TURINYS
1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………………32. Psichologijos mokslo samprata……………………………………………………………………………33. Šiuolaikinės psichologijos kryptys………………………………………………………………………44. Humanistinė psichologija……………………………………………………………………………………55. Išvados…………………………………………………………………………………………………………….66. Lyteratūra…………………………………………………………………………………………………………7
ĮVADAS
Žodis „psichologija“ kildinamas iš dviejų graikų kalbos žodžių: psyche – siela ir logos – mokslas. Galima teigti, kad tai mokslas apie sielą, tačiau siela čia suprantama ne kaip mirštanti, nematiariali žmogaus dals, o kaip žmogaus ir gyvūno vidinio pasaulio reiškinių ir procesus apibūdinama visuma. Todėl vietoj žodžio „siela“ vartojamas terminas „psichika“. Psichologija – tai mokslas, tiriantis psichinius reiškinius jų kilmę, raida reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija – tai jaunas, intensyviai besivystantis mokslas. Tai mokslas, turintis gilią praeitį – bet trumpą istoryją. Yra sukurta nemazai šio mokslo krypčių, požiūrių ir teorijų. Sparčiai kuriamos naujos. Manau kad kiekvienam aktualu pažinti save, išmokti spręsti viduje kylančias problemas. Vienaip ar kitaip kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su psichologija. Svarbu negalvoti klaidingai, kad psichologija – tai tik žmogaus vidinių problemų sprendimo ieškojimas. Juk dėmesys, atmintis, savistaba taip pat įeina į šį mokslą. Šiuolaikinė psichologija, aprėpdama vis įvairesnes žmonių psichinio gyvenimo sritis, skaidosi į atsikiras šakas, besiskiriančias tyrimo objektais, metodais, pritaikymo sferomis. Tai bendroji, socialinė ir kitos šakos. Žmogaus psichika įvairiai pasireiškia jo veikloje, vidinė disharmonija daro didelę įtaką veilos rezultatams. Susiformavo dauk psichologijos šakų, aiškinančių žmogaus psichikos desnius atskirose jo veiklos rūšyse. Tai darbo, pedagoginė, kurybos vadovavimo ir kitos šakos.
PSICHOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA
Psichologija – tai mokslas apie žmogų. Eksperimentiniai ir teoriniai tyrinėjimai išskyrė šiuos žmogaus buvimo lygmenis: 1) fizinis 2) dvasinis 3) psichinisPagal šiuos lygmenis pasiskirstė mokslo šakos: fizini lygmeni pradejo studijuoti medicina, dvasini – teologija, o psichini – psichologija.Psichologijai kaip mokslui būdinga:1) kaupti, analizuoti faktus. Psichologija remiasi empyriniu tyrinėjimu. Empyriniai faktai – tai elgsena užfiksuota tyrėjo. Išskiriami šie elgsenos lygiai: fiziologinės reakcijos, motorika arba judesiai, kalbinės reakcijos;
2) ieškoti dėsningumų keliant mokslines hipotezes ir jas tikrinant;3) kurti savo teorija – apibendrinančius teiginius, leidžiančius aiškinti faktus, numatyti būsimų faktų pasirodymą beu interpriatuoti naujus faktus;4) psichologija turi savo mokslinius metodus – būdus kuriais renkami ją dominantys faktai5) turi specialius terminus – žodžius kurie turi tikslią apibrėžtą mokslinę reikšmę.Psichologijos mokslo objektas šio mokslo istorijoje kito nuo mistiškos sielos iki psichikos, kaip nervų sistemos funkcijos pripažinimo. Pagal psichinių reiškinių įsisąmoninimo lygi dabartinė psichologija išskiria dvi tyrimo sritis sąmonė ir pasamonė. Psichologijos mosklo tikslai yra aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos ir su ja susijusios žmonių elgsenos ypatybės.
ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS
STRUKTŪRALIZMAS
Šios psichologijos krypties atstovai (V.Vuntas, E.Tičineris) teigė, kad psichologijos uždavinys yra tirti žmogaus sąmonės struktūrą, glaudžiai susijusę su patytimu. Jie skaidė sąmonę į elementus: pojūčius, vaizdus, jausmus. Strukturalistai teigė, kad tie elementai jungdamiesi pagal tam tikrus dėsmingumus, sudaro sąmonės turinį, kuris gali betarpiškai atsiskleisti žmogui.
FUNCIONOLIZMAS
Psichologijos yra tirti tai, kaip psicha padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos taip teigė funkcinalistų atsovai ( V.džeimsas, R.Vudvortas, F.Spenceris) Jie panaudojo Č.Darvino mintį, kad evoliucijos procese išlieka tik stipriausi ir pritaikė jį žmogui. Funkcionalizmo tyrimo objektas – vidinė psichinė realybė.Funcionalistų įnašas į psichologijos mokslą yra svarbus, nes pateikė dinaminę psichikos sampratą ir sąlygojo spartų taikomosios psichologijos vystymąsi 20 a.pradžioje.
BIHEVIORIZMAS
Ryškaiusi biheviorizmo krypties atstovai ( Dž.Vatsonas, E.Torndaikas) teigė, kad mokslinės psichologijos uždavinys tyrinėti elgesį, kuris gali būti objektyviai stebimas, o ne sąmonę kuri neprieinama psichologinem stebejimui. Visas psichologijos apraiškas bihevioristai stebejo elgesyje.Biheviorizmas ištobulino psichologinius eksperimentus, pritaikė matematikos metodus duomenims įvertinti, ištyrė išmokimo dėsningumus.
GEŠTALTPSICHOLOGIJA
Geštaltpsichologija yra teisybės psichologija. Pagrindinė ipatybė organizuoti suvokimą, informacija. Šios krypties pradininkai V.Keleris, K.Kofka, M.Vertheimeris iškėlė mintį, kad mokslininkas turi psichinius reiškinius tyrinėti pradedamas nuo bendresnių ir nuo jų eidamas prie detalių, o ne priešingai.
PSICHOANALIZĖ
Tai mokslas apie pasąmonės procesus. Ryškiausias atstovas Z.Froidas jis pirmasis suskirstė žmogaus psichika i sąmonę ir pasamonę. Mokslininkas mano, kad potraukiu pasirodymas sąmonėje yra ribojamas ir jie ištumemi į pasamoę. Psichoanalizė atrado psichoanalitinių metodų, padedančių gydyti psichinėmis ligomis sergančius ligonius.
KOGNITYVINĖ PSICHOLOGIJA
Tai viena naujausių psichologijos krypčių atsiradusių apie 1960m. Jos pradininkai amerikiečių psichologai D.Brodbentas ir S.Stembergas pradėjo tytinėti informacijos pertvarkymo procesu, kuriuos atlieka ne tik žmogus, bet ir kibernetinės skaičiavimo mašinos. Svarbiausia yra pažinimo procesas.
HUMANISTINĖ PSICHOLOGIJA
Humanistinei psichologijai labiausiai rūpi kasdieninė žmogaus egzistencija. Ypač svarbu žmogui atskleisti save, savo saviraišką. Gilinantis toliau į humanistinės psichologijos kryptį išaiškėja, kad tai labiausiai paplitusi psichologijos kryptis šiandien. Ji tiria žmogų kaip unikalą asmenybę su jos sugebejimu siekti didelių vertybių, pažinti ir realizuoti save. Atsovai (A.Maslou, K.Rodžersas, V.Frabklis ir kt.) mano, kad žmogus gali pasirinkti ir valdyti savo likimą. Kiekvienas atstovas yra sukūręs savo teoriją, bet galima išskirti bendrus humanistinės psichologijos bruožus, su kuriais sutinka visi krypties atstovai: 1) žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma;2) kiekvienas žmogus yra unikalus, todel atskiro atvejo analizė nemažiau pateisinama kaip statistiniai apibendrinimai;3) žmogus yra atviras pasauliuj; žmogaus pergyvenimas pasaulio ir savęs pasaulyje – pagrindinė psichinė realybė;4) gyvenimas turi būti suprantamas kaip vieningas žmogaus brendimo ir būties pricesas;5) žmogus yra apdovanotas nepaliaujamu vystimosi ir saviralizacijos potencija;6) žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį, susijusi su prasme ir vertybėmis, kuriomis vadauvaujasi pasirinkime;
7) žmogus – aktyvi, intencionali ir kūrybiška asmenybė.Humanistinė psichologija nutolusi nuo mokslinės, žmogiškasis patyrimas čia svarbiausias (nors sunku įvertinti skirtumą tarp to, ka žmogus galvoja apie save ir to, kas jis yra iš tikrųjų). Šios krypties atstovai atsisako eksperimentinių tyrimo metodų, daugiau orentuojasi į konkretaus žmogaus gyvenima.Humanistinė – egzistencinė psichologija kartais vadinama žmogiškaja potencialo psichologija. Teorijų kūrėjai manė, kad reikia kalbėti apie asmenybę pirmiausia atskleidžiant tai, kas žmoguje esmingiausia. Reikia pradėti ne nuo inkstinktų, potraukių ar reakcijų į dirgirklius, o nuo svarbiaussių dalykų – vertybių. Svarbiausias klausymas – kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė ? A.Moslou atidžiai analizavo A.Lincolno, T.Jeffersono, E.Roosvelt biografijas. Jis sako, kad psichoanalizė tarsi atskelidžia ligotąją psichologijos pusę, o dabar turime papildyti ją sveikaja puse. Svarbiausia prasmė – žmoguje tikrasis AŠ. Žmoguje slypi daug neribotų galimybių, jie privalo jas atskleisti ir realizuoti. Žmogaus idealas ir tikslas yra visapusiškai funkcionuojanti asmenybė. Tikrasis AŠ tai visos mūsų mintys ir jausmai, kuriais atsakome į klausymą, kas mes esame.Bet kuri gyva būtybė pirmiausia siekia ralizuoti savo galimybes, savo potencialą, augti ir tobulėti; tapti tuo kuo gali tapti. Visiems žmonėms būdingi du poreikiai; būti teigiamai vertinamam kitų; poeikis teigiamai vertinti pačiam save. Jeigu žmogus suvokia, kad jo AŠ teigiamas jis ir elgsis teigiamai.kai toji samprata neigiama, žmonės jaučiasi nelaimingi, nepatenktinti, jie piktesni ir mažiau pakatūs kitiems.Kitų žmonių nuomone gali labai paveikti žmogaus asmens raidą.Tikrasis AŠ gali tapti tik tokioje aplinkoje, kurioje rodoma tikra meilė ir kur esi pripažystamas toks, koks esi.Šios krypties atstovas V.Franklis, Rollo May, A.Maslow teigia, kad svarbiausia, ka žmogus kada nors parodyti – tai rasti gyvenimo prąsmę. Tačiau jie kritikuoja C.Rogerso ir kitų humanistų pažiūrą, kad gyvenimui prasmę žmogus gali suteikti realizuodamas save. Pagal juos gyvenimui prasmę gali suteikti tik ko nors aukštesnio, to, kas yra už žmogaus; siekimas. Tai gali būti koks nors pasirinktas tikslas ar misija arba tikejimas.Humanistinė – egzistencinė psichologija padarė didžiulę įtaka įvairioms gyvenimo sritims. Ji įtvirtino nuostatą, kad žmonės iš esmės yra geri ir pajėgūs tobulėti, kad palankumas sau pačiam ir kitiems yra labai svarbus individo ir visuomenės raidos sekmei. Ji darė įtaka vaikų auklejimui: Meile pareti metodai duoda geresnius „vaisius“Be to humanistine – egzistencinė psichologija ypač humanistine jos pakraipa, kaltinama dėl egzistencinio individuoalizmo skatinimo. Tačiau humanistinės – egzistencinės krypties atsovai dažnai ieško tik pačiame žmoguje.IŠVADOS
Psichologija priklauso mokslų apie žmogų sistemai. Ji sprendžia žmogaus egzistencijos problemas. Psichologija ne tik aprašo įvairius psichinius reiškinius, bet ir ieško priežastinių ryšių, stengesi išsiaiškinti, kas pastovu, kas kintama, kas dėsninga. Šiame technikos ir technologijų amžiuje psichologija įgauna vis didesnę reikšme. Dabar, kai visi taip skubame, svarbu neprarasti vidinės pusiausvyros ir ramybės, svarbu nepasimesti nei įvairioje veikloje, nei asmeniniame gyvenime. Apibendrinant reikia pasakyti, kad šendieninėje psichologijoje vyrauja įvairios kryptis ir požiūriai į ši mokslą. Nera teorijos ar kripties, kuriai būtų galima teigti pirmenybę. Skirtingų mokyklų atstovai išryškindami ar sureikšmindami vieną ar kitą psichikos aspektą, giliau jį tyrinėdami, praturtina psichologijos mokslą naujiais faktais bei tyrimo metodais. Psichologijos žinios reikalingos norint patobulinti bet kurią žmonių veiklos sritį, norint geriau pažinti save ir kitus.
LITERATŪRA
1. Psichologija studentui: Vadovelis aukštųjų mokyklų studentams – Kaunas: Technologija, 20002. Jacikevičius A. Siela mokslas gyvensena – Vilnius: Žodynas, 19943. Gailienė D, Bulotaitė L, Sturlienė N, Asmenybės ir bendravimo psichologija vadovėlis XI- XII klasėms – Vilnius „Tyto alba“ 2002