Smurtas prieš moteris

1. Kliento aprašymas nurodant jo problemą;
Dvidešimtdevynerių metų moteris, gyvena kartu su savo vyru, augina aštuonerių metų sūnų. Klientė turi tik pagrindinį išsilavinimą, ankščiau yra dirbusi vienoje iš maisto parduotuvių kasininke, šiuo metu dirba valytoja vaikų draželyje. Sūnus eina į antrą klasę. Vyras niekur nedirba jau šeštas mėnuo. Šeimos maitintoja yra tik žmona.
Klientė kreipėsi į Vilniaus socialinės paramos centrą, dėl prieš ją smurtaujančio vyro. Vyras dažnai vartoja alkoholį, nesieško darbo, visiškai nesirūpina šeimos reikalais. Apsvaigęs nuo alkoholio kelią triukšmą namie, naudoja fizinį smurtą prrieš klientę – visa tai mato jų aštuonmetis sūnus. Klientė taip pat baiminasi dėl vaiko psichinės ir fizinės sveikatos, nes porą kartų ir sūnus yra nukentėjęs nuo girto tėvo rankos. Klientė pastebėjo, kad sūnus pasidarė uždaresnis, mažai turi draugų, o ir su turimais draugais mažai bendrauja, laiką dažniausiai praleidžia namie, užsidaręs savo kambaryje. Su tėvu beveik nebendrauja, prisirišęs tik prie mamos ir prie močiutės (klientės mama), kuri kiek gali padeda materialiai, kartais prižiūri anūką.
Klientei taip pat kelią nerimą jos ir jos vaaiko ateitis. Pinigų stygius neleidžia aprūpinti vaiką reikiamomis mokymo priemonėmis, knygomis, drabužiais, pilnaverčiu maistu. Taip pat didėja skolos už buto komunalines paslaugas, tad gręsia buto netekimas.
Klientė praradusi bet kokią viltį gyventi, yra įbauginta savo vyro, bijo kam prasitarti apie smurtą še

eimoje, materialinius, psichinius ir dvasinius sunkumus, o ir nelabain turi kam pasisakyti.
Moteris nusprendė kreiptis pagalbos į socialinį paramos centrą, kai išvydo mieste plakatą, skelbiantį apie moteris, patiriančias smurtą.Tame plakate susirado informaciją kur gali kreiptis pagalbos. Atėjusi moteris paaiškino savo situaciją ir ji buvo nukreipta į Pagalbos šeimai tarnybą. Tai yra mobili grupė, kurios tikslas – suteikti klientui pagalbą sprendžiant šeimoje susidariusią krizinę situaciją. Tarnyba individualiai informuoja ir konsultuoja šeimos narius socialinių problemų sprendimo bei psichologiniais klausimais, tarpininkauja tarp kliento ir kitų socialinę pagalbą teikiančių įstaigų.

2. Kliento bendravimo įgūdžių įvertinimas ir nustatymas.
Kliento bendravimo įgūdžių įvertinimui ir nustatymui bus naudojams stebėjimas, kelios anketos, vizitai pas psichologą. Stebima bus kaip klientė bendrauja su savo vaiku, kaip pati suvokia visą savo situaciją. Bus nagrinėjami jos pačios paamastymai apie ateitį ir kaip ji ją įsivaizduoja. Pateikiant tam tikrą anketą bus bandoma išsiaiškinti kokia situacija yra šeimoje, požiūrį į alkoholį, smurtą,

Pirmoji anketa skirta išsiaiškinti apie alkoholio vartojimą:
1. Ar vartojate alkoholį, jei taip, kaip dažnai, kokiais kiekiais ir kokią alkoholio rūšį?
2. Ar dar kas nors iš šeimos narių vartoja alkoholį, jei taip, kaip dažnai, kokiais kiekiais, kokią rūšį?
3. Kaip manote, dėl kokių priežasčių kiti šeimos nariai vartoja alkoholį?
4. Ar manote, kad alkoholio vartojimas jūsų šeimoje sukelia tam tikrų problemų?
5. Kokios problemos kyla jūsų šeimoje su

usijusios su alkoholio vartojimu?
6. Ar jūsų vaikas mato girtuokliavimą namuose?
7. Jei mato, ką jūs manote apie tai, ar tai jam žalinga, ar į tai jis atkreipia dėmesį, ar jam tai nedaro jokios įtakos?
8. Ar bandėte pasikalbėti su savo vyru apie alkoholio vartojimą žalą jam pačiam ir jūsų šeimai? Jei taip, ar tai kiek nors padėjo, jei ne, kodėl?

Iš šios anketos paaiškėjo, kad šeimoje vartoja alkoholį tik vyras, beveik kiekvieną dieną. Dėl kokių priežasčių moteris negalėjo įvardinti. Girtas vyras beveik visada kelia ranką prieš klientę, visa tai mato ir jos sūnus. Moteris supranta, kad tokia situacija žaloja jos vaiko psichiką. Su vyru apie alkoholio vartojimą nesisšnekėjo, nes bijo jo agresijos.

Antroji anketa skisrta išsiaiškinti apie smurtavimą šeimoje?
1. Ar jūsų šeimoje fiziškai smurtaujama?
2. Kas smurtauja?
3. Kas yra nukentėję nuo jūsų rankos?
4. Kaip dažnai smurtaujama?
5. Ar esate kam nors pranešusi apie smurtavimą (draugai, tėvai, apsaugos tarnybos ir kt.)?
6. Ar smurtaujama ir matant jūaų vaikui?
7. Dėl kokių priežaščių nesikreipėpe ankščiau?
8. Kas privertė dabar kreiptis pagalbos?

Iš šios anketos paaiškėjo, kad šeimoje prieš klientę smurtauja girtas vyras. Smurtaujama dažnai, į savaitę kartą visuomet. Porą kartų yra nukentėjęs ir sūnus. Apie smurtą moteris niekam nesisakė ir nėra pranešusi nei policijos pareigūnams, nei draugams, nei tėvams, kadangi bijo, kad taip padariusi, kitą kartą vyras bus dar žiauresnis. Pagalbos nusprendė kreiptės nes daugiau ne

ebenori kentėti skausmo, patyčių, ir bijo, kad gali vėl kada nors sužaloti vaiką.

Trečioji anketa skirta išsiaiškinti apie socialinę šeimos padėtį
1. Kas yra pagrindinis šeimos išlaikytojas?
2. Ar dar kas padeda materialiai (giminės, draugai, tėvai ir kt.)?
3. Ar jūsų pajamų užtenka pagrindinėm jūsų ir jūsų vaiko reikmėm?
4. Ar gaunate kokia nors pašalpas?
5. Kodėl nesieškote geriau apmokamo darbo (Profesinio išsimokslinimo neturėjimas, mažas darbo vietų skaičius ir kt)?

Iš trečiosios anketos paaiškėjo, kad šeimą išlaiko moteris, tačiau jos alga per mažą pilnaverčiam gyvenimui. Kartais padeda klientės mama materialiai, tačiau ji ir pati yra sunkiai bepragyvenanti. Pašalpų negauna, nes nežino kur kreiptis dėl jų ir kokių dokumentų reikia jai gauti. Geresniau apmokamo darbo nesiieško dėl neturėjimo tam tikro išsimokslinimo ir nepasitiki savimi.

Taip pat bus aiškinamsi ir berniuko bendravimo įgūdžių lygis.Vaiko bus prašoma pavaizduoti grafiškai savo šeimą, o tas piešinys bus pristatytas vaikų psichologui, kas išsiaiškinti ar vaiko normali psichinė būsena.
Iš pateikto piešinio sužinoma, kad vaikas savo šeima laiko tik mamą ir močiutę, o tėvas vaizduojamas kaip neigiama asmenybė, nes jis nuspalvintas tamsiomis spalvomis, atokiai nuo jų šeimos. Taip pat galima suprasti, kad vaikui patinka būti mokykloje, nes ten ramu, nėra ko bijoti, priešingai negu namie. Vaikas uždaro būdo, tad draugų beveik klasėje neturi.
Toliau vaikas buvo paskirtas pokalbiui su psichologu, pe

er kurį paaiškėjo, kad vaikas labai bijo savo tėvo, odraugų neturi dėl to, kad prasčiau apsirengęs, neturi kai kurių mokymosi prieminių, bijo, kad klasės draugai sužinos apie jo tėtį. Kad jis geria ir mušasi.

3. Instruktažas
Iš visų anketų išsiaiškinta, kad didžiausia šeimos blogybė baimė ir nežinojimas kur galima kreiptis tam tikros pagalbos. Ji bus supažintinta su savo teisėmis ir kur gali ieškoti pagalbos.

Kiekvienos moters teisė:

NETYLĖTI Smurto atveju kreiptis pagalbos. Kur? bendrosios pagalbos telefonu 112
NETYLĖTI Gauti pirminę nemokamą teisinę konsultaciją Kur?
Informacija visą parą telefonu 118,
darbo valandomis nemokama telefono linija 8 800 00112,
www.netylek.lt

NETYLĖTI Susisiekti su specializuotą pagalbą dėl smurto šeimoje teikiančiomis įstaigomis. Kaip?
NETYLĖTI Prašyti atskirti smurtautoją nuo šeimos. Kaip?
NETYLĖTI Siekti teisingumo teisminiu keliu. Kaip?
NETYLĖTI Pačiai palikti smurtautoją . Išeiti kur?

Klientei pteikiamos įvairios smurtinės situacijos ir kokiomis priemonėmis galima sudrausminti smurtautoją :

Patyrusi smurtą moteris gali ir turi kreiptis bendrosios pagalbos telefonu 112. Atvykus pareigūnams, ji tuo pačiu metu ar vėliau gali įteikti savo pareiškimą, į kurį dažniausiai po kelių mėnesių gaus atsakymą, kad siekdama teisingumo, ji turėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Todėl geriausia, jei moteris, patyrusi smurtą, nedelsdama kreiptųsi ne tik į policiją, bet ir į teismą. Nors bausmės parinkimas yra išimtinė teismo teisė, kurią lemia daug aplinkybių, tačiau aprašydama, kas, kada, kur ir kaip nutiko, moteris turi teisę prašyti teismo vienos ar kitos bausmės, kurias numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

-jei norite smurtautoją sudrausminti ir tikitės, kad jo elgesys pasikeis, prašykite laisvės apribojimo bausmės. Tuomet smurtautojas teismo nustatyta tvarka turės reguliariai atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Savo pareiškime būtinai parašykite, kuriose vietose vertėtų uždrausti jam lankytis ir su kokiais, blogą įtaką darančiais žmonėmis, norėtumėte, jog būtų uždrausta bendrauti, bei motyvuokite, kodėl. Taip pat nurodykite, kuriuo laiku teismo prašote įpareigoti jį būti namuose;

– jei siekiate padarytos savo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašykite teismo apriboti smurtautojo laisvę ir įpareigoti jį atlyginti arba pašalinti žalą savo darbu, pinigais arba baudžiamajame procese įteikite civilinį ieškinį prokurorui ar teismui;
– jei smurtautojas nedirba, o Jūs norite, kad jis pradėtų dirbti, prašykite teismo apriboti jo laisves ir įpareigoti jį pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis. Pagal daugelį BK straipsnių yra numatyta ir viešųjų darbų bausmė, tačiau būtent viešuosius darbus smurtautojas turi teisę atsisakyti dirbti. Tokiu atveju minėta baudžiamojo poveikio priemonė bus pakeista kita, todėl kaltinamasis neišvengs bausmės;
– jei smurtautojas turi priklausomybių, prašykite teismo įpareigoti jį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos. Tam bus reikalingas teisiamojo sutikimas, tačiau prašyti verta, nes tikėtina, jog smurtautojas sutiks su tokiu sprendimu. Tačiau ir tokiu atveju įsipareigojimo jis bus priverstas laikytis tik konkretų teismo nurodytą laikotarpį.
– jei Jūsų pinigai nėra bendrai tvarkomi, galite prašyti finansinių nuobaudų, kurios mokamos valstybei. Jei smurtautojui skiriama bauda, o turtas abiejų sutuoktinių yra tvarkomas bendrai, smurtą patyrusiai moteriai gali tekti pačiai sumokėti baudą, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdomas priverstinai. Išvengti kaltinamajam priteistos baudos mokėjimo, moteris gali prašydama teismo nustatyti, kad bauda yra asmenine kaltinamojo skola.

– jei siekiate laisvės atėmimo ar kito izoliavimo, tuomet kreipdamasi į teismą prašykite pagal Civilinį Kodeksą laikinojo apribojimo priemonių – negyventi kartu, nesilankyti nurodytais adresais ar pagal Baudžiamąjį Kodeksą taikyti kardomąją priemonę, iškeldinant smurtautoją iš būsto. Kaip daugelyje pasaulio šalių, taip ir Lietuvoje jau tampa normalu, kad smurtą naudojęs vyras iškraustomas iš namų, o ne moteris su vaikais, bėgdama nuo smurtautojo, turi ieškotis prieglobsčio.
Tokia laikinoji apsaugos priemonė bus taikoma, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Nenorėdama toliau su smurtautoju gyventi, moteris civiline tvarka galės kreiptis dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Tokiu atveju bus žymiai lengviau įrodyti kaltę.

Bandydamas išvengti arešto ar laisvės atėmimo bausmės, smurtautojas gali bandyti įrodyti, jog nusikaltimas buvo atliktas lengvinančiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, susijaudinus ar netyčia. Pasaulio patirtis rodo, jog teisminiuose ginčuose moters dienoraštis, užrašai, nuotraukos, liudininkų parodymai padėdavo teismui priimti teisingą sprendimą. Tad būtina neslėpti nuo aplinkinių savo situacijos namie, rinkite įrodymus, pasipasakokite draugams.

4. Įvairių situacijų modeliavimas, repetavimas, praktinio dialogo, elgesio variantų treniruotės ir vaidyba.

Bus vaidinamos ir stebimos tokios situacijos:
1. Moteris ateina po darbo namo ir randa vyrą girtą ir triukšmaujantį. Moteris paprašo, kad šis liautųsi triukšmavęs ,nes vaikui reikia ruošti pamokas. Vyras atkerta, kad tai ji neturi jokios teisės jam aiškinti. Jų susižodžiavimas išauga į konfliktą. Vyras smūgiais užsipuola moterį. Sūnus išgirdęs triukšmą išbėga ginti savo mamos. Pamatęs grumtynes, supranta, kad nesugebės padėti, todėl išbėga į laiptinę šauktis kaimynų pagalbos. Žmonės išgirdę vaiko riksmą atskuba į pagalbą.
2. Vyras visą diena girtuokliauja namie, pritrūkęs alkoholio įsako žmonai nueiti iki parduotuvės ir nupirkti. Žmona atsako, kad nebeturi pinigų, nes visus pinigus atidavė už buto mokesčius. Vyras įsiunta, pradeda įžeidinėti žmoną, ir matosi kad rimtesnio konflikto nebeišvengs. Moteris griebia telefoną ir kviečiasi policijos pagalbos. Atvažiavę pareigūnai įsisiautėjusį vyrą išveža į blaivyklos namus.
3. Parėjusi namo iš darbo klientė randa vaiką namuose, o vyro nėra. Po kiek laiko laiptinėje pasigirsta triukšmas, iš balso atpažįsta, kad tai jos vyras. Jis dėl kažko įsiutęs. Nespėjus vyrui užlipti iki savo buto aukšto, moteris pasiima sūnų ir išeina pas kaimynę palaukti kol girtas vyras užmigs arba pernakvoti.
4. Ryte vyras pabudęs prašo žmonos, kad nupirktų išgerti, nes blogai jaučiasi, žmonai atsisakius vyras pradeda ją plūsti žodžiais ir pagriebęs moterį ją pargriauna ant žemės, pradeda grąsinti, kad gali net ir negrįžti į namus be butelio, nes gyva neliks. Moteris sumelavusi, kad sutinka nupirkti alkoholio išeina. Apie pietus nueina pasitikti savo sūnaus iš mokyklos, ir abu gryžta me į namus o pas močiutę.
5. Vakare būnant visai šeimynai namuose, pas vyrą užsuka senai matytas draugas, tad jie kartu nusprendžia pavakaroti prie alkoholio butelio. Pritrūkę gėrimo, vyras kaip visad žmoną siunčia jo nupirkti. Tačiau ji atsisako, vyras pradeda ant jos plūsti, ir aiškinti, kad ji daro gėdą prieš jo draugą. Moteris nenusileidžia ir jam atsikerta, įsiutęs vyras puola moterį mušti. Tai pamatęs vyro draugas bando sustabdyti muštynes ir apginti moterį. Vyras užsipuola ne tik žmoną, bet ir draugą. Moteris išbėga pas kaimynus išsikviesti policijos. Atvažiavę pareigūnai sulaiko įtariamąjį ir apklausia nukentėjusiuosius.

6. Grįžtamojo ryšio palaikymas, vertinimas
Su kliente aptariame suvaidintas situacijas ir aiškinomės kur ji gerai pasielgė, o kur ne.

1.suvaidinta situacija
Trūkumas:
žinant vyro charakterį, nereikia iššaukti konflikto, reikia nepriaštarauti jam, ir bandyti nuramintį jį.
Privalumas:
vaikas teisingai nusprendė nepulti ginti mamos, nes jėgos akivaizdžiai nelygios, todėl iš to nebūtų jokios naudos ir gali nukentėti pats. Geriausia išviešinti grumtynes kaimynams, kurie vėliau gali būti liudininkais

2. suvaidinta situacija
Privalumas:
moteris nelaukė kol konfliktas įgaus pagreitį ir vyras pradės talžyti moterį, nes tuomet būtų nebeįmanoma išsikviesti pagalbos.
Trūmumas:
Neivykus konkrečiam nusikalstamui įvykiui, policijos pareigūnai gali neatvykti į iškvietimą tik sudrausminti vyro.

4. suvaidinta situacija
Privalumas:
moteris teisingai pasielgia , neiššaukusi konflikto. Gerai, kad pasitinka vaiką iš mokyklos ir pasiima kartu, nes vaikas nuėjęs vienas į namus ir radęs įsiutusį tėvą, gali nukentėti nuo jo.
Trūkumas:
nėra liudininkų, kurie galėtų patvirtinti vyro grąsinimus.

5. suvaidinta situacija
Privalumas
Pasirinktas tinkamas laikas nenusileisti vyro įžeidinėjimams ir laiku išprovokuotos grumtynės, nes vyro draugas gali ir apginti užsipultą moterį ir tapti liudininku viso įvykio.

6. Kliento paskatinimai
Klientei labai reikalingas jos vertės pakėlimas, supratimas, kad ji nėra tokia vienintelė kurią muša vyras, kad nėra jokios gėdos, jei sužinos aplinkiniai apie tokią padėtį šeimoje.

Patyrusių smurtą moterų padrąsinimai ir patarimai:
„Didžiulės pagarbos verta moteris, kuri išdrįsta nebekentėti.“
„Mano draugę vyras muša jau 15 metų. Aš jai niekuo negaliu padėti, nes ji pati nenori sau padėti.“
„Sakiau, jei kada mane vyras muš, neatleisiu, skirsiuos. Tačiau buvo ir pirmas, ir penktas kartas. O aš delsiau. Dabar, kai jau išsiskyriau, nesuprantu, kodėl tiek kentėjau.“
„Tikrai pasaulyje yra normalių vyrų, tačiau ne visos moterys tuo tiki ir kenčia.“
Turėti problemų yra normalu. Ir kreiptis pagalbos yra normalu.
Jei patyrėte smurtą, nekaltinkite savęs dėl to, kas įvyko. Būkit kantri, suteikit laiko sau. Niekas nepasveiksta greitai, iš karto ir galutinai. Nebauskit savęs už silpnumą, klaidas. Džiaukitės kiekviena, net ir maža savo pergale. Jūs esate verta meilės būdama tokia, kokia esate.

7. Namų užduotys
Klientė turi įvykdyti šias užduotis:
• Iškelti vyrui sąlygą: arba jis apsilanko priklausomybių centre, kur jam būtų suteikta pagalba ir gydymas, arba teisminiu būdu bus iškraustytas iš buto.
• Užsrašyti į kokios nors specialybės darbo kursus
• Savarankiškai stengtis ieškotis geriau apmokamo darbo
• Padėti vaikui surasti kokį nors mėgiamos veiklos būrelį, kuriame jis galėtų daugiau bendrauti su bendraamžiais ir gauti daugiau teigiamų emocijų
• Neleisti vaikui pasimatyti su tėvu jei jis bus apsvaigęs nuo alkoholio
• Daugiau leisti laiko su sūnumi
• Apsilankyti tam tikrose soc. tarnybose ir užpidyti prašymus dėl pašalpos gavimo

8. Literatūros ir šaltinių sąrašas
www.spcentras.lt
www.netylėk.lt
Irena Leliūgienė „Socialinė pedagogika“
Louisas C.Johson „Socialinio darbo praktika“
Invidualus socialinio darbo užrašai.

Leave a Comment