ĮVADAS
Turinys
ANOTACIJA 1
1.ŠEIMOS SAMPRATA 2
1.1. Šeimos poveikis vaikų bei jaunimo socialiniam ugdymui 2
1.2. Pagrindinės šeimos funkcijos 2
2.SOCIALINIO PEDAGOGO TEIKIAMOS PAGALBOS RŪŠYS ŠEIMAI 3
2.1. Edukacinė funkcijos samprata 4
2.2. Psichologinės paramos ir tarpininkavimo metodo samprata 4
3.ŠEIMAI TEIKIAMOS SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS FORMOS 4
4.TĖVŲ PEDAGOGINIS ŠVIETIMAS 5
5.PEDAGOGINIS ŠVIETIMAS MOKYKLOSE 5
IŠVADOS 5
ABĖCĖLINĖ RODYKLĖ 6
ILIUSTRACIJŲ sąrašas 6
ANOTACIJA
Žmogaus socializacija prasideda šeimoje, kur formuojami asmenybės pagrindai. Šeima – pati mažiausia visuomenės ląstelė, todėl visos socialinės institucijos turėtų jai padėti. Kad sustiprėtų šeimos vaidmuo socialiniame vaikų ugdyme, tam tarnauja socialinė pedagogika, apie kurią ir rašoma šiame rašto darbe.
Darbo tikslas – iššiaiškinti socialinio ugdymo sistemos pagalbą šeimai.
Darbo uždaviniai:
1. Susipažinti su šeimos įtaka vaiko raidai.
2. Išsiaiškinti socialinio pedagogo darbo su šeima sritis.
3. Įsisavinti socialinio pedagogo darbo su šeima formas.
ŠEIMOS SAMPRATA
Š
eimos vaidmuo visuomenėje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje. Šeima – tai pirmoji ugdymo institucija, kuri labiausiai įtakoja visą tolesnį asmens gyvenimą. Būtent šeimoje suteikiami pirmieji dorovingumo pagrindai, formuojasi pagrindinės elgesio normos, atsiveria žmogaus vidinis pasaulis bei individualios asmens savybės.
paveikslėlis 1 Šeima
Šeima įtakoja ne tik asmenybės formavimąsi, bet ir žmogaus savęs vertinimą, pasitikėjimą, o taip pat stimuliuoja jo kūrybinį bei socialinį aktyvumą.
Šeimos poveikis vaikų bei jaunimo socialiniam ugdymui
paveikslėlis 2 Vaikas
D
augumos jaunimui kylančių problemų šaknys – ankstyvoji vaikystės patirtis šeimoje. Ankstyvosios vaikystės patirtis iš dalies lemia tapatybės ieškojimo sėkmę paauglystėje. Žmogus, nesuradęs savo tapatybės, patiria bendravimo sunkumų, išgyvena vienišumo jausmą. Socialinė aplinka ir psichologinis klimatas, į kurį patenka vos tik gimęs vaikas, daug lemia tolesnę jo raidą. Nuo to priklauso fiziologinių ir psichologinių reikmių tenkinimas. Daugiausia sunkumų kyla auklėjant nedarnių, išsituokiusių arba bedarbių šeimų vaikus. Vaiką supanti konfliktiška aplinka stipriai veikia jo emocinę raidą, o augant gali tapti asmenybės vystymosi sutrikimų priežastimi. Todėl darbas su šeimomis ne tik padeda numatyti problemas, bet stengtis jų išvengti.
Pagrindinės šeimos funkcijos
Skirtingi autoriai išskiria įvairias šeimos funkcijas. Tačiau šiame poskyryje bus akcentuojamos tos funkcijos, kurios yra susijusios su vaikų auklėjimu bei mokymu.
• Reprodukcinė funkcija – sąlygoja žmonių giminės pratęsimo būtinybę. Dabartinė Lietuvos situacija yra tokia, kad gimstamumas mažesnis nei mirštamumas. Tai galima paaiškinti ne tik nepalankia ekonomine situacija. Šeimų narių skaičiaus mažėjimą lemia ir tėvų užimtumas – išsilavinimo, karjeros siekimas, o taip pat ir žmonių vertybių pasikeitimas – pirmenybė teikiama prabangioms mašinoms, ištaigingiems namams, kilmingiems gyvūnams, o ne vaikams.
• Pirminės socializacijos funkcija paremta idėja, kad šeima yra pirma ir labai reikšminga socialinė grupė, kuri nepakeičiamai įtakoja vaiko asmenybės formavimąsi. Šeimoje persipina biologiniai ir socialiniai saitai tarp gimdytojų ir vaikų. Šeimos užduotis – nuoseklus vaiko įtraukimas į visuomenę taip, kad vystimasis vyktų atitinkamai pagal to mažo žmogučio aplinką ir tautos, kurioje jis atėjo į pasaulį, kultūrą.
• Edukacinė funkcija. Pirminės socializacijos procese svarbus vaidmuo tenka vaiko auklėjimui šeimoje. Vaiko ugdymas šeimoje – tai nuoseklus ir sudėtingas socialinis – edukacinis procesas. Tėvas ir mama savo vaikui rodo dėmesį, švelnumą, rūpestį, apsaugo nuo gyvenimiškų negandų bei pavojų.
•
Ekonominė ir namų ūkio tvarkymo funkcija. Šeimos ekonomika apima jos santykius, susijusius su egzistavimo bei materialinių ir dalies dvasinių poreikių tenkinimu, tarpusavio parama, sveikata ir panašiai.
paveikslėlis 3 Ekonomika
SOCIALINIO PEDAGOGO TEIKIAMOS PAGALBOS RŪŠYS ŠEIMAI
Socialinio pedagogo veiklos šeimoje objektu gali būti vaikas, suaugusieji šeimos nariai bei pati šeima kaip visuma. Socialinio pedagogo darbe su šeima išskiriamos trys sritys: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo.
Edukacinė funkcijos samprata
Edukacinę funkciją sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas. Edukacinė pagalba nukreipta tėvų pedagoginės kultūros formavimui, t.y. aptariami ir sprendžiami tokie klausimai kaip: pedagoginis ir socialinis – psichologinis tėvų ruošimas būsimųjų vaikų auklėjimui. Svarbu, teisinga paskatinimų ir bausmių sistema.
Psichologinės paramos ir tarpininkavimo metodo samprata
Psichologinė parama. Tai socialinio pedagogo pagalba, susidedanti iš dviejų komponentų: socialinės psichologinės paramos ir korekcijos.
Tarpininkavimo metodą sudaro trys elementai: pagalba organizuojant, koordinuojant ir informuojant. Pirmasis elementas – tai šeimos laisvalaikio organizavimas. Laisvalaikis, be abejo apima labai daug dalykų. Tai ir šventės, atostogų planavimas, nebereikalingų daiktų, rūbų pardavimas ar atidavimas, kursų lankymas ir panašiai. Koordinacinė parama nukreipta įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras konkrečios šeimos problemas aktyvizaciją.
paveikslėlis 4 Laisvalaikis
ŠEIMAI TEIKIAMOS SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS FORMOS
Darbo su šeima formas galima suskirstyti į dvi dideles sritis, o šias – į mažesnes. Įprastinės darbo su šeima formos yra trumpalaikė ir ilgalaikė socialinio pedagogo veikla. Trumpalaikės darbo formos atmainos yra krizių intervencija ir problemą orientuotas darbo modelis. Kiekviena krizinė situacija reikalauja skubios reakcijos ir neatidėliotinų veiksmų. Socialiniam pedagogui gali pagelbėti psichologai, psichiatrai, šeimos gydytojai, kiti šeimos nariai, specializuotos institucijos (reabilitacijos centrai, socialinės apsaugos tarnybos). Išskirtinis šio modelio bruožas yra kontrakto tarp šeimos ir socialinio pedagogo sudarymas. Šeimos vaidmuo – apsibrėžti pageidaujamas siekiamybes ir išsikelti konkrečius uždavinius, o socialinio pedagogo pareiga – nustatyti įvykdymo terminus. Dirbant su šeima šiuo metodu, siekiama pakeisti šeimos gyvensenos sistemą, adaptuojant ją savo funkcijų valdymui, pakeisti esamą situaciją, ar abu dalykus vienu metu.
TĖVŲ PEDAGOGINIS ŠVIETIMAS
Mokykla vykdo tėvų pedagoginį švietimą, organizuoja tėvų ir vaikų naudingą veiklą bei laisvalaikį, atsižvelgiant į tautos tradicijas. „Atviros“ mokyklos struktūroje turėtų būti socialinio pedagogo, psichologo, socialinio darbuotojo, socialinio edukatoriaus pareigybė. Šių darbuotojų pareiga – pedagogiškai šviesti ir konsultuoti tėvus. Pagrindinis socialinių darbuotojų, socialinių edukatorių „atvirose“ mokyklose principas – individualūs darbo su tėvais ir vaikais metodai. Keliant tėvų pedagoginę kultūrą socialiniai darbuotojai turėtų vadovautis tokiais metodais: pokalbiai prie apvalaus stalo, individualus darbas, tėvų susirinkimai klasėse, paskaitų, konferencijų, dalykinių žaidimų organizavimas. Negatyvius reiškinius derėtų aptarti drauge su mokyklos bendruomenės taryba.
PEDAGOGINIS ŠVIETIMAS MOKYKLOSE
M
okyklos socialiniai pedagogai, socialiniai edukatoriai drauge su kitais mokytojais gelėtų sukurti „bendravimo mokyklą“, vesti „nuoširdumo pamokas“,
paveikslėlis 5 Švietimas
kurios būtų skiriamos ir tėvams, ir vaikams. Tokia mokykla taptų atviresnė visuomenei, nes individualų darbą su tėvais dirbtų socialiniai pedagogai, socialiniai edukatoriai, kurie užrašytų
stebėjimus, sudarytų socialinę schemą, reguliuotų psichologinę atmosferą šeimoje, tirtų vaikų interesus, organizuotų tėvų ir suaugusių bendravimą šeimoje bendruomeninės veiklos problemas.
IŠVADOS
1. Šeima – tai pirmoji ugdymo institucija, kuri labiausiai įtakoja visą tolesnį asmens gyvenimą. Būtent šeimoje suteikiami pirmieji dorovingumo pagrindai, formuojas pagrindinės elgesio normos, atsiveria žmogaus vidinis pasaulis bei individualios asmens savybės.
2. Pagrindinės šeimos funkcijos: reprodukcinė, pirminės socializacijos, edukacinė, rekreacinė ir psichoterapinė, ekonominė ir namų ūkio.
3. Socialinio pedagogo darbe su šeima išskiriamos trys sritys: edukacinė, psichologinė ir tarpininko.
4. Darbo su šeima formas galima išskirti į dvi dideles sritis – trumpalaikės ir ilgalaikės. Trumpalaikės darbo atmainos yra krizių intervencija ir problemą orientuotas darbo modelis. Ilgalaikės darbo formos trunka ilgiau nei 4 mėnesius.
5. Mokykla vykdo tėvų pedagoginį švietimą, organizuoja tėvų ir vaikų naudingą veiklą bei laisvalaikį, atsižvelgiant į tautos tradicijas.
ABĖCĖLINĖ RODYKLĖ
B
bruožas 5
E
Edukacinė funkcija 3
ekonomika 3
G
galia 2
I
išskiria 3
K
Koordinacinė 4
L
Laisvalaikis 4
Lietuvos situacija 3
N
Negatyvius 5
P
parama 4
V
vaikas 2
š
šeima 2
ILIUSTRACIJŲ sąrašas
paveikslėlis 1 Šeima 2
paveikslėlis 2 Vaikas 2
paveikslėlis 3 Ekonomika 3
paveikslėlis 4 Laisvalaikis 4
paveikslėlis 5 Švietimas 5
Šeima – tai giminystės ryšiais susieta žmonių grupė, kurią sudaro tėvai ir vaikai, o plačiąja prasme – ir seneliai, anūkai bei kiti kartu gyvenantys giminaičiai.
Šeimos funkcija – tai žmogaus ar (sistemos), komponento paskirtį, vaidmenį, rolę, veiklą.
Vertybė – tai specifiškos mus supančio pasaulio objektų ir reikšmių charakteristikos, turinčios teigiamą reikšmę žmogui, kolektyvui, visuomenei. Objektai ir reiškiniai tampa vertybėmis tik dėl to, kad jie įtraukiami į žmonių visuomenės būties sferas.
Socialinis pedagogas – tai socialinis darbuotojas, teikiantis socialinę bei pedagoginę pagalba ugdytiniams ir jų tėvams.
Komponentas – kilęs iš lotynų kalbos componens (kilm. componentis) – dėmuo, sudedamoji dalis.
Elementas – tai elemeñtas [lot. elementum — pirmapradė medžiaga, stichija], kurios nors sudėtingos visumos sudėtinė dalis.
Psichologas – tai specialitas, kuris gerai pažįsta žmones ir jų psichiką.
Psichiatras – tai specialistas, kuris gydo psichikos ligas.