DĖMESYS: YPATYBĖS IR LAVINIMO GALIMYBĖS

DĖMESYS: YPATYBĖS IR LAVINIMO GALIMYBĖS

1.Dėmesys – tai individo veiklos sutelkimas tam tikru momentu ties kokiu nors realiu ar idealiu objektu (daiktu,įvikiu,vaizdu,samprotavimu ir t.t.).
Žmogus suvokia toli gražu ne visus aplinkos objektus ir įvikius.Skaitydamas įdomią knygą,jis nepastebi kai kurios reiškinius. Draugu kompanijoje sukoncetrave demesi į pašnekovą, kitų žmonių beveik nematome,jų balsai susilieja į bendrą šurmulį. Jeigu vis delto pasirenkame pa?nekov?, kurio kurio kalb? noretumem i?giursti, tai atliekame pagal balso kryptį, kalbančio lūpų judesius ir balso savybes (kalbos greitį, intonacijąą, garso aukšti).Tyrinetojai tokio pobudžio klausymą pavadino kooktelių pobuvio fenomenu.

1.1.Dėmesio rūšys:
Dėmesys – tai savita ir sudėtinga psichikos savybė.Tai psichinės veiklos sutelkimas į vieną ar kelis objektus. Statystiškai daugiausiai avarijų, nelaimingu atsitikimų atsitinka butent del nepakankamo dėmesio sutelkimo.
Skiriamos trys dėmesio rūšys: nevalingas, valingas, savaiminis dėmesys.
Valingas dėmesys – tai samoningas psichinės veiklos sutelkimas į kuri nors objektą, turint aiškų tikslą. Žmogus objekta fiksuoja savo sąmonėje ne dėl jo įdomumo ar patrauklumo, bet todėl, kad šis objektas svarbus jo veiklai.Valingas dėmesys tiesiogiai susijęs su žmogaus profesine veikla, su aiškaus konkretaus tikslo turėjimu bei žinojimu kaaip jį pasiekti.

Nevalingas dėmesys – tai psichikos sutelkimas į kurį nors objektą be išankstinio ketinimo, dėl to objekto išorinių savybių (ryškumo, naujumo, didumo) ar del subjektivių prežasčių.
Profesineje veikloje ši dėmesio rūšys gali turėti dvejopą reikšmę; ryškios spalvinės ar kitokios žymės ant da

arbo objekto gali patraukti žmogaus dėmesį ir priminti kokič veiklos operaciją ar jos elementą reikia sekti, tačiau ryškios spalvinės ar šviesos žymės ant darbo objekto gali signalizuoti pavojų. Bet tie patis faktoriai atitraukia dėmesį nuo pagrindinio darbo ir dažnai buna įvairių klaidų priežastimi.
Savaiminis dėmesys – tai valingo dėmesio forma. Psichiniai procesai organizuojami sąmoningai, bet vyksta jie be didesnių valios pastangų. Pvž: žmogus dirbdamas darba sutelkia į ji visą savo dėmesį, palaipsniui dėmesį palaiko jau pats darbo procesas, darbo objekto kitimai. Šiai veiklai budingas savaiminis dėmesys.

Auksčiausia profesinio dėmesio forma , didelio profesinio meistriškumo rodiklis – tai savaiminio dėmesio įgudžių susiformavimas. Tačiau, savaiminis dėmesys gali tureti ir neigiamų padarinių (nerūpestingumas, brokas, nelaimingi atsitikimai). Ši dėmesio forma gali tapti ir klaidingo pasitikėjimo savimi priežastimi.

Perėjimas nuo vienos dėmesio foormos prie kitos įvairiais darbo etapais
(principinė schema)

DARBO ETAPAS
DĖMESIO RŪŠYS
IŠGYVENIMAI
Drbo pradžia
Nevalingas, atitrukęs dėmesys
Nerimavimas
Įsitraukimas į darbą
Valingas dėmesys
Valios pastangos
Darbo įkarštis
Savaiminis dėmesys
Susižaviejimas darbu,džiaugsmas,lengvumo jausmas
Priverstinė darbo pertrauka
Nevalingas atitrauktas dėmesys
Nusilvilimas,nemalonūs išgivenimai

Dėmesio rūšių lyginamoji charakteristika

Dėmesio rūšys
Atsiradymo sąlygos
Pagrindinės charakteristikos
Veikimo mechanizmai
NEVALINGAS
1.Atsiranda dėl stipraus reikšmingo dirgiklio poveikio.

2.Sukeliantys jį įvikiai nesusiję su žmogaus veiklos tikslu.

1.Pasivumas, atsiradimo ir perkėlimo lengvumas.

2.Nevalingas dėmesys sukelia emocinę reakciją.
Fiziologinė apraiška- žmogaus orentacija,atsirandanti dėl tam tikro smegenų žievės centro laikino sužadinimo
VALINGAS
1.Atsiranda kai žmogus savo veikloje remiasi sąmoningais ketinimais.

2.Veiklai atlikti reikalingas valios pastangos

1.Aktyvumas ir kr

ryptingumas atitinka tikslą

2.Dėl valios pastangų valingas dėmesys sukelia nuovargį

Reikalauja subjekto valios pastangų išlaikant interesą objektui, į kurį nukreiptas dėmesys
SAVAIMINIS
Atsiranda pasikeitus motyvacijai kai veikla automatizuojama ir veiksmai virsta operacijomis

1.Išliekant tikslo siekimui įtampa mažieja

2.Motyvai tampa tikslingesni dėka sukauptos veikloje patirties
1.Atsiradęs interesas pasižymi pastovumu

2.Stipriejantis interesas leidžia palaikyti dėmesio patvarumą.
1.2.Dėmesio savybės

Visos trys formos yra tarpusavyje susijusios. Ekspirimentiniais tyrymais nustatytos šios dėmesio formos:
1.intensyvumas (selektyvumas),
2.apimtis (platumas),
3.pastovumas,
4.paskirstymas,
5.patvarumas(pastovumas).
Darbo sėkmė labia priklauso nuo dėmesio intesnsyvumo, paskirstymo, perkelimo, patvarumo.
Dėmesio intensyvumas (selektyvumas)- tai dėmesio sutelkimas į objektą. Neretai kažkos dirgiklis taip užvaldo dėmesį, kad žmogus “nieko nemato ir negirdi:, o kartais ir menkiausias trukdimas išblaško dėmesį. Dėmesio intensivumas panašus į skausmą; kartais jis buna vos mažesnis, o kartais vos pakeliamas. Apie demesio sutelktumą sprendžiame iš atsparumo pašalinių įvikių ar objektų poveikiui.
Dėmesio intensivumas priklauso nuo:
1.Demesio sutelkimo zonos didžio. Kuo mažesnis dėmesio laukas, tuo labiau sutelkiamas dėmesys. Dideliame lauke dėmesį sutelkti sunkiau, nes dėmesio apimtis yra rybota ir priklauso nuyo įvairių veiksnių.
2.Objekto visybiškumo. Dėmesį galima sukaupti dideliame lauke tuo atvieju, kai jame esantys objektai yra susisteminti ir sudaro vientysą visumą.
3.Objekto dinamiškumo. Lengviau dėmesį sutelkti į judantį daiktą, procesą.

Dirbant sudėtingą darbą,svarbus yra dėmesio paskirstymas. Demesio paskirstymo galimybė tyriama taip: vienu metu reikalaujama atlikti du ar daugiau veiksmų,kartu neleidžiama greitai ir

r nuosekliai perkelti dėmesį. Derintuojas, vairuotojas,pilotas turi sugebeti atlikti du ar daugiau veiksmų tuo pačiu metu.
Dėmesys sekmingai skirstomas, kai:
Atskiri veiksmai būna automatizuoti. Aptarnaujantys daugybę staklių darbininkai sėkmingai paskirsto dėmesį, nes prie staklių operacijos atliekamos automatiškai ir demesį galima nukreipti (paskirstyti) tolygiai.
Atskiri veiksmai sujungti į vieną sistemą. Koordinuoti du tarpusavyje nesusijusius judesius yra daug sunkiau negu susijusius.
Objektai arba vienu metu atliekami veiksmai yra diminingi. Skirstyti dėmesį lengviau, kai dirbama su vienos konstrukcijos staklėmis negu su įvairiomis.

Dėmesio perkėlimas – tai sąmonės nukreipimas nuo dėmesio objekto į foną arba iš vienos veiklos į kitą. Dėmesio perkelimo ypatumai sąlygoja mūsų susikaupimo naujai veiklai greitį ir laiko panaudojimo efektyvumą. Nevalingą dėmesio perkėlimą skatina pašalinių poveikių stiprumas, naujumas, reikšmingumas: nelengva susikaipti triukšmingoje aplinkoje arba kai ką nors skauda.
Dėmesio perkėlimas priklauso nuo;
Susidomėjimo darbu, kurį reikia keisti nauju, nes kuo įdomesnis kitas darbas, tuo sunkiau perkelti dėmesį į kitą.
Domejimosi darbu, prie kurio reikia pereiti, kadangi kuo įdomesnis antrasis darbas, tuo lengviau į jį perkelti dėmesi.
Sugebejimo numatyti dėmesio perkėlimą. Dėmesi perkelti nuo vienos operacijos prie kitos lengviau tada, kai apie tai žinoma, negu tada, kai to nesitikima.

Dėmesio patvarumą (pastovumą) nusako dėmesio trukmė,t.y., kiek laiko žmogus sugeba išlaikyti dėmesį, nukreipta į vieną objektą. Dėmesio patvarumą skatina teigiamos emocijos, veiklos pobūdis,įdomumas, ir t.t.. vieni žmonės gali dirbti ilgai ir

r efektyviai, kiti greit pavargsta,jų dėmesys netrukus susilpneja. Dėmesio patvarumo rodiklis yra laikas. Darbą galima sėkmingai atlikti tik tuo atveju, jei visą darbo laiką į ji koncentruojamas dėmesys.
Dėmesio patvarumą išlaikyti ir išvengti jo svyravimų darbo metu padeda šios sąlygos:
Dirgiklių, atitraukinčių dėmesį nuo darbo pašalinimas 9triukšmas, šviesosmirgėjimas, darbui trukdančių asmenų).
Įdomus, reikšmingas darbo uždavinys.
Darbo objekto kitimai.

Dėmesio platumas (apimtis) – tai gebėjimai vienu metu suvokti keletą įvikių, objektų, paskirstant dėmesį. Per trumpą laiką (sekundės dalį) žmogus gali aprėpti objektų ar elementų kiekį. Dėmesio apimtis matuotjama tachistoskopu, kuris pateikia žmogui tam tikrą laiką stebeti daug objektų (raidžių,žodžių, figurų, spalvų ir pan.).

Dėmesys paskirstomas, kai tenka vienu metu atlikti keletą darbų. Tai priklauso nuo įgudimo ir užduočių sudėtingumo: kuo darbai ar suvokimo objektai panašesni, tuo sunkiau jos vienu metu atlikti. Pvž.: lengva vairuoti ir šneketi,bet sunku rašyti rašynį ir mintyse spręsti uždavinį.
Dėmesio apibūdinimui svarbiausia kategorija yra erdvė ir energija. Sprendžiant dėmesio valdymo problemas bei apibūdinant dėmesio rūšys svarbiausia reikšme įgauna toks psichikos reiškinys kaip valia, charakterizuojama kaip kliūtės įveikimo poreikis. Valios (pastangų0 neimanoma apibūdinti be kitų valios “elementų” supratymo. Psichinių procesų struktūroje valios procesai 9noras, ryžtas, interesas) užima svarbią vietą, nes yar susiję su dėmesio valdymo ypatumais.

1.3.Dėmesingumo lavinimas:
Žmonė sugebantys greitai susikaupti, ilgai išlaikyti intensyvų dėmesį ir atsispirti pašaliniam poveikiui (blaškymui), laikomi dėmesingais. Tokiems žmonėms visose srityse lengva pasiekti gerų rezultatų. Tačiau, kai žmones skundžiasi, kad yra išsiblaškę, sunkiai susikaupia, viskas jiems trukdo, reikia ieškoti šių busenų priežasčių. Šios išsiblaškimo būsenos gali būti sąlygotos tiek nervų sistemos ypatumų, tiek laikinų poveikių ar būsenų (nuovargio, mieguistumo, nerimo, smarkau emocinio jaudulio).
Susilpnėjus dėmesiui, sunku mokytis, bet dėmesingumo negalima padidinti nepašalinus jo pagrindinės priežasties – nuovargio, t.y. nepailsejus, neatlėgus įtampai bei nerimui. Lavinant dėmesį, galima išugdyti vertingas jo ypatybes.
Pagrindiniai dėmesio lavinimo principai yra šie:
Reikia prisiversti dirbti ramiai, dėmesingai, nesiblaškant:
Imtis kito darbo tik baigus ankstesnį;
Įsisąmoninti,kad esi atsakingas už savo darbą ir jo rezultatus;
Stengtis organizuoti savo darbus taip, kad jie būtų atliekami normalių greičių, neverstų panikuoti, kad kažko nespėsi ar pritruksi jėgų;
Dėmesi lavina susidomėjimas veikla ir protinis aktyvumas. Smalsumas – viema iš aktyvumo formų, skatinančių dėmesio išlaikymą ties tam tikrų darbų bei įvykių.

2.Apibūdinančių žodžių žodynėlis:
Dėmesys- tai individo veiklos sutelkimas tam tikru momentu ties kokiu nors realiu ar idealiu objektu
Valingas dėmesys- tai samoningas psichinės veiklos sutelkimas į kuri nors objektą, turint aiškų tikslą.
Nevalingas dėmesys – tai psichikos sutelkimas į kurį nors objektą be išankstinio ketinimo
Savaiminis dėmesys – tai valingo dėmesio forma. Psichiniai procesai organizuojami sąmoningai, bet vyksta jie be didesnių valios pastangų.
Dėmesio intensyvumas (selektyvumas)- tai dėmesio sutelkimas į objektą.
Dėmesio perkėlimas – tai sąmonės nukreipimas nuo dėmesio objekto į foną arba iš vienos veiklos į kitą.
Dėmesio patvarumą (pastovumą) nusako dėmesio trukmė

LITERATŪRA

1.D.G.Myers Psichologija – K.: Poligrafija ir informatika, 2000.
2.Psichologija studentui – K.: Technologija, 2002.
3.Psichologijos žodynas -V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

Leave a Comment