Kur baigiasi riba tarp “aš” ir “mes”?

Šių dienų visuomenėje, nuolat kalbančioje apie lygias teises ir demokratiją, asmeninės laisvės sąvoka atrodo savaime suprantama: kiekvienas gali pats priimti tam tikrus sprendimus ir gyventi kaip tinkamas. Tačiau, poros santykiuose klausimas apie asmeninę laisvę neretai tampa opiu.

Svarbiausia – mano „Aš“
Nors dviejų žmonių tarpusavio santykiuose ir yra bendrų interesų, bendros atsakomybės ir kitų veiksnių skatinančių jų norą būti kartu, kiekvienas žmogus yra individualus. Teisūs tie, kurie sako, kad ilgėjant poros pažinties laikui, žmonių būdo savybės „nusišlifuoja“. Pamažu išmokstama truputį taikytis prie jo/jos, šįį tą toleruoti, ar, reikalui esant pakovoti už savo tiesą.
Situacija liūdnėja tuomet, kai jam/jai sava tiesa atrodo nenuginčijamai teisinga. Jeigu partneris ar partnerė priima tik sau naudingus ir tik savus interesus tenkinančius sprendimus, o visą su tuo susijusią kritiką vertina kaip asmeninės laisvės pažeidimą ar ribojimą, „pakvimpa“ egoizmu ar „šeimynine diktatūra“. Toks elgesys dažnai pravokuoja nesutarimus ir antrosios pusės nepasitenkinimą, tad net ir labai vertinant savo asmeninę laisvę yra svarbu kompromiso siekimas ir abipusis sutarimas, kur yra ta galutinė riba, ties kuuria baigiasi „aš“ ir prasideda „mes“.
Katino, kuris mėgsta vaikščioti vienas, sindromas
Tokiais „katinais“ dažniausiai būna vyrai, kurie nėra sukūrę šeimos. Socialinių santykių atsakomybės, na, kad ir už vaikus, neribojami žmonės, net ir suradę antrąją pusę yra „sunkiai prijaukinami“.
Poros bendravime tokie žmonės yr
ra linkę „daugiau imti“ iš partnerės, o krizių ir sunkių situacijų metu jie privengia bendrų sprendimų priėmimo ir mėgsta „žaizdas laižytis“ vienumoje.
Dažnai tokie žmonės yra uždaresnio būdo, nepratę (nemokantys, o dažnai ir nenorintys) dalintis savo išgyvenimais, baimėmis ar lūkesčiais. Sociologai tokius vyrus apibūdina kaip turinčius stabilų finansinį pagrindą, išsilavinusius, dirbančius vadovaujamą ar bent prestižiniu laikomą darbą, anksti nutraukusius ryšius su šeima, namais.
Kas yra laimingos namų šeiminkės?
Yra tokia moterų grupė, kurios siekdamos emocinio ir finansinio stabilumo, bei saugumo, norėdamos užtikrinti darną šeimoje, atsisako savo asmeninės laisvės, o tuo pačiu ir atsakomybės dėl tam tikrų sprendimų priėmimo poros ar šeimos gyvenime.
Šios moterys paprastai turi mažiau gyvenimiškų ambicijų, joms būdingas prieraišumas, nesavarankiškumas. Remiantis sociologų duomenimis, paaiškėjo, jog dauguma jų buvo auklėtos pagal tradicinį „vyras – šeimos gaalva“ modelį, ir mažesnė asmeninė laisvė ar asmenybės interesų sfera joms yra savaime suprantamas dalykas. Tokios moterys paprastai atsisako karjeros ir yra finansiškai priklausomos.
Kiekvienas laisvas tol, kol jo laisvė nevaržo kito laisvės
Pabaigoje norėtųsi kelių pagrindinių štrichų, pabrėžiančių, kur baigiasi „mes“ ir pasideda „aš“. Kiekvienos poros bendrame gyvenime yra tam tikrų sąlyčio taškų, kur partnerių nuomonės ir intersai visiškai sutampa, tačiau yra ir tokių klausimų ar veiklos sričių, kur nuomonės radikaliai skiriasi.
Nereikėtų sakyti sutuoktiniui, kad jis yra blogas vyras, nes mėgsta futbolą ir
r nesiveda žmonos į teatrą, bet tuomet nereikia priekaištauti žmonai, kad į teatrą ji eina su drauge.
Kiekvienos poros bendravime riba tarp asmeninės laisvės ir įsipareigojimų antrajai pusei nubrėžiama skirtingai, pagal abipusį supratingumą, toleranciją ar einant kompromisų keliu. Tad po spektaklio ir futbolo varžybų verta susėsti prie puodelio arbatos ir paklausti, kaip sekėsi.
Indrė Vainalavičiutė

Leave a Comment