Pirmiausiai pradėsiu nuo to, kad man ši knygutė labai patiko. Kuo? Paprastumu. Levi- Stauss’as labai glaustai ir tiksliai apmąsto kultūros ir civilizacijos fenomenų klausimus, juos argumentuoja. Knygoje autorius pateikia jau seniai nusistovėjusius rasinius, kultūrinius stereotipus, aptaria juos ir pateikia puikiausių argumentų daugumos jų paneigimui. Šią knygutę lengva skaityti net ir paprastam žmogui, nes autorius nenaudoja daugybės mokslinių ar filosofinių terminų. Levi- Strauss’as labai įdomiai pasakojo ir lygino skirtingas civilizacijas, tautas, gentis ar net žemynus, atskleisdamas kiekvienos jų bruožus, savitumą ir jų indėlį civilizacijos, kultūros ar technikos raidoje. „Rasę ir istoriją“ sudaro dešimt potemių. Taigi kiekvieną panagrinėsiu atskirai. Pirmoji potemė yra apie rasę ir kultūrą. Levi-Strauss pradėdeda nuo paprasčiausio stereotipinio rasių kokybinio skirtumo paneigimo. Autorius primena rasistinių pažiūrų tėvą Gobineau, kuris “rasinę žmonių nelygybę“ aiškino ne kiekybiniu, o kokybiniu požiūriu: jo nuomone, didžiosios primityviosios rasės, kurios buvo pirmykštės žmonijos pagrindas – baltoji, geltonoji ir juodoji – buvo nelygios ne tiek savo absoliutine verte, kiek skyrėsi tam tikrais savo sugebėjimais. Autorius pabrėžia, jog‚ kalbėdamas apie rasių indėlį į pasaulio civilizaciją, nenori teigti, kad Azijos, Europos, Afrikos ar Amerikos kultūrinių įnašų originalumą sąlygoja tas faktas, kad šiuose kontinentuose gyvena skirtingos rasinės kilmės žmonės.