prieštarauja esminei šeimos prokrecijos funkcijai ir pan.
Teisė į privatų gyvenimą iš dalies pripažįstama Europos komisijos ir
Europos teismo: individas turi būti apgintas nuo neteisėto kišimosi į jo privačią erdvę ir autonomiją. Be teisės į šeimos gyvenimą, namus, ginamas individo identitetas, integralumas, autonomija, asmeniniai ryšiai ir seksualumas (17). Tačiau teisė į lesbiečių ir gėjų šeimos gyvenimą nėra pripažinta Europos komisijos ir Europos teismo. Pagal šią komisiją, šeima susideda iš vyro, moter ir jų biologinių ar įvaikintų vaikų (8(1)
straipsnis). Taigi gėjų ir lesbiečių poros neatitinka šeimos sąvokos, nors jau kurį laiką nevedybiniai ryšiai buvo pripažįstami kaip šeimos tipai:
brolių ir seserų, kitų giminių, tėvų su vaiku, gimusiu ne santuokoje ar po skyrybų, poligaminiai santykiai. Tačiau gėjų ir lesbiečių sąvoka paprastai vartojama daug siauriau. 1992 metais olandų gėjų poros prašymas suteikti jiems tėvystės teises buvo atmestas argumentuojant, kad šeimos sąvoka negali būti suprantama taip plačiai. Vis dėlto nuo to laiko daugelyje šalių gėjų ir lesbiečių judėjimai nemažai pasiekė: partnerystės įstatymas yra priimtas Danijoje (1989), Norvegijoje (1993), Švedijoje (1994),
Grenlandijoje (1996), Islandijoje (1996), Olandijoje (1997). Suomijoje, praėjus 4 mėnesiams nuo įstatymo, leidžiančio įteisinti homoseksualų santuoką, užregistruotos 208 poros. Taigi šeimos samprata Europoje kinta labai sparčiai. Tačiau kokia padėtis Lietuvoje?
Lietuvos šeimos ir santuokos kodekse nėra užuominų apie registruotą partnerystę, partnerių atsakomybę, teises ir pareigas ar galimybę lesbietėms naudotis dirbtiniu apvaisinimu ar įvaikinti vaiką. Mokyklose kalbama tik apie heteroseksualią šeimą. Homoseksualams priskiriami visi įmanomi lytiniai iškrypimai, kuriuos dabartinis mokslas yra paneigęs.
Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjas V. Mikelėnas tvirtino, kad “reikės palaukti mažiausiai 10 metų, kol Lietuvoje bus galima pradėti diskusijas apie gėjų santuokas”. Šiuo metu mažumų teisėmis Lietuvoje domisi Europos
Parlamentas bei JAV Kongresas (3). Ataskaitose apie žmogaus teisių apsaugą pasaulyje rašoma, kad Lietuvos baudžiamajame kodekse įteisinta gėjų diskriminacija ir naujame kodekse ji vėl bus įteisinta – vienas jo straipsnis skelbia, kad vienalytės santuokos šalyje draudžiamos (23). 2003
metų gegužės 1 d. įsigalios naujasis Baudžiamasis kodeksas, kuris panaikins
122 straipsnį pavadinimu “Vyro lytinis santykiavimas su vyru” – šis straipsnis numato laisvės atėmimą iki 8 metų už vyrų santykiavimą iki 18
metų. Be to, šių metų balandžio 11 d. pasirašytas projektas dėl lygių galimybių plėtros Lietuvoje. Šiuo projektu siekiama skatinti toleranciją įvairiais pagrindais ir mažinti diskriminacijos formas. Taigi mūsų šalyje jau daroma pažanga teisės srityje ginant homoseksualios orientacijos asmenis, tačiau kada visuomenė liausis žiūrėjusi į juos kaip į iškrypėlius, neaišku.
Išvados
Kalbant apie homoseksualumą paprastai remiamasi ne mokslininkų atliktais tyrimais, o vyraujančiais stereotipais ir mitais. Homoseksualai minimi kaip iškrypėliai ir vaikų tvirkintojai. Taip yra dėlto, kad trūksta informacijos: apie tai vengiama kalbėti. Lietuva priskiriama homofobiškoms šalims: vaiko klausimas homoseksualioje šeimoje atmetamas kaip grėsmė visuomenės stabilumui, vyrauja nuomonė, kad homoseksualių tėvų vaikas bus homoseksualios orientacijos.
Bandant aiškinti homoseksualumą, kuriamos įvairios teorijos. Pagal biologinį modelį, homoseksualumas yra susijęs su hormonais ir genetika, Z.
Froido teorija pabrėžia dominuojančių tėvų svarbą vaiko homoseksualumui formuotis, taip pat perėjimo iš vieno tarpsnio į kitą sunkumus. Dažnai aiškinant homoseksualumą pasitelkiamos įvairios teorijos, tačiau šiame straipsnyje iškeltoms hipotezėms patvirtinti geriausiai tinka feminizmo teorija, kuri homoseksualumą aiškina kaip socialiai konstruojamą: svarbi yra ne tik vaikystės, bet ir viso žmogaus gyvenimo patirtis.
Apžvelgus įvairius tyrimus ir mokslininkų išvadas, abi hipotezės pasitvirtina: vaiko buvimas homoseksualioje šeimoje nelemia jo psichologinės raidos, tai taip neturi įtakos jo seksualinei orientacijai.
Tokiam vaikui daugiausia problemų kyla ne dėl to, kad jo tėvai yra homoseksualios orientacijos, bet dėlto, kad visuomenės požiūris į homoseksualumą yra neigiamas. Išsiaiškinus homoseksualių ir heteroseksualių šeimų skirtumus, paaiškėjo, kad homoseksualūs tėvai gali turėti netgi teigiamos įtakos: tokiose šeimose augantys vaikai kelia mažiau elgesio problemų, jie yra atsakingesni.
Nors gėjai ir lesbietės įgyja vis daugiau teisių, vis dėlto dar labai nedaug kur leidžiamos homoseksualių porų vedybos, o tai gali turėti neigiamos įtakos vaikui. Lietuvoje dar tik kalbama apie gėjų ir lesbiečių diskriminaciją, nors jau kyla diskusijų homoseksualių vedybų klausimu.
Domėjimasis šia tema ir egzistuojančių mitų suvokimas padės formuoti teigiamą požiūrį į seksualines mažumas, mažinti jų diskriminaciją, integruotis į visuomenę tiek homoseksualiems tėvams, tiek jų vaikams.
HOMOSEKSUALUMAS
Pagal žodyno apibrėžimą homoseksualas yra „asmuo, kuris jaučia seksualinį potraukį tos pačios lyties žmonėms”. Ir vyras, ir moteris gali būti homoseksualai, arba gėjai, nors kai kurios gėjės linkusios vadintis lesbietėmis.
Kai kurie žmonės suvokia, kad jie yra homoseksualai jau labai ankstyvame amžiuje, ir puikiai jaučiasi tai suprasdami. Tuo tarpu kiti užgniaužia savo jausmus, kartais visam gyvenimui, nes jie bijo ir gėdijasi būti kitokie.
Įvairiais moksliniais tyrinėjimais mėginama išsiaiškinti, kas verčia žmones būti homoseksualiais, o ne heteroseksualiais.
Aišku tik tai, kad niekas iš tikrųjų nežino.
Sekso būdai
Kai kurie homoseksualūs vyrai praktikuoja analinį seksą, tačiau jokiu būdu ne visi (kai kuriems heteroseksualiems vyrams ir moterims taip pat patinka analinis seksas). Kai kuriems homoseksualams patinka abipusė masturbacija, oralinis seksas ar anilingas (laižymas aplink išeinamąją angą). Lesbietėms taip pat gali patikti oralinis seksas, stimuliacija pirštais ar vibratoriais – kaip ir kai kuriems heteroseksualams.
Tiksliai apibrėžti seksualumą tiktai pagal sekso būdus būtų labai trumparegiška. Seksualumui emocijos yra svarbios ne ką mažiau už patį seksą.
Didžioji dalis sekso būdų yra beveik vienodi. Jie paprastai susiję su jauduliu ir meile, nepriklausomai nuo to, koks jūsų seksualumas.
Homoseksualumas ir istorija
Homoseksualumas yra vis labiau pripažįstamas ir suprantamas mūsų visuomenėje, tačiau ne visada taip buvo. Įstatymai prieš „sodomiją”, kuri yra kitas analinio sekso pavadinimas, siekia imperatoriaus Justiniano (562-
483 m. pr. Kr.) laikus. Jis manė, jog šis ypatingas lytinis aktas yra pagrindinė žemės drebėjimų priežastis.
Karalius Henrikas VIII buvo griežtai nusiteikęs pries „pederastiją” ir 1533
metais išleido įstatymą, draudžiantį šį lytinį aktą.
1956 metais reikalai menkai tepasitaisė, kai Seksualinių nusikaltimų įstatymo 12-as straipsnis paskelbė, kad „su kitu asmeniu ar gyvuliu turėti pederastinių santykių yra kriminalinis nusikaltimas”.
Lesbianizmas
Lesbianizmo istorija buvo kur kas ramesnė. Pasakojama, kad devynioliktame amžiuje parlamentas buvo linkęs išleisti įstatymą, draudžiantį lesbiečių aktą, tačiau tai nepavyko, nes karalienė Viktorija atsisakė patikėti, kad tokie dalykai apskritai įmanomi.
Taigi tuo tarpu, kai vyrus pliekė už homoseksualius aktus ir apkrovė įvairiais smerkiamais įstatymais, lesbietės buvo paliktos ramybėje. Jos gyveno ne tiek už įstatymo ribų, kiek įstatymo nepastebėtos.
Viena teorija teigia, kad lesbiečių seksas nėra „tikras”, nes nenausojamas penis. Todėl neverta netgi imti to į galvą. Nereikia net aiškinti, kad tokias teorijas išgalvoti gali tik vyrai!
Homofobija
Homofobija yra terminas, apibūdinantis priešišką kai kurių visuomenės grupių požiūrį homoseksualus.
Homofobija, arba homoseksualumo baimė, yra baisių nusikaltimų priežastis, tokių kaip „pedikų mušimas”, kai vyrai užpuola homoseksualus vien todėl, kad jie tokie yra.
Daugelis žargono posakių homoseksualams apibūdinti yra įžeidžiantys ir žeminantys (pedikas, pidaras, žydras ir t.t.) Tačiau tikrovėje heteroseksualūs vyrai juos taip pat vartoja, kad įžeistų vienas kitą.
Atrodytų, kad ypatingas įžeidimas, kuriuo „normalus” vyras gali pasinaudoti norėdamas įskaudinti kitą, – tai pavadinti jį homoseksualu.
Paprastai manoma, kad vyrai yra labiau homofobiški negu moterys. Nors pripažįstama, kad vyrų institucijos yra palanki dirva homofobijai vystytis, tačiau kai kurios merginos taip pat yra tai patyrusios internatinėse mokyklose.
Neseniai aš įsitraukiau į gėjiškus reikalus su vaikinu, kurį jau šimtas metų kaip pažįstu. Visą laiką mes tik tą ir tedarėme, kad bučiavomės ir glamonėjomės. Aš bijau, jog dabar mano mergina supras, kad jos geriausi draugai yra įsivėlę į gėjiškus dalykus. Aš vis dar ją myliu, bet nebegaliu sutramdyti savo jausmų jam.
17 metų vaikinas
Kai man buvo 10 metų, aš supratau, kad esu gėjus. Tiktai mano mama žino, kad esu gėjus. Mes išvis nekalbame apie tai. Aš žinau, kad ją tai liūdina, tačiau esu laimingas būdamas gėjus. Aš visiškai normalus vaikinas, kuris daro viską, ką ir kiti bendraamžiai, tik aš visiškai nesidomiu merginomis.
19 metų vaikinas
1961 m. LTSR BK skelbė, kad vyro lytinis santykiavimas su vyru baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų.
Mano santuoka truko 21 metus. Tai iš tikrųjų buvo laiminga santuoka. Ir tuomet aš sutikau savo mylimąją. Po pusės metų aš palikau savo vyrą, kad būčiau su šia moterimi. Aš nežinau, ar buvau gėjė visus tuos metus. Tačiau aš žinau, kad esu dabar.
44 metų moteris
Atsimenu, kartą aš vidury nakties pakasiau tai mergaitei nugarą, žinote, aš buvau devynerių metų, o ji dvylikos. Ji paprašė manęs pakasyti jai nugarą.
Staiga į vidų įšoko vienuolė, atplėšė mane nuo jos, bloškė ant spintelės, apkūlė ir išvadino lesbiete. Aš nežinojau, kas tokia yra lesbietė.
Cyndi Lauper apie mokyklos laikus
BISEKSUALUMAS
Biseksualus yra tas, kuris jaučia seksualinį potraukį abiems lytims. Tai daugeliui žmonių visiškai natūralu.
Seksualumas nuolat kinta. Tam tikrais gyvenimo atvejais žmones gali traukti viena arba kita lytis.
Kai kurie žmonės gerokai bijo būti nors kiek skirtingi, todėl jie stengiasi nuodugniai paruoštais būdais nuslopinti bet kokius savo „nenatūralius”
seksualinius jausmus.
Viena iš sričių, kurioje žmonės, ko gero, turi didžiausių problemų, yra jų seksualumo nustatymas. Mes norime, kad viskas būtų aiškiai apibrėžta ir preciziška. Tačiau tiesa yra tai, kad pasaulis nėra padalytas į du asmenų tipus: homoseksualius ir heteroseksualius. Mes esame kur kas sudėtingesni.
Jeigu tik galėtume nesirūpinti ir susitaikyti su tuo, kad kartais nežinome, kokie esame, tai turbūt gyvenimas ir seksas taptų daug paprastesni.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo parašytas novatoriškas mokslinis darbas, kuris viską gerai paaiškina.
Alfredas Kinsey’us studijoje „Vyrų seksualinė elgsena” rašo: „Ne viskas yra juoda ir ne viskas balta, nes gamtoje retai susiduriama su aiškiomis kategorijomis. Tiktai žmogaus protas viską stengiasi sukišti į atskiras lentynėles. Gyvenimas yra vientisas visais ir kiekvienu savo aspektu. Kuo greičiau taip pažvelgsime ir į žmogaus seksualinį elgesį, tuo greičiau natūraliai suvoksime savo realijas.
Apklausa internete
|ka manot apie homosexsualu nora auginti vaikus |
|pritariu |[ 9 ] |[pic][pic][pic] [15.25%] |
|nepritariu |[ 43 ] |[pic][pic][pic] [72.88%] |
|neturiu nuomones |[ 7 ] |[pic][pic][pic] [11.86%] |
|Iš viso balsų: 59 |
|Amerikiečiai homoseksualai galės tuoktis Masačūsetse |
|Masačūsetsas pirmadienį tapo pirmąja JAV valstija, legalizavusia|
|gėjų ir lesbiečių porų santuokas. Jau prieš vidurnaktį |
|liberaliam Kembridžo mieste duris atvėrė civilinės metrikacijos |
|biuras, išdavęs leidimus tuoktis šimtams laukiančių |
|įsimylėjėlių. |
|Daugelis jų istorinio momento prie miesto rotušės laukė daugiau |
|kaip 24 valandas. Čia šaudė šampano kamščiai ir liejosi |
|džiaugsmas. |
|Kad būtų užkirstas kelias vestuvių turizmui, gubernatoriaus |
|nurodymu, Masačūsetse nebus sutuokiamos homoseksualų poros iš |
|kitų valstijų. JAV žiniasklaida spėja, kad homoseksualių |
|santuokų legalizavimas įaudrins JAV rinkiminę kovą. |
|Jau vasarį San Francisko meras buvo sukėlęs ažiotažą, kai, |
|nusižengdamas galiojantiems įstatymams, leido susituokti daugiau|
|kaip 3 tūkst. 400 tos pačios lyties porų. Tačiau priešingai nei |
|Masačūsetse, aukščiausiasis Kalifornijos teismas šią praktiką |
|uždraudė. Gėjai ir lesbietės buvo tuokiami ir Oregone. |
|Marcia Hams (Marsija Hams) ir Susan Shepherd (Siuzan Šepherd) |
|tapo pirmąja pora, kuriai Kembridžo rotušėje buvo įteikti |
|sutuoktuvių dokumentai. Abi šios damos kartu gyvena jau 27 |
|metus. Anot galiojančio įstatymo, formuliarus užpildžiusios |
|poros iki tikrų vestuvių turi palaukti tris dienas. |
|Teisminis ginčas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų |
|Masačūsetse buvo išspręstas praėjusį lapkritį. Aukščiausiasis |
|teismas tada nusprendė, kad atsisakymas registruoti |
|homoseksualių porų santuokas yra diskriminacija ir nusižengimas |
|valstijos Konstitucijai. Parlamentui buvo nurodyta priimti |
|įstatymus dėl homoseksualistų santuokų legalizavimo. |
|Tiesa, Masačūsetso deputatai kovą balsavo už konstitucines |
|pataisas, aiškiai draudžiančias gėjų ir lesbiečių santuokas, |
|tačiau šis sprendimas įsigalios ne anksčiau kaip po dvejų metų. |
|Masačūsetsas yra demokratų kandidato į JAV prezidentus Johno |
|Kerry (Džono Kerio) gimtoji vieta. Jis, kaip ir prezidentas |
|Georgas W. Bushas (Džordžas V. Bušas), yra prieš homoseksualių |
|porų vedybas. |
ELTA
|Ispanijoje ketinama įteisinti gėjų santuokas |
|Pernai Beatriz Gimeno buvo karčiai nusivylusi, kadangi |
|pralaimėjo teisinį mūšį su Ispanijos vyriausybe, kuri neleido |
|jai įteisinti santuokos, nes jos partnerė – moteris. |
|Dabar ji gali džiūgauti, kadangi šalies ministras pirmininkas |
|Jose Luisas Rodriguezas Zapatero ketina penktadienį vyriausybei |
|pateikti įstatymo projektą, pagal kurį tos pačios lyties asmenys|
|galės legaliai susituokti. Šiam įstatymo projektui labai |
|priešinasi Katalikų bažnyčia. |
|Jei įstatymas bus priimtas, Ispanija taps trečia Europos šalimi,|
|kurioje yra įteisintos gėjų santuokos. Gėjų poros legaliai gali |
|susituokti Olandijoje ir Belgijoje. Kelios kitos tautos taip pat|
|svarsto tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimą. |
|”Šis žingsnis turėtų apsaugoti mažumų teises”, – teigė gėjų, |
|lesbiečių ir transseksualų sąjungos pirmininkė B.Gimeno. |
|Tačiau šis įstatymo projektas labai papiktino Bažnyčios |
|atstovus, kurie jį pavadino amoraliu ir teigė, kad taip valstybė|
|”į visuomenę prileis virusų”. |
|”Valstybė negali pripažinti teisių, kurios iš viso neegzistuoja.|
|Tačiau jei šis įstatymas bus priimtas, valstybė rizikuoja žmonių|
|gerove, teisingumu ir visuomenės ateitimi”, – praėjusią savaitę |
|sakė Ispanijos vyskupų konferencijos atstovas Juanas Antonio |
|Martinezas. |
|JAV, kur gėjų santuokos tapo prieštaringa tema, tos pačios |
|lyties asmenų santuokai nepritaria tiek prezidentas George´as W.|
|Bushas, tiek ir jo oponentas Johnas Kerry. |
|Ispanijos vyriausybė šį įstatymo projektą turėtų patvirtinti |
|penktadienį. Gėjų sąjungos tikisi, kad socialistų partija, kuri |
|vyriausybėje nesudaro daugumos, susilauks paramos iš kitų |
|partijų ir įstatymas bus priimtas. |
ELTA
|Prancūzijoje teismas leido lesbiečių porai tapti teisėtais |
|tėvais |
|Prancūzijos teismas priėmė novatorišką nuosprendį ir leido |
|lesbiečių porai tapti teisėtais trijų mergaičių tėvais, tačiau |
|šis sprendimas gali tapti teisine anomalija, o ne lūžiu |
|homoseksualų teisėse. |
|Gėjų organizacijos ketvirtadienį pasveikino šį nuosprendį ir |
|teigė, kad jis įeis į istoriją šalies, kurioje gėjų poros negali|
|įsivaikinti ir kur pirmoji tos pačios lyties asmenų santuoka |
|buvo nedelsiant anuliuota. |
|Tačiau teisingumo ministras sumažino homoseksualų viltis |
|sakydamas, kad aukščiausiasis apeliacinis teismas galėtų priimti|
|tokį nuosprendį, pagal kurį dabar priimtas sprendimas netaptų |
|pavyzdžiu ateities byloms. |
|Prancūzijos radijui „Info” jis teigė, kad panaši gėjų byla buvo |
|paduota apeliacijai. |
|Tačiau gėjų ir lesbiečių tėvų asociacija, nematydama reikalo |
|delsti, pareiškė, kad „tai istorinė pergalė”. |
|Dvi moterys, spaudoje vadinamos Marie-Laure ir Carla, |
|perkopusios į penktą dešimtį, jau seniai yra partnerės. Mari |
|Laura per paskutinį dešimtmetį buvo dirbtinai apvaisinta ir |
|pagimdė tris dukras. |
|Karla, kaip ir daugelis homoseksualų Prancūzijoje, gyvenančių |
|kartu su savo partnerių vaikais, nebuvo pripažinta viena iš |
|mergaičių motina. Tačiau 2001 metų birželį teismas leido jai iš |
|dalies įsivaikinti mergaites. |
|Kadangi laikotarpis, per kurį teismo sprendimą galima buvo |
|apskųsti apeliaciniame teisme, baigėsi, vadinasi, įsigalioja |
|ankstesnis teismo nuosprendis. |
ELTA
|Rusija bandė užkirsti kelią į Dūmą gėjams |
|Rusijoje atmestas įstatymas, kuris siekė uždrausti alkoholikams,|
|pedofilams ir gėjams balotiruotis į Dūmą. |
|Pagal esminio svarstymo nepasiekusį projektą, visi naujai |
|išrinkti deputatai turėtų atlikti psichinę ir fizinę apžiūrą, |
|kad būtų nustatytas jų „tinkamumas pareigoms“. |
|Įstatymo projektą teikė Kursko deputatas Volkovas, tačiau jau |
|pirmojo svarstymo metu dauguma parlamentarų balsavo prieš tokį |
|įstatymą. Po antro nesėkmingo pateikimo, prie šio įstatymo, |
|kuris prilygino gėjus alkoholikams ir pedofilams nebebus grįžta.|
|San Franciske skuba tuoktis šimtai gėjų |
|Penktadienį teisėjas nesutiko, kad San Francisko miesto rotušėje|
|būtų uždrausta tuoktis šimtams gėjų, nors Kalifornijos valstijos|
|įstatymai tokias santuokas draudžia, ir tokiu būdu užtikrino |
|seksualinėms mažumoms galimybę vestis visą šv. Valentino dienos |
|savaitgalį. |
|Nuo ketvirtadienio miesto rotušėje driekiasi eilės, kuriose |
|laukia šimtai norinčių susituokti gėjų. Tai tiesioginis iššūkis |
|2000 metais Kalifornijos rinkėjų priimtam įstatymui, kuris |
|apibrėžė santuoką tik kaip dviejų heteroseksualių asmenų sąjungą|
|- tam pritarė maždaug 60 proc. balsavusių rinkėjų. |
|Valstijos aukštesnės instancijos teismo teisėjas Jamesas |
|Warrenas (Džeimsas Vorenas) teigė negalėjęs paskelbti jokio |
|laikino draudimo, stabdančio tos pačios lyties asmenų santuokas,|
|nes nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, liudijančių, kad jiems |
|leidus tuoktis būtų padaryta kokios nors tiesioginės žalos. |
|Jis pridūrė, kad apie gėjų santuokoms nepritariančio Gynybos |
|fondo aljanso (Alliance Defense Fund, ADF) iškeltą bylą San |
|Francisko prokuratūra turėjo būti informuota per 24 valandas, o |
|tai nebuvo padaryta. |
|J.Warrenas pabrėžė nenustatęs konkrečių bylos, kurią ADF |
|advokatas Robertas Tyleris (Robertas Taileris) pavadino |
|”municipalinės anarchijos” pavyzdžiu, aplinkybių. Kitą teismo |
|posėdį, kuriame bus nagrinėjama ši byla, numatoma sušaukti |
|antradienį. |
|Naujasis San Francisko meras Gavinas Newsomas (Gavinas Niūsomas)|
|šios savaitės pradžioje nusprendė atšaukti draudimą, |
|neleidžiantį tuoktis tos pačios lyties asmenims, motyvuodamas |
|tuo, kad teisę sudaryti santuoką homoseksualams suteikia |
|valstijoje galiojantis teisės aktas, įtvirtinantis lygias lyčių |
|galimybes. |
|Ilgą laiką judėjimo už gėjų teises pionieriumi buvęs San |
|Franciskas po šio G.Newsomo nutarimo tapo pirmąja vietove |
|šalyje, kurioje leidžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims. |
|Pasak miesto valdininkų, penktadienį miesto rotušę užtvindė |
|minios homoseksualių porų ir buvo išduota šimtai santuokos |
|liudijimų. |
|Nė vienoje Jungtinių Valstijų valstijoje, įskaitant ir pačią |
|Kaliforniją, gėjų santuokos nėra leidžiamos, nors tebeverda |
|karštos diskusijos, ar Masačiusetso įstatymų leidėjai turėtų |
|panaikinti garsųjį šios valstijos Aukščiausiojo teismo nutarimą,|
|kuris įteisina tokias sąjungas. |
|G.Bushas – už draudimą tuoktis homoseksualams |
|JAV prezidentas George´as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) antradienį|
|sakė, kad gali prireikti konstitucijoje uždrausti homoseksualių |
|asmenų santuokas, jei „teisėjai aktyvistai” ignoruos visuomenės |
|valią, tačiau neparagino jau dabar priimti tokią pataisą, kaip |
|norėtų daugelis jo rėmėjų. |
|”Mūsų šalis privalo ginti santuokos šventumą”, – savo metiniame |
|pranešime sakė G.W.Bushas, kurio šiais metais laukia nauji |
|prezidento rinkimai |
|”Jei teisėjai primygtinai norės primesti žmonėms savo valią, |
|vienintelė žmonėms liekanti alternatyva bus konstitucinis |
|procesas”, – sakė jis. |
|Konservatyvių pažiūrų grupės, kurios sudaro G.W.Busho šalininkų |
|branduolį, konstitucijos pataisą, draudžiančią gėjų santuokas, |
|laiko savo prioritetu šiems metams. |
|Konservatyvios Šeimos tyrimų tarybos (Family Research Council) |
|pirmininkas sakė, kad G.W.Bushas šiais savo komentarais |
|nepripažino poreikio kuo greičiau priimti tokią pataisą. |
|”Turėčiau pasakyti, kad nusivylėme”, – nurodė jis. |
|Tačiau Lesbiečių ir gėjų tėvų, šeimų ir draugų organizacija |
|(Parents, Families and Friends of Lesbians and Gays |
|organization) apkaltino G.W.Bushą propaguojant „šališką, |
|homofobinę darbotvarkę”. |
|”Nepaisant prezidento retorikos apie „santuokos šventumą”, jis |
|griežtai atsisako įsipareigoti ginti visų Amerikos šeimų laimės |
|siekį”, – sakė šios organizacijos vadovas. |
|G.W.Bushas nurodė, kad Kongresas jau pademonstravo savo poziciją|
|1996 metais priimdamas santuokos apsaugos įstatymą, kurį |
|pasirašė tuometinis prezidentas Billas Clintonas (Bilas |
|Klintonas) ir kuriame santuoka apibūdinama kaip vyro ir moters |
|sąjunga. Šis įstatymas leidžia valstijoms nepripažinti kur nors |
|kitur įregistruotų homoseksualių asmenų santuokų. |
|ES teismas: transseksualai turi teisę tuoktis |
|Britų transseksualai trečiadienį pasiekė pergalę Europos |
|Sąjungos aukščiausios instancijos teisme, kuris nusprendė, kad |
|Didžiosios Britanijos vyriausybė negali atimti iš jų teisės |
|tuoktis. Europos Teisingumo Teismo sprendimas yra stimulas britų|
|parlamentui, kur Lyties pripažinimo įstatymo projektas, |
|numatantis leisti transseksualams tuoktis, įstrigo Lordų |
|Rūmuose. |
|Dabar britų teismas galės skirti vienam transseksualui pensiją |
|kaip susituokusiam asmeniui net prieš tai, kai parlamentas imsis|
|veiksmų. |
|Vienas britų apeliacinis teismas paprašė Europos Teisingumo |
|Teismo patarimo dėl Europos Bendrijos įstatymų, kad galėtų |
|išspręsti šią pensijos bylą. |
|Didžiojoje Britanijoje tuoktis gali tik vyras ir moteris. Britų |
|įstatymai draudžia transseksualams tuoktis po lyties pakeitimo, |
|nes šioje šalyje negalima pakeisti gimimo liudijimo, pažymėjo ES|
|teismas. Dėl to nebuvo galima skirti susituokusioms poroms |
|priklausančių pašalpų. |
|”Atitinkamus (britų) įstatymus reikia laikyti iš esmės |
|nesuderinamais su Bendrijos teise”, – nurodė ES teismas. |
|Minėtas britų apeliacinis teismas nagrinėja medicinos seselės |
|K.B., kuri nori, kad jos pensija būtų mokama jos partneriui R., |
|po lyties pakeitimo operacijos tapusiam vyru. |
|”K.B. nori, kad R. turėtų teisę į našlio pensiją”, – nurodo |
|teismas. |
|Nors britų teismai negali panaikinti šalies įstatymų, su Europos|
|Teisingumo Teismo sprendimu jie galėtų skirti našlio pensiją. |
|Teismas galės spręsti, kas tai yra lyties pakeitimas, ar R. |
|atvejis atitinka šį apibrėžimą ir ar jam priklauso pensija. |
|Aktyvistai 5 tūkst. Didžiosios Britanijos transseksualų vardu |
|kovoja jau daugiau kaip 30 metų. |
|Teisingumo Teismas nurodė, kad priimdamas savo sprendimą |
|atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, jog |
|”faktas, kad transseksualams pasikeitus lytį neįmanoma tuoktis |
|yra jų teisės tuoktis pažeidimas”. |
Nauja šeima naujoje Europoje
P. A.
[skaityti komentarus]
„Siekdami būti teisinga visuomenė, mes turėtume gerbti skirtingas šeimos formas ir suvokti, kad tradicinė šeima nėra panacėja nuo visų problemų, su kuriomis mūsų visuomenė susiduria. Šeima jau nebegali būti savaime suprantama institucija politikos formavime, bet privalo būti sąmoningai apmąstoma ir nuolat perkuriama konfigūracija, atspindinti egzistuojančią realybę ir kolektyvinę atsakomybę”.
Šie teisininkės profesorės Marthos Fineman žodžiai puikavosi seminaro
„Šeimos politikos ir teisės iššūkiai Europoje”, kurį Vilniuje rugpjūčio 27
dieną surengė Lietuvos gėjų lyga (LGL), programoje. Jie puikiai atspindi seminare reikštas mintis. Ir skamba kaip atsakymas Katalikų Bažnyčios oficialiajai pozicijai šeimos politikos atžvilgiu. Padėtis įvardijama kaip krizinė – šeima daugelyje išsivysčiusių visuomenių praranda buvusias pozicijas: vis daugiau skyrybų, vis daugiau gyvenančių ne santuokoje, vis atviresnis tos pačios lyties asmenų gyvenimas kartu… Tiesiog vyksta šeimos deinstitucionalizacijos procesas. Šeima, kaip siekiama apibrėžti
Bažnyčios dokumentuose, – tai institucija, kurios tikslas yra dviejų priešingos lyties asmenų vaisingas meilės realizavimas. Katekizme rašoma:
„Šeima yra pirminė visuomeninio gyvenimo ląstelė. Tai natūrali bendruomenė, kurioje vyras ir moteris yra pašaukti vienas kitam iš meilės atsiduoti ir padovanoti gyvybę…” Šeimos teisių chartijoje (paskelbtoje 1983 m. spalio
22 d.) teigiama: „Šeima remiasi santuoka, ta intymia vyro ir moters gyvenimo sąjunga; savanoriškai sudaryta ir viešai išreikšta santuoka susieja visam gyvenimui ir yra atvira gyvybės perteikimui”; „Institucinės santuokos reikšmė turėtų būti remiama valstybinės valdžios; nesantuokinių šeimų būklė neturi būti prilyginama sutuoktinių porai”.
Suprantamas oficialiųjų Bažnyčios atstovų susirūpinimas šeima, kuri remiasi santuoka ir kurios tikslas – tiek vyro ir moters meilės realizavimas, tiek idealus naujų visuomenės narių gimdymas ir ugdymas, kaip apibrėžiama katekizme ir Bažnyčios dokumentuose, ir siekis pristabdyti tradicinės šeimos deinstitucionalizacijos procesą.
Tačiau tiems visuomenės nariams, kurie gyvenime susiduria su realybe, gerokai nutolusia nuo idealo, kyla klausimas, ar nuostata, kad „nesantuokinių šeimų būklė neturi būti prilyginama sutuoktinių porai” neveda į tam tikros dalies visuomenės narių diskriminaciją. Diskriminaciją vyro ir moters, kurie nesusituokę gyvena kaip šeima ir augina vaikus.
O tokių šeimų, kaip aiškėja iš įvairių kraštų sociologinių tyrimų, vis daugiau. Lietuvoje taip pat. Kodėl žmonės, gyvenantys kartu, vedantys bendrą ūkį, auginantys atžalas, ugdantys tos pačios visuomenės naujus narius, turėtų būti socialiai, ekonomiškai ir moraliai labiau pažeidžiami nei susituokusieji? Diskriminacijos požymių galima rasti ir Lietuvoje rengiamame projekte dėl partnerystės įteisinimo.
Giedrė Vanagienė pranešime „Sutuoktinių ir sugyventinių (partnerių)
teisinės padėties Lietuvoje skirtumai” pademonstravo, kad projekte (taip pat ir Civiliniame kodekse) tokios šeimos (kartu ir vaikų teisės jose)
teisiškai yra labiau pažeidžiamos: tiek turtiniai (tarp jų ligos pašalpa, paveldėjimo teisė, teisė į privalomąjį palikimą, laidojimo pašalpa), tiek neturtiniai sugyventinių santykiai (susiję su santuokos ar partnerystės sudarymu ar nutraukimu, pripažinimu negaliojančia, vaiko kilmės nustatymu, auklėjimu, įvaikinimu, pavardės suteikimu, lojalumo reikalavimu)
reglamentuojami kur kas siauriau nei sutuoktinių, tuo pažeidžiant ne tik sugyventinių, bet ir vaikų teises. Kyla klausimas: ar sugyventiniai – ne tos pačios valstybės piliečiai? Tiesa, mūsų žiniasklaidoje, kaip paaiškėjo iš dr.
Arūno Tereškino pranešimo „Šeimos bei partnerystės formos ir šeimos politika Lietuvos žiniasklaidoje”, su žodžiu „sugyventiniai” siejami negatyvūs vaizdiniai: dažniausiai kalbama apie asocialius asmenis, tarp kurių klesti smurtas, alkoholizmas, skurdas, seksualinė prievarta.
O šiaip šeima vaizduojama (europietiškose reklamose) arba kaip „spektaklis, o šeimos nariai – kaip puikių vartojimo prekių pasaulis”, arba kaip „platforma, kurioje ir per kurią išsakomas rūpestis dėl tautinės, lytinės ir seksualinės tapatybės”, nors, kita vertus, – dominuojant kriminalinėms kronikoms ir skandalams – „šeima suvokiama kaip visuomenės blogybių šaltinis”.
Statistika sako panašius dalykus: daugiausia moterys „sumušamos savų vyrų, ne gatvėse”. Šeimoje moteriai, pasirodo, gyventi daug pavojingiau nei vienai. Pagrįstai galėtų kilti klausimas: kam moteriai rinktis santuoką ar šeimą? Ir iš tiesų – moderniais laikais moteris jau gali rinktis. Kaip aiškino dr.
Margarita Jankauskaitė, remdamasi žymaus antropologo Claude’o Lévi-Strausso tyrinėjimais, nuo pirmykščių iki šių laikų (Lietuvoje iki pat XX a. pradžios) moteris tebuvo nuosavybė, kuria apsikeisdami vyrai sukurdavo socialinį ryšį: dar iki šiol vestuvių ceremonijose tėvas dukterį veda per visą bažnyčią ir atiduoda ją žentui.
Juk kiek pasakų ir romanų sukurta apie šios taisyklės išimtis – kada mergina siekdavo to, kurį pamildavo, o ne to, kurį jai tėvas numatydavo!..
Šiandien ši pasaka, regis, tampa realybe: moterys vis mažiau jaučiasi kieno nors nuosavybe, pačios renkasi, siekia, kad šeima būtų ne tik tradicinė santuoka, kurios pagrindinis tikslas (šalia jau minėto dviem vyrams naudingo socialinio ryšio užmezgimo) – prieaugis, bet ir šiltų asmeninių santykių, meilės realizavimo vieta. Tik bent jau Lietuvoje vyrai, regis, nespėja paskui šį jau pajudėjusį traukinį. Pristatydamas sociologės dr.
Aušros Maslauskaitės pranešimą „Šeimos deinstitucionalizacija: raida, priežastys ir iššūkiai šeimos politikai” dr. Algis Davidavičius pažymėjo, kad galbūt Lietuvoje vyrų savižudybių (ir ypač kaimuose) gerokai daugiau nei moterų, nes jie tiesiog nespėja persiorientuoti – šie laikai reikalauja visiškai naujų santykių, investicijų šioje srityje. O prie to vyrai nepripratę. Negatyvus šeimos paveikslas atsispindi ir žiniasklaidoje.
Galbūt šeimos krizės įveikimo būdų būtų geriau ieškoti ne diskriminuojant netradicines žmonių sugyvenimo formas, o daugiau investuojant į santykių ugdymą? Ir, kaip teisingai pažymėjo A. Davidavičius, komentuodamas A.
Maslauskaitės išvadą, kad šeimos deinstitucionalizacija, kuri yra neišvengiama ekonominio vystymosi ir visuomenės liberalėjimo bei demokratėjimo sąlygomis, skaudžiai atsiliepia vaikams, nes „stabilios ir harmoningos aplinkos irimas skatina socializacijos sutrikimus”, – šeima kaip tokia dar nėra ta aplinka, kurioje būtinai vyrauja stabilumas ir harmonija. Iš Švedijoje atliktų tyrimų aiškėja, kad vaikui kartais tikrai geriau augti su vienu tėvu ar motina ar su žmonėmis, kuriuos sieja meilė ir harmonija, nei šeimoje, kur smurtaujama, santykiai šalti ir formalūs.
Šeima, pagrįsta santuoka, nėra panacėja nuo visuomenės problemų.
Atvirkščiai, joje tos problemos tik išryškėja kaip pro didinamąjį stiklą.
Todėl ir alternatyvi santuokai šeimos samprata, kuri, kaip aiškino seminaro viešnia parlamentarė dr. Giedrė Purvaneckienė, šiandien Vakaruose vis labiau įsigali, turėtų būti svarstoma ir Lietuvoje. Vakarų Europoje sąvokų „šeima” ir „santuoka” skirtumas vis labiau įsisąmoninamas, suvokiant, kad egzistuoja šeimos, kurios susiformavo ne santuokos pagrindu, pavyzdžiui, vaikų, likusių be tėvų ir giminių, vienišų motinos ar tėvo šeimos. Šeima plačiąja prasme yra asmenų, kuriuos sieja glaudūs tarpusavio (giminystės ir ne giminystės pagrindu) bei turtiniai santykiai, bendruomenė. Paradoksalu tai, kaip paaiškino dr. M. Bellas iš Didžiosios Britanijos, kad iš visų
Europos Sajungos valstybių tik Lietuvoje partnerystės įstatymas formuluojamas išskirtinai vyro ir moters santykiams įteisinti. Visose kitose valstybėse šis įstatymas pirmiausia skirtas įteisinti tos pačios lyties asmenų santykiams ir kai kuriose iš jų (pvz., Prancūzijoje) skirtas vyro ir moters santykiams. Ir toks, koks rengiamas Lietuvoje, vargu ar bus kam reikalingas.
Pedofilija kaltinamas Lenkijos vyskupas
Lenkijos vyskupas, kurio pavardė neskelbiama, praėjusią savaitę apkaltintas pedofilija. Mat šio Dievo tarno namuose (netoli Varšuvos) rasta pornografinio pobūdžio vaizdajuoščių. Vaizajuostėse užfiksuotos scenos, kaip suaugę vyrai prievartauja mažus berniukus. Pasak kai kurių Lenkijos dienraščių, kratos atliktos minėto vyskupo namuose Elbinge ir Jelenia
Guroje. Ar ten irgi rasta pornografinio pobūdžio kasečių, Varšuvos prokuratūra neinformuoja.
Tai jau nebe pirmas sykis, kai pedofilija apkaltinamas Lenkijos dvasininkas. 2002-aisiais iš savo posto gėdingai pasitraukė Poznanės arkivyskupas Juliušas Pėcas. Mat buvo pastebėtas seksualiai priekabiaująs prie jaunų kunigų bei klierikų. Lenkijos dienraščiai informavo, jog šis metropolitas labai pamėgęs naktinius vizitus pas jaunučius klierikus. Nors
J.Pėcas kategoriškai neigė turėjęs ryšių su pedofilais, jam teko pasitraukti iš savo posto. Už pedofiliją Lenkijoje galima susilaukti griežtos bausmės – 10 metų kalėjimo. Tačiau minėtas vyskupas vargu ar bus pasodintas į kalėjimą. Jam kaip ir jo pirmtakui greičiausiai teks atsisakyti užimamų pareigų.
Parengta pagal Lenkijos spaudos pranešimus.