Bendravimo psichologija

KAUNAS

2003

„Dvi ausys ir vienas liežuvis mums duoti tamkad daugiau klausytume ir mažiau kalbėtume“

Zenonas Stoikas/Graikų filosofas/

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA

BENDRAVIMAS – tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu yra perduodama informacija, patenkinami įvairūs poreikiai. Bendravimas padeda giliau pažinti save, suprasti tai kas mes esame iš tikrųjų. Bendravimo procesas yra labai skirtingas. Į jį galime žiūrėti skirtingais aspektais ir išskirti:1.Bendravimą kaip žmonių tarpusavio suvokimą (socialinė percepcija). Socialinis suvokimas.2.Bendravimą kaip pasikeitimą informacija (komunikacija). Komunikacija – informacijos perdavimo, t.y. kalbėjimo, ir informacijos priėmimo, t.y. klausymosi, procesas.3.Bendravimą kaip tarpusavio sąveiką (interakcija).

Bendraujant su nepažįstamu žmogumi, dėmesys pirmiausiai atkreipiamas į labiausiai pastebimus dalykus, todėl žmogaus suvokimą pirmiausiai lemia pagrindiniai faktoriai:1.Išvaizda2.Stereotipai3.Socialiniai vaidmenys

Pirmąjį įspūdį apie žmogų veikia keletas faktorių:1.Išoriniai faktoriai:a)Savęs parodymasb)Apgaulės faktorius2.Vidiniai faktoriai:a)Esame linkę neįvertinti kitų žmonių elgesio išorinių priežasčių bei sakyti, kad toks jo charakteris. Ir taip pat pervertinti savo elgesio išorines priežastis bei sakyti, kad poelgius lemia aplinkybės.b)Spręsdami apie žmones, svarbesnėmis laikome neigiamas, o ne teigiamas savybes. (Dažnai tam, kad palankiau įvertinti save.)c)Žmonės yra linkę klijuoti kitiems etiketes. (Labiau pastebimos pageidaujamos savybės nei nepageidaujamos.)d)Dėl akivaizdžių pastebimų dalykų nepastebime svarbesnių, bet mažiau pastebimų dalykų.e)Geriau sekasi pažinti į mus panašius žmones, o nepanašūs atrodo keisti.f)Egzistuoja polinkis dėl kylančių nesėkmių kaltinti pačius jas patiriančius žmones.

I.EMOCIJOS IR BENDRAVIMAS

EMOCIJOS – tai tam tikru momentu kylantis išgyvenimas, kuris parodo kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. Jas paprastai sukelia ne pats įvykis, o požiūris į tą įvykį. Poreikis – mūsų gyvenimo variklis.

Emocijos yra išreiškiamos:1.Mimika2.Pantomimika

Emocijų atspindėjimas papildo žmogaus žodinę informaciją, o kartais išduoda priešingus jausmus. Emocijų raišką riboja socialinių vaidmenų reikalavimai, nesugebėjimas jų atpažinti ir giliai jausti. Emocinis nesąžiningumas gali versti kitą jaustis nesmagiai.

Emocijų išreiškimas gali būti naudingas keletu aspektų:1.Fizinė sveikata.2.Išreiškiant emocijas kitam žmogui, pastarasis daugiau apie mus sužino ir tuo pagrindu leidžia geriau pažinti save.3.Tinkama emocijų išraiška didina konfliktų sprendimo galimybes.

Emocijos gali būti vertinamos racionaliai:1.Reikia stebėti savo emocijas ir įsisamoninti silpninančias.2.Reikia stebėti emocijas sukeliantį įvykį.

II.STRESAS IR BENDRAVIMAS

STRESAS – tai ilgai trunkanti nerimo ir įtampos būsena, kurios priežastis yra įvairūs STRESORIAI (pvz. žmonės, artimo žmogaus netektis, skyrybos, įkalinimas, atsiskyrimas, trauma arba liga, vedybos, atleidimas iš darbo ar mokslo ir pan.)

Psichologinis stresorius skiriamas į:1.Informacinį2.Emocinį

III.SMURTAS IR BENDRAVIMAS

Tyrimai rodo, kad 95% smurto aukų yra moterys ir vaikai.

Smurtui kaip reiškiniui būdingi tam tikri dėsningumai – smurtas, paprastai, vyksta tam tikra dinamika ir tam tikra tvarka. Be to jis didėja, vystosi ir yra išmokstamas.

Smurto fazės:1.Gero bendravimo fazė2.Įtampa3.Pyktis, mušimas4.Blogas bendravimas

Smurto ratas:1.Bauginimas2.Emocinės prievartos naudojimas3.Izoliavimo panaudojimas4.Smurto sumenkinimas, neigimas ir kaltnimas5.Naudojimasis vaikais6.Naudojimasis vyriškomis privilegijomis7.Ekonominės prievartos naudojimas8.Grasinimai ir prievartos naudojimas.

IV.ASMENINĖS ERDVĖS VALDYMAS

PROKSELIKA – tai mokslas, tyrinėjantis kaip žmonės ar gyvūnai naudoja aplink save erdvę.ASMENINĖ ERDVĖ – tai tam tikra nematoma siena aplink mus, kurią nuolatos sąmoningai ar nesąmoningai bandome išlaikyti. Kiekvieno žmogaus asmeninė erdvė yra palyginti individuali nors tam tikrose ribose. Ta erdvė susijusi su mūsų poreikiais, išauklėjimu.

Amerikiečių antropologas HOLAS nustatė, kad žmonės bendraudami naudoja keturias pagrindines erdvės zonas:

1. Intymioji (15 – 46 cm). Labai artimam bendravimui, susijusiam su meile, globa, apsauga, paguodimu.2. Asmeninė zona (46 – 120 cm). Patogi zona pokalbiams per rankos atstumą.3. Socialinė zona (1,2 – 3,6 m). Tarp kartu dirbančių ir sprendžiančių tą pačią problemą žmonių.4. Visuomeninė zona (> 3,6 m). Tarp studentų ir dėstytojaus, tarp mokytojos ir mokinių.

Erdvė, susidaranti tarp mūsų ir kitų žmonių, yra išorinė mūsų vidinių jausmų išraiška, parodanti ką mes jaučiame kitam žmogui ir ką jis jaučia mums.

V.BENDRAVIMO EFEKTYVUMAS

Yra daugybė barjerų, kurie kliudo bendravimo efektyvumui:1.Nerūpestingumas. Žmogus dažnai kalba nepagalvojęs, nerūpestingai.2.Motyvuotas iškreipimas. Mūsų norai dažnai mus verčia girdėti tai, ką mes norime girdėti.3.Rūpinimasis savimi. Kai kurie žmonės per daug galvoja apie save, kad efektyviai bendrautų.4.Gynimasis. Dažnai bendravimo metu rūpinamasi tuo, kad apsisaugoti nuo įskaudinimo.

Efektyviam bendravimui taip pat trukdo klaidos pokalbio pradžioje:1.Atsiprašinėjimas ir savęs pastatymas į nabagėlio vietą.2.Savo išskirtinumo ir visagališkumo parodymas.3.Nepagarbus elgesys su kitu žmogumi.4.Įvarymas į kampą.5.Grubaus, pašaipaus, sarkastiško jumoro naudojimas.

Bendravimui, kaip ir bet kuriai veiklai, reikalingi įgūdžiai ir stilius, kuriuos galima keisti ir niekada nebus per vėlu.

Efektyvaus bendravimo bruožai:1.Konkretumas. Kalbant užuolankomis pailgėja pokalbio trukmė ir tai sunkina pokalbį.2.Atsižvelgimas į klausytojo žinių rėmus. Reikia bendrauti kaip su sau lygiu, net jei tai vaikas, bet naudoti pašnekovui suprantamas frazes.3.Būtina vengti emocijomis perkrautų žodžių (pvz. niekšas ir pan.)

VI.KRITIKA BENDRAVIME

Bendraudami dažnai susiduriame su kritika, kuri yra labai stiprus veiksnys, veikiantis bendravimo atmosferą dviem būdais:1.Teigiamai2.Neigiamai

Kritikuojamas žmogus turi du pasirinkimus:1.Kritikos priėmimas. Gaunama informacija, kuri gali būti naudinga siekiant save geriau pažinti.2.Kritikos nepriėmimas, nes ji yra nepagrįsta.

a)Kartais kritika būna kritiką išsakiusio žmogaus problema.b)Nors ji ir yra teisinga, bet nepatvirtinta.

Tokie nesuderinami vertinimai yra sprendžiami 3 būdais:1.Kritikos atakaa)Nepagalvojama, kad kritika gali būti ir teisinga.b)Nedidelė agresija, reikalaujanti lankstaus ir greito mąstymo.2.Kritinės informacijos iškraipymasa)Akcentuojamos kitos savo asmenybės stipriosios pusės.b)Bandoma trūkumus ar nesėkmes paaiškinti logiškomis aplinkybėmis.c)Bejėgiškumo vaidinimas, nors taip ir nėra.3.Kritikos – prieštaraujančios informacijos vengimasa)Pasišalinant iš situacijos.b)Užblokavimas ir kritikos negirdėjimas.c)Kritika pripažįstama, bet apsimetama, kad ji nerūpi.

Reikia pripažinti, kad gynybinės reakcijos gali būti naudojamos:1.Sąmoningai. Bandant įvertinti nemalonią informaciją.2.Nesąmoningai. Bandant apgauti ir save, ir kitus.

VII.KONFLIKTAI BENDRAVIME

KONFLIKTAS – tai yra vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika, t.y. nesuderinamų motyvų, interesų, nuomonių susidūrimas.

Pagal formą konfliktai skirstomi:I.Asmenybės konfliktai. Konfliktai, vykstantys konkretaus žmogaus viduje, atsidūrusio pasirinkimo situacijoje, ar susidūrus su informacija apie save, prieštaraujančia pačio nuomonei. Dažnai žmogus šitą informaciją sprendžia nesąmoningame lygmenyje. Žmogus gali jausti depresiją, kuri veda į savižudybę.II.Tarpasmeniniai konfliktai. Nesutarimai tarp 2 asmenų. Šie konfliktai turi tam tikras priežastis, kurios yra įvardijamos kaip konfliktogenai:1.Pranašumo siekimas:a)Atviras savo pranašumo demonstravimas – įsakymai, grasinimai, kritika, kaltinimai.b)Nuolankus santykis – geranoriškas pranašumo demonstravimas.c)Gynimasis – apie sėkmę lemiančius faktorius.d)Aš manau…e)Savo patarimo primetimas.f)Kito žmogaus pertraukimas jam kalbant – tartum man tavo mintys nerūpi.g)Informacijos slėpimas.h)Pinigų skolinimas – juk laiku tai negrąžinsi.i)Bandymas atsakomybę suversti kitam – prašant ką nors padaryti.j)Etiniai pažeidimai – stumtelėjimai, užmynimai ir net neatsiprašoma.

k)Pasijuokimas iš kito – „patraukiant per dantį“.2.Agresija – konfliktogenų grupėAGRESO – užpuolimas. Agresija būdinga kai kuriems žmonėms: smurtautojams ir pan.Situacinis agresyvumas – FRUSTARACIJA – kylantis susiduriant su tam tikra kliūtimi siekiant tikslo.3.EgoizmasEGOISTAS – siekia tik asmeninės naudos ir tai ne visada būna teisinga.Kaip išvengti tarpasmeniniuose santykiuose konfliktogenų?1.Prisiminti, kad bet koks neatsargus pasakymas gali būti konflikto priežastis.2.Būtina pašnekovui būti empatišku.3.Elgtis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavim elgtųsi.II.Grupiniai konfliktai

Konfliktus galima spręsti:1.Tiesiogiai – dalyvaujant trečiajam asmeniui.2.Netiesiogiaia)Jausmų išliejimo.b)Pozicijų pasikeitimo – kaip jaustumeisi mano vietoje.c)Oponento priverstinis klausymasis.d)Agresijos – kai konfliktuojantys suvedami pokalbiui, sportiniui žaidimui pykčiui išlieti.e)Pajuokavimo – situaciją perleisti juokais.f)Nutylėjimu – pyktį išlieti dirbant.

Svarbiausios sąlygos konfliktui išspręsti:1.Konflikto esmės atskleidimas – išsiaiškinant pagrindines konfliktą sukėlusias priežastis.2.Atviras ir efektyvus abiejų konfliktuojančių pusių bendravimas – savikontrolė, klaidų pripažinimas, atsidėjimas tik tam reikalui.

Pagal konflikto rezultatą, konfliktai būna:1.Konstruktyvūs, skatinantys asmenybės brendimą.2.Destruktyvūs, mažinantys psichologinį pajėgumą.

VIII.BENDRAVIMO ORIENTACIJOS

Kiekvienam žmogui būdingas bendravimo stilius, lemiantis bendravimo produktyvumą. PRODUKTYVUS BENDRAVIMAS – kai bendraujantys praturtėja ir informacine, ir psichologine dvasine prasme.

Neproduktyvaus bendravimo tipai pagal E.FROMĄ:1.Imlioji orientacija. Viskas, kas geriausia yra išorėje, todėl viską, kas geriausia ir reikia imti. Toks žmogus dažniausiai turi draugą, kuris sprendžia visas jo problemas. Tas žmogus – tai jo ramstis, be kurio jis nemoka bendrauti.2.Išnaudotojiškoji orientacija. Gerovės šaltinis taip pat yra gyvenimo išorėje, tik jie linkę ne imti tą gerą, bet atimti. Pavydūs ir vertina tik tai, ką turi kiti, bet nevertina ką turi patys. Bendravimas nepadeda augti ir turtėti.

3.Kaupimo orientacija. Jaučiasi gerai tik sukaupę, net nesvarbu ką. Eikvojimas jiems sukelia nerimą. Tai pedantiški, bijantys naujovių žmonės. Artimi santykiai su jais yra neįmanomi, nes tai laikoma įsibrovimu į jų psichologinę aplinką.4.Rinkos orientacija. Šių žmonių pagrindinis tikslas – būti populiariems ir turėti paklausą. Jie neturi savojo aš, nes kiekvienoje situacijoje stengiasi elgtis ir būti toks, kad išliktų populiariausiu. Taip jie praranda savąjį aš ir neturi artimų draugų.

IŠVADOS

Bendravimas – tai socialinės komunikacijos pagalba realizuojama žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu jie vienas kitą suvokia ir geriau pažįsta. Taigi socialinė komunikacija yra bendravimo dalis ir kartu komunikacijos, kaip keitimosi informacija plačiąja prasme, dalis.Socialinė komunikacija reiškia keitimąsi informacija tarp 2 ar daugiau žmonių. Keitimasis informacija yra ne šiaip sau jos judėjimas, o žmonių nuomonių, kuriomis jie keičiasi, tikslinimas ir plėtimas.Socialinė sąveika – apibūdina komunikacijos pagalba realizuojamą individų ar grupių abipusių poveikių vienas kitam sistemą, siekiant suderinti, koreguoti, keisti bendravimo partnerių veiksmus, elgesį, mintis, pažiūras, jausmus ir kt. Čia apibrėžiami du socialinės sąveikos momentai: 1) bendravimo partnerių abipusis poveikis, vienas kito keitimas 2) abipusių veiksmų derinimas, bendrų veiksmų organizavimas, suvienijant individualias pastangas.Bendravimas kaip socialinė percepcija apima kito žmogaus vaizdinio susidarymo procesą. Socialinis suvokimas apima ne tik tai kaip žmogus suvokia kitą žmogų, bet ir tai, kaip jis suvokia grupę, kaip grupė suvokia atskirą asmenybę, taip pat tarpusavio suvokimo reiškinius.

LITERATŪRA:

1)N.Večkienė, B. Grebliauskienė, D. Sokolovienė, V. Chreptavičienė „Komunikacija ir bendravimas: sampratų santykio problema, socialinių mokslų vystymosi kontekste / Socialiniai mokslai: Edukologija“.2)Thomas Scherz „Psichikos treniravimas“.3)I. S. Konas „Asmenybės sociologija“.4)A. Jacikevičius „Žmonių grupių socialinė psichologija“.5)D. G. Myers „Socialinė psichologija“.