DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

KAUNO RYŠININKŲ MOKYKLA

DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

REFERATAS

KAUNAS 2005

TURINYSĮVADAS1. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA LIETUVOJE………………………………………………….41. 1. Pagrindiniai teisės aktai………………………………………………………………………………………………..41. 2. Darbdavių ir darbuotojų pareigos ir teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje…………………42. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ KLASIFIKACIJA…..52. 1. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo aplinkai ir darbo vietoms…………………………….62. 1. 1. Meteorologinės darbo sąlygos………………………………………………………………………………72. 1. 2. Gamybinės dulkės………………………………………………………………………………………………72. 1. 3. Kenksmingosios cheminės medžiagos…………………………………………………………………..72. 1. 4. Darbo patalpų vėdinimas………………………………………………………………..82. 1. 5. Darbo vietų apšvietimas…………………………………………………………………92. 1. 6. Triukšmas darbo vietose………………………………………………………………..102. 1. 7. Elektromagnetinių laukų poveikis žmogui……………………………………………..10 2. 1. 8. Stresų įtaka saugiam darbui…………………………………………………………….102. 1. 9. Elektros pavojus…………………………………………………………………………112. 1 .10. Gaisro pavojus…………………………………………………………………………112. 2. Priedai sveikatai ir saugai palaikyti…………………………………………………………….123. SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE IR DARBO TEISĖ……………………………………………..123. 1. Darbo ir poilsio laikas…………………………………………………………………………………………….13LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………….15

ĮVADAS

Lietuvoje kasmet nemažai darbuotojų susižaloja krisdami iš aukščio, sprogimų metu. Dar kiti nukenčia nuo triukšmo, vibracijos ar kancerogeninių medžiagų. Didžioji dalis tragedijų nutinka dėl darbdavių aplaidumo. Tiesa, dėl daugelio pažeidimų darbdaviai atsiperka simbolinėmis kelių šimtų ar tūkstančio litų baudomis. Nepriklausomybės atkūrimas ir spartėjantys, integracijos į pažangias pasaulio rinkos bei bendradarbiavimo struktūras, procesai teoriškai vis labiau išryškina bendrosios kultūros pokyčius, kurie daro teigiamą įtaką požiūrio į darbuotojų saugą ir sveikatą kaitai. Ypač šie procesai paspartėjo ir įgavo konstruktyvią išraišką Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu.Statistika pateikia kitokius rezultatus: per 2005 metų 8 mėnesius, palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius išaugo nuo 159 iki 220, arba 38 proc. Nelaimingų atsitikimų darbe padidėjo beveik visuose pavojingiausiuose veiklos sektoriuose – statyboje, transporte, medienos apdorojime, žemės ūkyje, maisto ir chemijos pramonės šakose, miškininkystėje, elektros tiekime. Tokie padariniai siejasi su nuolat didėjančiu darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimų skaičiumi, kurių šiais metais nustatyta beveik 57 tūkst., arba 9 proc., daugiau nei pernai. (Šiais metais įvyko dvi itin skaudžius padarinius turėjusios avarijos – grupiniai nelaimingi atsitikimai: Kauno baldų akcinėje bendrovėje “Karigė”, kur dėl blogos techninės priežiūros sugriuvo pastato dalis, ir Vilniaus plytų gamybos akcinėje bendrovėje “Silikatas”. Pastaroji avarija įvyko sprogus potencialiai pavojingam įrenginiui – autoklavui, kai buvo visiškai nesilaikoma jo saugaus naudojimo reikalavimų).

Esama padėtis rodo, kad darbdavių diegiamų priemonių neužtenka užtikrinti profesinei saugai ir sveikatai, kad gamybos ir komerciniai rezultatai iškeliami aukščiau už darbuotojų sveikatą ir net gyvybę.Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Darbdavys privalo rūpintis, kad šios priemonės būtų naudojamos visuose įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklos etapuose, o darbuotojų sveikatos pakenkimo tikimybė būtų kuo mažesnė.

1. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA LIETUVOJEKas turi būti daroma norint užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą , kokios yra darbuotojų ir darbdavių teisės bei pareigos šioje srityje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė.1.1. Pagrindiniai teisės aktaiSvarbiausi reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai darbe nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, įmonėse steigiamos: 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba , kurios veiklą reglamentuoja Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.2. Darbo medicinos tarnyba (medicinos punktas) , kurios veiklą reglamentuoja pavyzdiniai įmonių darbo medicinos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos , šie nuostatai nustato medicinos punktų steigimo tvarką, funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę.

1.2. Darbdavių ir darbuotojų pareigos ir teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityjeNelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl organizacinių priežasčių, darbdavių, jų įgaliotų asmenų, padalinių vadovų savo tiesioginių pareigų nevykdymo, nepakankamo darbuotojų paruošimo, netinkamos darbo aplinkos.Darbdavys – fizinis asmuo turi būti išmokytas, atestuotas komisijos ir turėti pažymėjimą, įrodantį jo kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Jis privalo:

• Organizuoti rizikos, darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą;• Vadovaujantis profesinės rizikos vertinimo rezultatais, nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką;• Tvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus, darbuotojų pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles, priešgaisrinės saugos instrukcijas; užtikrinti, kad darbuotojai būtų instruktuojami pradėjus naudoti naujas, modernizuotas darbo priemones;• Užtikrinti, kad nustatyta tvarka būtų atestuoti: darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbų vadovai, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai;• Užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kontroliuoti, kad jomis tvarkingai naudotųsi pagal paskirtį;Darbdavys turi teisę reikalauti iš pavaldinių ,kad jie laikytųsi savo pareiginių nuostatų, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų, instrukcijų, turinčių įtaką padalinių gamybinei veiklai, reikalavimų.Darbuotojas – darbdavio įdarbintas asmuo atliekantis savo pareigas paskirtoje darbo vietoje pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartį. Jis privalo:• gerai išmanyti savo saugaus darbo ir sveikatos instrukciją, kurioje išvardinti pavojingi ir kenksmingi darbo vietos bei aplinkos veiksniai, nurodyti jo veiksmai pradedant darbą , darbo metu, avariniais atvejais bei baigus darbą. Griežtai laikytis jos reikalavimų;• pagal paskirtį ir teisingai naudotis asmeninėmis saugos priemonėmis, saugoti jas, laiku pranešti apie jų susidėvėjimą;• savavališkai neišjungti, nekeisti ir nešalinti apsaugos įtaisų, priemonių, ženklų;• turi žinoti, kur yra pirminės gaisro šalinimo priemonės ir mokėti jomis pasinaudoti esant tam tikrai situacijai;• bendradarbiauti su darbuotojų saugos ir sveikatos atstovais, pranešti apie traumas, nelaimingus atsitikimus, pagal nustatytą tvarką pasitikrinti sveikatąDarbuotojas turi teisę reikalauti, kad jam būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, būtų aprūpintas tvarkingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Jis gali sužinoti iš darbdavio apie darbo aplinkoje esančius kenksmingus ir pavojingus veiksnius, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta sveikatai padaryta žala. Darbuotojas gali atsisakyti dirbti jei jis tam darbui nėra parengtas arba gresia pavojus sveikatai bei gyvybei.Darbdavių, darbdaviui atstovaujančių arba jo įgaliotų asmenų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinios privalomai tikrinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, vėliau ne rečiau kaip kas penki metai. Privalomas atestavimas reikalingas darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimui.

2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ KLASIFIKACIJAPagal žmogaus veiklos pobūdį galima išskirti įvairių rūšių riziką. Profesinės veiklos metu darbo aplinkoje pasireiškia įvairūs rizikos veiksniai ir jų kombinacijos, dėl kurių poveikio darbuotojai gali susirgti profesinėmis ligomis, gali pablogėti jų sveikata, jie gali patirti traumą ar net žūti. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas mažina riziką, tačiau kartais turi ir neigiamų pasekmių (pvz. naudojant klausos apsaugos priemones pablogėja informacijos gavimas, pavojaus signalų suvokimas).Svarbiausia laiku pastebėti rizikos veiksnius, juos įvertinti ir imtis priemonių jiems šalinti arba juos sumažinti iki minimumo. Tai turi būti atlikta pagal tam tikrą metodiką, įdėmiai apsistojant ties kiekvienu punktu:• aprašyti pavojingus objektus, nurodyti pavojingus įrenginius, technologinius procesus, naudojamas pavojingas medžiagas; įvertinti kokie įrangos gedimai gali sukelti avarijas, gaisrą, sprogimus;• įvertinti konkrečius pavojaus šaltinius, analizuoti bei vertinti galimas pasekmes, sudaryti avarinių situacijų ir veiksmų jose scenarijus;• įvertinti esamas prevencijos, kontrolės ir avarijų išvengimo priemones, spręsti ar jos pakankamos, ar teisingai parinktos asmeninės apsaugos priemonės, ar pakankama darbuotojų kvalifikacija;• sudaryti sveikatai žalingų veiksnių ir avarijų likvidavimo planą, remiantis surinkta medžiaga.Rizikos vertinimas įmonėse turi būti atliekamas:prieš pradedant veiklą, pakeitus technologinį procesą, įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar jas modernizavus, įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui, darbuotojui įtarus ar nustačius profesinę ligą, nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, teisės aktais nustatytu rizikos veiksnių vertinimo periodiškumu.Nustačius rizikos veiksnius, vertinama jų trukmė priežastys, lemiančios tų veiksnių pasireiškimą; nustatomi darbuotojai, kurie yra veikiami arba gali būti veikiami tų veiksnių. Atliekami įvairių rizikos veiksnių matavimai.

Nustačius didelę riziką ji turi būti šalinama nedelsiant, tose vietose turi būti stabdomi darbai. Pašalinus ar sumažinus profesinę riziką įmonė įgyja nemažai privalumų: sumažėja valstybinių institucijų įsikišimas, sukuriama didesnio pasitikėjimo atmosfera tarp institucijų, gerėja pasikeitimas informacija, mažėja prastovų, taupomos lėšos, neišleidžiant jų papildomam personalui, kompensacijoms už padarytą žalą, teisminėms išlaidoms, sumažėja darbuotojų sergamumas, stresai, daroma mažiau gamybinių klaidų. Mažėja avarijų, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičius.2. 1. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo aplinkai ir darbo vietomsNorint maksimaliai sumažinti arba išvengti nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų LR vyriausybė nuolat rengia norminius teisės aktus reikalaujančius užtikrinti palankias darbo sąlygas. Darbo aplinkai keliamų reikalavimų esmė – užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų tokioje aplinkoje, kurioje praktiškai nėra sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių. Jei taip nėra turi būti numatomos lengvatos: sutrumpintas darbo laikas, ilgesnės atostogos, papildomas užmokestis.Reikalavimai darbo vietoms turi užtikrinti saugų ir patogų darbą stovint ar sėdint: darbo vietos turi atitikti darbuotojų antropometrinius duomenis; turėti pakankamą apšvietimą, ventiliaciją; triukšmo ir vibracijos mažinimo priemones; normalios darbo aplinkos temperatūros ir santykinės oro drėgmės palaikymo priemones; apsaugą nuo elektros srovės poveikio; saugumą sprogimo ar gaisro atveju.2.1. 1. Meteorologinės darbo sąlygos.Meteorologines darbo sąlygas sudaro: šiluminė spinduliuotė, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir slėgis. Šie meteorologinių sąlygų parametrai ypač svarbūs darbingumui, žmogaus šilumos apykaitai, šiluminei organizmo pusiausvyrai.Patalpos ir darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra turi būti neaukštesnė nei 28 laipsniai šilumos, nes aukštesnėje temperatūroje sutrinka organizmo termoreguliacijos procesai. Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaitos procesai, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus. Žemoje temperatūroje sulėtėja kraujo apytaka, rankų ir kojų judrumas, organizmas gali peršalti.Dirbant lengvą fizinį darbą optimalią savijautą suteikia 16 – 20 laipsnių oro temperatūra, dirbant sunkų darbą ji turėtų būti penkiais laipsniais žemesnė. Žalinga pakilusios temperatūros įtaka darbingumui padidėja, kai yra didelė santykinė oro drėgmė. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose 40 – 60 % .2.1. 2. Gamybinės dulkės. Gamybinės dulkės taip pat kenkia sveikatai, kartu su jomis juda įvairios bakterijos ir gaisrą bei sprogimą sukeliančios medžiagos.Pagal kenksmingumą dulkės ura inertinės, kurias sudaro nenuodingos organizmui medžiagos ir agresyvios, kurios turi nuodingų savybių. Nuolat kvėpuojant dulkėmis susergama sunkia liga – silikoze, kurią sukelia silicio dioksidas. Dulkės gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų katarą, erzinančios dulkės sukelia odos uždegimus; aštrios dulkės žeidžia akis ir ardo plaučių audinius.Dulkių kiekis darbo zonoje neturi viršyti ribinių koncentracijos verčių. Vienas pagrindinių metodų oro užterštumui darbo zonoje nustatyti yra svorinis metodas – oras aspiratoriumi yra siurbiamas pro žinomo svorio popierinį filtrą, matuojamas siurbiamo oro tūris, filtras džiovinamas ir sveriamas. Oro pavyzdys imamas darbuotojo kvėpavimo aukštyje.2.1. 3. Kenksmingosios cheminės medžiagos. Kenksmingosios cheminės medžiagos – tai medžiagos, kurios patekusios į žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą, jį veikia neigiamai. Kenksmingųjų medžiagų poveikis priklauso nuo jų koncentracijos, toksiškumo, jos patekimo į organizmą būdo, dažniausiai pasitaikančių kenksmingų medžiagų ribinės vertės ir poveikis žmogaus organizmui nurodyti pirmoje lentelėje.Už cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą atsakingi gamintojai, importuotojai tiekiantys chemines medžiagas ir preparatus į rinką. Jie turi: numatyti priemones mažinančias arba šalinančias cheminių produktų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Turėti duomenis apie tiekiamų į rinką cheminių produktų savybes ir saugos priemones. Teikti naudotojams informaciją apie pavojingąsias cheminių medžiagų ir preparatų savybes, galinčias pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat apie taikytinas saugos priemones, ženklinti tiekiamus cheminius produktus sutartiniais ženklais.1 lentelėKenksmingoji medžiaga Ribinė vertė mg/m3 Poveikis organizmui Pirmoji pagalba

Amoniakas 14,0 Dirgina kvėpavimo takus, akis, odą. Sukelia dusulį. Veikia centrinę nervų sistemą. Grynas oras, ramybė, šiltas užklojimas. Duoti gerti šilto pieno su soda.

Anglies monoksidas 40,0 Veikia kraują, sukelia deguonies badą, galvos skausmą, silpnumą, pykinimą, širdies plakimą. Grynas oras, duoti kvėpuoti deguonies, ramybė.

Azoto dioksidas 2,0 Sukelia kosulį, galvos skausmus, vėmimą, akių uždegimą, silpnina kvėpavimą ir širdies veiklą. Grynas oras. Akių, odos ir gleivinės plovimas vandeniu ir 2% sodos tirpalu.

Gyvsidabris 0,03 Apsinuodijimo požymiai atsiranda ne iš karto, tai – galvos skausmai, atminties susilpnėjimas. Būtina medikų pagalba.

Metanolis 260 Veikia regėjimą, kvėpavimo organus. Sukelia galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą, regėjimo sutrikimus. Išnešti į gryną orą, sukelti vėmimą; akis, odą plauti vandeniu.

Sieros dioksidas 5,0 Sukelia stiprų skausmą, kosulį, apsunkina kvėpavimą. Grynas oras, plovimas vandeniu.

2.1. 4. Darbo patalpų vėdinimas. Darbo patalpų vėdinimas – techninių įrenginių sistema šilumai, drėgmei, dulkėms, kenksmingoms dujoms ar garams pašalinti iš patalpos bei jos mikroklimato parametrams normalizuoti. Oro mainai patalpoje gali vykti per langus, stoglangius, specialias angas ar plyšius. Tai vyksta dėl šiluminių arba vėjų slėgių, tai natūralios vėdinimo sistemos. Orui į patalpą tiekti ar šalinti gali būti naudojama papildoma mechaninė energija. Mechaninės sistemos gali būti tiekiamosios ir ištraukiamosios arba kombinuotos.Visose darbo patalpose, turi būti įrengiamos natūralios vėdinimo sistemos. Natūraliajam vėdinimui nereikia energijos sąnaudų, iš patalpos galima pašalinti didelį kiekį užteršto oro bei perteklius šilumos. Šio vėdinimo trūkumas – jo efektyvumo priklausomybė nuo išorės oro temperatūros, vėjo stiprumo bei krypties, be to negalima reguliuoti į pastatą patenkančio oro parametrų.2.1. 5. Darbo vietų apšvietimas. Apšvietimas yra neatskiriamas veiklos elementas. Higienos normas atitinkantis darbo vietų apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, mažina darbuotojų nuovargį, užtikrina atliekamų darbų kokybę. Blogas apšvietimas padidina nelaimingų atsitikimų skaičių, kenkia dirbančiųjų sveikatai. Dėl nuolatinės akių įtampos blogėja regėjimas. Tinkamai įrengtas apšvietimas turi racionaliai nukreipti šviesos srautą, nesudaryti šešėlių, neakinti dirbančiųjų.

Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta – tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Dirbtinę apšvietą sukuria elektriniai šviesos šaltiniai. Statinių patalpoms apšviesti dirbtinis darbo ir specialus apšvietimas. Dirbtinis darbo vietų apšvietimas gali būti bendrasis, vietinis arba mišrus. Bendras apšvietimas turi tolygiai apšviesti patalpą, pašalinti šešėlius nuo gamybos įrenginių ir patalpos konstrukcijų, jis įrengiamas naudojant nuolatinius vienodo tipo ir galingumo šviestuvus.Vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros darbo vietos apšvietą ir įrengiamas pavieniais šviestuvais. Plačiausiai naudojamas mišrusis apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Tačiau bendrojo apšvietimo turi būti ne mažiau kaip10% , vien vietinis apšvietimas draudžiamas. Specialaus apšvietimo sistemą sudaro avarinė, evakuacinė ir signalinė apšvieta. Avarinė apšvieta numatoma tose patalpose, kuriose gamybiniai procesai turi būti tęsiami tais atvejais, kai staiga išsijungia pagrindinė darbo apšvieta. Evakuacinė apšvieta užtikrina saugią žmonių evakuaciją iš pastatų ir įrengiama pavojingose žmonių judėjimo srautų vietose. Signalinė apšvieta skirta įėjimams ir išėjimams apšviesti, kontroliuoti įrenginių technologinių procesų darbą.Dirbtiniam apšvietimui įrengti naudojamos elektrinės kaitrinės ir dujų išlydžio lempos, jos naudojamos kartu su apšvietimo armatūros įrenginiais. Jų paskirtis – racionaliai paskirstyti šviesos šaltinio srautą, apsaugoti akis nuo didelio šviesos šaltinio skaisčio, mechaniškai apsaugoti ir estetiškai papuošti šviesos šaltinį. Visi šviestuvai pagal šviesos srauto paskirstymą grupuojami į: tiesioginės, išsklaidytos ir atspindinčios šviesos. Yra gaminami ir specialūs šviestuvai, pritaikyti eksploatuoti dulkėtose, drėgnose ir sprogiose patalpose.Eksploatuojant apšvietimo sistemas būtina užtikrinti reguliarų šviestuvų ir langų valymą, panaudotų lempų utilizavimą, elektros tinklo įtampos ir jo būklės kontrolę. Apšvietimo sistemos būklė periodiškai tikrinama kas vieneri metai. Tai atliekama nustatant apšvietą darbo vietose. Langų ir šviestuvų valymo periodiškumas priklauso nuo oro dulkėtumo, kitų higienos reikalavimų, keliamų technologiniams procesams ir darbo vietoms.2.1. 6. Triukšmas darbo vietose. Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo garsus. Fiziologiniu požiūriu tai bet koks garsas, kuris trukdo normaliam žmogaus darbui ir poilsiui. Žmogus girdi garsus, kurių dažnis yra nuo 16 iki 20000Hz. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transporto priemonės, statybos mašinos bei mechanizmai, technologiniai įrenginiai.Triukšmo poveikį žmogui galima išskirstyti į grupes: triukšmo įtaka klausai ir triukšmo įtaka visam organizmui, jo veiklai. Triukšmas, veikdamas ilgą laiką, gali pažeisti klausą. Tai priklauso nuo triukšmo lygio ir poveikio laiko. Klausos pažeidimas dėl triukšmo poveikio darbe sukelia daugiau negu trečdalį visų profesinių ligų. Triukšmas veikia visą organizmą ir įtakoja ligų tokių kaip hipertonija, opaligė, neurozės, virškinimo sistemos sutrikimai, odos ligos atsiradimą. Triukšminga aplinka darbo ar poilsio metu, erzina, sukelia nuovargį, silpnina dėmesį, sulėtina reakciją, vargina nervų sistemą ir gali būti minėtų ligų ar nelaimingų atsitikimų priežastis. Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą informaciją, susikaupti. Triukšmas slopina norą suteikti pagalbą, padidina agresyvaus elgesio tikimybę. Triukšmo poveikį organizmui sustiprina kiti žalingi veiksniai – netinkami mikroklimato parametrai, kenksmingosios medžiagos, virpesiai.2.1.7.Elektromagnetinių laukų poveikis žmogui. Natūralūs elektromagnetiniai laukai žmones veikia nuolat ir jų poveikis nėra didelis, bet jie gali būti paveikti dirbtinės elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių. Elektromagnetinis laukas žmogaus organizmą įkaitina, sutrinka nervų ir kraujo apytakos sistemų veikla, sumažėja kraujospūdis, retėja pulsas. Pastovaus elektromagnetinio lauko poveikio rezultatas yra nuovargis, irzlumas, galvos skausmas, miego sutrikimai kūno temperatūros pokyčiai , kraujotakos sutrikimas, imuninės sistemos nusilpimas, katarakta.Elektromagnetinio lauko intensyvumą galima sumažinti didinant darbo vietos atstumą nuo spinduliavimo šaltinio, mažinant buvimo spinduliuotės zonoje laiką, įrengiant ekranus, naudojant asmenines apsaugos priemones. Patalpas, kuriose eksploatuojami elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai, reikia įrengti taip, kad elektromagnetinės bangos neprasiskverbtų per duris, sienas ar langus. 2.1.8.Stresų įtaka saugiam darbui. Darbo procesų mechanizavimas, informacijos gausa, laiko stoka neigiamai veikia fizinę darbuotojo būseną ir sukelia psichofiziologinį stresą. Žmonės labai skiriasi savo temperamento savybėmis ir gabumais, todėl tie patys darbo aplinkos keliami reikalavimai vieniems sukelia didelį stresą, kitiems – vos pastebimą. Psichosocialiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Intensyvus ilgai trunkantis stresas gali sukelti miego sutrikimus, nerimą, depresiją, susikaupimo sunkumus. Taip pat gali įtakoti širdies ir kraujagyslių ligų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos atsiradimą.Fiziniai – cheminiai veiksniai (triukšmas, dulkės, blogas apšvietimas) ne tik tiesiogiai veikia sveikatą per organizmo fiziologinius procesus, bet ir kenkia netiesiogiai, nes veikia kaip psichologinis impulsas. Vien žinojimas, kad yra kenksmingas veiksnys, kelia baimę ir nuogąstavimą, kad galima prarasti sveikatą.Darbo organizavimas ir jo atlikimas turi įtakos psichiniam stresui. Darbuotojas priklauso nuo darbo laiko, dėl netaisyklingo darbo režimo ir viršvalandžių kyla įvairių problemų (pvz. pamaininio darbo darbuotojų sutrinka miegas). Darbuotojų tarpusavio santykiai – svarbus veiksnys, galimybė pasitarti, konsultuotis, aiškus darbas, tiksliai apibrėžtos pareigos ir atsakomybė užtikrina gerus tarpusavio santykius ir mažina stresą. Didžiulė atsakomybė darbe ypač už kitus darbuotojus, monotoniškas darbas, per didelis ar per mažas darbo krūvis yra stiprūs stresoriai.Pagrindinės profilaktinės streso priemonės yra dvasinis atsipalaidavimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas.2.1.9.Elektros pavojus. Eksploatuojant elektros įrenginius apsaugoti žmogų nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, statinės elektros poveikių būtina naudojant apsaugai skirtus įtaisus ir priemones, panaudojant signalines spalvas ir ženklus, papildomą ar dvigubą izoliaciją ir kitomis priemonėmis. Taip pat svarbu darbuotojus apmokyti kaip elgtis nelaimingo atsitikimo, dėl elektros, atveju. Dėl išorinių kūno sužalojimų žmogus miršta retai. Daug pavojingesnis yra elektros smūgis – pakenkus vidaus organus žmogų dažnai ištinka mirtis. Labai svarbu, kad nukentėjusysis būtų kuo greičiau atitrauktas nuo laidininko ir nedelsiant pradėtas tinkamai gaivinti. Kuo ilgiau elektros srovė teka žmogaus kūnu, tuo labiau jam gali būti pakenkta. Elektros smūgis paralyžiuoja kvėpavimo organus, sutrikdo širdies veiklą arba ji sustoja. Srovei tekant raumenimis, jie mėšlungiškai susitraukia, ir nukentėjusysis pats nesugeba atsipalaiduoti nuo laidininko. Elektros srovė atjungiama išjungiant kirtiklį, jungiklį, išsukant saugiklius. Jei įrenginio negalima tuoj pat atjungti, žmogų galima atpalaiduoti su sausa lazda ar lenta, būtinai viena ranka, kad nesusidarytų pavojingas srovės nutekėjimas gelbėtojo kūnu. Saugiausia atskirti žmogų atsistojus ant dielektrinio kilimėlio, naudojant dielektrines pirštines, dėvint dielektrinius kaliošus. Būtina žinoti gaivinimo principus.2.1.10. Gaisro pavojus. Kiekviename objekte turi būti parengtas darbuotojų veiksmų planas kilus gaisrui, pagal kurį kas vieneri metai turi būti pravedami praktiniai užsiėmimai. Plane būtina numatyti elektros įrenginių išjungimą, vėdinimo sistemų degančiose ir gretimose patalpose išjungimą, gaisrą gesinančių žmonių apsaugą nuo apsinuodijimo, traumų, užgriuvimų, žmonių ir materialinių vertybių evakavimą. Gaisro metu žmonėms svarbu greitai ir saugiai pasitraukti iš pavojingos vietos, tam tikslui skirti evakuacijos keliai, jie turi būti aiškiai pažymėti ir kuo greičiau vesti į lauką, jie turi būti lengvai praeinami, pakankamai platūs , o durys turi atsidaryti tik į lauko pusę.2.2. Priedai sveikatai ir saugai palaikytiPirmosios pagalbos vaistinėlė. Kad bet kokio nelaimingo atsitikimo atveju nukentėjusiajam kuo greičiau būtų galima suteikti pirmąją pagalbą, įmonėse įstaigose, cechuose, laboratorijose turi būti pirmosios pagalbos vaistinėlės, o transporto priemonėse jų rinkiniai. Vaistinėlė turi būti aiškiai paženklinta, gerai matomoje vietoje, nuolat atnaujinama ir papildoma.Buities, sanitarinės ir higienos patalpos, įmonėse turi būti įrengtos tokios patalpos skirtos darbuotojų asmeniniai higienai, fiziologinėms reikmėms, poilsiui ir sveikatos priežiūrai. Prie šių patalpų priskiriamos persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo vietos; sanitarinės patalpos su dušais, prausyklomis ir tualetais; poilsio kambariai.Buities, sanitarinės ir higienos patalpos įrengiamos atsižvelgiant į gamybinius procesus ir jų poveikį darbuotojams (kūno bei drabužių užteršimas cheminėmis medžiagomis, šilumos perteklius, nepalankios oro sąlygos, ypatingos švaros būtinumas gamyboje). Poilsio patalpose turi būti tiek kėdžių su atramomis, kiek žmonių dirba didžiausioje darbo pamainoje; nėščioms, neseniai pagimdžiusioms turi būti sudaryta galimybė pailsėti atsigulus.Tualetai įrengiami kiekviename aukšte, juose turi būti kabinos, rankų praustuvės, skysto ar miltelių muilo dozatoriai, elektriniai džiovintuvai arba vienkartinių rankšluosčių ar servetėlių.3. SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE IR DARBO TEISĖSocialinis dialogas įmonėje – pagrindinių darbo teisės momentų žinojimas, leidžia sumažinti socialinę įtampą įmonėje, kolektyve, pagerinti darbo našumą, išvengti konfliktinių situacijų. Visuomet yra lengviau dirbti, kai visi darbuotojai žino savo ir darbdavio teises, pareigas, atsakomybę ir tai vykdo.Tiksliausia pareigas ir teises apibrėžti raštu, pavyzdžiui sudarant darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; darbdavys įsipareigoję suteikti sutartyje numatytą darbą, mokėti užmokestį, užtikrinti darbo sąlygas numatytas įstatymuose. Darbo sutartis surašoma dviem egzemplioriais pagal pavyzdinę formą ir registruojama darbo sutarčių žurnale. Darbo sutartys gali būti terminuotos, laikinosios, sezoninės, neterminuotos. Sutartyje turi būti numatytas minimalus užmokestis, kuris negali būti mažesnis už valstybės nustatytą minimalų dydį. Vyrams ir moterims už lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas užmokestis. Numatyti mokėjimai už viršvalandžius ir naktinį darbą; už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Nurodyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus, darbuotojų gynimas darbdaviui tapus nemokiam, papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus.Vystantis šalies ekonomikai, didėjant pragyvenimo lygiui Vyriausybė, atsižvelgdama į biudžeto galimybes, periodiškai koreguoja darbo apmokėjimo dydžius ir tvarką, išleisdama įstatymo pataisas ir papildymus. Didinamas neapmokestinamasis darbo užmokesčio minimumas, minimali mėnesinė alga, minimalus valandinis atlyginimas, bazinė pensija.3. 1. Darbo ir poilsio laikasNormali darbuotojų darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip keturiasdešimt darbo valandų per savaitę. Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti neturi būti ilgesnė kaip dvylika valandų per parą. Išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų (gydymo, socialinės globos,vaikų auklėjimo įstaigų, avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų) darbuotojų, budėtojų, dirbančių patalpose, darbo laikas per parą gali būti ilgesnis.Darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką.Darbo dienų skaičius per savaitę, darbo dienos pradžia, pabaiga, pertraukos pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos nustatomos įmonės darbo grafikuose.Švenčių dienomis išimties atvejais leidžiama dirbti tokius darbus, kurių negalima sustabdyti dėl gamybinių ir techninių sąlygų. Švenčių dienų išvakarėse darbo laikas sutrumpinamas viena valanda, kai dirbama penkias dienas per savaitę.Darbas naktį apima laiką nuo dvidešimt antros iki šeštos valandos. Draudžiama skirti dirbti naktį jaunus asmenis (iki 18 metų), nėščias moteris ir asmenis, kuriems pagal valstybės socialinės medicinos ekspertizės komisijos ar medicinos įstaigos išvadas dirbti naktį draudžiama.Darbuotojams pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka, kurios metu darbuotojai turi teisę palikti darbo vietą ir pertraukos laiką naudoti savo nuožiūra. Užtikrinant normalų poilsį, draudžiama skirti dirbti dvi pamainas iš eilės.Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atgauti darbingumą, paliekant darbo pareigas ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams, kurių darbas susijęs su nervine, emocine, protine įtampa ar profesine rizika. Tikslinės atostogos yra: nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, mokymosi ir nemokamos atostogos (konkrečių atostogų trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė).Apibendrinimas. Darbuotojų saugai ir sveikatai skiriamas dėmesys yra nepakankamas. Vis dar daug žmonių dirba kenksmingomis sveikatai sąlygomis, nors žala panaudojant įvairias priemones gali būti sumažinama arba visiškai pašalinama. Dažnai nepaisoma darbo ir poilsio režimo, žmonės pervargsta, viršvalandžių dirbama daugiau nei leidžiama, jie nėra kompensuojami. Tokie darbuotojų sveikatos ir saugos pažeidimai sukelia neigiamą poveikį dirbantiesiems. Prarandami aukštos kvalifikacijos patyrę jauni profesionalai, kurių vietas užima nepatyrę darbuotojai, kas padidina nelaimingų atsitikimų tikimybę, o Lietuvos gyventojų sveikata prastėja.Reikia didelių pastangų ir kryptingo darbo, kad būtų išvengta tolesnių pažeidimų, o žmonėms darbas taptų mielu užsiėmimu, o ne žalojančiu veiksniu.

LITERATŪRA1. P. Čyras, V. Girnius ir kt. Profesinė sauga ir sveikata. 2003 Vilnius.4. K. A. Kaminskas Ergonomika inžinerijoje. 2003 Vilnius.5. A. Sakalas Personalo vadyba. 1998 Vilnius.6. P. Šibilskis, V. Matulionis Saugaus ir sveiko darbo organizavimas. 2005 Panevėžys.7. Darbuotojų sauga ir sveikata, anglų – lietuvių kalbų aiškinamasis žodynas 2003 Vilnius.8. Sveikatos apsaugos ir saugos darbe stiprinimas, Europos Parlamento darbo akcentai, prieiga per Internetą http://www.elections2004.eu.int (žiūrėta 2005 11 10 ).9. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, prieiga per Internetą http://www.vdi.lt (žiūrėta 2005 11 10).10. Socialinė politika ir užimtumas, prieiga per Internetą http://www.lsa.lt (žiūrėta 2005 11 10 ).