[pic]
VILNIAUS KOLEGIJA
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
Dieninių studijų skyriaus II kurso VA04B grupės studentės Živilė KAVALIAUSKAITĖ Marta CECHANOVSKAJA Lina NEDZINSKAITĖ Lina NORKŪNAITĖ
SOCIALINĖ – KULTŪRINĖ APLINKA Marketingo savarankiškas darbas
Darbo vadovas J. Kontautas Vertinimas
Vilnius 2005 Turinys
Įvadas 3Gyventojų skaičius 4Demografiniai pokyčiai 5Tarptautinė migracija 7Pensininkai ir pensijos 8Gyventojų skaičius pagal lytį mieste ir kaime 9Gyventojų skaičius pagal lytį ir amžių 10Moterys ir vyrai pagal šeimyninę padėtį 11Šeimos pagal vaikų skaičių 13Gyventojų mokymasis visose mokymo veiklose 2003 m. 16Besimokančių skirstymas švietimo lygmenimis 17Moksleivių ir studentų, įgijusių išsilavinimą, skaičius 19Užimti gyventojai pagal profesijų grupes ir lytį 20Lietuvos gyventojai pagal tautybę 23Kultūrinės – socialinės aplinkos apžvalga 24Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys 27Išvados 28Literatūros sąrašas 29
Įvadas
Įmonė savo veikloje susiduria su tam tikra visuomenės struktūra,kurią apibūdina atitinkami rodikliai, charakteristikos, pokyčiai. Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkoselementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingosprendimams bei jų įgyvendinimui. Socialinę ir kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniairodikliai. Jų tyrimas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų (vartotojų)skaičių, jų sudėtį pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą,gyvenamąją vietą, profesiją, tautybę ir kt. Įmonei tai labai svarbūsrodikliai, ir ypač svarbi jų dinamika. Pavyzdžiui, dėl gyventojų skaičiauspasikeitimo šalyje ar tam tikroje gyvenamojoje vietovėje rinka gali plėstisarba siaurėti. Didėjant gimstamumui daugėja vaikų, tuo pačiu auga ir jiemsreikalingų prekių paklausa. Dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmėsdaugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurių poreikiai pasižymi specifiniaisbruožais. Daugelis prekių vartojama ne individualiai, bet bendrai. Todėlsvarbus demografinis rodiklis yra šeima (namų ūkis – tai vienas asmuo ar
asmenų grupė, kuri gyvena viename bute (name), turi bendrą biudžetą irkartu maitinasi.), jos dydis, sudėtis lyties, amžiaus ir kitais požiūriais,dirbančiųjų skaičius, pajamos ir kt. Miesto ir kaimo gyventojų poreikiai skiriasi, todėl labai svarbužinoti gyventojų pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo, migracijos mastą irkryptis. Lietuvos demografinėje aplinkoje vyksta pokyčiai. Iš jųpaminėtini: ❖ gyventojų skaičiaus mažėjimas; ❖ gimstamumo rodiklių mažėjimas ir gyventojų senėjimas; ❖ pokyčiai šeimos struktūroje (santuokos sudarymo amžiaus didėjimas, vaikų skaičiaus mažėjimas, skyrybų daugėjimas, šeimų, kuriose žmonos dirba, daugėjimas); ❖ ne šeimos pobūdžio namų ūkių didėjimas (vienasmenių namų ūkių – išsiskyrę sutuoktiniai, našliai(ės), atskirai gyvenantys, šeimos nesukūrę vaikai; dviejų asmenų namų ūkių – nesantuokinės poros, laikinai gyvenantys tos pačios lyties asmenys; daugiaasmenių namų ūkių – kartu gyvenantys keli asmenys, bendrai tvarkantys namų ūkio biudžetą); ❖ gyventojų migracija (nuolatinė ir švytuoklinė); ❖ išsilavinimo lygio kilimas ir tarnautojų skaičiaus didėjimas; ❖ etniniai gyventojų struktūros pokyčiai (vienos tautybės gyventojų persikėlimas nuolatiniam ar laikinam gyvenimui į kitas šalis). Visi šie pokyčiai atsiliepia pirkėjų paklausai, jos struktūrai irreikalauja atitinkamų marketingo veiksmų.Gyventojų skaičius
2005 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3425445 gyventojai, arba 20412(0,6%) mažiau negu 2004 m. pradžioje. Dėl neigiamos natūralios gyventojųkaitos gyventojų skaičius sumažėjo 10800 (52,9%), dėl neigiamo migracijossaldo – 9612 (47,1%). Gyventojų skaičius ir toliau mažėja.
Laikotarpio pradžioje (tūkst.) [pic]
Demografiniai pokyčiai
Demografiniai pokyčiai baltijos šalyse Išankstiniais duomenimis, 2004 m. Lietuvos ir Latvijos gyventojųskaičius per metus sumažėjo 0,6 procento, o Estijos – 0,3 procento.Lietuvoje ir Latvijoje 1000-iui gyventojų teko 8,9 gimusiojo, o Estijoje –10,4. Mirtingumas šiose šalyse didesnis negu Lietuvoje (Lietuvoje 1000-iuigyventojų teko 12,0 mirusiojo, Estijoje – 13,2, Latvijoje – 13,8mirusiojo). Dėl didesnio mirtingumo Estijoje ir Latvijoje beveik vieneriais
metais mažesnė vyrų ir moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė. Baltijosšalyse migracijos saldo 1000-iui gyventojų buvo neigiamas: Lietuvoje – 2,8,Estijoje – 0,1, Latvijoje – 0,5.Demografiniai pokyčiai 2000–2004 m.| |2000 |2003 |2004* ||Gyventojų skaičius metų |3486998|3445857|3425445||pabaigoje | | | ||Gimė |34149 |30598 |30570 ||Mirė |38919 |40990 |41370 ||Natūralus sumažėjimas |-4770 |-10392 |-10800 ||Įregistruota: | | | || |Santuokų |16906 |16975 |19429 || |Ištuokų |10882 |10599 |11122 ||1000-iui gyventojų tenka: | | | || |Gimusių |9,8 |8,9 |8,9 || |Mirusių |11,1 |11,9 |12,0 || |Natūralaus sumažėjimo |-1,3 |-3,0 |-3,1 || |Santuokų |4,8 |4,9 |5,7 || |Ištuokų |3,1 |3,1 |3,2 |
* Išankstiniai duomenys. Pagal lentelės duomenis matome, kad gyventojų skaičius metųpabaigoje didžiausias buvo 2000 m., o mažiausias – 2004 m. Neigiamągimstamumą lėmė šie reiškiniai: ekonominė transformacija, sunkios gyvenimosąlygos, rinkos santykių susiformavimas, didelis nedarbas. Netobulumasgyvenime privertė nevesti, negimdyti vaikų, emigruoti, norint užtikrintipragyvenimą, atsisakyti “įprasto gyvenimo”.Daug įtakos demografiniams pokyčiams turėjo socialiniai veiksniai: _ sumažėjo valstybės atsakomybė kuriant šeimą, auklėjant vaikus, mokant, naudojantis sveikatos apsauga;
_ prarastos socialinės garantijos į darbą, butą, minimalų garantuotą atlyginimą;
_ pasyviajai visuomenės daliai po ekonomikos transformacijų kilo adaptacinių sunkumų. Įvyko kultūrinių ir vertybinių pokyčių, kaip antai žmogaus saviraiška,laisvo pasirinkimo didėjimas, normų laisvėjimas. Pasireiškia elgsenos iršeimos formų įvairovė. Šie veiksniai lemia gyventojų gimstamumą, mirtingumąir migracijos politiką.
Tarptautinė migracija
2004 m. iš Lietuvos į kitas šalis išvyko 15165 žmonės, o 2003 m.– 11032. Dauguma (apie 80%) emigrantų buvo 15–59 metų amžiaus gyventojai.Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (3525), JAV (2980),Vokietiją (1727), Rusijos Federaciją (1228), Airiją (1009), Ispaniją(730). 2004 m. į mūsų šalį atvyko 5553 žmonės, t. y. 17 procentų daugiaunegu 2003 m. Daugiausia atvyko žmonių iš Rusijos Federacijos (993),Vokietijos (629), Jungtinės Karalystės (541), JAV (451), Baltarusijos(441). Pernai emigravo 9612 žmonių daugiau negu imigravo. Nuo 1990 m.kasmet daugiau žmonių išvyksta į užsienio šalis, negu atvyksta į Lietuvą. Tarptautinė migracija| |2002 |2003 |2004 || |2004 |2005 |2004 |2005 |2004 |2005 || |moterys|vyrai|moterys|vyrai||Iš viso |100,0 |100,0|100,0 |100,0||Niekada negyveno santuokoje |18,7 |24,6 |21,1 |28,2 ||Ištekėjusios/Vedę |58,9 |68,1 |51,6 |60,7 ||Našlės (-iai) |15,6 |2,7 |17,0 |3,2 ||Išsituokusios (-ę) |6,6 |4,4 |10,2 |7,8 ||Nenurodė |0,2 |0,2 |0,1 |0,1 |
Gyventojų surašymų duomenys. Iš lentelės matome, kad 1989 ir 2001 m. niekada negyvenusių
santuokoje vyrų skaičius yra didesnis negu moterų. 1989 m. moterų ir vyrųištekėjusių/vedusių buvo didesnis skaičius negu 2001 m. 2004 m. susituokė19429 poros, t. y. 2454 poromis daugiau negu 2003 m. Nuo 1991 m. iki 2001m. santuokų skaičius sumažėjo perpus. Tačiau per pastaruosius trejus metusbuvo įregistruojama vis daugiau santuokų: 2002 m. – 2 procentais, 2003 – 5,2004 m. – 14 procentų. Tuokiasi kiek vyresnio amžiaus žmonės: 2004 m.vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 27 metai (2000 m. –26 metai), moterų – 25 metai (2000 m. – 24 metai). Mažėja besituokiančiojaunimo (iki 25 m. amžiaus). Pakartotinai tuokiasi apie penktadalisbesituokiančių asmenų. Pernai išsituokė 11122 poros, t. y. 523 (4,9%)poromis daugiau negu 2003 m. Ištuokų rodiklis (ištuokų skaičius 1000-iuigyventojų) padidėjo praėjusio dešimtmečio pradžioje (1991 m. – 4,1), o nuo1994 m. stabilizavosi: 1000-iui gyventojų tenka apie 3 ištuokas. Maždaugpenktadalis porų išsituokė nepragyvenę santuokoje 10 metų, 13 procentų –antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, 3 procentai – pragyvenę santuokojedaugiau nei 25 metus. Vidutinė buvusios santuokos trukmė 2004 m. buvo apie12 metų. Jei išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, tikėtina, kad iš 100susituokusių porų daugiau negu 40 išsituoks. Po ištuokos be vieno iš tėvų,dažniausiai be tėvo, per metus lieka apie 10 tūkst. vaikų. Tokia padetis susidarė todėl, kad Lietuvoje vykdoma socialinė politikavis dar nepajėgia išsaugoti šeimos, o kartais nukreipta į jos išardymą.Visuomenėje vyrauja liberalus požiūris į šeimą – nesvarbu šeima, nesvarbubendruomenė, nesvarbu vertybės, nesvarbu atsakomybė – svarbu tik „aš“ irmano malonumai. Šeima kuriama vėliau dėl to, kad yra sunkumų susirastidarbą, įsigyti butą ir nepakanka pajamų. Mažėja santuokos, kaip vertybės,svarba (90 proc.) bei vengiama įsipareigojimų, pvz., vedybų, vaikų (2/3).Žmonės linkę būti nepriklausomi, autonomiški (ypač jauni). Keičias požiūrisį santuoką, ir tai, deja, visuomenė akceptuoja. Negimdymo reiškinį lemiatai, kad tėvai nepajėgūs vaikams užtikrinti ateities, išlavinti, aprūpintiir tinkamai išlaikyti. Lietuvoje iki šiol nebuvo įgyvendinama veiksminga šeimospolitika. Visi teiginiai ir užmojai “užgesdavo” pasibaigus rinkimųkampanijoms – pasilikdavo tik popieriuje. Po rinkimų paprastai viskaspamirštama. Tik pastaraisiais metais pavyko skirti pašalpą kiekvienai vaikųturinčiai šeimai. Pašalpa gal maža ir menkai skatinanti gimdyti vaikus,tačiau tai pirmas toks svarus žingsnis gerinant Lietuvos demografiniusrodiklius.Šeimos pagal vaikų skaičių
| |Iš |šeimų skaičius su vaikais |Be |Viduti|| |viso |iki 18 m. |vaikų|nis || |šeimų| | |šeimos|| | | | |dydis || |moterys|vyrai |moterys |vyrai ||Visi |1536,8 |1292,8|100,0 |100,0 ||gyventojai | | | | ||Mokėsi |520,4 |413,4 |33,9 |32,0 ||Nesimokė |1016,4 |879,4 |66, | |
Pagal lentelės duomenis matome, kad 2003 m. iš visų gyventojų,moterų skaičius yra didesnis negu vyrų. Pagal paskirstymą pagal lytį %,moterų besimokančių procentas yra didesnis negu vyrų. Iš viso nesimokančiųskaičius yra didžiausias.
Besimokančių skirstymas švietimo lygmenimis
|Iš viso |3483972 |100 ||Lietuviai |2907293 |83,45 ||Lenkai |234989 |6,74 ||Rusai |219789 |6,31 ||Baltarusiai |42866 |1,23 ||Ukrainiečiai |22488 |0,65 ||Žydai |4007 |0,12 ||Vokiečiai |3243 |0,09 ||Totoriai |3235 |0,09 ||Latviai |2955 |0,08 ||Čigonai |2571 |0,07 ||Armėnai |1477 |0,04 ||Kitų tautybių |6138 |0,18 ||Nenurodė |32921 |0,94 |
Remiantis lentelės duomenimis iš viso yra 3483972 gyventojų. Išjų, skirstant pagal tautybes, didžiausias procentas yra lietuvių, omažiausias – armėnų, tačiau yra nedidelė dalis, kurie iš vis nenurodė savotautybės. Taip pat palyginus su kitomis tautybėmis nemažai yra lenkų irrusų. Todėl Lietuvoje yra nemažai rusiškų ir lenkiškų mokyklų.
Kultūrinės – socialinės aplinkos apžvalga
Visuomenė, kurioje žmonės gyvena, lemia jų pažiūras, vertybinesorientacijas, elgesio normas. Iš esmės patys to nesuvokdami, jie perimavisuomenės perteikiamą pasaulėžiūrą, jos formuojamą požiūrį į pagrindineskultūros vertybes. Marketingo veiksmams ir sprendimams didžiausios reikšmėsturi tokie kultūros fenomenai ir jų raidos tendencijos: ➢ Pagrindinių vertybių pastovumas. Kiekviena visuomenė turi tam tikras
svarbiausias vertybes ir įsitikinimus, kuriuos ji laiko pastoviais. Daugeliui žmonių tai darbas, santuoka, sąžiningumas, labdara. Šios vertybės ir pažiūros perduodamos iš kartos į kartą ir vertinamos bei įtvirtinamos svarbiausių visuomenės institucijų – šeimos, mokyklos, valstybės, Bažnyčios. ➢ Subkultūros. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja įvairios žmonių grupės, pasižyminčios vienodu vertybių suvokimu, kuris atsiranda dėl jų ypatingos gyvenimiškos patirties bendrumo ar kitų aplinkybių. Įvairių religinių ir socialinių organizacijų nariai, paaugliai, rokeriai ar metalistai ir pan. – kiekviena iš šių grupių yra tam tikrų subkultūrų atstovai, turintys savitus įsitikinimus, pomėgius, elgseną. (pvz.: Gotinė subkultūra – Lietuvoje šiais metais.) ➢ Antrinių vertybių kitimas. Nors pagrindinės visuomenės vertybės, kaip minėta, pasižymi dideliu pastovumu, tačiau kiekviena visuomenė, ypač atskiri jos sluoksniai, išgyvena tam tikrus, vienas nuo kito ryškiai besiskiriančius kultūros tarpsnius. Pavyzdžiui, prieš dešimtmečių didelį poveikį jaunimo šukuosenoms, drabužiams, seksualiam elgesiui ir gyvenimo tikslams turėjo hipiai, „Beatles“, Elvis Preslis, žurnalas „Playboy“ ir kiti kultūros fenomenai. Šiandien jaunimas turi kitų dievaičių ir kitą požiūrį į madą. Pagrindinės kultūros vertybės, P. Kotlerio nuomone, pasireiškia žmoniųpožiūryje į save, kitus, visuomenę, jos institucijas, gamtą, visatą(pasaulio suvokimą). Žmonių požiūris į pačius save. Žmogaus veiksmus, jo poelgius galilemti siekimas patenkinti savo norus ir poreikius arba rūpinimasis kitųinteresais. Šeštojo ir septintojo dešimtmečio visuomenėje buvo pastebimaryški rūpinimosi savimi tendencija. Daugelis ieškojo pramogų, įvairovės,norėjo atitrūkti nuo kasdienybės ir buitinių rūpesčių, kiti siekėtobulintis sveikatos grupėse ar religinėse bendrijose. Pastaraisiaisdešimtmečiais daugelis sociologų svarbiausiais vertybių pokyčiais laikouolumo, ištikimybės, pareigingumo nuvertėjimą ir tokių siekių, kaipindivido autonomiškumas, malonumai, nuotykiai ir pan. pasireiškimą. Visatai turi didelės reikšmės marketingui, kadangi prekės, kurias vartotojasperka, paslaugos, kuriomis jis naudojasi, yra jo asmenybės, individualumoišraiška. Žmonių tarpusavio santykiai. Nepaisant siekio tobulintis beiieškoti malonumų, daugeliui žmonių tokios tradicinės vertybės kaip meilė,ištikimybė, padorumas ir pan., kaip ir anksčiau yra labai svarbios. Jossuteikia saugumo ir pastovumo jausmą. Daugelis trokšta rimties ir tvirtųsantykių su kitais, ne vien rūpinimosi tik savimi. Ši tendencija atveriageras galimybes toms verslo šakoms, kurios padeda užmegzti asmeninius beigrupinius kontaktus, pavyzdžiui, turistinių kelionių ir pasilinksminimųrengėjams, sveikatos klubams ir pan. Žmonių santykiai su visuomene. Kiekvienas asmuo turi savo nuomonęapie visuomenę, kurioje gyvena. Šalia piliečių, ją ginančių, yrareformatorių, norinčių ją keisti bei nepatenkintųjų, norinčių ją palikti.Ryškėja patriotizmo mažėjimo ir kritikos bei cinizmo augimo dėl šalies,visuomenės, pasaulio ateities tendencija.Pagal A. Mitchell žmones, atsižvelgiant į jų santykį suvisuomene, galima suskirstyti į šešias grupes: Vadovai. Ši asmenų grupė laiko visuomenės sistemą teisinga irsugebančia funkcionuoti. Vadovai užima vadovaujančias pozicijas ir jųpadėtis visuomenėje gerėja. Saugotojai visuomenėje, kurioje gyvena, jaučiasi gerai ir didžiuojasijos tradicijomis. Nuolat besikeičiančiame pasaulyje jie yra stabilumobastionas. Gavėjai ima iš visuomenės viską, ką gali. Darbinėje veikloje jiepasireiškia menkai, o pasitenkinimo ieško laisvalaikiu. Jie ypač geraijaučiasi biurokratinėse organizacijose ir turėdami tvirtą visuomeninępadėtį. Keitėjai į daugelį klausimų turi paruoštus atsakymus ir situaciją norikeisti pagal savo supratimą. Tai kritikai, protestuotojai, radikalai,niurgzliai ir gerų reikalų gynėjai, sudarantys didelę aktyvios visuomenėsdalį. Jų veiksmai paprastai nukreipti į išorę.
Ieškantieji siekia geresnio nusimanymo, išsamesnio susipažinimo,didesnio patyrimo, visapusiško požiūrio. Atsakymų paieškos ir pažangossuvokimas paprastai yra introversinis (susijęs su žmogaus vidiniu,subjektyviu pasauliu). Naujos idėjos dažnai kyla iš šios grupės asmenų. Pasitraukiantieji nori nuo visko pabėgti ir viską palikti. Jų bėgsmasįgauna įvairių formų – nuo pasitraukimo iš kasdienybės dėl kokios norsmanijos ar potraukio iki psichinių susirgimų arba polinkio į misticizmą.Žmonių santykis su visuomenės institucijomis. Piliečiai turisusidarę nuomonę apie įvairias visuomenės institucijas: valstybės valdžiosir valdymo organus, įvairias įstaigas, partijas, profsąjungas, kitasnevyriausybines, ūkines organizacijas bei įmones. Vienų iš jų veikalaipritariama, kitos vertinamos kritiškai, nepalankiai. Vienų ir tų pačiųinstitucijų veiklą įvairūs asmenys gali vertinti labai skirtingai.Apskritai pastebima, kad lojalumas daugeliui institucijų mažėja, jomispasitikima mažiau negu anksčiau. Kinta požiūris į darbą. Daug žmoniųvertina jį tik kaip neišvengiamą būtinybę, sudarančią galimybę tenkintibuities ir laisvalaikio poreikius. Plačioji visuomenė iš daugelioinstitucijų, ypač verslo įmonių, laukia didesnės socialinės atsakomybės. Išviso to įmonės turi daryti išvadas. Jos turi kritiškai įvertinti savomarketingo veiksmus, ypač reklamos srityje, ir visuomenėje siektisuformuoti palankų įvaizdį. Žmonių santykis su gamta. Žmonių nuomonės į gamtinę aplinką taippat skirtingos. Vieni prieš gamtą jaučiasi bejėgiai, kiti su ja gyvenadarnoje, dar kiti nori ją sau pajungti. Ilgainiui žmonės, pasitelkę moksląir techniką, vis labiau pajungė sau gamtos jėgas ir ėmė tikėti, kad josištekliai neišsenkami. Tačiau pastaruoju metu vis platesni visuomenėssluoksniai pradeda suvokti, kad gamtos ištekliai riboti, kad žmonių veiklagamtai gali padaryti nepataisomos žalos. Meilė gamtai skatina turiningai praleisti laisvalaikį, plėtoti
turizmą, žvejybą, grybavimą, uogavimą ir t.t. Verslo įmonės į tai reaguoja:organizuoja keliones, išvykas, gamina atitinkamą inventorių, maistoproduktus ir t.t. Žmonių požiūris į visatą. Žmonės skiriasi savo pažiūromis įvisatos (pasaulio) kilmę ir žmogaus vietą joje. Dauguma Vakarų pasauliogyventojų yra monoteistai (tiki vieną Dievą). Tačiau religiniaiįsitikinimai silpnėja ir nyksta religinės apeigos. Išsivysčiusiose šalysebažnyčią lankančių skaičius mažėja, išskyrus kai kurias naujas religinessroves. Pastebimas didėjantis susidomėjimas rytų religijomis, misticizmu,t.y. tikėjimu paslaptingomis antgamtinėmis jėgomis, su kuriomis galimabendrauti, okultizmu, t.y. tikėjimu, kad gamtoje ir žmoguje yra paslaptingųantgamtinių jėgų, kurias galima panaudoto gamtai ir žmonėms paveikti. Sumažėjus religingumui, didėja žmonių siekis galimai labiaumėgautis žemiškuoju gyvenimu. Jie prekių ir paslaugų, kurios teiktųmalonumo, džiaugsmo, naujų įspūdžių, pramogų ir pan. Noras neatidėliojanttenkinti savo poreikius yra vis labiau pasireiškiantis tendencija. Tačiau kiekvienoje tendencijoje būna išimčių. Analizuojantkultūrinės aplinkos pokyčius per ilgesnį laiką pastebima, kad jie dažniaureiškiasi švytuoklės principu. O ne judėjimu nuolat ta pačia kryptimi.Kiekvieno laikmečio tendencija savyje turi priešingą polinkį. Kiekvienoješalyje formuojasi savita kultūrinė aplinka.Lietuvos kultūrinei aplinkai būdingi anksčiau apibūdinti pagrindiniaikultūrinės aplinkos bruožai bei jų kitimo tendencijos. Be to, reikiaatkreipti dėmesį į kai kuriuos ypatumus, svarbius Lietuvos įmoniųmarketingo sprendimams bei veiksmams. Lietuvoje per trumpą laiką buvo suformuotos svarbiausiosdemokratinės visuomenės prielaidos: daugiapartinė sistema, laisvi rinkimai,privati nuosavybė, verslo, žodžio ir spaudos laisvė, visuomenės ar atskirųjos grupių nuomonę išreiškiančios naujos nevyriausybinės organizacijos.Žmonės nebepersekiojami dėl savo įsitikinimų ar politinių pažiūrų ir t.t.
Dėl viso to labai pakito žmonių požiūris į visuomenės institucijas, jųsantykis su visuomene. Tačiau visuomenei iškilo daugybė problemų: krito daugelio žmoniųgyvenimo lygis, ne visada jie gali pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikėnepriklausomybės atkūrimas ir demokratija. Pavyzdžiui, dėl menkų pajamųdaugybė žmonių neturi galimybių laisvai keliauti į užsienį, įsigytikompiuterių bei kitos šiuolaikinės technikos. Atsirado didelė turtinėnelygybė, nedarbas, skurdas, specialistų kvalifikacijai neadekvatus darboapmokėjimas, labai pablogėjo kriminogeninė situacija, išaugo sergamumas.Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys
|1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 | |Per metus pirmą kartą užregistruota naujų susirgimų piktybiniais navikais |11723|12287 |12882 |13502 |13888 |14039 |14060 |14483 |15103 | |100.000 gyventojų tenka |323,0 |341,2 |360,3 |380,4 |394,1 |401,2 |403,9 |417,5 |437,2 | |Iš viso sergančių piktybiniais navikais |47035 |49027 |51626 |54242 |57436 |60351 |62160 |62880 |63541 | |100.000 gyventojų tenka|1301,0 |1366,4 |1449,2 |1533,8 |1635,4 |1730,7 |1788,5 |1816,0 |1844,0 | |Per metus pirmą kartą susirgusių aktyvia tuberkulioze |2123 |2365 |2789 |2826 |2558 |2330 |2225 |2097 |2247 | |100.000 gyventojų tenka |58,5 |65,7|78,0 |79,6 |72,6 |66,6 |63,9 |60,4 |65,1 | |Iš viso sergančių aktyviatuberkulioze |9294 |9934 |10689 |11401 |11774 |10729 |9670 |9347 |8827 | |100.000 gyventojų tenka |257,1 |276,9 |300,1 |322,4 |335,2 |307,7 |278,2|269,9 |256,2 | | Neregėtą mąstą įgavo kyšininkavimas, turto prievartavimas,kontrabanda, prekyba narkotikais ir kiti nelegalūs verslai. Visa kita turėjo didelės įtakos viešosios nuomonės formavimuisi,įvairių socialinių grupių elgsenai, jų vertybinėms orientacijoms ir t.t.Lietuvoje atliktos sociologinės apklausos rodo, kad vyksta vertybiųperkainojimas. Šiuo metu didelė jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių pirmenybęteikia konkuruojančioms vertybėms – darbinei karjerai, materialiniamapsirūpinimui, saviraiškai ir įsitvirtinimui gyvenime. Tai atspindi jų,kaip vartotojų, poreikių struktūrai, elgsenai rinkoje.
Išvados
Šiuo metu Lietuvos kultūrinė-socialinė padėtis yra tokia: Labai pasikeitė požiūris į šeimą ir gimstamumas. Santuokųsumažėja. Daugėja nesusituokusiųjų, tuokiasi vyresnio amžiaus asmenys. Apie50 proc. sumažėjo gimdymų skaičius, gimdo vyresnės moterys. Didėjanesantuokinių vaikų skaičius. Lietuvos šeima labai nestabili. Daug nepilnųšeimų, daugėja viengungių, atsiranda sąmoningos bevaikystės reiškinys,silpnėja ryšiai tarp kartų. Tam didelę įtaką turėjo vakarietiškos kultūrosplitimas. Įstojus i Europos Sąjungą beprotiškai išaugusi emigracija
stipriai veikia Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą, keičiasi amžiausstruktūra, prarandamas jaunimas, visuomenė sensta, mažėja santuokų,gimstamumas. Pastebimas “protų nutekėjimas”, aukštos kvalifikacijosspecialistų praradimas. Tačiau pastaruoju metu pradeda trūkti irnekvalifikuotų darbininkų, kurie masiškai vyksta į turtingesnes EuroposSąjungos šalis, kur už tą patį darbą mokami net kelis kartus didesniatlyginimai. Tad kasmet šalis praranda per 20 000 gyventojų. Lietuvoje nyksta kaimai, sparčiai auga miestai. Vis daugiaujaunų žmonių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, nusprendžia siekti iraukštojo, nes vyrauja nuomonė, kad be aukštojo mokslo diplomo žmogus yranieko vertas. Tačiau vis daugiau specialybę įgijusių ir aukštuojuišsilavinimu galinčių pasigirti žmonių vyksta į svečias šalis dirbti„juodo“ darbo, nes dėl prastos šalies ekonominės būklės svetur jisapmokamas geriau nei Lietuvoje ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantysdarbai. Daugėja nepatenkintų įstojimu į Europos Sąjunga, vyriausybenusivylusių žmonių. Baiminamasi spartaus kainų šuolio įvedus eurą.Susidariusi ekonominė įtampa turi didžiulę įtaką demografiniams pokyčiams,kurie Lietuvai yra labai pavojingi.Literatūros sąrašas
1. M. kriaučiūnienė, R. Urbanskienė, R. Vaitkienė „Marketingo valdymas“, 2005, Kaunas; 2. www.std.lt; 3. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė „Marketingas“, 1999.