ĮVADAS Jau seniai sprendžiamas klausimas kodėl žmogus elgiasi taip kaip jis elgiasi Kiekvienas žmogus elgiasi individualiai Psichologija kaip savarankiškas mokslas atsiranda 1879m WUNDT įkuria pirmąją laboratoriją o vėlaiu atsiranda visa eilė mokyklų Geštalto mokykla- žmog- vientisas žmog būvis čia ir dabar ir nežinome kas laukia sekančią akimirką Visos mokyklos nesiekia sunaikinti kitų psichol mokyklų teiginių Geštalto mokykla teigia kad pavidalas ir struktūra apsprendžia psichiką Bichevioristai teigia jog psichika pažystama per elgeseną ir veiklą Psichoanalitikai- Froidas (įkurėjas) teigia kad psichika nevienalytė ir ją sudaro sąmonė pasąmonė ir savimonė Id: ego: Superego Gimdami atsinešame tik pasamonę tai įgimti dominuojantys potraukiai sexualiniai ir agresijos jei potraukiai nerealizuojami jie neišnyksta jei tų nerealizuotų potraukių susikaupia daug tada prasideda problemos o jei potraukiai patenkinti- homeostazė Superego- idealus Aš siekiai perspektyvos į ateitį tarp pasąmonės ir superego vyksta kova tai poreikių tenkinimas ir galimybių kova tarp noriu ir reikia Ir tarp jų atsiranda sąmonė (Ego) Psichologai gydant siekia užblokuoti pasąmonę Gydoma laisvosiomis asocijacijomis pats žmogus bviską išsipasakoja Sapnai- Jungo mokslas analizuojantis sapnus Hipnozė galima netik iš pasamonės paimti bet ir į ją įdėti Humanistinė mokykla Rodžersas teigia kad žmog begalinė tobulybė maždaug 14-15% žmog gali realizuoti savo siekių Svarbiausias dalykas aplinka Humanistai siekia akd žmog jaustūsi gerai tai žmogaus savęs vertinimas Vaikystėje vaikas save vertinas pagal kitus paauglystėje vyksta identifikacija Suaugęs save vertina kaip subjektas ir pats suprantas kas aš esu Svęs vertinimas gali būyi adekvatus paaukštintas ar pažemintas adekvatus- save vertini taip kaip tave mato aplinkiniai tada neturime jokių problemų ir puikiai supranta savo sugebėjimus tada išlaikoma pusiausvyra tarp teisių ir pareigos Per aukštas savęs vertinimas tada galvoji kad viską galiu toks žmogus ignoruoja pareigas Per žemas vertinimas žmog kenčia viską daro už kitus atsiranda diskomfortinė būklė
Psichika pasaulio atspindėjimo forma Atspindėjimas vyksta 1)Sezoninis percepsinis jis vyksta per pojūčius beterpiškai žmogų įtakojanti aplinka paimama receptorių pagalba o jie išsidėstę išorėje ir viduje Sensorinis pats pats primytiviausias pasaulio supratimas Suvokimas- jutimas plius žmog patirtis 2)Vaizdinių pagalba Pasauilio pažinimas žmogus kontaktuodamas su aplinka užfiksuoja vaizdinių pagalba tai duoda platų supratimą 3)Verbalinis- mąstymo Žodis suprantamas pagal prasmę kuris duotas tik žmogui Mąstymas tai tam tikros operacijos atliekamos smegenų pagalba mąstymo mažiausia forma suvoka abstraktus mąstymas kada daiktus išreiškiame tam tikrais simboliais Psichika smegenų funkcija psichika nemateriali ji pažįstama per elgesį ir veiklą o tai koordinuoja nervų sistema Psichiniai reiškiniai skiriasi nuo reiškinių tuo kad jie yra žmoguje Psichiniai reiškiniai skirstomi 1)Pasichinius procesus (panaikinus stimulą reiškinys išnyksta tia jutimai suvokimas dėmesys kalba mąstymas vaizduotė) 2)Psichinės būsenos (pastovesni reiškiniai jiems priklauso emocijos jausmai valia) 3)Psichinės savybės (realiatyviai pastovūs reiškiniai per visą žmog gyvenimą ir l ilgam laikui tia temperamentas charakteris sugebėjimai)PSICHOLOGIJA ŠIANDIEN psichologija- mokslas apibendrinantis tam tikrus tyrimus ir ju dėsningumusBuitinėje psichologijoje nėra tyrimų yra tik samprotavimaiPSICH MOKSLO ŠAKOS 1bendroji psichologija- supažindinanti su bendrosiomis sąvokomis 2lyginamoji psichologija analizuoja psichikos išsivystimą lyginant su smegenų išsivystimo lygiu 3amžiaus tarpsnių psichologija- embrionas kudikystė vaikystė paugkystė jaunystė suaugęs senatvė Skirstoma pagal smegenų išsivystimo laipsnį 4socialinė psichologija psichologija analizuoja tam tikrus psichinius reiškinius tam tikrose žmonių grupėse 5pedagoginė psichologija analizuoja intervencijas kurios adekvačios kiekvienai amžiaus grupei 6inžinerinė psichologija nagrinėja profesines ypatybes ir dėsningumusŽMOG PAŽINIMO METODAI 1stebėjimas kada žmog stebime jam nežinant 2pokalbis jo metu yra tyrėjas jis ruošiasi pokalbiui, siegdamas išsiaiškinti klausimais problemą Pokalbio metu svarbu ne tik verbalika bet svarbu ir neverbalinės reakcijos (gestai mimika ir kiti kūno procesai) 3interview tyrėjas- situacijos vadovas tai l krypyingas pokalbis žiūrima kiek kalbėtojas turi informacijos apie tai iš anksto nepasiruošęs 4testas skirtas pirminiam žmog pažinimui Išrado France Binet Xxapr žmog intelekto tyrimai Testai yra 3 rūšių a,b,c lygių a lygio patys papr testai klausimas ir atsakymas šis testas orientuotas į žmogaus sąmonę ir juo gali naudotis visi žmonės B lygio testas tai orientuoti i pasamonę ir samonę ir yra gana sudėtingi čia reikia specialisto Clygio testai pasamoniniai jį įsigyti reikia turėti daktaro laipsnį Testavimas vyksta etapais a)testavimo instrukcijai testuotojas turi tiksliai pranešti ką turi daryti respondentai b)testo eiga arba atlikimas c)duomenų apdorojimas yra testo raktas kad galėtum sutvarkyti duomenis d)interpretacija- testo atšifravimas Tai pati sukiausia testo dalis čia dirba tyrėjas reikalinga apibendrinti ir apdoroti informaciją Testavimas konfidencialus procesas Testuojama tada kai žmog sutinka AIZENKO TESTAS tikslas nustatyti tam tikras žmogaus asmenybės savybes Aizenkas naudojosi Jungo teorija jis skirsto introvertai- žmonės orientuoti į save ši akimirka nesvarbi svarbu praeitis ateitis jie mano kad patys dėl visko kalti Extrovertas- orientuotas į aplinkos poveikius tai priklaiuso nuo aplinkybių tas žmog orientuotas čia ir dabar Aizenkas dar įveda neurotiškumą ir emocinį stabilumą Neurotikai- pikti žmonės Emociškai stabilūs žmon tai pamąstantys žmonės Cholerikas- kūrybiškas energingas piktas pradėtų darbų nepadaro iki galo Sangvinikas- panašus i choleriką bet linksmas ir viską padaro iki galo Flegmatikas- inertiškas dirbantis l atsakingas už tai ką padarė lėtas reikia daug laiko nepiktas l kūribingas Melancholikas- lėtai dirbantis piktas būdinga empatijaVEIKLOS IR ELGESIO PSIHIKOS BIOLOGIJA kai neturi nervų sistenos (žemesnieji gyvūnai) reaguoja į aplinką dirglumu (taksiai) Kurie turi nervų sistemą į aplinką reaguoja ketveriopai 1instinktai kurie sudaro besąliginio reflexo pagrindą jie yra įgimti čia jokių sąmonės reiškinių nėra čia viskas vyksta reflexu vyksta automatinis veiksmas 2išmokta elgsena atsiranda individualiame gyvo organizmo gyvenime ir įtvitinama tai pakartojant 3intelektinė veikla- problemų sprendimas be išankstinio išmokimo 4samonė duota tik žmogui tai žmog aukščiuasia psichikos išraiška ir jos pagrindas mąstymas Sąmonės išraiška pasekmės ir priežasties supratimas kada žmogus vertina aplinkos poveikius jis nustato iš kur tai pasekmė kada žmog žino Visuomeninės patirties perėmimas dėka samonės Egzistuoja amžinos vertybėsSAVIMONĖ SOCIALIZACIJOJE kiekvienas žmog turi realusis aš ir idealusis aš Kad pasiekti idealujį aš tai daroma per žmog veiklą Kada žmog keičiasi dėka aplinkos poveikių tai vad socializacija Nervų sistemą sudaro galvos ir stuburo smegenys ir iš jų išeinantys nervai Nerv sist f-jos ryšio su aplinkiniu pasauliu palaikymas visų organų koordinacija Pats centras galvos smegenys jos yra 6 sluoksnių nerv sist mažiausia dalis neuronas- pagrindinė nervinė ląstelė jis sudarytas iš kūno (soma) toliau eina atsišakojimai (dendritas) vienas atsišakojimas didelis (aksonas) Neuronu eina nervinis impulsas ir eina viena kryptimi tai užtikrina mielinas kada elektrinis impulsas pereina sinaxę tad vyksta chem reak Galv smeg suskirstytos į pusrutulius dešinį ir kairį Smeg žievė suskirstyta į tam tikras zonas kuriouse yra centrai skirtingų organų Tie centrai nėra grieštai lokalizuoti Jei sunaikiname viną centrą jo neatstatysime niekaip tačiau kiti centrai dalinai perima ir padeda dirbti Smeg vyksta biocheminiai elektriniai procesai be išorinių pokyčių yra biochem srovės kurios fiksuojamos osilografu Žmogaus rabybės būvyje rašomas a diagrama ir ji svyruoja nuo 9-12 delta ritmas prieš miegą būdravimo būsena svyruoja 4-7 beta ritmas kai žmog būna veikloje svyruoja 13-30 Sujaudinus smegenyse atsiranda sujaudinimo židiniai ir jie plinta užimdami smeg žievės plotą Slopinimas smegenų apsauginė f-ja jei nervines ląsteles alikysime ilgame jaudinime jos gali žūti Miego metu nerv ląst ilsisiŽMOGAUS KONTAKTAS SU APLINKINIU PASAULIU orgn ryšys su aplinkiniu pasauliu vyksta per jutimo organus mažiausias jutimo organas receptorius Visas kelias nuo receptorių iki centrinės nervų sistemos ANALIZATORIUS žmogus reag ir atsakas- reflexas Sąlyginis reflexas atsiranda žmog gyvenant Reflex- orgnz atsakas į dirginimą Žmog gyvendamas turi signalines sistemas- signalai dirgikliai stimulai 1-oji signl sist- girdėjimo uoslės skonio lytėjimo ir tt turi ir žmon ir gyvn 11-oji sig sist priklauso žodžiai ir žodžių junginiai į kuriuos reag tik žmog Žodis gali būti girdimas matomas ir tariamas L dažnai žod gali būt dirgiklis kaip kitas žodis Abi sist neatsiejamos 1-oji jutiminis pažinimas o 11-oji abstraktus mąstymas- žod ar sąvoka kuriais operuojant pažįsti pasaulį DINAMINIIS STEREOTIPAS- žmog pasikartojančių poveikių prisitaikymas Din stereotipai kiekviename žmog savitiONTOGENETINIS PSICHIKOS VYSTIMASIS ontogenzė- žmog vystimasis nuo pradžių iki galo Žmog gimsta su 15 mljrd neuronų iki 35 metų tobulėja kontaktuodamas su aplinka Nuo 30-35m pradeda vėl primytivėti nervinė sląst savaime pradeda žūtiASMENYBĖ ŽMOG- biolginė būtybė su apibrėžta anatomija ir visos galios potencijoje INDIVIDAS- vienas iš daugelio ir nebūtinai žmog ASMUO- vienas iš daugelio bet žmog INDIVIDUALYBĖ- savybių visuma kuri išskiria vina iš daugelio ASMENYBĖ- individualybė socializacijoje Asmenybė- l sudėtinga psichinių sistemų pasireiškianti asmens savitumu fenomenalumu unikalumu Asmenybė traktuojama- biologinis veiksnys ir socialinis veiksnys kuris atsiranda su sąveika gamtoje Asmenybę nustatome pagal kryptingumą Kryptingumą nusako aktyvumas poreikiai Aukštesnieji Poreikiai (socialiniai savigarbos saviraiška) Žemesnieji poreikiai (fiziologiniai ir saugos) Visi išskyrus saviraiškos poreikiai nukreipti į save Žmog gyvenant poreikiai kiekvienoje pakopoje keičiasi kiekybiškai ir kokybiškai POREIKIAI- kryptingumo rodikliai POLINKIAi skatina veikti NUOSTATOS- daromos prielaidos pirminis žmog įvardinimas MOTYVAI- tai varomoji jėga kuri stumia mus į priekį tai žmog atsakas į klausimą kodėl jis daro taip kaip daro ASMENYBĖS SAVYBĖS- temperamentas- turime pažinti kas tas žmog yra charakteris jis besikeičiantis veikiamas aplinkos bet l priklauso nuo temperamento sugebėjimai žmog gimdamas atsineša sugebėjimų pradus asmenybę nusako socialinis statusas statusas vieta santykių sistemoje pozicija kurią žmog užima tarp kitųJUTIMAI KLAUSOS RECEPTORIAI- garso bangos pasiekia ausies būgnelį atsiranda dirginimas paverčiamas nerviniais impulsais Garsai kurie pasiekia būgnelį skiriasi aukščių garsumu Muzikiniai garsai- kalbėjimo garsai Triukšmas nesuprantamo žodžio prasmės Ilgas ir stiprus triukšmas kenkia žmog sveikatai SKONIO JUTIMAI randasi burnos ertmėje ir l daug receptorių liežuvio gale Skiriami skoniai- saldus rūgštus kartus sūrus Receptoriai šie veikia tik drėgnoje terpėje UOSLĖ- receptoriai nosies ertmėje kiekvienas receptorius beigiasi plaukeliu ODOS- receptoriai išsidėstę visoje odoje jaučiame lytėjimą temperatūrinius pokyčius ORGANINIAI J- alkis troškulys sotumas pykinimas šie recp vidiniai Jei recp dirba normaliai žmog nieko nejaučia PUSIAUSVYROS J- čia svarbiausias vestiubiuliarinis aparatas kuri randasi vidinėje ausyje Pusiausviros nebuvimas sukelia pykinimą šis procesas adaptuojasi JUDĖJIMO J- receptoriai išsidėstę raumenyse ir sąnariuose pažeidus šoius receptorius apribojamas judėjimas SKAUSMO J- receptoriai išsidėstę visame žmog kūne Skausmas perspėja kad organizme yra kažkas negerai ar tokie išorės rodikliai žmog nepriimtini ir tai vienintelys receptoriai kurie nesiadaptuoja POJŪČIŲ YPATUMAI- atskirų daikto ar reiškinio savybių suvokimas Receptorius veikia įvairiausi dirgikliai- temperatūra kvapai šviesa ir tt kurie sukelia yvairius pojūčius Pojūčių ypatybės pobūdžiai Modalumas- pobūdis (šviesos sukelia regėjimo pobūdį) Pojūčiai skiriasi intensyvumu ir jį lemia dirgiklio jėga Intensyvumą sukelia individualiios asmens savybės Priklauso nuo receptoriaus funkcinės būsenos Trukmė kurią apsprendžia receptoriaus dirginimo laikas funkcinė būsena dirgiklio intensyvumas ir yra latelentinis laikas Pojūčių kokybė to paties modalumo pojūčiai l skiriasi kokybe Pojūčių slenkstis- kai dirgiklis sukelia adekvatų pojūtį ir tai priklauso nuo receptoriaus dirglumo Slenkstis gali būti žemutinis (kada mažiausias dirgiklio intensyvumas sukelia adekvatų pojūtį) aukštutinis (kada didžiausias dirgiklio intensyvumas sukelia adekvatų pojūt) Jei bus dar didesnis intensyvumas tai pakeisime modalumą pojūčių skyrimo slenkstis mažiausias dirgiklio pokytis kuris sudaro vos pastebimą jutimo pokytį ADAPTACIJA-jutimo organų ar receptorių prisitaikymas prie dirginimoSUVOKIMAS- pagrindinis pasaulio savybių suvokimas Suvokimo esmė kaip mes suvokiame- analizatorių ryšiais SUVOKIMO YPATYBĖS- 1patirties vaidmuo kuri saugoma atmintyje 2suvokimo aktyvus charakteris- suvokia pats žmog todėl to paties obj suvokimas gali bųti skirtingas net tas pats žmog ta patį obj gali suvokti skirtingai Priklausomai nuo receptorių išsivystymo kiekvienas žmog savo aplinką suvokia savaip čia svarbu stebėjimas stebint svarbu pamatyti išgirsti PASTABUMAS- kaip asmenybės savybė kaip mes sugebame išskirti daikto ar reiškinio atskiras savybes STEBĖJIMAS- pagrindinis pažinimo tikslas ir vedantis į pastabumą Stebėjimas gali būti organizuotas kuris atveda į smalsumą Žmog sako tiek kiek jis nori gilintis nereikia ILIUZIJOS- klaidingas suvokimas tai nėra patalogijaDĖMESYS tai žmog susikaupimas jo kryptingumas į tam tikrą obj tuo pačiu atitrūkstant nuo kitų obj Fiziologinis dėmesio pagrindas laikinieji ryšiai smegenų žievėje DĖMESIO SAVYBĖS 1dėmesio apimtis- obj kiekis kuriuo dėmesys apima vienu metu 2dėmesio pasiskirstymas skiriame obj nevienodą dėmesį 3dėmesio perkėlimas kada mes norimai keičiame keičiame stebėjimo obj 4dėmesio svyravymas svyravymas nuo perkėlimo skiriasi tuo kad vyrauja sąlyginis reflexas svyravimo pagrindas nevalingas reiškinys 5koncentracija susikaupimas į tam tikrą obj kuo obj reikšmingesnis tuo koncentracija didesnėVienu metu veikiamas daugybės dalykų o sąmonę pasiekia tik reikšmingiausia- ATRENKAMUMAS dėmesio prigimtis socialinė nes dėmesys vystosi žmon bendraujant Dėmesio išraiška mimika judesiai Dėmsio savybės priklauso nuo žmog nervų sist esant silpnai nervų sist daug dirgiklių trukdo susikaupti stiprios nervų sist daug dirgiklių didina koncentraciją Tam pačiam žmog skirtingu laiku dėmesio savybės siriasi Dėmesys- reflexinio charakterio Valingas dėmesys- įgijamas su sąlyginiu reflexu su valia su kalba DĖMESIO YPATUMAI 1svarbu dėmesio charakteriai (naujumas kontrastas jėga) 2veiklos organizavimas tam kad padidinti dėmesio apimtį apjungiami obj pagal tam tikrus bruožus 3santykis su žmog poreikiais mes dažniausiai atkreipiame pirmiausiai į tendėmesį kas mums yra reikšmingiausia DĖMESINGUMAS- viena iš asmenybės savybių kuri žmogų nuteikia teigiamai dėmesingumas l priklauso nuo pastabumo Tai kaip moralinė asmenybės savybė Svarbu valingas dėmesys Dėmesio ugdymui svarbu proceso organizavimas Ugdymo kelias aktyvinimas panaudojant problemų sprendimų būdus Treniravimas kartojimas- tikslas atgaminti senas bet ir pritaikyti naujose situacijose Tam kad ugdyti dėmesį turime žinoti individualias dėmesio savybesKALBA- komunikavimo priemonė perdavimas minčių žodžių iš kartos į kartą Expresinė- emocinio poveikio perdavimas Kalba egzistuoja tol kol ji naudojama kalbos pagalba mes mąstome Apibendrinti žodžiai- sąvoka kalba- jos pagalba formuojasi kaip asmenybė Yra 3 kairėje galvos smegenų pusrutulyje kalbos centrai girdimasis judamasis matymo Kalbos ryšys būna išorinis ir vidinisIšorinis- kuria mes išreiškiame Vidinė kalba mes ja mąstome Išorinė gali būti sakytinė rašytinė ir afekto Sakytinė kalba skirstoma dialoginę ir monologinę ši kalba sudėtingatodėl jąiš anksto reikia ruošti Kalbetojas kalbą turi l reglamentuotiČia l svarbu intonacija mimika gestai rašytinė k gali skaitytojo ir neturėti tu jo nematai čia nėra galimybės intonacijai mimikai tam skirti ženklai ši kalba mažiau išraiškinga bet turi būti išbaigta ši kalba formuojasi sakytinės k pagrindu ir virsta vidine Pagrindinė kalbos funkcija informacijos perdavimas Afekto k jaustukai ištiktukai ir tt Dialoginė k kai dalyvauja 2 ir daugiau ir visi yra aktyvūs Čia pagr reikalavimas mokėti išklausyti žmogų kalba tarp eilučių apie vieną kalbame bet suprantame kita Monologe kalba vienas žmog ir čia būtinai turi būti klausytojas Monologinė k išbaigta ir jai reikia l d pasiruošimo Ji yra su kryptingumu ir klausytoju(ais) Vidinė k – vaikų kalbėjimuose ji nukreipta į save Jų žodžiai neturi reikšmės tikrosiosBet ir suaugę žmon turi vid k tai mąstymas Kalba- signalinė sist ir ji yra toks pat dirgiklis kaip ir kiti Tik žmog į žodį reag adekvačiai o gyvuliai reflexiškai FONOLOGIJA- mokslas apie kalbos garsus SINTAKSĖ- ryšys tarp žodžių kurie išreiškia tam tikrą ryšį SEMANTIKA- žodių ar frazių tam tikra reikšmėATMINTIS inf visma fiksuota smeg žievėje Smegenyse fiksuojasi tik naudinga inf o visa kita praeina kaip per sietą tačiau jei mes vieną reiškinį kada nors atmetėme o dabartuje vėl su juo susidūrėme tai vyksta atgaminimo procesas ATMINTIES PROCESO EIGA suvokimas įsiminimas inf perkėlimas į tolimesnę atmintį užmiršimas- fonas ATMINTIS gali būti sencorinė- ty atminties receptorių lygyje ji pati primytiviausia Trumpalaikė atm- apibūdinama pagal laiką ir apimtį ji trunka 20s Ilgalaikė atm- kai ieškome būdo ją išlaikyti tai priklaiso nuo to kiek žmog pajėgus laikas ir atmintis yra beribė Kaip perkelti inf į ilgalaikę atmintį ty aktualinimas ir kartojimas Kontextas ty kokiame kontexte pateikiami faktai- fonas- kaip kreipiančioji į atgaminimą Kodavimas- jo metu svarbu fonas bet jo metu mes atliekame aktualinimą Ji prasideda nuo sensorikos pereina į trumpalaikę atmintį tai kas svabu siunčiama į ilgalaikę atm čia svabu analizė ir identifikacijaVAIZDUOTĖ ty vaizdinių susidarymas smeg žievėje tai neįmanoma be jutimo atminties suvokimo ir mąstymo VAIZDUOTĖS RŪŠYS- įsivaizduoti tai kas egzistuoja realybėje įsivaizduoti istorinę praeitį įsivaizduoti kas bus ateityje įsivaizduoti to ko niekada nėra buvę Vaizduotė yra valinga ir nevalinga Valinga- norim ką nors specialiai įsivaizduoti Mato viziją ir nori ją įgivendinti Nevalingas- neturi tikslo kad sukurti kokius nors vaizdinius Nevalingos vaizduotės darinys sapnai kartais jie pasireiškia simboliais Vaizduotė gali būti atkurianti ty į sivaizduoti tai kas yra apibūdinama Kūrybiška vaizduotė kada kuriami vaizdai yra savarankiški vaizdiniai Svajonės- kūrybiška vaizduotė ji nėra atsieta nuo realybės nes tai yra fantazija Haliucinacijos kada tu kuri vaizdinius kurių nėra bet tau atrodo kad yraMĄSTYMAS tia visa laiką buvo filosofijos ir logikos obj tai aukščiausia aplinkinio pasaulio atspindėjimo forma pats aukščiausias pschologijos procesas Mąstyme yra informacijos kuri mumyse atsiranda Jei mūsų pasaulio supratimas būtų vien tik per receptorius jis būtų neobjektyvus Mąstymas- tarpinis supratimas- pažinimas Tarpinio pažinimo mąst- objektyvūs dėsningumai tarp daiktų ir reiškinių Mąstyme svarbu mąstymo operacijosviena iš mąstymo operacijų lyginimas Analzė ir sintezė analizė- kai mintyse mes sakidome daiktus ae reiškinius Sintezė kai mintyse apjungiami atskiros objektų ar reikinių dalys Abstrakcija- tai mintyse išreikštos atskiros savybės ar požymiai atmetant viską kas nėra svarbu Mąstymas- tikrovės apibendrintas pažinimas jos mažiausia dalelė yra savoka Pažinime mąstymas vaidina pagr vaimenį Mąstymo formos- sąvoka tai mąstymo formakai atsispindi bendros ir esminės daikto arba reiškinio savybės Sąvoka- pilna žodžio reikšmė Sprendimas veda į sprendinį ty procesas kurio rezultatas sprendimas Tai mąst forma pateikianti ar paneigianti kokį nors teiginį Sprendimai gali būti- bendri daliniai vienetiniai Sprendimai išreiškia sąvokų turinį todėl žmog teigdamas ar neigdamas turi puikiai suvokti sąvokų turinį Mąstymas leidžia nustatyti tai ką šiuo momentu nėra Mąstymo pojūčiai ir suvokimas- rezultatas spendinys kurį mes randame be analizatoriausPSICHINĖS BŪSENOS Stimulas išnyko o reakcijos išlieka tam tikrą laiką Psich būsenoms priklauso jausmai valia EMOCIJOS- iš reiškinių pats dinamiškiausias tam tikros emocijos be galo dinamiškos o kai kurios ilgai išliekenčios ir apsprendžiančios žmog emocinius bruožus Dinamiškos emocijos- įtakojamos temperamento Emocijos ir jausmai atsiranda santykyje su aplinka o pats procesas subjektyvus- kiekvienas reaguoja savaip Emoc gali būti daugiareikšmės jos priklauso nuo kryptingumo Emoc susidaro iš komponentų- emoc sujaudinimas emoc išraiška emoc išgyvenimas IZARD psicholologas iš USA emoc klasifikuoja džiaugsmas nuostaba baimė laimė meilė pasibjaurėjimas ir tt Emoc skiriasi nuo jausmo tuo kad tai yra neilgai trunkantis reiškinys Jausmai išreiškiami per emocijas Emoc turi ir gyvūnai jausmą turi tik žmog jausmas yra socialinio charakterio susiformuojantis nuo žmog dominuojančių poreikių Stirprios emoc išaukia organizmo fiziologinį pasikeitimą Emoc centrai yra smeg požievyje Emoc atsiranda dėl antrosios signalinės sist ir išreiškiamos per mimiką intonaciją bet tai l priklauso nuo asmenybės Emoc yra teigiamos ir neigiamos o tarp jų abejingumas Teigiamos em (laimė džiaugsmas meilė) neigiamos em atvirkščiai Visuomeniniu požiūriu em veda į dorovinį moralinį augimą Em gali būti- steniškos- kai skatina žmog aktyvumui ir nebūtinai turi būti teigiamos (džiaugsmas laimė bet baimė) Asteniškos- kai žmog tampa bejėgis gali būti teigiamos ir ne Pagal jėgą ir trukmę em gali būti sukeliančios intensyvumą ir pastovumą AFEKTAS- trumpalaikė em išreiškiama su tam tikrais emociniais protrūkiais ir afektas yra tam tikra išraiška emocijos AISTRA- pastovi em būsena kuri stimuliuoja žmog tam tikrai veiklai STRESAS- kai tam tikroje pasipriešinimo situacijoje kas tai tampa įpatinga stresas atveda į fiziologinius pasikeitimus JAUSMAI- gali buti aukštesnieji ir žemesnieji FRUSTRACIJA- l panaši į stresą bet čia ilgam laikui pasireiškiaVALIA žmog suvokia aplinkinį pasaulį jį supranta ir keičia aplinką pagal savo tikslus tas pakeitimas gali būti be didelių pastangų ir su l d pasipriešinimo nugalėjimu Valios ugdymo sunkumai vidiniai kurie priklauso nuo žmog vidinės būsenos (tingėjimas bloga nuotaika) Išoriniai sunkumai prklausantys nuo mūsų Valia ir pasireiškia tuo kaip mes galime nugalėti sunkumus tai psichinė veikla apibūdinant i žmogaus požymius su tam tikru tikslingumu valia ugdoma ir jos neturi gyvūnai valios procesas- paruošiamasis etapas čia svarbiausias tikslo suvokimas jei tikslas objektyviai nepasiekiamas valios negalime ugdyti Ugdant valią l svarbu pažinti save ir tas leidžia pažinti realų tikslą Vykdomasis etapas išorinė veikla ir suskaidymas Valios išraiška- tikslo siekimas ištvermė drąsa ir tt Valingas žmogus sąmoningai reguliuoja savo poreikiusTEMPERAMENTAS žmog išraiška kaip jis reaguoja į aplinkos poveikius Pagal PAVLOVĄ visi žmon į aplinką reaguoja nuo nervų sist tipo Nervų sist tipas-silpnas ir stiprus Stiprus- paslankus ir nepaslankus Paslankus- pusiausvyras (sangvinikas) ir ne (cholerikas) Nepaslankus (flegmatikas) Silpnas (Melancholikas)CHARAKTERIS- tai visuma individualiai savitų pasireiškiančių tipiškais aplinkos būdais Char atspindi žmog nuostatas į kitą žmog veiklą save ir daiktus Char l priklaisomas nuo temperamento esant skirtingam temperamentui toje pačioje aplinkoje formuojasi skirtingi char bruožai Formuojant char l svarbu em ir valia- char formavimosi esmė Formuojant char atsiranda ryžtas atsakomybė savitvarda ir tt gali būti teigiami ir asocialūs bruožai ir tai priklauso nuo asmenybės kryptingumo char l priklauso nuo em ir taip susiformuoja kokie char bruožai bus duominojantys Gintamo kompleksas tiriamas char surenkama pagal bruožus ir daiktus ar tu egoistas ar eltruistas darbštuolis ar tinginys nuolankus ar išdidus char keičiasi visą žmog gyvenimą ir mes galime keltisau reikalavimus ir ugdyti savo charSUGEBĖJIMAI- tai kintanti visą gyvenimą o ateidamas žmog į gyvenimą atsineša pradus Gali būti sugebėjimų pradai sudarius sąlygas išukdomi sugebėjimai jei sugebėjimų pradai yra bet niekas jų nepastebi jie lieka potencijoje Kada nėra sugebėjimo pradų tam tikrai veiklai tada joks sugebėjimas negali išsiugdyti Kai yra ryškūs sugebėjimų pradai tada aplinką žmog sau kuriasi pats tada sugeb būna genealūs Sugebėjimai skirstomi į protinius ir intelektinius Intelektas gali būti suvokinis konkretusis abstraktusis Psichologiniai sugebėjimai reiškiasi per tam tikras veiklas koks judesių tikslumas greitis regėjimo judėjimo l svarbu koordinacija ergonomika šito esmė tikslumas Percepciniai sugebėjimai erdvės požymių santykių suvokimas Sugeb gali būti bendrieji kurie gali būti būtini visokiausiai veiklai ir specialieji sugeb reikalingi tam tikrai veiklai Ir dar skirstomi meno literatūrinius- meninė vaizduotė kalba estetiniai jausmai Tikslieji sugebėjimai- mokėjimas apibendrinti abstraguoti čia svarbu mąstymo ugdymas Pedagoginis sugebėjimas