Aš esu Ieva Misiūnaitė man 20 metų. 3 metus gyvenu Ukmergėje, prieš tai gyvenau sostinėje. Šiuo metu mokausi Vilniaus kolegijoje, socialinės pedagogikos specialybę. Aš manau, kad pažintum save pirmiausia reikia turėti bent elementarių psichologijos žinių. Žmogus atspindi jį supantį pasaulį, naudodamasis tokiais psichiniais procesais, kaip jutimas, suvokimas, mąstymas, atmintis, vaizduotė. Mums kiekvienam labai svarbu išaiškinti tų psichinių aiškinių ypatumus.Vilniaus kolegijoje aš studijuoju tam, kad pasiekčiau tam tikrą tikslą. Norėčiau gerai baigti mokslus, susirasti gerai apmokamą darbą, o psichologijos srityje norėčiau labiau mokėti pažinti žmogų, dar net su juo nepabendravus artimiau.Amerikiečių psichologas A.Maslow sukūrė teoriją , pagal kurią visi žmogaus poreikiai yra išsidėstę tam tikra tvarka, sudaro savitą piramidę. Manau, kad pagrindiniai visų žmonių poreikiai yra vienodi. Pirmiausia žmogus stengiasi patenkinti savo fiziologinius poreikius: miego, kvėpavimo, maitinimosi… Besikankinančiam iš bado, dūstančiam ar šąlančiam žmogui vargu ar kiti poreikiai rūpės. Šeimoje ar tarp draugų, ne visada jaučiuosi saugi, būna užplūsta nerimo, baimės, o dažniausiai liūdesio jausmas. Manau šių poreikių nesu patenkinusi iki galo, taip pat jaučiu meilės ir priklausomybės poreikį. Myliu kitus ir jaučiuosi jų mylima, manau šis poreikis yra patenkintas. Manau tiek visų žmonių, o taip pat mano, pagrindinis poreikis yra bendrauti. Kiekvienas žmogus nori ir stengiasi bendrauti tam, kad gautų informacijos apie konkretų dalyką. Mano aukščiausias gyvenimo tikslas, pagal A.Maslow žmogaus poreikių piramidę, susijęs su saviaktualizacijos poreikiu ir savo potencialo atskleidimu-šiuos poreikius tenkinu Vilniaus kolegijoje.Turbūt, kaip ir visų, mano svarbiausios vertybės yra išlikimas, teisingumas, gailestingumas, tobulėjimas, grožis, dvasingumas. Manau, mano vertybių sistema yra daugmaž susiformavusi. Aš stengiuosi išlikti, ieškau tiesos ir stengiuosi elgtis teisingai, esu gailestinga kitiem, užjaučianti, stengiuosi tobulėti visais atžvilgiais, moksle, darbe, bendravime su žmonėmis, na, o grožis, manau visi žmonės yra savaip gražūs, vienas galbūt vidumi, o kitas išore, negražių nėra, dvasingumas-esu dvasinga, tikiu į Dievą. Mano vertybių sistemos susiformavimui įtakos turėjo ir vis dar turi gyvenimo kely atsirandančios kliūtys. Jos moko mane išlikti, būti teisingai, gailestingai, tobulėti, būti gražiai bent vidumi ir dvasia. Asmeniniame gyvenime, bendraujant su aplinkiniais, visad susiduriu su tomis vertybėmis. Stengiuosi jų nepaminti ir kuo dažniau į jas atsižvelgti.
Daugelis psichologų mano, jog asmenybę reikia nagrinėti pagal žmogaus savybes. Viena iš jų, įgimta, priklausanti nuo genotipo – tai temperamentas. Tai galvos smegenų žievės jaudinimo ir slopinimo procesų stiprumas ir judrumas. Tai pagrindiniai žmogaus aukštosios nervų sistemos bruožai ir pagrindiniai ypatumai. Savita šių bruožų kombinacija sudaro įvairius aukštosios nervų sistemos veiklos tipus, kurie pasireiškia žmogaus elgesyje kaip temperamentas. Temperamento tipo nustatymo testai: Anglų psichologai stebėjo ką tik gimusių kūdikių elgesį. Jei verkia intensyviai ir garsiai, bet gavę maisto tuojau nurimsta-jie yra sangvinikai. Kiti po stipraus reikalavimo dar negalėdavo nurimti-cholerikai. Kiti maisto reikalaudavo pavėluotai, bet pavalgę lengvai nurimdavo-flegmatikai, o paskutinės grupės kūdikiai verkdavo silpnai ir tyliai, pamaitinti dar ilgai verkšlendavo-melancholikai. Taigi yra keturi temperamento tipai: cholerikas, sangvinikas, melancholikas ir flegmatikas. Mano prigimtyje slypi kelių temperamentų derinys. Galiu priskirti sau melancholiko, choleriko ir flegmatiko bruožus. Esu rami, jautri, suprantu kitus ir galiu patarti. Esu intravertė, vyrauja melancholiko tipas. Dažniausiai esu nukreipta į save. Mano trūkumai yra paviršutiniškumas ir lengvabūdiškumas. Galiu pradėti kokį nors darbą ir jo neužbaigti, ką nors pažadėti ir to neįvykdyti. Bendraujant su grupės kolegomis esu rami, ne visada garsiai išreiškianti savo nuomonę. Susidarius kliūtim mano kelyje, visada pamanau, kad tik man taip galėjo nutikti. Kaip sakiau esu temperamento tipų mišinys K.G. Jungas išskyrė dvi pagrindines asmenybės nuostatas: intraversiją (orientaciją į savo vidinį pasaulį) ir ekstraversiją (orientaciją į išorinį pasaulį). Tuo tarpu H Aizenkas surado ekstraversijos, intraversijos ir emocinio stabilumo ryšį su temperamento tipais (choleriku, sangviniku, melancholiku ir flegmatiku). Atlikus H.Aizenko asmenybės į Testo “buvimas su savimi” išvadose sakoma – “kasdieniniai rūpesčiai atima iš jūsų labai daug energijos, todėl mėgstate pabūti viena, bendravimas su savimi jums teikia naujos energijos. Po vienatvės akimirkų, vėl mielai, gerai nusiteikusi bendraujate su žmonėmis”. Šie du teiginiai patvirtina H.Aizenko asmenybės emocinį nestabilumą. Taigi aš esu intravertė, pagal atlikto testo rezultatus. Viską nukreipiu į save, į savo vidinį pasaulį. Dažnai esu užsisklendusi, jei man blogai, aš to „nerėkiu“ visam pasauliui. (Pagal R.Ruthe), Charakteris-unikalių psichinių savybių, pasireiškiančių asmenybei būdingais poelgiais, visuma. Charakteris formuojasi temperamento pagrindu. Tai, kas yra įgimta, tarsi padengiama auklėjimo, patirties sluoksniu. To paties temperamento žmonės, augantys skirtingose aplinkose, gali turėti visiškai skirtingus charakterius. Charakterio formavimąsi veikia pasaulėžiūra, jausmai, intelektas, aplinka. Charakteris pasireiškia visoje asmenybės veikloje, elgesyje, netgi išvaizdoje, kalboje. Literatūroje neradau, kas būtų kalbama apie charakterio tipus. Tačiau perskaičius apie savo Zodiaką sužinojau, kad Vandeniai yra sangvinikai. Jie lydimi sėkmės, šnekus, užjaučiantys, rūpestingi, gyvi, linkę vadovauti. Žmogaus charakteris turi ir gerų ir blogų bruožų. Kokie charakterio bruožai man padeda profesinėje veikloje? Nerodau savo kaprizų ne laiku ir ne vietoj, moku susikaupti ir atlikti savo darbą. Yra daug bruožų, nepadedančių profesinėje srityje. Esu uždara, nereiškiu savo nuomonės garsiai ir drąsiai, todėl užduotį galiu atlikti taip, kaip suprantu, (kartais klaidingai). Norėčiau būti tvirtesnio charakterio, drąsiai reikšti nuomonę, būti labiau siekiančia savo tikslo. Empatija, (gr. empatheia – stipri aistra, įsijautimas)- yra gebėjimas įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, skaityti kito jausmus-altruizmo pagrindas. Empatija susijusi su savivoka, savo jausmų pažinimu, vėliau savistabos rezultatu, pritaikant bendravime su kitais. Manau, aš susigaudau savo jausmuose, žinau, kam, ką jaučiu, ir bendraujant su kitais visada save stebiu, ar gerai pasakiau, ar padariau. Jei galima taip sakyt, manau esu empatiška. Kaip aš vertinu save? Manyčiau, kartais esu per daug savikritiška, o labiausiai savo išvaizdai. Dažnai nerandu ką apsirengti, nes su vienais ar kitais drabužiais jaučiuosi arba nejaukiai, nes jie ne mano skonio,(juos parekomendavo vilktis mama…) ar tiesiog jaučiuosi „lyg storulė vos įlindusi i „miniaką“. Šiaip iš dalies aš esu patenkinta savo išvaizda, man patinka mano plaukai, veido bruožai, tik dažnai pykstuosi su savimi ir sakau sau, kad reikėtų bent kelis kilogramus numesti… Tiek man trūksta iki pilnos laimės, tada būsiu tikrai patenkinta savo išvaizda visu 100%. Dažnai žmonės pirmą kartą mane pamatę, susidaro klaidingą nuomonę. Ne iš vieno esu girdėjusi, kad atrodau „pasikėlusi“, mažai bendraujanti. Bet ištikrųju nepažystamoj kompanijoj bendrauju mažai, nes esu „naujokė“, stengiuosi kuo mažiau reikšti savo nuomonę, kol nežinau, kaip į ją reaguotų aplinkiniai. Esu toks žmogus, kuriam reikia „apsitrinti“, o jau tada prasideda bendravimas ir visų nuomonė apie mane pasikeičia į gerą. Esu šiuolaikinių pažiūrų, kas susiję su mada, juk kiekvienas turi savo rengimosi stilių ir skonį, neturiu nieko prieš alkoholį, jei tik jis yra vartojamas saikingai, tačiau man asmeniškai nepatinka, kad šiuolaikinis jaunimas,(jaunesni nei 18 metų), vartoja alkoholį, kaip pasilinksminimui būtiną priemonę, juk linksmai leisti laiką, tai nebūtinai vemti pakrūmy. Esu griežtai nusiteikusi prieš narkotikus! Išvis nesuprantu, kokia iš jų nauda ir, kam kažkas juos išvis sutvėrė. Manau, kad jau ir alkoholinių gėrimų „per akis“. Nesu nusiteikusi prieš rūkymą ar žmones, kurie rūko. Aš manau, tai jų asmeninis reikalas, galbūt žmogus tik tokiu būdu randa nusiraminimą. Nors pati nerūkau. Mano nuomone, geriau rūkyti, nei gerti, ar vartoti narkotikus, o geriausia, nei rūkyti, nei gerti ir gyventi sveikai. Jei kalbėti apie mano intelektą, manau jis galėtų būti aukštesnis. Nesakau, kad esu neprotinga, tačiau daugiau proto, manau, dar niekam nepakenkė. Manau, esu jausmingas žmogus, o kartais netgi per daug. Jei man žmogus patinka, galiu su juo bendrauti, kaip šimtą metų būtume pažystami, nors realiai esam pažystami vos mėnesį. Esu greit prisirišantis žmogus ir prie moteriškosios lyties atstovių, ir ypač prie vyriškosios. Greit įsimyliu (paskutiniu metu), ir atrodo, kad nesinori to žmogaus paleisti. Galbūt dėlto, kad esu nusivylusi meile, nes manau, kad gerų vyrų nėra, o galbūt labiausiai dėlto, kad bijau vienatvės. Tai turbūt yra mano didžiausias minusas visais atvejais. Šiaip man patinka mano charakteris, tačiau paskutiniu metu dažnai išgirstu, kad esu nepakenčiama. Dažnai ne nuotaikoj, greit užsideganti, galiu apšaukt, o po to pagalvot ir atsiprašyt, o galbūt šiuo metu tokia esu dėl asmeninių priežasčių. Šiuo metu mano pagrindinis gyvenimo vaidmuo yra studentė, bet ne tik. Studentė aš jaučiuosi, kai vaikštau i paskaitas, namuose rašau darbus, einu i biblioteka literatūros, egzaminų pasiruošimui. Kadangi turiu draugą, dar kartais jaučiuosi žmonos vaidmenyje, gaminu vakarienę, kartais pusryčius. Dar jaučiuosi autoritetu. Turiu krikštadukrą ir krikštasūnį, kurie dažnai bando lygiuotis į mane. Aišku, tai paglosto mano širdelę. Konfliktas – tai nesuderinamų požiūrių susidūrimas, sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus. Iškilus konfliktui, aš dažniausiai bandau jį išspręsti, niekad nepalieku taip, kaip yra. Dažniausiai aš stengiuosi vengti konflikto ir stengiuosi bendradarbiauti su varžovu. Kaip aš sprendžiu kilusį konfliktą? Pirmiausiai išaiškinu pačiai sau, kokie yra mano norai ir poreikiai, paskui išsakau kitai konflikte dalyvaujančiai pusei savo norus ir poreikius, išklausau kitos pusės norus ir poreikius, ieškau galimų sprendimų. Tada vyksta galimų sprendimų įvertinimas ir geriausio išrinkimas, paskui pasirinkto sprendimo įgyvendinimas ir pasirinkto sprendimo tolimesnis tikrinimas. Bet tiesą pasakius aš visada stengiuosi veikti taip, kad jokių rimtų konfliktų nekiltų, o jei jau taip atsitinka, visad galima rasti kompromisą.Ego-Tai sąmonės centras, jungiantis mintis, jausmus, pojūčius, kurių dėka mes suvokiame save kaip žmogų. E.Berne teigia, kad nepaprastai svarbu yra auklėjimas, šeimos kultūra, tėvų elgesys, nes viso to veikiamas vaikas renkasi savo gyvenimo scenarijų ir poziciją. Apie Ego būsenų kreivę literatūroje neradau. Kaip jau minėjau, esu gana uždaras žmogus. Mažai bendrauju nepažystamoj kompanijoj. Labiausiai bijojau tos dienos, kai reikės eiti į paskaitas. Labai bijojau to, kad kaip visada, sėdėsiu galiniam suole viena, kad manęs niekas nematytų ir nekrisčiau į akis. Bet, ištikrųju, mane labai nustebino tai, kad viskas įvyko atvirkščiai. Nuo pat pirmos paskaitos susiradau suolo draugę, ir netgi bendravau su visais sėdinčiais aplinkiniuose suoluose. Vėliau netgi išgirdau nuomonių, kad aš jiems pasirodžiau drąsi, nebijanti reikšti savo nuomonės diskutuojant, žodžiu visai priešingybė, nei esu ištikrųju. Pati stebėjausi, kad galėjau taip drąsiai elgtis, o bijojau tikrai. Galbūt taip jaučiausi, nes buvau susidarius klaidingą vaizdą. Kadangi prieš tris metus pati gyvenau Vilniuj, žinau, koks tas „Vilniaus“ jaunimas. Maniau ateisiu tokia iš „kaimo“, išjuoks mane… O dabar pamačiau, kad mano grupės draugai yra visi labai mieli ir draugiški. Mano nuojauta manęs visai nenuvylė ir labai tuo džiaugiuosi. Rašydama šį darbą, vis galvojau kokiu pažymiu galėčiau jį įvertinti. Aš kolkas dar ne pedagogė ir ne dėstytoja, bet įvertinčiau galbūt 7 balais, nes neradau visos reikiamos informacijos ir terminų.