NACIONALINĖ TURIZMO PLĖTROS PROGRAMA

NACIONALINĖ TURIZMO PLĖTROS PROGRAMA

· Per pastaruosius metus turizmo sektoriaus teisinė aplinka pagerėjo: naujasis Turizmo įstatymas įtvirtino pakeitimus, kuriais siekiama geriau apsaugoti vartotojų teises, numatytos palankesnės sąlygos užsiimti kaimo turizmu, nustatytas privalomas apgyvendinimo įstaigų klasifikavimas; pridėtinės vertės mokesčio įstatyme iki 5% sumažintas PVM mokestis apgyvendinimo paslaugoms. Turizmo plėtrą neigiamai veikia vizų išdavimo problematika Rytų (NVS šalių) rinkos turistams, nepakankamas investuotojų į kultūros paveldo išsaugojimą ir pritaikymą turizmui skatinimas, statybų leidimų išdavimo ir projektų derinimo procedūrų sudėtingumas, nelanksti žemės mokesčių politika turizmo objektams, naudojantiems didelius žeemės sklypus (kempingai, atrakcionų parkai ir pan.).
· Atskiros turizmo rūšys ir sritys: Kaimo turizmo ir Kultūrinio turizmo programos, Lietuvos kurortų plėtros koncepcija, Pajūrio vandens turizmo infrastruktūros ir pramogų plėtros galimybių studija, Nemuno turistinės trasos išvystymo galimybių studija, Konferencijų turizmo vystymo galimybių studija, Nacionalinių dviračių maršrutų ir turizmo informacijos ženklų galimybių studija”.
· Savivaldybių duomenimis, turizmo plėtros programas yra parengę 11 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių, dar dvi savivaldybės tokias programas rengia. Strateginį rajono/miesto plėtros planą, kuriame išskiriami turizmo klausimai, turi 17 savivaldybių, šešiose savivaldybėse tooks planas yra rengiamas.
· Pastaraisiais metais padidėjo Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimui skiriamų valstybės biudžeto lėšų apimtys – nuo 162 tūkst. lt 1999 m. iki 998 tūkst. lt 2002 m. (2347 tūkst. lt 2003 m.). Tačiau šių lėšų skirta mažiau, nei realiai reikėjo įgyvendinant visas programos priemones. Lė

ėšų trūkumą iš dalies kompensuoja tarptautinių programų lėšos.
· Apskričių administracijos Turizmo įstatyme įvardintoms funkcijoms ir Nacionalinės turizmo plėtros programos priemonėms vykdyti biudžeto lėšų negauna. Apskrityse vykdoma nemažai turizmo plėtros projektų, kurie yra iš dalies finansuojami tarptautinių šaltinių. Tokiems projektams Lietuvos apskrityse 2002 m. buvo gauta apie 15 mln. Lt., iš jų – apie 11 mln. Lt (71 proc.) subsidijos iš tarptautinių šaltinių (daugiausia Phare ir SAPARD).
· Savivaldybių biudžetuose turizmo plėtrai skirtų lėšų dalis yra nedidelė – vidutiniškai apie 0,4 proc. (2002 m. nuo 0,002% iki 3,6%). Turizmo projektai, kuriuose dalyvauja savivaldybės, daugumoje atvejų yra finansuojami Phare. Lėšų turizmo plėtrai iš valstybės biudžeto gauna nedaug savivaldybių. 2000-2002 m. laikotarpyje tokios lėšos buvo skirtos trims savivaldybėms: Kėdainių rajono, Šiaulių miesto ir Panevėžio miesto.

· Lietuva turi palyginus didelį gamtinį turizmo potencialą. Vertingiausi ir įdomiausi gaamtinio turizmo objektai, galintys pritraukti didžiausius turistų srautus bei tinkami ekoturizmui, kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui yra: 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 258 valstybiniai draustiniai, 353 gamtos paminklai. Didžiausią turizmo potencialą turi Pajūrio gamtinis kompleksas, Rytų Aukštaitijos, Pietų Dzūkijos ir Žemaičių aukštumų ežeringieji ir miškų regionai, Nemuno upės rekreacinė zona. Tačiau šių išteklių panaudojimo galimybės vertintinos tik patenkinamai dėl jų žemo parengtumo lygio turizmui (infrastruktūros stokos).

· Lietuvos kultūriniai turizmo ištekliai kartu su gamtiniais sudaro palankias sąlygas patrauklių turizmo produktų kūrimui. Šiuo metu iš daugiau ka

aip 10700 registruotų kultūros paveldo objektų, turizmui galima panaudoti trečdalį. Tačiau daugelis šių objektų yra nepritaikyti turistų (tame tarpe neįgaliųjų) lankymui, dėl nepakankamai išvystytos turizmo verslo infrastruktūros ir fizinės viešosios turizmo infrastruktūros stokos. Lietuvoje vykstantys kultūriniai renginiai ir festivaliai mažai pristatomi turizmo parodose ir netampa tarptautinio turizmo objektu. Turtingas kultūrinis gyvenimas galėtų būti panaudojamas savaitgalio turizmui.
· 2002 m. pabaigoje apgyvendinimo paslaugas turistams teikė 516 apgyvendinimo įmonių, kuriose buvo 16,1 tūkst. numerių, 38,4 tūkst. vietų. Labiausiai augantis yra viešbučių ir motelių sektorius, tuo tarpu poilsio įstaigų sektorius yra sparčiausiai mažėjantis. Per 10 metų viešbučių skaičius išaugo dvigubai, motelių skaičius – 7 kartus, turistinių bazių ir kempingų skaičius sumažėjo nežymiai, tuo tarpu poilsio namų skaičius sumažėjo daugiau, nei trečdaliu. Tai apsprendė poilsio namų privatizavimas bei tai, kad renovuoti poilsio namai kurortuose dažnai pasivadina viešbučiais. Daugiau nei 2/3 viešbučių buvo Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, tuo tarpu 7 savivaldybių centruose iš viso nebuvo viešbučių. Apgyvendinimo sektorius turi nemažą plėtros potencialą, nes pagal 1000-čiui gyventojų tenkančių vietų viešbučiuose (3.3 vietų) skaičių, Lietuva beveik 8 kartus atsilieka nuo ES vidurkio (25 vietos). Didžiuosiuose miestuose (išskyrus Vilnių) trūksta didesnių turistinės klasės viešbučių, periferijoje išlieka viešbučių kiekybės ir paslaugų kokybės problema, autoturizmo plėtros galimybes mažina motelių bei kempingų trūkumas. Apgyvendinimo paslaugų kokybė šalies gydomuosiuose kurortuose, ypač daugelio sanatorijų paslaugos, neatininka tarptautinio turizmo re
eikalavimų.
1. Auga apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų užsieniečių skaičius (52% svečių), bei užsieniečiams suteiktų nakvynių skaičius. Daugiau nei trečdalį apgyvendinimo įstaigų svečių sudaro Europos šalių gyventojai (daugiausia vokiečiai ir lenkai), NVS šalių gyventojai sudaro apie 10% visų svečių. Viešbučiuose apgyvendinama 2/3 visų svečių. Tačiau apgyvendinimo įstaigų užimtumas žemas (viešbučių numerių užimtumas 2002 m. 35%).
2. Maitinimo įmonių plėtra aktyviausiai vyksta gausiausiai turistų lankomuose miestuose (labiausia Vilniuje), šalia turistinės traukos objektų, populiariausių turistinių maršrutų bei palei pagrindinius šalies greitkelius. Daugėja maitinimo įmonių, atstovaujančių įvairių tautų virtuves. Auga aptarnavimo restoranuose kokybė, ypač įsikuriančių aukštos klasės viešbučiuose, populiarėja kulinarinio turizmo maršrutai. Išlieka aktualios aptarnaujančio personalo užsienio kalbų mokėjimo, maitinimo paslaugų kokybės, o kaimo vietovėse ir jų kiekybės problemos.
3. Pramogų sektorius vis dar nėra turistų traukos sritis ir nepadeda panaudoti apgyvendinimo pajėgumų. Geriausia pramogų sektorius išvystytas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Nors nemažos investicijos jau planuojamos Vilniuje bei Druskininkuose, tačiau iki šiol šalyje nėra didesnių multifunkcinių pramogų parkų, orientuotų į poilsį visai šeimai. Nėra golfo aikštynų ir hipodromų, nors sąlygos ir paklausa šioms aktyvaus poilsio veikloms egzistuoja. Trūksta pramogų, galinčių prailginti turizmo sezoną šalies kurortuose: naktinių klubų, kazino; kultūros renginių žiemos metu ir savaitgalio turistams; pramogų specifinėms turistų grupėms ir pagal turistų interesus (žvejyba, medžioklė ir kt.); kompleksinių pramogų paketų; pramogų rajonuose, nu
utolusiuose nuo pagrindinių turizmo centrų. Pramogų trūkumas yra viena iš dažniausiai minimų problemų, mažinančių šalies patrauklumą turizmui, lieka nepanaudoti pajūrio terminiai vandenys vandens parkų kūrimui.
4. Pagrindiniai turizmo informacijos paslaugų teikėjai Lietuvoje yra 29 savivaldybių ar apskričių įsteigti turizmo informacijos centrai (TIC), 3 privatūs TIC, nacionalinių parkų TIC, Rusijoje (Maskvoje), Vokietijoje (Miunsteryje) ir JAV (Niujorke) esančios turizmo informacinės atstovybės bei Ūkio ministerijos atašė Lietuvos respublikos nuolatinėje misijoje Europos sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Daugėja besilankančių TIC turistų skaičius, ypač Vilniuje, Druskininkuose, Kaune ir Palangoje. Daugėja paslaugų teikiamų internetu ir turizmo organizacijų, turinčių tinklapius. Sukurtos kelios internetinės svetainės, skirtos nacionalinio lygmens turizmo informacijai. Tačiau informacija yra labai išskaidyta, todėl reikėtų sukurti vieningą turizmo informacijos portalą.
5. Ekspertiniais vertinimais turizmo sektoriuje dirba apie 60 – 70 tūkst. žmonių (4-5% visų užimtųjų). Turizmo plėtros dėka nemažai darbo vietų sukuriama ir kituose ūkio sektoriuose, tokiuose kaip transportas, prekyba, finansinis tarpininkavimas ir kt.
6. Turizmo specialistus Lietuvoje rengia 3 aukštosios universitetinės mokyklos; 4 neuniversitetinės aukštosios mokyklos (kolegijos); 5 aukštesniosios mokyklos; 6 profesinės mokyklos. Geriausiai vertinamas aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventų parengimas, tuo tarpu profesinių mokyklų absolventai neturi didesnės paklausos rinkoje. Pagrindiniai absolventų trūkumai: praktinių įgūdžių stoka, nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas, silpnas šiuolaikinių IT valdymas. Aktualėja parengtų turizmo specialistų įsidarbinimo pagal specialybę problema.
7. Savivaldybių bei valstybės institucijų darbuotojų, atsakingų už turizmo plėtrą, bei turizmo sektoriaus darbuotojų mokymus bei kvalifikacijos kėlimą dažniausiai organizuoja Valstybinis turizmo departamentas. Aktualūs išlieka tokie mokymai kaip: turizmo plėtros programų rengimas, investicinių projektų rengimas bei projektų įgyvendinimas ir kontrolė (ypač savivaldybėse). Mokymų poreikis sustiprės, siekiant įsisavinti Struktūrinių fondų lėšas.
8. Pastarųjų 10-ties metų laikotarpiu Lietuvą aplankė daugiau nei 32 mln. užsieniečių iš jų 29% sudarė turistai (nakvoję bent vieną naktį) ir 71% vienadieniai lankytojai. 2002 metais atvykusių turistų skaičius padidėjo 13%, tačiau dėl sumažėjusio vienadienių lankytojų srauto, bendras atvykusių skaičius sumažėjo 4.7% iki 4.0 mln. Lietuvos banko duomenimis, tarptautinio turizmo (atvykstamojo) pajamos, gautos už kelionių paslaugas ir tarptautinius keleivių pervežimus, 2 metus iš eilės mažėjusios, 2002 metais išaugo iki 2.0 mlrd. Lt ir sudarė 7.5% prekių ir paslaugų eksporto ir 4% šalies BVP (1999 m – 5.6%).
9. Pagrindinės turizmo rinkos yra kaimyninės šalys, iš kurių atvyksta didžioji dalis vienadienių lankytojų, bei šalys iš kurių tradiciškai atvyksta didelė dalis turistų – Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Estija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
· Stebimas turistinis susidomėjimas ir veiklos organizavimas vidaus vandenimis, tačiau spartesniam augimui trukdo nepakankami išvystyta ir žemos kokybės keleivių aptarnavimo infrastruktūra, sezoniškumas bei transporto priemonių nusidėvėjimas, taip pat stinga apgyvendinimo paslaugų.
· Lietuvos kultūrinio turizmo produktai šiuo metu yra populiariausi užsienio rinkose. Trečdalis užsienio turistų atvyksta į Lietuvą praleisti atostogas ir susipažinti su šalies kultūriniu paveldu. Kultūrinio turizmo produktų pasiūla ir išvystymas suformavo kultūrinio turizmo centrus, kuriais yra Vilnius, Kaunas, Trakai, Klaipėda ir Neringa. Naujų kultūrinio turizmo produktų kūrimas turi dideles perspektyvas, tačiau reikalinga aktyviau spręsti kultūros paveldo objektų parengimą lankymui ar pritaikymą turizmo infrastruktūrai. Panaudojimas turizmui yra paveldo išsaugojimo prielaida.
· Auga užsienio turistų susidomėjimas kurortiniu-sanatoriniu turizmu. Tačiau neišvystytos pramogos ir kita viešoji turizmo infrastruktūra gydomuosiuose kurortuose, neleidžia pasiūlyti konkurentiškus sanatorinio (reabilitacinio) turizmo produktus kaip užsienio, taip ir vietiniams turistams. Dėl jūrinio, vidaus vandenų bei ekoturizmo nepakankamos siūlomų produktų įvairovės, neefektyvios rinkodaros ir neišvystytos infrastruktūros šios turizmo sritys dar nepritraukia daug užsienio turistų.
· Kaimo turizmas yra vertinamas kaip sparčiausiai auganti turizmo šaka Lietuvoje. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2001 m. buvo įregistruotos 203 kaimo sodybos, o 2003 m. pradžioje – jau 287. Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. kaimo sodybose poilsiavo 34,4 tūkstančių žmonių, iš jų 12% užsieniečiai. Pagrindiniai kaimo turizmo vartotojai yra vietos gyventojai, o užsienio turistai dar tik atranda šią turizmo rūšį. Kaimo turizmo paslaugų ypač pasigendama Lietuvos pasienio rajonuose, o taip pat šalies nacionaliniuose parkuose.
· Geriausias sąlygas konferencijų turizmo produkto plėtojimui turi viešbučiai, įsirengę konferencijų sales. Tai leidžia viešbučiams pritraukti klientus ne tik sezono metu, bei didinti jų užimtumą. 2002 m. pradžioje 78 viešbučiai (34%) turėjo konferencijų sales. Daugiausia tokių viešbučių (30) buvo Vilniuje, dar keli viešbučiai artimiausiu planuoja baigti rekonstrukcijas ir įsirengti 500-1500 vietų konferencijų patalpas. Tokią sparčią plėtrą skatina auganti šių paslaugų paklausa, ribota pasiūla bei palankios dalykinio turizmo augimo prognozės.
· Savaitgalio poilsio paslaugas siūlo kelionių organizatoriai, TIC, viešbučiai. Tačiau dėl aukštų kelionių oru kainų bei nepakankamai viešbučiuose išplėtotos nuolaidų sistemos savaitgaliais, Lietuva išlieka nepatraukli savaitgalio turizmui užsienio rinkose. Būtina plėtoti laisvalaikio praleidimo ir pramogų industriją, siūlant daugiau kompleksinių pramogų paketų, bei tobulinti rinkodaros politiką.
· Pagrindinės VTD vykdomos rinkodaros priemonės yra: dalyvavimas pasaulinėse, regioninėse, vietinėse turizmo parodose, turistinės literatūros leidyba, ir turizmo rinkodaros projektų vykdymas. Trūksta rinkodaros tyrimų.

Lietuvos turizmo plėtros Privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės

PRIVALUMAI TRŪKUMAI
· Palanki geografinė padėtis, sudaranti atvykimo atžvilgiu beveik vienodas sąlygas daugumai europiečių.· Pakankami kultūros ir istorijos bei rekreaciniai ištekliai, didelis gamtinių gydomųjų išteklių potencialas, mažai urbanizuotas kaimo kraštovaizdis, gerai išvystyta valstybinių parkų sistema.· Gyventojų svetingumas, istoriniai – kultūriniai bei etniniai ryšiai tarp Lietuvos ir kitų šalių (Lenkija, Latvija, Rusija, Baltarusija, Vokietija, Izraelis, JAV).· Santykinai mažesnės turizmo paslaugų ir vietinių produktų kainos, palyginus su Vakarų Europos šalimis.· Tarptautinių viešbučių, prekybos, maitinimo, ryšių grandinių atėjimas į šalį.· Azartinių lošimų įteisinimas.· Pakankamai tankus automobilių kelių tinklas, neužšąlantis Baltijos jūros uostas, du ES prioritetiniai transporto koridoriai (Rytai- Vakarai, Šiaurė-Pietūs), baigiamas įrengti kruizinių laivų terminalas.· Suformuota šalies turizmo teisinė aplinka ir aktyviai formuojama institucinė struktūra.· Augantis konferencijų patalpų ir vietų skaičius viešbučiuose, ypač Vilniuje. · Intensyviai augantis kaimo turizmo sodybų skaičius. · Klimatas, sąlygojantis turizmo sezoniškumą. · Nesuformuotas Lietuvos, kaip turistinių kelionių tikslo, įvaizdis tarptautinėse rinkose.· Nepakankama laisvalaikio praleidimo formų įvairovė, pramogų stoka, neišvystyta pramogų infrastruktūra.· Nepakankamai išnaudojami ir parengti turistų lankymui architektūros ir kultūros paveldo objektai, gamtiniai-rekreaciniai ištekliai, neišplėtotas turizmo objektų ženklinimas.· Neišvystytas Lietuvos pasiekiamumas jūra.· Neišvystytas vidaus vandenų turizmas bei mažųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūra. · Netolygi paslaugų infrastruktūra šalies keliuose, neišvystyta kempingų sistema ir dviračių trasų infrastruktūra; bloga kelių būklė potencialiuose dviračių turizmo maršrutuose.· Nepakankama keleivių aptarnavimo infrastruktūra oro uostuose.· Netolygi apgyvendinimo įstaigų plėtra.· Trūksta kompleksinės turistinės informacijos ir jos pasiekiamumo sistemos.· Nepakankamas dėmesys turizmo planavimui ir rinkodarai bei finansavimo stoka vietiniame lygmenyje.· Nepakankama turizmo sektoriuje dirbančio personalo kvalifikacija· Įvažiavimo sunkumai dėl vizų Rytų rinkos turistams. · Mokslinių tyrimų turizmo srityje ir išsamios turizmo statistinės informacijos stoka.· Nepakankama siūlomų turizmo produktų rinkodara užsienio rinkose.· Santykinai aukštos apgyvendinimo ir oro transporto paslaugų kainos.
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
· Vis stiprėjantis Lietuvos pozityvus įvaizdis, prisijungimas prie ES ir NATO, tarptautinių ryšių plėtra.· Lietuva -santykinai naujas turistinis regionas.· Augantis rekreacinių pramogų poreikis ir investuotojų susidomėjimas rekreacine infrastruktūra. · Populiarėjantis savaitgalių turizmas, gydomojo ir sveikatingumo turizmo plėtra; specialiųjų turizmo produktų poreikis, išplečiantis veiklos sritis.· Investicijų galimybės, pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis (turizmo infrastruktūros plėtra įtraukta į BPD).· Rengiama nacionalinė turizmo informacijos sistema ir ruošiamas jos įdiegimo planas, visų grandžių turizmo paslaugų teikėjų elektroninių rinkodaros priemonių plėtra. · Personalo kvalifikacijos kėlimas, svetingumo industrijos paslaugų kokybės gerinimas.· Valstybės ir savivaldybių turizmo rinkodaros priemonių plėtra.· Kaimo turizmo plėtra patraukliose turizmui vietose.· Baltijos valstybių kaip vieningo turizmo produkto galimybių išnaudojimas· Sumažėjęs atskirų Europos, Azijos ir Amerikos turistinių regionų patrauklumas, didinantis turizmo srautus į kitus regionus. · Ekologinės aplinkos pablogėjimas pajūryje. · Nepalankaus įvaizdžio apie Lietuvos turizmo sektorių susiformavimas.· Kultūrinio-istorinio ir gamtinio paveldo objektų bei rekreacinių išteklių potencialo mažėjimas, nesugebant juos panaudoti visuomenės ir turizmo reikmėms.· Turistų nesaugumo jausmas miestuose ir keliuose.· Didelė konkurencija tarptautinėse turizmo rinkose tarp šalių, siūlančių panašius turizmo produktus.· Nesugebėjimas pasinaudoti ES struktūriniais fondų ir kitų užsienio paramos fondų lėšomis.· Tarptautinių turizmo kelionių saugumo problemos.·

*****************************************************************************

Užsienio rinkose

2006 m., palyginus su 2005 m. 10-15% išaugęs bendras į Lietuvą atvykstančių turistų skaičius, praleidžiant mažiausiai vieną naktį Lietuvoje, ir 18% išaugusios pajamos nuo žmogaus.

Vidaus rinkoje:

15-20% išaugęs Lietuvos gyventojų, atostogaujančių Lietuvoje, skaičius 2005 metais, palyginus su 2004.

******************************************************************

Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, 2003 m. ir 2002 m. sportuojančiųjų sporto klubuose buvo atitinkamai 77,5 ir 61,5 tūkst.

Lietuvoje bent vieną kartą į savaitę mankštinasi ar sportuoja 52 proc. gyventojų, kai Europos Sąjungoje – 38 proc.

Pernai Lietuvoje veikė 982 sporto klubai.

********************************************************************************************

Vis daugiau lietuvių, rinkdami informaciją apie laisvalaikio praleidimo galimybes, naudojasi elektroninės paieškos sistemomis. Populiariausios paieškos temos – apgyvendinimo paslaugos, restoranai, barai bei kelionės.

Informacinės duomenų bazės www.turizmas.lt statistika liudija, kad šiemet svetainės lankytojai dažniausiai ieškojo informacijos apie apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje: kempingus, turistines bazes, jaunimo nakvynės namus bei kitas galimybes susirasti pastogę – tokių interesantų buvo virš 170 tūkstančių.

Per metus beveik 30 proc. padaugėjo lankytojų, internete ieškančių informacijos apie viešbučius. Tai rodo, kad auga vidinis turizmas bei didėja viešbučių paslaugų poreikis. Šią tendenciją patvirtina ir išankstiniai Statistikos departamento duomenys, teigiantys, kad šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, vietinių turistų nakvynių viešbučiuose ir moteliuose kiekis išaugo 32,1 procento ir pasiekė 151,9 tūkst., o juose praleistų parų skaičius padaugėjo net 45,1 procento (iki 322,7 tūkst.)..

Populiari paieškos tema buvo ir informacija apie kaimo turizmo sodybas – virš 130 tūkstančių svetainės lankytojų domėjosi tokio poilsio galimybėmis. Dar 80 tūkst. svetainės lankytojų rinko informaciją apie restoranus, kavines, barus, užeigas, karčemas, smukles, vynines ir aludes, apie 70 tūkst. ieškojo informacijos apie organizuojamas keliones. Kita populiari elektroninės paieškos sritis – sporto klubai ir centrai. Tokios informacijos internete ieškojo virš 40 tūkst. lankytojų.

Programos tikslo pavadinimas:

Sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą, skatinančią turizmo paslaugų plėtrą
Tikslo įgyvendinimo aprašymas: plėtoti aktyvaus poilsio bei kultūrinio turizmo viešąją infrastruktūrą, kuri leistų sudaryti palankią aplinką privataus paslaugų sektoriaus plėtrai ir skatintų verslo investicijas, išplėsti galimybes formuoti specialius turizmo produktus bei skatinti pramogų plėtrą, ypač mažinant sezoniškumo įtaką, gerinti Lietuvos pasiekiamumą ir turizmo produktų tarptautinį konkurencingumą

1. Nacionalinės turizmo plėtros 2003-2006 m. programos (toliau – NTPP) įgyvendinimo eiga (2004 metų priemonių vykdymas).
J.Raguckas pristatė Nacionalinės turizmo plėtros programos priemonių įgyvendinimo 2004 metais ataskaitą. Buvo aptartos 2004 metų programos įgyvendinimo priemonės, jų vykdymo terminai, finansavimas. Pranešime ypatingas dėmesys buvo skiriamas 1.8, 6.2 bei 1.2 NTTP priemonių vykdymui, o taip pat detaliai aptarta tęstinių priemonių, susijusių su viešosios turizmo infrastruktūros plėtra, turizmo sektoriaus žmonių gebėjimų ugdymu bei rinkodarinių priemonių vykdymas (pranešimo tekstas pridedamas).
R.Aniulis išsakė savo pastebėjimus dėl BPD 3.4 priemonės „viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“ 3.4.4 veiklų grupės, pagal kurią iki kovo 23 d. nebuvo pateikta nei vienos paraiškos paramai gauti. Jo nuomone, paraiškų nebuvo pateikta dėl to, kad gairėse nebuvo numatyta galimybė asocijuotoms verslo struktūroms dalyvauti paraiškų teikime. Buvo pasiūlyta į tai būtinai atsižvelgti rengiant Bendrąjį programavimo dokumentą 2007-2013 metų laikotarpiui.
Be to, R.Aniulis išreiškė Viešbučių ir restoranų bei Turizmo asociacijų pageidavimą, kad vykdant Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinio turizmo departamento projektą „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“ butų glaudžiai bendradarbiaujama su asociacijomis, turizmo verslo atstovais ir atsižvelgiama į jų pastabas dėl turizmo specialistų rengimo, visų pirma rengiant standartus ir mokymo programas. Bendradarbiavimas turi būti vykdomas nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios, užtikrinant, kad verslo asociacijos, kaip socialiniai partneriai, galėtų įtakoti bendrą projekto rezultatą.
Trečioji R.Aniulio pastaba buvo išsakyta dėl pagrindinių turizmo mugių (Londonas, Berlynas). Jo nuomone, siekiant kuo geriau formuoti Lietuvos įvaizdį šioms parodoms ateityje turi būti teikiamas ypatingas dėmesys, ypač stendo plotui ir reprezentatyvumui. Tam būtinas žymiai didesnis finansavimas.
S.Sidaravičius, kaip Turizmo informacijos centrų atstovas, taip pat išsakė savo pastebėjimus dėl BPD 3.4 priemonės „viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“ 3.4.4 veiklų grupės. Jo nuomone, nors turizmo informacijos centrai, kaip viešosios įstaigos galėjo teikti paraiškas, tačiau dėl nepakankamo finansavimo iš savivaldybių, žmogiškųjų išteklių trūkumo ir esamų pajėgumų, to padaryti negalėjo. Įtakos tam turėjo ir per aukšti reikalavimai projektų rengimui. Jo nuomone, reikėtų didinti Turizmo informacijos centrų finansavimą ir taip kelti jų pajėgumus.
A.Lukoševičius, atsakydamas į S.Sidaravičiaus pastabas, pabrėžė, kad nei Valstybinis turizmo departamentas, nei Ūkio ministerija negali tiesiogiai įtakoti savivaldybių skirti didesnį finansavimą Turizmo informacijos centrams. Šio klausimo sprendimas galimas tik prašant savivaldybių merų ir Tarybos narių remti turizmo plėtrą ir didinti finansavimą, ir toks darbas yra dirbamas pastoviai, ką rodo ir savivaldybių finansavimo rodiklių kasmetinis gerėjimas.
G.Miškinis teigiamai įvertino institucijų darbą, įgyvendinant Nacionalinės turizmo plėtros programos 2004 metų priemones.
Atsakydamas į R.Aniulio pasiūlymą G.Miškinis, sutiko su jo išsakytomis pastabomis dėl nepakankamo studentų parengimo darbui turizmo sektoriuje. Ta pati problema yra ir rengiant specialistus kitiems ūkio sektoriams. G.Miškinis informavo, kad Ūkio ministerijoje buvo organizuotas susitikimas su aukštųjų mokyklų rektoriais. Šiame susitikime buvo nutarta įkurti Trišalę tarybą, kuri nagrinės šias problemas ir pasiūlė turizmo verslo asociacijoms deleguoti savo atstovą į minėtą tarybą. Taip pat, Ūkio ministerija yra numačiusi ateityje skirti finansavimą šios srities mokslo tiriamiesiems darbams atlikti..
********************************************************************************
Tikslo įgyvendinimo aprašymas: Lietuvos turizmo galimybių pristatymas ir propagavimas Lietuvoje ir užsienyje, turizmo informacijos leidinių rengimas ir platinimas, turizmo rinkodaros efektyvumo stebėsena, dalyvavimas tarptautinėse turizmo organizacijose, vieningos šalies turizmo informacinės sistemos sukūrimas, jos galimybių plėtojimas ir funkcionavimo palaikymas.
Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas: numatomas turistų skaičiaus padidėjimas 5 proc., turizmo paslaugų sektoriaus pajamų augimas 7 proc., apgyvendinimo vietų skaičiaus padidėjimas 4 proc., 3 kartus išaugęs bendras informacinių reklaminių leidinių tiražas, Nacionalinėje turizmo informacijos sistemoje sukaupta 12 tūkstančių duomenų apie turizmo paslaugas ir išteklius, įsteigti ir veikiantys 5 turizmo informcijos centrai (atstovybės) užsienio šalyse, išplėsta aktyvaus poilsio

Lietuvos narystė ES, susidomėjimas Lietuva, kaip neatrastu kraštu, gerėjanti šalies ekonominė padėtis, patrauklus kainų ir paslaugų kokybės santykis daro įtaką atvykstamojo turizmo srautų ir pajamų iš atvykstamojo turizmo Kauno apskrityje augimui. Tarptautinio turizmo požiūriu Lietuva pripažįstama kaip naujas turistinis regionas ir kartu – Baltijos jūros valstybių turistinio regiono dalis ir efektyviausiai gali būti panaudojamas bendrame Baltijos jūros valstybių regiono kontekste.

VALSTYBINIO TURIZMO DEPARTAMENTO 2004-2007- METŲ

strateginis veiklos planas

Aplinkos ir išteklių analizė: Aplinkos ir išteklių analizė Stiprios pusės: palanki geografinė padėtis turizmo rinkų atžvilgiu, gausus ir savitas kultūros ir gamtos turizmo išteklių potencialas, mažai urbanizuotas kraštovaizdis, intensyvūs etniniai ryšiai su Lietuvos ir kaimyninių šalių bei Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojais, santykinai mažesnės turizmo paslaugų kainos, tankus autokelių tinklas, sparti kaimo turizmo plėtra ir tarptautinių viešbučių grandinių (tinklų) viešbučių steigimasis, gerai veikiančios turizmo reguliavimo teisinė bei specialistų rengimo sistemos.Silpnosios pusės: stiprus klimato sezoniškumo poveikis, nesuformuotas Lietuvos kaip turistinės šalies įvaizdis, kempingų ir laisvalaikio pramogų (aktyvaus poilsio) paslaugų trūkumas, neparengti turistų lankymui ir nepanaudojami turizmui didelė dalis paveldo objektų, neišvystyta turizmo trasų ir objektų ženklinimo ir informacijos sistema, neišvystyta keleivinio susisiekimo jūra ir vidaus vandenų bei dviračių turistinių trasų infrastruktūra, netolygi (koncentruota didžiuosiuose miestuose) apgyvendinimo paslaugų tinklo plėtra, nepakankama turizmo administravimo ir aptarnavimo sferos darbuotojų kvalifikacija.Plėtros galimybės: išaugę tarptautiniai ryšiai dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, Lietuva – naujas ir saugus turistinis regionas, auganti šalies gyventojų turizmo paslaugų ir pramogų bei aktyvaus poilsio paklausa, gyventojų verslumo ir turizmo reikšmės supratimo didėjimas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamų galimybių panaudojimas, intensyvi tarptautinio ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo (dalykinių susitikimų) plėtra, sumažėjęs atskirų Europos ir Azijos turistinių regionų patrauklumas, Baltijos valstybių kaip vieningo turizmo produkto galimybių išnaudojimas. Galimos grėsmės: ekologinės aplinkos pablogėjimas pajūryje; nepalankaus įvaizdžio apie Lietuvą susiformavimas ir neadekvatus dėmesys turizmo rinkodarai; turistų nesaugumo pavojai miestuose ir keliuose; nesugebėjimas pasinaudoti ES struktūriniais fondais bei šalies turizmo išteklių galimybėmis; didelė konkurencija tarptautinėse turizmo rinkose.

Institucijos misija: dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės turizmo politiką, skatinančią dinamišką turizmo paslaugų sektoriaus, orientuoto į atvykstamąjį ir vietos turizmą, plėtrą, racionalų ir subalansuotą fizinių turizmo išteklių naudojimą bei dirbančiųjų turizmo sektoriuje gebėjimų ugdymą ir užtikrinant stabilų valstybės pajamų, gaunamų iš turizmo, augimą.

Institucijos strateginiai tikslai
Kodas INSTITUCIJOS STRATEGINIO TIKSLO PAVADINIMAS
01 Plėtoti vidaus ir atvykstamąjį turizmą šalyje
Tikslo aprašymas: dalyvauti formuojant ir įgyvendinti turizmo plėtros tikslus ir uždavinis, įgyvendinti priemones, skatinančias dinamišką turizmo paslaugų sektoriaus bei žmogiškųjų gebėjimų plėtrą ir patrauklaus šalies turizmo įvaizdžio formavimą, užtikrinti racionalų ir darnų turizmo išteklių naudojimą bei stabilų turizmo sektoriaus pajamų augimą.
02
Tikslo aprašymas
BENDRAS INSTITUCIJOS LĖŠŲ POREIKIS IR NUMATOMI FINANSAVIMO ŠALTINIAI(tūkst. litų)
Ekonominės klasifikacijos grupės Asignavimai 2004 metams Paraiška biudžetiniams2005 metams Projektas 2006 metams Projektas 2007 metams

bazinis biudžetas pakeitimai/naujas iš viso
1. IŠ VISO ASIGNAVIMŲ 6696,0 6696,0 +1199,0 7895,0 5297,0 5297,0
išlaidoms 4220,0 4220,0 -765,0 4985,0 5297,0 5297,0
iš jų darboužmokesčiui 652,0 652,0 +28,0 680,0 680,0 680,0

*******************************************************************************
Turizmo plėtra
2003 metai itin reikšmingi Lietuvos turizmui. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių tapo Pasaulio turizmo organizacijos nare. PTO kuria viso pasaulio turizmo plėtros strategiją. Organizacijos veikloje didelis dėmesys skiriamas atskirų regionų ar šalių turizmo plėtrai. Tapusi tikrąja PTO nare, Lietuva įgyja didesnes galimybes diegti turizmo sektoriuje modernius rinkodaros principus, susipažinti su kitų valstybių turizmo statistika, teisės aktų bazėmis, nuolat gerinti turizmo paslaugų kokybę. Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė turizmo plėtros 2003–2006 metams programa, pradėta kurti moderniausia Lietuvos turizmo informacijos sistema. Įgyvendinant Nacionalinę turizmo plėtros programą ir siekiant skatinti prioritetinių regionų turizo plėtros planavimą bei pasirengimą panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas 2003 m. parengta 10 turizmo plėtros galimybių studijų.
Šiose studijose įvertintos esamos savivaldybių turizmo galimybės, išanalizuota turizmo paslaugų teikėjų veikla, pateikti pasiūlymai, kaip spręsti turizmo plėtros klausimus vietiniu lygiu, numatyti galimi viešosios turizmo infrastruktūros plėtros prioritetai. Parengta medžiaga galės būti panaudota rengiant savivaldybės paraišką gauti struktūrinių fondų paramą pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“.
VTD sudarė palankias sąlygas mūsų šalies turizmo specialistų kvalifikacijai kelti. Buvo surengta 16 mokymo seminarų, kuriuose dalyvavo 640 žmonių.
Stengdamasis pagerinti kelionių organizatorių darbą, įvairių organizacijų bendradarbiavimą, VTD surengė daug naudingų susitikimų.
Turistams platinamos informacijos kokybei ir jos pateikimui gerinti Lietuvoje pradėta kurti bendra Nacionalinė turizmo informacijos sistema (NTIS).
Daug dėmesio 2003 m. skirta teigiamam valstybės turizmo įvaizdžiui kurti. Šis darbas buvo vykdomas pagal bendrą Lietuvos turizmo rinkodaros planą, kurį finansavo valstybė, savivaldybės ir turizmo verslo atstovai. VTD leido informacinius-reklaminius leidinius, dalyvavo tarptautinėse turizmo parodose, verslo misijose, sudarė tarptautines sutartis, vykdė kitus aktyviosios rinkodaros projektus.

Pagrindinis šios priemonės tikslas – padidinti įmonių konkurencingumą ir verslumo lygį, subalansuoti lygias moterų ir vyrų galimybes versle, padidinti mokslinių tyrimų potencialą šioje srityje.

Priemonės uždaviniai:
skatinti verslumą ir įmonių steigimą;
Planuojama paremti privačią turizmo veiklą, kaip labai specifinį verslą, glaudžiai susijusį su viešąja turizmo infrastruktūra (3.4 priemonė „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“). Parama bus skiriama naujų apgyvendinimo ir pramogų objektų statybai arba jau esančių objektų pritaikymui turizmui, kadangi tokių objektų ir paslaugų trūksta, ypač atokiuose rajonuose, trumpas turizmo sezonas neskatina privataus sektoriaus investicijų į turizmo sritį, o vien tik viešosios turizmo infrastruktūros plėtra neužtikrins privačių investicijų į turizmą ir subalansuotos turizmo sektoriaus plėtros. Prioritetas bus teikiamas projektams, siūlantiems naujus turizmo produktų kompleksus ( paslaugų, atitinkančių tikslinių grupių poreikius, įvairovė) arba sukurtus esamų produktų kompleksus, planuojantiems pritraukti didesnius lankytojų srautus, naujas tikslines grupes, turinčias daugiau pajamų, ir sumažinti turizmo veiklos priklausomybę nuo sezonų. Tokie projektai įgalintų įveikti minėtas turizmo plėtros Lietuvoje kliūtis.
tuo tarpu privačios investicijos į turizmo sektorių leis įdarbinti žemesnės ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų. Siekiant paskatinti moterų verslumą, projektų vertinimo metu bus skiriami papildomi balai moterų verslininkių projektams.
naujų arba esamų apgyvendinimo, konferencijų ir pramogų objektų statyba ir įrengimas, atnaujinimas/plėtra, taip pat esamų pastatų ir privatiems subjektams priklausančių kultūros ir istorinio paveldo objektų pritaikymas turizmo poreikiams;
Plėtojama turizmo infrastruktūra leis racionaliau panaudoti gamtos ir kultūros išteklius, skatins regionų tvariąją plėtrą.
Tinkamai prižiūrint kultūrinio paveldo vertybes ir pritaikius jas turizmo poreikiams, taip pat prižiūrint kitus gamtos paminklus, pagerės kraštovaizdis.
Išplėtota turizmo infrastruktūra leis organizuotai rinkti atliekas ir vandens nuotekas, išvalyti šias vandens nuotekas ir tik tada išpilti jas į gamtos aplinką; taip bus mažinama paviršinių vandenų tarša.
Kontroliuojant turistų ir lankytojų srautus, saugomose vietovėse sumažės neorganizuotų lankytojų skaičius, taip bus galima išvengti galimo neigiamo poveikio aplinkai.

2005 –2007-ųjų METŲ SUTRUMPINTAS STRATEGINIS
veiklos planas

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau –VTD) atlieka turizmo sektoriaus teisinio reguliavimo ir priežiūros, turizmo plėtros planavimo bei šalie turizmo įvaizdžio planavimo funkcijas. Prioritetinis VTD veiklos ųždavinys – skatinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą, kurio augimas sudarytų ekonomines prielaidas turizmo verslo plėtrai, turizmo sektoriaus pajamų augimui bei biudžeto įplaukų didėjimui. Taip pat tai teigiamai įtakotų gyventojų užimtųmą ir socialinių klausimų sprendimą.
Vykdydamas savo pagrindines funkcijas VTD rengia ir įgyvendina Nacionalinę turizmo plėtros programą, nacionalinės reikšmės turizmo plėtros planavimo dokumentus, dalyvauja teisės aktų projektų, susijusių su turizmu, rengime ir derinime. Turizmo teisinio reguliavimo srityje departamentas vykdo galiojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą, sprendžia vartotojų teisių apsaugos klausimus, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie įtakoja turizmo verslo plėtojimo teisinę ir ekonominę aplinką.
VTD atlieka Lietuvos turizmo produktų ir turizmo rinkų tyrimus, rengia turizmo rinkodaros planus ir juos įgyvendina, dalyvauja formuojant Lietuvos turizmo įvaizdį. Vykdant Lietuvos turizmo galimybių pristatymą, departamentas užtikrina Nacionalinės turizmo informacijos sistemos veiklą bei įgyvendina kitas Lietuvos turizmo propagavimo priemones. Aktyvesnio Lietuvos turizmo galimybių pristatymo ir įvaizdžio formavimo tikslais departamentas steigia turizmo informacijos centrus užsienio šalyse (veikiantys Rusijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Vokietijoje) ir užtikrina jų veiklos palaikymą. Lietuvos turizmo galimybes, svetingumą ir konkurencingumą sudaro ir turizmo sektoriaus žmogiškieji resursai, kurių profesiniam tobulėjimui, atsinaujinimui bei įgūdžių ugdymui departamentas sistemingai organizuoja tikslines mokymo priemones ir leidžia mokymo-metodinę medžiagą.
Praėjusiais metais departamentas ypatingą dėmesį skyrė turizmo plėtros planavimui prioritetiniuose regionuose (parengta 13 galimybių studijų) ir turizmo galimybių pristatymui užsienyje(įgyvendinta 20 rinkodaros projektų ir įsteigtas Suomijoje TIC) Aktyvi 2003 m rinkodaros ir Lietuvos turizmo galimybių propagavimo veikla, palankios teisinės ir ekonominės aplinkos turizmo verslo formavimas leido pasiekti atvykstamojo turizmo augimą ir paslaugų infrastruktūros plėtrą: viešbučių tipo apgyvendinimo sektoriaus pajėgumai išaugo 12 proc., nakvynių skaičius 9 proc.. o kaimo turizmo sodybų skaičius – 1.3 karto.

Leave a Comment