Bendravimo specifika mano darbe

Įvadas

Drąsiai, be jokių išlygų, žengianti į žmonijos kasdieną karinė, programinė-kompiuterinė ir kt. technika, jos pasiekimai, prievarta bei savo malonumų tenkinimas bet kokiu būdu, mąstantį žmogų dažnai verčia susimąstyti ne tik apie Lietuvos, bet ir apie pasaulio ateitį bei perspektyvas. Prasidėjus elektronikos erai, atsirado susvetimėjimas, mandagumo normų nepaisymas. Jeigu šių normų nepaiso vienodos socialinės padėties komunikatoriai, jų santykiai suprimityvėja, sušiurkštėja. Tačiau kai bendraujant etiketą laužo tarnybiškai dominuojantis žmogus, jis tampa piktnaudžiautoju. Seka mintis, jog tai darosi moralu ir jau tradiciškai tampa gyvenimo norma. Šis piktnaudžiautojas neretai priskiria sau pačiam visą savo atliekamos funkcijos reikšmingumą. Ir kuo menkesnis jaučiasi žmogus be savo atliekamos funkcijos, tuo labiau jis linkęs rodyti savo dominavimo galią, tuo labiau jis siekia interesantą paversti prašytoju, o save veikiančiu, “didelius darbus nudirbančiu” asmeniu. Kolektyve, kompleksuotas, menkos kultūros žmogus, priklausomai dar nuo charakterio savybių ir užimamų pareigų, dažnai šalia dirbantiems kolegoms būna našta. Siekiant abipusio naudingo sutarimo darbe, stengiant išvengti nesklandumų, įtampos, tenka žmogui laviruoti tarp savo žmogiškų charakterio savybių. Kiekvienas dirbantysis be charakterio savybių, tarnybinės padėties, turi ir skirtingą vidinę kultūrą, intelektą, kompleksiškumą, kurie turi įtakos siekiant bendro darbinio rezultato, bendraujant. Tuo labiau dabarties egzistencijoje, kuomet galima dažnai išgirsti, kad Lietuva “pusbrolių ir puseserių” kraštas. Suprantama, kad šiais didelės bedarbystės laikais, žmogui, neturinčiam turtingų “užtarėjų” ar “rėmėjų”, susirasti darbą sunku. Palankiu gyvenimo momentu, žmogus radęs sau pragyvenimo šaltinį ir ilgiau padirbęs kolektyve pastebi, jog nemaža darbuotojų dalis giminystės, draugystės saitais susijusi su darbdaviu, keičia savo elgesį: tampa nuolankesnis, kompleksiškesnis, neišsako tikrosios savo nuomonės. Viso to pagrindas – baimė ką nors ne taip pasakyti, padaryti, suklysti, prarasti darbą. Dažnai baimės atsiradimą įtakoja ir materialinio pagrindo neturėjimas. Todėl baimės atsiradimas dar labiau paaštrina esamus žmogaus kompleksus, užslopina tikrąsias charakterio savybes. Darbo santykiuose pradeda atsirasti “nesveika”, slogi atmosfera. Šiuos neigiamus bendradarbių santykius gali pakeisti vadovas, kuris nepriklausomai nuo pavaldinio tarnybinės padėties, darbinių procesų metu visiems vienodai reikš savo simpatijas, sveikinsis, su visais vienodai pagarbiai laikysis mandagumo normų.

Šiame darbe pagrindinis akcentas nukreiptas į bendradarbių santykius, tų santykių skaidrumą ir tikrumą. Darbo priemonės tik sąlyginė prielaida siekiant bendražmogiško sutarimo, atliekant darbinį procesą. Darbe nebus minima organizacija, darbuotojų vardai, jų pareigybės. Darbe bus bandoma atskleisti bendravimo specifiką vienoje valstybinėje organizacijoje.

Požiūris į bendradarbį

Kolektyve 52 žmonės, kurie dirba mokslinį tiriamąjį darbą. Didesnė darbuotojų dalis atsakinga už tam tikrus mokslinius tiriamuosius parametrus, kita – mažesnioji – administracija, ūkio, programinio aptarnavimo bei informacijos skyriai atsakingi už mokslinių darbuotojų aptarnavimą įvairiomis darbinėmis priemonėmis ir kt. Kolegų amžiaus vidurkis svyruoja nuo 25 – erių iki 60 – ies metų. Kadangi organizacijoje esu atsakinga už kompiuterinę įrangą, kompiuterinių gedimų šalinimą, duomenų, informacijos apdorojimą ir pateikimą visuomenei bei kitoms institucijomis, todėl dienos bėgyje tenka bendrauti su įvairaus amžiaus kolegomis. Žmogus negali nebendrauti, nebent jis yra užsidaręs savo kiaute ir savo problemose. Tačiau ne kiekvienas bendravimas daro žmogų laimingą. Suprantama, kad žmonių bendravime reikalingas pajautimas. Nors teigiama, kad žmogaus asmeniniai rūpesčiai, nuotaikos negali persipinti su darbiniais reikalais ir viena slogi nuotaika neturėtų persiduoti kolektyvui, tačiau to neišvengsi. Štai ryte sutinktas kolega nepasisveikino. Mintis veja mintį, vis kirbindamos kaltės jausmą, ką aš ne taip padariau, pasakiau. Pusę dienos varginau save spėlionėmis. Po pietų sužinau, kad mano kaltės visiškai nėra, nes ryte kelių policija bendradarbį nustekeno 50 litų bauda už greičio viršijimą. Na ir ką jau čia bepridursi, jei kolegos rytinė nesėkmė buvo vainikuota asmeniniu apmaudu lyg dėl šio įvykių būtų kalti aplinkiniai. Mano požiūris ar santykis į kolegą liko toks pat, tačiau tinkamu metu, neįžeidžiant, išsakiau jam savo nuomonę, kad ateityje asmeninės nuotaikos neturėtų kenkti elementariam mandagumui. Remiantis bendravimo psichologijos principais, stengiausi suvokti jo mąstyseną, pamatyti aptariamąjį objektą jo akimis. Manau, kad asmens kritika, nuomonės, poelgio pasmerkimas ne įtikina, o sukelia prieštaravimą, kenkia bendravimo atmosferai.

Pastebėjau, po šio mažo nesusipratimo, tarpusavio santykiai su kolega tapo glaudesni, draugiškesni. Manau, jog kiekvienoje iškilusioje problemoje reikalingas aiškumas. Jei žmonės iškilusias problemas, nesklandumus, nesusipratimus be pykčio, priekaištų išsiaiškins, pripažins savo klaidas ar netikusius poelgius, tada tarpusavio bendravime atsiras supratimas, šiltesnis ryšys. Darbinėje atmosferoje yra svarbus kolegų kreipimosi tonas: ar reikalaujantis, ar mandagus. Tarkime, būna atvejų, kai beveik tuo pačiu metu į mane dėl iškilusių kompiuterinių gedimų kreipiasi pagalbos du – trys bendradarbiai, negalintys tęsti darbo. Ir visiems reikalinga tuoj pat pašalinti atsiradusius trukdžius. Kartais yra nerašytos taisyklės, kada pirmumo teisė suteikiama, pirmąjam besikreipiančiam kolegai. Tačiau ši taisyklė dažnai negalioja, jei to pirmojo besikreipiančio tonas – reikalaujantis, įsakmus. Tada iššaukiama adekvati reakcija ir reikia vidinių pastangų, nuslopinti atsiradusį priešiškumą. Pasitelkiant “šventą” melą, stengiantis išsireikšti dviprasmiškai, maksimaliai panaudojanat profesinius terminus, kad mažiau suprastų įsakmiai kreipiantysis, atsiriboju nuo jo ir prioritetą šioje situacijoje skiriu mandagiajam kolegai. Bet kokiame bendravime neleistina bet kokia konfrontacija ir tuo labiau – konfliktas. Būtina orientacija tiek ”logiškame”, tiek ”nelogiškame” žmonių elgesyje. Elgesio motyvacijos pažinimas yra labai reikšmingas renkantis atsakomuosius veiksmus. Bendravimo procese reikia protingai ir tikslingai naudoti poveikio priemones. Jų dėka galima nepastebimai ”įsipaišyti” į konkretų sociumą, sudarant ten bendravimo komfortą ir dvasinį suderinamumą.

Menas bendrauti kolektyve

Bendravimo menas kolektyve reikalauja laikinai į šalį atidėti savąjį ”Aš”. Nenoras save “ištrupinti” bendradarbiams, visiems būti geru, diktuoja bendravimą tik su dalykiškai ir dvasiškai reikalingais žmonėmis, atsisakant kolegų, ”valgančių” mano laiką. Nesugebėjimas atsisakyti tokių bendradarbių – tai mano pasyvumas ir vidinės būsenos išbalansavimas. Kolegų tarpe svarbu yra dėmesys, mokytis suprasti kitus, t.y. atydžiai ir tikrai susidomėjus klausytis. ”Suprasti” – nereiškia taikytis su trūkumais. Geriausia juos laiku pašalinti, o ne apsimesti, kad jų nepastebiu. Tikras mandagumas yra budintis ir einantis iš širdies. Nuoširdus mandagumas atsiperka šimteriopai ir turi milžinišką magnetinę galią.

Darbe neužtenka laiko visus bendradarbius vienodai pažinti, suprasti. Kaip ir gyvenime, taip ir kolektyve skiriamas socialinis-psichologinis, socialinis-vertybinis darnumas: simpatija, tinkamumas, supratimas, vertybių sistemos ir kt. panašumai.Situacija daugeliu atveju priklauso nuo bendravimo kokybės tarp kolektyvo narių. Bendravimas yra valdymo funkcija. Neteisingo bendravimo tarp darbuotojų požymiai: nepasitenkinimas savo padėtimi kolektyve, atsirandančios įvairios intrigos, kaupiasi ”neišsakytos” skriaudos, fanatiškai ieškoma klaidų kolegų darbe, neaiškumas santykiuose.Tuomet reikalingas tikrumas, aiškumas nedviprasmiškais pasisakymais ir aiškia, pastebima reakcija į juos. Taip pat neturi būti slepiami tikrieji tikslai ir interesai, klaidos ir reali situacija.Bendravime reikia atrodyti natūraliu, mokėti klausytis, neneigti bet kokių prieštaravimų. Bendravimas tipo ”pora žodžių” gali pagerinti atmosferą kolektyve, bet reikia žinoti situaciją ir naudoti tai atsargiai.

Priimtinos kolegos ypatybės

Komunikabilumas. Kalba visiems suprantama kalba. Kad išsiaiškinti iškilusias problemas, žmogus pagalbon pasitelkia liežuvį. Todėl labai svarbu kaip tas žmogus “liežuvio pagalbą” išdėsto problemų svarbą, nesislepiant už profesinio žargono uždangos.Natūralumas. Neapsimeta tuo, kuo nėra. Iš neparankios padėties gelbstisi nuoširdumu. Bendraujant nepastebimas dviveidiškumas, saldžialiežuviavimas.Konkretumas. Mokantis situacijos esmę pateikti konkrečiai, nekalbantis ”vokrug da okolo”.Savikritiškumas. Nėra pasaulyje tobulų žmonių. Kiekvienas – su savo teigiamom ir neigiamom savybėmis. Yra tipas žmonių, kurie darydami įvairias klaidas visada jas pateisins, suversdami kitiems. Tokiems nepakenktų savikritiškumas.Humoras. Moka juoktis iš savęs. Žino, kada sąmoju išsisukti iš keblios padėties ar pagyvinti gęstantį pokalbį. Taip pat svarbu, kai kolektyve žmogus sugeba:– pasiekti tarpusavio supratimą, pagerinti asmeninius santykius ir sutarimą;– valdyti situaciją bendravime ar derybose;– atskleisti konfliktų priežastis, spręsti konfliktus;– įvertinanti savo galimybes, būti tolerantišku.Kolektyve galima išskirti: – aktyviuosius, kurie darbų rutinoje visada žino ko siekia, turi savo nuomonę, ją gina, aktyviai dalyvauja įvairiuose darbiniuose projektuose;

– pasyviuosius, kurie yra drovūs, nepasitiki savimi bendravime, nesugeba derėtis, tartis, nesupratingi;Aktyvieji kolektyve dažnai turi lemiamą balsą. Būna atvejų, kai aktyviųjų nuomonė ar sprendimai ne visada būna teisingi, tačiau mokėjimas iškalbingai pateikti reikalo esmę, manipuliuoti faktais jiems palankia linkme, priverčia pasyviuosius keisti savo nuomonę.

Konfliktai kolektyve

Konfliktai yra vienas pagrindinių visuomenės reiškinių, nuolatos kylančių tarp draugų ir priešų, kolektyve, tarp įvairiausių žmonių grupių. Kas yra konfliktas? Konfliktas yra daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp dviejų ir daugiau šalių, kurios turi prieštaraujančias nuostatas, tikslus ar priešinasi agresijai.Dažnai konfliktų šaltinis nėra pikta valia, o elementarus nežinojimas ir nemokėjimas. Konfliktai galimi per intelektualinio lygio skirtumus, temperamentų skirtumus, požiūrių ir poreikių neatitikimą.Tarkime, kolektyvo darbo procese “juodas” metas – ataskaitos. Ataskaitų pateikimas privalomas kompiuterinėje laikmenoje savaitės bėgyje. Spaudžia laikas. Anksčiau laiko nepradėję rašyti ataskaitų, vienu kompiuteriu nebepasidalina du kolegos. Savaitės pirmomis dienomis įtampa tarp bendradarbių buvo vos įžiūrima, vėliau ji didėjo. Kol galiausiai įsiliepsnojo konfliktas. Bendravimas tarp dviejų žmonių tapo užaštrintas. Vienas kitame įžvelgė viso pasaulio blogybes, negailėjo kandžių žodžių, vienas kitą skundė kitiems bendradarbiams. Tačiau kažkada būna pabaiga. Ir tą kartą “per nervus” ataskaitos abiejų kolegų buvo baigtos, tačiau ilgam buvo sugadinti tarpusavio santykiai.Taigi konflikto sprendimo įgūdžiai – pateikti nusiskundimus be kritikos, pasiduoti įtakai (teigiamai priimti partnerio pastangas ko nors iš jūsų paprašyti), iškilus nesutarimams, būtina spausti stabdžius, pasistenkti nusiraminti.Išaiškintas konfliktas ne toks pavojingas, kaip slaptas, bekaupiantis savo kritinį potencialą. Taip pat vienas iš slapto konflikto požymių yra nerašytų įstatymų atsiradimas, kai kurios kolektyvo tradicijos ir ritualai. Čia būtinas neatidėliotinas įsikišimas.

Konfliktas laikomas išspręstu tada, kai priešingos pusės pripažįsta, kad rastos ir pašalintos tikros nesutarimų priežastys. Negalima kaltinti jokios priešingos pusės. Nuoširdžiai išspręstas konfliktas dažnai netgi sustiprina santykius tarp šalių.

Stresas darbe

Darbo organizavimas turi įtakos dirbančiųjų santykiams darbe. Galimybė pasitarti, grįžtamasis ryšys apie atliktą darbą, aiškus darbas, tiksliai apibrėžta atsakomybė užtikrina gerus darbuotojų tarpusavio santykius ir mažina psichologinį stresą. Dažna streso darbe priežastis yra darbo vaidmens problemos, kurios gali atsirasti dėl neaiškios situacijos darbe ar dėl dviprasmiškos ateities perspektyvos.Kita stresorių grupė, tai veiksniai, susiję su darbo turiniu. Kitaip tariant, tai individuali asmens įtaka darbui, galėjimas nepriklausomai priimti sprendimus dėl darbo. Nesant galimybės savarankiškai spręsti ar daryti įtaką darbo turiniui gali atsirasti psichinio streso simptomų.Darbas, pasižymintis nepaprastai dideliu informacijos kiekiu, kuria remiantis būtina priimti svarbų ir greitą sprendimą, taip pat gali sukelti psichinį stresą. Štai paskutiniu laikotarpiu mūsų vyraiusybėje, seime priiminėjami įstatymai bei kitos pataisos, normaliai funkcionuojančiai institucijai trukdo darbuotis, siekti produktyvaus darbo. Iš “aukščiau” esančių instancijų siuntinėjami įvairūs paklausimai, kadrų pareigybinių instrukcijų užpildymo raštai kolektyve sukuria psichologinę, neigiamą įtampą. Visomis informacijos priemonėmis siuntinėjamos krūvos popierių, žinučių, žmogui, atsakingam už kolektyvo personalo dokumentaciją darosi ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai sunku dirbti, o taip pat būti puikios, pakilios nuotaikos.Didžiulė atsakomybė darbe – stiprus stresorius, ypač atsakomybė už kitus žmones. Atsakinga profesinė veikla, reikalaujanti sprendimo priėmimo, paprastai suvokiama kaip patraukli veikla, nors toks darbas ir stresinis. Psichinio streso simptomų dažnai sukelia ir labai monotoniškas darbas, kurio metu kartojasi paprasta užduotis. Stresoriais taip pat gali būti ir įvairūs socialiniai veiksniai. Nuo darbo organizavimo ir turinio priklauso dirbančiųjų santykiai. Tačiau asmeninių santykių problemų gali kilti ir dėl vidaus darbo santykių, ir dėl konfliktiškų santykių tarp darbuotojų grupių.

Problemiški žmonių santykiai darbovietėje daro neigiamą įtaką siekiant bendro tikslo. Vidaus konfliktų išsiaiškinimas darbovietėje paprastai užima nemažai laiko. Pagrindinį dėmesį reikėtų kreipti į santykius tarp darbininkų ir vadovų. Pastangos atskleisti konfliktų priežastis gali skatinti tarpusavio kaltinimus, taigi dažnai pravartu pasitarti su nepriklausomu ekspertu. Darbas žmogui padeda patenkinti socialinius poreikius, todėl darbe labai svarbu turėti galimybę bendrauti su kitais žmonėm, aptarti problemas, susijusias su darbu. Jeigu to nėra, t. y. darbas izoliuotas, žmogui kyla streso pavojus. Gyvendami civilizuotoje visuomenėje, kuomet mūsų kasdieną skubina nepadaryti darbai, dažnai neišsakyti geri žodžiai, stenkimės būti dvasingesni, supratingesni, tolerantišksni vieni kitiems. Ir būtinai nepikti bei nekerštingi, gal tuomet žmonių bendravime liks mažiau susvetimėjimo.

Išvados

1. Asmens kritika, nuomonės, poelgio pasmerkimas ne įtikina, o sukelia prieštaravimą, kenkia bendravimo atmosferai.2. Kuo žmogus daugiau turi valdžios, tuo jis mažiau linksta į draugišką kontaktą.3. Padarius klaidą ir save įvertinus kritiškai, kolegos tampa tolerantiškesni, supratingesni.4. Kolektyvo bendravime būtinas aiškumas. Norint pasiekti kolektyve normalią darbinę atmosferą, atsiradusias problemas, nesklandumus, atmetus asmenines ambicijas, reikia išsiaiškinti.5. Visada malonu bendrauti su kolega, kuris yra autentiškas. Sugeba būti komunikabilus, konkretus, savikritiškas, šmaikštus, organizuotas, linkęs visuomet bendradarbiams padėti.

Literatūra

1. Krupenkaitė P. Ar dar darbdaviai rūpinasi žmonėmis? //Esu. – 1998. – Nr.10. psl. 6 – 7.2. Pruskus P. Verslas ir moralė //Apžvalga,- birželio 9-15.-psl.8, birželio 30-liepos 6.- psl.7.3. Rosemarie Wrede-Grischkat Manieros ir karjera,- Vilnius, 1996.

Turinys

Įvadas ……………………………………………..…………. 3Požiūris į bendradarbį ………………………………………. 4Menas bendrauti kolektyve …………………………………. 5Priimtinos kolegos ypatybės ……………………..…….…… 6Konfliktai kolektyve …………………………….………….. 7Stresas darbe …………………………………….………….. 7Išvados ………………………….…………………………… 9Literatūra …………………………………………………… 10