Žmogus – tai visuomeniškas gyvūnas. Šio lakaus posakio autoriumi laikomas antikinės Graikijos mąstytojas Aristotelis. Tiesa, visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir beždžionės, skruzdėlės, bitės. Taigi žmonės šiuo požiūriu nėra išimtis. Tačiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų.
Kodėl žmonės bendrauja? Trumpai į šį klausimą galima atsalyti taip: todėl, kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. Visų pirma, bendraujant keičiamasi informacija. Vieni iš kitų sužinome, kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo, kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio va
aržybas. Bendraudami su pardavėjais, barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus, pageidavimus. Taigi bendravimas padeda mums hauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdieninius reikalus. Antra, bendravimas suteikia mums galimybę egriau suprasti ir pažinti save pačius. Lygindami save su kitais, darome išvadas, kas mes esame, kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai, vertybės, temperamentas ir pan. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo, ką yra pasiekę aplinkiniai. Trečia, bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai, jog bendraudami me
es galime dalyti savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualybę, daryti aplinkiniams įtaką ir pan.
Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas, kuris mums tiesiog past savaime teikia malonumą? Ar toks, kai mes kitus priverčiame elgtis taip, kaip mu
Turėdami tikslą keistis informacija, labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. Mums svarbu, kad tą informaciją, kuri msu domina, gautume tikslią, neiškraipytą. Taip pat dažniausiai siekiame, kad kiti adekvačiai (tesingai, taip, kaip norime) suprastų, ką jiems ar joms ketiname perduoti. Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo ad
dekvatumą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad skleisti tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos “atspindžio” kito žmogaus sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas. Keitimosi informacija tikslumas – komunikacijos proceso ypatybė, bet ji vaidina svarbų veidmenį ir tarpusavio santykiuose. Neteisingai suprastas žodis, gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą.Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama en tik keistis informacija, bet ri įvairiausių kitų tikslų. Pvz., kai kada mums tenka kr
reiptis pagalbos į nepažįstamus žmones, prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai, ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. Ar pasiseks gauti tai, ko viliamės, nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to, kokį padarysime įspūdį, kaip apibūdinsime savo vituaciją, kaip paprašysime ir kt. Bendraudami su artimaisiais, bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių tikslų. Pvz., jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus, paskolinti pinigų. Todėl galima sakyti, kad sėkmingas bendravimas – toks, kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. Tačiau kai kurie elgesio būdai, leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis, mūsų bendravimo partneriams gali būt ivisai nepriimtini. Tikslą gailma pasiekti ir elgiantis agresyviai, imantis prievartos. Jei toks elegsys dažnai kartojasi, jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui.Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. Galima sakyti, kad bendraujame sėkmingai, kai jaučiamės esą vertinami, en vieniši, turį savo vietą visuomenėje, kai gebame paveikti kitų nuomonę, daryti įtaką jų elgesiui ir pan. Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau, nei kiti. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus, konstruktyvumas, racionalumas.
Teigiamas požiūris į save, daugelio psichoterapeutų nuomone, yra gerų santykių su kitais pagrindas. Kas nevertina savęs, nevertina ir kitų, o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau ži
