Atvejo pavyzdys
Į agentura, kurioje dirbate socialiniu darbuotoju, atėjo centro policijos nuovados nepilnameciu reikalų inspektorė, kuri atsivedė 8-erių Gintarą .Berniukas elgetavo požeminėje perėjoje.Prieš atvedant vaiką į agenturą, jis buvo apklaustas kitos nepilnamečių reikalų inspektorės. Iš pokalbio paaiškėjo, kad Gintaras elgetavo tėvų liepiamas.Pagal turimus duomenis žinoma, kad vaiko tėvai Albinas ir Birutė piktnaudžiauja alkoholiu, motina niekur nedirba, o tėvas pragyvenimui uždirba iš atsitiktinių darbų.Gintarui jau 8-eri, tačiau tėvai vaiko į mokyklą neleido.
A) PASIRUOŠIMO FAZĖ (ĮVERTINIMAS)
Aš manau, kad vaiko gyvenimo sąlygos ir auklejimas netinkami. Juo nesirūpina tėvai, išnaudoja savo tikslams. Tokie atvejai yra žinomi, mūsų gyvenime ir darbe pasitaiko daug tokių atvejų. Aš manau, kad berniukui ir jo šeimai turi būti suteikta pirminė pagalba. Galbūt šie žmonės tiesiog nežino nuo ko pradėti ir kur galėtų kreiptis pagalbos. Trukdyti padėti berniukui gali patys tėvai, jiems turbūt patogus toks gyvenimo būdas.Turiu apgalvoti kiekvieną savo žingsnį ir tinkamai tam pasiruošti. Darbas su klientu(ypač vaiku) reikalauja daug dėmesio ir supratimo. Reikia surinkti ir adekvačiai įvertinti informaciją apie kliento socialinę grupę, problemas. Surinkta informacija visuomet turi būti susijusi su sprendžiama problema.
B) PRADINĖ FAZĖ (ĮVERTINIMAS IR PLANAVIMAS)
Ryšio užmezgimas, problemos identifikavimas.Būtina surinkti informaciją apie visus žmones, supančius berniuką, visas sistemas, dalyvaujančias šiame procese. Ši informacija renkama pačiais įvairiausiais būdais. Svarbiausia tai, kaip pats klientas suvokia ir jaučia problemą bei situaciją. Planavimas susieja įvertinimą ir veiklą siekiant pasikeitimo. Labai dažnai jis suprantamas kaip įvertinimo dalis. Planavime yra svarbūs viso proceso komponentai, kiekvienam reikia dėmesio. Rengiant planą labai svarbu orientuotis į klientą, jis neturi likti nuošalyje. Planas rašomas ir aptariamas kartu su klientu. Plane būtina atsižvelgti į kliento aplinką ir aplinkybes, individualias ir kultūrines vertybes. Planuojant būtinai turi matytis tikslas ir jo siekimas.
Atvejo sprendimo procesas
1. Prieš susitinkant su šia šeima reikia atitinkamai pasiruošti. Reikia pasinaudoti jau suteikta informacija ir nustatyti šio susitikimo tikslą, išsiaiškinti kas yra mano potencialus klientas ir kas pagrindinis klientas.2. Kokia svarbiausia problema šioje situacijoje?3. Kokios informacijos dar trūksta, kur tos informacijos ieškosiu?4. Kokias kitas problemas reikėtų spręsti?5. Apsispręsti dėl priemonių, kurios padės pasiekti tikslą.6. Įvertinimas. Ką reikėtų daryti toliau? Kaip man pasisekė šis darbas?Kaip jaučiuosi?
PIRMOJO SUSITIKIMO TIKSLAS
1. Aptarti gintaro pagrindines problemas;2. Surinkti kuo daugiau informacijos apie jo aplinką, šeimą;3. Išsiaiškinti dėl kokių priežasčių šeimoje susidarė tokios sąlygos, kad Gintaras verčiamas elgetauti;4. Reikia išklausyti klientą ir ypač reikšmingai suformuoti santykius;5. Numatyti maždaug valandos pokalbį su vaiku, pasitarti dėl kitų susitikimų laiko.
Gintaras į mūsų susitikimą atėjo labai įsitempęs, išsigandęs. Labai nedrąsiai su manim pasisveikino. Buvo iš karto matyti, kad vaikui baisi jo laukianti nežinia. Gintaras labai tyliai ir trumpai prisistatė. Pasiūliau kartu atsigerti arbatos su sausainiais ir sušilti. Nors nedrąsiai, bet sutiko. Po kelių minučių vaikas įsitraukė į pokalbį, iš kurio paaiškėjo, kad jis bijo eiti namo, nes nesurinko pinigų elgetaudamas. Vaikas prisipažįsta, kad labai norėtų lankyti mokyklą ir daugiau laiko praleisti su bendraamžiais. To daryti jis negali, nes neleidžia tėvai. Aš, kaip socialinė darbuotoja, norėčiau gauti daugiau informacijos, kas verčia jį taip elgtis. Kodėl vaikas nori, bet negali lankyti mokyklos? Kodėl tėvai reikalauja, kad vaikas elgetautų? Kokiam tikslui dažniausiai skiriami šie pinigai?Vėliau pokalbis vyko ramiau. Išaiškėjo, kad vaikas turi abu tėvus, kurie nedirba ir piktnaudžiauja alkoholiu. Iš vaiko kalbos matyti, kad berniukas labai pergyvena, dėl tolimesnio savo likimo. Vaikas dažnai pabrėžia, kad nėra pinigų ir jam būtina uždarbiauti. Išaiškėjo, kad mama Birutė yra rami ir švelni moteriškė, kol nevartoja alkoholio, o pradėjusi nebegali sustoti, prie jos taipat prisijungia berniuko tėtis. Aš paklausiau Gintaro, ar galėčiau apsilankyti pas juos namuose, pasikalbėti su jo tėvais, paklausti ko trūksta, kad jis galėtų lankyti mokyklą. Gintaras iš pradžių nesutiko, matėsi kaip bijo tėvų reakcijos į jo atvirumą. Aš stengiausi paaiškinti, kad pasikalbėti su tėveliais yra būtina, nes labai noriu jiems padėti. Jis ilgai galvojo ir sutiko, bet pabrėžė, kad labai myli savo tėvus ir nori su jais pasilikti, kad jų neišskirtų.
KAIP GALĖTUME ŠIĄ PROBLEMĄ IŠSPRĘSTI?
Toliau kartu su berniuku ir nepilnamečių reikalų inspektore aptarėme tolimesnius problemos sprendimo žingsnius.Suradome Dienos centrą, kuris apsiimtų pastoviai globoti vaiką. Pirmiausia suteikė vaikui pastovų maitinimą Dienos centre. Susitarėme, kad berniukui būtu parinkti reikalingi drabužiai pagal sezoną. Su Dienos centro darbuotojais susitarėme, kad Gintaras lankysis centre kievieną dieną po pamokų, kad galėtų pavalgyti bei ramiai paruošti pamokas. Susiradome artimiausią mokyklą ir susižinojome:– ar dar galima būtu pradėti Gintarui lankyti pirmą klasę. Prieš tai centro darbuotojai padirbėtų su vaiku individualiai, padėtų žiniomis pasivyti vaikus mokyklą lankančius nuo rugsėjo.– ar galėtume parūpinti vaikui nemokamą maitinimą mokykloje, jeigu pristatytume tam tikrus dokumentus.Susitarėme su mokyklos direktore, kad berniukas lankys mokyklą vieną savaitę, tada mes susitiksime ir aptarsime tolimesnius planus.Socialinė darbuotoja įvykdė pirmąją plano dalį:susitiko su Dienos centro darbuotoja ir susitarė, kad berniuką kurį laiką globos, maitins ir rengs. Susirado artimiausią mokyklą ir pasikalbėjo su direktore. Ji sutiko priimti vaiką į pirmą klasę ir suteikti jam nemokamus pietus. Socialinė darbuotoja supažindino Gintarą su mokyklos direktore ir jo būsima mokytoja. Iš vaiko akių buvo matyti, kad jis labai apsidžiaugė(tai buvo pirma jo teigiama reakcija). Mokytoja labai šiltai su berniuku pasikalbėjoYpač daug vilties Gintarui suteikė žodžiai, kad ji nekantriai lauks jo apsilankymo mokykloje.Jam buvo malonus žinojimas, kad jo lauks
Po pietų vaikas akivaizdžiai pralinksmėjo(turbūt jau kūrė planus ateičiai). Socialinė darbuotoja susitarė su Gintaru, kad rytoj ji apsilankys vaiko namuose ir visas naujienas papasakos jo tėvams.Kitą rytą, kai ji su Gintaru jau buvo prie jo namų, jis nervingai vis pakeldavo akis į savo namų langus. Jis bijojo, kad bus baramas, nes šį rytą nebuvo uždarbiauti.
Duris atidarė vaiko mama, kuri iš karto susigaudė situacijoje. Iš karto pasikeitė jos veidas, ji nervingai dairėsi po kambarį, bandė aplink tvyrančioje betvarkėje rasti nors vieną laisvą kėdę.Namuose buvo labai netvarkinga ir nešvaru. Motina pasakojo, kad jau ilgai negali susirasti darbo, kad trūksta pinigų maistui, drabužiams.Socialinės darbuotojos paklausta kada ir kur ji paskutinį kartą ieškojo darbo, ji negalėjo atsakyti į šį klausimą. Neatsiminė ir kada ji paskutinį kartą buvo Darbo biržoje. Socialinė darbuotoja prie Gintaro pabandė pasikalbėti su jo mama apie tai, kad Gintaras pradės lankyti mokyklą.Ji sutiko.Mama buvo perspėta, kad už vaiko nepriežiūrą ir vertimą elgetauti, ji gali būti baudžiama. Pokalbis truko ilgai.Mama sutiko su socialinės darbuotojos žodžiais. Ji pripažino, kad jos vaikasauga blogai prižiūrimas, pažadėjo, kad dažniau tvarkys namus. Motina pažadėjo vedžioti vaiką į mokyklą ir į Dienos centrą. Ji labainudžiugo, kad vaikas gaus nemokamą maitinimą ir drabužius. Socialinė darbuotoja pasiūlė motinai kartu nueiti į Anoniminių alkoholikų grupę. Socialinė darbuotoja atsisveikino su Gintaru ir jo mama, jie buvo jai malonūs. Sutarė, kad ji jų šeimoje apsilankys dar keletą kartų ir pažiūrės kaip jiems sekasi.C) UŽBAIGIMAS IR ĮVERTINIMAS
Lygiai po savaitės socialinė darbuotoja apsilankė Dienos centre. Savanoris, kuris dirbo su Gintaru, papasakojo ką jie nuveikė per savaitę. Jis džiūgavo, kad berniukas labai gabus, nori kuo greičiau eiti į mokyklą. Gintaras pasakojo, kad jo tėtis grįžęs namo labai ilgai barėsi su mama, bet nusprendė, kad mama jį keletą savaičių pavedžios į dienos centrą, o vėliau ir į mokyklą. Anot berniuko, mama bandė palaikyti tvarką namuose. Socialinė darbuotoja susiskambino su mokyklos direktore, papasakojo jai apie berniuko ir tėvų padarytas pažangas, sutarė, kad berniukas galėtų ateiti į mokyklą ir pabandyti pradėti mokytis.
Socialinė darbuotoja dar ilgai kalbėjosi su Gintaru, berniukas tapo atviresnis, į klausimą, ar jis norėtų sugrįžti į požeminę perėją, tuoj pat nusipurtė ir labai ryžtingai ištarė: niekada.Tai buvo patys maloniausi jo žodžiai nuo pat bendavimo pradžios. Susitarė, kad jeigu Gintarui kas nors nepasisektų, jis susiras socialinę darbuotoją ir apie tai pasikalbės. Atsisveikinus vaikas liko pakilios ir geros nuotaikos.D) VEIKLOS ĮVERTINIMAS
Aš manau, kad šis darbas pavyko, jis buvo gana nesudėtingas, galbūt todėl, kad patys šeimos nariai norėjo šio pasikeitimo. Galbūt jie nežinojo kaip tai padaryti, kur kreiptis ir sulaukti pagalbos. Gintaras ir jo mama stipriai pažengė į priekį.Galbūt reikėjo daugiau dėmesio skirti tėvui