BENDRAVIMO ĮGŪDŽIAI. JŲ TOBULINIMAS.

Bendraujame kiekvieną dieną, vienaip su šeima, kitaip su draugais, dar kitaip su kolegomis. Tai atrodo kasdieniška ir įprasta, tačiau visi mes susiduriame, kuomet bepasakojant istoriją ar kokį nutikimą, Jūsų pašnekovas nuskęsta savo mintyse ir nustoja klausytis, tada mes suglūmame ir pamąstome, kad galbūt ta „nepaprastoji istorija” nebuvo tokia jau įdomi. Ar taip iš tiesų yra? Ar jūs nesugebate sudominti, ar Jūsų pašnekovas nesugeba klausyti? Apie ir dar kai ką mes ir norėtume Jums papasakoti.3

2. INTUICIJANorint paaiškinti tam tikras situacijas mes ieškome faktų, tačiau ar niekad nebuvo pasitaikę tokių atvejų, kuriose pasielgiame, padarome sprendimą, instinktyviai. Pavyzdžiui: važiuodami keliu, privažiuojame sankryžą, ir tiesiog naudodamiesi nuojauta pasukame i dešinę, dėl to, kad tą akimirką mes jautėme padarę teisingą sprendimą. Lygiai taip pat jaučiame, jog reikia grįžti atgal kuomet einame neteisingu keliu. Kai kurie žmonės jaučia atsakymą, net jei jis ir logiškai nėra suprantamas. Šie žmonės pasitiki savo instinktais labiau, nes jaučiamas jausmas yra stipresnis nei suvokiami duomenys. Intuicijos patirtį daugelių atvejų sunku paaiškinti, todėl daugeliui žmonių sunku ją suprasti ir priimti. Žmonės dažnai juokauja kalbėdami apie intuicija, dėl to kai kurie gėdijasi prisipažinti ja naudojasi, o gaila, nes tai gali būti galingas ginklas mokinantis arba mokinant.Didžioji dalis žmonių supranta, kad dauguma dalykų, kaip ir visatos platybės, yra nesuvokiami, taip pat kaip ir intuicija. Mes negalime jos matyti kaip materialių dalyku, tačiau galime matyti jos rezultatus. Intuiciją kaip jausmą mes galime lavinti, taip mūsų pasiekimai naudojantis ją gali tapti ryškesni ir efektyvesni. Intuicija mes suvokiame kaip jausmą už fizinio pasaulio ir ją vadiname šeštuoju pojūčiu. Taigi, ar šis šeštasis pojūtis yra teisingas? Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti negalima. Tai nei teisingas nei neteisingas jausmas, šis jausmas yra tarsi įspėjamasis signalas. Norint išreikšti intuiciją žodžiais, mes turime interpretuoti signalą. įsivaizduokime, jog mūsų darbuotojas turi parašyti ypatingai svarbią ataskaitą apie praeitos savaitės įmonės pelną ir nuostolius. Gavę ataskaitą jūs pajaučiat kažkokį keistą jausmą, jog kažkas yra nekaip, ir paklausiat ar jūsų darbuotojas nieko neslepia apie įvykusius įvykius. Štai čia suveikė jūsų intuicija, pasiųsdama jums įspėjamąjį signalą. Ar jūs teisus ar ne dėl savo intuicijos visiškai nesvarbu. Jei darbuotojas kažką slepia – jūs atidarėte duris diskusijai, kuri padės bėdą ištaisyti, jei neslepia – galit džiaugtis puikia ir kokybiška ataskaita. Geriausias punktas, kalbant apie intuicija yra tai, jog ji atves jus prie konkretesnių detalių ar problemų variantų. Taip jūsų mokymasis arba darbas taps tobulesnių, na o klausimas „ar jūsų šeštasis pojūtis buvo teisingas” taps visiškai nesvarbus, nes jūs gausite galimybę pasiekti daug aukštesnių rezultatų.

Kitas būdas galvoti apie intuiciją, yra galvoti kaip apie intelektą – kaip apie muzikinį, arba vizualinį intelektą. Prisiminkime, kaip darželiuose mokėmės pažinti spalvas. Vėliau spalvų pažinome vis daugiau ir dėjomės jas i savo žodynus. Dailininkai spalvų įvairovę pažįsta dar geriau. Jie gali atskirti įvairius atspalvius, kurie mums atrodytų visiškai vienodi. Intuicijoje šį pavyzdį galime pritaikyti lygiai taip pat. Kiekvienam iš mūsų intuicijos „suteiktas” tam tikras kiekis, kurį mes galime praplėsti ir tapti „intuicijos žinovais”.Tai ką išreiškiame žodžiais įvykus nuojautos jausmui, vadiname nuojautos interpretacija. Tai yra tarsi pastebėjimas, kylantis iš nuojautos. Šis pastebėjimas yra jokiu būdu ne kaltinimas, todėl yra svarbu neprisirišti prie jos, kaip prie teisingo teiginio. Kartais jūsų pašnekovui gali atrodyti, jog jūs kaltinant jį, tačiau tai yra tik jūsų nemokėjimas interpretuoti intuicijos. Šis nemokėjimas interpretuoti ir prisirišimas prie teisingos intuicijos versijos atstumia daugelį žmonių nuo pasitikėjimo nuojauta ir jos vartojimo. Daugelis tiesiog bijo pasijusti kvailais. Dažnai interpretuodami intuiciją, kaip teisingą versiją, vėliau pamatome, jog paprasčiausiai klydom, tačiau būkit pasirengę, nes net ir dauguma jūsų pašnekovų nenorės sutikti ir su teisingai interpretuojama intuicija, todėl prireiks laiko kol pamatys, jog vis tiek nuojauta nuvedė teisinga linkme.4

Intuicija mes treniruojame kaip ir kitus kūno raumenis, asmeninius gabumus -atliekant daug praktikos. Tačiau, kaip mes ją atpažįstame? Dauguma žmonių intuicija atranda savo kūne (prisilietimuose, fiziniuose pojūčiuose), kiti viduje savo kūno (jaučiant tam tikrą jausmą, kurio negali paaiškinti), kiti – aplink juos (supančioje aplinkoje). Kartais prireikia laiko suprasti iš kur intuicija sklinda, todėl reikia stengtis pajusti iš kur kyla tas šeštasis pojūtis. Naudojamasis intuicija daugeliui gali būti naujas dalykas, todėl reikia ją mokėti ir įjungti. Pavyzdžiui, kad nepamiršti atlikti kažkokį svarbų darbą, pasidarykime priminimą, sužadinanti intuicija. Tam tinka ir siūlas ant piršto ar tiesiog persuktas rankinis laikrodis. Po kurio laiko intuicija prisiminti tam tikrus dalykus išsiugdys automatiškai. Nuojauta galima ir sužadinant ir kitam asmeniui. Pavyzdžiui: šnekant su pašnekovu papasakoti jam kokį nors vaizdą, sužadinantį vaizduotę, priartėjant prie norimo fakto. Sužadinus intuiciją, pašnekovui atsakymas gali kaip mat „iššokti”, taip jūs sutaupysite laiko ir greičiau artėsite prie tikslo. Kad ir kaip būtų liūdna, intuicija yra laikinas dalykas. Todėl jai atsiradus reikia ją panaudoti greitai ir efektingai, antraip ji išgaruos ir jūs jos net neprisiminsite.

Dirbant su kitais žmonėmis yra svarbu, jog jie pajaustų savąją intuiciją. Šiems žmonėms galima užduoti atlikti tyrimą iš kur kyla jų intuicija ir atlikti darbus naudojantis tik šeštuoju pojūčių. Taip jie galėtų labiau pažinti save, ir būti produktyvesniais ir labiau užtikrintais tam tikrose situacijose.Taigi, intuicija yra be galo svarbus komponentas mūsų gyvenime. Išmokę ją tinkamai naudotis galėtume pasiekti daug aukštesnių rezultatų darbe bei šeimyniniame gyvenime.3. KLAUSYMASBūti išgirstam yra stulbinanti patirtis, tikriausiai dėl to, jog tai yra labai retas reiškinys. Kai kitas asmuo yra visiškai įsijautęs į tavo pasakojimą, reaguoja į kiekvieną detalę, rodo savo susidomėjimą, tada tu jautiesi žinantis ir suprantantis ką pasakoji. Žmonės pasijunta didesni, kai žino, kad juos klauso. Tuo pačiu jie jaučiasi saugesni ir gali pasitikėti. Štai kodėl labai svarbu mokėti klausytis.Klausymasis – talentas. Žmonės, kurie tampa treneriais yra linkę būti puikiais klausytojais. Tačiau klausymasis yra išlavinamas įgūdis. Tvirti treneriai turi didelį sugebėjimą- išklausyti ir nuolat j į tobulina.Dauguma žmonių neklauso labiai giliai. Jų kasdieninis darbas ir rūpesčiai nereikalauja pasiekti aukštą įsiklausymo lygį. Jie tiesiog klauso, kad gautų informaciją. Jiems nereikalingi raumenys, nes jie nėra aukščiausio lygio atletai. Dažniausiai mes klausomės tik žodžių. Arba dažnai mes išgirdę kelis žodžius atsijungiam nuo bendravimo, nes pradedam patys mąstyti, ką pasakysime vėliau.Dažniausiai pasakojame kažką kitiems asmenims, nes norime, jog jie padėtų priimti sprendimus. Ir manome, jog jie puikūs klausytojai, nes tyliai klausosi. Tačiau aukščiausios klasės klausytojai privalo ne tik klausyti įdėmiai, bet tuo pačiu ir paveikti klausytoją. Sąveika su pasakojančiuoju žmogumi yra labai svarbi, nes klausant vyksta daugybė veiksmų. Dėmesys ir poveikis
Dėmesys ir poveikis – tai du pagrindiniai reiškiniai, kodėl treneriai sugeba gerai įsiklausyti. Dėmesys, arba įsisąmoninimas, yra ne tik informacija, kuri pasiekia mūsų ausis, bet taip pat aplinkos pajautimas, intuicijos įsikišimas. Mes girdime, matome ir jaučiame garsus, žodžius, vaizdus, energiją. Mes įvairiais būdais gauname informacija: atsidusimą5

pokalbio pabaigoje, balso pasikeitimą ir pan. Jaučiame balso temprą. Mes matome kūno kalbą. Visa tai yra informacija. Mes esame atidūs.Antrasis aspektas yra ką mes darome su klausymu. Tikras treneris nuolat galvoja, kokį poveikį turės klausymasis, kąjis gali su juo padaryti. Mes dažnai to nesuvokiame Mes turime nuolat aktyviai klausytis. [ aktyvų klausymasį įeina gebėjimas suprasti ką kitas asmuo sako, stebėti kūno kalbą, rodyti savo susidomėjimą, nenukrypti nuo temos. Yra trys svarbiausi klausymosi lygiai, kurie leidžia treneriams labiau padėti pasakotojams.3.1. 1 lygis: vidinis klausymasisPirmajame lygyje visas mūsų dėmesys yra skiriamas mums patiems. Mes girdime ką kiti asmenys pasakoja, tačiau viską suformuluojame savaip. Pirmame lygyje dėmesio centras esame mes patys: mūsų mintys, nuomonės, jausmai, išvados apie save ir kitus. Šis reiškinys yra kaip diodas – mes priimame informaciją, bet ja nepasidaliname, jos neišspinduliuojame. Dažniausiai vidinis klausymasis pasireiškia, kai mes būname vieni, pvz.: keliaujame, pietaujame restorane. Dauguma klientų yra pirmajame lygyje. Jis informuoja apie mus ir kas vyksta aplinkui. Tačiau treneriai ilgai nedirba su šiuos lygiu, jie daugiau dėmesio skiria antrajam.3.2. 2 lygis: sutelktas klausymasisŠiame lygyje yra gilus įsijautimas į kitą asmenį. Šį lygį galima pastebėti iš abiejų pašnekovų susitelkimo. Jie daugiau susikoncentravę į tarpusavio dialogą nei į aplinkinį pasaulį. Klausytojas pastebi visus bendravimo bruožus: nuo žodžių iki kūno kalbos. Jis netgi pastebi ko nepasako ar nenori pasakyti kitas asmuo. Įsiklausimui skiriama daug energijos ir tikimasi naudos. Šiame lygyje yra tiesioginis informacijos perdavimas tarp trenerio ir kliento. Pastariesiems nėra peršama kito nuomonė ar jausmai. Mintys tampa spontaniškos. Labiau įsigilinęs į kliento kalbą tu gali priimti palankesnius sprendimus.

3.3 3 lygis: globalus klausymasisTrečiame lygyje tu stebi visi aplinką aplinkui. Tai yra pats giliausias įsijautimas į pasakotoją. Tu ne tik jo klausaisi, bet jauti, matai, užuodi viską aplinkui. Kad galėtum pasiekti tokį lygį, reikia nuolat tobulėti, turėti klausytojo sugebėjimų. Kuo daugiau mokaisi globaliai klausytis, tuo labiau lavini savo intuiciją. Dauguma puikių aktorių naudoją šį klausymosį būdą. Klausytojas privalo būti atviras, suvokiantis aplinka. Tačiau kaip bebūtų gaila, dažniausia realiame gyvenime klausymasis vyksta pirmame ir antrame lygiuose.4. TRENIRAVIMO ĮGŪDŽIAIEfektyvus klausymas reikalauja tam tikrų įgūdžių. Pastarieji įgūdžiai yra svarbiausieji bendraujant ir norint geriau suprasti pasakotoją:• Artikuliacija. Labai svarbu teisingai suformuluoti savo mintis. Kuo aiškiau pasakysite informaciją, tuo lengviau ją perpras kiti žmonės. Galbūt klausytojams reikia detalesnio paaiškinimo, daugiau detalių. Tai taip pat yra aktyvaus klausymo komponentas. Pasakotojo minčių pakartojimas yra puikus kelias leisti jam pasitikėti jumis. Jis aktyviau klausosi, kai pabrėžiami jo tikslai. Tačiau kai kuriais atvetais pakartojimai turi ir neigiamą reikšmę.6

• Paaiškinimai. Mes dažnai padarome blogas išvadas vien tik dėl to, kad nesame pilnai įsigilinę į gaunamą informacijąMes tiesiog neišsiaiškiname iki galo esamos problemos. Klientai ar klausytojai tiesiog nesupranta kas vyksta ir susidaro savo asmenines nuomones. Tokiose situacijose, pasakotojas pats turėtų pasistengt paklausti apie pasakojamo oblekto suvokimą. Pakartojimai yra puikus kelias padidinti susidomėjimą išlaikyti koncentraciją.• Požiūris į aplinką. Reikia nuolat matyti perspektyvą. Treneriai geriausiai supranta pasakotojų problemas sudėtingose problemose. Jie turi nuolat kontaktuoti su aplinka, matyti didelį, platų vaizdą. Taip pat svarbu pirma pamatytį šį išorinį vaizdą prieš gilinantis į detales.• Metafora. Gebėjimas panaudoti metafora klausyme yra greitesnis ir lengvesnis kelias padėti pasakotojui. Metaforos lengviau suprantamos ir klientams. Be to jie nevisada gali teisingai mąstyti, o širdis niekada neapgauna. Šitaip bendrauti išmokstama tik sunkaus darbo ir nuolatinio tobulėjimo dėka.

• Pripažinimas. Pasakotojas (klientas) nori, jog jo mintys būtų pripažintos, kad jis atrodytų teisus. Geras klausytojas nuolat įvairiais būdais paskatins pasakotoją. Galbūt sutiks su juo, galbūt pasakys komplimentą. Pasakotojai vertina nuoširdumą. Taip pat labai svarbu stebėti klientą jo reakcijas ir jausti ar jam reikia pasakyti kažką teigiamo.5. SMALSUMASSmalsumas – paradoksas: iš vienos pusės tai yra žmaismingas „užsiėmimas”, iš kitos – veiksmingas būdas padėti žmogui atsiverti (klientui), pačiam rasti sprendimą. Šiuo atveju aš kalbu apie „gyvenimo trenerio” profesiją, kurioje treneriams „teisingas smalsumas” padeda padėti žmonėms (klientams) patiems rasti sprendimus savo problemos, padeda jiems siekti savo tikslų. Kas yra „teisingas smalsumas”, Jūs suprasite skaitydami toliau.Kitoks būdas paklaustiYra didelis skirtumas tarp įprastinių klausimų ir smalsių klausimų. įprastiniaisklausimais yra stengiamasi išgauti informaciją, tuo tarpu smalsių klausimų paskirtis yrapažadinti asmeninį tyrinėjimą. Kad būtų aiškiau – pateiksiu pavyzdžius. Klausimai

Prasčiausi klausimai informacijai gauti yra tie, kurie reikalauja atsakymų: taip; ne (close-ended). Jie paprastai stagiai nutraukia pokalbį ir tada treneris turi viską pradėti iš pradžių. Smalsūs klausimai, tuo tarpu, neturi ribų (open-ended). Jie klientui leidžia pakeliauti savo mintimis ir yra lengvai formuluojami tam, kad būtų išvengta staigių pauzių. Pvz.:Informacijai gautiKokias temas įtrauksi į pranešimą?Kiek pratimų atlieki kiekvieną savaitę?(apie sportą)

SmalsusKą tau duos pabaigtas pranešimas? Kaip tu įsivaizduoji „atrodyti tinkamai”?

Klausimai

Uždari (close-ended)Ar ši strategija yra efektyvi tau? (ar tautinka)Ar dar galima iš to ko nors pasimokyti?

Atviri (open-ended)Kas šią strategiją padaro efektyvią tau? (tave veikiančią)Kaip gali padvigubinti savo žinias iš šiospatirties?

Tačiau smalsumas dažnai sutinkamas kaip yda. Daug klausinėjantys žmonės yra laikomi nemandagiais ir yra dažnai nepageidaujami pokalbiuose. Net lietuviai turi posakį: „Daug žinosi – greit pasensi”. Todėl klausiant smalsių klausimų reikia būti atsargiam, kad smalsumas netaptų per daug akivaizdus ir kad klausiamasis nepradėtų bokuoti savo minčių ar pradėtų slėpti kažkokią informaciją.

Smalsumo vertėTreniruojant klausti smalsių klausimų yra idealu. Smalsus treneris neprivalo žinoti visų atsakymų. Kai tu esi smalsus, tu jau esi ne vien ekspertas. Vietoj to tu įsilieji į kliento ieškojimus. Tu tyrinėji jų pasaulį drauge su jais, neperkeldamas savo pasaulio ir pažiūrų jiems. Tavo smalsumas klientui padeda tyrinėti ir atrasti. Tai leidžia jiems būti daug lankstesniems. Smalsumas kviečia klientą pačiam ieškoti atsakymų. Ieškant atsakymų jie tampa sumanesni, taip pat tai jiems suteikia energijos. Smalsumas skatiną mokymąsi, o mokymasis leidžia klientui „augti”.Trumpas trenerio ir kliento dialogas:Treneris: Aš žinau, jog Jūs nuolat kartojate, kad norite sportuoti ir atsikratyti antsvorio. Bet savaitė po savaitės Jūs nedarote nieko. Kas vyksta?Klientas: Aš jau pavargau atrodyti apkūnus ir nuolat jaustis pavargęs. Aš manau, esu įsipareigojęs įgauti gerą sportinę formą. Tiesiog… akivaizdu, kad aš to nedarau.Treneris: Kas Jus stabdo?Klientas: Laikas yra didžiausa problema.Treneris: Ką Jums reiškia nesitreniruoti?Klientas: Mano vidinis balsas sako, kad aš vėl „susimausiu”, nes tai man yra įprasta: kažką pradėti, o po to mesti.Treneris: Kai Jūs treniruojatės, ką tai Jums reiškia?Klientas: Aš jaučiu, jog rūpinuosi savimi. Aš žinau, jei nepradėsiu mesti svorio, aš rizikuoku savo sveikata.Treneris: Ką Jūs sau sakote, kai ateina laikas sportuoti?Klientas: Dažniausiai sakau: „nenoriu”. Lyg būčiau šešemetis vaikas, kuris būrų verčiamas eiti praustis.Treneris: Ko Jūs norite?Klientas: Aš noriu disciplinos, kuri priverstų mane laikytis programos.Treneris: Kas Jus veikia?Klientas: Kas tikrai veikia mane – bent jau vieną kartą suveikė – tai turėti treniruotės bičiulį, su kuriuo kartu būtų galima eiti į sporto klubą.Treneris: Kaip galėtumėt susirasti tokį bičiulį?
Klientas: Lažinuosi, galėčiau susirasti ką nors darbe. Galėčiau pakabinti skelbimą skelbimų lentoj.Užmezgant santykiusTikrasis smalsumas (kai klausinėji iš įdomumo) padeda užmegsti naujus satykius. įsivaizduokite save vakarėlyje sėdintį prie nepažįstamo žmogaus, kuris yra smalsus ir klausinėja jūsų apie jūsų gyvenimą, darbą, kas jums svarbiausia šiuo metu. Toks smalsumas yra ne tik gražbiliavimas, bet ir padrąsinimas. Tai leidžia jums daug apie save pasakyti ir tai neatrodo kaip kažkoks gyrimasis. Smalsumas šiuo atveju padeda sukurti ryšį tarp žmonių be jokių įpatingų pastangų. Dabar įsivaizduokite tą patį vakarėlį ir tą patį nepažįstamąjį, nuolat8

jūsų klausnėjantį, tik šį kart įsivaizduokite, kad jis nėra tiesiog labai smalsus. Tai yra jūsų būsima uošvė ir jos klausimai panašėja į tardymą. Klausimai gali būti visiškai identiški, tačiau kontekstas sukuria visiškai kitokį jausmą. Taigi, smalsumas padeda užmegzti ryšį; apklausa, tardymas iššaukia gynybą. Tad užduodant smalsius klausimus būtina nepamiršti konteksto.Gebėjimas būti smalsiamKaip klausymas ir intuicija, smalsumsa yra talentas. Kai kurie žmonės šiuo talentu yra apdovanoti labiau nei kiti. Tačiau, kaip klausa ar intuicija, smalsumą taip pat galima tobulinti, kaip ir bet kokį kūno raumenį.Vienas iš būdų: tai įprasti naudoti frazę: „Man smalsu…”. Tai pakeičia kliento elgseną. Šiuo atveju klientui paliekama mažesnė galimybė išsisukti su atsakymu: „Aš nežinau”.Kitas būdas – tiesiog greit bubtelėti klausimą. Šio būdo tikslas yra sujungti savo gebėjimą klausyti, jausti, būti smalsiam ir nespėti sugalvoti atsakymo į užduotą klausymą. Tiesiog reikia klausti tai, kas pirmiausia ateina į galvą, jaučiant, jog klientas turi atsakymą, nes jis jį visada turi.Dar vienas būdas – pastebėti kliento energijos pokyčius jam atsakinėjant. Jei jauti, jog klientas drovisi dėl kažko, paklausk apie tai. Jei jauti pasipriešinimą iš kliento pusės, paklausk jo apie tai. Būk susidomėjęs pokyčiais pokalbio eigoje.

6. MOKYMASIS IR ATSAKOMYBĖ 6.1. Veiksmai/MokymasisApmokymai, mokymai padeda daugeliu atveju, tačiau pagrindinis dalykas yra veikimas, žinojimas kaip, ką, kur ir kada daryti. Nuolatinis mokymasis ir gebėjimas atlikti veiksmus dažniausiai veda sėkmės link.Apmokymai yra labai puikus dalykas bendravime, nes jis verčia bendravimą ir vienas kito supratimą vystytis toliau. Veiksmų ėmimasis yra pagrindinis veiksnys, kurio norėdami pasiekti, mes treniruojamės, bandom, mokomės. Klientai gali būti pasitikintys, daug pasiekę, tačiau yra vienas dalykas, ko jie negali patys padaryti, jie nori, kad jų kolegos jiems padėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų. Bet tai ir yra mokymasis ir noras tobulėti, kuris mums ir padeda pasiekti savo tikslus.Bendradarbiavimas veikia todėl, kad dirbant komandoje yra lengviau pasiekti savų tikslų negu dirbant vienam. Tai suteikia motyvaciją dirbti, ir pasiekti daugiau. Jūsų pačių gyvenime galime rasti daugybę pavyzdžių atskleidžiančių kokia yra svarbi kitų žmonių pagalba, pastebėjimas apie kažkokius pasikeitimus. Pavyzdžiui, kiek kartų norėjote imtis kažko naujo, pradėti sportuoti ar naują darbą atlikti, tačiau dėl to, kad niekas kitas to nepastebės, tiesiog imdavote tai ir pamiršdavote. Vien faktas, kad papasakojate savo planus kolegoms, draugams ar pažįstamiems jau suteikia daug motyvacijos darbui ar užduočiai atlikti. Tūkstančiai žmonių, kurie lankė svorio mažinimo programą buvo padedama tiek morališkai, tiek fiziškai ir jie sulieknėjo kelis kart labiau negu tie, kurie sportavo vieni, be pagalbos.9

Daugelis žmonių pagalbą iš šalies laiko daugiau ramsčiu, o ne jėga padedančia padaryti daugiau. Taip pat yra manoma, jog suaugęs žmogus neturėtų priklausyti nuo kitų pagalbos ir turėtų viską daryti pats. Iš kitos pusės buvimas suaugusiu reiškia pilna atsakomybę už savo veiksmus ir save patį. Žmonės nori pasikeitimų, kuriuos gali atnešti kitų žmonių pagalba, tačiau jie nenori būti priklausomi nuo kitų.

Pagalbos,mokymosi perspektyvosViena iš vertybių, kurias sukuria mokymasis yra atsakingumas: pagrindinis veiksnys siekiant gerų rezultatų. Atsakomybė yra labai svarbi mokantis. Mokymasis nėra vien tik šnekėjimas, tai kartu ir labai svarbus žingsnis siekiant tobulėti ir atlikti užduotis, darbą. Mokantis, bendradarbiaujant atsakomybė yra daugiau negu darbo atlikimas gerai arba blogai. Atsakomybė yra tokia svarbi, jog vien apie ją yra sukurta daugybė knygų.6.2. Atsakomybė kaip atsakomoji reakcijaKai žmogus auga, jis būna atsakingas už smulkius darbus: namų ruošą popamokinę veiklą savo tikslų siekimą. Pasirinkimas nebuvo svarbus. Tad ir atsakomybės didelės nebuvo, nes visas gyvenimas buvo sureguliuotas kitų: trenerių, tėvų, mokytojų. Jums nebuvo svarbu, kaip susidėlioti darbotvarkę, kad visur spėtumėte, visa tai atlikdavo už Jus.Profesionalus mokymas, tai nėra, visko darymas už Jus. Dalykus, užduotis už kurias turite būti atskaingi, pasirenkate patys. Tokiame mokyme atsakomybė negrindžiama gėdos jausmu, žeminimu ir panašiomis bausmėmis. Atsakomybė – tai įrankis skirtas mokytis ir tobulėti. Atsakomybė tiesiog priemonė sudaryti Jūsų nuomonei.Kuo skiriasi atsakomybė tėvams ir Jūsų bosui ar komandai? Bosas arba Jūsų tėvai nėra atsakingi už jūsų pasiektus rezultatus. Jūsų vadovas yra glaudžiai susijęs su Jūsų darbotvarke ir yra labai susijęs su Jūsų pasiekimais, juk nuo to priklauso įmonės arba tiesiog užduoties sėkmė.Klientai ieško naujų paslaugų, teritorijų savo paslaugoms teikti. Atsakomybė suteikia galimybę tokiai plėtrai ir pokyčius kliento gyvenime kilusius dėl puikiai atliktos užduoties. Atsakomybė gali padėti puikius pagrindus pokyčiams ir supratimui, kaip viskas vyksta ir kodėl pasiektas tikslas. Tai ir yra dalykas už kurį esate atsakingas: už savo gyvenimą už savo pristatymą kitiems. Jeigu jūs to nedarysite pats, nedarysite gerai, vietoje Jūsų paskirs ką nors kitą.
Atsakomybės mokymasisSvarbu stebėti ar mokinys, darbuotojas padaro tai, ką sako, kad padarys. Jie turi žinoti kad už tai yra atsakingi. Ir jūs neversite juto daryti, jie patys turi suvokti kada ir ką turi daryti.Pradžioje darbuotojai mėgsta išsiaiškinti Jūsų, kaip vadovo, gebėjimą bausti arba pastebėti blogai atliktus darbus. Jie nori pamatyti, kaip jūs juos stebite, mokote ar baudžiate. Daugelis iš mūsų taip pat tą darome, jau nuo tada kai tapome paaugliais. Kadangi daugelis darbuotojų arba mokinių visdar tai daro, jūs turėsite jiems paaiškinti, kuo skiriasi atsakomybė, nuo „Katės ir Pelės” žaidimų. Pavyzdžiui, kai pirmą kartą darbuotojas ar mokinys nepadarys to, ką buvo pažadėjęs, pasakykite jam: „Pastebėjau, jog nedarote to, ką10

buvote pažadėjęs padaryti. Kaip jus ruošiatės atlikti tai, už ką esate atsakingas?”. Taip jūs leisite Jiems atrasti tinkamiausią sprendimo būdą, neatimdamas iš jų pasitikėjimo savimi.Mokymo laikasDažniausiai atsakomybės jausmo trūkumas iškyla per atsiskaitymus tarp darbų (namų darbų, darbo ataskaitų, testų ir pan.). Mokymas, vadovavimas – tai veiksnys skatinantis imtis priemonių atlikti gerai. Priemonių lygis ir veiksmai priklauso nuo mokinio, darbuotojo darbo rezultatų.Kai kurie žmonės yra labai pasitikintys savimi ir pukiai žino, kokių priemonių jiems reikia imtis, kad būtų įvertinti. Kiti – nenoriai imasi veiksmų, nenori pasikeitimų. Viena iš vadovo pareigų – sudarysi tų veiksmų, žingsnių planą. Reikia nepersistengti ir būti atidiems sudarinėjant veiksmų planus. Mokiniai arba darbuotojui, laikui bėgant pastebės, kad jūs tai atliekate už juos ir perkels atsakomybę nuo savo pečių ir perduos tai vadovui arba mokytojui. Darbuotojo,mokinio situacija priklauso nuo jo prioritetų eilės. Vadovo užduotis yra nurodyti jam, kas turi būti svarbiau už kitus dalykus. Reikia nepamiršti, jog darbuotojai turi labai daug žinių ir puikiai žino savo srityje, kas ir kur geriausiai tiks. Jūs, kaip vadovas turite suteikti Jiems galimybę dirbti našiau, geriau, tačiau jokiu būdu nesudarinėti Jiems darbų plano, ar dar blogiau – neatlikinėti darbų už juos pačius.

Atsakomybės tikrinimasSiekiant geriausio rezultato turi būti pasiektas abipusis supratimas. Dažniausiai turi būti susitarta:• Kada darbas turi būti atliktas?• Kas turi būti atlikta?• Kaip, kokiu būdu tai turi būti padaryta?Atsakingų dalykų sąrašas turėtų būti tikslus, realistiškas, aiškiai nurodyta, kas ir kada turi būti atlikta. Tai gali pasirodyti paprasta, tačiau nustebtumėte sužinodami kiek per kelis mėnesius atsiras darbuotojų, kurie į daugelį dalykų numos ranka ir nepadarys jiems skirtų užduočių. Kaip vadovas Jūs esate atsakingas, kad jūsų klientai gautų būtent tai, ko jie nori ir už ką Jums moka.Apdovanojimai ir pasekmėsDažniausiai pasitikėjimas tarp darbdavių ir darbuotojų yra pakankamai stiprus, kad darbas būtų atliktas motyvuotai ir gerai. Tačiau nevisada užtenka tik motyvacijos, kartais reikia jos suteikti dirbtinai, tam kad padidėtų darbo našumas ir atsakomybė. Pasekmės gali būti dvejopos: Apdovanojimas už atliktą seriją darbų. Taip pat ir blogos – atimtos tam tikros teisės, privilegijos. Tai lyg maža pamoka jiems.Egzistuoja labai puikus paskatinimo pavyzdys: tarkim Jūs pasiruošiate mesti rūkyti. Sutariate su vadovu, draugu arba mokytoju, jog jeigu mesite rūkyti jis jis jums sumokės lOlitų. Iškart atsiranda motivacija tai padaryti. O jeigu dar pridėtume tai, kad už kiekvieną surūkytą cigaretę Jus susimokėtumėte po 1 OOlt – iškart kitas reikalas.11

Užspęstas atsakomybėsAtsakomybės jausmas tikrai veikia, žmonės atlieka jiems skirtas užduotis. Tai puiki priemonė, tačiau ir spąstai. Žmonėms, kuriems yra per sunkios jų pareigos, dar didesnės atsakomybės suteikimas gali net ir pakenkti. Jie gali nebesusidoroti ne tik su savo darbais, bet ir su dar ant pečių naujai užkrautomis bėdomis.

7. Vadovavimo gebėjimasKiekvienas sugebėjimas yra kažkieno ilgas mokymasis. Kuo daugiau mokais, tuo daugiau sužinai, tuo pačiu tuo geriau atlieki su tuo susijusius darbus. Geras vadovas žino, kada reikia paskatinti, kada būti atlaidžiam, piktam ir kada ateina laikas priimti naujus iššūkius, o kada jo komanda dar nėra pasiruošus.8. “Smegenų audra”Tai gebėjimas klientui pateikti daugiau pasiūlymų, negu jis pats sugeba net įsivaizduoti. „Smegenų audra” galima tik tada kai vadovas ir ko jo komanda sugeba dirbti vieningai ir pateikti kiek įmanoma daugiau minčių, idėjų, galimybių.9. Tikslų nustatymasLabai svarbu tiksliai nusistatyti savo tikslius ir gebėti pereiti nuo planų prie veiksmų. Daugelis užstringa ties planavimu ir tikslų nustatinėjimu. Reikia mokėti, sugebėti įvertinti tikslus: Kiek jie kainuos? Kaip pakeis ateities planus? Kaip pakeis santykius tarp Jūsų?Ir k.t. Norint tai padaryti reikia turėti ne tik patirties, bet ir šiek tiek nuojautos. Kartais net tikslų užrašymas ant popieriaus gali padėti Jums surasti tą vienintelį, kurio Jūs ir sieksite.10. Prašymai ir pageidavimaiJau žinome, jog kiekvienas darbuotojas turi savo galimybių ribas, jis turi daug žinių, puikiai gali jomis naudotis. Tačiau ateina laikas, kai vadovas ar mokytojas paprašys atlikti kažką konkretaus. Tai gali pareikalauti visų Jūsų žinių ir galimybių. Pats prašymas jau yra labai tikslus ir suteikiantis naujų atsakomybių pvz: „Ar iki rytojaus išplausi indus?”. Pats prašymas reikalauja teigiamo atsakymo. Tai daug efektyviau negu tiesiog paprašyti pasirūpinti namais ir dar ką nors padaryti.11. IššūkiaiIššūkiai tarsi įsako peržengti savo paties ribas kaip tik galima labiau. Jeigu iššūkis pakankamai sudėtingas tada jis privers jus atsisėsti ir ištarti : „ Ne, tai neįmanoma”. Jeigu išgirsite tokį atsakymą, žinokite tai geriausia vieta! Tačiau dažnai darbuotojai tiesiog priima iššūkį, teigia, kad susidoros, tačiau po kiek laiko nuleidžia rankas, teigdami jog tai tikrai neįmanoma.
12

12. IŠVADOSPuiku kai mus išklauso, esam svarbūs ir pastebimi, tačiau tai dažniausiai nutinka, jei ir mes patys mokame tai daryti, tad tikiuosi jog Jūsų smalsumą patenkinome, o klausytis Jums buvo malonu ir įdomu. Nereikia pamiršti, kad mūsų bendravimas yra vienas įš svarbiausių kasdienybės aspektu, tai kaip jau minėjau prisiminkime jo svarbos tiek darbe, tiek draugų tarpe, tiek šeimoje. Nes dažnai tai būna Jūsų veidrodis kitiems.13

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS1. Co-active Coaching. New skills for coaching people toward success in work and life. Autoriai: Laura Whitworth, Henry Kimsey-House, Phil Sandahl, Palo Alto