Lytinis ugdymas

Lytinis ugdymas

ĮVADAS

Keičiantis Lietuvos socialiniam ir politiniam gyvenimui, kinta ir pati visuomenė. Savita situacija visuomenėje byloja, jog ryškėja hedonistinis požiūris į gyvenimą, kinta moralinės vertybės: aštrėja jaunimo problemos (paauglių nėštumai, lytiškai plintančios ligos, narkomanija, alkoholizmas, nusikalstamumas), kurios tarsi primena, kad šiuolaikinėje epochoje jaunam žmogui turi būti sudarytos kuo geresnės sąlygos tapti visapusiškai susiformavusia, jaučiančia dvasinę pilnatvę asmenybe. Šios gilios socialinės ir kultūrinės krizės aplinkybėmis Lietuvos ugdymo institucijos turėtų tapti ta vieta, kur moksleiviams būtų sudarytos sąlygos lyties grožį, meilę ir draugystę išgyventi kaaip svarbią asmenybės brandos dalį. Pastarąjį tikslą galima realizuoti mokyklose diegiant lytinio ugdymo programas, kurios glaudžiai siejasi su bendru ugdymo tikslu, kuomet naudojami vertybiškai gilesni, pagal amžiaus tarpsnius diferencijuoti metodai.

Šių dienų visuomenėje lytinis ugdymas turėtų būti suvokiamas daug plačiau, nes jis apima ne vien specifines žinias, nuostatas, bet ir tam tikrą socializacijos laipsnį. Vadinasi į ugdymo procesą turi įsitraukti ne vien pedagogai, medikai, tėvai, psichologai, teisininkai, bet ir socialiniai pedagogai. Šiuolaikinė socialinė pedagogika, kaip multidisciplininė sritis, siekia įgalinti individą veikti ir toobulėti jį supančioje aplinkoje. Pabrėžtina, jog socioedukacinė veikla yra pašaukta padėti žmogui tapti asmenybe ir skatinti pilnavertiškesnį socialinį funkcionavimą.

Temos naujumas ir aktualumas. Lytinis ugdymas yra svarbi bendrojo ugdymo sudėtinė dalis, laiduojanti visapusišką žmogaus gyvenimo gerovę. Pabrėžtina, jog analizuojant literatūros ša

altinius, nebuvo rasta tyrimų, įrodančių lytinio ugdymo proceso efektyvumą. Mokslinių tyrimų trūkumas Lietuvoje lytinio ugdymo srityje rodo šio darbo naujumą. Minėtojo ugdymo proceso aktualumą išryškina S.Shapiro (1992), A.Davidavičienės (1997), J.Pikūno (1998), K.Pukelio (1998), K.Imelinskio (1999) S.Ustilaitės ir kt. (2000) bei R.Nash (2002) darbuose gvildenami lytiškumo aspektai. Akcentuotina, jog lytinio ugdymo procesas tampa vis labiau aktualus, nes populiarėjanti provakarietiška kultūra skatina ieškoti į nacionalinę ugdymo tradiciją orientuotų, bendražmogiškomis vertybėmis grįstų lytiškumo ugdymo programų. Todėl neabejotinai svarbu tirti šiandieninėje visuomenėje realizuojamo lytinio ugdymo kokybę bei skatinti tobulėjimą šioje srityje.

Tyrimo problema. Šiuolaikinėje visuomenėje didėja prieštaravimas tarp lytinio švietimo, kuris apsiriboja faktinės informacijos suteikimu ir lytinio ugdymo, kuris realizuoja bendražmogiškųjų vertybių bei konkrečių žinių lytiniais klausimais perteikimo ir pritaikymo gyvenime tikslą. Lytinio ugdymo kompleksiškumo socioedukaciniame kontekste tikslinga iškelti šiuos klausimus: Ar gaalima vienareikšmė lytinio ugdymo koncepto interpretacija? Kokius elementus apima socialinio pedagogo vaidmuo sveikatos ir lytinio ugdymo kontekste? Ar diegiamos visavertės (orientuotos ne vien į biologinius aspektus) lytinio ugdymo programos mokyklose?

Tyrimo objektas: lytinio ugdymo procesas.

Tyrimo tikslas: atskleisti lytinio ugdymo charakteristikas ir pagrįsti šio proceso orientacijas socioedukaciniu požiūriu.

Tyrimo uždaviniai:
q Atskleisti lytinio ugdymo sampratos kompleksiškumą.
q Pagrįsti lytinio ugdymo proceso realizavimą kaip neatsiejamą socialinio pedagogo kompetencijos elementą sveikatos ugdymo kontekste.
q Išryškinti lytinio ugdymo proceso problematiką socioedukaciniu požiūriu.
q Diagnozuoti lytinio ugdymo orientacijas.

Tyrimo hipotezė: lytinio ugdymo procesas yr
ra pasižymi biologine orientacija ir yra traktuotinas kaip lytinio švietimo (paviršinės informacijos suteikimo) procesas.
Tyrimo metodai:
q Mokslinės literatūros kritinė-probleminė analizė
q Švietimo dokumentų analizė
q Kokybinė (content) turinio analizė

* * * * * * * * * *

Kokybinės kategorijos: “Panelės” skyrius “Sexfailai”

Kategorija Subkategorija (rekomendacijos)
Lytinio akto ypatumai · sugebėjimas atsispirti mitams apie lytinį aktą, pvz. idealus seksas· partnerių tarpusavio santykių harmonijos buvimas, pvz. išsamiai ir atvirai pasikalbėti bei panagrinėti nesklandumų priežastis, džiaugtis gyvenimu, abipusiai pasitikėti· konsultavimasis su seksualinės sveikatos specialistais: urologu, ginekologu, seksologu· kreipimasis į terapeutą, psichoterapeutą· mokymasis pažinti save, skaitymas ir pasaulio stebėjimas· domėjimasis lytinio gyvenimo įvairove, bet, svarbiausia, būsena: nusiteikimas žaisti, mėgautis pačiu procesu, eksperimentuoti· nuolatinio partnerio turėjimas· lytinių santykių kokybės apmąstymas· lytinių partnerių branda· informacijos turėjimas lemia pasitikėjimą savimi
Lytinių santykių patirties neturėjimas · lytinių santykių pradžia rekomenduotina ne anksčiau 18 ar 20 metų· pirmiausia svarbus partnerių tarpusavio pasitikėjimas· lytinių santykių harmoniją lemia ne pasiruošimai, o tarpusavio santykiai
Asmens seksualumas · fizinė išvaizda nelemia seksualumo · seksualumas yra individualus, įgyjamas gyvenimo kontekste
Asmens autonomiškumas priimant sprendimus · kiekvienas turi teisę atsirinkti tai, kas priimtina, o kas ne
Lytinės orientacijos diagnostika · leisti berniukams bendrauti su suaugusiais vyrais, nes tai padeda sustiprėti vaiko psichikai, pvz. pirtyje· reikia susirūpinti, jei potraukis priešingos lyties atstovams neatsiranda iki 18 metų
Žinios apie apsisaugojimo priemones:poveikis sveikatai, patikimumas · kontraceptinės tabletės turi kuo mažiau veikti hormoninę sistemą· kiti apsisaugojimo būdai (mėnesinių ciklo sekimas, nutrauktas lytinis aktas) yra mažiau patikimi nei kontraceptinės tabletės ir prezervatyvai· sterilizacija nekenkia nei sveikatai, nei lytiniam gyvenimui
Pagalba esant lytinės sv

veikatos sutrikimams · kreipimasis į AIDS centro laboratoriją· kreipimasis į andrologą· kreipimasis į seksologą, urologą ar neuropatologą, o jei sutrikimą lemia psichologinės priežastys – pas psichoterapeutą ar psichologą· nuolatinis žinių papildymas, remiantis mokslo duomenimis· higienos priemonių naudojimas

Paauglių žurnalų skyrių palyginimo tikslais buvo analizuotas ne tik “Panelės” žurnalo skyrius “Raudonasis puslapis”, bet ir skyrius “Sexfailai”. Analizuojant įvardytos medžiagos turinį diagnozuotos 7 kokybinės kategorijos, iliustruojančios lytinio ugdymo orientacijas. Rekomendacijų subaktegorija išryškina intymaus gyvenimo ir higienos problemų konsultavimo ir gydymo centro vadovo A.Gainovskio ir psichoterapeuto O.Lapino pasiūlymų akcentus. Minėtosios kategorijos yra daugialypės, nes apjungia biologinius bei socialinius aspektus, t.y. čia atsispindi ir biologinė, ir socialinė orientacijos.
Lytinio akto ypatumų kategoriją tikslinga priskirti prie biologinio tipo kategorijų, nes jaunimą domina sekso technikos bei lytinio akto charakteristikos. Pasiūlymų subkategorija yra gana plati, kuri apjungia: (1) sugebėjimas atsispirti mitams apie lytinį aktą, (2) partnerių tarpusavio santykių harmonijos buvimas, (3) konsultavimasis su seksualinės sveikatos specialistais, (4) kreipimasis į terapeutą, psichoterapeutą, (5) mokymasis pažinti save, skaitymas ir pasaulio stebėjimas, (6) domėjimasis lytinio gyvenimo įvairove, bet svarbiausia būsena: nusiteikimas žaisti, mėgautis pačiu procesu, eksperimentuoti, (7) nuolatinio partnerio turėjimas, (8) lytinių santykių kokybės apmąstymas, (9) lytinių partnerių branda, (10) informacijos turėjimas lemia pasitikėjimą savimi. Pirma ir aštunta subkategorijos susijusios su vidiniais asmenybės ypatumais. Čia kalbama apie atsparumą, vidinę brandą, todėl teigtina, kad lytinio akto kokybė didžia dalimi priklauso nuo asmenybės vidinių charakteristikų. Pe

enkta, šešta ir dešimta subkategorijos iliustruoja savišvietos fenomeną. Savęs pažinimas, skaitymas, domėjimasis lytinio gyvenimo įvairove yra svarbūs intymiojo pasaulio aspektai, tačiau ne vieninteliai. Čia neminima, jog pamatą savišvietai turi suformuoti lytinio ugdymo procesas, t.y. tikslingai derinant lytinio auklėjimo ir lytinio švietimo elementus padedamas pagrindas tolesnei asmenybės saviugdai intymiojo pasaulio srityje. Partnerių vaidmuo išryškinamas antroje, septintoje ir devintoje subaktegorijose. Čia kalbama apie tarpusavio santykių harmoniją, jų brandą, nuolatinio partnerio turėjimą, tačiau neakcentuojamas pilnavertiško intymiojo ryšio išsiskleidimas santuokoje. Pažymėtina, jog šeimos kaip vertybės išryškinimas yra svarbus lytinio ugdymo akcentas. Trečia ir ketvirta subkategorijos adekvačios, nes čia išskiriamas tam tikros srities specialistų konsultacinis vaidmuo. Svarbu, jog išryškinami ne tik fizinės (ginekologas, urologas, seksologas), bet ir psichinės (psichoterapeutas) sveikatos “gydytojai”, tačiau nepaminėti socialinės srities atstovai. Akcentuotina, jog socialinių darbuotojų kompetencija taip pat gali pasitarnauti, nes būna atvejų, kuomet lytinio gyvenimo nesklandumų priežasčių tikslinga ieškoti artimiausioje mikroaplinkoje (psichologinis klimatas šeimoje, tėvų auklėjimo ypatumai, emocinis atstūmimas, prievarta ir smurtas ir t.t.).
Lytinių santykių patirties neturėjimo kategorija galima priskirti prie biologinio tipo. Pastaroji kategorija apjungia tris subkategorijas: (1) lytinių santykių pradžia rekomenduotina ne anksčiau 18 ar 20 metų, (2) pirmiausia svarbus partnerių tarpusavio pasitikėjimas, (3) lytinių santykių harmoniją lemia ne pasiruošimai, o tarpusavio santykiai. Čia kalbama apie partnerių tarpusavio pasitikėjimą, tačiau neminimas meilės jausmo vaidmuo. Tikslinga akcentuoti meilės esmės supratimą, nes jis reikalingas, kad draugystė neliktų seksualinio ir emocinio susižavėjimo lygmenyje.
Asmens seksualumo kategoriją tikslinga prijungti prie biologinio-socialinio tipo kategorijų, nes jaunimas seksulaumą sieja tiek su fizine išvaizda, tiek ir su socialiniais įgūdžiais (bendravimo manieros, komunikabilumas). Pastarosios kategorijos turinys apima dvi subkategorijas: (1) fizinė išvaizda nelemia asmens seksualumo, (2) seksualumas yra individualus, įgyjamas gyvenimo kontekste. Čia pabrėžiamas seksualumo unikalumas, tačiau neakcentuojama TV, žurnalų įtaka besiformuojančiam požiūriui į seksualumą. Teigtina, jog būtina siekti, kad jaunoji karta susidarytų tam tikrą “imunitetą” žiniasklaidos formuojamiems fiziologinio kūno kultams, nes pastarieji neigiamai įtakoja asmenybės vystymąsi bei suprimityvina požiūrį į žmogų.
Asmens autonomiškumo priimant sprendimus kategorija yra socialinio tipo, nes susijusi su asmens požiūriu į tam tikrus reiškinius. Išryškinta viena subkategorija iliustruoja, jog kiekvienas turi teisę atsirinkti tai, kas priimtina, o kas ne. Čia pabrėžiamas kiekvieno žmogaus autonomiškumas, tačiau stokojama gilesnio pagrindimo. Akcentuotina, jog susiformavusi pasaulėžiūra, tvirta vertybių sistema, pakankamas informacijos “bagažas” yra “raktiniai” elementai, kurie padeda žmogui jaustis psichologiškai saugiu. Rezultatas: asmenybė pati formuoja požiūrį ir pati priima svarius ir pozityvius sprendimus.
Lytinės orientacijos diagnostikos kategorija išsiskiria iš kitų socialinių kategorijų, nes apjungia ir biologinius aspektus (lytinis potraukis). Pastaroji kategorija apjungia dvi subkategorijas: (1) leisti berniukams bendrauti su suaugusiais vyrais, nes tai padeda sustiprėti vaiko psichikai, (2) reikia susirūpinti, jei potraukis priešingos lyties atstovams neatsiranda iki 18 metų. Čia akcentuojamas heteroseksualizmas, išryškinant homoseksualizmo neigiamumą. Apie potraukį tos pačios lyties atstovams reikia informuoti, kalbėtis su moksleiviais ne nuo aštuoniolikos metų, o prasidėjus paauglytės periodui. Pabrėžtina, jog kiekvieno žmogaus apsisprendimas turi būti gerbtinas, todėl derėtų daugiau laiko skirti asmenybės vystymuisi, kad būtų galima užkirsti kelią jos sutrikimams.
Žinių apie apsisaugojimo priemones: poveikio sveikatai, patikimumo kategoriją tikslinga priskirti prie socialinio tipo, nes domimasi įvairiomis apsisaugojimo priemonėmis. Tai iliustruoja išryškintos subkategorijos: (1) kontraceptinės tabletės turi kuo mažiau veikti hormoninę sistemą, (2) kiti apsisaugojimo būdai (mėnesinių ciklo sekimas, nutrauktas lytinis aktas) yra mažiau patikimi nei kontraceptinės tabletės ir prezervatyvai, (3) sterilizacija nekenkia nei sveikatai, nei lytiniam gyvenimui. Atmetant natūralius apsisaugojimo metodus, čia akcentuojamas kontraceptinių tablečių, prezervatyvų ir sterilizacijos patikimumas. Susidaro įspūdis, jog reklamos sumetimais populiarinami pastarieji metodai, tačiau ignoruojamos iš senų laikų atėjusios natūralios apsaugos priemonės. Pabrėžtina, jog, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sekimas yra valią ugdanti ir atsakomybę formuojanti priemonė (kas yra esminiai lytinio ugdymo aspektai).
Pagalbos esant lytinės sveikatos sutrikimams kategoriją galima prijungti prie socialinių kategorijų. Pirma (kreipimasis į AIDS centro laboratoriją), antra (kreipimasis į andrologą) ir trečia (kreipimasis į seksologą, urologą ar neuropatologą, o jei sutrikimą lemia psichologinės priežastys – pas psichoterapeutą ar psichologą) subkategorijos tarpusavyje susijusios, nes išryškinamas kreipimasis į specialistus. Remiantis holistine sveikatos apibrėžtimi, tikslinga akcentuoti ne tik fizinės (seksologas, urologas, andrologas) ir psichinės ( psichoterapeutas, psichologas) sveikatos specialistus, bet ir socialinę gerovę užtikrinančius profesionalus (socialiniai darbuotojai). Ketvirtos (nuolatinis žinių papildymas, remiantis mokslo duomenimis) subkategorijos turinys apima edukacinius aspektus, tačiau pastarąjį fenomeną reikia akcentuoti ne tik esant tam tikriems sutrikimams. Pabrėžtina, jog nuolatinis informacijos rinkimas bei jos papildymas yra kiekvienos veiklos kokybę garantuojantis faktorius. Penktoji subkategorija (higienos priemonių naudojimas) yra paviršutiniška, nes pastarasis pasiūlymas stokoja konkretaus patvirtinimo. Tikslinga akcentuoti, jog asmens higienos stoka padeda atsirasti įvairiems sveikatos sutrikimams ir socialiniams nuostoliams.
Apibendrinant (“Panelės” žurnalo skyriaus “Sexfailai”) kokybinės turinio (content) analizės rezultatus, teigtina, jog diagnozuota lytinio ugdymo biologinė (lytinio akto charakteristikos, lytinių santykių patirties stoka) ir socialinė (asmens seksualumas ir autonomiškumas, apsisaugojimo priemonės) orientacijos. Akcentuotina, jog pateiktos rekomendacijos dažniausiai yra paviršinės, stokoja holistinio sveikatos suvokimo, o, šeimos kaip vertybės neišryškinimas leidžia konstatuoti, jog išanalizuotame žurnalo skyriuje suteikiama informacija nesiremia pamatinių lytinio ugdymo principais.

Leave a Comment