pedagotinio poveikio budai

Pedagoginio poveikio būdai

Pedagoginio poveikio būdai gali būti tokie kaip pedagoginė tolerancija, pedagoginis etiketas, pedagoginis autoritetas.

Pedagoginė tolerancija visų pirma yra kantrybė ir pakanta. Kantrybė yra viena iš būtiniausių pedagogo asmenybės charakteristikų, kuri labai svarbi bendraujant su mokiniais. Pedagoginė tolerancija vaikams reikalauja didesnės kantrybės ir pakantos nei suaugusiems. Mokytojui tenka atsižvelgti į mokinių amžiaus savybes ir stengtis suprasti jų pokštus bei jų motyvus. Be to mokytojas turi mokinį laikyti tokia pat lygia asmenybe, kaip save, tai dar viena iš pedagoginės tolerancijos paslapčių. Pagarba mokinio asmebybei glaudžiai susijusi su palankumu. Palankumas tarp mokytojų ir mokinių yra didelis laimėjimas, sudarantis prielaidas atsirasti nuoširdiems doroviniams santykiams. O palankumo pagrindu atsiranda ir plėtojasi pasitikėjimas, kuris yra būtinas dirbant ir bendraujant su vaikais ir paaugliais. Pedagoginė tolerancija taip pat remiasi neprievartos etika. Tolerantiškas pedagogas, bendraudamas su mokiniais, turėtų vengti bausmių ir administarvimo : nereikia mokinių gąsdinti, jiems keršyti bei įsakinėti.

Pedagoginis etiketas, tai išorinė mokytojo laikysenos forma. Pedagiginis etiketas kaip ir bendrasis etiketas, grindžiamas dorovės reikalavimais ir estetiniais kriterijais. Jis siekia, kad mokytojas būtų ne tik aukštos kultūros asmenybė, mandagus ir korektiškas, bet taip pat, kad jis būtų gražių manierų, elgtųsi elegantiškai. Nes puiki mokytojo kalbos kultūra, jo gražios manieros, raiški mimika, gestai, išorė, laikysena, apranga daro didelę įtaką mokiniams, formuoja atitinkamą mokytojo įvaizdį, o kartu – ir požiūrį į dėstomąjį dalyką. Pedagogas niekuomet negali pamiršti, kad hei mokiniai nepriima mokytojo, tai jie kartu atstumia ir jo dėstomąjį dalyką.

Pedagoginis autoritetas susiformuoja iš įvairių sudedamųjų dalių, tačiau visas jas sulydo į visumą dorovinis jo autoritetas. Labai svarbu mokinius sudominti savo dėstomuoju dalyku, pažadinti juose žinių troškimą. O tai pasiekti mokytojas gali tik pasiaukojimu ir meile dėstomam dalykui, savo asmenybės patrauklumu. Mokytoją mokiniai turi priimti, jam atsiverti. O jeigu taip neatsitinka, tai kartu su mokytoju nuvertinamas ir jo dėstomas dalykas, o tai reiškia, kad mokytojas savo profesinės veiklos kelyje neišlaikė svarbiausio egzamino, neįgijo dorovinio autoriteto. O tai yra didelė pedagoginė nesėkmė.