Mėnulis

Turinys

1. Turinys .............................. 2psl.
2. Įvadas .............................. 3psl.
3. Mėnulio judėjimas .............................. 4psl.
4. Mėnulio duomenys .............................. 5psl.
5. Mėnulio paviršius .............................. 6psl.
6. Mėnulio fazės .............................. 7psl.
7. Mėnulio užtemimai .............................. 8psl.
8. Išvados .............................. 9psl.
9. Naudoti šaltiniai .............................. 10psl.


Įvadas

Mėnulis- dangaus kūnas, Žemės palydovas. Daugybę metų žmonės ruošėsi kelionei į Mėnulį. Daugybę metų žmonės pasikliovė Mėnuliu kaip žibintu naktį. Daugybę metų žmonės jį matė ir mato danguje. Daugybę kartų žmonės skaitė straipsnius apie jį. Daugybę metų Mėnulis buvo ir yra menininkų, dailininkų, kūrėjų įkvėpimo šaltinis. Daugybę kartų žmonės kūrė dainas apie Mėnulį. Daugybę kartų Mėnulis buvo minimas pasakose. Daugybę kartų žmonės į jį žiūrėjo ir mąstė appie įvairias gyvenimo tiesas, apie rūpesčius, apie džiaugsmus. Daugybę prašymų žmonės ištaria žiūrėdami į Mėnulį. Daugybę mitų yra sukurta apie Mėnulį. Bet kažkodėl daugybė žmonių net neįsivaizduoja kas yra tas Mėnulis iš tiesų. Kai kurie sako, kad tai žvaigždė. Kiti sako, kad tai šviesulys danguje be jokios prasmės. Kitiems Mėnulis šviečia. O kas iš tikrųjų yra tas Mėnulis?

Mokslininkai nežino absoliučiai visko apie Mėnulį. Bet jie vis tiek turi labai daug informacijos apie jį. Paprastas žmogus negalėtų pasakyti tiek įvairių dalykų, kaip: Mėėnulio judėjimas, Mėnulio fazės, užtemimai, duomenys, Mėnulio paviršius. Tad apie tai ir bus šis referatas.

Mėnulio judėjimas

Mėnulio, vienintelio gamtinio Žemės palydovo, judėjimą labai sudėtinga tirti pirmiausiai dėl žymių ir gausių Saulės traukos perturbacijų, antra- dėl kitų planetų įtakos. Norint nustatyti šį judėjimą, re

eikia atkreipti dėmesį į tris pagrindinius dalykus: Mėnulio sukimąsi apie savo ašį, jo skriejimą aplink Žemę ir kartu su Žeme- apie Saulę. Galima teigti, kas Mėnulis ir Žemė tarsi sudaro vieną dvinarę planetą, nes jų masių santykis yra maždaug 1:81, t.y. gerokai viršija kitų Saulės sistemos planetų ir jų palydovų palyginamuosius dydžius. Žemė ir Mėulis skrieja apie bendrą masės centrą, esantį Žemės rutulio viduje, apytikriai 1700 km gylyje. Tai baricentras, kuris, nepaisydamas perturbacijų, brėžia elipsės formos orbitą aplink Saulę. Iš pirmo žvilgsnio Mėnulio orbita yra elipsės formos, o viename iš jos židinių yra Žemė. Orbitos ekscentricitetas yra 0,055, didysis pusašis – 384 400 km, posvyris į ekliptikos plokštumą sudaro 5ᵒ9′. Mėnulis sukasi apie Žemę iš vakarų į rytus, t.y. ta pačia kryptimi kaip ir Žemė apie savo ašį bei aplink Saaulę. Mėnulio skriejimo aplink Žemę periodas, dar vadinamas žvaigždiniu (arba sideriniu) mėnesiu, yra 27,32 vidutinės paros ir atitinka laiką, kuris praeina tarp dviejų vienas po kito einančių Mėnulio praskriejimų per tą patį orbitos tašką. Stebėtojas iš Žemės mato Mėnulį žvaigždžių atžvilgiu pasislenkantį į rytus apie 13ᵒ (360ᵒ/27) per dieną, vadinasi, jis mato jį patenkantį kasdien 53 minutėmis vėliau. Tiek laiko reikia 13ᵒ pasisukti dangaus sferai, kuri tarsi juda iš rytų į vakatus po 15ᵒ per valandą (360ᵒ/24).

Mėnulis yra sinchroninis palydovas, tai yra jo sukimosi apie savo ašį periodas su
utampa su skriejimo aplink Žemę periodu, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, lyg jis būtų atsigręžęs į Žemę vis tuo pačiu pusrutuliu. Iš tikrųjų, stebint iš Žemės, dėl vadinamųjų libracinių judėjimų matyti beveik 60% Mėnulio paviršiaus. Ilgumos libracija atsiranda dėl to, kad Mėnulio sukimosi apie savo ašį greitis yra pastovus, tačiau skriejimo aplink Žemę greitis yra kintantis dėl orbitos elipsiškumo ( antrasis Keplerio dėsnis). Ši aplinkybė nulemia svyravimą, kuris suteikia galimybę stebėti maždaug 8ᵒ kitos Mėnulio pusės tiek rytų, tiek ir vakarų kryptimis. Platumos libracija atsiranda dėl Mėnulio sukimosi ašies šiek tiek didesnio negu 6ᵒ posvyrio į orbitos plokštumos ašį. Dėl to, Mėnuliui skriejant apie Žemę, iš Žemės pakaitomis galima matyti jo pietų ir šiaurės ašigalius.

Mėnulio duomenys

Mėnulio duomenys:
• Pusiaujo spindulys 1738 km (0,272 R*)
• Tūris 2,2• 1010 km3 (0,020 V*)
• Masė 7,3• 1022 kg (0,0123 M*)
• Vidutinis tankis 3,34 g/cm3
• Laisvojo kritimo pagreitis 1,66 m/s2
• Pabėgimo (II kosminis) greitis 2,4 km/s
• Skriejimo aplink Žemę periodas (siderinis mėnuo) 27,32 paros
• Periodas tarp dviejų vienodų Mėnulio fazių (sinodinis mėnuo) 29,53 paros
• Vidutinis nuotolis nuo Žemės 384 400 km
• Skersmuo 3476 km
• Temperatūra -170ᵒC iki 130ᵒC
• Pirmasis kosminis greitis (prie paviršiaus) 1,68 km/s

* Žemės

Mėnulio paviršius

Nuo pat pirmųjų stebėjimų su žiūronu, atliktų Galilėjaus, Mėnulis žinomas kaip labai nelygaus paviršiaus kūnas. Jame galima išskirti įvairių tipų morfologinius darinius: jūras, kraterius, plokščiakalnius ir kalnus. Zonos, kurios paprasta akimi matomos kaip tamsios dėmės, vadinamos jūromis dar nuo antikos laikų, nors šiandien ir ži

inoma, kad Mėnulyje vandens nėra. Krateriai, arba cirkai, kurie labiausiai būdingi Mėnulio panoramai, yra apskritimo formos įdubos, apsuptos iškilių briaunų. Plokščiakalniai, kurie taip pat labai paplitę, Mėnulio paviršiuje tikriausiai susidarė vykstant tektoniniams reiškiniams.

Tyrinėjimai, kurie buvo atlikti per pirmą žmogaus išsilaipinimą Mėnulyje (1969 m. liepos 21 d.), suteikė galimybę gauti tikros informacijos apie Žemės palydovo cheminę sudėtį ir evoliuciją, nes Mėnulio paviršiuje, nesant atmosferos ir nesivystant erozijai, seniausios struktūros išliko kartu su naujausiomis. Antai grunto pavyzdžių analizė parodė, kad Mėnulio jūros yra padengtos puriu vulkaninių uolienų sluoksniu.

Pagaliau verta įsidėmėti, kad Žemei didelę įtaką turi jūrų potvyniai ir atoslūgiai, kuriuos sukelia Mėnulio ir Saulės traukos jėgos, veikiančios Žemės rutulį.


Mėnulio fazės

Skriedamas aplink Žemę Mėnulis palaipsniui atsiduria skirtingose padėtyse Saulės atžvilgiu, todėl jo disko apšvieta žiūrint iš Žemės nuolat kinta. Tas jo išvaizdos kitimas dar vadinamas fazių kaita, kurią galima lengvai pailiustruoti įsivaizdavus, kad iš Saulės sklindančios šviesos pluoštą sudaro lygiagretūs spinduliai.

1. Jaunas mėnuo (jaunatis). Mėnulis Žemės atžvilgiu yra konjukcijoje su Saule, teka ir leidžiasi su Saule ir yra nematomas, nes atsigręžęs į Žemę savo neapšviesta puse. Kartais, spindint jaunaties lankeliui, įžiūrimas visas į Žemę atsisukęs Mėnulio pusrutulis, silpnai švytintis pelenine, t.y. nuo Žemės paviršiaus atsispindėjusia Saulės šviesa.
2. Priešpilnis. Mėnulis, Žemė ir Saulė sudaro 90ᵒ kampą, ir yra apšviesta dešinioji at

tgręžto į Žemę Mėnulio pusrutulio pusė. Mėnulis pateka ir leidžiasi 6 valandomis vėliau negu Saulė ir būna matomas pirmoje nakties dalyje.
3. Pilnatis. Mėnulis Žemės atžvilgiu yra priešingoje negu Saulė pusėje, ir todėl į Žemę atsisukęs jo pusrutulis yra visas apšviestas. Mėnulis pateka Saulei leidžiantis ir leidžiasi auštant, taigi yra matomas ištisą naktį.
4. Delčia. Kaip ir per priešpilnį, tik dabar jau kairė Mėnulio pusrutulio pusė būna apšviesta ir matoma iš Žemės, bet šiuo atveju – antroje nakties dalyje.

Laiko tarpas tarp dviejų vienodų Mėnulio fazių vadinamas sinodiniu, arba Mėnulio, mėnesiu. Sinodinis mėnuo trunka 29,53 vidutinės paros, taigi yra ilgesnis už siderinį mėnesį (27,32). Iš tikrųjų turimas omenyje Mėnulis, Žemės atžvilgiu esantis opozicijoje su Saule, t.y. Mėnulio pilnatis: praėjus sideriniam mėnesiui, Mėnulis, atlikęs visą apsisukimą orbitoje, grįš į tą pačią padėtį žvaigždžių atžvilgiu, tačiau ne Saulės ar Žemės atžvilgiu, nes Žemė per tą patį laiką savo orbitoje pasislinko apie 27ᵒ. Reikia dar dviejų parų tam, kad Mėnulis vėl atsidurtų pilnaties fazėje.

Mėnulio užtemimai

Užtemimas- tai dalinis arba visiškas vieno dangaus kūno uždengimas kitu dangaus kūnu. Kai Mėnulio pusrutulis konjukcijos metu (per jaunatį) uždengia Saulę visiškai- stebime visišką Saulės užtemimą, kai dalinai- dalinį, arba žiedinį. Reikia pažymėti, kad regimieji Saulės ir Mėnulio dydžiai yra beveik vienodi. Kai Mėnulis yra opozicijoje (pilnatis) ir Žemė (mesdama savo šešėlį) užstoja jį visą arba jo dalį, matome Mėnulio užtemimą. Mėnulio užtemimas paprastai trunka kelias valandas ir būna matomas visų Žemėje esančių stebėtojų, kuriems jis matyti virš horizonto; be to, veikiami Žemės atmosferos, Saulės spinduliai dalinai pasklinda Žemės metamo šešėlio kūgio viduje, dėl to Mėnulio diskas išlieka daugiau ar mažiau matomas. Vykstant Saulės užtemimui, Žemė negali visiškai tilpti į Mėnulio metamo šešėlio kūgį, todėl tik ribotoje teritorijoje stebimas visiškas užtemimas, kurio maksimali trukmė neviršija 7m 40s.

Jeigu Mėnulio orbitos plokštuma sutaptų su Žemės orbitos plokštuma, per kiekvieną jaunatį galėtume stebėti Saulės užtemimą, o per kiekvieną pilnatį- Mėnulio užtemimą. Tačiau Mėnulio ir Žemės orbitų plokštumos sudaro 5ᵒ kampą, todėl užtemimai galimi tik tada, kai Mėnulio jaunatis arba pilnatis yra arti vieno iš dviejų mazgų (taškų, kuriuose Mėnulio orbitos plokštuma kerta ekliptiką). Minimalus užtemimų skaičius per metus yra 2 (abu Saulės), maksimalus- 7 (5 Saulės ir 2 Mėnulio arba 4 Saulės ir 3 Mėnulio); dažniausiai pasitaiko 4 užtemimai (2 Saulės ir 2 Mėnulio). Užtemimų ciklas periodiškai pasikartoja kas 18 metų ir 10 dienų (saro ciklas).


Išvados

Mėnulis yra vienintelis gamtinis Žemės palydovas. Jame trauka 6 kartus mažesnė negu Žemėje;
Žemei didelę įtaką turi jūrų potvyniai ir atoslūgiai, kuriuos sukelia Mėnulio ir Saulės traukos jėgos, veikiančios Žemės rutulį;
Mėnulis turi keturias fazes: jaunatis, priešpilnis, pilnatis, delčia;
Mėnulis užstodamas Saulę sukelia jos užtemimą.
Darydama šį referatą sužinojau tokios informacijos, kurios dar nebuvau ligi šiol girdėjusi. Buvo įdomu, šiek tiek sudėtinga. Manau, kad visa tai, ką sužinojau yra naudinga ir man tai pravers. Tikiuosi, kad tie, kurie atidžiai perskaitys šį referatą, sužinos kažką naujo ir įsitikins, kad Mėnulis nėra bereikšmis dangaus kūnas.


Naudoti šaltiniai

• http://www.tandemas.lt/bakas/space/planetos/zeme.html
• Iliustruotas žinynas “Astronomija” /Mario Rigutti, Giuseppe Longo, Mariantonia Santaniello, Alberto Angelo Vittone – Kaunas: Šviesa, 2000.
• http://lt.wikipedia.org/wiki/M%C4%97nulis

Leave a Comment