Solialinė – kultūrinė aplinka

1815 0

[pic]

VILNIAUS KOLEGIJA

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

Dieninių studijų skyriaus

II kurso VA04B grupės studentės

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Marta CECHANOVSKAJA

Lina NEDZINSKAITĖ

Lina NORKŪNAITĖ

SOCIALINĖ – KULTŪRINĖ APLINKA

Marketingo savarankiškas darbas

Darbo vadovas J. Kontautas

Vertinimas

Vilnius

2005

Turinys

Įvadas 3
Gyventojų skaičius 4
Demografiniai pokyčiai 5
Tarptautinė migracija 7
Pensininkai ir pensijos 8
Gyventojų skaičius pagal lytį mieste ir kaime 9
Gyventojų skaičius pagal lytį ir amžių 10
Moterys ir vyrai pagal šeimyninę padėtį 11
Šeimos pagal vaikų skaičių 13
Gyventojų mokymasis visose mokymo veiklose 2003 m. 16
Besimokančių skirstymas švietimo lygmenimis 17
Moksleivių ir studentų, įgijusių išsilavinimą, skaičius 19
Užimti gyventojai pagal profesijų grupes ir lytį 20
Lietuvos gyventojai pagal tautybę 23
Kultūrinės – socialinės aplinkos apžvalga 24
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys 27
Išvados 28
Literatūros sąrašas 29

Įvadas

Įmonė savo veikloje susiduria su tam tikra visuomenės struktūra,
kurią apibūdina atitinkami rodikliai, charakteristikos, pokyčiai.

Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos
elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo
sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Socialinę ir kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai
rodikliai. Jų tyrimas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų (vartotojų)
skaičių, jų sudėtį pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą,
gyvenamąją vietą, profesiją, tautybę ir kt. Įmonei tai labai svarbūs
rodikliai, ir ypač svarbi jų dinamika. Pavyzdžiui, dėl gyventojų skaičiaus
pasikeitimo šaalyje ar tam tikroje gyvenamojoje vietovėje rinka gali plėstis
arba siaurėti. Didėjant gimstamumui daugėja vaikų, tuo pačiu auga ir jiems
reikalingų prekių paklausa. Dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės
daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurių poreikiai pasižymi specifiniais
bruožais.

Daugelis prekių vartojama ne individualiai, bet bendrai. Todėl
svarbus de

emografinis rodiklis yra šeima (namų ūkis – tai vienas asmuo ar
asmenų grupė, kuri gyvena viename bute (name), turi bendrą biudžetą ir
kartu maitinasi.), jos dydis, sudėtis lyties, amžiaus ir kitais požiūriais,
dirbančiųjų skaičius, pajamos ir kt.

Miesto ir kaimo gyventojų poreikiai skiriasi, todėl labai svarbu
žinoti gyventojų pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo, migracijos mastą ir
kryptis.

Lietuvos demografinėje aplinkoje vyksta pokyčiai. Iš jų
paminėtini:

❖ gyventojų skaičiaus mažėjimas;

❖ gimstamumo rodiklių mažėjimas ir gyventojų senėjimas;

❖ pokyčiai šeimos struktūroje (santuokos sudarymo amžiaus didėjimas,

vaikų skaičiaus mažėjimas, skyrybų daugėjimas, šeimų, kuriose žmonos

dirba, daugėjimas);

❖ ne šeimos pobūdžio namų ūkių didėjimas (vienasmenių namų ūkių –

išsiskyrę sutuoktiniai, našliai(ės), atskirai gyvenantys, šeimos

nesukūrę vaikai; dviejų asmenų namų ūkių – nesantuokinės poros,

laikinai gyvenantys tos pačios lyties asmenys; daugiaasmenių namų ūkių

– kartu gyvenantys keli asmenys, bendrai tvarkantys namų ūkio

biudžetą);

❖ gyventojų migracija (nuolatinė ir švytuoklinė);

❖ išsilavinimo lygio kilimas ir taarnautojų skaičiaus didėjimas;

❖ etniniai gyventojų struktūros pokyčiai (vienos tautybės gyventojų

persikėlimas nuolatiniam ar laikinam gyvenimui į kitas šalis).

Visi šie pokyčiai atsiliepia pirkėjų paklausai, jos struktūrai ir
reikalauja atitinkamų marketingo veiksmų.

Gyventojų skaičius

2005 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3425445 gyventojai, arba 20412
(0,6%) mažiau negu 2004 m. pradžioje. Dėl neigiamos natūralios gyventojų
kaitos gyventojų skaičius sumažėjo 10800 (52,9%), dėl neigiamo migracijos
saldo – 9612 (47,1%). Gyventojų skaičius ir toliau mažėja.

Laikotarpio pradžioje (tūkst.)

[pic]

Demografiniai pokyčiai

Demografiniai pokyčiai baltijos šalyse

Išankstiniais duomenimis, 2004 m. Lietuvos ir Latvijos gyventojų
skaičius per metus sumažėjo 0,6 procento, o Estijos – 0,3 procento.
Lietuvoje ir Latvijoje 1000-iui gyventojų teko 8,9 gimusiojo, o Estijoje –
10,4. Mirtingumas šiose ša

alyse didesnis negu Lietuvoje (Lietuvoje 1000-iui
gyventojų teko 12,0 mirusiojo, Estijoje – 13,2, Latvijoje – 13,8
mirusiojo). Dėl didesnio mirtingumo Estijoje ir Latvijoje beveik vieneriais
metais mažesnė vyrų ir moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė. Baltijos
šalyse migracijos saldo 1000-iui gyventojų buvo neigiamas: Lietuvoje – 2,8,
Estijoje – 0,1, Latvijoje – 0,5.

Demografiniai pokyčiai 2000–2004 m.
|   |2000 |2003 |2004* |
|Gyventojų skaičius metų |3486998|3445857|3425445|
|pabaigoje | | | |
|Gimė |34149 |30598 |30570 |
|Mirė |38919 |40990 |41370 |
|Natūralus sumažėjimas |-4770 |-10392 |-10800 |
|Įregistruota: |  |  |  |
| |Santuokų |16906 |16975 |19429 |
| |Ištuokų |10882 |10599 |11122 |
|1000-iui gyventojų tenka: |  |  |  |
| |Gimusių |9,8 |8,9 |8,9 |
| |Mirusių |11,1 |11,9 |12,0 |
| |Natūralaus sumažėjimo |-1,3 |-3,0 |-3,1 |
| |Santuokų |4,8 |4,9 |5,7 |
| |Ištuokų |3,1 |3,1 |3,2 |

* Išankstiniai duomenys. 

Pagal lentelės duomenis matome, kad gyventojų skaičius metų
pabaigoje didžiausias buvo 2000 m., o mažiausias – 2004 m. Neigiamą
gimstamumą lėmė šie reiškiniai: ekonominė transformacija, sunkios gyvenimo
sąlygos, rinkos santykių susiformavimas, didelis nedarbas. Netobulumas
gyvenime privertė nevesti, negimdyti vaikų, emigruoti, norint užtikrinti
pragyvenimą, atsisakyti “įprasto gyvenimo”.
Daug įtakos demografiniams pokyčiams turėjo socialiniai veiksniai:

_ sumažėjo valstybės atsakomybė kuriant šeimą, auklėjant vaikus,

mokant, naudojantis sveikatos apsauga;

_ prarastos socialinės garantijos į darbą, butą, minimalų garantuotą

atlyginimą;

_ pasyviajai visuomenės daliai po ekonomikos transformacijų kilo

adaptacinių sunkumų.

Įvyko kultūrinių ir vertybinių pokyčių, kaip antai žmogaus saviraiška,
laisvo pasirinkimo didėjimas, normų laisvėjimas. Pasireiškia elgsenos ir
šeimos formų įvairovė. Šie veiksniai lemia gyventojų gimstamumą, mirtingumą
ir migracijos politiką.

Tarptautinė migracija

2004 m. iš Lietuvos į kitas šalis išvyko 15165 žmonės, o 2003 m.
– 11032. Dauguma (apie 80%) emigrantų buvo 15–59 metų amžiaus gyventojai.
Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (3525),  JAV (2980),
Vokietiją (1727), Rusijos Federaciją (1228),  Airiją (1009), Ispaniją
(730). 2004 m. į mūsų šalį atvyko 5553 žmonės, t. y. 17 procentų daugiau
negu 2003 m. Daugiausia atvyko žmonių iš Rusijos Federacijos (993),
Vokietijos (629), Jungtinės Karalystės (541), JAV (451), Baltarusijos
(441). Pernai emigravo 96

612 žmonių daugiau negu imigravo. Nuo 1990 m.
kasmet daugiau žmonių išvyksta į užsienio šalis, negu atvyksta į Lietuvą. 

Tarptautinė migracija
|  |2002 |2003 |2004 |
| |2004 |2005 |2004 |2005 |2004 |2005 |
| |moterys|vyrai|moterys|vyrai|
|Iš viso |100,0 |100,0|100,0 |100,0|
|Niekada negyveno santuokoje |18,7 |24,6 |21,1 |28,2 |
|Ištekėjusios/Vedę |58,9 |68,1 |51,6 |60,7 |
|Našlės (-iai) |15,6 |2,7 |17,0 |3,2 |
|Išsituokusios (-ę) |6,6 |4,4 |10,2 |7,8 |
|Nenurodė |0,2 |0,2 |0,1 |0,1 |

Gyventojų surašymų duomenys.

Iš lentelės matome, kad 1989 ir 2001 m. niekada negyvenusių
santuokoje vyrų skaičius yra didesnis negu moterų. 1989 m. moterų ir vyrų
ištekėjusių/vedusių buvo didesnis skaičius negu 2001 m. 2004 m. susituokė
19429  poros, t. y. 2454 poromis daugiau negu 2003 m.  Nuo 1991 m. iki 2001
m. santuokų skaičius sumažėjo perpus. Tačiau per pastaruosius trejus metus
buvo įregistruojama vis daugiau santuokų: 2002 m. – 2 procentais, 2003 – 5,
2004 m. – 14 procentų. Tuokiasi kiek vyresnio amžiaus žmonės: 2004 m.
vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 27 metai (2000 m. –
26 metai), moterų – 25 metai (2000 m. – 24 metai). Mažėja besituokiančio
jaunimo (iki 25 m. amžiaus). Pakartotinai tuokiasi apie penktadalis
besituokiančių asmenų. Pernai išsituokė 11122  poros, t. y. 523 (4,9%)
poromis daugiau negu 2003 m. Ištuokų rodiklis (ištuokų skaičius 1000-iui
gyventojų) padidėjo praėjusio dešimtmečio pradžioje (1991 m. – 4,1), o  nuo
1994 m. stabilizavosi: 1000-iui gyventojų tenka apie 3 ištuokas. Maždaug
penktadalis porų išsituokė nepragyvenę santuokoje 10 metų, 13 procentų –
antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, 3 procentai – pragyvenę santuokoje
daugiau nei 25 metus. Vidutinė buvusios santuokos trukmė 2004 m. buvo apie
12 metų. Jei išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, tikėtina, kad iš 100
susituokusių porų daugiau negu 40 išsituoks. Po ištuokos be vieno iš tėvų,
dažniausiai be tėvo, per metus lieka apie 10 tūkst. vaikų.  

Tokia padetis susidarė todėl, kad Lietuvoje vykdoma socialinė politika
vis dar nepajėgia išsaugoti šeimos, o kartais nukreipta į

į jos išardymą.
Visuomenėje vyrauja liberalus požiūris į šeimą – nesvarbu šeima, nesvarbu
bendruomenė, nesvarbu vertybės, nesvarbu atsakomybė – svarbu tik „aš“ ir
mano malonumai. Šeima kuriama vėliau dėl to, kad yra sunkumų susirasti
darbą, įsigyti butą ir nepakanka pajamų. Mažėja santuokos, kaip vertybės,
svarba (90 proc.) bei vengiama įsipareigojimų, pvz., vedybų, vaikų (2/3).
Žmonės linkę būti nepriklausomi, autonomiški (ypač jauni). Keičias požiūris
į santuoką, ir tai, deja, visuomenė akceptuoja. Negimdymo reiškinį lemia
tai, kad tėvai nepajėgūs vaikams užtikrinti ateities, išlavinti, aprūpinti
ir tinkamai išlaikyti.

Lietuvoje iki šiol nebuvo įgyvendinama veiksminga šeimos
politika. Visi teiginiai ir užmojai “užgesdavo” pasibaigus rinkimų
kampanijoms – pasilikdavo tik popieriuje. Po rinkimų paprastai viskas
pamirštama. Tik pastaraisiais metais pavyko skirti pašalpą kiekvienai vaikų
turinčiai šeimai. Pašalpa gal maža ir menkai skatinanti gimdyti vaikus,
tačiau tai pirmas toks svarus žingsnis gerinant Lietuvos demografinius
rodiklius.

Šeimos pagal vaikų skaičių

|  |Iš |šeimų skaičius su vaikais |Be |Viduti|
| |viso |iki 18 m. |vaikų|nis |
| |šeimų| | |šeimos|
| | | | |dydis |
| |moterys|vyrai |moterys |vyrai |
|Visi |1536,8 |1292,8|100,0 |100,0 |
|gyventojai | | | | |
|Mokėsi |520,4 |413,4 |33,9 |32,0 |
|Nesimokė |1016,4 |879,4 |66, | |

Pagal lentelės duomenis matome, kad 2003 m. iš visų gyventojų,
moterų skaičius yra didesnis negu vyrų. Pagal paskirstymą pagal lytį %,
moterų besimokančių procentas yra didesnis negu vyrų. Iš viso nesimokančių
skaičius yra didžiausias.

Besimokančių skirstymas švietimo lygmenimis

|Iš viso |3483972 |100 |
|Lietuviai |2907293 |83,45 |
|Lenkai |234989 |6,74 |
|Rusai |219789 |6,31 |
|Baltarusiai |42866 |1,23 |
|Ukrainiečiai |22488 |0,65 |
|Žydai |4007 |0,12 |
|Vokiečiai |3243 |0,09 |
|Totoriai |3235 |0,09 |
|Latviai |2955 |0,08 |
|Čigonai |2571 |0,07 |
|Armėnai |1477 |0,04 |
|Kitų tautybių |6138 |0,18 |
|Nenurodė |32921 |0,94 |

Remiantis lentelės duomenimis iš viso yra 3483972 gyventojų. Iš
jų, skirstant pagal tautybes, didžiausias procentas yra lietuvių, o
mažiausias – armėnų, tačiau yra nedidelė dalis, kurie iš vis nenurodė savo
tautybės. Taip pat palyginus su kitomis tautybėmis nemažai yra lenkų ir
rusų. Todėl Lietuvoje yra nemažai rusiškų ir lenkiškų mokyklų.

Kultūrinės – socialinės aplinkos apžvalga

Visuomenė, kurioje žmonės gyvena, lemia jų pažiūras, vertybines
orientacijas, elgesio normas. Iš esmės patys to nesuvokdami, jie perima
visuomenės perteikiamą pasaulėžiūrą, jos formuojamą požiūrį į pagrindines
kultūros vertybes. Marketingo veiksmams ir sprendimams didžiausios reikšmės
turi tokie kultūros fenomenai ir jų raidos tendencijos:

➢ Pagrindinių vertybių pastovumas. Kiekviena visuomenė turi tam tikras

svarbiausias vertybes ir įsitikinimus, kuriuos ji laiko pastoviais.

Daugeliui žmonių tai darbas, santuoka, sąžiningumas, labdara. Šios

vertybės ir pažiūros perduodamos iš kartos į kartą ir vertinamos bei

įtvirtinamos svarbiausių visuomenės institucijų – šeimos, mokyklos,

valstybės, Bažnyčios.

➢ Subkultūros. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja įvairios žmonių

grupės, pasižyminčios vienodu vertybių suvokimu, kuris atsiranda dėl

jų ypatingos gyvenimiškos patirties bendrumo ar kitų aplinkybių.

Įvairių religinių ir socialinių organizacijų nariai, paaugliai,

rokeriai ar metalistai ir pan. – kiekviena iš šių grupių yra tam tikrų

subkultūrų atstovai, turintys savitus įsitikinimus, pomėgius, elgseną.

(pvz.: Gotinė subkultūra – Lietuvoje šiais metais.)

➢ Antrinių vertybių kitimas. Nors pagrindinės visuomenės vertybės, kaip

minėta, pasižymi dideliu pastovumu, tačiau kiekviena visuomenė, ypač

atskiri jos sluoksniai, išgyvena tam tikrus, vienas nuo kito ryškiai

besiskiriančius kultūros tarpsnius. Pavyzdžiui, prieš dešimtmečių

didelį poveikį jaunimo šukuosenoms, drabužiams, seksualiam elgesiui ir

gyvenimo tikslams turėjo hipiai, „Beatles“, Elvis Preslis, žurnalas

„Playboy“ ir kiti kultūros fenomenai.

Šiandien jaunimas turi kitų dievaičių ir kitą požiūrį į madą.

Pagrindinės kultūros vertybės, P. Kotlerio nuomone, pasireiškia žmonių
požiūryje į save, kitus, visuomenę, jos institucijas, gamtą, visatą
(pasaulio suvokimą).

Žmonių požiūris į pačius save. Žmogaus veiksmus, jo poelgius gali
lemti siekimas patenkinti savo norus ir poreikius arba rūpinimasis kitų
interesais. Šeštojo ir septintojo dešimtmečio visuomenėje buvo pastebima
ryški rūpinimosi savimi tendencija. Daugelis ieškojo pramogų, įvairovės,
norėjo atitrūkti nuo kasdienybės ir buitinių rūpesčių, kiti siekė
tobulintis sveikatos grupėse ar religinėse bendrijose. Pastaraisiais
dešimtmečiais daugelis sociologų svarbiausiais vertybių pokyčiais laiko
uolumo, ištikimybės, pareigingumo nuvertėjimą ir tokių siekių, kaip
individo autonomiškumas, malonumai, nuotykiai ir pan. pasireiškimą. Visa
tai turi didelės reikšmės marketingui, kadangi prekės, kurias vartotojas
perka, paslaugos, kuriomis jis naudojasi, yra jo asmenybės, individualumo
išraiška.

Žmonių tarpusavio santykiai. Nepaisant siekio tobulintis bei
ieškoti malonumų, daugeliui žmonių tokios tradicinės vertybės kaip meilė,
ištikimybė, padorumas ir pan., kaip ir anksčiau yra labai svarbios. Jos
suteikia saugumo ir pastovumo jausmą. Daugelis trokšta rimties ir tvirtų
santykių su kitais, ne vien rūpinimosi tik savimi. Ši tendencija atveria
geras galimybes toms verslo šakoms, kurios padeda užmegzti asmeninius bei
grupinius kontaktus, pavyzdžiui, turistinių kelionių ir pasilinksminimų
rengėjams, sveikatos klubams ir pan.

Žmonių santykiai su visuomene. Kiekvienas asmuo turi savo nuomonę
apie visuomenę, kurioje gyvena. Šalia piliečių, ją ginančių, yra
reformatorių, norinčių ją keisti bei nepatenkintųjų, norinčių ją palikti.
Ryškėja patriotizmo mažėjimo ir kritikos bei cinizmo augimo dėl šalies,
visuomenės, pasaulio ateities tendencija.

Pagal A. Mitchell žmones, atsižvelgiant į jų santykį su
visuomene, galima suskirstyti į šešias grupes:

Vadovai. Ši asmenų grupė laiko visuomenės sistemą teisinga ir
sugebančia funkcionuoti. Vadovai užima vadovaujančias pozicijas ir jų
padėtis visuomenėje gerėja.

Saugotojai visuomenėje, kurioje gyvena, jaučiasi gerai ir didžiuojasi
jos tradicijomis. Nuolat besikeičiančiame pasaulyje jie yra stabilumo
bastionas.

Gavėjai ima iš visuomenės viską, ką gali. Darbinėje veikloje jie
pasireiškia menkai, o pasitenkinimo ieško laisvalaikiu. Jie ypač gerai
jaučiasi biurokratinėse organizacijose ir turėdami tvirtą visuomeninę
padėtį.

Keitėjai į daugelį klausimų turi paruoštus atsakymus ir situaciją nori
keisti pagal savo supratimą. Tai kritikai, protestuotojai, radikalai,
niurgzliai ir gerų reikalų gynėjai, sudarantys didelę aktyvios visuomenės
dalį. Jų veiksmai paprastai nukreipti į išorę.

Ieškantieji siekia geresnio nusimanymo, išsamesnio susipažinimo,
didesnio patyrimo, visapusiško požiūrio. Atsakymų paieškos ir pažangos
suvokimas paprastai yra introversinis (susijęs su žmogaus vidiniu,
subjektyviu pasauliu). Naujos idėjos dažnai kyla iš šios grupės asmenų.

Pasitraukiantieji nori nuo visko pabėgti ir viską palikti. Jų bėgsmas
įgauna įvairių formų – nuo pasitraukimo iš kasdienybės dėl kokios nors
manijos ar potraukio iki psichinių susirgimų arba polinkio į misticizmą.

Žmonių santykis su visuomenės institucijomis. Piliečiai turi
susidarę nuomonę apie įvairias visuomenės institucijas: valstybės valdžios
ir valdymo organus, įvairias įstaigas, partijas, profsąjungas, kitas
nevyriausybines, ūkines organizacijas bei įmones. Vienų iš jų veikalai
pritariama, kitos vertinamos kritiškai, nepalankiai. Vienų ir tų pačių
institucijų veiklą įvairūs asmenys gali vertinti labai skirtingai.
Apskritai pastebima, kad lojalumas daugeliui institucijų mažėja, jomis
pasitikima mažiau negu anksčiau. Kinta požiūris į darbą. Daug žmonių
vertina jį tik kaip neišvengiamą būtinybę, sudarančią galimybę tenkinti
buities ir laisvalaikio poreikius. Plačioji visuomenė iš daugelio
institucijų, ypač verslo įmonių, laukia didesnės socialinės atsakomybės. Iš
viso to įmonės turi daryti išvadas. Jos turi kritiškai įvertinti savo
marketingo veiksmus, ypač reklamos srityje, ir visuomenėje siekti
suformuoti palankų įvaizdį.

Žmonių santykis su gamta. Žmonių nuomonės į gamtinę aplinką taip
pat skirtingos. Vieni prieš gamtą jaučiasi bejėgiai, kiti su ja gyvena
darnoje, dar kiti n

. . .

Literatūros sąrašas

1. M. kriaučiūnienė, R. Urbanskienė, R. Vaitkienė „Marketingo valdymas“,

2005, Kaunas;

2. www.std.lt;

3. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė

„Marketingas“, 1999.

Join the Conversation

×
×