depresija. kas tai?

2033 0

Depresija. Kas tai?

Referatas

„Mano gyvenimas staiga sustojo.

Aš vis dar galėjau kvėpuoti,

valgyti, gerti, miegoti. Tiesiog

negalėjau to nedaryti; bet manyje

nebebuvo tikrojo gyvenimo.”

Lovas Tolstojus „Mano išpažintis”, 1887

Įvadas arba tai,

kas gali atsitikti kiekvienam

Beveik visi esame išgyvenę vadinamuosius “juodus” periodus, kai apima bloga nuotaika, melancholija. Nedarbas, šeimyninės problemos, artimo žmogaus netektis. Tuo metu pasaulis atrodo grėsmingas. Gyvenimas tampa kova. Viskas sekasi prastai.

Nuotaikos kitimai yra visiškai normalūs ir gali kilti kovojant su kasdieninėmis problemomis ir gyvenimo rūpesčiais.

Kai nuotakos svyravimų neebegalime atsikratyti, tada tai, ką anksčiau būtume pavadinę liūdesiu, tampa problema. Žmonės kenčia dėl to, kad užvaldyti jausmų, nebepajėgia objektyviai vertinti to, kas vyksta aplinkui. Jie jaučiasi netekę vilties ir beverčiai ir net nenori ar neišgali prašyti pagalbos. Tai jau rimta depresija. Norint ją įveikti, reikia kitų pagalbos.

Depresija yra vienas dažniausiai pasitaikančių sutrikimų. Ji gali apimti bet kokio amžiaus žmones. Paauglystėje depresija gali kilti dėl įtampos, kylančios greitai besikeičiančioje visuomenėje. Moksleivių nesėkmės mokykloje ir nelaiminga pirmoji meilė. Jaunus žmones gąąsdina darbo ieškojimas ar karjeros siekimas šiais ekonomiškai sunkiais laikais. Vyresnio amžiaus žmogus gali jausti nepriklausomumo praradimą, kadangi mažėja jo darbo vertė visuomenėje. Žmogui senstant taip pat silpnėja ir jo sveikata.

Ir pajuntame, kad mūsų mintys tampa niūrios ir beviltiškos, ka

ad pasaulis atrodo apniūkęs ir abejingas, kad mūsų jausmai blaškosi tarp pykčio buvusiam darbdaviui ir kaltės jausmo prieš šeimą ir vaikus, kad nesugebame jiems uždirbti duonos, tarp nerimo, galvojant apie rytojų, ir tarp gėdos. Valandų valandas mes galime žiūrėti į lubas ir šimtąjį sykį klausti savęs, kas man yra. GAL TAI DEPRESIJA?

Nevienas atsidūręs panašioje situacijoje tikrai puola į depresiją. Ar jūs to nepastebėjote? Ne, tai gal net nežinote, kas tai yra? Gal jūsų draugams reikia jūsų pagalbos, o jūs to net neįtariate? Depresinė būsena yra tarsi ta pelkėta vietovė, kurioje išgyvename pasimetimą, neaiškumą, dvasios sielvartą ir skausmą. Išoriškai tarsi nieko nevyksta (žmogus niekuo nesidomi, yra apatiškas ir abejingas). Bloga, prislėgta nuotaika, greitas nuovargis, nerimas, pranykęs susidomėjimas gyvenimo teikiamais malonumais, greitai pasirodančios aššaros, nenoras dirbti, dažni galvos skausmai – tai įprasti depresijos požymiai.

Kai depresija tapo tokia paplitusi, ją aprašinėja ne vienas žurnalas, ir nesvarbu, ar jis skirtas panelėms, ar moterims, ar yra specializuotas, kaip “Psichologija TAU”, “VITTA”, ar “Šeimos sveikata”. Ir tai parodo ne ką kitą, kaip šio sutrikimo paplitimą, sudėtingumą ir svarbą mūsų kiekvieno gyvenimo kokybei.

Galbūt sakysite, kad man tai neįdomu, neaktualu ar man tai negresia. Bet jums vis tiek labai svarbu žinoti apie tai. Galbūt jūs pirmasis ar pirmoji pa
astebėsite pirmuosius depresijos požymius geriausio savo draugo ar draugės elgesyje ir taip padėsite išvengti didesnių tragedijų, kurios gali ištikti jų šeimas, žinodami, kad negydoma depresija gali baigtis, pvz., savižudybe. Pasaulyje kasdien nusižudo apie 1000 žmonių, o suicidinių bandymų įvyksta apie 5000. Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka daugiau kaip 30 suicidų.

Faktai

Pastaruoju metu pasaulyje labai padaugėjo šia liga sergančių žmonių. Pasaulinės Sveikatos Apsaugos Organizacijos duomenimis, depresija serga apie 5 proc. gyventojų. Ypač depresijų padaugėja rudenį ir žiemą, kai šviesios paros laikas gerokai sutrumpėja.

Amerikos psichiatrų duomenimis, 24% moterų ir 15% vyrų kenčia nuo depresinių sindromų. Remiantis Amerikos Nacionalinės psichinės sveikatos asociacijos duomenimis, tik trečdalis žmonių, kurie serga depresija, ieško pagalbos. Iš jų tik truputį daugiau nei pusė yra tinkamai gydomi.

JAV nacionalinė psichinės sveikatos asociacija paskelbė apklausos telefonu duomenis: iš visų respondentų, atitinkančių diagnostinius kriterijus, gydomi buvo tik 18%. Pasak Nacionalinio psichinės sveikatos instituto, JAV 19 mln. asmenų patiria depresiją, o 4 mln. turi tokių rimtų nerimo problemų, kurias reikia gydyti.

Ar nereikia pagalbos?

Kodėl tiek daug sergančių? Kodėl žmonės neieško kvalifikuotos specialistų pagalbos? Kodėl tiek mažai žmonių linkę gydytis nuo depresijos?

44% jau anksčiau minėtos apklausos nediagnozuotų respondentų teigė, kad patiriami simptomai kelia jiems didžiulį emocinį skausmą ir žlugdo jų gyvenimą tačiau 93% nemanė, kad serga psichikos liga.

44% respondentų pareiškė, kad nesikonsultuos su psichinės sveikatos specialistais dėl savo si

imptomu, ir teigė, kad savarankiškai įveikia savo būseną – atlieka fizinius pratimus, meldžiasi, ilsisi, miega, gauna draugų ar šeimos pagalbą.

Depresija ir nerimo sutrikimai yra paplitę, bet dauguma asmenų, turinčių klinikinių simptomų, niekada neieško pagalbos.

Kitas svarbus faktas yra tas, kad žmonės apskritai netiki, jog gydymas padės. Daugelis gydomų pacientų skundėsi šalutiniais reiškiniais. Tik keli žinojo skirtumą tarp remisijos — kai nėra simptomų — ir išgijimo. Yra pagrindo manyti, kad nuo šių ligų gydomi pacientai nėra pakankamai informuoti apie tai, ko gali tikėtis.

Jei beveik 70% asmenų, atitinkančių minėtų ligų diagnostinius kriterijus, nėra gydomi, gydytojams dar daug ką reikia nuveikti.

Šie duomenys tik patvirtina, kad daugelis žmonių nenori prisipažinti sergą psichikos liga. 42% žmonių, kuriems buvo diagnozuoti depresijos ar nerimo simptomai, pareiškė, kad dėl to gėdijasi ir jaučiasi sutrikę. Dvigubai daugiau diagnozuotųjų negu nediagnozuotųjų asmenų sakė, kad bijo kalbėtis su savo draugais apie savo psichikos sveikatos problemas.

Dar yra grupė žmonių, kurie negali gauti reikiamos pagalbos, nes gyvena kaime, toli nuo sveikatos įstaigų ir kvalifikuotų gydytojų. Kai kuriais atvejais liga netiksliai diagnozuojama.

Didžiausią įtaką ne tik pastebėdamas simptomus, bet ir rekomenduodamas gydymą turi šeimos gydytojas (taip yra ir Lietuvoje). Tokiai daugybei pacientų trūksta psichiatrų, ir pacientai labiau linkę remtis šeimos gydytojo nurodymais. Gydant depresiją ir nerimą šiandien pr
rieinama ištisa nauja vaistų karta, suteikianti ilgesnį remisijos laiką ir mažiau pašalinių efektų.

Simptomai

Kad būtų galima sėkmingai gydyti ligą pirmiausia reikia ją atpažinti. Tam reikia žinoti jos simptomus.

Klinikinės depresijos simptomai yra šie:

§ veiklos pakitimai;

§ apetito pakitimai;

§ bloga nuotaika, liūdesys;

§ energijos pakitimai;

§ menkavertiškumo jausmas;

§ interesų praradimas;

§ miego sutrikimai;

§ minčių pakitimai;

§ mintys apie mirtį, savižudybę.

Mitai

Apie depresiją sukurta daugybė mitų, ir daug žmonių jais tiki. Štai dažniausi mitai.

Mitas: Depresija — tai tik liūdesys.

Realybė: Klinikinė depresija yra daugiau negu bloga nuotaika, kurią patiria visi ir kuri praeina, pavyzdžiui, aplankius draugams ar pasivaikščiojus gamtoje. Depresija tęsiasi savaites, mėnesius, net metus. Ji veikia ir jūsų mąstymą ir fizinę savijautą.

Mitas: Depresija – nerimta liga.

Realybė: Ši liga sukelia didelių kančių ne tik tam, kas ja serga, bet ir šeimos nariams, draugams, bendradarbiams. Negydomos depresijos pasekmės gali būti alkoholizmas ir narkomanija, šeimos, darbo problemos. Blogiausia – ji gali paskatinti savižudybę.

Mitas: Depresija — tai psichikos liga.

Realybė: Depresija yra laikoma afektiniu sutrikimu, tačiau tai nereiškia, kad nėra jos fizinių aspektų. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad depresija sergančiųjų žmonių smegenyse yra tam tikrų cheminių medžiagų disbalansas. Antidepresantai kaip tik ir veikia kanalus smegenyse, susijusius su nuotaikų kaita.

Mitas: Depresija yra charakterio nukrypimas.

Realybė: Žmonės, kurie suserga depresija, nėra nei silpni, nei nevykėliai. Tai tiesiog žmonės, kuriems gali išsivystyti liga. Depresija nėra susijusi su charakteriu.

Gal būt jūs pažįstate ką nors, sergantį depresija? Štai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, prieš nusprendžiant, ar asmeniui reikia pagalbos, ar ne.

§ Ar asmuo visą laiką yra depresiškos nuotaikos, pavyzdžiui, ar visą laiką atrodo, kad jis tuoj pravirks?

§ Ar asmuo prarado susidomėjimą daugeliu veiklos sričių? Pavyzdžiui, apleido pomėgį, kuris anksčiau jį džiugindavo?

§ Ar asmuo per trumpą laiką priaugo daug svorio? Arba priešingai, nesilaikydamas jokios dietos, numetė daug svorio?

§ Ar asmuo dažnai atsibunda per anksti ir nebegali užmigti? Arba priešingai, jis miega daugiau negu įprastai?

§ Ar asmuo nuolat nekantrauja, nenustygsta vienoje vietoje? Arba priešingai, atrodo, kad asmuo juda ir kalba daug lėčiau negu paprastai?

§ Ar asmuo dažnai skundžiasi, kad yra pavargęs? Ar jam reikia daugiau laiko paprastiems veiksmams atlikti (pavyzdžiui, pasirengti) negu anksčiau?

§ Ar asmuo kaltina save dėl visko, kas atsitinka negero? Ar asmuo sako tokius teiginius, kaip: „Aš niekam tikęs”?

§ Ar asmeniui sunku susikoncentruoti skaitant ar žiūrint televiziją? Ar jam sunku prisiminti?

§ Ar asmuo dažnai kalba apie mirtį ir savižudybę? Ar jis sako tokius teiginius, kaip: „Būtų geriau, jei manęs nebūtų”?

§ Ar asmuo turi sunkumų namie, darbe ar mokykloje? Ar nepablogėjo jo darbo ar mokymosi kokybė’?

Jei atsakėte „taip” į pirmus du klausimus ir į keletą kitų, gali būti, kad jus dominantis žmogus serga klinikine depresija. Paskatinkite jį siekti profesionalios pagalbos. Svarbu išsiaiškinti simptomų prigimtį, o jei tai klinikinė depresija — atitinkamai gydytis. Bėda ta, kad depresiški žmonės ne visada gali sau padėti, jiems reikia postūmio iš šalies. Jiems sunku blaiviai galvoti ir įvertinti savo simptomus. Net jei jie pripažįsta savo problemas, jie gali jaustis bejėgiai ką nors daryti. Štai tuomet susirūpinęs šeimos narys ar draugas gali padėti. Paskatinkite žmogų siekti gydymo, kuris sumažins jo sielos kančias. Jei asmuo labai depresiškas, pats nuveskite jį ten, kur jis gali gauti pagalbos. Jei jis nusiteikęs savižudiškai, ieškokite pagalbos tuoj pat.

Moterys, vyrai ir depresija

Įvairių šalių psichiatrai, psichoterapeutai ir psichologai jau senokai pastebėjo, kad dauguma į juos besikreipiančių pacientų yra moterys. Pavyzdžiui, peržvelgus pacientų, kurie 1994-1995 metais kreipėsi į Maskvos poliklinikas psichiatrinės pagalbos, suvestines, paaiškėjo, kad 81% iš jų – moterys. Argi iš tiesų moterys dažniau serga psichinėmis ligomis?

Nustatyta, kad moterys kur kas dažniau negu vyrai serga depresija. Viena iš galimų priežasčių – genetinis paveldimumas. Pastebėta, kad sūnus iš tėvo paveldi depresiją daug rečiau negu duktė iš motinos. Kita galima priežastis – tai hormonų įtaka. Tikėtina, kad depresinė nuotaika labiau susijusi su moters organizme vyraujančiais moteriškaisiais hormonais. Be to, yra ir daugybė psichologinių priežasčių. Pavyzdžiui, moterys yra jautresnės ir labiau sielojasi dėl artimų žmonių bėdų. Be to, jos labiau linkusios analizuoti savo nuotaiką (ypač blogą), nesistengdamos jos pašalinti ar įveikti. Dėl didesnio moterų emocionalumo ir jautrumo susidūrus su įvairiais sunkumais, labiausiai pažeidžiama jų jausminė (afektinė) sritis. Joms dukart dažniau negu vyrams diagnozuojamas generalizuotas nerimas, panikos priepuoliai, įvairūs nuotaikos ir valgymo sutrikimai.

Tuo tarpu vyrams būdingi kitokie sutrikimai. “Populiariausias” iš jų alkoholizmas. Be to, jiems kur kas dažniau būdingi ir asmenybės sutrikimai bei asocialus elgesys. Vyrams beveik dukart dažniau negu moterims diagnozuojami šizoidiniai sutrikimai bei psichopatija.

Analizuojant psichinių sutrikimų tarp skirtingų lyčių atstovų paplitimą, reikia atkreipti dėmesį, jog vyrai apskritai rečiau kreipiasi psichiatrinės ar psichologinės pagalbos. Neretai į gydymosi įstaigas jie patenka jau būdami sunkios psichinės būklės. Be to, neabejotiną narkologinių dispanserių, gydančių nuo lėtinio alkoholizmo, pacientų daugumą sudaro būtent vyrai. Mat jie vis dar įsitikinę, kad gyvenimo rūpesčius ir negandas pavyks nuskandinti degtinės taurelėje.

Genetinė įtaka

Seniai žinoma, kad nuotaikos sutrikimai liečia visus šeimos narius. Didžiosios depresijos rizika padidėja, jei bent vienas iš tėvų, brolis ar sesuo iki 30 metų yra patyrę depresiją. Jei vienam iš tapačių dvynių yra didžioji depresija, tai tikimybė, kad ji bus kitam — 1 iš 2. Tarp netapačių dvynių ši tikimybė yra tik 1 iš 5. Be to, žmonės, augę įtėvių šeimoje ir varginami nuotaikos sutrikimų, dažnai turi artimų biologinių giminaičių, kuriems yra nuotaikos sutrikimų, kurie yra alkoholikai arba tarp jų yra savižudžių.

Nuotaikos sutrikimų biologija

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad depresiją sąlygoja ne tik psichosocialinės, bet ir biocheminės priežastys.

Genai veikia biocheminę pusiausvyrą, kuri turi įtakos elgesiui. Kokiems biocheminiams procesams vykstant genai gali lemti nuotaikos sutrikimus?

Smegenys veikia kaip elektrinė sistema. Nervai arba “kabeliai” perduoda elektrinius impulsus (signalus) cheminių pranešiklių – neuromediatorių pagalba. Kai cheminiai pranešikliai atlieka savo darbą – perduoda signalą iš nervo A į nervą B, jie suardomi ir pašalinami su šlapimu. Nervas A turi nuolat gaminti šias chemines medžiagas, kad jų nepritrūktų, nes kitaip sutrukdoma perduoti nervinius impulsus. Manoma, kad neuromediatorių gamybos ar perdavimo sutrikimai ir yra biocheminė depresijos priežastis.

Neuromediatoriaus norepinefrino, sukeliančio sužadinimą ir pakilią nuotaiką, perteklius būdingas manijos metu ir jo beveik nebūna depresijos metu. Kito neuromediatoriaus — serotonino — taip pat kartais būna mažai depresijos metu. Vaistai (tam tikros cheminės medžiagos) padeda kompensuoti šiuos sutrikimus. Vaistai, slopinantys maniją, sumažina norepinefrino kiekį, o vaistai, lengvinantys depresiją, didina norepinefrino ar serotonino kiekį, stabdydami jo išsiskyrimą ar cheminį skilimą. Tyrinėtojai dar aiškinasi vieno ar kito neuromediatoriaus vaidmenį. Jie tikisi kada nors nustatyti, kuriems žmonėms gali grėsti nuotaikos sutrikimai, ir užkirsti kelią jų simptomams, veikdami sutrikimų biologinį ir psichologinį pamatą.

“Proto negalė kyla iš kūno negalių

ir panašiai kūno negalė

kyla iš proto negalių”.

Mahabharata, maždaug 200m

Žmogus yra vieninga bio — psicho — socialinė sistema. Daugelį metų savo kūną mes patikėdavom gydytojui, o sielą — psichiatrui ar psichologui. Tačiau toks griežtas skyrimas toliau atrodo nepagrįstas. Sutrikus cheminių junginių pusiausvyrai organizme gali kilti schizofrenija ir depresija. 0 pyktis, depresija ir stresas, gali kelti grėsmę mūsų fizinei sveikatai. „Mens sana in corpore sano”, — sako sena lotynų patarlė: „Sveikame kūne sveika siela”.

Biologiniai veiksniai veikia ne tuštumoje. Paveikslėlyje parodyta, kad jie lydi psichines reakcijas į patirtį. Psichikos sukuriami neigiami vertinimai kažkokiu būdu veikia biocheminius procesus, kurie stiprina slegiančias mintis, ir taip susidaro užburtas ratas.

Užburtas depresijos ratas. Depresija – serganti siela sergančiame kūne. Bet kurios rato sudėtinės dalies – biochemijos, pažinimo, nuotaikos – pakeitimas gali pakeisti ir kitas dalis.

Depresijos gydymas:

vaistai ir psichoterapija

Psichikos sutrikimai šalinami ir psichoterapija, kuri remiasi individų tarpusavio sąveika, ir biomedicinine terapija, kuri keičia nervines funkcijas.

Psichoterapija – tai emocionali, pasitikėjimu pagrįsta sąveika tarp kvalifikuoto psichoterapeuto ir žmogaus, turinčio psichologinių sunkumų. Psichoterapeutas, atsižvelgdamas į kliento problemas, gali taikyti įvairius psichoterapijos būdus.

Taip pat naudojama ir šviesos terapija bei visų anksčiau minėtų metodų deriniai.

Įdomu, kad depresijos gydymui naudojamos šviesos terapijos metu plataus spektro spinduliai padeda žmogui prailginti dieną keletu valandų. Mat, šviesa gerai skatina minėtosios medžiagos, serotonino, gamybą žmogaus smegenyse. Todėl depresija dažniau atsiranda rudenį ar ankstyvą pavasarį, kai yra mažai natūralios saulės šviesos.

R. Milašiūnas, LR SAM vyr. psichiatras, mano, kad depresiją geriausia gydyti naudojant psichoterapiją ir vartojant vaistus. Efektyviausia, kai gydant dalyvauja du gydytojai: vienas skiria vaistus, kitas – veda psichoterapiją. Medikamentinis ir psichoterapinis gydymas turėtų vykti atskirai: iš pradžių vaistai, jie galėtų “paruošti dirvą”, ir tik tada taikoma psichoterapija.

Depresijai gydyti būtina viena vaistų grupė – antidepresantai.

PROZAC. Profesorius Stuart Montgomery, vyriausiasis Jungtinės Karalystės psichiatras, šiais vaistais gydė pacientus dešimtmetį iki oficialaus Prozac patvirtinimo: “Daugelis pacientų, kurie kreipėsi į mane ir kuriems buvo diagnozuota depresija, tuo pat metu turėjo suicidinių minčių. Tyrimai rodo, kad Prozac gerokai sumažina mintis apie savižudybę ir didžiąja depresija sergančių pacientų suicidinį elgesį.”

Garry Tollefson, “Lilly” kompanijos neurologinių tyrimų viceprezidentas, teigia: “Prozac sukėlė revoliuciją gydant didžiąją depresiją.”

R.Milašiūno nuomone, Prozac – tai geras naujosios kartos vaistas. Jis veikia ne iš karto, o po tam tikro laiko. Todėl labiau t

. . .

Požiūrio poveikis

Gyvenimo stilius ir įpročiai, kuriuos mes įsigyjame, turi įtakos mūsų psichinei sveikatai Kiekvienas turime frustracijų ar problemų, kurių negalima įveikti. Tačiau nuolatinis nerimavimas gali tapti įpročiu, kurį labai sunku pakeisti. Juk visi pažįstame žmonių, kurie viską linkę vertinti pesimistiškai. Panašu, kad jų motto: “Lauk to, kas blogiausia, tikėkis to, kas geriausia”. Kartais atrodo, kad pesimistas, visą laiką laukęs to, kas blogiausia, tiesiog nusivilia, jei reikalai ima krypti į gerąją pusę.

Stenkitės matyti problemas ir jas spręsti. Nusigręžimas nuo problemų gali tapti našta, kuria vėliau labai sunku atsikratyti Taip pat pripažinkite, jog tam tikromis aplinkybėmis depresija yra normali būsena Pavyzdžiui, mirus mylimam žmogui, visiškai natūralu jausti depresiją, kuri dažnai būna labai sunki Šioje situacijoje jausmai yra gedėjimo proceso dalis ir negalima jų nepaisyti

Žmonės, kurių gyvenimas labai įtemptas, turi išmokti atsipalaiduoti. Mūsų organizmas negali išlaikyti nuolatinio spaudimo. Daug ką galima padaryti, norint įveikti depresiją. Nuotaikos kitimų įsisąmoninimas, rūpesčių bei problemų identifikavimas ir mėginimas jas spręsti – tai žingsniai, kuriuos galima atlikti, bandant susidoroti su depresija.

Psichikos sutrikimų profilaktika

Žmogaus psichikos sveikatos profilaktikos specialistai teigia, kad galima užkirsti kelią daugumai psichikos sutrikimų, o taip pat ir depresijai. Jų tikslas yra pakeisti slegiančią, žmogaus savigarbos jausmą žlugdančią aplinką į palankesnę, lavinančią ir skatinančią žmogų tobulėti ir pasitikėti savimi.

Išvados arba

gal tai nėra jau taip blogai?

„Žmogus niekada tiek nemąsto ir nesigilina į save,

kaip kentėdamas, nes jis nori kuo greičiau

surasti savo kančių priežastis. ”

Luigi Piraudcllo „Šeši veikėjai

ieško autoriaus”, 1922

Pagaliau depresija nėra labai jau blogas dalykas

Juk ji žmogui ir aplinkiniams tarsi “praneša”, kad kažkas gyvenime vyksta ne taip,

kaip to norėtų žmogus, kad kažkokie svarbūs dalykai yra išstumiami, nepripažįstami, slepiami. Todėl jeigu jums kada nors pasidarys nepakeliamai liūdna, jūsų nebedomins aplinkinis pasaulis, jei viskas atrodys niūru ir kels apatiją tai nesistenkite visko nuneigti ar pabėgti nuo tokios būsenos. Žinokite, kad kaip tik dabar jūs turite puikią galimybę pažinti,

išklausyti ir suprasti save. Tiesiog sustokite ir šiek tiek pabūkite su savimi.

Nesivaržykite bendrauti su psichologu ar psichoterapeutu,

kurie jums gali padėti paversti šią nemalonią būseną

į jūsų dvasinio augimo pradžią

Atminkite, kad depresija ne visada kyla tik dėl psichologinių priežasčių.

Padėti susigaudyti gali tik specialistas.

Jeigu jūs pastebėjote depresijos požymių, negalvokite,

kad liga praeis savaime

Negydoma ji įsisenėja ir sunkėja. Tai vargina ir jus, ir jūsų artimuosius.

Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos išsivystymą į sunkesnę formą,

padeda žmogui išvengti neigiamo ligos poveikio kasdieniniam gyvenimui ir veiklai.

Todėl nebijokite kreiptis į gydytoją ir nepamirškite, kad tikrai yra vaistų,

kurie gali padėti jums įveikti šią ligą.

Žinokite, neišsprendžiamų problemų nėra! Tai tik laiko klausimas

O geriant gydytojo paskirtus vaistus, lengviau ieškoti išeities.

Jūs pats turite padėti sau, jei pats nenorėsite sau padėti,

gydytojai tikrai bus bejėgiai!

P.S. “.turbūt, kaip ir kiekvieną reiškinį, ją (depresiją) reikia išgyventi pačiam. Tik išmokęs jautrumo, išmokęs visa savo esybe kabintis iš paskutiniųjų, džiaugtis patekėjusia saule, šlamančiu lapu, paukščiu. tegali suprasti, kad gyvenimas yra už viską brangesnis. Pats gražiausias.” – sako Vaiva Mainelytė. – “Ar meilė išgydo nuo depresijos? Kadaise ant kino žurnalo viršelio šalia savo nuotraukos buvau užrašiusi: „Meile, tu mano visų darbų pradžia ir pabaiga”. Man ta frazė labai patiko. Be meilės aš nieko negaliu padaryti, net varškėtukų išvirti. Meilė yra stimulas, idealas.”

Literatūra:

1. David G. Myers. Psichologija. Poligrafija ir informatika, 2000.

2. KTU. Psichologija Studentui. Kaunas, Technologija. 2000.

3. Gydytoja DANIELĖ. 2002, Nr.7-8, psl. 9-10. “Vaiva Mainelytė apie nostalgiją, depresiją ir meilę”.

4. Psichologija TAU. 1996, Nr.2, 20-22 psl. “Keletas nuomonių apie vieną depresiją”.

5. Psichologija TAU. 1996, Nr.2, 24-25 psl. “Ką daryti, kai kankina depresija?”.

6. Psichologija TAU. 1997, Nr.6, 34 psl. “Depresija: mitai ir realybė”.

7. Psichologija TAU. 1998, Nr.3, 22 psl. “Psichinių sutrikimų paplitimas”.

8. Psichologija TAU. 1999, Nr.4, 41 psl. “Ar susirgsite depresija, priklauso nuo įvykių aiškinimo būdo”.

9. Psichologija TAU. 2001, Nr.1, 39 psl. “Ar maistas gali pakeisti emocinę būseną?”.

10. Psichologija TAU. 2002, Nr.2, 34-37 psl. “Depresija ir nerimas dažnai lieka negydyti”.

11. Vyras ir moteris. 1998, Nr.11. “Cesradyston® praskaidrins jūsų gyvenimą”

Join the Conversation

×
×