Bendravimas su demencija sergančiuoju

Demencija (lot

Tūrinys:

Pagalba sergančiajam.....................3

Demencija...........................4

Atminties silpimas .......................5

Protinių sugebėjimų (Kompetencijos) ir mąstymo praradimas..6

Ryšio su sergančiuoju palaikymas ...............7

Santykiai su giminėmis ir draugais ..............8

Tų pačių veiksmų ar klausimų kartojimas ............9

Agresyvus elgesys .....................10

Literatūros šaltiniai ir interneto ištekliai ...........11

Pagalba sergančiajam

Mitybos fizinio aktyvumo įtaka sveikatai nenuginčijama. Visi žinome, kad sveikata priklauso nuo to, ką valgome ir kad sveika mityba yra pagrindinis dalykas norint nugyventi ilgą ir pilnavertį gyvenimą. Taip pat, žinome, kad teisingai maitinantis galima išvengti daugybės XXI a. ligų, pavyzdžiui, širdies ligų, žarnyno sutrikimų, aukšto kraujo sppaudimo, diabeto ir kraujagyslių ligų kurios įtakoja bendrą organizmo būklę ir be abėjo protinę veiklą. Dažnai specialistai savo patarimuose teigia, kad įvairių ligų, negalavimų ir ankstyvos mirties išvengsime tik tada, jei pakankamai judėsime ir sveikai maitinsimės.

Demencija įtakoja sergančiojo suvokimą, elgesį ir išgyvenimus – visą žmogaus būtį. Įvairūs įvykiai bei reiškiniai, sergančiojo gyvenime, įgyja kitą reikšmę nei ,,sveikųjų“ gyvenime. Ligonisužsidaro savyje, nes niekas nepajėgia sekti paskui jo pasaulio išgyvenimus. Tiksliai niekas nežino, kaip viskas atrodo demencija sergančiajam, nes tik pradinėje ligos stadijoje liigonis gali pasidalinti savo išgyvenimais. Vėliau tik artimieji gali pajausti ligonio būsenas, žinoti, ko jam reikia ir kas patinka. Slaugančiajam asmeniui tai reiškia panirimą į sergančiojo pasaulį. Norint išlaikyti kontaktą, slaugytojai turi įsijausti į situaciją ir šiame, empatijos lygyje, bendrati. Daugumos dementiškų li

igonių elgesio būdų raktas slypi jų biografijoje. Esminių ligonio išgyvenimų, individualių baimių bei charakterio savybių pažinimas ųgalina visapusišką sergančiojo supratimą, todėl geriausia suprasti ligonį gali tik šalia esantieji.

Gydant demencija sergančiuosius vaistais ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. Deja, ligonius prižiūrinčių institucijų paslaugos Lietuvoje neišplėtotos taip, kaip kitose Europos šalyse, kur šiems žmonėms skiriama daug dėmesio. „Todėl mūsų aplinkybė­mis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač – bendravimas“, – pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr. Jūratė Maci­jauskienė. Bet daugelis neturi pakankamai žinių, kaip bendrauti su sutrikusio elgesio ir emocijų artimaisiais. Tai kelia didelį stresą tiek sergančiajam, tiek jį slaugančiajam ir yra dažniausia priežastis, kodėl kreipiamasi pagalbos į specialistą.

Demencija

Demencija (lot. Dementia- beprotybė), silpnaprotystė, ištinkanti normalios psichikos žmogų. Ligos priežastys – įvairios ligos ir liguistos būūsenos, kurios galvos smegenų žievėje sukelia negrįžtamų pakitimų. Demencija dažniausiai pasitaiko dėl smegenų atrofijos, sergančiam galvos smegenų kraujagyslių liga (ypač asteroskleroze), nuomariu su dažnais traukulių priepoliais, galvos smegenų uždegimu ar kita centrinės nervų sistmos liga, po sunios galvossmegenų traumas. Dažnai ištinka sergančiuosius AIDS. Progresuojan demencijai, vis labiau trinka atmintis ligonis nebesugeba įsiminti naujų įvykių, nebegali abstrakčiai mąstyti. Siaurėja jo interesų ratas, jis darosi nedarbingas, nebegali kritiškai vertinti vykstančių įvykių ir savo poelgių. Ilgainiui ligonis netenka įprastų įgudžių ir žinių. Totalinei de

emencijai būdinga pakiusi viso psichikos funkcijos, ligonis nepaiso įprastų morelės ir etikos normų, tampa paviršutiniškas, ciniškas, pernelyg seksualus. Parcialinei demencijai būdinga sumenkus atmintis, bunka dėmesys, jis nebesugeba skaičiuoti. Toks ligonis suvokia, kad jis nebegali dirbti, kritiškai vertina save ir apliką, bet dar nesugeba prisitaikyti prie esamų sąlygų, gali dirbti legvą darbą. Demencijai gilėjant, ligonis pasidaro psichikos invalidu, jam reikalinga slauga.

Demencijos atsiradimą dabar bandoma aiškinti neurotransmiterių, ypač cholinerginių, deficitu. Nustatyta, kad atminties mechanizmuose dalyvauja daugiau kaip 30 neuromediatorių ir neuromoduliatorių. Svarbiausias ju yra acetilcholinas. Sumažėjus acetilcholino kiekiui smegenyse, silpnėja nuo jo priklausanti vazodiliatacija (kraujagyslių išsiplėtimas). Todėl būtina išlaikyti gerą kraujagyslių endotelio (vidinės kraujagyslės sienelės) funkciją, kuri užtikrina gerą kraujotaką.

Gydant demenciją, reikia išsiaiškinti pagrindinę ligą ir ją gydyti. Svarbu sudaryti ligoniui sąlygas pritaikyti gyvenime išlikusias žinias ir įgūdžius. Pagrindiniai de­mencijos gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedi­kamentinės priemo­nės – t. y. socialiniai ir aplinkos pakei­timai, muzikos ir šokio terapija,far­makoterapija bei tinkamos priežiūros įstaiga.

Atminties silpimas

Kaip taisyklė, demencijos pradžioje pasireiškia įsiminimo nykimas. Sergantieiems nepavyksta kaupti naują informaciją ilgalaikėje atmintyje. Žmogus pamiršta terminus, pradangina daiktus, nebeatsimena vardų. Patys sergantieji savo galimybių mažėjimą pastebi grečiau nei kiti. Dėl atminties spragų dažnai jaučiasi sutrikę ir pažeminti, todėl užmaršumą bando nuslėpti užrašų pagalba ar vengimu dalyvauti pokalbiuose.

Atminties sutrikimai:

Kiek įmanomą ve

enkite klaidų koregavimo, nes ligonius tai trigdo ir neramina;

Atsisakykite ,,smegenų treniruočių“ klausinėjimo forma. Užmaršumas yra negrįžtantis ir tokios neprofesionalios užduotys tik vargina ligonius.

Netraktuokite paciento elgesį asmeniškai, pvz., kai užmiršta jūsų vardą;

Atkualią, pamirštamą informaciją nepastebimai įtraukite į pokalbius;

Ligos pradinėje stadijoje atsiminimui paskatinti gal padėti užrašai, ženklai ant durų ar namų apyvokos daiktų.

Atminties sutrikimų sukeltas problemas mažina pastovi aplinka ir apibrėžtas dienos rėžimas;

Išlaikykite gyvenimo istorijos atminimų gyvastį, pvz., žiūrėkite senas nuotraukas.

Protinių sugebėjimų (Kompetencijos) ir mąstymo praradimas

Kuomet atmintyje vis daugėja spragų, nukenčia mąstymo galimybės. Sergančiajam tai reiškia vis mažesnį pajėgumą, savo suvokimo dėka suprasti ir vertinti gaunamą informaciją. Tampa sunku nuspręsti ir susidoroti su problemomis, pvz., nusideginus liežuvį nepadaroma išvada, kad arbata per karšta, ir nepaisant skausmo yra toliau geriama. Logika pagristų aiškinimų sergantysis nesupranta, todėl negali atsakyti į klausimus apie savo elgesio priežastis ar savo jausmų išraiška.

Mąstymo sutrikimai:

Nemėginkite naudodamiesi logiškais argumentais įpiršti ligoniui savo požiūrio;

Pašalinkite klaidingo elgesio interpretacijų ,,šaltinius“, pvz., braškšjimą radiatoriuose ar pan.;

Jei tai įmanomą, pamėginkite sergantįjį nuraminti, pvz., suprantu, kad gaudimas tave gąsdina, bet aš pasirūpinsiu, kad nieko neatsitiktų;

Patys ieškokite priežasčių, kuomet ligonis atrodo isšsigadęs ir neramus.

Nesitikėkite,kad sergantysis yra pajėgus paaiškinti savo poelgius.

Ryšio su sergančiuoju palaikymas

Demencijos progresavimas atima galimybę suprasti vienas kitą kalbos pagalba. Supratimo sunkumai pacientus veda prie nusivylimo, sumišimo bei įt

takoja izoliaciją. Dar iki šių problemų atsiradimo svarbus kelių radimas, kurių pagalba ryšys su sergančiuoju nenutruktų net ir atsiradus kalbos sutrikimams. Ligonių kalba tampa vis tuštesnio turinio, be sąsajų. Yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas slypi užodžių, pvz., jei vis kviečiama mirusi motina, – taip gali būti išreiškiamas saugumo ir dėmesio poreikis. Tuo metu padėtų rankos palaikymas vietos tvirtinimų apie mamos netektį. Kuo ilgiau ir geriau prižiūrintis asmuo pažysta ligonį, tuo geriau pasiseka nustatyti jo norus ir poreikius be žodžių. Nekalbinė išraiškos supratimas ir naudojimas ligoniams išlieka gana ilgai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno kalbą: laikysena, gestus, mimiką. Ypač jautriai reaguojama, kai tai kas sakoma nesutampa su kūno kalba – skirtingos išraiškos ligonius painioja.

Komunikaciją:

Bendraudami būkite šalia ligonio, jo akių aukštyje;

Pokalbio metu vis pažvelkite sergančiajama į akis, retkarčiais palieskite jį;

Kalbėkite lėtai ir aiškiai;

Vartokite trumpus ir paprastus sakinius;

Vienu kartu pranškite tik vieną žiną;

Kalbėkite teigiamais sakiniais;

Duokite pakankamai laiko ligonio atsakymui;

Nekoreguokite nesvarbias kalbos klaidas;

Padrąsinkite pacientą pokalbiui;

Tiksliainustatykitear supratimas yra ribotas ne dėl fizinių problemų, pvz., blgos klausos.

Santykiai su giminėmis ir draugais

Užsiemimų glimybėms tampant ribotoms, sergančiojo lankytojai yra sveikintinas pasikeitimas. Tačiau dažniausii ligoniai su slaugančiais artimaisiais patenka į izoliacija. Yra svarbu, kad prižiūrintieji asmenys dėl gėdos ar ne taip suprasto dėmesio neatsiribotų, bet skatintų gimines ir gerus draugusapslankyti ir kiek įmanoma įsijungti į slaugą.Tol, kol įmanoma, galima kartu lankytis kavinėje, visuomeniniuose renginiuose. Slaugant svarbų vaidmenį gali vaidinti kaimynai ir draugai, kurie greičiau atpažysta problemas ir randa naujus sprendimus, kai tuo tarpu artimieji dėl didelės emocinės perkrovos tampa ne tokie pastabūs.

Kontaktai su giminėmis ir senais draugais padeda ligoniui ilgiau palaikyti ryšį su savo gyvenimo istorija. Atgaivinus senus atminimus pagyvėja ligos apspręstas dienos rėžimas bei suteikiamas džiaugsmas. Kartais slaugantys artimieji besigėdydami neįprastų santykių nutraukia kontaktus su ilgaamžiais draugais ar net giminėmis.Dažnai, vietoj to, pakanka išdrįsti atviram pokalbiui. Socialinius kontaktus išlaikyti padeda ligos eigos, požymių išaiškinimas, savo susirūpinimo formulavimas.

Socialiniai kontaktai:

Norint išvengti įtampos, lankytojų skaičius turėtų būti ne per didelis;

Nesigėdinkite kai ligonis valgo pirštais, pamiršta svečių vardus, ar kitaip ,,neųprastai“ elgiasi;

Paaiškinkite lankytojams, kaip jie turėtų reaguoti į ligonio elgesį, pvz., kad kuo mažiau taisytų kalbos klaidas ir pan.;

Padrąsinkite lankančius draugus ar kaimynus prisidėti prie slaugymo.

Tų pačių veiksmų ar klausimų kartojimas

Daugumas demencija sergančiųjų visužduoda tą patįklausimą, kartoją tą patį sakinį ar veiksmą. Slaugančiajam asmeniui tai kelia įtampą. Dažnai susidaro įspūdis, kad ligonis povokuoja pyktį, tačiau taip nėra, jis grečiausiai pamiršo, kad tokio klausimo jau klausė. Pastovus įsitikinimas palengvina sergančiajam susidorojimą su savo abejonėmis. Toks pasikartojantis klausinėjimas dažnai būna baimės ar nesaugumo požymis, pvz., ligonis vis klausinėja apie Juliją, kuri tuo metu atostogauja, gali būti, kad sergantysis susirūpinęs, kodėl ji ilgokai neaplanko. Galima manyti, jog ligonis jaučiasi vienišas ir mielai norėtų draugijos. Tokiu atvėju įtikinėjimas, jog Julija atostogauja, nepadės. Galbūt klausinėjimai liausis nuraminus ligonį, jog kol Julija sugrįš rūpinsitės jūs.

Pasikartojantys klausinėjimas:

Pabandykite atsakyti į klausimus;

Tik paklausus, užrašykite aiškiai įskaitomą atsakymą irparodykite;

Ne vien tik atsakykite, bet ir nuraminkite;

Jei prarandate kantrybę trumpam išeikite iš kambario;

Jei į klausimus neatsakote, skirkite daugiau laiko kitose srityse.

Agresyvus elgesys

Kartais demencija sergantysis verbaliai ar fiziškai sergasi agresyviai. Jie burnoja slaugančiuosius ar, kas pasitaiko rečiau, mušasi ir mėtosi daiktais. Įniršio priepoliai ir agresyvus elgesys yra mažiau nulemti pokyčių smegenyse, nei pasunkėjusių gyvenimo sąlygų ir iš čia kilusios baimės. Ligoniai gyvena pasaulyje, kuris jiems nuolat keičiasi. Todėl jie yra neramūs, nežinodami, kas laukia toliau. Staigus garsiai pasakytas sakinys ar ligonį varginanti situaciją gali sukelti agresyvią reakciją. Dažnai sergantysis klaidingai supranta kitų žmonių ketinimus ar net visą situaciją, pvz., kelia pavojų veiksmai, kuomet ,,svetimas“ žmogus bando nurengti, ar nenori vilktis naktinių rūbų, nes mano,esąs ką tik atsikėlęs.

Ramaus elgesio asmeniui pradėjus elgtis agresyviai, artimieji patiria šoką. Tokiais momentais gali padėti mintis, kad tokį elgesį nulemia liga, o ne pats asmuo. Užkertant agresijai kelią, svarbu išaiškinti tokio elgesio priežastis ir, jei įmanoma, jas pašalinti. Jei tai nepavyksta, gera strategija gali tapti dėmesio nutraukimas ar atitraukimas, pvz., jei agresyvi reakcija pasireiškia palaikant asmens higieną, tokioje situacijoje gali padėti bendras mėgstamų dainų dainavimas. Tokiu būdu nukreipus dėmesį, ligoniai nepasitenkinimą pamiršta.

Agresijų valdymas:

Pamėginkite nukreipti ligonio dėmesį;

Kai kuriais atvėjais nuraminti padeda prisilietimas;

Rūpinkitės savo saugumu ir mokinkitės kaip švelniai išsilaisvinti iš tvirtų ligonio gniažtų;

Kai jaučiatės pažeidžiamas, pasikalbėkite su asmeniu, kuriuo pasitikite;

Informuokite gydytoją.

Venkite:

Konfrontacijos, diskusijų ar ginčų;

Savęs ,,įvarymo į kampą“;

Rodyti baimę;

Sergantįjį bausti;

Mėginimų ligonį sulaikyti jėga.

Literatūros šaltiniai:

Urbonienė, Gyvenimas su sergančiuoju demencija

Interneto ištekliai:

http://www.laikas.net/2006/168nr/11.pdf0x01 graphic

Leave a Comment