Homoseksualūs

Homoseksualių tėvų įtaka vaiko seksualinei orientacijai ir psichologinei
raidai

Vykstant šeimos transformacijai mūsų visuomenėje jau nieko nestebina tokie
šeimų tipai kaip bevaikės šeimos, vienišos motinos ar tėvai ir
nesusituokusios poros. Tačiau, kai kalbama apie meilę ir seksualinį
gyvenimą, į bendras normas “netelpantys” asmenys išstumiami iš daugumos
gretų. Taigi homoseksualumas – lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui
– yra problema pati savaime. Lietuvoje egzistuoja daugybė neigiamų
homoseksualumą stereotipų: gėjai yra vaikų tvirkintojai, jie nekontroliuoja
savo seksualinio potraukio, nesugeba sukurti ilgalaikių santykių ir pan.
Skaitant lietuvišką periodiką, susidaro įspūdis, kad nepakankamai dėmesio
skiriama homoseksualų problemoms, visuomenė laabiausiai susirūpinusi tuo ar
gali homoseksualūs žmonės egzistuoti mūsų visuomenėje, o toks klausimas
kaip vaikas homoseksualioje šeimoje iš viso nediskutuojamas arba
kategoriškai atmetamas: “Ypatingą pasibjaurėjimą kelia leidimas
homoseksualioms “šeimoms” įvaikinti kūdikį. Kas gresia vaikui? Geriausiu
atveju – psichinis suluošinimas, blogiausiu – “įtėviai” jį paprasčiausiai
ištvirkins” (13). Taigi mūsų visuomenę galima laikyti homofobiška. 1999
metais atlikto Europos vertybių tyrimo duomenimis Lietuva užima
priešpaskutinę vietą iš 32 šalių pagal homoseksualumo pateisinimo rodiklius
(mūsų šalyje šis rodiklis yra tik 1,86, Olandijoje – 7,83, Švedijoje –
7,72). Net 67,8 % Lietuvos gyventojų atsakė, jog nenorėtų homoseksualios
orientacijos kaimynų. Kodėl ši nuomonė tokia negatyvi? R. Mikalajūnaitės
(15) teigimu, hoomofobiją palaiko neigiami stereotipai ir neigiama nuomonė
apie seksualines mažumas, o ji yra susijusi su informacijos trūkumu. Todėl
labai svarbu apie tai kalbėti: teigiamo požiūrio formavimas, švietimas ta
tema padės suvokti egzistuojančius stereotipus ir integruotis
homoseksualams į visuomenę, sumažins visuomenės homofobiškumą.

Apie homoseksualumą galima kalbėti įvairiais as

spektais, kadangi ši tema
daugialypė. Mes aptarsime homoseksualių tėvų įtaką vaikui: kaip tai lemia
vaiko seksualinę orientaciją ir jo raidą. 2000 metais Socialinės apsaugos
ministerijos užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų firma
“Spinter”atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti seksualinę prievartą prieš
vaikus ir komercinį vaikų išnaudojimą. Šio tyrimo rezultatai patvirtina,
kad Lietuvos gyventojai homoseksualistus sieja su vaikų prievartautojais ir
tvirkintojais. Problemos nagrinėjimas padės suvokti šį mitą ir atsakyti į
klausimą, ar homoseksualūs tėvai nulemia vaiko homoseksualumą. Pirmiausia
svarbu apibrėžti sąvokas, kadangi orientacija ir tapatybė nėra tas pats.
Homoseksuali orientacija yra lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui,
o homoseksualumas yra platesnė sąvoka: tai homoseksualios orientacijos
pripažinimas ir atskleidimas kitiems. Nagrinėdami tėvų įtaką vaiko
seksualinei orientacijai, apie homoseksualią orientaciją kalbėsime kaip
apie homosekualios tapatybės dalį.

Homoseksualumo teorinis pagrindimas

Homoseksualumas egzistuoja nuo pat žmonijos pradžios.
Pavyzdžiui, Spartoje homoseksualumas buvo skatinama politikos dalis, o
Romos imperatoriaus Neerono laikais buvo leidžiamos homoseksualistų
santuokos. Tačiau daugelį amžių po Kristaus homoseksualūs žmonės buvo
laikomi nusikaltėliais, atsirado įvairių teorijų, bandančių paaiškinti
homoseksualumą. Medikai daug energijos išliejo ieškodami vaistų nuo šios
ligos. 1973 metais Amerikos psichiatrų asociacija išbraukė homoseksualumą
iš psichikos ligų sąrašo: gėjams ir lesbietėms leista dirbti mokyklose,
tarnauti kariuomenėje, globoti vaikus ir t. t. Aiškinant homoseksualumą
buvo pradėtos kurti įvairos teorijos. Čia apžvelgsime biologinį modelį, Z.
Froido teoriją ir feminizmo teoriją.

Biologinės teorijos šalininkai teigia, kad trauka tos pačios lyties
asmenims yra susijusi su genetika ir hormonais. Kai vyro organizme
atsiranda pe

er daug moteriškųjų hormonų, sumoteriškėja jo išvaizda ir
elgesys. Šią nuostatą išreiškia S. Dimbelio (4, p.56) žodžiai: „Lytinė
orientacija užkoduojama dar motinos įsčiose<.> Vėlesnę seksualinę elgseną
lemia vyriškų ir moteriškų hormonų santykinė koncentracija<.>“. Taigi
remiantis šia teorija, būtų galima daryti prielaidą, kad tėvai vaiko
homoseksualiai orientacijai įtakos neturi. Tačiau biologinės teorijos
pagrįstumas nėra įrodytas konkrečiais eksperimentais. Abejonių kelia tai,
kad įvairūs bandymai paveikti homoseksualus lytiniais hormonais konkrečių
rezultatų nedavė. Taigi nors šios teorijos ir negalime visiškai atmesti
kaip iki galo neištirtos, vis dėlto vien ja remtis aiškinti homoseksualumą
būtų nepakankama. Pastaruoju metu daugelis tyrinėtojų mano, kad
homoseksualumą lemia ir biologinės, ir sociologinės priežastys. Tačiau
svarbios ir psichologinės teorijos.

Štai Z. Froidas atrado „aukso vidurį“ aiškindamas homoseksualumą –
homoseksualumas nėra nieko gėdinga ir negali būti klasifikuojamas kaip
liga. Lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui atsiranda dėl nesveikos
įtakos asmenybės raidai. Z. Froidas teigė, kad homoseksualumas gali
atsirasti kaip padarinys įvairių sunkumų, pereinant iš vienos raidos
stadijos į kitą (5). Anot jo, visi kūdikiai yra homoseksualūs iš
prigimties, o psichoseksualinė raida gali sustoti būdama tokios stadijos,
kuri yra prieš heteroseksualinį vystymąsi, – tuomet vaikas bus
homoseksualus. Homoseksualumą Z. Froidas aiškina nesugebėjimu įveikti Edipo
komplekso. Moterų homoseksualumo šaknis jis įžvelgė santykiuose su tėvu:
mergaitės trokšta išnešioti tėvo kūdikį ir jaučia neapykantą motinai. Tai
įvardijama kaip „Elektros kompleksas“. Tačiau Froidas homoseksualumą
aiškino labiau remdamasis vyrų patirtimi. Jis teigia, kad jeigu tėvo nėra
arba jis yr

ra pasyvus, berniukas nesugeba internalizuoti tvirto savo
vyriškumo jausmo. Buvo atlikta įvairių tyrimų ir surinkta nemažai įrodymų,
kad homoseksualūs vyrai vaikystėje turėjo dominuojančias motinas ir
pasyvius tėvus. Tačiau ne visi žmonės, kuriems būdinga tokia vaikystės
patirtis tampa homoseksualūs.

Taigi remiantis Froido teorija niekaip negalima atmesti tėvų įtakos, tačiau
ji negali paaiškinti tų atvejų, kai homoseksualas savo tėvus vertina
pozityviai. Taip pat būtų sunku paaiškinti ir homoseksualių tėvų įtaką
vaikų homoseksualumui formuotis. Tad, manytume, reikia aptarti ir vieną iš
teorijų, kuri pabrėžia socialinio konstravimo svarbą.
Pagal feminizmo teoriją, į seksualumą galima žvelgti dviem būdais:

? esencialistiniu;
? konstruktyvistiniu.

Esencializmo teorija teigia, kad seksualumas yra susijęs su biologija, o
asmens seksualinė orientacija įsigali vaikystėje. Tačiau socialinio
konstruktyvizmo teoretikai teigia, kad seksualumas yra sukurtas visuomenės
ir kultūros, todėl seksualinis identitetas laikomas silpna ir nestabilia
konstrukcija (14). Šį požiūrį palaiko ir viena iš feminizmo atstovių
Barbara Smith. Ji teigia, kad homoseksualai nėra viena iš grupių, kurios
identitetas aiškus nuo gimimo. Per atsiskleidimo procesą asmuo gali įgyti
identitetą bet kuriuo gyvenimo momentu (1). Taigi pagal šią teoriją būtų
lengviausia interpretuoti vaiko homoseksualioje šeimoje problemą. Jei
svarbūs ne tik vaikystės, bet ir viso gyvenimo procesai, tuomet galima
daryti prielaidą, kad vaiko seksualinei orientacijai turi įtakos ne vien
šeima, bet ir žiniaskaida, draugai ir t. t. Čia būtų galima prisiminti ir
simbolinio interakcionizmo etikečių teoriją, kuri teigia, kad prisitaikymas
priklauso ne tiek nuo to, ką žmogus daro, bet nuo to

o, kaip į jo veiksmus
reaguojama, tai yra vaiko prisitaikymą lemia ne homoseksualūs tėvai, o
visuomenės reakcija ir stigmatizavimas. Žmogui priklijuota tam tikra
etiketė veikia jo elgesį ir savęs vertinimą, imamos ignoruoti kitos
savybės. Vaikas matomas tik kaip homoseksualios šeimos vaikas, ir paprastai
tikima, kad jis irgi bus tokios pačios orientacijos.

Kad atsakytume į klausimą, ar homoseksualūs tėvai lemia vaiko seksualinę
orientaciją ir kokią įtaką tai turi vaiko raidai, naudosimės mokslinės
literatūros analize. Iš pradžių aptarsime įvairius tyrimus ir jų išvadas,
paskui – homoseksualių ir heteroseksualių porų skirtumus, kurie padės
suprasti, su kokiomis problemomis susiduria homoseksualių tėvų vaikai ir
dėl ko jos kyla – ar dėl to, kad tėvai yra homoseksualūs, ar dėl visuomenės
neigiamos reakcijos. Galiausiai aptarsime vedybų ir įvaikinimo klausimą,
kadangi jis labai susijęs su vaiko reakcija į savo šeimą ir integracija.

Homoseksualūs tėvai – homoseksualūs vaikai?

Yra apskaičiuota, kad Jungtinėse Amerikos valstijose yra nuo 6 iki 14
milijonų vaikų, kurių nors vienas iš tėvų yra gėjus (2). Kiek tokių vaikų
yra Lietuvoje, jokių duomenų nėra.

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad augimas homoseksualioje šeimoje vaikui
žalingas tiek psichologinei, tiek seksualinei vaiko raidai. Pagrindinis
priešininkų argumentas – vaikams reikia abiejų lyčių kaip vaidmenų
pavyzdžių, todėl neturėdamas vaidmens vaikas bus homoseksualus. Tačiau vis
daugiau tyrinėtojų teigia, kad tokios nuomonės yra susidarytos iš tyrimų,
pagrįstų išankstiniu nusistatymu. 1990 metais Sietle Julie Gottman atliktas
tyrimas parodė, kad nėra jokių nepalankių psichologinių padarinių. Ji
lygino dvi grupes: 35 vaikus, augintus lesbiečių mamų po skyrybų su tėvais,
ir 35 heteroseksualios orientacijos moteris. Lesbiečių mamų vaikai buvo
labiau linkę į homoseksualumą, tačiau Gottman teigia, kad tam įtakos turėjo
tai, ar moteris turėjo partnerį, ar ne, o ne motinų seksualinė orientacija.
Šią išvadą patvirtino ir Charlotte Petterson tyrimai. Palyginusi
homoseksualių ir heteroseksualių tėvų vaikus, ji nenustatė nei socialinės,
nei emocinės raidos skirtumo. Amerikos Psichologų Asociacija apibendrino
įvairias studijas ir padarė išvadą, kad homoseksualių tėvų vaikai visiškai
nesiskiria nuo heteroseksualių tėvų vaikų (9).

Tačiau tai, kad jų tėvai yra tos pačios lyties, neabejotinai sukelia tam
tikrų sunkumų. Jei vaikų seksualinė orientacija nepriklauso nuo tėvų
homoseksualumo, tuomet kyla klausimas, iš kur tuomet vaikas ima lyties
vaidmens pavyzdį? 1981 metais atlikus tyrimą paaiškėjo, kad heteroseksualų
ir lesbiečių vaikai nuo 6 iki 9 metų nesiskyrė pagal tai, kokius žaislus ar
žaidimus jie renkasi, o stipriausią įtaką vaikams turėjo ne jų mamos, o
žaidimo draugai. Iš to galima daryti išvadą, kad homoseksualūs tėvai
nesukelia vaikui lyčių vaidmens sumaišties, lyčių modelius jis gali
suprasti iš supančios aplinkos.

Vis dėlto, anot Mondimore (16), šališką visuomenės požiūrį į
homoseksualizmą vaikai perima labai anksti. Anksčiau, negu gebama suvokti
seksualinės orientacijos sąvoką, vaiko sąmonėje homosekualumas įgauna
nepageidaujamumo atspalvį, kadangi apibūdinamas tokiais epitetais kaip
“pedas”, “iškrypėlis” ir pan. Problemų vaikams iškyla ankstyvojoje
paauglystėje, kai labai svarbu būti panašiems į savo bendraamžius. Tad nuo
ko priklauso jų reakcija į savo homoseksualius tėvus?

Veiksniai, lemiantys vaikų reakciją į homoseksualius tėvus

Labai svarbu tai, kokioje visuomenėje gyvena homoseksuali šeima ir kaip
joje vertinamas homoseksualumas. Suprantama, kad homofobiškoje visuomenėje,
kur homoseksualai tapatinami su iškrypėliais, vaikai skaudžiau reaguos į
faktą, kad jo tėvai arba vienas iš tėvų yra homoseksualus. Tėvai, kurie
gėdijasi savo homoseksualumo, paprastai sulaukia neigiamų savo vaikų
reakcijų. Be to, labai svarbu tai, kokie yra tėvų ir vaikų santykiai, ar
vaikas jaučiasi laimingas tokioje šeimoje ir, kokio amžiaus jis apie tai
sužino.

N. Benokraitis teigia, kad juo anksčiau vaikai apie tai sužino, tuo mažiau
problemų jiems iškyla (2). Nors daugelis vaikų ir priima savo tėvus, kokie
jie yra, tačiau paprastai laiko tai paslaptyje: nepasakoja apie tėvus savo
draugams. “Kauno dienos” straipsnyje “Gyvenimas neįprastoje šeimoje”
vaikai, kurie gyveno homoseksualioje šeimoje, prisipažįsta, kad slėpė tai
nuo draugų, nes bijojo neigiamos visuomenės reakcijos, o jiems patiems tėvų
homoseksualumas nesudarė labai daug problemų. Vaikinas, kurio tėvas yra
gėjus, teigia: “Žmonėms atrodo, kad turėjau praeiti pragarą, kol
susitaikiau su ta mintim apie tėvą. Man atrodo viskas normalu. Kas esi, tas
esi: mano tėvas negali pasikeisti, o aš ir nenoriu”. 24 metų moteris, kurią
augino dvi mamos, pasakoja: tai buvo mano šeima, mano normalus gyvenimas.
Apie jos seksualinę pusę net nenorėjau žinoti” (8). Tėvai, patys susidūrę
su panašiomis problemomis, gali padėti vaikui jas įveikti. Vaikai susitaiko
su tuo, kad jų šeima yra kitokia, lygiai kaip ir vaikai iš kitų mažumų
šeimų, pavyzdžiui, religinių mažumų ar skirtingos rasės šeimų (24).

Taigi paprastai vaikai priima savo tėvus, ir problemų kelia ne tėvų
homoseksualumas, bet visuomenės reakcija: ar ji toleruoja kitos
orientacijos žmones, ar vertinant homoseksualumą remiamasi įvairiais
mitais, kurie trukdo tiek patiems homoseksualams, tiek jų vaikams
integruotis į visuomenę. Tačiau patys homoseksualai teigia, kad “mes esam
visai tokie pat kaip ir jūs”. Daugeliu aspektų homoseksualios ir
heteroseksualios šeimos yra išties panašios: tėvai uždirba pinigus, šeimos
susiduria su įprastais gyvenimo sunkumais ir turi ieškoti problemų
sprendimo būdų, tačiau reikėtų aptarti ir skirtumus, kurie gali būti
svarbūs vaiko raidai (2).

Kuo skiriasi homoseksuali šeima nuo heteroseksualios?

Visuomenėje įprasta skirstyti žmones pagal lytį ir seksualinę
orientaciją. Skirtumai gali būti arba normalizuojami, arba patalogizuojami,
o tai priklauso nuo visuomenės, kurioje gyvenama, taip pat nuo lyties,
religijos, kultūros ir t. t. Tačiau bendrieji skirtumai būtų tokie:
1. Homoseksualai yra laisvi kurti naujas santykių formas, jų nevaržo
lyties vaidmenų apribojimai. Taigi homoseksualios poros gali pabrėžti savo
išskirtinumą, kadangi jos yra už dominuojančios grupės ribų. Kaip teigia
vienas gėjus, “tu esi pakraštyje, taigi tu turi daugiau erdvės būti tuo,
kuo tu esi. <.> Tu gali kurti savo tradicijas” (7). Tačiau tai labai
priklauso nuo amžiaus, lyties, klasės: pavyzdžiui, darbininkų klasės gėjų
pora iš kaimo vietovės jausis visiškai kitaip nei gėjų pora iš San
Fransisko, kur plačiai diskutuojamas įvaikinimo klausimas. Be to, negalime
netasižvelgti ir į individualias poros savybes. Kai kas homosekualumą gali
priimti kaip mados dalyką siekiant patraukti aplinkinių dėmesį ar
išpopuliarėti (pavyzdžiui, muzikos žvaigždės). Vis dėto dažniausiai gėjų
šeimos yra idealistiškai apibrėžiamos kaip laisvai pasirinktos.

2. Homoseksuali šeima dėl savo orientacijos gali netekti giminių ir
artimųjų paramos. Taigi pora gali išgyventi nusivylimą ir liūdesį. Šiuo
atveju svarbu paminėti identifikavimosi su biologine ir pasirinkta šeima
opoziciją. Dauguma gėjų ir lesbiečių savo šeimos narius įvardija kaip
tuos, kurie yra visada šalia, ir tu gali tikėtis tiek emocinės, tiek
finansinės jų paramos. Taigi nors daugelis šeimų pabrėžia, kad pasirinkta
šeima pakeičia biologinę, vis dėlto galima išgirsti kad ir tokią nuomonę:
“visada bus tuščia vieta, kur turėtų būti kraujo ryšiais susieta šeima”
(17).

3. Namai tampa vienintelė privati vieta, vienintelė prieglauda, kur
pora gali jaustis nediskriminuojama. Seksualumas paprastai siejamas su
privatumu, ir heteroseksualumas tampa nepastebimas viešoje sferoje. Tačiau
tyrimai rodo, kad dauguma respondentų nėra priešiški homoseksualistams, kol
jie nerodo savo seksualinės orientacijos viešai (7). Taigi gėjumi ar
lesbiete galima būti tik specifinėse erdvėse arba vietose (gėjų baruose,
įvairiuose klubuose ir privačioje namų erdvėje). Dažnai homoseksualūs
žmonės tampa ne tik diskriminacijos, bet ir prievartos aukomis. 92 %
lesbiečių ir gėjų teigia, kad yra patyrę grasinimus ir gąsdinimus, 24 %
teigia buvę fiziškai užpulti dėl savo seksualinės orientacijos. Moterys
lesbietės dažnai tampa seksualinės prievartos aukomis.

4. Tų pačių lyčių santykiai yra labiau pagrįsti lankstumu,
lygiateisišku sprendimų priėmimu ir lygybe. Kadangi jie neturi vaidmens
modelių pavyzdžių, patys gali kurti lanksčias santykių formas. Gėjų porose
paprastai didesnę galią turi vyresnis partneris, o lesbietės, kadangi jos
buvo socializuotos kaip moterys, yra linkusios pabrėžti lygybės svarbą,
artumą ir intymumą. Palyginti su heteroseksualiais tėvais, daugelis
homoseksualių tėvų pabrėžia verbalinį ryšį su vaikais. Be to, “jie labiau
reaguoja į vaiko poreikius ir dažniau dalyvauja vaiko užsiėmimuose” (2).

5. Homoseksualūs tėvai kartais linkę griežčiau vertinti savo vaikų
elgesį. Priežastis paprasta – baimė būti apkaltintiems, kad jie blogi
tėvai. Mokytojai pastebi, kad vaikai iš homoseksualių šeimų turi stipresnį
atsakomybės jausmą ir mažiau elgesio problemų, palyginti su heteroseksualių
tėvų bendraamžiais (2). Tačiau teisėjai dažnai nepaiso mokslinių faktų ir
atima teisę globoti ir lankyti savo vaikus.

6. Nors kai kuriose šalyse jau leidžiama homoseksualioms poroms
įteisinti savo santykius vedybomis, daug kur ši teisė vis dar nesuteikta.
Iš to kyla daugybė problemų: partneriai negali suteikti vienas kitam
sveikatos draudimo, jie negali lankyti vienas kito ligoninėje ir pan. Jei
šeimoje yra vaikas, nebiologinis partneris negali jo įsivaikinti. Tai gali
turėti įtakos jų santykių stabilumui, be to, tėvai negali apginti vaiko
ekonominių interesų ir suteikti socialinių garantijų.

7. Homoseksualių šeimų stigmatizavimas išskiria jas iš “normaliųjų”
tarpo, visi veiksmai interpretuojami per homoseksualumo prizmęrėmus. Nors
dabar stigmatizacija sumažėjo, tačiau ji vis dar egzistuoja, daug kur
homoseksualumas apibrėžiamas kaip nusikalstama veikla, gėjams ir lesbietėms
draudžiama užimti tam tikras pareigas. Tad jeigu vaikas mato, kad jo tėvai
arba vienas iš jų yra nepageidautinas, “nenormalus”, be abejonės, tokiam
vaikui kils nemažai sunkumų.

Aišku, būtų galima rasti ir daugiau heteroseksualių ir homoseksualių šeimų
skirtumų. Čia paminėjome tik pagrindinius, galinčius turėti įtakos vaiko
raidai. Kaip matome, daugiausia problemų, susijusių su skirtingos
seksualinės orientacijos šeimomis, gali kilti dėl visuomenės reakcijos:
draugų ir giminių paramos netekimo, diskriminacijos ir prievartos,
stigmatizacijos. Tačiau skirtumai, nesusiję su visuomenės reakcija, gali
teikti netgi pranašumų: nesant tradicinių vaidmenų santykiai yra laisvesni,
tėvai priima sprendimus lygiateisiškai, labiau įsitraukia į bendrą veiklą
su vaikais labiau reaguoja į vaiko poreikius. Be to, tėvai griežčiau
vertina vaikų elgesį, todėl vaikai turi stipresnį atsakomybės jausmą,
mažiau elgesio problemų.

Taigi vaiko gyvenimas homoseksualioje šeimoje yra glaudžiai susijęs su
visuomenės požiūriu į homoseksualumą. Suprantama, tose visuomenėse, kuriose
įteisintos homoseksualių šeimų vedybos, vaikas susidurs su mažesnėmis
problemomis. Tad aptarsime vedybų klausimą.

Homoseksualių porų vedybos

Heteroseksualumas yra institucionalizuojamas vedybomis, tačiau homoseksualų
vedybos ir šeima laikoma svetimu dalyku. Paradoksas tas, kad gėjai ir
lesbietės paprastai “reprezenuoja” socialines problemas, tačiau sprendžiant
tas problemas seksualinės mažumos paprasčiausiai ignoruojamos. Atmetant
homoseksualių santuokų įteisinimą, pateikiami įvairūs argumentai: tokios
santuokos keliančios grėsmę visuomenės stabilumui, prieštarauja esminei
šeimos prokrecijos funkcijai ir pan.

Teisė į privatų gyvenimą iš dalies pripažįstama Europos komisijos ir
Europos teismo: individas turi būti apgintas nuo neteisėto kišimosi į jo
privačią erdvę ir autonomiją. Be teisės į šeimos gyvenimą, namus, ginamas
individo identitetas, integralumas, autonomija, asmeniniai ryšiai ir
seksualumas (17). Tačiau teisė į lesbiečių ir gėjų šeimos gyvenimą nėra
pripažinta Europos komisijos ir Europos teismo. Pagal šią komisiją, šeima
susideda iš vyro, moter ir jų biologinių ar įvaikintų vaikų (8(1)
straipsnis). Taigi gėjų ir lesbiečių poros neatitinka šeimos sąvokos, nors
jau kurį laiką nevedybiniai ryšiai buvo pripažįstami kaip šeimos tipai:
brolių ir seserų, kitų giminių, tėvų su vaiku, gimusiu ne santuokoje ar po
skyrybų, poligaminiai santykiai. Tačiau gėjų ir lesbiečių sąvoka paprastai
vartojama daug siauriau. 1992 metais olandų gėjų poros prašymas suteikti
jiems tėvystės teises buvo atmestas argumentuojant, kad šeimos sąvoka
negali būti suprantama taip plačiai. Vis dėlto nuo to laiko daugelyje šalių
gėjų ir lesbiečių judėjimai nemažai pasiekė: partnerystės įstatymas yra
priimtas Danijoje (1989), Norvegijoje (1993), Švedijoje (1994),
Grenlandijoje (1996), Islandijoje (1996), Olandijoje (1997). Suomijoje,
praėjus 4 mėnesiams nuo įstatymo, leidžiančio įteisinti homoseksualų
santuoką, užregistruotos 208 poros. Taigi šeimos samprata Europoje kinta
labai sparčiai. Tačiau kokia padėtis Lietuvoje?

Lietuvos šeimos ir santuokos kodekse nėra užuominų apie registruotą
partnerystę, partnerių atsakomybę, teises ir pareigas ar galimybę
lesbietėms naudotis dirbtiniu apvaisinimu ar įvaikinti vaiką. Mokyklose
kalbama tik apie heteroseksualią šeimą. Homoseksualams priskiriami visi
įmanomi lytiniai iškrypimai, kuriuos dabartinis mokslas yra paneigęs.
Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjas V. Mikelėnas tvirtino, kad “reikės
palaukti mažiausiai 10 metų, kol Lietuvoje bus galima pradėti diskusijas
apie gėjų santuokas”. Šiuo metu mažumų teisėmis Lietuvoje domisi Europos
Parlamentas bei JAV Kongresas (3). Ataskaitose apie žmogaus teisių apsaugą
pasaulyje rašoma, kad Lietuvos baudžiamajame kodekse įteisinta gėjų
diskriminacija ir naujame kodekse ji vėl bus įteisinta – vienas jo
straipsnis skelbia, kad vienalytės santuokos šalyje draudžiamos (23). 2003
metų gegužės 1 d. įsigalios naujasis Baudžiamasis kodeksas, kuris panaikins
122 straipsnį pavadinimu “Vyro lytinis santykiavimas su vyru” – šis
straipsnis numato laisvės atėmimą iki 8 metų už vyrų santykiavimą iki 18
metų. Be to, šių metų balandžio 11 d. pasirašytas projektas dėl lygių
galimybių plėtros Lietuvoje. Šiuo projektu siekiama skatinti toleranciją
įvairiais pagrindais ir mažinti diskriminacijos formas. Taigi mūsų šalyje
jau daroma pažanga teisės srityje ginant homoseksualios orientacijos
asmenis, tačiau kada visuomenė liausis žiūrėjusi į juos kaip į iškrypėlius,
neaišku.

Išvados

Kalbant apie homoseksualumą paprastai remiamasi ne mokslininkų atliktais
tyrimais, o vyraujančiais stereotipais ir mitais. Homoseksualai minimi kaip
iškrypėliai ir vaikų tvirkintojai. Taip yra dėlto, kad trūksta
informacijos: apie tai vengiama kalbėti. Lietuva priskiriama homofobiškoms
šalims: vaiko klausimas homoseksualioje šeimoje atmetamas kaip grėsmė
visuomenės stabilumui, vyrauja nuomonė, kad homoseksualių tėvų vaikas bus
homoseksualios orientacijos.

Bandant aiškinti homoseksualumą, kuriamos įvairios teorijos. Pagal
biologinį modelį, homoseksualumas yra susijęs su hormonais ir genetika, Z.
Froido teorija pabrėžia dominuojančių tėvų svarbą vaiko homoseksualumui
formuotis, taip pat perėjimo iš vieno tarpsnio į kitą sunkumus. Dažnai
aiškinant homoseksualumą pasitelkiamos įvairios teorijos, tačiau šiame
straipsnyje iškeltoms hipotezėms patvirtinti geriausiai tinka feminizmo
teorija, kuri homoseksualumą aiškina kaip socialiai konstruojamą: svarbi
yra ne tik vaikystės, bet ir viso žmogaus gyvenimo patirtis.

Apžvelgus įvairius tyrimus ir mokslininkų išvadas, abi hipotezės
pasitvirtina: vaiko buvimas homoseksualioje šeimoje nelemia jo
psichologinės raidos, tai taip neturi įtakos jo seksualinei orientacijai.
Tokiam vaikui daugiausia problemų kyla ne dėl to, kad jo tėvai yra
homoseksualios orientacijos, bet dėlto, kad visuomenės požiūris į
homoseksualumą yra neigiamas. Išsiaiškinus homoseksualių ir heteroseksualių
šeimų skirtumus, paaiškėjo, kad homoseksualūs tėvai gali turėti netgi
teigiamos įtakos: tokiose šeimose augantys vaikai kelia mažiau elgesio
problemų, jie yra atsakingesni.

Nors gėjai ir lesbietės įgyja vis daugiau teisių, vis dėlto dar labai
nedaug kur leidžiamos homoseksualių porų vedybos, o tai gali turėti
neigiamos įtakos vaikui. Lietuvoje dar tik kalbama apie gėjų ir lesbiečių
diskriminaciją, nors jau kyla diskusijų homoseksualių vedybų klausimu.
Domėjimasis šia tema ir egzistuojančių mitų suvokimas padės formuoti
teigiamą požiūrį į seksualines mažumas, mažinti jų diskriminaciją,
integruotis į visuomenę tiek homoseksualiems tėvams, tiek jų vaikams.

HOMOSEKSUALUMAS

—————————————————————————-
—-

Pagal žodyno apibrėžimą homoseksualas yra “asmuo, kuris jaučia seksualinį
potraukį tos pačios lyties žmonėms”. Ir vyras, ir moteris gali būti
homoseksualai, arba gėjai, nors kai kurios gėjės linkusios vadintis
lesbietėmis.

Kai kurie žmonės suvokia, kad jie yra homoseksualai jau labai ankstyvame
amžiuje, ir puikiai jaučiasi tai suprasdami. Tuo tarpu kiti užgniaužia savo
jausmus, kartais visam gyvenimui, nes jie bijo ir gėdijasi būti kitokie.

Įvairiais moksliniais tyrinėjimais mėginama išsiaiškinti, kas verčia žmones
būti homoseksualiais, o ne heteroseksualiais.

Aišku tik tai, kad niekas iš tikrųjų nežino.

Sekso būdai

Kai kurie homoseksualūs vyrai praktikuoja analinį seksą, tačiau jokiu būdu
ne visi (kai kuriems heteroseksualiems vyrams ir moterims taip pat patinka
analinis seksas). Kai kuriems homoseksualams patinka abipusė masturbacija,
oralinis seksas ar anilingas (laižymas aplink išeinamąją angą). Lesbietėms
taip pat gali patikti oralinis seksas, stimuliacija pirštais ar
vibratoriais – kaip ir kai kuriems heteroseksualams.

Tiksliai apibrėžti seksualumą tiktai pagal sekso būdus būtų labai
trumparegiška. Seksualumui emocijos yra svarbios ne ką mažiau už patį
seksą.

Didžioji dalis sekso būdų yra beveik vienodi. Jie paprastai susiję su
jauduliu ir meile, nepriklausomai nuo to, koks jūsų seksualumas.

Homoseksualumas ir istorija

Homoseksualumas yra vis labiau pripažįstamas ir suprantamas mūsų
visuomenėje, tačiau ne visada taip buvo. Įstatymai prieš “sodomiją”, kuri
yra kitas analinio sekso pavadinimas, siekia imperatoriaus Justiniano (562-
483 m. pr. Kr.) laikus. Jis manė, jog šis ypatingas lytinis aktas yra
pagrindinė žemės drebėjimų priežastis.

Karalius Henrikas VIII buvo griežtai nusiteikęs pries “pederastiją” ir 1533
metais išleido įstatymą, draudžiantį šį lytinį aktą.

1956 metais reikalai menkai tepasitaisė, kai Seksualinių nusikaltimų
įstatymo 12-as straipsnis paskelbė, kad “su kitu asmeniu ar gyvuliu turėti
pederastinių santykių yra kriminalinis nusikaltimas”.

Lesbianizmas

Lesbianizmo istorija buvo kur kas ramesnė. Pasakojama, kad devynioliktame
amžiuje parlamentas buvo linkęs išleisti įstatymą, draudžiantį lesbiečių
aktą, tačiau tai nepavyko, nes karalienė Viktorija atsisakė patikėti, kad
tokie dalykai apskritai įmanomi.

Taigi tuo tarpu, kai vyrus pliekė už homoseksualius aktus ir apkrovė
įvairiais smerkiamais įstatymais, lesbietės buvo paliktos ramybėje. Jos
gyveno ne tiek už įstatymo ribų, kiek įstatymo nepastebėtos.

Viena teorija teigia, kad lesbiečių seksas nėra “tikras”, nes nenausojamas
penis. Todėl neverta netgi imti to į galvą. Nereikia net aiškinti, kad
tokias teorijas išgalvoti gali tik vyrai!

Homofobija

Homofobija yra terminas, apibūdinantis priešišką kai kurių visuomenės
grupių požiūrį homoseksualus.

Homofobija, arba homoseksualumo baimė, yra baisių nusikaltimų priežastis,
tokių kaip “pedikų mušimas”, kai vyrai užpuola homoseksualus vien todėl,
kad jie tokie yra.

Daugelis žargono posakių homoseksualams apibūdinti yra įžeidžiantys ir
žeminantys (pedikas, pidaras, žydras ir t.t.) Tačiau tikrovėje
heteroseksualūs vyrai juos taip pat vartoja, kad įžeistų vienas kitą.
Atrodytų, kad ypatingas įžeidimas, kuriuo “normalus” vyras gali pasinaudoti
norėdamas įskaudinti kitą, – tai pavadinti jį homoseksualu.

Paprastai manoma, kad vyrai yra labiau homofobiški negu moterys. Nors
pripažįstama, kad vyrų institucijos yra palanki dirva homofobijai vystytis,
tačiau kai kurios merginos taip pat yra tai patyrusios internatinėse
mokyklose.

Neseniai aš įsitraukiau į gėjiškus reikalus su vaikinu, kurį jau šimtas
metų kaip pažįstu. Visą laiką mes tik tą ir tedarėme, kad bučiavomės ir
glamonėjomės. Aš bijau, jog dabar mano mergina supras, kad jos geriausi
draugai yra įsivėlę į gėjiškus dalykus. Aš vis dar ją myliu, bet nebegaliu
sutramdyti savo jausmų jam.

17 metų vaikinas

Kai man buvo 10 metų, aš supratau, kad esu gėjus. Tiktai mano mama žino,
kad esu gėjus. Mes išvis nekalbame apie tai. Aš žinau, kad ją tai liūdina,
tačiau esu laimingas būdamas gėjus. Aš visiškai normalus vaikinas, kuris
daro viską, ką ir kiti bendraamžiai, tik aš visiškai nesidomiu merginomis.

19 metų vaikinas

1961 m. LTSR BK skelbė, kad vyro lytinis santykiavimas su vyru baudžiamas
laisvės atėmimu iki 3 metų.

Mano santuoka truko 21 metus. Tai iš tikrųjų buvo laiminga santuoka. Ir
tuomet aš sutikau savo mylimąją. Po pusės metų aš palikau savo vyrą, kad
būčiau su šia moterimi. Aš nežinau, ar buvau gėjė visus tuos metus. Tačiau
aš žinau, kad esu dabar.

44 metų moteris

Atsimenu, kartą aš vidury nakties pakasiau tai mergaitei nugarą, žinote, aš
buvau devynerių metų, o ji dvylikos. Ji paprašė manęs pakasyti jai nugarą.
Staiga į vidų įšoko vienuolė, atplėšė mane nuo jos, bloškė ant spintelės,
apkūlė ir išvadino lesbiete. Aš nežinojau, kas tokia yra lesbietė.

Cyndi Lauper
apie mokyklos laikus

BISEKSUALUMAS

—————————————————————————-
—-

Biseksualus yra tas, kuris jaučia seksualinį potraukį abiems lytims. Tai
daugeliui žmonių visiškai natūralu.

Seksualumas nuolat kinta. Tam tikrais gyvenimo atvejais žmones gali traukti
viena arba kita lytis.

Kai kurie žmonės gerokai bijo būti nors kiek skirtingi, todėl jie stengiasi
nuodugniai paruoštais būdais nuslopinti bet kokius savo “nenatūralius”
seksualinius jausmus.

Viena iš sričių, kurioje žmonės, ko gero, turi didžiausių problemų, yra jų
seksualumo nustatymas. Mes norime, kad viskas būtų aiškiai apibrėžta ir
preciziška. Tačiau tiesa yra tai, kad pasaulis nėra padalytas į du asmenų
tipus: homoseksualius ir heteroseksualius. Mes esame kur kas sudėtingesni.
Jeigu tik galėtume nesirūpinti ir susitaikyti su tuo, kad kartais nežinome,
kokie esame, tai turbūt gyvenimas ir seksas taptų daug paprastesni.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo parašytas novatoriškas mokslinis
darbas, kuris viską gerai paaiškina.

Alfredas Kinsey’us studijoje “Vyrų seksualinė elgsena” rašo: “Ne viskas yra
juoda ir ne viskas balta, nes gamtoje retai susiduriama su aiškiomis
kategorijomis. Tiktai žmogaus protas viską stengiasi sukišti į atskiras
lentynėles. Gyvenimas yra vientisas visais ir kiekvienu savo aspektu. Kuo
greičiau taip pažvelgsime ir į žmogaus seksualinį elgesį, tuo greičiau
natūraliai suvoksime savo realijas.

Apklausa internete
|ka manot apie homosexsualu nora auginti vaikus |
|pritariu |[ 9 ] |[pic][pic][pic] [15.25%] |
|nepritariu |[ 43 ] |[pic][pic][pic] [72.88%] |
|neturiu nuomones |[ 7 ] |[pic][pic][pic] [11.86%] |
|Iš viso balsų: 59 |

|Amerikiečiai homoseksualai galės tuoktis Masačūsetse  |
|Masačūsetsas pirmadienį tapo pirmąja JAV valstija, legalizavusia|
|gėjų ir lesbiečių porų santuokas. Jau prieš vidurnaktį |
|liberaliam Kembridžo mieste duris atvėrė civilinės metrikacijos |
|biuras, išdavęs leidimus tuoktis šimtams laukiančių |
|įsimylėjėlių. |
|Daugelis jų istorinio momento prie miesto rotušės laukė daugiau |
|kaip 24 valandas. Čia šaudė šampano kamščiai ir liejosi |
|džiaugsmas. |
|Kad būtų užkirstas kelias vestuvių turizmui, gubernatoriaus |
|nurodymu, Masačūsetse nebus sutuokiamos homoseksualų poros iš |
|kitų valstijų. JAV žiniasklaida spėja, kad homoseksualių |
|santuokų legalizavimas įaudrins JAV rinkiminę kovą. |
|Jau vasarį San Francisko meras buvo sukėlęs ažiotažą, kai, |
|nusižengdamas galiojantiems įstatymams, leido susituokti daugiau|
|kaip 3 tūkst. 400 tos pačios lyties porų. Tačiau priešingai nei |
|Masačūsetse, aukščiausiasis Kalifornijos teismas šią praktiką |
|uždraudė. Gėjai ir lesbietės buvo tuokiami ir Oregone. |
|Marcia Hams (Marsija Hams) ir Susan Shepherd (Siuzan Šepherd) |
|tapo pirmąja pora, kuriai Kembridžo rotušėje buvo įteikti |
|sutuoktuvių dokumentai. Abi šios damos kartu gyvena jau 27 |
|metus. Anot galiojančio įstatymo, formuliarus užpildžiusios |
|poros iki tikrų vestuvių turi palaukti tris dienas. |
|Teisminis ginčas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų |
|Masačūsetse buvo išspręstas praėjusį lapkritį. Aukščiausiasis |
|teismas tada nusprendė, kad atsisakymas registruoti |
|homoseksualių porų santuokas yra diskriminacija ir nusižengimas |
|valstijos Konstitucijai. Parlamentui buvo nurodyta priimti |
|įstatymus dėl homoseksualistų santuokų legalizavimo. |
|Tiesa, Masačūsetso deputatai kovą balsavo už konstitucines |
|pataisas, aiškiai draudžiančias gėjų ir lesbiečių santuokas, |
|tačiau šis sprendimas įsigalios ne anksčiau kaip po dvejų metų. |
|Masačūsetsas yra demokratų kandidato į JAV prezidentus Johno |
|Kerry (Džono Kerio) gimtoji vieta. Jis, kaip ir prezidentas |
|Georgas W. Bushas (Džordžas V. Bušas), yra prieš homoseksualių |
|porų vedybas. |

ELTA

|Ispanijoje ketinama įteisinti gėjų santuokas  |
|Pernai Beatriz Gimeno buvo karčiai nusivylusi, kadangi |
|pralaimėjo teisinį mūšį su Ispanijos vyriausybe, kuri neleido |
|jai įteisinti santuokos, nes jos partnerė – moteris. |
|Dabar ji gali džiūgauti, kadangi šalies ministras pirmininkas |
|Jose Luisas Rodriguezas Zapatero ketina penktadienį vyriausybei |
|pateikti įstatymo projektą, pagal kurį tos pačios lyties asmenys|
|galės legaliai susituokti. Šiam įstatymo projektui labai |
|priešinasi Katalikų bažnyčia. |
|Jei įstatymas bus priimtas, Ispanija taps trečia Europos šalimi,|
|kurioje yra įteisintos gėjų santuokos. Gėjų poros legaliai gali |
|susituokti Olandijoje ir Belgijoje. Kelios kitos tautos taip pat|
|svarsto tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimą. |
|”Šis žingsnis turėtų apsaugoti mažumų teises”, – teigė gėjų, |
|lesbiečių ir transseksualų sąjungos pirmininkė B.Gimeno. |
|Tačiau šis įstatymo projektas labai papiktino Bažnyčios |
|atstovus, kurie jį pavadino amoraliu ir teigė, kad taip valstybė|
|”į visuomenę prileis virusų”. |
|”Valstybė negali pripažinti teisių, kurios iš viso neegzistuoja.|
|Tačiau jei šis įstatymas bus priimtas, valstybė rizikuoja žmonių|
|gerove, teisingumu ir visuomenės ateitimi”, – praėjusią savaitę |
|sakė Ispanijos vyskupų konferencijos atstovas Juanas Antonio |
|Martinezas. |
|JAV, kur gėjų santuokos tapo prieštaringa tema, tos pačios |
|lyties asmenų santuokai nepritaria tiek prezidentas George´as W.|
|Bushas, tiek ir jo oponentas Johnas Kerry. |
|Ispanijos vyriausybė šį įstatymo projektą turėtų patvirtinti |
|penktadienį. Gėjų sąjungos tikisi, kad socialistų partija, kuri |
|vyriausybėje nesudaro daugumos, susilauks paramos iš kitų |
|partijų ir įstatymas bus priimtas. |

ELTA

|Prancūzijoje teismas leido lesbiečių porai tapti teisėtais |
|tėvais  |
|Prancūzijos teismas priėmė novatorišką nuosprendį ir leido |
|lesbiečių porai tapti teisėtais trijų mergaičių tėvais, tačiau |
|šis sprendimas gali tapti teisine anomalija, o ne lūžiu |
|homoseksualų teisėse. |
|Gėjų organizacijos ketvirtadienį pasveikino šį nuosprendį ir |
|teigė, kad jis įeis į istoriją šalies, kurioje gėjų poros negali|
|įsivaikinti ir kur pirmoji tos pačios lyties asmenų santuoka |
|buvo nedelsiant anuliuota. |
|Tačiau teisingumo ministras sumažino homoseksualų viltis |
|sakydamas, kad aukščiausiasis apeliacinis teismas galėtų priimti|
|tokį nuosprendį, pagal kurį dabar priimtas sprendimas netaptų |
|pavyzdžiu ateities byloms. |
|Prancūzijos radijui “Info” jis teigė, kad panaši gėjų byla buvo |
|paduota apeliacijai. |
|Tačiau gėjų ir lesbiečių tėvų asociacija, nematydama reikalo |
|delsti, pareiškė, kad “tai istorinė pergalė”. |
|Dvi moterys, spaudoje vadinamos Marie-Laure ir Carla, |
|perkopusios į penktą dešimtį, jau seniai yra partnerės. Mari |
|Laura per paskutinį dešimtmetį buvo dirbtinai apvaisinta ir |
|pagimdė tris dukras. |
|Karla, kaip ir daugelis homoseksualų Prancūzijoje, gyvenančių |
|kartu su savo partnerių vaikais, nebuvo pripažinta viena iš |
|mergaičių motina. Tačiau 2001 metų birželį teismas leido jai iš |
|dalies įsivaikinti mergaites. |
|Kadangi laikotarpis, per kurį teismo sprendimą galima buvo |
|apskųsti apeliaciniame teisme, baigėsi, vadinasi, įsigalioja |
|ankstesnis teismo nuosprendis. |

ELTA

|Rusija bandė užkirsti kelią į Dūmą gėjams  |
|Rusijoje atmestas įstatymas, kuris siekė uždrausti alkoholikams,|
|pedofilams ir gėjams balotiruotis į Dūmą. |
|Pagal esminio svarstymo nepasiekusį projektą, visi naujai |
|išrinkti deputatai turėtų atlikti psichinę ir fizinę apžiūrą, |
|kad būtų nustatytas jų „tinkamumas pareigoms“. |
|Įstatymo projektą teikė Kursko deputatas Volkovas, tačiau jau |
|pirmojo svarstymo metu dauguma parlamentarų balsavo prieš tokį |
|įstatymą. Po antro nesėkmingo pateikimo, prie šio įstatymo, |
|kuris prilygino gėjus alkoholikams ir pedofilams nebebus grįžta.|

|San Franciske skuba tuoktis šimtai gėjų  |
|Penktadienį teisėjas nesutiko, kad San Francisko miesto rotušėje|
|būtų uždrausta tuoktis šimtams gėjų, nors Kalifornijos valstijos|
|įstatymai tokias santuokas draudžia, ir tokiu būdu užtikrino |
|seksualinėms mažumoms galimybę vestis visą šv. Valentino dienos |
|savaitgalį. |
|Nuo ketvirtadienio miesto rotušėje driekiasi eilės, kuriose |
|laukia šimtai norinčių susituokti gėjų. Tai tiesioginis iššūkis |
|2000 metais Kalifornijos rinkėjų priimtam įstatymui, kuris |
|apibrėžė santuoką tik kaip dviejų heteroseksualių asmenų sąjungą|
|- tam pritarė maždaug 60 proc. balsavusių rinkėjų. |
|Valstijos aukštesnės instancijos teismo teisėjas Jamesas |
|Warrenas (Džeimsas Vorenas) teigė negalėjęs paskelbti jokio |
|laikino draudimo, stabdančio tos pačios lyties asmenų santuokas,|
|nes nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, liudijančių, kad jiems |
|leidus tuoktis būtų padaryta kokios nors tiesioginės žalos. |
|Jis pridūrė, kad apie gėjų santuokoms nepritariančio Gynybos |
|fondo aljanso (Alliance Defense Fund, ADF) iškeltą bylą San |
|Francisko prokuratūra turėjo būti informuota per 24 valandas, o |
|tai nebuvo padaryta. |
|J.Warrenas pabrėžė nenustatęs konkrečių bylos, kurią ADF |
|advokatas Robertas Tyleris (Robertas Taileris) pavadino |
|”municipalinės anarchijos” pavyzdžiu, aplinkybių. Kitą teismo |
|posėdį, kuriame bus nagrinėjama ši byla, numatoma sušaukti |
|antradienį. |
|Naujasis San Francisko meras Gavinas Newsomas (Gavinas Niūsomas)|
|šios savaitės pradžioje nusprendė atšaukti draudimą, |
|neleidžiantį tuoktis tos pačios lyties asmenims, motyvuodamas |
|tuo, kad teisę sudaryti santuoką homoseksualams suteikia |
|valstijoje galiojantis teisės aktas, įtvirtinantis lygias lyčių |
|galimybes. |
|Ilgą laiką judėjimo už gėjų teises pionieriumi buvęs San |
|Franciskas po šio G.Newsomo nutarimo tapo pirmąja vietove |
|šalyje, kurioje leidžiama tuoktis tos pačios lyties asmenims. |
|Pasak miesto valdininkų, penktadienį miesto rotušę užtvindė |
|minios homoseksualių porų ir buvo išduota šimtai santuokos |
|liudijimų. |
|Nė vienoje Jungtinių Valstijų valstijoje, įskaitant ir pačią |
|Kaliforniją, gėjų santuokos nėra leidžiamos, nors tebeverda |
|karštos diskusijos, ar Masačiusetso įstatymų leidėjai turėtų |
|panaikinti garsųjį šios valstijos Aukščiausiojo teismo nutarimą,|
|kuris įteisina tokias sąjungas. |

|G.Bushas – už draudimą tuoktis homoseksualams  |
|JAV prezidentas George´as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) antradienį|
|sakė, kad gali prireikti konstitucijoje uždrausti homoseksualių |
|asmenų santuokas, jei “teisėjai aktyvistai” ignoruos visuomenės |
|valią, tačiau neparagino jau dabar priimti tokią pataisą, kaip |
|norėtų daugelis jo rėmėjų. |
|”Mūsų šalis privalo ginti santuokos šventumą”, – savo metiniame |
|pranešime sakė G.W.Bushas, kurio šiais metais laukia nauji |
|prezidento rinkimai |
|”Jei teisėjai primygtinai norės primesti žmonėms savo valią, |
|vienintelė žmonėms liekanti alternatyva bus konstitucinis |
|procesas”, – sakė jis. |
|Konservatyvių pažiūrų grupės, kurios sudaro G.W.Busho šalininkų |
|branduolį, konstitucijos pataisą, draudžiančią gėjų santuokas, |
|laiko savo prioritetu šiems metams. |
|Konservatyvios Šeimos tyrimų tarybos (Family Research Council) |
|pirmininkas sakė, kad G.W.Bushas šiais savo komentarais |
|nepripažino poreikio kuo greičiau priimti tokią pataisą. |
|”Turėčiau pasakyti, kad nusivylėme”, – nurodė jis. |
|Tačiau Lesbiečių ir gėjų tėvų, šeimų ir draugų organizacija |
|(Parents, Families and Friends of Lesbians and Gays |
|organization) apkaltino G.W.Bushą propaguojant “šališką, |
|homofobinę darbotvarkę”. |
|”Nepaisant prezidento retorikos apie “santuokos šventumą”, jis |
|griežtai atsisako įsipareigoti ginti visų Amerikos šeimų laimės |
|siekį”, – sakė šios organizacijos vadovas. |
|G.W.Bushas nurodė, kad Kongresas jau pademonstravo savo poziciją|
|1996 metais priimdamas santuokos apsaugos įstatymą, kurį |
|pasirašė tuometinis prezidentas Billas Clintonas (Bilas |
|Klintonas) ir kuriame santuoka apibūdinama kaip vyro ir moters |
|sąjunga. Šis įstatymas leidžia valstijoms nepripažinti kur nors |
|kitur įregistruotų homoseksualių asmenų santuokų. |
|ES teismas: transseksualai turi teisę tuoktis  |
|Britų transseksualai trečiadienį pasiekė pergalę Europos |
|Sąjungos aukščiausios instancijos teisme, kuris nusprendė, kad |
|Didžiosios Britanijos vyriausybė negali atimti iš jų teisės |
|tuoktis. Europos Teisingumo Teismo sprendimas yra stimulas britų|
|parlamentui, kur Lyties pripažinimo įstatymo projektas, |
|numatantis leisti transseksualams tuoktis, įstrigo Lordų |
|Rūmuose. |
|Dabar britų teismas galės skirti vienam transseksualui pensiją |
|kaip susituokusiam asmeniui net prieš tai, kai parlamentas imsis|
|veiksmų. |
|Vienas britų apeliacinis teismas paprašė Europos Teisingumo |
|Teismo patarimo dėl Europos Bendrijos įstatymų, kad galėtų |
|išspręsti šią pensijos bylą. |
|Didžiojoje Britanijoje tuoktis gali tik vyras ir moteris. Britų |
|įstatymai draudžia transseksualams tuoktis po lyties pakeitimo, |
|nes šioje šalyje negalima pakeisti gimimo liudijimo, pažymėjo ES|
|teismas. Dėl to nebuvo galima skirti susituokusioms poroms |
|priklausančių pašalpų. |
|”Atitinkamus (britų) įstatymus reikia laikyti iš esmės |
|nesuderinamais su Bendrijos teise”, – nurodė ES teismas. |
|Minėtas britų apeliacinis teismas nagrinėja medicinos seselės |
|K.B., kuri nori, kad jos pensija būtų mokama jos partneriui R., |
|po lyties pakeitimo operacijos tapusiam vyru. |
|”K.B. nori, kad R. turėtų teisę į našlio pensiją”, – nurodo |
|teismas. |
|Nors britų teismai negali panaikinti šalies įstatymų, su Europos|
|Teisingumo Teismo sprendimu jie galėtų skirti našlio pensiją. |
|Teismas galės spręsti, kas tai yra lyties pakeitimas, ar R. |
|atvejis atitinka šį apibrėžimą ir ar jam priklauso pensija. |
|Aktyvistai 5 tūkst. Didžiosios Britanijos transseksualų vardu |
|kovoja jau daugiau kaip 30 metų. |
|Teisingumo Teismas nurodė, kad priimdamas savo sprendimą |
|atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, jog |
|”faktas, kad transseksualams pasikeitus lytį neįmanoma tuoktis |
|yra jų teisės tuoktis pažeidimas”. |

Nauja šeima naujoje Europoje

P. A.

[skaityti komentarus]

“Siekdami būti teisinga visuomenė, mes turėtume gerbti skirtingas šeimos
formas ir suvokti, kad tradicinė šeima nėra panacėja nuo visų problemų, su
kuriomis mūsų visuomenė susiduria. Šeima jau nebegali būti savaime
suprantama institucija politikos formavime, bet privalo būti sąmoningai
apmąstoma ir nuolat perkuriama konfigūracija, atspindinti egzistuojančią
realybę ir kolektyvinę atsakomybę”.

Šie teisininkės profesorės Marthos Fineman žodžiai puikavosi seminaro
“Šeimos politikos ir teisės iššūkiai Europoje”, kurį Vilniuje rugpjūčio 27
dieną surengė Lietuvos gėjų lyga (LGL), programoje. Jie puikiai atspindi
seminare reikštas mintis. Ir skamba kaip atsakymas Katalikų Bažnyčios
oficialiajai pozicijai šeimos politikos atžvilgiu. Padėtis įvardijama kaip
krizinė – šeima daugelyje išsivysčiusių visuomenių praranda buvusias
pozicijas: vis daugiau skyrybų, vis daugiau gyvenančių ne santuokoje, vis
atviresnis tos pačios lyties asmenų gyvenimas kartu. Tiesiog vyksta
šeimos deinstitucionalizacijos procesas. Šeima, kaip siekiama apibrėžti
Bažnyčios dokumentuose, – tai institucija, kurios tikslas yra dviejų
priešingos lyties asmenų vaisingas meilės realizavimas. Katekizme rašoma:
“Šeima yra pirminė visuomeninio gyvenimo ląstelė. Tai natūrali bendruomenė,
kurioje vyras ir moteris yra pašaukti vienas kitam iš meilės atsiduoti ir
padovanoti gyvybę.” Šeimos teisių chartijoje (paskelbtoje 1983 m. spalio
22 d.) teigiama: “Šeima remiasi santuoka, ta intymia vyro ir moters
gyvenimo sąjunga; savanoriškai sudaryta ir viešai išreikšta santuoka
susieja visam gyvenimui ir yra atvira gyvybės perteikimui”; “Institucinės
santuokos reikšmė turėtų būti remiama valstybinės valdžios; nesantuokinių
šeimų būklė neturi būti prilyginama sutuoktinių porai”.

Suprantamas oficialiųjų Bažnyčios atstovų susirūpinimas šeima, kuri
remiasi santuoka ir kurios tikslas – tiek vyro ir moters meilės
realizavimas, tiek idealus naujų visuomenės narių gimdymas ir ugdymas, kaip
apibrėžiama katekizme ir Bažnyčios dokumentuose, ir siekis pristabdyti
tradicinės šeimos deinstitucionalizacijos procesą. Tačiau tiems visuomenės
nariams, kurie gyvenime susiduria su realybe, gerokai nutolusia nuo idealo,
kyla klausimas, ar nuostata, kad “nesantuokinių šeimų būklė neturi būti
prilyginama sutuoktinių porai” neveda į tam tikros dalies visuomenės narių
diskriminaciją. Diskriminaciją vyro ir moters, kurie nesusituokę gyvena
kaip šeima ir augina vaikus. O tokių šeimų, kaip aiškėja iš įvairių kraštų
sociologinių tyrimų, vis daugiau. Lietuvoje taip pat. Kodėl žmonės,
gyvenantys kartu, vedantys bendrą ūkį, auginantys atžalas, ugdantys tos
pačios visuomenės naujus narius, turėtų būti socialiai, ekonomiškai ir
moraliai labiau pažeidžiami nei susituokusieji? Diskriminacijos požymių
galima rasti ir Lietuvoje rengiamame projekte dėl partnerystės įteisinimo.
Giedrė Vanagienė pranešime “Sutuoktinių ir sugyventinių (partnerių)
teisinės padėties Lietuvoje skirtumai” pademonstravo, kad projekte (taip
pat ir Civiliniame kodekse) tokios šeimos (kartu ir vaikų teisės jose)
teisiškai yra labiau pažeidžiamos: tiek turtiniai (tarp jų ligos pašalpa,
paveldėjimo teisė, teisė į privalomąjį palikimą, laidojimo pašalpa), tiek
neturtiniai sugyventinių santykiai (susiję su santuokos ar partnerystės
sudarymu ar nutraukimu, pripažinimu negaliojančia, vaiko kilmės nustatymu,
auklėjimu, įvaikinimu, pavardės suteikimu, lojalumo reikalavimu)
reglamentuojami kur kas siauriau nei sutuoktinių, tuo pažeidžiant ne tik
sugyventinių, bet ir vaikų teises. Kyla klausimas: ar sugyventiniai – ne
tos pačios valstybės piliečiai? Tiesa, mūsų žiniasklaidoje, kaip paaiškėjo
iš dr. Arūno Tereškino pranešimo “Šeimos bei partnerystės formos ir šeimos
politika Lietuvos žiniasklaidoje”, su žodžiu “sugyventiniai” siejami
negatyvūs vaizdiniai: dažniausiai kalbama apie asocialius asmenis, tarp
kurių klesti smurtas, alkoholizmas, skurdas, seksualinė prievarta. O šiaip
šeima vaizduojama (europietiškose reklamose) arba kaip “spektaklis, o
šeimos nariai – kaip puikių vartojimo prekių pasaulis”, arba kaip
“platforma, kurioje ir per kurią išsakomas rūpestis dėl tautinės, lytinės
ir seksualinės tapatybės”, nors, kita vertus, – dominuojant kriminalinėms
kronikoms ir skandalams – “šeima suvokiama kaip visuomenės blogybių
šaltinis”. Statistika sako panašius dalykus: daugiausia moterys “sumušamos
savų vyrų, ne gatvėse”. Šeimoje moteriai, pasirodo, gyventi daug
pavojingiau nei vienai. Pagrįstai galėtų kilti klausimas: kam moteriai
rinktis santuoką ar šeimą? Ir iš tiesų – moderniais laikais moteris jau
gali rinktis. Kaip aiškino dr. Margarita Jankauskaitė, remdamasi žymaus
antropologo Claude’o Lévi-Strausso tyrinėjimais, nuo pirmykščių iki šių
laikų (Lietuvoje iki pat XX a. pradžios) moteris tebuvo nuosavybė, kuria
apsikeisdami vyrai sukurdavo socialinį ryšį: dar iki šiol vestuvių
ceremonijose tėvas dukterį veda per visą bažnyčią ir atiduoda ją žentui.
Juk kiek pasakų ir romanų sukurta apie šios taisyklės išimtis – kada
mergina siekdavo to, kurį pamildavo, o ne to, kurį jai tėvas numatydavo!..
Šiandien ši pasaka, regis, tampa realybe: moterys vis mažiau jaučiasi kieno
nors nuosavybe, pačios renkasi, siekia, kad šeima būtų ne tik tradicinė
santuoka, kurios pagrindinis tikslas (šalia jau minėto dviem vyrams
naudingo socialinio ryšio užmezgimo) – prieaugis, bet ir šiltų asmeninių
santykių, meilės realizavimo vieta. Tik bent jau Lietuvoje vyrai, regis,
nespėja paskui šį jau pajudėjusį traukinį. Pristatydamas sociologės dr.
Aušros Maslauskaitės pranešimą “Šeimos deinstitucionalizacija: raida,
priežastys ir iššūkiai šeimos politikai” dr. Algis Davidavičius pažymėjo,
kad galbūt Lietuvoje vyrų savižudybių (ir ypač kaimuose) gerokai daugiau
nei moterų, nes jie tiesiog nespėja persiorientuoti – šie laikai reikalauja
visiškai naujų santykių, investicijų šioje srityje. O prie to vyrai
nepripratę. Negatyvus šeimos paveikslas atsispindi ir žiniasklaidoje.
Galbūt šeimos krizės įveikimo būdų būtų geriau ieškoti ne diskriminuojant
netradicines žmonių sugyvenimo formas, o daugiau investuojant į santykių
ugdymą? Ir, kaip teisingai pažymėjo A. Davidavičius, komentuodamas A.
Maslauskaitės išvadą, kad šeimos deinstitucionalizacija, kuri yra
neišvengiama ekonominio vystymosi ir visuomenės liberalėjimo bei
demokratėjimo sąlygomis, skaudžiai atsiliepia vaikams, nes “stabilios ir
harmoningos aplinkos irimas skatina socializacijos sutrikimus”, – šeima
kaip tokia dar nėra ta aplinka, kurioje būtinai vyrauja stabilumas ir
harmonija. Iš Švedijoje atliktų tyrimų aiškėja, kad vaikui kartais tikrai
geriau augti su vienu tėvu ar motina ar su žmonėmis, kuriuos sieja meilė ir
harmonija, nei šeimoje, kur smurtaujama, santykiai šalti ir formalūs.
Šeima, pagrįsta santuoka, nėra panacėja nuo visuomenės problemų.
Atvirkščiai, joje tos problemos tik išryškėja kaip pro didinamąjį stiklą.
Todėl ir alternatyvi santuokai šeimos samprata, kuri, kaip aiškino seminaro
viešnia parlamentarė dr. Giedrė Purvaneckienė, šiandien Vakaruose vis
labiau įsigali, turėtų būti svarstoma ir Lietuvoje. Vakarų Europoje sąvokų
“šeima” ir “santuoka” skirtumas vis labiau įsisąmoninamas, suvokiant, kad
egzistuoja šeimos, kurios susiformavo ne santuokos pagrindu, pavyzdžiui,
vaikų, likusių be tėvų ir giminių, vienišų motinos ar tėvo šeimos. Šeima
plačiąja prasme yra asmenų, kuriuos sieja glaudūs tarpusavio (giminystės ir
ne giminystės pagrindu) bei turtiniai santykiai, bendruomenė. Paradoksalu
tai, kaip paaiškino dr. M. Bellas iš Didžiosios Britanijos, kad iš visų
Europos Sajungos valstybių tik Lietuvoje partnerystės įstatymas
formuluojamas išskirtinai vyro ir moters santykiams įteisinti. Visose
kitose valstybėse šis įstatymas pirmiausia skirtas įteisinti tos pačios
lyties asmenų santykiams ir kai kuriose iš jų (pvz., Prancūzijoje) skirtas
vyro ir moters santykiams. Ir toks, koks rengiamas Lietuvoje, vargu ar bus
kam reikalingas.

Pedofilija kaltinamas Lenkijos vyskupas

Lenkijos vyskupas, kurio pavardė neskelbiama, praėjusią savaitę apkaltintas
pedofilija. Mat šio Dievo tarno namuose (netoli Varšuvos) rasta
pornografinio pobūdžio vaizdajuoščių. Vaizajuostėse užfiksuotos scenos,
kaip suaugę vyrai prievartauja mažus berniukus. Pasak kai kurių Lenkijos
dienraščių, kratos atliktos minėto vyskupo namuose Elbinge ir Jelenia
Guroje. Ar ten irgi rasta pornografinio pobūdžio kasečių, Varšuvos
prokuratūra neinformuoja.

Tai jau nebe pirmas sykis, kai pedofilija apkaltinamas Lenkijos
dvasininkas. 2002-aisiais iš savo posto gėdingai pasitraukė Poznanės
arkivyskupas Juliušas Pėcas. Mat buvo pastebėtas seksualiai priekabiaująs
prie jaunų kunigų bei klierikų. Lenkijos dienraščiai informavo, jog šis
metropolitas labai pamėgęs naktinius vizitus pas jaunučius klierikus. Nors
J.Pėcas kategoriškai neigė turėjęs ryšių su pedofilais, jam teko
pasitraukti iš savo posto. Už pedofiliją Lenkijoje galima susilaukti
griežtos bausmės – 10 metų kalėjimo. Tačiau minėtas vyskupas vargu ar bus
pasodintas į kalėjimą. Jam kaip ir jo pirmtakui greičiausiai teks
atsisakyti užimamų pareigų.
Parengta pagal Lenkijos spaudos pranešimus.

Leave a Comment