Prieglobstį gavusių užsieniečių problemas Lietuvoje

Prieglobstį gavusių užsieniečių problemos Lietuvoje

Stereotipai Lietuvoje prigyja labai greitai. Žodis „Pabėgeliai“ mums asociajuojasi su ne taikiais žmonėmis, kuriuos iš savo šalių išvijo karas ar jų realigijos nepripažinimas, o teroristais, musulmonais, tamsaus gymio žmonėmis, matytomis nuotraukos su kalnais šiukšlių kitose Europos sąjungos šalių pasieniuose, įkurtose stovyklose, geležinkelio stotyse. Reikia pripažinti, kad jau dabar mūsų šalyje žodis „pabėgelis“ skatina priešiškumą, žmonės galvoja, kad atvykėliai amžiais sedės mums ant sprandų, gimdys čia savo vaikus ir reikalaus savo teisių. Nors anksčiau į mūsų šalį atvykdavo viirš keliasdešimt prieglobsčio prašančių atvykėlių nepasitenkinimas iš visuomenės kilo tik dabar. Visi bijo, kad po naujųjų metų atvyks „net gi(!)” 1105 prieglobsčio prašantys atvykėliai.

 

Raudonasis kryžius teikia pagalbą pabėgeliams

Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos tikslas yra : Nuo karo, konfliktų, grubių žmogaus teisių pažeidimų bėgančius žmones priimti į demokratines šalis pagal 1951 m. Ženevos konvencijos „dėl pabėgėlių statuso“, kuriems gresia grėsmė jų gyvybei ir sveikatai.

Pagalba pabėgeliams gyvenantiems Lietuvoje

Į Lietuvą atvykę pabėgėliai dažniausiai apgyvendinami Pabradės užsieniečių registracijos centre, kol jie ten gyvena darbuotojai tikrina ar yra reali grėsmė jiemms sugrįžti į savo tėvynę dėl ten gręsiančių pavojų. Nagrinėjimas gali tęstis apie pusę metų, tuo metu pabėgėliai negali dirbti Lietuvoje, todėl dauguma jaučia didelį stresą ir nerimą, taip pat yra patiriama nemažai sunkumų, kadangi sąlygos gyventi registracijos centre nėra idealios. Todė

ėl Raudonais kryžius stengiasi pagerinti gyvenimo sąlygas Pabradės registracijos centre ir pagreitinti prieglobsčio sprendimo procesą. ( Raudonojo kryžiaus draugija )

O pagrindinis dėmesys yra skiriamas :

Socialinės pagalbos teikimui;

Humanitarinės pagalba drabužiais ir higienos priemonėmis teikimui;

Užimtumo skatinimui;

Medicininės pagalbos užtikrinimui;

Įvairiapusės teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams teikimui, dokumentų rengimui bei atstovavimui valstybinėse institucijose ir teismuose.

( Raudonojo kryžiaus draugija )

Imigrantai Lietuvoje

Pasak Karolio Žibo : „Imigrantus priimančių visuomenių imigracijos suvokimas – svarbus indikatorius, rodantis visuomenės toleranciją ir sukuriamą aplinką imigrantų integracijai. Nepaisant formalių įstatymų ir palankios migrantų integraciją reglamentuojančios teisinės bazės, efektyvi migrantų integracija sunkiai įmanoma be visuomenės tolerantiško požiūrio. Dažnai neigiami socialiniai reiškiniai kyla iš imigrantus priimančios visuomenės pusės, kadangi ne visada visuomenė yra pasiruošusi prisitaikyti prie įvairovės, o tai dar labiau apsunkina migrantų integraciją. Taigi, visuomenės nuostatų tyrimai tampa neatsiejamu migrracijos stebėsenos instrumentu” (Karolis Žibas, 2012. 91psl) Tai reiškia, kad mūsų teisinė sistema yra palanki imigrantams, tačiau visuomenė nėra tinkamai pasiruošusi priimti kitataučius dėl jų įvairovės, dėl kitų kultūrų, elgesio.

Pavyzdžiui, didesnė dalis visuomenės (49 proc. 2010 m., 56 proc. 2011 m. ir 45 proc. 2012 m.) nėra linkusi pritarti teiginiui, kad imigrantai praturtina šalies kultūrinį gyvenimą. Tokia visuomenės nuomonė tik parodo, kad mes nesame tinkamai pasiruošę ir atsiskleide kitoms kultūroms, todėl ir kyla tiek daug problemų atvykusiems į mūsų šalį.

Priešingai ES šalių ir JAV piliečių atvejui, imigrantai iš ne E

ES šalių vertinami ne taip palankiai. Į Lietuvą atvykstančius ES šalių atstovus teigiamai vertina 78proc, Šiuo atveju vyrauja neigiami vertinimai: kinus neigiamai vertina 47 proc., turkus – 46 proc., kazachus – 45 proc. apklaustųjų. Labiausiai neigiami vertinimai vyrauja iš Pakistano ir Libano atvykstančių imigrantų atžvilgiu (atitinkamai 58 ir 57 proc.). ( Karolis Žibas, , 2012, 92psl )

Auksčiau esantys skaičiai rodo, kad mes pakankamai gerai vertiname ES šalių imigrantus, prasčiau Afrikos šalių, Turkijos, Kinijos, Armėnijos, Gruzijos, Kazachstano imigrantus, o blogiausiai vertiname Pakistaną ir Libaną 58 ir 57 proc.

Taigi imigrantai Lietuvoje susiduria su žmonėmis, kurie juos vertina neigiamai. Todėl jiems yra sunku gyventi ir prisitaikyti tokioje aplinkoje.

Dalyvavimas integracijos programoje ir pabėgėlių gyvenimo sąlygos

2007m. Tyrimas

Iš 49 respondentų, dalyvaujančių integracijos programoje, 17 nurodė, kad jų gyvenimo sąlygos, lyginant su situacija prieš 12 mėn., pagerėjo, tuo tarpu 11 pažymėjo, kad jų gyvenimo sąlygos pablogėjo ir 20 – nepasikeitė. Iš 14 respondentų, baigusių programą 5 nurodė, kad jų gyvenimo sąlygos pablogėjo, 5 teigė, kad sąlygos nepakito ir 4, kad pagerėjo. Iš 9 respondentų, nedalyvaujančių integracijos programoje, nė vienas nenurodė, kad sąlygos pablogėjo, tuo tarpu 6 teigė, kad sąlygos pagerėjo. (Pabėgėlių integracijos procesų tyrimas, 2007m., 47psl.)

Taigi programa parodo, kad dalyvavimas joje nėra susijęs su geresnėmis gyvenimo sąlygomis. Atsižvelgiant į dalyvavusiujų atsakymus galime teigti, kad gyvenimo sąlygomis gali būti susietos su pastoviu darbu ir gyvenamąja vieta. (Pabėgėlių integracijos procesų tyrimas, 2007m., 47psl.)

Siekiant nustatyti prie

eglobstį gavusių užsieniečių prieinamuma prie gyvenamojo būsto gavimo, kaimynų ir būsto savininkų požiūrį bei prieglobstį gavusių pabėgėlių geografinę koncentraciją. Į klausimą kiek laiko ieškojote ar ieškote būsto ar kuriame gyvenate šiuo metu dalyviai atsakė įvairiai. Didelė dalis (36 proc.) pabėgėlių būsto ieškojo 2-3 mėn. Tai yra ilgas laiko tarpas, ypač daugiavaikėms šeimoms ir asmenims, turintiems sveikatos problemų.

Kai kurie prieglobstį gavusieji užsieniečiai (2 asmenys) būsto ieškojo puse metų. Vienas respondentas nurodė, kad mėnesį gyveno gatvėje, kiti, jog būsto ieškojo vienerius (1 asmuo) ar net dvejus metus (1 asmuo): Neformalių pokalbių metu išaiškėjo tendencija, kad prieglobstį gavę užsieniečiai akcentuoja būsto paiešką kaip vieną svarbiausių jiems kylančių uždavinių.

Dalis respondentų akcentavo pašalpos už būsto nuomą neatitikimą Lietuvos nekilnojamo turto rinkos sąlygoms. Nors Kaune ar Vilniuje teikiamos paramos už būsto nuomą tikrai nepakanka, tačiau kituose miestuose būstą išsinuomoti galima (kitą vertus, didžiausiuose Lietuvos miestuose yra didesnė galimybė susirasti darbą).

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į darbo jėgos paklausą. Ne visuose miestuose, kur yra laisvų ir tinkamų butų nuomai pasirinkimas, galima rasti darbą, todėl svarbu pabėgėlių integraciją savivaldybėse pradėti ne nuo būsto, bet nuo darbo paieškos.

46,6 proc. apklaustųjų teigė nenorintys pakeisti gyvenamosios vietos, tačiau kiek daugiau nei pusė (50,7 proc.) gyvenamąją vietą pakeisti pageidautų:

15 respondentų susidūrė su būstų savininkų nenoru išnuomoti būstą dėl tautybės („buvo sunku, kai nuom

moti atsisakydavo dėl tautybės, „labai sunku susirasti būstą, kai sužino, kad čečėnė – nenori net kalbėti“, „Nenori išnuomoti butų kitataučiams, daugiau pinigų prašo nei aš galiu mokėti“. Vienam pabėgėliui buvo „pasiūlyta pasirinkti kitą šalį“, kt.), 6 respondentai paminėjo finansines problemas, taip pat 6 susidūrė su laisvų būstų trūkumu, 4 respondentai teigė, kad jiems butą surado kuratoriai ar socialiniai darbuotojai. Vienas pabėgėlis kalbos nemokėjimą įvardino kaip sunkumą ieškant būsto.

Į klausimą „Nurodykite, kas Jums labiausiai padėjo susirasti būstą, kuriame gyvenate šiuo metu?“ dauguma respondentų (48 proc.) paminėjo socialinių darbuotojų ir kuratorių pagalbą, 22 proc. teigė susiradę patys, 14 proc. respondentų padėjo draugai ar šeimos nariai.

Neformalių pokalbių metu pabėgėliai akcentavo, kad ne visada kuratorių geranoriškumas jiems padeda. Būdavo taip, kad kuratorius surasdavo būstą, tačiau po kiek laiko prasidėdavo konfliktai su buto savininku dėl pabėgėlio tautybės. (Pabėgėlių integracijos procesų tyrimas, 2007m., 48-49psl.)

Taigi galime teigti, kad viena iš siunkiausių užduočių atvykėliams yra susirasti būstą. Ypatingai sunku tai padaryti atvykusiems ne iš ES šalių. Kaip tyrimas parodė, būsto savininkai nenori jų priimti dėl tautybės, prašo daugiau pinigų, nei prašytų iš lietuvio, būsta sunkiau susirasti didmiesčiuose, kadangi jie yra brangesni, bet čia patogiau surasti darbą. Arba atvirkščiai, mažesniuose miestuose lengviau rasti būsta (ir pigiau), bet sunkiau susirasti darbą.

Literatūros sąrašas :

Raudonojo kryžiaus draugija < http://www.redcross.lt/lt/pabegeliai-prieglobscio-prasytojai >

Karolis Žibas, KINŲ IR TURKŲ IMIGRANTAI LIETUVOJE: IMIGRACIJOS KILMĖ, TĘSTINUMAS IR MIGRACIJOS TINKLO FORMAVIMASIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras Vilniaus universitetas, 2012m., Migracijos problematika ir sąvokos. < http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121227_090906-96409/DS.005.0.01.ETD >

Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, Socialinių tyrimų institutas. Valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai efektyvumo įvertinimas, Dalyvavimas integracijos programoje ir pabėgėlių gyvenimo sąlygos, 2007m., Tyrimas.

<http://www.sppd.lt/media/mce_filebrowser/2014/11/04/Pabeg_integrac_proc_tyr_2007_3.doc >

 

Leave a Comment