dingę be žinios žmonės

Pastarojo meto permainos , ypač ekonominės ir socialinės, pažeidė mūsų visuomenės psichinę ir moralinę pusiausvyra. Atsirado dar didesnis alkoholizmo, narkomanijos ir savižudybių procentas. O drauge ir naujo nusikaltimo užuomazga- prekyba žmonėmis. Dingusių be žinios žmonių skaičius Lietuvoje nuo 1989 metų nuolat auga. 1989 metais tokių žmonių buvo apie 600, 2000 metais šis skaičius išaugo iki beveik pusantro tūkstančio. Prieš kelerius metus buvo kalbama, kad Lietuvoje nėra dingusių žmonių problemos. Dabar sakoma, kad problema yra, bet nėra lėšų jai spręsti. Dingus žmogui (taip pat ir vaikui) , artimieji kreipiasi į policijos komisariato operatyvinės paieškos skyrių ( pagal gyvenamąją vietą) . Užvedama paieškos byla. Policija kreipiasi į visuomenę:
1. per žiniasklaidą
2. televiziją
3. komisariatuose iškabinama dingusiojo foto
4. apklausiami kaimynai, bendradarbiai ir kt.
Surinkta informacija perduodama į duomenų bazes. Į Interpolą kreipiamasi, jei įtariamas išvykimas ( pagrobimas) iš Lietuvos. Jei žmogus nerandamas per 1- 3 metus, teismas civiliniu kodeksu pripažįsta asmenį mirusiu.Dingusių žmonių šeimų paramos centras įkurtas Vilniuje 1995 m. Pagrindinė veiklos kryptis- padėti tėvams ieškoti dingusių vaikų, žmonoms- vyrų, vyrams- žmonų.Žmogaus dingimas yra ne vien artimųjų, bet ir valstybės reikalas. O kaip yra iš tikrųjų ?
Viena iš labiausiai paplitusių ir smarkiai plintančių prekybos žmonėmis rūšių- yra prekyba moterimis. Viena iš labiausiai paplitusių ir smarkiai plintančių prekybos žmonėmis rūšių yra prekyba moterimis- seksualinio išnaudojimo tikslais. Dingusių žmonių šeimos paramos centras skelbia, kad kasmet iš Lietuvos į užsienio va

alstybes apgaulės, kartais ir prievartos būdu išvežama ir parduodama seksualiai išnaudoti apie 400 jaunų moterų. Policijos teigimu, merginos išvežamos ne jėga, nes kol kas kertant sieną, niekas nėra kreipiąsis į policiją pagalbos. Galbūt iš baimės, kad joms ar jų šeimoms bus keršijama? Moterys mano, kad policija dažnai bendradarbiauja su nusikaltėliais- suteneriais ir prekeiviais.
Kiekvienais metais iš trijų Baltijos šalių į užsienį yra parduodama maždaug 3 tūkstančiai moterų, iš jų beveik pusė – iš Lietuvos. Tokius duomenis Vilniuje vykusio š. m. spalio mėn. Šiaurės ir Baltijos šalių kampanijos prieš prekybą moterimis seminaro “Apsauga ir parama prekybos moterimis aukoms” proga pateikė Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo politikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Igoris Bazylevas. Anot I.Bazylevo, prekybos moterimis apimtis kasmet vis auga: “1998 metais Lietuvoje dėl prekybos moterimis nebuvo iškelta nė viienos bylos, tuo tarpu per devynis šių metų mėnesius – jau 19 bylų. Daugiausia tokių bylų yra Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno regionuose”.Dėl prekybos žmonėmis Lietuvoje yra įtariami 62 asmenys, bet iki šiol nuteisti tik 6. “Pernai Vokietijoje aptikta 119 prekybos žmonėmis aukų iš Lietuvos. Tai sudaro 19 proc. visų nukentėjusių. Lietuvą lenkia tik Ukraina”, – sakė I.Bazylevas. Seminaru siekiama, kad informacija apie prekybą žmonėmis ir jos prevenciją pasiektų kuo nuošalesnes vietas, kur trūksta informacijos. Daugiausia moterų iš Lietuvos yra išvežama į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Olandiją, Prancūziją, Švediją, tuo ta
arpu anksčiau prekiautojų žmonėmis aukos dažniausiai patekdavo į Pietų šalis – Turkiją, Izraelį, Graikiją, Jungtinius Arabų Emyratus. Pastaruoju metu vis daugiau moterų išvežama į Ispaniją.
Pati visuomenė tapo informacijos apie dingusiųjų žmonių paieškos problemos nešėja. Ne tik Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Dingusių žmonių šeimų paramos centras, bet ir daugelis kitų ne vyriausybinių organizacijų mėgina rasti šios problemos sprendimo būdus. Tačiau sudėtinga tai pasakyti, nes vis dažniau viena iš pagrindinių dingimo priežasčių- prekyba žmonėmis. Nors parengta nemažai įvairių planų, programų, tačiau kol kas dingusių žmonių paieškos sistema ydinga ir kartais žeidžianti. Iš tikrųjų kartais sunku pasakyti, ar trečią parą namo negrįžtanti paauglė dukra pabėgo iš namų , ar iš tikrųjų tapo prekybos žmonėmis auka. Nors dingusiųjų be žinios asmenų problema yra aktuali ir jai tenka ypatingas dėmesys kriminalinės policijos veikloje, bet dingimo priežastys dažnai priklauso nuo daugelio aplinkybių: pvz.: kartais susipykę su artimaisiais nenori apie save pranešti taip išreikšdami savotiška protestą ir kartu bando atkreipti į save dėmesį. Būna atvejų, kad su pareigūnais artimieji bendrauja nenuoširdžiai, dažnai pateikdami tik dalį informacijos ir tuo apsunkindami policijos darbą.
Šiandien galima teigti, kad dauguma dingusiųjų be žinios iki šiol nėra surasti, nes Lietuvoje vis dar manoma, kad dingsta (išimtis- vaikai, verslu užsiimantys žmonės) , tik nerimtos merginos, išvykstančios į užsienio ša
alį dirbti auklėmis, nors žino, jog teks būti prostitutėmis. Tačiau kyla klausimas- ar tikrai VISOS jaunos moterys, norinčios užsidirbti pragyvenimui yra amoralios? Deja, daugumos nuomonė vis dar kitokia.Mūsų visuomenė yra linkusi nepadėti parpuolusiam ( nors ir ne savo valia! ) , o dar labiau jį sugniuždyti. Sugrįžusios į tėvynę tokios moterys nežino, ar sugebės adaptuotis namuose, nes dažna neturi darbo, neretai ir gyvenamosios vietos. Kartais jas persekioja tie patys prekeiviai žmonėmis. O kur dar patirta moralinė ir fizinė žala. Reikia kaip galima greičiau spręsti žmonių reintegracijos į visuomeninį gyvenimą problemą. Tokiu atveju jau nebepakanka tik teisininkų ar Dingusiųjų žmonių šeimos paramos centro darbuotojų pastangų. Čia turėtų veikti ir vyriausybės bei savivaldybės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis teigia, kad ministerija siekia sukurti sistemą, kuri padėtų prekybos aukoms integruotis į visuomenę: “Šiuo metu Lietuvoje yra gausus nevyriausybinių organizacijų, kurios padeda nukentėjusioms moterims ir vaikams integruotis į visuomenę, tinklas” . Manau, daug žmonių laukia šios sistemos darbo veiklos pradžios . Daugelį problemų galima išspręsti visuomenės švietimu. Tačiau tokio darbo kol kas niekas nevykdo.
Politikų nuomonė: Kol šalyje bus sunki socialinė ir ekonominė padėtis, dingstančių žmonių kreivė kils, nes šios priežastys verčia nemažą dalį žmonių emigruoti į užsienį uždarbiauti.Visada atsiras nusikaltėlių, norinčių tuo pasinaudoti. Statistika rodo, kad vykdydama dingusiųjų be ži
inios paiešką, policija atskleidžia ir kitus nusikaltimus. Politikai teigia, kad vien tik popierinėmis programomis problemos neišspręsi.Reikėtų, kad valstybinių institucijų atstovai nuoširdžiau bendrautų su nukentėjusiųjų šeimomis. Trūksta elementariausio žmogiškumo.Ir ne tik- finansavimo, visuomenės pagalbos. Švietimo stokos problema taip pat labai didelė. Informacijos apie dingusius žmones labai mažai. Apie tos problemos sprendimą- dar mažiau. Ieškodama medžiagos šiam darbui su tuo susidūriau. Iš mano pažystamų rato niekam nėra atsitikusi tokia nelaimė, tačiau aš labiau suprantu tuos žmones, kurie su ja susidūrė ar susidurs. Nes kriminalinės paieškos skyriuje nėra nė vieno pareigūno, kurio svarbiausia ar vienintelė pareiga ieškoti dingusiųjų žmonių. Lietuvoje labiau kruopščiai ieškoma dingusių automobilių, jų vagys baudžiami; ieškoma netgi šunų ir pavogtų dviračių, o dingusių žmonių paieška yra pačių dingusiųjų ir jų artimųjų reikalas. Pagal rastus duomenis pabandžiau susumuoti išvadas :
KAS DINGSTA:

VYRAS:
Pabėgimas dėl asmeninių priežasčių ( migracija).
Pagrobimas.
Nužudymas.

MOTERIS:
Pabėgimas dėl asmeninių priežasčių ( migracija ) .
Pagrobimas ( prekyba ) .
Nužudymas.
Smurtas, seksualinis išnaudojimas ( priverstinė prostitucija ).

VAIKAS ( iki 18 m. ) :
Smurtas šeimoje, seksualinis išnaudojimas.
Pagrobimas ( organų transplantacijai, priverstinei prostitucijai ) .
Nužudymas.

PAIEŠKOS KOMANDA

Šeimos nariai
Policija
Psichologas
Socialinis darbuotojas
Mokykla, darželis
Darbovietė
Giminės, kaimynai

Socialinio darbuotojo veikla:

Duomenų rinkimas,
Pasikeitimas informacija su paieškos komandos nariais,
Šeimos socialinės aplinkos vertinimas ( šeimos finansinės padėties, kitų šeimos narių saugumo ) ,
Likusiųjų šeimos narių integravimas į visuomenę ( netekus maitintojo ) ,
Bendradarbiavimas su Dingusiųjų žmonių šeimos paramos centru ( ar būti jo atstovu )
Organizuoti susitikimus su panašaus likimo šeimomis
Organizuoti psichologinę pagalbą
Nepalikti šeimos vienos su savo problemomis.
Kiekvienam patariam būti atsargiam. Nes dažnai gali būti išduotas arba parduotas. Net pažystamų žmonių. Už pinigus. Galį viešnamį, gal vergiškam darbui, gal kaip vidaus organų donorą. Žiauriausia prekyba- gyvais žmonėmis- pasiekė ir Lietuvą. Nusprendus išvykti:
1. Išsiaiškinti,ar asmuo, agentūra, siūlanti tau darbą veikia legaliai.
2. Sužinoti, ar tavo darbdavys iš tikrųjų egzistuoja, ar gali juo pasitikėti.
3. Įdėmiai perskaityti kontraktą, kurį tau siūlo pasirašyti.

4. Įsitikinti, ar jame aiškiai aptartos darbo sąlygos, tuo neįsitikinus, nepasirašyti.

Jeigu jau nuspendžiama išvykti:
1. Pranešti savo artimiesiems išvykimo datą, ir darbo vietą bei duomenis žmonių, su kuriais vyksit.
2. Palikti namuose savo aiškią nuotrauką.
3. Susitarti su artimaisiais, kokį sutartinį “ pavojaus signalą” pranešti.
Jeigu išvykote ir iš tavęs nori atimti pasą, arba darbo sąlygos kitokios nei numatytos kontrakte ar susitarime, jei esate šantažuojamas ar pan. , kreipkitės į Lietuvos Respublikos ambasadą ar atstovybę. Jos yra nepriklausomos ir nesusijusios su policija, padeda žmonėms, legaliai ar nelegaliai patekusiems į užsienį.
Priedas Patarimai tėvams:
1. Visada laikykite saugioje prieinamoje vietoje savo vaikų nuotraukas, išvaizdos aprašymą (pageidautina ir pirštų antspaudus). Nuotraukos turi būti nepasenusios.
2. Vaikai turi mintinai žinoti savo vardą, pavardę, telefoną, adresą kur gyvena.
3. Parodykite vaikui kaip paskambinti specialiųjų tarnybų telefonu (02 arba GSM 112). Išaiškinkite vaikui, ką reikėtų sakyti prisiskambinus nelaimės atveju: pasakyti pirma adresą ir pakartoti adresą dar kartą, po to pasakyti kas nutiko. Išaiškinkite vaikui, kad negalima padėti ragelio, kol neatvyks pagalba arba kol to nepalieps specialiųjų tarnybų budėtojas.
4. Jūs visada turite žinoti, kur jūsų vaikai. Geras pavyzdys vaikams, kai jie žino kur esate jūs.
5. Niekada nepalikite vaiko vieno viešajame tualete.
6. Nepalikite vaiko visiškai vieno.

7. Įsitikinkite, kad jūsų vaiko vardas nėra matomas, t.y. nėra išsiuvinėtas ant jo drabužių, užrašytas ant dviračio ar žaislų ir pan. Vaikas greičiausiai išsigąs, jei koks nepažįstamasis pasakys jam jo vardą.
8. Mokykite savo vaikus nebendrauti su nepažįstamaisiais arba žmonėmis, kurių jie nepažįsta labai gerai.
9. Niekada neleiskite savo vaikams vieniems vaikščioti po parduotuvę kol jūs apsipirkinėjate ir nepalikinėkite jų žaislų skyriuje. Išaiškinkite jiems, jog pasimetus arba kam nors prie jų prikibus jie prašytų kasininko ar darbuotojo nešiojančio kortelę pagalbos. Parodykite vaikams, kuo skiriasi kasininkas ar parduotuvės darbuotojai nuo kitų žmonių ir išaiškinkite jiems, jog pasimetę jie nepaliktų parduotuvės ar prekybos centro.
10. Domėkitės vaiko užsiėmimais bei jo draugais.
11. Pasivaikščiokite su vaiku į mokyklą ir atgal bei parodykite vaikui, kur reiktų bėgti, jei kas bandytų užpulti (į namus, į draugų namus, policijos nuovadą ar t.t.).
12. Įsiklausykite, jei vaikas sako, kad jam kažkoks asmuo nepatinka. Visada atsargiai išsiaiškinkite kodėl.
13. Būkite ypatingai budrūs, jei kas jūsų vaikui kas nors skiria pernelyg didelį dėmesį.
14. Nesišaipykite iš vaiko baimės ir nerimo, net jei manote, jog baimė nepagrįsta ar vaiko įsikalbėta.
15. Pasakykite savo vaikui, kad jei kas nutiks, jūs jo ieškosite kol surasite.
16. Nurodykite saugius namus, į kuriuos vaikai gali eiti atsitikus nelaimei.
17. Vaikai ir tėvai turėtų turėti sutartinį ženklą/slaptažodį tokiems atvejams, kai kas nors iš pažįstamų nori jūsų vaiką iš kur nors paimti neva jūsų prašymu. Vaikas turėtų atsisakyti vykti kartu, jei tas žmogus nežino slaptažodžio.
Patarimai mažiems vaikams
Pastaba: šie patarimai yra dar nemokantiems skaityti vaikams. Todėl šias taisykles vaikams išaiškinti turi tėvai, stengdamiesi jų neišgąsdinti. Neužmirškite šių taisyklių progai pasitaikius priminti.
1. Nelipk į nepažįstamo asmens automobilį. Jei koks nepažįstamasis kviečia atsisėsti į jo automobilį pasakyk apie tai savo tėvams.
2. Žaisk tik su draugais.
3. Niekada neimk jokių saldumynų ar kitų skanėstų iš nepažįstamojo neatsiklausęs savo tėvų.
4. Jei koks nepažįstamasis tave bando kur nors nusivesti ar nusivežti iškart bėk į artimiausią saugų namą.
5. Rėk ir kvieskis pagalbos, jei kas nors seka paskui tave ar iš paskos važiuoja automobiliu.
6. Tu turi žinoti savo vardą ir pavardę, adresą ir telefono numerį. Tu turi žinoti, kada ir kaip skambinti telefonais 02 ir 112.
7. Mokykis, kaip surinkti numerį. Tavo tėvai turėtų palikti svarbių: savo darbo, senelių telefonų ir pan. numerių sąrašą šalia telefono aparato.
8. Įsimink savo ir tėvų sutartinį ženklą/slaptažodį.
9. Neleisk kam nors liesti tavo kūno dalį, kurią dengia drabužiai. Niekam neleisk liestis taip, jog tave tai glumintų. Jei kas nors taip elgiasi – būtinai nedelsiant pasakyk savo tėvams arba kam nors kuo tu pasitiki.
10. Atmink, kad tėvai tave labai myli ir nenubaus už tai, kad pasakysi tiesą.
11. Niekur neik neatsiklausęs tėvų ar tavęs prižiūrinčio asmens leidimo.
12. Tu turi žinoti, į kokius namus šalimais gali bėgti nelaimės atveju.
Patarimai moksleiviams
1. Visada pranešk savo tėvams, kur tu eini.
2. Vaikščiok su draugais – taip saugiau.
3. Jei šalia mokyklos ar žaidimų aikštelės matai stoviniuojantį nepažįstamąjį, pasakyk apie tai suaugusiam, kuriuo tu pasitiki. Išmok atpasakoti žmonių išvaizdą – ar jis aukštas ar ne, kokie jo plaukai, kaip apsirengęs, kaip vaikšto. Gal matei jo automobilį ir įsidėmėjai jo numerius?
4. Nevaikščiok naktį apleistose vietose.
5. Niekada nepriimk nepažįstamojo pasiūlymo padirbėti, dovanos ar kur nors išvykti.
6. Jei tavęs kas nors paprašo kur nors palydėti, neeik be tėvų leidimo. Tegu tas žmogus žino, kad tėvai išleido tave su juo.
7. Neeik į apleistas ar blogos reputacijos vietas.
8. Bandymas pasislėpti nuo problemos nėra geriausia išeitis. Visada gali rasti su kuo pasišnekėti apie savo bėdas, kokios didelės jos bebūtų.
9. Neatsakyk besibeldžiančiam į duris, jei esi vienas namuose ir niekam neatidarinėk durų. Niekam nepasakok, jog būni vienas namuose.
10. Jei kas įkyriai skambinėja į duris ar bando jas išlaužti iškart skambink policijai.
11. Jei automobiliu važiuojantys žmonės sustoja šalia tavęs paklausti kelio, iškart atsitrauk nuo automobilio, pasakyk “nežinau” ir nedelsdamas žingsniuok šalin.
12. Jei kas nors tave liečia taip, kad pasijauti nejaukiai – iškart sakyk “ne”. Papasakok apie tai savo tėvams ar suaugusiajam, kuriuo gali pasitikėti. Niekas neturi teisės tavęs liesti taip, kad jaustumeisi keistai. Nenustok apie tai pasakojęs, kol nesurasi žmogaus, kuris tavimi patikėtų. Atmink, TU NEPADAREI NIEKO BLOGO.
13. Jei kas tau žada modelio karjerą ar pan. papasakok apie tai tėvams ir paprašyk, kad jie tau rastų agentūrą.
14. Jei tu išsigandai ar tave kas išgąsdino, iškart eik į saugius namus.
15. Niekur neeik kartu su nepažįstamuoju ar žmogumi kurį tu mažai pažįsti. Sakyk jiems, jog pirma turi gauti tėvų leidimą.
Patarimai jaunimui
1. NEBĖKITE IŠ NAMŲ. Jei gyvenimas nepakeliamas, pasikalbėkite su mokytoju, paskambinkite psichologinės pagalbos telefonu. Pabėgę iš namų, greitai atsidursite gatvės žmonių “malonėje”, kurie jus įstums į narkotikus, prostituciją ir/arba pornografijos verslą.
2. Būkite atsargus, jei koks nepažįstamasis ar mažai pažįstamas žmogus siekia būti jūsų draugu. Atminkite, jog kai jaučiatės vienišas ar esate depresijoje, esate ir lengvas “taikinys”.
3. Saugokitės nepažįstamų žmonių, kurie siūlo per daug gerai apmokamą darbą.
4. Niekados nesileiskite fotografuojami žmogaus, kuris žada jus padaryti garsiu.
5. NEKELIAUKITE PAKELEIVINGAIS AUTOMOBILIAIS. Nesisėskite į nepažįstamų asmenų automobilį. Nestovėkite šalia automobilio, į kurį jus nepažįstami asmenys kviečia atsisėsti – jus paprasčiausiai gali pagrobti ir jūs tapsite prievartos auka.
6. Nevaikščiokite vienas – su draugais saugiau.
7. Nevaikščiokite nuošaliose vietose – ypač naktį.
8. Nesutikite su pasiūlymais eiti į apleistas ar blogai pagarsėjusias vietas.
9. Visada praneškite tėvams kur einate. Taip pat praneškite jiems, jei jūsų planai pasikeičia.
10. Nedirbkite aukle pas nepažįstamus žmones.
11. Jei kas bando prie jūsų liestis taip, kad jums tai nepatinka, iškart sakykite “ne”.
12. Būkite budrūs, kai matote šalia savo švietimo įstaigos, namų ar kitų viešų susibūrimo vietų besitrinančius įtartinus asmenis. Būkite pastabus, įtartino asmens išvaizdos aprašymas gali labai padėti policijai tiriant nusikaltimą.
13. Nesileiskite įtraukiamas į narkotikų, alkoholio vartojimą, rūkymą.
14. Pasitikėkite savo nuojauta – jūsų vidinis balsas dažniausiai yra teisus.
15. Atminkite, jei kas jums įgriso – tai ne jūsų kaltė ir nepabijokite to pasakyti įgrisusiam asmeniui.

LITERATŪRA
1. D. Janušonienė. Prekyba žmonėmis: ar esame saugūs // Dienovidis. 1999 02 12-18 ( Nr. 6 )
2. E. Grinys. Efektyviau ieškoti dingusiųjų // Savivaldybių žinios.2000 10 05 p.16-17.
3. N. Stabingytė. Policijos pareigūnai ir psichologai pataria. // Lietuvos aidas. 1999 11 30
4. B. Balikienė, T. Ignatavičius. Dingę vaikai ( 2 ) // Respublika. 1994 05 18 p. 3
5. B. Balikienė, T. Ignatavičius. Dingę vaikai ( 3 ) // Respublika 1994 05 19 p. 3
6. Lietuvos rytas // skiltis “Aktualijos” , BNS ir “Lietuvos ryto” inf. .

Leave a Comment